Civilinė byla Nr. e2-165-780/2016

teisminio proceso Nr. 2-27-3-00084-2016-5

procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.1.5;

(S)

2.5.8.9; 2.5.8.10;

2.5.10.5.1; 2.5.29.3;

3.1.7.5; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2

LAZDIJŲ  RAJONO  APYLINKĖS  TEISMAS

SPRENDIMAS  UŽ  AKIŲ

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. kovo 14 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių išna­gri­nėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,4finance“ ieškinį at­­sa­kovui D. J. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB ,,4finance“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. J. 527,57 Eur sumą, kurią sudaro: 173,77 Eur negrąžinta paskola, 8,17 Eur palūkanos iki kredito grąžinimo termino, 345,63 Eur palūkanos po kredito grąži­ni­mo termino; 5 procentų dydžio metines palūka­nas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme die­nos iki teismo sprendimo visiško įvykdy­mo ir byli­nė­jimosi išlai­das. Jei­gu nebus ­pa­teiktas atsilie­pi­mas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesi­nis dokumentas, prašo priimti sprendimą už akių.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, procesiniai doku­men­tai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu 2016-02-23 paskelbiant specialiame interneto tinkla­­lapyje www.teismai.lt. Atsakovas per nu­­­s­ta­­­­­ty­tą keturiolikos dienų ter­mi­ną be pateisina­mos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieško­vės prašy­mu, pri­­­ima­mas sprendimas už akių, neinformuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vie­tą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad 2013-04-17 tarp ieškovės UAB „4finance“ ir at­­sa­kovo D. J. nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt buvo sudaryta vartojimo kredito sutar­tis Nr. 9728219002, kurios pagrin­du ieško­vė suteikė atsakovui 173,77 Eur (599,99 Lt) vartojimo kreditą 30 dienų terminui, su 114,37 % dydžio metine palūkanų norma. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2013-05-17. Ieško­vė savo įsipa­rei­gojimus įvykdė ir pervedė atsakovui 173,77 Eur, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų nevyk­dė, nustatytu terminu negrąžino paskolos, nemokėjo palū­­kanų.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtinamos prie ieškinio pridėtais dokumentais: vartojimo kredito sutartimi Nr. 9728219002, ieškovės banko sąskaitos išrašu.

Teisėjas sprendžia, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkin­­­­­­tinas iš dalies.

Prievolės turi būti vyk­do­mos są­žiningai, tin­­kamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurody­mus, kredito ga­­vė­jas privalo grą­­žinti gautą kreditą kredito davėjui sutartyje nusta­ty­tu laiku ir tvarka bei mokėti palū­ka­nas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (6.256 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta su­tar­tis jos šalims turi įsta­ty­mo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Drau­džia­­ma vienašališkai atsi­sa­ky­ti įvykdyti prievolę ar viena­ša­liškai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties nevykdymu lai­ko­mas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevyk­dy­mas, įskaitant įvykdymo termino pra­lei­dimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straips­nis). Neįvykdžius ar netinkamai įvyk­džius su­tartį, atsiranda civi­linė atsa­­komybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių at­ly­gi­ni­mo ar ne­te­sybų, o kita ša­lis priva­­lo atlyginti dėl su­tarties neįvyk­dymo ar netinkamo įvykdymo pada­ry­tus nuos­tolius arba su­mo­­kė­ti ne­te­­sybas (baudą, dels­pi­ni­gius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straip­snio 2 dalis). Jeigu šalis nevyk­­do savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvyk­dy­ta natū­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Praleidęs pi­ni­­ginės prievolės įvykdymo terminą, skolinin­kas privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų ar sutarčių nustatytas palūkanas, kurios yra laiko­­­­mos mini­ma­liais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Atsa­ko­vas, laiku negrąžindamas pasko­los, pažei­dė prievolių bei sutarčių vykdymo princi­pus. Atsa­ko­vas atsiliepimo į ieškinį nepa­teikė, prievolės grąžinti skolą negin­čijo. Įrody­mų, kad iki sprendi­mo priėmimo būtų grąžinęs skolą, nepa­teikė (CPK 178 straips­nis). Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai priteis­ti iš atsakovo 173,77 Eur negrąžintos paskolos ir 8,17 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino yra pagrįsti, įrodyti ir tenkin­tini.

Be to, ieškovė už laikotarpį nuo 2013-05-18 iki 2014-04-28 paskaičiavo 198,30 % palū­ka­nas po kredito grąžinimo termino, kurių suma sudaro 345,63 Eur, ir prašo priteisti jas iš atsakovo.

