Civilinė byla Nr. e3K-3-223-915/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00868-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės ir Rimvydo Norkaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. E. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. E. ieškinį atsakovei A. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės sąlygas ir jos taikymą, įrodymų vertinimo taisykles, išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas K. E. prašė priteisti iš atsakovės A. V. 52 725,24 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 26 d. ryte sugrįžęs iš atostogų rado išlaužtas metalines rūsio duris, sulaužytą garažo vartų pakėlimo mechanizmą, buvo sugadinti automatiniai kiemo vartai, pakeliami garažo vartai, šarvuotų rūsio lauko durų seifinė spyna; ieškovas pasigedo asmeninių daiktų ir veiklos priemonių, tarp jų antikvarinio automobilio „Austin“ dalių, kurių vertė 7820 Eur, taip pat dengtame lauko baseine nebebuvo priešsrovinio plaukimo įrenginio „Badu Jet Action“. Pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00815-13, tačiau, nesant galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tyrimas buvo sustabdytas. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė              A. V. (buvusi E.) iškvietė V. S. ir pavedė jam išlaužti šarvuotų rūsio durų spyną, V. S. atsakovės pavedimą įvykdė.
4. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 26 d. vakare pastebėjo, kad buvo pakartotinai laužtasi į jo veiklos patalpas: tambūro, vedančio iš namo gyvenamosios erdvės į garažą, durys buvo išpjautos ir išneštos (jų nebuvo); kitos, metalinės priešgaisrinės, durys iš tambūro pusės buvo keliose vietose sudaužytos aštriais metaliniais daiktais, tačiau jų išlaužti nesugebėta. Atvykusiems policijos pareigūnams atsakovė patvirtino, kad duris išlaužė jos pakviestas raktininkas.
5. 2015 m. balandžio 23 d. atsakovė su pagalbininkais išvežė iš namų ieškovui priklausančius daiktus: metalo ruošinius, šiltnamio statybai paruoštus stiklus ir kitus daiktus, kurių vertė 1462,50 Eur.
6. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaręs sutartį dėl automobilio „Austin 12/4“ restauravimo darbų atlikimo už 60 000 Lt (17 377,20 Eur); 2014 m. kovo 24 d. sutartį dėl automobilio „Lincoln Continental“ restauravimo darbų atlikimo už 90 000 Lt (26 065,80 Eur). Atsakovės sąmoningi veiksmai, dėl kurių dingo užsakovui priklausančio antikvarinio automobilio dalys, lėmė šių restauravimo darbų sutarčių nutraukimą, todėl ieškovas iš viso neteko 43 443 Eur pajamų.
7. Dėl atsakovės A. V. neteisėtų veiksmų ieškovo, kaip restauratoriaus, reputacija buvo suniekinta, ieškovas patyrė pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis prarado ne tik visas iki šiol sudarytas ir neįvykdytas sutartis, bet ir ateities perspektyvas. Ieškovo pilietinė ir dalykinė reputacija sunaikinta galutinai ir visiškai sužlugdytas verslas. Praradęs savo veiklos priemones (ne tik įrankius, bet ir patikėtą turtą (antikvarinio automobilio dalis) ieškovas patyrė didžiulį šoką, serga depresija, todėl prašo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo įvardijamos asmeninės darbo priemonės ir įrankiai, kurie buvo įsigyti 2007–2008 m., nebuvo nurodyti ir padalyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir padalytas santuokos metu įgytas turtas. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jo paminėti daiktai, įvertinti 7820 Eur, realiai egzistavo 2013 m., kai jis buvo atostogose.
10. Teismas, pasisakydamas dėl baseino priešsrovinio įrenginio „Badu Jet Action“, sprendė, kad baseinas kartu su minėtu įrenginiu buvo įtrauktas į dalytino turto masę, ir klausimas dėl to, kad jis priklauso asmeniškai atsakovei, yra galutinai išspręstas, todėl ieškovas šioje byloje neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog baseino įrenginys „Badu Jet Action“ yra jo asmeninė nuosavybė.
11. Dėl prašymo atlyginti 1462,50 Eur turtinės žalos už ieškovo daiktus teismas pasisakė, kad ieškovas neįrodė, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), jis laikė metalo ruošinius ir šiltnamio stiklus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo įgyti daiktai dingo ir kad dėl jų dingimo yra kalta atsakovė.
