Civilinė byla Nr. e2A-937-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12727-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „L24plius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. N. (J. N.) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „L24plius“ dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1.1 pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovo J. N. garbę ir orumą atsakovės viešosios įstaigos „L24plius“ portalo www.l24.lt pirmajame puslapyje (rubrikoje „Rekomenduojame“) 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbtoje publikacijoje lietuvių ir lenkų kalbomis „Kaip O. viliojo pinigus iš „Orlen““ paskelbtus teiginius apie ieškovą J. N.: 1.1.1 „Kas keletą metų Lietuvos Energetikos ministerija turėjo pasirašyti dokumentą dėl šios investicijos poveikio aplinkai. <...>“; 1.1.2 „Nebuvo šioje vietoje didesnių problemų, kol energetikos ministru netapo O. sūnėnas. Staiga „Orlen“ susidūrė su problemomis, ministerija nepatvirtino dokumentų, delsė priimti sprendimą. <...>; 1.1.3 „Iškyla klausimas, kodėl taip keistai elgėsi ministras N. ir kodėl išvis buvo privesta prie šios nepalankios koncernui „Orlen“ situacijos? Žurnalistinio tyrimo metu nustatėme, kad energetikos ministrui delsiant su dokumentų, būtinų investicijų įgyvendinimui, pasirašymu, jo dėdė O. bandė „palenkti“ koncerną „Orlen“ pasirašyti sutartį dėl teisinio įmonės aptarnavimo su nuosava teisine kanceliarija, kuri turėjo reprezentuoti „Orlen“ Lietuvoje, pažadant tuo pačiu greitą problemų išsprendimą; 1.1.4 „Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas. Galima spėti, kad Lietuvoje neskaito lenkų portalų. Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių”; 1.2 įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą „L24plius“ per vieną savaitę panaikinti viešą prieigą prie tikrovės neatitinkančios informacijos apie J. N. 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbtoje publikacijoje lietuvių ir lenkų kalbomis „Kaip O. viliojo pinigus iš „Orlen“; 1.3 įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą „L24plius“ per vieną savaitę portalo www.l24.lt pirmajame puslapyje (rubrikoje „Rekomenduojame“) savo lėšomis ir be komentarų paskelbti žemiau pateikiamą paneigimą lietuvių kalba ir savo sąskaita be komentarų išverstą oficialų paneigimo tekstą lenkų kalba: 1.3.1 „PANEIGIMAS: portale www.l24.lt 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. paskleisti duomenys apie J. N., neva: „Kas keletą metų Lietuvos Energetikos ministerija turėjo pasirašyti dokumentą dėl šios investicijos poveikio aplinkai. <...>; 1.3.2 „Nebuvo šioje vietoje didesnių problemų, kol energetikos ministru netapo O. sūnėnas. Staiga „Orlen“ susidūrė su problemomis, ministerija nepatvirtino dokumentų, delsė priimti sprendimą. <...>” 1.3.3 „Iškyla klausimas, kodėl taip keistai elgėsi ministras N. ir kodėl išvis buvo privesta prie šios nepalankios koncernui „Orlen“ situacijos? Žurnalistinio tyrimo metu nustatėme, kad energetikos ministrui delsiant su dokumentų, būtinų investicijų įgyvendinimui, pasirašymu, jo dėdė O. bandė „palenkti“ koncerną „Orlen“ pasirašyti sutartį dėl teisinio įmonės aptarnavimo su nuosava teisine kanceliarija, kuri turėjo reprezentuoti „Orlen“ Lietuvoje, pažadant tuo pačiu greitą problemų išsprendimą“ 1.3.4 Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas. Galima spėti, kad Lietuvoje neskaito lenkų portalų. Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių.” 1.3.5 neatitinka tikrovės, yra žeminantys ir pažeidžiantys J. N. garbę ir orumą; 1.3.6 J. N. Lietuvos Respublikos energetikos ministro pareigas vykdė nešališkai, etiškai ir sąžiningai bei nesinaudojo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos. J. N. nedelsė priimti sprendimų, susijusių su „Orlen“ produktotiekio projektu ir nedarė spaudimo koncernui „Orlen“ dėl tariamos naudos Č. O. J. N. nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, įskaitant prekybą poveikiu, kurios sudėtis nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnyje, J. N. atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis. Portale www.l24.lt 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. paskleisti duomenys, jog neva J. N., eidamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro pareigas, kenkė koncernui „Orlen“ ir siekė asmeninės naudos Č. O. (Č. O.) yra melaginga informacija, neatitinkanti tikrovės ir žeidžianti J. N. garbę ir orumą“; 1.4 priteisti ieškovui J. N. iš atsakovės viešosios įstaigos „L24plius“ 10 000 Eur neturtinės žalos; 1.5 priteisti ieškovui J. N. iš atsakovės viešosios įstaigos „L24plius“ 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 1.6 priteisti ieškovui J. N. iš atsakovės viešosios įstaigos „L24plius“ bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai bus pateikti CPK nustatyta tvarka.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovės valdomame naujienų portale www.l24.lt lietuvių ir lenkų kalbomis buvo paviešinta anoniminio autoriaus publikacija „Kaip O. viliojo pinigus iš „Orlen““, kurioje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir ieškovo garbę bei orumą žeminanti informacija. Ieškovo įsitikinimu, šiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais iš esmės buvo bandoma pabrėžti, jog ieškovas, eidamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro pareigas, neva siekė asmeninės naudos – padėti jo giminaičiui Č. O. iš akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ (toliau – AB „Orlen Lietuva“) gauti finansinės naudos, o ne rūpinosi efektyviu strategiškai ypatingai svarbaus AB „Orlen Lietuva“ produktotiekio projekto įgyvendinimu. Straipsnyje pateikiama informacija apie tariamą nusikalstamą ieškovo veiką – prekybą poveikiu. Ieškovo teigimu, tokiu būdu skaitytojui bandoma sukelti įspūdį, jog ieškovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro pareigas ir kuruodamas projektą, neva vykdė nusikalstamą veiką – prekiavo poveikiu. Tokios žinios neabejotinai neatitinka tikrovės ir žeidžia ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas, sužinojęs apie tokį tikrovės neatitinkantį ir jo garbę ir orumą žeminantį straipsnį, 2018 m. gruodžio 12 d. išsiuntė pretenziją atsakovei „Dėl tikrovės neatitinkančios Informacijos paneigimo“, kuria reikalavo atsakovės: 1) iš portalo nedelsiant pašalinti neatitinkančią tikrovės ir žeminančią ieškovo garbę ir orumą publikaciją; 2) nedviprasmiškai atsiprašyti už tikrovės neatitinkančią informaciją ir nepagrįstus kaltinimus, kurie žeidžia ieškovo garbę ir orumą; 3) portale viešai paskleisti ieškovo atsiųstą paneigimą lietuvių ir lenkų kalbomis. Atsakovė per protingą terminą į pretenziją nesureagavo ir neįgyvendino joje išdėstytų reikalavimų: straipsnis vis dar buvo viešai prieinamas visuomenei portale, tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis; atsakovė nepatalpino portale viešo atsiprašymo; atsakovė nepatalpino portale viešo paneigimo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas 2018 m. gruodžio 28 d. išsiuntė atsakovei galutinį (pakartotinį) ikiteisminį reikalavimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, kuriame pakartojo pretenzijoje išdėstytus, bet atsakovės neįgyvendintus reikalavimus ir suteikė atsakovei terminą iki 2019 m. sausio 3 d. šiuos reikalavimus įvykdyti. 2019 m. sausio 23 d. ieškovas gavo atsakovės atsakymą į galutinį reikalavimą, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimus. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės valdomame portale skelbiamoje publikacijoje yra: 1) viešai paskleistos žinios; 2) paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) paskelbtos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) skelbiamos žinios neatitinka tikrovės, todėl būtent atsakovė turi pareigą paneigti tikrovės neatitinkančią ir ieškovo garbę ir orumą žeminančią informaciją bei atlyginti ieškovui padarytą 10 000 Eur neturtinę žalą. Teigė, kad sprendžiant iš to, kaip suformuluoti publikacijoje pateikiami duomenys apie ieškovą, jie negali būti vertinami kaip nuomonė, nes: teiginiai yra formuojami kategoriškai, teigiant, nekeliant jokių dvejonių ir klausimų; skaitant publikaciją yra kuriamas nedviprasmiškas įspūdis, jog ieškovas iš projekto neva siekė asmeninės naudos – tariamai padėti Č. O. išvilioti pinigus iš AB „Orlen Lietuva“, tokiu būdu neva atlikdamas Lietuvos Respublikose baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką – prekybą poveikiu; tokie teiginiai apie ieškovą pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, žinia, neva „patikrinti“ atlikto žurnalistinio tyrimo duomenimis. Pabrėžė, kad net ir neatsižvelgiant į publikacijoje daromas sąsajas su baudžiamąja atsakomybe ir neva atliktomis nusikalstamomis veikomis, publikacijoje nurodomi teiginiai apie ieškovą, neva veikusį privačių interesų grupių naudai ir siekusį tretiesiems asmenims palankių sprendimų (ne)priėmimo, bet kuriuo atveju (tiek baudžiamosios, tiek ir bet kokios kitos teisinės ar moralinės atsakomybės kontekste) buvo akivaizdžiai neigiami ir aiškiai žeminančio pobūdžio, dėl to žeidžiantys ieškovo garbę ir orumą. Pažymėjo, kad ieškovas profesionaliai užsiima verslo projektų valdymu ir investicijų konsultacijomis. Šioje verslo srityje pasitikėjimas ir integralumas būtini. Taip pat, ieškovas yra asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai” valdybos pirmininkas. Šios organizacijos pagrindinis tikslas yra kurti palankų klimatą Lenkijos ir Lietuvos verslui, sparčiam prekybos tarp abiejų šalių augimui bei kliūčių įmonių bendradarbiavimui panaikinimui. Taigi, tokios tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, kad ieškovas, eidamas Lietuvos Respublikos energetikos ministro pareigas, neva sąmoningai galėjo kenkti Lietuvos Respublikos ir didžiausio Lenkijos investuotojo Lietuvoje interesams, taip pat gali padaryti (ir faktiškai daro) ypač didelę žalą ieškovo, kaip Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininko, dalykinei (visuomeninei) reputacijai. Šis faktas, ieškovo įsitikinimu, taip pat papildomai pagrindžia, kad publikacijoje dėstomi tikrovės neatitinkantys teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą. Teigė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę), taip paneigiant nurodytą prezumpciją, tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, t. y. atsakovei, bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti. Teigė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informacijos įstatymo (toliau – VIĮ) 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, žurnalistų pareigas apima, be kita ko, reikalavimas „teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje“. Ieškovo nuomone, publikacijoje skelbdamas duomenis, esą ieškovas padarė BK 226 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, atsakovė mažų mažiausiai privalėjo patikrinti tokios informacijos šaltinius, o to padaryti negalint – nedviprasmiškai nurodyti, kad teikiama informacija nėra patikrinta. Pabrėžė, kad net ir viešo asmens atžvilgiu pateikiami kaltinimai ne kokia nors neetiška ar negarbinga, tačiau – nusikalstama – veika, ieškovės įsitikinimu, negali patekti į esą sąžiningą siekį „supažindinti“ visuomenę su asmens veikla. Teigė, kad ieškovas yra asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai” valdybos pirmininkas, taip pat profesionaliai užsiima verslo projektų valdymu ir investicijų konsultacijomis. Šioje verslo srityje nepriekaištinga reputacija būtina. Todėl viešai sukeliant neigiamą nuomonę apie ieškovą, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai ir šmeižikiškai apie ieškovą skleidžiant informaciją, jam atsirado sunkumų siekti karjeros, bendrauti, gauti papildomų užsakymu ir pajamų. Padarytos neturtinės žalos faktas grindžiamas tuo, kad dėl atsakovės interneto svetainėje publikuojamo pranešimo lietuvių ir lenkų kalbomis, ir jame paskleistų tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių žinių, ieškovas nuolat jaučia neviltį ir bejėgiškumą, patiria neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jaučia pažeminimą, panieką, jaučiasi diskredituotas, sukompromituotas. Buvo paminta ir pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, pažemintas prestižas ieškovo bendradarbių, draugų ir visuomenės akyse. Neturtinę žalą ieškovas įvertino 10 000 Eur.

