Administracinė byla Nr. I-9083-331/2014
Proceso Nr. 3-61-3-03481-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.4., 16.6., 74.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjai G. Ž., pareiškėjos atstovės Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovei L. D., Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Julijai Kuncevičienei, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzeldzienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Ž. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinis direktorius 2014-06-30 įsakymu Nr. 1P-835 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Ž.“ skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą (b. l. 7), o 2014-06-30 įsakymais Nr. 1P -836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ (b. l. 8) ir 2014-07-01 Nr. 1P -838 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014-06-30 įsakymo Nr. 1P-838 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ atleido pareiškėją iš pareigų (b. l. 8).
Pareiškėja, nesutikdama su šiais įsakymais, skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą ir prašo:
1) panaikinti Muitinės departamento 2014-06-30 įsakymą Nr. 1P-835 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Ž.“;
2) pripažinti atleidimą iš tarnybos neteisėtu ir panaikinti Muitinės departamento 2014 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P -836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ ir 2014-07-01 įsakymą Nr. 1P-838 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-838 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“;
3) grąžinti pareiškėją į tarnybą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės (A lygis, 10 kategorija) pareigose;
4) įpareigoti atsakovus nedelsiant grąžinti pareiškėją į darbą ir sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį ir visus su tuo susijusius mokėjimus.
5) priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo realaus įvykdymo dienos.
Paaiškino, kad yra statutinė muitinės pareigūnė - Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausioji inspektorė. Skiriant drausmines nuobaudas muitinės profesinių sąjungų įgaliotiems atstovams - renkamųjų valdymo organų nariams, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas, pagal kurio 21 straipsnio 2 dalį, skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas.
Kolektyvinės sutarties 33 punktu darbdavys įsipareigojo <... sudarąs komisiją pareigūno tarnybiniam nusižengimui tirti, ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie tai informuoja Profsąjungą ir sudaro galimybę jos darbe stebėtojo teisėmis dalyvauti įgaliotam Profsąjungos atstovui. ...>. Tačiau Muitinės departamentas nevykdė šios nuostatos, apie pradėtą tarnybinį patikrinimą informavo profesinę sąjungą tik 2014-07-02. Nors Muitinės departamento raštas Nr.(5.46)3B-6957 datuotas 2014-06-17, tačiau profesinei sąjungai tas raštas buvo atsiųstas el. paštu tik 2014-07-02, t.y. jau po to, kai buvo išleistas 2014-06-30 įsakymas Nr. 835.
Pažymėjo, kad yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė. Profesinė sąjunga ją išrinko ir delegavo į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo, kurios vienu iš steigėjų yra Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, renkamuosius valdymo organus - Jaunimo komitetą. Vadovaujantis teisės aktais, darbdavys ar jo teisių perėmėjas, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą privalėjo gauti profsąjungos sutikimą. Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, kaip profesinės sąjungos atstovaujamojo-renkamojo valdymo organo narei, Muitinės departamentas nei į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą nei į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimą nesikreipė, o tarnybinę nuobaudą skyrė neturėdamas profesinės sąjungos sutikimo.
Muitinės departamento 2014-06-16 įsakymu Nr. 1P (V)-192 pakeista pareigų
atlikimo vieta. Nuo 2014-06-17 pareigas atliko Kenos geležinkelio poste, tačiau 2014-06-30 įsakyme Nr. IP -835 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Ž. „nurodyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama < ... G. Ž., Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiajai inspektorei, atliekančiai pareigas Šalčininkų kelio poste, ...>. Taigi, Muitinės departamento generalinio direktoriaus A. S. 2014-06-30 pasirašytas įsakymas Nr. 1 P-835, kaip išleistas pažeidžiant ne tik tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, bet ir padarius esminį procedūrinį pažeidimą yra neteisėtas ir turi būti naikintinas (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).