12. Ieškovas atsakovės neteisėtus veiksmus (durų išlaužimą) grindė Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pažeidimu. Kadangi Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas sprendė, kad 2013 m. rugpjūčio 9–26 d. atsakovei A. V. nebuvo uždrausta patekti į visas šalių bendro namo patalpas, todėl atsakovės veiksmai patenkant į patalpas nebuvo neteisėti.
13. Dėl negautų ieškovo pajamų pagal restauravimo sutartis teismas nurodė, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 19 d. Restauravimo darbų atlikimo sutartį Nr. 1 jokie atliktų darbų aktai nebuvo pateikti. Ši sutartis buvo atnaujinta 2014 m. vasario 19 d., sudarant naują sutartį dėl automobilio „Austin“ restauravimo, taigi teismas sprendė, kad ją sudarydamas ieškovas jau žinojo, jog yra dingusios ne tik automobilio detalės, bet ir darbo įrankiai bei priemonės, todėl, sudarydamas naują sutartį, ieškovas elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. Nors 2014 m. vasario 19 d. restauravimo sutarties nutraukimą užsakovas motyvavo tuo, kad yra dingusios automobilio detalės, ieškovas neturi restauruoti tinkamų patalpų ir kad už iš dalies atliktus darbus nebus sumokėta, tačiau šie sutarties nutraukimo motyvai neleido teismui daryti išvados, jog sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovo, o dėl atsakovės kaltės. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ieškovas 2014 m. kovo 24 d., t. y. po ginčo įvykio 2013 m. rugpjūčio 26 d., sudarė dar vieną sutartį dėl antikvarinio automobilio „1946/Lincoln Continental Convertible“ restauravimo darbų, leido abejoti ieškovo teiginiais šioje byloje, jog priemonės ir įrankiai iš jo buvo pavogti ar kitaip dingo ir kad jis nėra jų atgavęs ar įsigijęs naujų. Ieškovas atliktų darbų aktų pagal šią sutartį teismui taip pat nepateikė. Dėl to spręsta, kad atsakovės neteisėti veiksmai dėl ieškovo 2014 m. kovo 24 d. sutarties nutraukimo yra neįrodyti.
14. Kadangi teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas taikyti jai deliktinę atsakomybę, ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, nenustačius asmenų, kurie galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, bei nesant įrodymų, kad atsakovė yra padariusi nusikalstamą veiką, teismas ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal  ieškovo K. E. apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.
16. Kolegija nustatė, kad nuo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-212-555/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo ieškovas negalėjo užrakinti rūsio patalpų nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpų G-1, 1-3 (ieškovo veiklos patalpos) ir atsakovė galėjo į minėtas patalpas patekti nevaržomai. Taigi šiuo atveju pats ieškovas, nepaisydamas teismo sprendimo, 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. rugsėjo mėn. neleido atsakovei patekti į rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3, nes prieš išvykdamas šias patalpas užrakindavo ir rakto atsakovei neperduodavo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti 2013 m. rugpjūčio mėn. įsilaužimą įvykdę bei turtą pasisavinę asmenys, teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovo nurodyti 7820 Eur nuostoliai, grindžiami ginčo įrankių dingimo aplinkybėmis, nelaikytini atsakovės veiksmų rezultatu (nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis).
17. Kolegija sprendė, kad šioje byloje ieškovas neturi teisės iš naujo kelti klausimo dėl profesinėje veikloje naudotų įrankių padalijimo, nes buvę sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendė klausimų, susijusių su ginčo įrankių padalijimu.
18. Byloje nustatytų aplinkybių visuma neleido kolegijai pripažinti, kad ginčo įrankiai nuo 2007–2008 m. (įrankių įsigijimo) iki 2013 m. rugpjūčio mėn. (įrankių dingimo) buvo naudojami ieškovo profesinėje veikloje, tačiau įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovas profesinę veiklą vykdė nuo 2007–2008 m. (įrankių įsigijimo) iki 2011 m. balandžio 5 d. (įgytos teisės verstis individulia veikla), byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad metalo konstrukcijos, stiklai ir senas šaldytuvas ilgą laiką buvo laikomi namo kieme (ilgą laiką veikiamas oro sąlygų metalas rūdija, o stiklas trūkinėja ir dūžta) ir ieškovas nebuvo užtikrinęs ginčo daiktų saugumo ir jų vertingumo nepraradimo, sprendė, jog ieškovui priskirtina rizika, susijusi su 1462,50 Eur tiesioginių nuostolių atsiradimu (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).