3.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsiliepime nurodė, kad ginčo teiginių turinys yra analogiškas kitose visuomenės informavimo priemonėse, o konkrečiai naujienų interneto portale www.mojekresv.pl publikacijoje „O. kenkė Orlenui, kieno naudai?“ skelbiamai viešai informacijai; pirminio informacijos šaltinio informacija iki šios dienos nėra paneigta ir yra pasiekiama kiekvienam suinteresuotam asmeniui, dėl to, atsakovės įsitikinimu, tokios informacijos atkartojimas atsakovės valdomame naujienų portale www.l24.lt, nurodant pirminį informacijos šaltinį, negali būti pagrindu taikyti atsakovei atsakomybę. Atsakovė nurodė publikacijoje informacijos šaltinį, kuriuo rėmėsi skleidžiant ginčo teiginius, tiksliai citavo aprašomų įvykių metu aukštas pareigas ėjusių asmenų žodžius, dėl to publikacijoje nurodytos informacijos skleidimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teigė, kad kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad už paskleistų duomenų turinį atsako tas, kas pirmasis šiuos teiginius viešai paskleidė, o šiuo atveju atsakovė iš esmės perspausdino viešą informaciją iš kitų šaltinių ir tai nurodė publikacijoje, todėl atsakovės publikacija nėra laikytina pirminiu informacijos šaltiniu, o atsakovė negali ir neturi pareigos paneigti ginčo teiginius. Pareiga paneigti ginčo teiginius atsakovei galėtų kilti tik tuo atveju, kai pirminis informacijos šaltinis, paskleidęs ginčo teiginius, šią informaciją paneigtų. Būtent toks viešosios informacijos skleidimas atitinka ir teisinį reglamentavimą, numatytą VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte, o iki tol, kol pirminio informacijos šaltinio ginčo informacija nėra paneigta, tokia pareiga negali būti perkeliama atsakovei, nes ji nėra tokio ginčo autorė ir pirminis informacijos šaltinis. Teigė, kad ginčo teiginius sudaro aštuoni atskiri teiginiai (sakiniai), kurie nurodomi iš skirtingų publikacijoje esančių pastraipų. Ginčo teiginiai turi būti priskiriami (kvalifikuojami) nuomonės kategorijai. Pirmas ginčo teiginys: „Kas keletą metų Lietuvos Energetikos ministerija turėjo pasirašyti dokumentą dėl šios investicijos poveikio aplinkai ”. Šio teiginio turinys – juridinio asmens, t. y. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos, numatyti veiksmai, o konkrečiai tam tikro dokumento pasirašymas. Šiame teiginyje ieškovas nėra minimas ir neturi įgaliojimų veikti juridinio asmens vardu, teiginys neturi jokio žeminančio pobūdžio ir yra citata iš pirminio informacijos šaltinio. Antras ginčo teiginys: „Nebuvo šioje vietoje didesnių problemų, kol energetikos ministru netapo O. sūnėnas”. Šio teiginio turinys – identiška citata iš pirminio informacijos šaltinio, kuris savo turiniu yra bendro pobūdžio ir neturi jokio žeminančio elemento. Šiuo ginčo teiginiu ieškovui nėra priskiriamas teisei ar moralei priešingas elgesys, o vien tik ieškovo paminėjimas teiginyje negali būti lemiančiu kriterijumi, sprendžiant dėl ieškovo garbės ir orumo pažeminimo. Trečias ginčo teiginys: „Staiga „Orlen“ susidūrė su problemomis, ministerija nepatvirtino dokumentų, delsė priimti sprendimą”. Šis ginčo teiginys yra identiška citata iš pirminio informacijos šaltinio, taip pat iš teiginio turinio seka, kad šis teiginys yra ne apie ieškovą, kadangi kalbama apie kitų asmenų (AB “Orlen Lietuva” ir “ministerijos”), o ne apie ieškovo veiksmus. Šiame teiginyje taip pat nėra būtinojo įrodinėtino fakto, t. y. žeminančio pobūdžio. Ketvirtas ginčo teiginys: „Iškyla klausimas, kodėl taip keistai elgėsi ministras N. ir kodėl išvis buvo privesta prie šios nepalankios koncernui „Orlen“ situacijos?”. Šis ginčo teiginys yra identiška citata iš pirminio informacijos šaltinio. Šis teiginys savo forma ir turiniu, rodo, kad tai yra klausimo kėlimas visuomenei aktualiu klausimu viešoje diskusijoje. Visuomenės informavimo priemonei viešas klausimų kėlimas apie viešo asmens veiksmus yra demokratinės visuomenės pamatas, todėl tokių klausimų kėlimas negali peržengti leistinų Ieškovo kritikos ribų. Be to, teiginys grindžiamas faktiniu pagrindu, t. y. vykusiu susitikimu, kuriame dalyvavo V. M., V. T., AB „Orlen Lietuva” atstovas A. K. ir R. C. Šiame susitikime iškilo dvejonė, kad ministras J. N. dėl neaiškių priežasčių delsia pasirašyti publikacijoje minimą dokumentą. Penktas ginčo teiginys: „Žurnalistinio tyrimo metu nustatėme, kad energetikos ministrui delsiant su dokumentų, būtinų investicijų įgyvendinimui, pasirašymu, jo dėdė O. bandė „palenkti“ koncerną „Orlen Lietuva“ pasirašyti sutartį dėl teisinio įmonės aptarnavimo su nuosava teisine kanceliarija, kuri turėjo reprezentuoti „Orlen Lietuva“ Lietuvoje, pažadant tuo pačiu greitą problemų išsprendimą”. Šis ginčo teiginys yra pagrįstas pirminio informacijos šaltinio vieša informacija. Teiginio turinys – apima kitų asmenų veiksmus, todėl teiginio antroji dalis nėra susijusi su ieškovo asmeniu. Savo turiniu šis teiginys, kiek tai susiję su ieškovu (pirma teiginio dalis) yra identiškas trečiam ginčo teiginiui, ir šiame teiginyje nėra nurodyta, kad ieškovas kaip nors susijęs su neteisėtu naudos reikalavimu iš AB „Orlen Lietuva”. Šeštas ginčo teiginys: „Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas”. Atsakovas pažymėjo, kad šio teiginio turinys yra aprašyti trečiųjų asmenų veiksmai, todėl su ieškovo asmeniu nėra susijęs. Be to, šis ginčo teiginys pagrįstas kitose visuomenės informavimo priemonėse paskleista informacija. Septintas ginčo teiginys: „Galima spėti, kad Lietuvoje neskaito lenkų portalo ”. Atsakovė nurodo, kad šis teiginys nėra susijęs su ieškovo asmeniu, todėl niekaip negali žeisti ieškovo garbės ir orumo. Aštuntas ginčo teiginys: “Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių”. Šis ginčo teiginys laikytinas visos publikacijos apibendrinimu ir yra pagrįstas kitose visuomenės informavimo priemonėse skelbiama informacija. Šis teiginys nėra susijęs su ieškovo asmeniu. Atsakovė pažymi, kad ieškovo ieškinyje nurodoma aplinkybės, kad šiuo ginčo teiginiu ieškovas neva yra apkaltintas BK 226 straipsnio veikos padarymu yra nepagrįsta. Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese, todėl nepriimtina, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti yra reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas. Atsakovė pažymi, kad net tuo atveju, jei ginčo teiginiai būtų pripažintini žinia, nors tam, atsakovės įsitikinimu, nėra jokio pagrindo, ginčo teiginiai, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, pripažintini etiški ir nepažeidžiantys ieškovo garbės ir orumo. Ginčo teiginiais buvo teikiama informacija ypač svarbiais visuomenėje klausimais, keliama diskusija apie galimą neteisėtą naudos reikalavimą, sprendžiant Lietuvai aktualius klausimus dėl naujo vamzdyno link Baltijos jūros nutiesimo, keliami klausimai, kodėl laiku nebuvo pasirašomi dokumentai. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, kad priežastis dėl kurios gimė ginčo informacija buvo Lenkijos valstybėje viešai išplatintas garso įrašas, kuriame Lenkijos aukšto rango asmenys mini Lietuvos valstybėje gerai žinomas pavardes (ieškovo taip pat). Atsakovės manymu, visuomenėje egzistuoja interesas žinoti tokio pobūdžio informaciją, todėl šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – ieškovo garbės ir orumo ir teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę – koliziją, pirmenybė, atsižvelgiant į ginčo informacijos pobūdį ir ieškovo statusą, neabejotinai turėtų būti teikiama saviraiškos laisvei ir visuomenės teisė žinoti. Ieškovas, būdamas politiku, ėjęs ministro pareigas ir naudodamasis valstybės resursais, neabejotinai priskiriamas viešųjų asmenų kategorijai, kurio neturtinės teisės gali būti ribojamos daug labiau negu privataus asmens. Viešojo asmens garbės ir orumo gynimo ribos yra siauresnės, lyginant su privačiu asmeniu, Viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį, viešas asmuo gali būti kritikuojamas labai griežtai, turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ne visiškai tikslią) informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinami kaip garbės ir orumo pažeidimas. Politikas neišvengiamai ir sąmoningai atsiveria nuodugniai kiekvieno savo žodžio ir darbo kontrolei – tiek žurnalistų, tiek plačiosios visuomenės, ir jis turi rodyti daugiau tolerancijos. Iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, tačiau galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą duodantį pagrindą viešosios informacijos rengėjui taikyti teisinę atsakomybę. Publikacijoje nurodoma, kokia ir kur paskelbta informacija yra remiamasi (t. y. nurodomas pirminis informacijos šaltinis), atskiriamos žinios ir subjektyvios nuomonės, nurodoma, koks pateiktų samprotavimų faktinis pagrindas, įvardijami informaciją pateikę asmenys. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės jo naudai 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės nuomone, toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo jo svarstyti ar tenkinti. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančio, jog jis dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą. Ieškovas ieškinyje nedetalizuoja, dėl kurių teiginių paskelbimo jis patyrė neturtinę žalą, prašoma atlyginti žalą, kurią ieškovas neva patyrė dėl visų ieškinyje nurodytų ginčo teiginių, nors kai kurie iš jų yra apie kitus asmenis. Teigė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad pripažinimas, jog ginčo informacija pažeidžia asmens garbę ir orumą ir (ar) tokios informacijos paneigimas viešajam asmeniui yra pakankama satisfakcija, dėl to civilinė atsakomybė, kaip viešojo asmens neturtinės teisės gynimo būdas, tokiais atvejais paprastai nėra taikomas. Neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens viešojo asmens neturtinių teisių gynime. Jeigu ir priteisiama, neturtinė žala turi būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju įrodoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsakovės įsitikinimu, egzistuoja visi teisiniai pagrindai taip pat taikyti ir CK 2.24 straipsnio 6 dalį, numatančią atleidimą nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovė ginčo teiginius paskleidė apie viešą asmenį, veikdama sąžiningai ir turėdama tikslą informuoti visuomenę apie tuos klausimus, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti. Atsakovė pažymėjo, kad tiek VIĮ 44 straipsnio 3 dalis, tiek kasacinio teismo jurisprudencijoje yra aiškiai suformuluotos paneigimo formai ir turiniui taikomos taisyklės, t. y. paneigimas yra skelbiamas tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą informacija. Ieškovas teismo prašo įpareigoti paskelbti atsakovę, tekstą, kurio turinys ir forma neatitinka atsakovės paskelbtos informacijos, nes prašo ne tik paneigti ginčo teiginius, bet ir paskelbti savo sukurtą, tai yra naują tekstą, o tokio asmens garbės ir orumo gynimo būdo įstatymai nenumato, todėl šis ieškovės reikalavimas objektyviai negali būti tenkinamas.