2014-06-16 Muitinės departamento generalinio direktoriaus (Statuto 51 str. 1 d.) vardu pareiškėja pateikė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru, nurodydama atleidimo datą 2014-06-16. Kadangi nuo prašyme nurodytos dienos nebuvo atleista, todėl laikydama, kad jos prašymas dėl atleidimo nebuvo patenkintas, tęsė tarnybą toliau.
Tarnybos santykių nutraukimo pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau - ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalį pagrindas yra pareigūno prašymas. Ir tik subjektas savo prašyme nurodytą atleidimo datą gali keisti: pailginti ar sutrumpinti. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-06-18 rašte Nr. (5.34)3B-7007 nurodyta, kad dėl pareiškėjos veiklos pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Kadangi tyrimas pradėtas anksčiau, nei parašė prašymą dėl atleidimo iš tarnybos, tai sprendimas dėl atleidimo nukeliamas iki tyrimo pabaigos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo baigtas 2014-06-25, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.7B-1629. Tačiau pareiškėja nebuvo atleista dėl padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl prašymas turėjo būti patenkintas ir ji turėjo būti atleista praėjus 14 kalendorinių dienų, t.y. 2014-06-30. Nei 2014-06-30, nei 2014-07-01 nebuvo išmokėtas galutinis atsiskaitymas.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 33-40) paaiškino, kad pradėjęs tarnybinį patikrinimą, Muitinės departamentas 2014-06-17 raštu Nr. (5.46)3B-6957 „Dėl informacijos pateikimo“ nedelsdamas informavo Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, kurios narė yra pareiškėja G. Ž., apie pradėtą tarnybinį patikrinimą pareiškėjos atžvilgiu. Raštas, kuriuo Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga informuota apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, 2014-06-18 14 val. 13 min. buvo išsiųstas Muitinės darbuotojui profesinei sąjungai jos nurodytu ir jos naudojamu teikiant raštus Muitinės departamentui elektroniniu paštu: iš tarnybinio patikrinimo komisijos narės elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos elektroninio pašto adresą mdprofsajunga@gmail.com. Pareiškėjos nurodytą dieną (2014-07-02) minėtas raštas profesinei sąjungai persiųstas tik pakartotinai pagal atskirą žodinį prašymą.
Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi ir 2005-06-30 kolektyvinės sutarties 35 punktu, pareiga kreiptis į profesinę sąjunga dėl sutikimo gavimo yra aktuali tik tuo atveju, jeigu pareigūnas yra profesinės sąjungos renkamojo (atstovaujamojo) profesinės sąjungos organo narys. Bet kuriuo atveju ši pareiga gali būti įgyvendama tik tuo atveju, jeigu darbdaviui yra žinoma, kad pareigūno statusas profesinėje sąjungoje atitinka Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio nuostatas.
Muitinės departamentui buvo žinoma, kad pareiškėja yra tik Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narė. Kitų duomenų apie G. Ž. statusą šioje profesinėje sąjungoje ar jos narystę kitoje profesinėje sąjungoje nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei po 2012-01-01 įvykusio personalo administravimo centralizavimo Muitinės departamentui pateikta nebuvo, nei pagal Vilniaus teritorinei muitinei pateikto Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamųjų organų narių sąrašo duomenis (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2010-08-23 raštas Nr. 1 P-132), nei pagal vėliau teiktus duomenis (Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-04-05 valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 išrašas). Pati pareiškėja, žinodama apie jai pradėtą tarnybinį patikrinimą, neinformavo Muitinės departamento apie tai, kad yra profesinės sąjungos renkamojo organo narė. Be to, nurodė, kad pareiškėjos, kaip profesinės sąjungos renkamojo organo narės, statusas šioje byloje nėra patvirtintas tinkamais įrodymais. Muitinės departamentas veikė sąžiningai, naudojosi visa jam prieinama informacija apie muitinės pareigūnus, išrinktus į profesinių sąjungų renkamuosius organus (Vilniaus teritorinei muitinei pateiktais Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narių, išrinktų į renkamuosius organus, sąrašais ir jų papildymais, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, kurios narė buvo pareiškėja G. Z., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nurodymu šiais sąrašais vadovautis, Muitinės departamentui teikta informaciją apie renkamųjų organų narius), taip pat ne kartą siekė gauti Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatytoms pareigoms vykdyti būtiną informaciją, kuri jam nebuvo teikiama, t. y. veikė apdairiai, sąžiningai ir teisėtai. Nebūdamas informuotas apie pareiškėjos ypatingą statusą nei profesinės sąjungos, nei pačios pareiškėjos, ir neturėdamas jokios informacijos apie pareiškėjos buvimą profesinės sąjungos renkamojo organo nare, Muitinės departamentas pagrįstai ir teisėtai nesikreipė į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą gavimo.