20. Byloje nustačius, kad ieškovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. Antikvarinio automobilio „Austin 12/4/LowLoader/1935“ restauravimo darbų atlikimo sutartį sudarė, iki įgijo teisę verstis automobilių restauravimo individualia veikla (2011 m. balandžio 5 d.), bei sutarties 2012 m. nevykdė, įrodymų dėl šio automobilio atliktų restauravimo darbų aktų, patvirtinančių atliktų darbų kiekį ir kainą, nepateikus, sutarties nutraukimo pagrįstumo ieškovui neginčijant, kolegija konstatavo, jog ieškovas 17 377,20 Eur negautų pajamų neįrodė.
21. Apeliaciniame skunde nenurodžius jokių motyvų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteistų 26 065,80 Eur negautų pajamų bei nepriteisto ieškovui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija dėl minėtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepriteisimo pagrįstumo nepasisakė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu ieškovas K. E. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ­– ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pažeisdamas CPK 177 ir 185 straipsnių nuostatas pirmosios instancijos teismas nevertino ir ne­pasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų, nors jie buvo ištirti teismo posėdyje, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktų I. J. parodymų apie ieškovo turėtus įrankius, jų įsigijimą iki santuokos sudarymo, D. K. parodymų apie matytus įrankius garaže, R. R. parodymų apie vagystės dieną matytą suvirinimo aparato krovimą į automobilį, pačios atsakovės parodymų apie jos išlaužtą šarvuotų rūsio durų spyną. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas patvirtina pagrobtų ieškovo veiklos priemonių egzistavimą grobimo momentu, todėl nepagrįstai nusikaltimo faktas buvo teismų kvestionuojamas.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovas privalėjo nurodyti asmenines darbo priemones ir įrankius, o jų nenurodžius ir nepadalijus, laikė, kad tokių įrankių buvimas iš viso buvo neįrodytas. Ieškovo ir atsakovės skyrybų byloje nė viena pusė ieškovo veiklos įrankių priklausymo jam asmeninės nuosavybės teise neginčijo ir nepareiškė reikalavimo juos padalyti, nes jie nedalijami (CK 3.120 straipsnis). Byloje dėl įrankių nebuvo jokio ginčo, nes jie teisėtai priklausė tik ieškovui, todėl teismai turėjo vertinti atsakovės veiksmus, kad ji įsilaužė į ieškovo legalios veiklos patalpas ir deramai nepasirūpino joje esančio asmeninio atsakovo turto (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 5 punktas) bei jam patikėto turto saugumu, su­darė sąlygas kitiems asmenims (A. G. su broliu) šį turtą pagrobti, dėl to ieškovas patyrė žalą.
3. Negautos pajamos, kurias pagal sudarytas restauravimo darbų atlikimo sutartis atsakovas būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovės veiksmų, nepriklausomai nuo to, kada ieškovo veikla įregist­ruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, yra įstatymu pripažinta turtinė žala, o sutartį jos šalys gali nu­traukti, jei nevykdomos tos sutarties sąlygos. Šios sutartys buvo nutrauktos todėl, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų nebuvo galimybių užtikrinti restauruojamų daiktų saugumą.
4. Nebuvo priimta jokia teismo nutartis, kuria baseinas būtų pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe, jis nebuvo dalijamas, nes nebuvo inventorizuotas ir iki šiol nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip kiemo statinys. Teismai nepagrįstai vertino ne deliktinės atsakomybės, o nekilnojamųjų daik­tų, kurie neįregistruoti viešame registre, padalijimo klausimus. Tai, kad baseino įrenginį „Badu Jet“ ieškovas įsigijo už jam padovanotus pinigus savo asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas), patvirtina įrenginio pirkimo dokumentai, ikiteisminio tyrimo medžiaga, I. J. parodymai.
5. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, kurioje buvo padaryta išvada, kad  ieškovas 2012 m. atliktų patikrinimų metu neigė vykdantis bet kokią in­dividualią veiklą, tai reiškia, jog išvados, kuriomis tas sprendimas buvo grin­džiamas, pripažintos neteisėtomis, jomis remtis negalima priimant sprendimus kitose bylose ir dėl kiekvienos iš jų atskirai kasacinis teismas neprivalėjo pasisakyti.