5.       Ieškovė dublike nesutiko su atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentais. Nurodė, kad atsakovė savo atsiliepime laikosi klaidingos pozicijos, jog ginčo publikacijoje neva buvo paskleista nuomonė, o ne žinios. Tai, ar konkrečiame teiginyje paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, dėl to jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Atsižvelgiant į nurodytus apibrėžimus, straipsnyje pateikti duomenys laikomi paskleista žinia. Teigė, kad publikacijoje pateikti teiginiai aiškiai „nurodo“, jog neva egzistuoja faktas, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką – prekiavo poveikiu (BK 226 straipsnis). Publikacijos pradžioje teigiama, neva „energetikos ministrui delsiant, <...> jo dėdė O. bandė „palenkti“ koncerną AB „Orlen Lietuva“, o vėliau nurodoma prekybos poveikiu samprata (apibrėžimas): „Prekyba poveikiu tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje yra apibrėžiama kaip pasinaudojimas pažintimis ar tikėtina ar tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, imantis tarpininkavimo sprendžiant interesus už turtinę arba asmeninę naudą arba jos pažadą. Tai yra baudžiamosios veikos“. Galiausiai, publikacijoje prekybos poveikiu (nusikalstamos veikos) sąvoka sutapatinama su ieškovo neva atliktais veiksmais: „Deja, mūsų teisėsaugos sistema gali patraukti atsakomybėn už batonėlį arba neįpareigojančius pokalbius kavinėje, kaip buvo prezidento R. P. atveju. Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas“. Tokie neva egzistuojantys duomenys apie ieškovą, tapatinant juos su nusikalstamos veikos apibrėžimu, pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Publikacijoje išdėstyti teiginiai apie ieškovą yra kategoriški – jais nekeliami jokie klausimai ir publikacijoje nurodoma, jog joje pateikiama informacija yra faktai: „Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausia Lietuvos įmonę AB „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtu likti be pasekmių“. Publikacijoje nenurodoma, jog jos turinys yra tik autoriaus nuomonė. Publikacijoje pabrėžiamas faktas, kad jos autoriai (portalo darbuotojai) atliko „žurnalistinį tyrimą“ ir būtent jo metu „nustatė“ nurodytus „faktus“. Publikacijoje pateikiamas teiginys, jog „Žurnalistinio tyrimo metu nustatėme, kad energetikos ministrui delsiant <...>“ akivaizdžiai suponuoja ne subjektyvios portalo žurnalistų nuomonės reiškimą, o neva pirminiais (pačių Portalo autorių surinktais) duomenimis patvirtintų faktų konstatavimą. Publikacijos autoriai, naudodami pirmojo asmens įvardį „mes“ (t. y., „nustatėme“) taip pat nurodo, esą informacija, pateikiama publikacijoje, buvo surinkta būtent jų pačių (asmeniškai) atlikto tyrimo pagrindu, o ne gauta iš kitų šaltinių ar duomenų bazių. Atsakovė teikdama, kad yra paskleista nuomonė, nurodo, jog publikacijos dalyje „Iškyla klausimas, kodėl taip keistai elgėsi ministras N. ir kodėl išvis buvo privesta prie šios nepalankios koncernui „Orlen“ situacijos?“ yra klausimo kėlimas visuomenei aktualiu klausimu viešoje diskusijoje, tačiau teiginys negali būti vertinamas atsietai nuo kitų publikacijos teiginių, nes sekančiame sakinyje atsakovė nurodo, jog „Žurnalistinio tyrimo metu nustatėme, kad energetikos ministrui delsiant su dokumentų, būtinų investicijų įgyvendinimui, pasirašymu, jo dėdė O. bandė „palenkti“ koncerną „Orlen“ pasirašyti sutartį dėl teisinio įmonės aptarnavimo su nuosava teisine kanceliarija, kuri turėjo reprezentuoti „Orlen“ Lietuvoje, pažadant tuo pačiu greitą problemų išsprendimą“. Tokiu būdu atsakovė nepalieka vietos diskusijai, nes pateikia iš anksto parengtą atsakymą į neva diskusinį klausimą. Publikacijos skaitytojui kategoriškais teiginiais (pvz. „akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu“, „žurnalistinio tyrimo metu nustatėme“ ir pan.) kuriamas įspūdis, jog ieškovas užimdamas ministro pareigas atliko BK 226 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – prekybą poveikiu, t. y. stabdydavo koncernui AB „Orlen Lietuva“ dokumentų gavimą tam, kad ieškovo dėdė Č. O., kuris iš tiesų nėra ieškovo dėdė, priverstų koncerną AB „Orlen Lietuva“ pasirašyti teisinio atstovavimo sutartį su jo advokatų kontora, nes tokiu atveju neva greičiau bus gautas reikiamas dokumentas. Teiginiai apie ieškovą pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, nes publikacijoje nurodoma, kad yra „patikrinti“ atlikto žurnalistinio tyrimo duomenimis. Atsakovė, vertindama publikacijos teiginius, priėjo išvados, kad šie teiginiai nėra susiję su ieškovu, o visi aštuoni teiginiai nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo. Tačiau tuo pačiu, publikacijoje pateikiamas BK 226 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos apibrėžimas, tokiu būdu privedant skaitytoją prie išvados, kad ieškovas yra įvykdęs šią nusikalstamą veiką ir ieškovas yra tiesiogiai kaltinamas padaręs BK 226 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika – prekiavęs poveikiu. Č. O. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą (toliau – Generalinė prokuratūra) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), prašydamas suteikti informaciją apie atliekamus ikiteisminius tyrimus. Iš Generalinės prokuratūros buvo gautas atsakymas, kad prokuratūroje nėra atliekamas tyrimas dėl aplinkybių, susijusių, su Č. O. ir AB „Orlen Lietuva“ santykiais. Iš STT buvo gautas atsakymas, kad nors STT gavo prašymą ir pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurie buvo grindžiami publikacijoje lietuvių ir lenkų kalba nurodytomis aplinkybėmis, tačiau STT 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, ieškovas neatliko BK 226 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, todėl tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimas portale su tikslu įtikinti skaitytoją, kad ieškovas neva prekiavo poveikiu, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad atsakovė nėra pirminis ginčo teiginių šaltinis, dėl to atsakovės klaidingu įsitikinimu, jos atžvilgiu nėra taikoma redakcinė atsakomybė. Kitaip tariant, publikacijos teiginiai yra analogiški naujienų interneto portale www.moiekresy.pl publikacijoje „O. kenkė Orlenui, kieno naudai?“ skelbiamai viešai informacijai, todėl sutinkamai su VIĮ 54 straipsniu jam nėra taikoma redakcinė atsakomybė. Pažymėjo, kad teismų praktikoje ši teisės norma aiškinama tokiu būdu, kad jeigu žinios anksčiau buvo paskleistos kitose visuomenės informavimo priemonėse ir nebuvo paneigtos jas paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse, viešosios informacijos rengėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės, jei įrodo, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog kartoja asmens garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Tais atvejais, kai nustatoma žinias pakartojusio viešosios informacijos rengėjo kaltė, už žinių paskleidimą atsakingi abu skleidėjai (ieškovo teisė reikšti reikalavimus vienam iš jų nepaneigiama). Atsakovė žinojo, kad portale skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą. Publikacijoje yra nuolat akcentuojama, kad atsakovė atliko savarankišką žurnalistinį tyrimą, dėl to atsakovė, siekdama įrodyti, kad paskleistos žinios apie ieškovą atitinka tikrovę, turėtų pateikti straipsnyje išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau atsakovė tokių įrodymų ir informacijos net ir negalėtų pateikti, kadangi jie objektyviai neegzistuoja. Jeigu tyrimas buvo atliktas, atsakovė negalėjo nežinoti, kad publikacijoje minima R. C., eidama Lietuvos Respublikos energetikos viceministrės pareigas nekuravo, nedalyvavo sprendžiant ir net nesidomėjo aktualiais AB „Orlen Lietuva“ klausimais. Priešingu atveju, ji žinotų, kad vamzdynas, apie kurį kalbant publikacijoje cituojama R. C., net neegzistuoja. Be to, kitas publikacijoje minimas liudytojas – A. K. (A. K.), Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos posėdžiuose nedalyvavo ir jokių klausimų nesprendė, nes jis net nekalba ir greičiausiai nesupranta lietuvių kalbos. Publikacijoje rašydama apie tai, kad ieškovas neva atliko BK 226 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką (prekybą poveikiu), atsakovė turėjo žinoti, jog publikacijos paskelbimo metu nei STT, nei Generalinė prokuratūra nebuvo pradėjusios ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu. Iš to seka, kad publikacijoje nurodyti teiginiai paremti ne tik pirminiu informacijos šaltiniu, bet ir atsakovės žurnalistinio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, atsakovė negalėjo nežinoti, kad skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovą, todėl jos atžvilgiu negali būti taikomas atleidimas nuo redakcinės atsakomybėse (VIĮ 54 straipsniu). Publikacijoje buvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos. Asmens saviraiškos laisvė – tai saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija). Nacionaliniu lygiu asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas įtvirtinta ir VII 4 straipsnio 1 dalyje. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Pagrista ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai - neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė. Publikacijoje nurodyta kritika yra nepagrįsta ir neobjektyvi, todėl nebuvo jokio tikslo supažindinti visuomenę su tikrove neatitinkančiais faktais. Ieškovas yra viešasis asmuo, o viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, atsakovė prieš skelbdama publikaciją vis vien elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovo garbė ir orumas turi būti ginami. Informavimo priemonės turi pareiga padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo Įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Jeigu atsakovė elgtųsi sąžiningai ir padarytų viską ką šiuo atveju buvo įmanoma padaryti siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą, atsakovė kreiptųsi į teisėsaugos institucijas ir nustatytų, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo pradėta ikiteisminių tyrimų dėl kaltinimų nurodytų publikacijoje. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – LŽLEK) 6 straipsniu, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Pagal LŽLEK 22 straipsnio 2 dalį, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Atsakovė į ieškovą nesikreipė, sąlygų atsakyti nesudarė, todėl buvo grubiai pažeistos LŽLEK nuostatos. Du kartus paprašius atsakovės paneigti tikrovės neatitinkančia ir ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją, atsakovė to nepadarė. Tiek lenkiškos, tiek lietuviškos publikacijos autorius galimai suvokdamas atliekamų LŽLEK pažeidimų mastą, net nenurodė savo vardo publikacijos pabaigoje. Pabrėžė, kad EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Žmogaus teisių konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas. Po publikacijos, ieškovas nuolat jaučia neviltį ir bejėgiškumą, patiria neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jaučia pažeminimą, panieką, jaučiasi diskredituotas, sukompromituotas. Buvo paminta ir pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, pažemintas prestižas ieškovo bendradarbių, draugų ir visuomenės akyse. Ieškovas yra asociacijos „Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai” valdybos pirmininkas, taip pat profesionaliai užsiima verslo projektų valdymu ir investicijų konsultacijomis. Šioje verslo srityje nepriekaištinga reputacija būtina, todėl viešai sukeliant neigiamą nuomonę apie ieškovą, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai ir šmeižikiškai apie ieškovą skleidžiant informaciją, jam atsirado sunkumų siekti karjeros, bendrauti, gauti papildomų užsakymu ir pajamų. Atsakovės paskleistų žinių, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, bei neatitinkančių tikrovės, ieškovui yra padaryta neturtinė žala, kurios dydį ieškovas vertino 10 000 Eur. Teigė, kad atsiliepime klaidingai nurodoma, jog ieškinyje nurodomo paneigimo teksto turinys neatitinka atsakovės paskelbtos informacijos. Paneigimo forma atitinka publikacijos formą (rašytinę formą). Pradžioje nurodoma kokie publikacijos teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, o apačioje esančiu tekstu yra trumpai paaiškinama, kodėl aptariami teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovė privalo paskelbti paneigimą tokia tvarka, kokia yra nurodyta ieškinio rezoliucinėje dalyje.