Pradėjus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų muitinės poste, pareiškėja G. Ž. 2014-06-16 pateikė Muitinės departamentui prašymą dėl atleidimo iš tarnybos muitinėje nuo 2014-06-16. Atsakovas, pradėjęs tarnybinio patikrinimo procedūrą iki pareiškėjos prašymo pateikimo, turėjo teisę ją užbaigti, nepaisyti pateikto prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru nurodytą dieną ir išspręsti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo iš tarnybos po tarnybinio patikrinimo užbaigimo. Apie tai, kad sprendimas dėl pareiškėjos 2014-06-16 prašymo bus priimtas baigus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjai pranešta Muitinės departamento 2014-06-18 raštu Nr. (5.34)3B-7007, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta ir tai patvirtino 2014-06-19 parašu.
Tarnybinio patikrinimo metu nenustačius neteisėto rastų draudžiamų daiktų gavimo šaltinio, tarnybinis patikrinimas užbaigtas teisės aktų nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į nustatytus teisės aktų pažeidimus, pareiškėjai Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. 1P-835 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Ž.“ už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas. Atsižvelgdamas į tai, kad išnyko muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindų konkurencija, Muitinės departamentas nedelsdamas išsprendė pareiškėjos pateiktą prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru ir per 14 kalendorinių dienų terminą nuo pareiškėjos 2014-06-16 prašymo pateikimo dienos buvo priimtas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-06-30 įsakymas Nr. 1P-836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ nuo 2014-06-30. Kadangi 2014-07-01 pareiškėjai pagal grafiką buvo nustatyta darbo diena muitinės poste ir pareiškėja iš namų atvyko į tarnybą 2014-07-01, nespėjusi pasirašyti ir susipažinti su minėtu įsakymu 2014-06-30, buvo atitinkamai pakeistas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-06-30 įsakymas Nr. 1P-836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-07-01 įsakymu Nr. 1P-838 „Dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ pareiškėjos atleidimo diena nustatyta 2014-07-01 - paskutinė jos darbo diena.
Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju nėra reikšmingi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-06-30 įsakymo Nr. 1P-836 ir 2014-07-01 įsakymo Nr. 1 P-838 teisėtumo ir jų galiojimo prasme ir gali būti vertinami tik uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju požiūriu. Atsiskaitymas su atleidžiamu muitinės pareigūnu vykdomas Lietuvos Respublikos muitinės finansinių išteklių, jų apskaitos ir kontrolės sistemos Darbo užmokesčio modulyje. Sugeneravus elektroninį darbo laiko apskaitos žiniaraštį, gaunami duomenys apie paskutinę pareigūno darbo dieną, kuriai apskaičiuojamos privalomos išmokėti kompensacijų muitinės pareigūnui sumos. Nepavykus 2014-07-01 sugeneruoti elektroninio darbo laiko apskaitos žiniaraščio dėl programos gedimo, 2014-07-02 buvo kreiptasi į Muitinės informacinių sistemų centro pagalbos poskyrį. Atsižvelgiant į tai, su pareiškėja buvo dalinai atsiskaityta iš turimų lėšų 2014-07-02, sumokant darbo užmokestį už 2014 m. birželio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, o ištaisius programos klaidas ir gavus finansavimą, 2014-07-03 su pareiškėja pilnai atsiskaityta 2014-07-03, išmokant trūkstamą darbo užmokestį.
Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 111-113) paaiškino, kad nustatęs, kad pareiškėja tarnybos metu galėjo turėti draudžiamus muitines posto pareigūnams daiktus, kurių atsiradimo šaltinis galėjo būti neteisėti pareigūnės veiksmai, dėl kurių galėjo būti taikoma tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, atsakovas Muitinės departamentas turėjo pagrindą atlikti nustatytų reikšmingų tarnybos santykiams faktų (veikų bei įvykių) teisinį vertinimą pagal teisės taikymo taisykles ir pagristai netenkino pareiškėjos prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru nuo 2014-06-16.
Kai išnyko muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindų konkurencija (paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas), Muitinės departamentas patenkino pareiškėjos pateiktą prašymą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru ir per 14 kalendorinių dienų terminą nuo pareiškėjos 2014-06-16 prašymo pateikimo dienos Muitinės departamento generalinis direktorius 2014-06-30 priėmė įsakymą Nr. 1P-836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ nuo 2014-06-30. Kadangi 2014-07-01 pareiškėjai pagal grafiką buvo nustatyta darbo diena muitinės poste, todėl pareiškėja iš namų atvyko į tarnybą 2014-07-01, nespėjus jai pasirašyti ir susipažinti su minėtu įsakymu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-06-30 įsakymas Nr. 1P-836 „Dėl G. Ž. atleidimo iš pareigų“ buvo atitinkamai pakeistas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2014-07-01 įsakymu Nr. 1P-838 ir pareiškėjos atleidimo diena nustatyta 2014-07-01, t.y. paskutinė jos darbo diena.
Atsakovų atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus.
S k u n d a s t e n k i n t i n a s i š d a l i e s
Šiuo atveju ginčas kilęs dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos paskyrimo, atleidimo iš pareigų pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjos grąžinimo į tarnybą ir priklausančių išmokų priteisimo.
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja ėjo Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiosios inspektorės pareigas (b. l. 75-76).
Muitinės departamento direktoriui, Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos direktoriui 2014-06-16 tarnybiniais pranešimais Nr. 6B-1339, Nr. 3TT-73, 3TT-75, 3TT-72, 3TT-74 (b. l. 46, 54, 55, 56, 57) praneša apie Vilniaus teritorinės muitinės vyresniojo inspektoriaus M. D. ir pareiškėjos G. Ž. patikrinimą, kuriuose nurodyta, kad paprašius pareiškėjos parodyti, kokius draudžiamus daiktus ji su savimi turi, ji pateikė: 500 Rusijos rublių, 50 eurų, 170 Lt, 49 JAV dolerius, 2 pakelius cigarečių „Winston Blue Super Slims“, be akcizinių ženklų. Pareiškėja nurodė, kad pinigai priklausė jos draugei, kurios duomenų negalėjo nurodyti (b. l. 47-48).
2014-06-16 sudaryta komisija galimiems M. D. ir pareiškėjos G. Ž. tarnybiniams nusižengimams ištirti (b. l. 71). 2014-06-18 pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjai pranešta, jog yra duomenų apie tai, kad ji galimai padarė tarnybinį nusižengimą, paprašyta per 3 darbo dienas nuo jo gavimo pateikti paaiškinimą. Pareiškėja su šiuo pranešimu supažindinta 2014-06-19 (b. l. 59).
2014-06-16 pareiškėja atsakovui pateikė prašymą atleisti iš tarnybos muitinėje 2014-06-16 (b. l. 93).
Muitinės departamentas 2014-06-18 raštu Nr. (5.34) 3B-7007 pareiškėją informavo, kad veika, dėl kurios atliekamas tarnybinis patikrinimas, buvo atlikta anksčiau, negu pareiškėja pateikė prašymą atleisti iš tarnybos, todėl nuspręsta sprendimą dėl jos 2014-06-16 pateikto prašymo priimti, kai bus baigtas tarnybinis patikrinimas. Pareiškėja su šiuo raštu buvo supažindinta 2014-06-19 (b. l. 94).