6. Spręsdami dėl 1462,50 Eur tiesioginių nuostolių buvimo teismai neįvertino reikšmingų byloje nustatytų aplinkybių: ieškovas statė šiltnamį, jo statyba nutrūko 2010 m. pabaigoje prasidėjus skyryboms; šiltnamio medžiagos liko sklype ant betoninių jo pamatų; į žemės sklypą patekti ir pasiimti sau priklausančių daiktų ieško­vas neturėjo jokios galimybės. Atsakovė pati pripažino, kad išvežė į metalo supirktuvę ieškovui priklausantį turtą jo apie tai neperspė­jusi, nors privalėjo leisti jam pačiam išsivežti savo turtą.
7. Įsilaužimo metu (2013 m. rugpjūčio 14 d.) draudimai atsakovei patekti į ginčo patalpas galiojo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį.
8. Ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovės deliktinė atsakomybė atsiranda todėl, kad ji neįvykdė įstatymuose ir savo pačios pasirašytoje sutartyje nustatytos pareigos įregistruoti bendrą turtą viešame registre abiejų sutuoktinių vardu ir aktyviai priešinosi tokios ieškovo teisės įgyvendinimui. Tuo ieškovas grindė patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau nė vienas teismas dėl šio ieškinio argumento nepasisakė.
9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes ji nepateikė teismui jokio tinkamo įrodymo, kad ši suma buvo realiai sumokėta advokatui V. M. Atsakovės advokato V. M. 2016 m. lapkričio 15 d. pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 756230 yra nepasirašytas pačios atsakovės. Tik apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas šis pinigų priėmimo kvitas su atsakovės parašu, tačiau tai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui laikyti šiuos advokato ir jo klientės veiksmus teisėtais ir pripažinti teisėtu pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti at­sakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo metu nesant byloje apmokėjimą patvirtinančio dokumento.
23. Atsakovė A. V. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Nepriklausomai nuo to, ar nutraukiant santuoką tarp šalių yra ginčas dėl konkretaus turto objektų pasidalijimo, nutraukiant santuoką visas turtas, esantis tiek asmenine nuosavybe, tiek bendra sutuoktinių nuosavybe, turi būti įtraukiamas į dalijamo turto balansą. Kadangi ieškovo nurodomi įrankiai santuokos nutraukimo byloje į dalytino turto balansą nebuvo įtraukti, tai pagrįstai daryta išvada, jog iškeliant santuokos nutraukimo bylą ieškovo šioje byloje paminėtų daiktų jau nebebuvo. Ieškovas veiklos įrankius, skirtus verslui funkcionuoti, klaidingai prilygina CK 3.120 straipsnio 1 dalyje nurodytam nedalytinam turtui. Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad koks nors jam priklausantis turtas buvo pagrobtas.
2. Ieškovui savavališkai ir neteisėtai užrakinus bendrojo naudojimo patalpas, atsakovė, neturėdama kitos išeities, buvo priversta imtis priemonių ir kreiptis į raktininką, kad būtų užtikrinta galimybė patekti prie gyvenamojo namo santechnikos, elektros ir kitų sistemų, kurios buvo įrengtos ieškovo neteisėtai užrakintose patalpose. Ieškovui nenutraukus neteisėtų veiksmų, atsakovė 2014 m. rugsėjo 26 d. buvo priversta dar kartą imtis priemonių, jog būtų pašalintos ieškovo savavališkai sudarytos kliūtys patekti į bendrojo naudojimo patalpas.
3. Ieškovo kasaciniame skunde cituojamų asmenų R. R., D. K. ir I. J. parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Šie asmenys nebuvo apklausti šios civilinės bylos metu, todėl kasacinio skundo argumentai dėl nesivadovavimo minėtų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negali būti laikomi teisiškai pagrįstais. Šie liudytojų parodymai taip pat negali paneigti teismų sprendimais nustatytų aplinkybių (turto padalijimo) santuokos nutraukimo byloje.
4. Ieškovas rašytinius įrodymus, kad jis pirko baseino įrenginį „Badu Jet Action“, pateikė tik kartu su kasaciniu skundu, dėl šios priežasties nėra pagrindo vertinti šių dokumentų pagrįstumo (nepagrįstumo) ir dėl jų pasisakyti (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnis).