6.       Atsakovė triplike į ieškovo dubliuką nesutiko su ieškovo teiginiais. Nurodė, kad ieškovo aplinkybių interpretacija yra klaidinga ir neturi nieko bendra su ginčo teiginiais ir jų kontekstu. Ginčo informacijos (ginčo teiginių) atsakovė nesukūrė, o tik pakartojo Lenkijos žiniasklaidoje viešai skelbiamą informaciją, nurodydama informacijos šaltinį. Teigė, kad ieškovas interpretuoja ir pats sukuria teiginius, kurių atsakovė neskelbė, pvz., „Publikacijoje pateikti teiginiai aiškiai nurodo, jog neva egzistuoja faktas, kad ieškovas padarė nusikalstamą veikimą – prekiavo poveikiu“. Tokios informacijos atsakovė neskelbė ir tokius ieškovo argumentus vertina kaip nepagrįstą interpretaciją. Priešingai, atsakovė publikacijoje skelbė, kad „Deja, mūsų teisės sistema gali patraukti atsakomybėn už šokolado batonėlį arba laisvus pokalbius kavinėje, kaip nutiko eksprezidentui R. P., tačiau milijonų viliojimas, naudojantis ministerijoje einamomis pareigomis, privačios O. advokatų kontoros naudai kol kas toleruojamas. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje teisėsaugos atstovai neskaito Lenkijos interneto portalų“. Tokia publikacijoje skelbiama informacija rodo, kad, atsakovės nuomone, tokie veiksmai („milijonų viliojimas naudojantis ministerijoje einamomis pareigomis privačios O. advokatų kontoros naudai kol kas toleruojamas“) neturėtų būti toleruojami. Ginčo informacija, susijusi su šioje byloje nedalyvaujančiu asmeniu Č. O., negali žeisti ieškovo garbės ir orumo, nes ieškovas neturi teisinio subjektiškumo ginti kitų asmenų garbę ir orumą. Teiginys „O. bandė palenkti Orlen koncerną pasirašyti teisinių paslaugų teikimo sutartį su jo advokatų kontora <...>“ ir toliau einanti ginčo informacija neturi nieko bendra su ieškovo asmeniu, todėl ieškovo interpretacijos apie prekybą poveikiu ir (ar) tokios sąvokos sutapatinimą su ieškovo asmeniu yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad EŽTT ne kartą yra išaiškinęs, jog „nepriimtina nacionalinių teismų praktika, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas. Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese“. Kitoje byloje EŽTT nurodė: „Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovų prokurorų elgesio ar daryti jų likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą (žr. ten pat). Situacijose, kai yra pateikiami faktinio pobūdžio teiginiai ir nepakankamai įrodymų jiems pagrįsti ir žurnalistas diskutuoja apie „tikrą“ viešąjį, visuomeninį interesą, patikrinimas, ar žurnalistas elgėsi profesionaliai ir sąžiningai, tampa pirmaeiliu dalyku“. Pažymėjo, kad vertinant visuomenės informavimo priemonių sąžiningumą, reikšmės gali turėti įvairios aplinkybės: (a) žurnalistinio tyrimo pakankamumas skleidžiamiems teiginiams pagrįsti (kuo rimtesni kaltinimai, tuo nuodugnesnis tyrimas turėtų būti atliekamas); (b) teiginių pobūdis, pavyzdžiui, EŽTT yra pripažinęs, kad teiginius dėl korupcijos itin sunku tiesiogiai pagrįsti ir pan., (d) šaltinių patikimumo įvertinimas. Šiuo atveju, ginčo teiginių pirminis informacijos šaltinis viešai paskleista informacija užsienio (Lenkijos Respublikos) visuomenės informavimo priemonėse; (e) viešoje diskusijoje iškeltas klausimas; (f) paskleistos informacijos pobūdis (faktinis teiginys ar nuomonė, difamacijos laipsnis ir pobūdis); (g) diskusijos pobūdis (gyvai vykusi diskusija, straipsnis ar pan.), „dviejų nuomonių“ dėl klausimo pateikimo faktas, pastangos skleidžiamos informacijos patikimumui patikrinti ir pan. Ieškovas yra laikytinas viešuoju asmeniu pagal pareigas, todėl atsakovė turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti savo vertinimą tokiu aktualiu visuomenei klausimu ir toks vertinimas nebūtinai turi būti siejamas su ikiteisminiu tyrimu ar apkaltinamuoju nuosprendžiu. Ginčo teiginiuose nėra nurodyti kaltinimai ieškovo atžvilgiu, priešingai, ginčo teiginiuose nurodyti trečiųjų asmenų veiksmai; publikacijos pavadinimas ir iliustracija (iliustruota Č. O. fotonuotrauka) rodo, kad pateikiama informacija apie Č. O., o ne apie ieškovą. Publikacijoje ieškovas nėra apkaltintas nusikaltimo padarymu ir atsakovė savo publikacijoje pakartojo aplinkybes iš Lenkijos žiniasklaidos viešai prieinamų publikacijų. Pažymėjo, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), žurnalistai nėra teisininkai, todėl jie neturi pareigos pateikti teisiškai motyvuotos situacijos analizės ir neturi būti vertinama, ar jie tinkamai teisiškai identifikavo susiformavusią situaciją. Atsakovės ginčo teiginiuose pavartoti žodžiai – „prekyba poveikiu“, kurie taip pat gali būti vartojami informuojant apie teisės pažeidimus, turėtų būti suprantami plačiau, ne vien baudžiamosios ar administracinės teisenos prasme. Atsakovės manymu, atsakovė publikacijoje perteikė savo vertinimą apie Lenkijos žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie ieškovo dėdę. Pažymėjo, kad, sprendžiant ar ginčo teiginiai pažeidė ieškovo garbę ir orumą, lemiančiais kriterijais yra informacijos šaltiniai‘ ginčo teiginių turinys; ginčo teiginių formuluotės, jų forma ir būdas; ginčo teiginių pateikimo aplinkybės; visos bylos aplinkybių kontekstas; viešas interesas žinoti ginčo teiginių informaciją; ieškovo statusas. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje svarbiausia įvertinti informacijos pateikimo aplinkybes, t. y. ar atsakovė publikavo ginčo informaciją apie ieškovą, ar nurodė su ieškovu susijusią informaciją, tačiau vertina kitus trečiuosius asmenis ar procesus? Ar pateikė tam tikrų duomenų vertinimą? Kokiu tikslu buvo publikuojama ginčo informacija ir pan.? Atsakovės manymu, nepriklausomai nuo to, ar STT, ar Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl Č. O. veiksmų, atsakovė, būdama viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, turėjo teisėtą ir pagrįstą tikslą informuoti visuomenę apie Lenkijos žiniasklaidoje paviešintą ginčo informaciją apie ieškovo dėdę ir (ar) ieškovą ir atitinkamai priklausomai nuo turimos informacijos vertinti šių viešų asmenų veiksmus. Teigė, kad pirminis informacijos šaltinis buvo www.mojokresy.pl, dėl to, atsakovė nėra atsakinga už tokios informacijos paskleidimą, kol nebuvo paneigta pirminio informacijos šaltinio paskleistos informacijos teisėtumas. Pažymėjo, kad atsakovė nevartojo įžeidimų ieškovo atžvilgiu, nesiekė jo tyčia sumenkinti ar pažeminti, o turėjo tikslą atskleisti ieškovo, kaip ministro, viešą veiklą. Publikacijoje pateiktas vertinamas neperžengia visų etikos normų ir saviraiškos laisvės ribų, o vien tai, kad ieškovui nepatinka atsakovės pakartota informacija iš Lenkijos žiniasklaidos, savaime nedaro šios nuomonės neetiška ar nesąžininga. Teigė, kad faktą, jog atsakovės apie ieškovą viešai išsakyti vertinimai turi faktinį pagrindą, gali patvirtinti kiti asmenys, kurie dalyvavo publikacijos aprašytame susitikime: V. M., V. T., AB „Orlen Lietuva“ atstovas A. K. ir R. C. Šiame susirinkime buvo iškilusi dvejonė, kad ministras J. N. delsė dėl neaiškių priežasčių pasirašyti publikacijoje minimą dokumentą. Nesutiko dėl to, kad ieškovui buvo padaryta žalos, nes ieškovas toliau dirbo Lietuvos Respublikos Prezidentūroje ir vadovavo Aplinkos ir infrastruktūros grupei, dėl to ginčo informacija ieškovui nepakenkė padaryti karjerą. Teigė, kad nors ieškovas dublike nurodo, kad „paneigimo pradžioje yra nurodoma, kokie publikacijos teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, o apačioje esančiu tekstu yra trumpai paaiškinama, kodėl aptariami teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą“. Toks ieškovo reikalaujamo paskelbti paneigimo tekstas neatitinka VIĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatytų ir kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose įtvirtintų paneigimo formai ir turiniui taikomų taisyklių, pirmiausiai, kad paneigimas yra skelbiamas tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą informacija, todėl Ieškovo reikalavimas įpareigoti Atsakovę paskelbti savo sugalvotą tekstą objektyviai negali būti tenkinamas.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.   