2014-06-17 Muitinės departamentas raštu Nr. (5.46)3B-6957 informavo Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų (b. l. 83).
2014-06-20 pareiškėja pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad rasti pinigai yra jos asmeniniai, kuriuos įsidėjusi į striukės vidinę kišenę pamiršo (b. l. 60).
2014-06-25 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-1629 dėl pareiškėjos veiksmų nurodyta, kad pareiškėja 2014 m. birželio 13-14 d. tarnybos metu posto teritorijoje turėjo muitinės pareigūnams postų teritorijoje draudžiamus turėti daiktus: užsienio valiutos (500 Rusijos rublių ir 49 JAV dolerius) ir didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą litais ir eurais (50 eurų ir 170 litų). Šia savo veika muitinės pareigūnė pažeidė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Muitinės pareigūnams draudžiamų tarnybos metu muitinės postų teritorijoje turėti daiktų sąrašo, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2003-08-28 įsakymu Nr. 1B-758 (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012-02-13 įsakymo Nr. 1B-140 redakcija), 3.1, 3.2 papunkčius, Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto vyriausiojo inspektoriaus, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo) poste, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303, 8.12, 8.17, 8.20 papunkčių reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-12-27 įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.3, 7.8.3 papunkčių reikalavimus, padarydama tarnybinį nusižengimą. Už padarytą tarnybinį pažeidimą dėl aplaidumo pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 89-91).
2014-06-30 Muitinės departamento generalinis direktorius įsakymu Nr. 1P-835 (b. l. 80) skyrė G. Ž. tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą - už tai, kad 2014 m. birželio 13-14 d. tarnybos metu posto teritorijoje turėjo muitinės pareigūnams postų teritorijoje draudžiamus turėti daiktus: užsienio valiutos (500 Rusijos rublių ir 49 JAV dolerius) ir didesnę kaip 25 procentų pareiginės algos bazinio dydžio pinigų sumą litais ir eurais (50 eurų ir 170 litų).
2014-06-30 Muitinės departamento generalinis direktorius įsakymu Nr. 1P-836 atleido pareiškėją iš pareigų 2014-06-30 (atsistatydina savo noru), pavedė Finansų apskaitos skyrių išmokėti pareiškėjai piniginę kompensaciją už 23,49 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų iš Vilniaus teritorinei muitinei skirtų asignavimų (b. l. 78).
2014-07-01 Muitinės departamento generalinis direktorius įsakymu Nr. 1P-838 pakeitė 2014-06-30 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1P-836 ir išdėstė jo 1 punktą taip: „atleidžiu G. Ž., Vilniaus teritorinės muitinės posto vyriausiąją inspektorę, iš pareigų 2014-07-01 (atsistatydina savo noru).“; išdėstė 3.1 papunktį taip: „Finansų apskaitos skyriui išmokėti G. Ž. piniginę kompensaciją už 23,57 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų iš Vilniaus teritorinei muitinei skirtų asignavimų“ (b. l. 79).
Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo
Pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 34 str. už tarnybinius nusižengimus muitinės pareigūnams gali būti skiriama viena iš šių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas; 5) atleidimas iš pareigų (1 dalis); muitinės pareigūnams tarnybines nuobaudas skiria Muitinės departamento generalinis direktorius (2 dalis). Remiantis Statuto 35 str. 2 d. tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį muitinės pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kompetentingos institucijos tikrinimo baigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kompetentingos institucijos patikrinimą. Pagal statuto 37 straipsnio nuostatas, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka.
Pareiškėja iš esmės neginčija tarnybinio nusižengimo padarymo fakto. Nesutikimą su 2014-06-30 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1P-835 paskirta tarnybine nuobauda argumentuoja procedūriniu pažeidimu, o būtent – kad atsakovas laiku neinformavo profesinės sąjungos apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, nors ji yra profesinės sąjungos renkamojo organo (Jaunimo komiteto) narė.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Kaip matyti, ši teisės norma aktuali skiriant drausminę nuobaudą tuo atveju, jeigu darbuotojas yra išrinktas profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nariu.