K. T. 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atlie­ka­mai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > Konstitucijoje įtvirtinta bendro­sios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vieno­du­mą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitin­ka­mų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylo­se; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kate­go­rijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – prece­dentų tų kategorijų bylose.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartis. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės da­liai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriteri­jams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informa­cijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006, Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).

Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties 4.1 punkte numatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialio­siose sąlygose. Atsako­my­bė už sutarties pažeidimus numatyta sutarties 7 punkte. 7.1 punkte numa­ty­ta, kad kredito gavėjui pralei­dus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuo­ja­ma toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straips­nio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) bei šioje sutar­ty­je nustatytas taisyk­les.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios moka­mos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietu­vos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.

Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodi­nė­tinų kreditoriaus nuostolių dydį – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).

Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutarties 7.1 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susi­klosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatytos palūkanos yra vienintelė netesybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Atsi­žvelg­da­mas į ieškovės veiklos specifiką – teikia greitąsias vartojimo paskolas, teismas pažy­mi, kad ieško­vė daugiau nei dvejus metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių, nors būdama apdairi, rūpes­­tinga ir sąžininga galėjo ir turėjo tai padaryti, ir dėl to iš dalies pati yra kalta dėl jos pati­riamų didesnių nuosto­lių. Varto­ji­mo kredito sutartyje nustatyta ir ieškovės prašoma priteisti 198,30  %  palūkanų norma yra pernelyg didelė, supo­nuo­ja nepro­­­­­­­­por­cingai didelę vartotojo civilinę atsa­ko­­my­bę už sutar­ties netin­ka­mą vykdymą tokiu atveju, kai pats kreditorius ilgai delsia kreiptis į teismą dėl skolos ir vartotojui dėl to susidaro labai didelės palūkanos (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieško­vės paskai­čiuo­tos palūkanos po kredito grąžinimo termino – 345,63 Eur, kai negrą­žin­ta paskolos suma yra 173,77 Eur, laikytinos nepro­tin­gai dide­lė­mis, pažei­džian­čiomis kredito gavėjo teisės bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašy­ti­nių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieško­vė patyrė būtent tokio dy­džio (345,63 Eur) nuos­to­lius dėl atsakovo netin­ka­mo prie­­volės įvykdy­mo (CPK 12, 178 straip­sniai), nes ieškovė neįrodė, kad jai trūko piniginių išteklių kredita­vi­mui ir dėl to buvo klientų, kuriems nega­lė­jo suteikti kreditų.

Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų (345,63 Eur) ir pagrindinės skolos (173,77 Eur) santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovės veiklos specifiką ir nuoto­linio skolini­mo rizi­ką, į tai, kad sutartis sudaryta prisi­jun­gimo būdu, į tai, kad dėl paskolos ir palūkanų priteisi­mo į teismą kreiptasi daugiau nei po dvejų metų nuo kre­dito grąži­ni­mo termi­no pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiš­ki­­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenau­dai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos varto­to­jų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straips­nio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo inicia­ty­va prašomų priteisti palūkanų po kredi­to grąžini­mo termino dydis mažintinas. Ieškovė prašo priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2013-05-18 iki 2014-04-28, t. y. už 346 dienas, todėl už šį laikotarpį ir priteistinos 30,06 Eur (173,77 x 0,05 % x 346) palūkanos. Kitoje dalyje reika­la­vi­mas dėl palūkanų po kredito grąžinimo termino priteisimo yra nepa­grįs­­tas, todėl atmes­ti­nas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procen­­tų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 527,57 Eur sumą, teis­mas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 212 Eur, t. y. patenkino 40,18 % pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieš­kinį teisme, yra nustatytas mi­ni­malus 20 Eur žyminis mokes­tis, procesinius dokumen­tus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektro­ni­nių ryšių priemonėmis, mokama 75 procen­tai už atitin­kamą procesinį dokumentą mokė­ti­nos žymi­nio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovei iš atsakovo pri­teis­ti­na 15 Eur byli­nė­ji­mo­si iš­lai­dų (žyminio mokesčio).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 77 ct) negrąžintos paskolos, 8,17 Eur (aštuonis eurus 17 ct) palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 30,06 Eur (trisdešimt eurų 06 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dy­džio metines palūkanas už priteis­tą su­mą (212 Eur) nuo bylos iškė­li­mo teisme dienos – 2016-02-01, iki teis­mo sprendimo visiško įvykdy­mo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, Jona­vos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT91 7300 0101 1149 6911, AB „Swedbank“, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apy­linkės teis­mui.

Ieškovė dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                              Ramūnas Šarka