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino neatitinkančiais tikrovės ir žeidžiančiais ieškovo J. N. garbę ir orumą atsakovės VšĮ „L24plius“ portalo www.l24.lt pirmajame puslapyje (rubrikoje „Rekomenduojame“) 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbtoje publikacijoje lietuvių ir lenkų kalbomis „Kaip O. viliojo pinigus iš „Orlen“ apie ieškovą J. N. paskelbtus teiginius: „Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas.“; „Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių“. Teismas įpareigojo atsakovę per 7 kalendorines dienas portalo www.l24.lt pirmajame puslapyje (rubrikoje „Rekomenduojame“) savo lėšomis ir be komentarų paskelbti žemiau pateikiamą paneigimą lietuvių kalba ir savo sąskaita be komentarų išverstą paneigimo tekstą lenkų kalba: „Paneigimas: Portale www.l24.lt 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. publikacijoje lietuvių ir lenkų kalbomis „Kaip O. viliojo pinigus iš „Orlen““ paskleisti teiginiai apie J. N.: „Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas.“ ir teiginys „Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių“ neatitinka tikrovės, yra žeminantys ir pažeidžiantys J. N. garbę ir orumą. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimai atmesti. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1 405,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė atsakovei iš ieškovo  1 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.       Teismas nurodė, kad byloje nesprendžiami klausimai susiję su Č. O. teisėmis ir pareigomis. Byloje šio asmens pavardė aptariama tiek, kiek tai yra publikacijų ir ginčo teiginių dalis, taip pat nurodoma vertinant tik ta apimtimi, kad tai nėra ieškovo veikos ar teiginiai, tačiau nenustatinėjami faktai ar aplinkybės, jog Č. O. atliko kokias nors veikas ar pateikė teiginius.

11.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė pasisakė, jog straipsnio vertimas iš lenkų kalbos nėra teisingas, tačiau palyginus publikacijų vertimus yra akivaizdu, jog turinio prasme išsireiškimai laikytini tapačiais, nekeičiantys teiginių turinio ir esmės. Ieškovas reiškia reikalavimus dėl atsakovės lietuviškoje portalo versijoje pateiktų teiginių paneigimo, todėl teismas, nagrinėdamas šį ginčą, nevertino nereikšmingų natūraliai atsirandančių vertimo skirtumų.

12.       Teismas, vertindamas aplinkybes dėl ikiteisminio ginčo sprendimo, padarė išvadą, jog atsiprašymas nėra įstatymo nustatytas garbės ir orumo pažeidimo gynybos būdas, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę ir reikalavo pašalinti ir paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri, ieškovo nuomone, buvo visas publikacijos tekstas. Taigi, ieškovas kreipėsi į atsakovę su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančias ir ieškovo garbę ir orumą žeminančius teiginius, dėl to laikytina, kad buvo tinkamai pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

13.       Teismas, vertindamas aplinkybes, jog atsakovė publikacijose nurodė, kad ieškovas yra Č. O. sūnėnas, nustatė, kad ši informacija paimta iš pirminio informacijos šaltinio. Atsakovė neįrodinėjo, jog Č. O. yra ieškovo dėdė. Ieškovas nurodė, jog Č. O. nėra jo dėdė, nes neturi sesers, tačiau turi netiesioginių giminystės sąsajų su Č. O. Nors teismo posėdyje neįvardijo kokių, tačiau neneigė, jog sąsajos yra. Pagal teismų praktiką, iš žurnalisto negalima reikalauti ypatingo tikslumo. Esant nors ir netiesioginėms giminystės sąsajoms, publikacijose nurodyti teiginiai, jog ieškovas yra Č. O. sūnėnas, nėra tyčia atsakovės nurodoma klaidinanti aplinkybė, todėl vertintini kaip netikslumai neišeinantys iš žurnalistinės etikos ribų. 

14.       Teismas, vertindamas aplinkybes dėl viešojo asmens statuso, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo ir yra viešasis asmuo, o viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, t. y. turi būti pakantesnis jo atžvilgiu teikiamiems teiginiams, nors ir nemaloniems, ir ne visai teisingiems, tačiau neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė šį ginčą, per teismų praktikoje suformuluotas taisykles tokio pobūdžio bylose.

15.       Teismas, vertindamas aplinkybes dėl atsakovės atleidimo, esant nepaneigtam pirminiam informacijos šaltiniui, padarė išvadas, jog byloje nėra ginčo, jog pirminis informacijos šaltinis iš dalies buvo Lenkijos portalai (www.mojekresy.pl ir www.wilnoteka.pl), kuriuose informacija buvo paskelbta anksčiau, nei atsakovės portale. Publikacijoje atsakovė tiesiogiai nurodė pirminį informacijos šaltinį, kuriuo rėmėsi. Didžioji dalis teiginių yra versti iš pirminio informacijos šaltinio, dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė galėtų būti atleista nuo atsakomybės šiuo pagrindu, jei būtų nustatyta, kad žinojo ir (ar) negalėjo nežinoti, jog kartoja asmens garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Ši aplinkybė įrodinėtina tik tuomet, kai nustatomos asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios žinios.

16.       Teismas, dėl pirmojo ginčo teiginio „Kas keletą metų Lietuvos Energetikos ministerija turėjo pasirašyti dokumentą dėl šios investicijos poveikio aplinkai”, padarė išvadą, kad šis teiginys negali būti vertinamas kaip žeminantis ieškovo garbę ir (ar) orumą, todėl reikalavimas dėl šio teiginio pripažinimo neatitinkančio tikrovę ir žeminančio ieškovo garbę ir orumą buvo atmestas.

17.       Teismas, dėl antrojo ginčo teiginio „Nebuvo šioje vietoje didesnių problemų, kol energetikos ministru netapo O. sūnėnas. Staiga „Orlen“ susidūrė su problemomis, ministerija nepatvirtino dokumentų, delsė priimti sprendimą. <...>”, padarė išvadą, kad šis ginčo teiginys yra tiesiogiai perkeltas iš pirminio informacijos šaltinio, savo turiniu yra bendro pobūdžio ir neturi žymaus žeminančio elemento, neperžengė perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos leistino lygio. Šiuo ginčo teiginiu ieškovui nepriskiriamas teisei ar moralei priešingas elgesys, dokumentų pasirašymas valstybės institucijoje yra pasitaikantis reiškinys, ir vien tik ieškovo paminėjimas tokiame teiginyje negali būti lemiančiu kriterijumi, sprendžiant dėl ieškovo garbės ir orumo pažeminimo, ypatingai atsižvelgiant į ieškovo tuo metu eitas pareigas, t. y. viešo asmens statusą. Todėl ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmesti.