Vis dėlto, ši nuostata nėra absoliuti. Teismų praktikoje akcentuojamas sąžiningumo kriterijus, t.y. darbdaviui turi būti žinoma apie darbuotojo priklausymą atstovaujamajam ir (arba) valdymo organui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-05-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-545/2009 konstatavo, kad „narystė profesinėje sąjungoje pareigūno statuso nekeičia ir nesukuria jam tokios padėties, dėl kurios toks pareigūnas turėtų būti traktuojamas iš esmės skirtingai nuo tų pareigūnų, kurie nėra profesinės sąjungos nariais. Kaip jau buvo minėta, būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, bet tuo negali būti ribojama institucijos vadovybės teisė operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną statutinio pareigūno padarytą nusižengimą, netinkamą nustatytų funkcijų atlikimą ar pavestų užduočių nevykdymą. Teisės normos įpareigoja ne tik profesines sąjungas, bet ir jų narius savo teisėmis naudotis protingai ir sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti. Tad pareiškėjas, žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą, turėjo pats tinkamai informuoti atsakovą apie savo narystę Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėje sąjungoje, tačiau to nepadarė. <...> Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neprivalėjo kreiptis į Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą ir prašyti jos sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, pagrįsta“.
Byloje, be kita ko, nustatyta, kad iš pareiškėjos 2003-02-01 rašto Vilniaus teritorinę muitinei buvo žinoma apie pareiškėjos įstojimą į Vilniaus teritorinės muitinės profesinę sąjungą (b. l. 107).
Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2010-08-23 raštu Nr. 1P-132 Vilniaus teritorinei muitinei pateikė informaciją apie profesinės sąjungos renkamųjų valdymo organų sudėtį – Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2010-08-14 ataskaitinės-rinkiminės konferencijos protokolo išrašą ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2010-08-14 valdybos posėdžio Nr. 9 protokolo išrašą (b. l. 41-45), tačiau tarp nurodytų renkamųjų valdymo organų narių pareiškėjos nėra, ji nenurodoma ir kituose Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos teiktuose dokumentuose (b. l. 69, 70, 101).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Muitinės departamentas 2012-01-13 ir 2012-09-18 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą, prašydamas pateikti profesinės sąjungos narių, išrinktų į renkamuosius organus, sąrašus (b. l. 102, 106). Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė informavo atsakovą, kad kol kas vadovautųsi senais sąrašais, o naujus pateiks, kai gaus iš registro, nes keitė įstatus (b. l. 105).
2014-06-17 Muitinės departamentas raštu Nr. (5.46)3B-6957 informavo Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų (b. l. 83). Šis raštas elektroniniu paštu mdprofsajunga@gmail.com buvo išsiųstas 2014-06-18 (b. l. 84), apie šio laiško gavimą patvirtina į bylą pateikti serverio išrašai (b. l. 87). Pažymėtina, kad su profesine sąjunga atsakovas susirašinėjo būtent šiuo elektroninio pašto adresu (b. l. 105), be to, šis elektorinio pašto adresas nurodomas ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rekvizituose (b. l. 99), taigi nėra pagrindo teigti, kad profesinė sąjunga nebuvo informuota apie pradėtą tarnybinį tyrimą.
2014-07-02, jau po tarnybinės nuobaudos paskyrimo ir pareiškėjos atleidimo iš tarnybos, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į atsakovą ir informavo, kad profesinės sąjungos įgaliotas atstovas dalyvaus tarnybinio patikrinimo procedūroje, prašė informuoti apie patikrinimo eigą ir sudaryti galimybę susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, nurodė, kad pareiškėja yra išrinkta Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo valdymo organų (Jaunimo komiteto) nare (b. l. 99). Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas 2014-07-02 raštu Nr. 01/2014-7, Muitinės departamente gautu 2014-07-03, taip pat informavo apie tai, kad pareiškėja yra išrinkta į Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo valdymo organų sudėtį – yra Jaunimo komiteto narė (b. l. 100).