18.       Teismas, dėl trečiojo ir ketvirtojo ginčo teiginių „Iškyla klausimas, kodėl taip keistai elgėsi ministras N. ir kodėl išvis buvo privesta prie šios nepalankios koncernui „Orlen“ situacijos? Žurnalistinio tyrimo metu nustatėme, kad energetikos ministrui delsiant su dokumentų, būtinų investicijų įgyvendinimui, pasirašymu, jo dėdė O. bandė „palenkti“ koncerną „Orlen“ pasirašyti sutartį dėl teisinio įmonės aptarnavimo su nuosava teisine kanceliarija, kuri turėjo reprezentuoti „Orlen“ Lietuvoje, pažadant tuo pačiu greitą problemų išsprendimą“ ir „Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas. Galima spėti, kad Lietuvoje neskaito lenkų portalų. Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių“, padarė išvadas, jog šie teiginiai yra organiškai susiję, dėl to nagrinėjami kartu. Teismas nustatė, kad po trečiojo teiginio publikacijos priešpaskutinėje pastraipoje pateikiamas išaiškinimas, kas yra laikytina nusikalstama veika Lietuvoje ir Lenkijoje – prekyba poveikiu. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis ginčo teiginys yra pirminio informacijos šaltinio nuomonė, pareikšta ieškovo atžvilgiu neįžeidžiama forma, todėl reikalavimas šioje dalyje atmestas. Teismas nesutiko, kad ketvirtasis ginčo teiginys paimtas iš pirminio informacijos šaltinio, nes šis teiginys savo turiniu yra priešingas, nei teiginys pateiktas pirminiame informacijos šaltinyje. Teismas pažymėjo, kad pirminiame informacijos šaltinyje kalbama apie kito asmens galimas veikas, o ne apie ieškovą. Teismas sutiko iš dalies, kad šiame teiginyje kalbama apie Č. O., tačiau teiginyje yra dvi nuorodos, leidžiančios spręsti, jog kalbama apie ieškovą. Pirma, visoje publikacijoje matyti, jog kalbama tik apie vieną asmenį ėjusį pareigas ministerijoje, t. y. ieškovą. Antra, tas asmuo, dirbantis ministerijoje, neva pasinaudojo savo pareigomis trečiojo asmens (O. kanceliarijos) naudai. O. kanceliarija jokių pareigų ministerijoje nėjo, bet jos naudai neva veikė asmuo, pasinaudojęs savo pareigomis ministerijoje. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovė publikacijos ketvirtajame ginčo teiginyje kalba apie ieškovą ir nurodo ieškovo atliktus veiksmus – pasinaudojant pareigomis veikimą trečiojo asmens naudai. Teismas vertino, kad ketvirtame ginčo teiginyje pateikti faktai – ieškovo neva atlikta prekyba poveikiu gali likti nenubausta, nors pirminiame informacijos šaltinyje tokių teiginių ir išvadų nėra. Priešingai, pirminiame informacijos šaltinyje keliami klausimai, kokiu tikslu ar tikslais galėjo veikti trečiasis asmuo, bet ne ieškovas. Atsakovės pateiktos išvados ir apibendrinimai yra nauji, atsakovės sukurti teiginiai, kurie neturi faktinio pagrindo, dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė sukūrė ir pateikė naujus teiginius, ir šiems teiginiams netaikytinas VĮĮ 54 straipsnyje nustatytas atleidimas nuo atsakomybės iki teiginius paneigs pirmoji juos paskleidusi visuomenės informacijos priemonė, nes atsakovė yra pirminė šių teiginių skleidėja. Teismas vertino, kad publikacijos paskutinės dvi pastraipos yra ne informacija, pateikta iš pirminio informacijos šaltinio, bet atsakovės sukurta informacija. Atsakovė, baigusi teikti informaciją iš pirminio informacijos šaltinio, priešpaskutinėje pastraipoje pateikė nusikalstamos veikos – prekybos poveikiu apibrėžimą. Paskutinėje pastraipoje atliko straipsnyje minėtų veiksmų kvalifikavimą, įvertindama juos kaip prekyba poveikiu – veiksmai yra įvykę, bet jų netiria Lietuvos valstybės institucijos, nors byloje nėra duomenų apie ieškovo neteisėtas veiklas ir byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų atlikęs kokias nors veikas, trukdžiusias normaliai AB „Orlen Lietuva“ veiklai. Priešingai, pati bendrovė rašte nurodė, jog nebuvo trikdžių nei iš ieškovo pusės, nei iš ministerijos pusės, o vyko bendradarbiavimas ir ministerija teikė teisės aktuose numatytą pagalbą bendrovei. Teismo vertinimu, šie teiginiai neatitinka tikrovės ir informacija pateikta tikslingai, šios informacijos nepatikslinus, neklausus ieškovo nuomonės, neužklausiant ikiteisminio tyrimo institucijų. Aplinkybė, jog keli Seimo nariai kreipėsi dėl Č. O. galimai neteisėtų veiksmų, nesudarė pagrindo atsakovei atsakomybės už šiuos veiksmus perkelti ieškovei. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, jog atsakovė elgėsi neprofesionaliai ir nesąžiningai pateikdama Lenkijos portalo informaciją, ją iškraipydama ir apkaltindama ieškovą nusikalstamos veikos padarymu. Be to, atsakovės teiginiai apie neva ieškovo padarytą nusikalstamą veiką suformuluoti kaip žinomi ir jau įvykę faktai, dėl to vertintinas kaip atsakovės pateikta žinia, neturinti faktinio pagrindo. Tokie teiginiai žeidžia asmens garbę ir orumą. 

19.       Teismas sutiko, jog ketvirtojo ginčo teiginio dalis – sakinys „Galima spėti, kad Lietuvoje neskaito lenkų portalų“, nėra apie ieškovą ir nėra kaip nors žeminantis ieškovo garbę ir orumą, todėl reikalavimas šioje dalyje netenkintas.

20.       Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, padarė išvadą, kad ¾ dalys ieškinio teiginių nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, ir nepadarė ieškovui žalos. Teismo vertinimu, atsakovės portalai yra mažai žinomi, turi nedidelį skaitytojų ratą, dėl to informacijos sklaida nebuvo didelė. Taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, jog publikacijoje nurodyti teiginiai iš tiesų pakenkė ieškovo verslui, jo reputacijai, karjerai, dėl to teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

21.       Teismas, spręsdamas dėl paneigimo ir kitų susijusių reikalavimų, padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovei paskelbti tekstą, kurį sukūrė pats ieškovas ir kurio nebuvo publikacijoje, išeina už ginčo ribų ir nėra numatytas teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkintas dalyje, įpareigojant atsakovę nustatytu terminu paskelbti paneigimą dėl dalies ketvirtojo ginčo teiginio – „Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas. <...> Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių“.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22.       Atsakovė VšĮ „L24plius“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kurią nuspręsta tenkinti ieškinį iš dalies, ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti.

23.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo ieškovo reikalavimą palikti nenagrinėtu. Pažymi, kad ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovę, nesilaikydama tiek CK 2.24 straipsnio 2 dalyje, tiek VIĮ 44 straipsnyje nustatytos tvarkos, nes ieškovas prašyme dėl informacijos paneigimo nenurodė, nei kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, nei kokia informacija turi būti paneigta, nei kokiu būdu, nei šriftu, nei kurioje vietoje. Be to, ieškovo suformuluoti reikalavimai paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją visiškai neatitinka prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją nurodyto turinio, t. y. ieškovas prašė paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, nors tokio paneigimo neprašė pasinaudodamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ieškovo prašyme paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tiek ieškinio ir atitinkamai sprendimo rezoliucinėse dalyse, nurodyta neteisinga informacija, susijusi su publikacijos paskelbimu, kadangi atsakovė 2018 m. gruodžio 5 d. jokio publikacijos neskelbė, o 2018 m. gruodžio 4 d. skelbė publikaciją lenkų kalba, 2018 m. gruodžio 6 d. skelbė lietuvių kalba.

24.       Nesutinka, kad atsakovė paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančius, žeminančius ir pažeidžiančius garbę teiginius, nes, atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo kvalifikuodamas ginčo teiginius kaip žinią, bet ne nuomonę, o spręsdamas dėl teisinio teiginių kvalifikavimo, nepagrįstai rėmėsi išimtinai lingvistinėmis kategorijomis.

25.       Teigia, kad ginčo teiginių turinys pirmiausiai yra siejamas ne su ieškovo asmeniu, o su šioje civilinėje byloje nedalyvaujančiu publikacijos herojumi, kuriam ir yra priskiriami galimai publikacijoje aprašyti veiksmai. Šiais teiginiais perduodama informacija ir ja iš esmės pateikiamas publikacijos apibendrinimas (vertinimas).

26.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas žodį „pasinaudojant“ pakeitė žodžiu „pasinaudodamas“ arba „pasinaudojantis“ ir dėl šios priežasties iškraipė ginčo teiginio turinį ir prasmę, dėl to priskyrė nurodytus veiksmus ieškovo asmeniui, o ne publikacijos herojui, nors publikacijos turinys buvo apie Č. O. ir jo galimai atliktus veiksmus. Be to, atsakovės nuomone, nelogiška publikacijos pabaigoje, kur paprastai nurodomos išvados ar teksto apibendrinimas, teiginius sieti su naujais veiksmais, kurie pačioje publikacijoje nebuvo įvardinti, dėl šios priežasties, ginčo skundžiami teiginiai turėjo būti kvalifikuojami kaip nuomonė, kuri neperžengė saviraiškos laisvės ribų, ir nepažeidė CK 2.24 straipsnio.

27.       Teigia kad šių visų teiginių turinys iš esmės yra identiškas informacija, kuri buvo anksčiau publikuota Lenkijos portaluose, įskaitant, bet neapsiribojant trečiuoju ginčo teiginiu, kurį teismas pripažino kaip neperžengiantį saviraiškos laisvės ribų. Šiuose teiginiuose kalbama ne apie ieškovo veiksmus, o ieškovo asmuo minimas tik tuo aspektu, kiek „jo dėdė bandė juo pasinaudoti“. Antroji teiginio dalis „Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę AB „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių“ lygiai taip pat su ieškovo asmeniu yra nesusijusi, kadangi iš viso publikacijos teksto, akivaizdu, kad galimai vertė pirkti milijonines paslaugas arba prekybą poveikiu vykdė publikacijos herojus, apie kurį iš esmės ir yra visas publikacijos tekstas. Be to, šio teiginio konstrukcija ir jo turinys rodo, kad juo perteikiama subjektyvi atsakovės nuomonė.

28.       Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog internetinėje erdvėje vartojama kalba turi būti vertinama atsižvelgiant į tai, kad internete būdingos aštresnės, „natūralios“ kalbos konstrukcijos, didesnis emocionalumo lygis, ypač kalbant apie viešuosius asmenis, o atitinkamai atsakovės vartojami terminai ir išsireiškimai nepagrįstai pirmosios instancijos teismo traktuojami kaip teisinis įvykių kvalifikavimas. Atsakovė neturi nei atitinkamo (teisinio) išsilavinimo, nei intencijos pateikti oficialius kaltinimus, o tik išreiškė savo subjektyvų vertinimą ir viešojoje erdvėje apie ieškovą ir (ar) Č. O. grįstą nuomonę, kuriai tiesos kriterijus, pirmosios instancijos teismo pritaikytas nepagrįstai.

29.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime pirmiausia turėjo įvertinti ir atsižvelgti į aplinkybes, kurioms esant buvo paskelbti teiginiai. Nagrinėjamu atveju visos apeliantės paskelbtos informacijos (publikacijos) kontekste, atsakovės teiginiai laikytini apeliantės nuomone, kuriai tiesos kriterijus netaikomas. Apeliantė neturėjo tikslo beprasmiškai šmeižti ieškovą, žeminti jo garbę ir orumą, o siekė išryškinti publikacijos herojaus (ne ieškovo) veiklos trūkumus (kaip jis juos subjektyviai suvokė) ir taip išprovokuoti viešą diskusiją, t. y. skleidė pozityvų tikslą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ginčo teiginius neteisėtais, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

30.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nesilaikė CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino 25 proc. ieškovo pirmojo reikalavimo ir visiškai atmetė antrą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl to galima konstatuoti, jog teismas tenkino 12,5 procento visų ieškinio reikalavimų, dėl to ieškovui turėjo būti priteista 12,5 proc. jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų ir žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas šią proporciją nustatė neteisingai ir atitinkamai neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė iš atsakovės ieškovės naudai pusę jo patirtų išlaidų (1 405,98 Eur iš bendrai ieškovo patirtų 2 811,96 Eur išlaidų).

31.       Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai, palikti nepakeistą. Prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

32.       Ieškovas nesutinka su skundo argumentais, kad netinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Jo teigimu, tinkamai įgyvendino įstatyme įtvirtintą privalomą ginčo sprendimo tvarką. Pažymi, kad sužinojęs apie publikaciją, 2018 m. gruodžio 1 d. išsiuntė pretenziją atsakovei. Pretenzijoje nurodė, kad publikacijoje pateikiama informacija neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą, dėl to pareikalavo nedelsiant pašalinti šią informaciją ir atsiprašyti už tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimą ir patalpinti ieškovo kartu su pretenzija pateiktą paneigimą lietuvių ir lenkų kalbomis. Atsakovė neatsakė į pretenziją ir neatliko jokių veiksmų, t. y. atsakovei manant, kad pretenzijos turinys nėra aiškus (su kuo ieškovas visiškai nesutinka), turėjo galimybę kreiptis į ieškovą, prašydamas paaiškinti pretenziją, tačiau jokių veiksmų neatliko. 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovas išsiuntė pakartotinę pretenziją, į kurią atsakovė atsisakė ir nurodė, kad atsakovė, skelbdama publikaciją, tariamai siekė informuoti visuomenę viešojo intereso svarbos klausimais. Ieškovo manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas tinkamai įgyvendino savo teises ir pasinaudojo CK 2.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, t. y. buvo pasiektas normas tikslas.

33.       Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog publikacijoje paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir žeidžia ieškovo garbę ir orumą. Teigia, kad atsakovė skunde laikosi klaidingos pozicijos, jog publikacijoje neva buvo paskleista nuomonė, o ne žinios. Ieškovo įsitikinimu, publikacijoje buvo paskleistos žinios, kadangi publikacijoje aiškiai nurodoma, jog neva egzistuoja faktas, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką – prekiavo poveikiu. Ginčo teiginiai yra kategoriški, jais nekeliami jokie klausimai, neabejojama teiginių tikrumu. Pabrėžiama, kad net pačioje publikacijoje nurodoma, kad joje pateikiami faktai, t. y. „Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių“. Publikacijoje nėra pateikiama informacija, kad publikacijos turinys yra tik autoriaus nuomonė. Priešingai, nurodoma, jog buvo atliktas žurnalistinis tyrimas, t. y. šios aplinkybės parodo ne subjektyvios nuomonės reiškimą, o pirminiais duomenimis patvirtintų faktų konstatavimą.

34.       Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie kokias nors ieškovo neteisėtas veikas ar, kad ieškovas būtų atlikęs kokias nors veikas, trukdžiusias normaliai AB „Orlen Lietuva“ veiklai. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė netikrino publikacijoje skelbiamų faktų, neklausė ieškovo nuomonės (komentaro), neteikė užklausų ikiteisminio tyrimo institucijoms, kas patvirtina, jog atsakovė elgėsi neprofesionaliai ir nesąžiningai, iškraipė informaciją ir apkaltino ieškovę sunkios korupcinės nusikalstamos veikos padarymu, kas akivaizdu, žeidžia ieškovo garbę ir orumą.

35.       Nesutinka su skundo argumentais, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nustatė, jog ieškovas buvo pareiškęs 3 reikalavimus: 1) pripažinti teiginius neatitinkančiais tikrovės; 2) paskelbti paneigimą; 3) priteisti neturtinę žalą. Teismas nustatė, jog ieškovui neturtinė žala buvo padaryta, o jos atlyginimui pakankama satisfakcija – žeidžiančių teiginių paneigimas, t. y. laikė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pagrįstas ir patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, kaip ir reikalavimas dėl paneigimo paskelbimo, buvo patenkinti ¼ dalimi, dėl to laikytina, jog teismas tinkamai apskaičiavo ir pagrindė šalims priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį.  

       Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

37.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

38.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas iš dalies ieškovo ieškinys dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 

39.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

40.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

41.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus – pripažino neatitinkančiais tikrovės ir žeidžiančius ieškovo J. N. garbę ir orumą atsakovės VšĮ „L24plius“ portalo www.l24.lt pirmajame puslapyje (rubrikoje „Rekomenduojame“) 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbtoje publikacijoje lietuvių ir lenkų kalbomis „Kaip O. viliojo pinigus iš „Orlen““ apie ieškovą J. N. paskelbtus teiginius: „Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas“; „Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių“ ir įpareigojo atsakovę portale www.l24.lt pirmajame puslapyje (rubrikoje „Rekomenduojame“) savo lėšomis ir be komentarų paskelbti paneigimą lietuvių kalba ir savo sąskaita be komentarų išverstą paneigimo tekstą lenkų kalba. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atmesti. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl sprendimo dalies, kuria ieškinys patenkintas.

42.       Pirmiausia apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos tokio pobūdžio bylose, nurodant, kad ieškovo ieškinyje suformuluoti reikalavimai (paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją turinys) visiškai neatitinka ikiteismine tvarka teikto prašymo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją nurodyto turinio, ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai neįvertino.

43.       Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. CK 2.24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

44.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo pareiga naudotis ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka priklauso nuo ieškovo pasirinkto teisių gynybos būdo (keliamų reikalavimų) ir asmens, kuriam ieškovas reiškia savo reikalavimus (atsakovo). Jei ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos apeliacinio teismų praktikoje išaiškinta, jog išankstinio neteisminio ginčo sprendimo paskirtis nustatyti, ar atsakovas pripažįsta, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ar jis savanoriškai imsis priemonių adekvačiu žinių paskleidimo būdu jas paneigti, ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-715/2010).

45.       Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, sužinojęs apie ginčo publikaciją (tiek lenkų, tiek lietuvių kalbomis), 2018 m. gruodžio 12 d. išsiuntė atsakovei pretenziją „dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo“ kartu su priedais. Pretenzijoje ir prieduose ieškovas nurodė, kad ginčo publikacijoje (lenkų ir lietuvių kalbomis) pateikiama informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą, dėl to, vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 2 dalimi, reikalavo atsakovės nedelsiant pašalinti šią informaciją, atsiprašyti už tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimą ir patalpinti kartu su pretenzija pateiktą paneigimą lietuvių ir lenkų kalbomis. Vėliau ieškovas pateikė atsakovei pakartotinę pretenziją. Atsakovė pateikė rašytinį atsakymą ieškovui, kuriame patvirtino, jog suprato apie kurią publikaciją („Kaip O. viliojo pinigus iš „Orlen““) kalbama, tačiau pretenziją atsisakė tenkinti, motyvuojant tuo, kad publikacija nėra pirminis šaltinis; publikacija nesusijusi su ieškovu; publikacijoje skelbiama informacija susijusi su ieškovo buvusiomis pareigomis (Lietuvos Respublikos energetiko ministro veikla), dėl to viešųjų asmenų kritika yra leistina, o ieškovas turėtų būti pakantus informacijai ir kritikai, nes atsakovė, skelbdama publikaciją, siekė informuoti visuomenę viešojo intereso svarbos klausimais; nesutinka, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas ar sąmoningai nukreiptas į siekį pažeminti ieškovą; ieškovas prašo atsiprašyti, tačiau tokio reikalavimo negali patenkinti ir dėl to, kad atsiprašymo nenumato įstatymai ir teismų praktika.