Teismo vertinimu, pareiškėja ir profesinė sąjunga elgėsi nesąžiningai, nes net ir pradėjus tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos (buvo informuota el. paštu profesinė sąjunga ir pareiškėja) nei profesinė sąjunga, nei pati pareiškėja nepranešė apie buvimą Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo Jaunimo komiteto nare. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas negalėjo objektyviai žinoti apie pareiškėjos statusą, todėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų netaikymas negali sudaryti pagrindo tarnybinės nuobaudos skyrimą pripažinti neteisėtu. Sutiktina su atsakovo pozicija tuo aspektu, kad apskritai nėra aišku, kada ir kokiu būdu pareiškėja buvo išrinkta Jaunimo komiteto nare, nes tokie įrodymai nėra pateikti ir teismui.
Atsižvelgus į šias bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės bei buvo užtikrintos pagrindinės procedūros, todėl Muitinės departamento 2014-06-30 įsakymo Nr. 1P-835 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo G. Ž.“ nėra pagrindo naikinti.
Dėl atleidimo iš tarnybos
Pagal Statuto 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnus <...> iš pareigų atleidžia Muitinės departamento generalinis direktorius. Statuto 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų gali būti atleistas, kai atsistatydina savo noru, o šio straipsnio 2 dalyje - kad ketinantis savo noru atsistatydinti muitinės pareigūnas privalo apie atsistatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Jei muitinės pareigūną į pareigas priėmęs asmuo sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau. Pareiškimas dėl atsistatydinimo, pagrįstas muitinės pareigūno liga arba invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, turi būti patenkintas nuo muitinės pareigūno nurodytos datos.
Kaip minėta, prašymą atleisti iš pareigų (savo noru) pareiškėja pateikė 2014-06-16, prašė, kad būtų atleista tą pačią dieną – 2014-06-16.
LVAT yra konstatavęs, kad atsakovas pradėjęs tarnybinio patikrinimo procedūrą iki pareiškėjo prašymo pateikimo turi teisę ją užbaigti ir priimti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos kitu pagrindu, o ne tuo kuriuo prašo pareiškėjas; tokiu atveju atsakovas turi teisę nepaisyti pateikto prašymo dėl atleidimo iš tarnybos savo noru (LVAT 2008-10-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1429/2008).
Nagrinėjamu atveju atsakovas tęsė pradėtą tarnybinio patikrinimo procedūrą, o baigęs tarnybinį patikrinimą pareiškėją atleido pagal jos prašymą, t.y. atsistatydinus savo noru. Atsakovas, vadovaudamasis minėtomis statuto normomis galėjo prašymo pareiškėją atleisti 2014-06-16 netenkinti ir klausimą dėl pareiškėjos atleidimo atidėti iki tarnybinio tyrimo pabaigos. Todėl kaip visiškai nepagrįstą teismas vertina pareiškėjos argumentą, kad jeigu nuo prašyme nurodytos dienos nebuvo atleista, todėl laikytina, kad jos prašymas dėl atleidimo nebuvo patenkintas, nes darbdaviui nėra įtvirtinta pareiga darbuotoją atleisti nuo jo prašomos datos. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja po prašymo pateikimo pakeitė savo nuomonę dėl išėjimo iš tarnybos, galėjo pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatančia, kad valstybės tarnautojas atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos, po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu (Statuto 1 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šia teise būtų pasinaudojusi, tai pareiškėja patvirtino teismo posėdyje. Taigi, Muitinės departamento 2014-06-30 įsakymas Nr. 1P -836, kuriuo G. Ž. buvo atleista iš pareigų nuo 2014-06-30, t.y. pasibaigus tarnybiniam tyrimui ir per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl atleidimo pateikimo yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Vis dėlto, Muitinės departamento 2014-07-01 įsakymu Nr. 1P-838 buvo pakeistas Muitinės departamento 2014-06-30 įsakymas Nr. 1P-838 ir pareiškėja faktiškai buvo atleista 2014-07-01. Atsakovas tokius veiksmus argumentuoja tuo, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su Muitinės departamento 2014-06-30 įsakymu Nr. 1P-838 ir 2014-07-01 atėjo į darbą pagal Vilniaus teritorinės muitinės viršininko patvirtintą Vilniaus teritorinės muitinės darbo grafiką 2014 m. liepos mėn. Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2014 metų liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėja 2014-07-01 dirbo (b. l. 110).
Teismo vertinimu, pareiškėjos darbo santykiams nutrūkus 2014-06-30, jos tarnybos santykiai 2014-07-01 negalėjo būti tęsiami. Vis dėlto, atleidimo datos pakeitimas tarnybos santykiams jau pasibaigus, laikytinas formaliu atleidimo procedūros pažeidimu, nesudarančiu pagrindo pripažinti pareiškėją buvus neteisėtai atleista ir nepakankamu Muitinės departamento 2014-07-01 įsakymui Nr. 1P-838 panaikinti.
Teismui pripažinus, kad pareiškėja iš esmės buvo atleista pagrįstai, teismas negali tenkinti skundo reikalavimų grąžinti pareiškėją į darbą.
Dėl priklausančių išmokų išmokėjimo
Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio Statuto 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Statute nėra nuostatų, kurios įtvirtintų muitinės pareigūnų garantijas, kai yra uždelsiama visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš muitinės pareigūnu. Šiuo konkrečiu atveju, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams sureguliuoti taikytinos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio 3 dalies nuostatos. DK 141 straipsnyje nurodyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. (1 d.), darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (2 d.). Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalį, yra pažymėjęs ir tai, kad Darbo kodekso 141straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Darbdavio, uždelsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievolė atsiskaityti bei mokėti kaip sankciją atitinkamą išmoką darbuotojui yra tęstinė ir apima visą uždelsimo laiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. spalio 8 d. Nr. A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr. A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr. A662-877/2010).
Šiuo atveju 2014-06-30 pareiškėjai turėjo būti išmokamos visos jai priklausančios pinigų sumos. Atsakovas 2014-07-02 pareiškėjai išmokėjo darbo užmokestį už 2014 m. birželio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 2 118,86 Lt, o 2014-07-03 likusią neišmokėtą sumą – 3 911,94 Lt (b. l. 108-109), t.y. pareiškėjai iš viso 2014-06-30 neišmokėjo 6 030,8 Lt. Iš teismui pateiktos pažymos apie pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį matyti, kad ši suma viršija pareiškėjos vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Ginčo dėl šių sumų pareiškėja nekelia. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad su G. Ž. buvo uždelsta atsiskaityti dėl jos pačios kaltės. Nustačius, kad atsakovas uždelsė atsiskaityti su pareiškėja jos atleidimo dieną bei atsižvelgiant į tai, kad dėl tokio uždelsimo nėra pareiškėjos kaltės, atsakovas privalo išmokėti pareiškėjai jos vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką.
Pareiškėjos vienos darbo dienos vidutinis užmokestis yra 212,36 Lt (b. l. 15). Uždelsta atsiskaityti nuo 2014-06-30 iki 2014-07-03, t. y. 3 darbo dienas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjai priteistina iš atsakovo 637,08 Lt (212,36 Lt × 3) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma.
Teismui pripažinus, kad pareiškėja iš pareigų buvo atleista pagrįstai, skundo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 127 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos G. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti G. Ž. iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (iš Vilniaus teritorinei muitinei skirtų asignavimų) 637,08 Lt (šešis šimtus trisdešimt septynis litus ir aštuonis centus) (184,51 Eur (šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt vieną euro centą)) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjas Henrikas Sadauskas