46.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvada, kad ieškovas tinkamai įgyvendino savo teises ir pasinaudojo CK 2.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, t. y. informavo atsakovę apie konkretų savo teisių pažeidimą, aiškiai nurodė, kuri konkreti atsakovės internetiniame portale paskelbta publikacija, ieškovo manymu, žemina jo garbę ir orumą, pateikė paneigimo tekstą ir suteikė atsakovei terminą paskelbti paneigimą. Atsakovė suprato apie kokią publikaciją kalbama pretenzijoje, neprašė ieškovo sukonkretinti pretenzijos turinio, tačiau atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimus, nurodydama, kad nepripažįsta, jog ginčo publikacijoje paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Tokiu būdu CK 2.24 straipsnio 2 dalies normos tikslas buvo pasiektas, t. y. nustatyta, kad ieškovas informavo atsakovę apie galimą savo teisių pažeidimą ir atsakovė nepripažino, jog jos paskelbtoje publikacijoje paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir patvirtino ieškovui, kad ji savanoriškai nesiims jokių priemonių jas paneigti ir pan. Vien tai, kad ieškovas pretenzijoje neatkartojo pažodžiui visų ginčijamų tos pačios publikacijos teiginių (nenurodė jų visiškai tiksliai) ar papildomai dar reikalavo atsiprašyti, nepatvirtina skunde akcentuojamų aplinkybių, kad ieškovas netinkamai pasinaudojo ikiteismine tvarka. Pabrėžtina, kad ieškovo išsakyta pretenzijoje pozicija atsakovei buvo aiški ir atsakovė turėjo suprasti pretenzijos esmę, t. y. atsakovė turėjo suprasti, jog ieškovas teikia reikalavimą dėl paneigimo CK 2.24 straipsnio nustatyta tvarka dėl konkrečios publikacijos turinio. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio praktikoje išaiškinta, jog nors pretenzijoje nurodytas atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykio aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

47.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skundžiamame sprendime neteisingai nustatytos publikacijų datos, t. y. nurodo, jog atsakovė 2018 m. gruodžio 5 d. jokios publikacijos neskelbė, o 2018 m. gruodžio 4 d. skelbė publikaciją lenkų kalba, o 2018 m. gruodžio 6 d. skelbė lietuvių kalba.  Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiomis ginčo publikacijų (lenkų ir lietuvių kalbomis) kopijomis, sutinka su tokiu apelianto skundo argumentu. Iš publikacijos (lenkų kalba) turinio matyti, jog ginčo publikacija (lenkų kalba) paskelbta 2018 m. gruodžio 4 d., o publikacija (lietuvių kalba) paskelbta 2018 m. gruodžio 6 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis netikslumas nekeičia ginčo esmės ir nėra pagrindas panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kadangi konkrečios publikacijos teisingai identifikuotos, tačiau toks netikslumas apeliacine tvarka taisytinas ir patikslinamas, t. y. konstatuotina ir laikytina, jog ginčo publikacija „Kaip O. viliojo pinigus iš Orlen““ (lietuvių ir lenkų kalbomis) buvo paskelbta 2018 m. gruodžio 4 d. (lenkų kalba) ir 2018 m. gruodžio 6 d. (lietuvių kalba).

48.       Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas ginčo (skundžiamus skundu) teiginius kaip žinią, bet ne nuomonę, suklydo, o spręsdamas dėl teisinio teiginių kvalifikavimo, nepagrįstai rėmėsi išimtinai lingvistinėmis kategorijomis. Atsakovės įsitikinimu, ginčo publikacijoje atsakovė nesukūrė jokių naujų aplinkybių ir neįvardijo veiksmų, kuriuos atliko ieškovas, o tik pateikė savo subjektyvų informacijos vertinimą.  

49.       VĮĮ 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. VĮĮ 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys.

50.       Kaip minėta, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Siekiant nustatyti teikiamos informacijos pobūdį, duomenys ir faktai yra svarbūs tiek pateikiant žinią, tiek nuomonę, nes ne tik žinia, bet ir nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Teismų praktikoje pažymima, kad vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo, t. y šios bylos atveju pasakymo, aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007). Taigi, darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar išsakyta nuomonė, turi būti vadovaujamasi tuo, jog žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, kuriai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Tuo tarpu nuomonė, nors ir turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

51.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos ginčo publikacijos teiginius žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: „Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai O. kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas“ ir „Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių“.

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodomą reglamentavimą, teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šiuose ginčo teiginiuose pateikti duomenys laikomi paskleista žinia. Pirmiausiai matyti, kad šie teiginiai savo turiniu yra priešingi pirminio informacijos šaltinio turiniui. Iš ginčo publikacijos turinio (vertinant kartu sistemiškai visą publikacijos tekstą) galima susidaryti įspūdį, jog teiginyje kalbama apie asmenį ministerijoje (t. y. ieškovą) ir jo atliktas neteisėtas veikas pasinaudojant tarnybine padėtimi ministerijoje, siekiant finansinės naudos trečiojo asmens (laikant trečiąjį asmenį ieškovo dėde) naudai. Kalbama, kad šis asmuo, dirbantis ministerijoje, neva pasinaudojo savo pareigomis trečiojo asmens (O. kanceliarijos) naudai. Šiuose teiginiuose nurodoma ir daromos išvados, jog pateikti akivaizdūs faktai – ieškovo neva atlikta prekyba poveikiu, kuri gali likti nenubausta, padaroma teisinė ieškovo veiksmų kvalifikacija, priskiriant šiuos veiksmus prie baudžiamosios veikos – prekybos poveikiu, t. y. išreikšta žinia, o ne nuomonė, jog egzistuoja faktas, kad ieškovas, dirbdamas ministerijoje, padarė nusikalstamą veiką – prekiavo poveikiu (BK 226 straipsnis) ir gali būti nenubaustas. Ginčo teiginiai yra kategoriški, jose nekeliami jokie diskusiniai klausimai (tik tai, ar ieškovas asmuo liks nenubaustas), publikacijoje taip pat nėra išskirta, kad šie teiginiai galėtų būti laikomi autoriaus nuomone, o publikacijoje sistemiškai akcentuojamas atliktas žurnalistinis tyrimas, t. y. žurnalisto patikrinti faktai. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovė (jos darbuotojai) būtų tikrinę publikacijoje skelbiamus faktus, t. y. būtų klausė ieškovo ir kitų suinteresuotų asmenų nuomonės (komentarų), teiktų užklausas ikiteisminio tyrimo institucijoms ar atlikę kokius nors kitus aktyvius veiksmus informacijos objektyvumui, patikimumui patikrinti (nes paskelbtos žinios iš esmės skiriasi nuo pirminio šaltinio). Be to pažymėtina, ginčo publikacijos sisteminis vertinimas patvirtina, kad žinia paskleista apie ieškovą, nes publikacijoje konkrečiai išskiriamas ieškovas, minima jo pavardė, nurodomos jo buvusios pareigos ministerijoje, nurodoma, jog šis asmuo taip pat vykdė Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininko pareigas, yra O. sūnėnas (nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad nėra jo sūnėnas, tačiau tam tikri giminystės ryšiai juos sieja). Tai, kad ieškovas J. N. buvo energetikos ministru ir Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininku patvirtina vieša informacija. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog šie ginčo teiginiai laikytini ne subjektyvia nuomone, o žinia, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie kokias nors ieškovo padarytas neteisėtas veikas ar, kad ieškovas būtų atlikęs kokias nors veikas, minimas teiginiuose, t. y. byloje nustatytas CK 2.24 straipsnio faktų visetas (žinių paskleidimo faktas; žinios yra apie ieškovą; paskleistos žinios neatitinka tikrovės; šios žinios žemina asmens garbę ir orumą). Dėl to apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

53.       Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes nesilaikė CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino 25 proc. ieškovo pirmojo reikalavimo ir visiškai atmetė antrą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl to galima konstatuoti, jog teismas tenkino 12,5 procento visų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui turėjo būti priteista 12,5 proc. jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų ir žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas šią proporciją nustatė neteisingai ir atitinkamai neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė iš atsakovės ieškovės naudai pusę jo patirtų išlaidų (1 405,98 Eur iš bendrai ieškovo patirtų 2 811,96 Eur išlaidų).

54.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyke nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

55.       Pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamo sprendimo dalyje buvo nurodęs, kad ieškovas buvo pareiškęs tris reikalavimus: pripažinti teiginius neatitinkančiais tikrovės, paskelbti paneigimą ir priteisti neturtinę žalą. Ieškovas reikalavo priteisti neturtinę žalą ir teismas nustatė, jog žala ieškovui padaryta, tačiau jos atlyginimui pakankama satisfakcija – žeidžiančių teiginių paneigimas. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, laikytina, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo pagrįstas ir patenkintas. Reikalavimai dėl pripažinimo ir įpareigojimo paneigti patenkinti ¼ dalimi, atitinkamomis proporcijomis paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

56.       Taigi, iš skundžiamos sprendimo dalies matyti, kad nors ieškovui nebuvo priteista faktinė neturtinė žala, tačiau teismas pripažino, jog žala ieškovui faktiškai buvo padaryta, tačiau jos atlyginimui pakankama satisfakcija – žeidžiančių teiginių paneigimas, t. y. reikalavimas buvo pagrįstas, dėl to pakankamas pagrindas laikyti, kad šioje dalyje teismo sprendimas taip pat priimtas ieškovo naudai. Tokiu būdu laikytina, jog du ieškovo reikalavimai tenkinti po 25 proc., o vienas 100 proc., (t. y. bendrai ieškovui priklauso pusę bylinėjimosi išlaidų). Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 811,96 Eur, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 2 210 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 1 405,98 Eur, o atsakovei 1 105 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

57.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). 

58.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovas patyrė 727,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė šias išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus.

60.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 727,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

         Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo motyvuojamąją, rezoliucinę dalis su paneigimo tekstu, nurodant, kad atsakovės VšĮ „L24plius“ portalo www.l24.lt pirmajame puslapyje (rubrikoje „Rekomenduojame“) lietuvių ir lenkų kalbomis publikacija „Kaip O. viliojo pinigus iš Orlen““ paskelbta 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d., o ne 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2018 m. gruodžio 5 d.

         Priteisti ieškovui J. N. (a. k. 37604040246) iš atsakovės VšĮ „L24plius“ (j. a. k. 303051088) 727,85 Eur (septynis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai                                                                                                                                                                 Loreta Braždienė

                                                                                                                                                                                 Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                                                                       Visvaldas Kazakiūnas