5. Bylą išnagrinėję teismai turėjo teisėtą pagrindą remtis galiojančioje ir nepanaikintoje Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalyje dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu jų teisiniu vertinimu. Santuokos nutraukimo byloje teismai nustatė, kad baseinas, kaip atskiras statinys, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl buvo pripažintas atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimu, tad ir baseine įrengtas priešsrovinis įrenginys „Badu Jet Action“, kaip baseino sudedamoji dalis, taip pat priklauso atsakovei.
6. Ieškovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde negalėjo konkrečiai detalizuoti, kokios automobilio „Austin“ detalės dingo ir kokia jų vertė, todėl žalos apibūdinimas neatitinka CPK 178 straipsnio nuostatų. Ieškovas 2014 m. vasario 19 d., sudarydamas pakartotinę sutartį dėl automobilio „Austin“ restauravimo, jau žinojo, kad galimai yra dingusios ne tik automobilio detalės, bet ir jo darbo įrankiai bei priemonės, todėl, sudarydamas naują sutartį, pats elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. Pagrįstai teismų konstatuota, kad ieškovas 2010 m. rugpjūčio 19 d. sutartį sudarė iki įgijo teisę verstis automobilių restauravimo individualia veikla (2011 m. balandžio 5 d.).
7. 2011 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ribojančios patekimą į rūsio patalpas, buvo panaikintos ir nustojo galioti nuo Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 2S-212-555/2012, priėmimo dienos. Ieškovo nurodoma Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1996-555/2013, su nagrinėjamu ginču nėra susijusi ir ja jokių draudimų, įpareigojimų ar ribojimų, susijusių su patekimu į rūsio ar pirmo aukšto patalpas, atsakovei nenustatyta.
8. Ieškovo nurodomi daiktai, kurių praradimas įvertintas kaip 1462,50 Eur nuostoliai, buvo dar nuo 2007 m. gyvenamojo namo statybų pabaigos, kiemo teritorijoje likęs statybinis laužas ir šiukšlės (stiklo duženos, statybinis laužas, surūdijęs šaldytuvas). Dokumentų apie šių daiktų įsigijimo laikotarpį ar jų vertę ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė, taip pat nenustatyta, kad atsakovė išvežė būtent šiuos ieškovo daiktus. Atsakovė dar 2011 m. buvo kreipusis į Kauno miesto Panemunės seniūniją, kad ši įpareigotų ieškovą sutvarkyti sklypą nuo šiukšlių.    
9. Kadangi abejones dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovas nurodė apeliaciniame skunde, tai atsakovė pateikė į bylą pinigų priėmimo kvito Nr. 756230 originalą, kuris patvirtina realiai patirtas atsakovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl neteisėtumo ir kaltės, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų

24. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.
25. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.
26. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.
27. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, vertindamas atsakovės neteisėtus veiksmus, įsilaužimą į patalpas ir ieškovo daiktų dingimą, laikė, kad atsakovei įsilaužimo momentu draudimai patekti į ginčo patalpas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį negaliojo, todėl jos veiksmai laikyti teisėtais.
28. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo A. E. (dabar V.) netrukdyti K. E. naudotis prieš garažo vartus esančiu aptvertu kiemeliu, rūsio patalpomis nuo R-l iki R-9, pirmo aukšto patalpomis G-l, 1-3, jose gyventi, laikyti K. E. priklausančius daiktus, užrakinti jas išvykstant, uždraudė į minėtas patalpas A. E. patekti K. E. nesant bei įpareigojo ieškovę A. E. leisti K. E. netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9 (duomenys neskelbtini). Taigi, šios nutarties pagrindu ieškovas išvykdamas turėjo teisę užrakinti rūsio patalpas nuo R-l iki R-9, pirmo aukšto patalpas G-l, 1-3 ir netrukdomai naudotis bendromis patalpomis 1-2, 1-5, 1-9.
29. A. E. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Kauno apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė šį A. E. prašymą. Dėl šios nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, jį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-212-555/2012 Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino, panaikino dalį Kauno miesto apylinkės teismo      2011 m. birželio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. dėl leidimo rūsio patalpas nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpas G-1, 1-3 užrakinti K. E. bei uždrausti į minėtas patalpas patekti ieškovei A. E., nesant K. E.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai laikė, jog nuo 2012 m. sausio 11 d. ieškovas negalėjo užrakinti rūsio patalpų nuo R-1 iki R-9 bei pirmo aukšto patalpų G-1, 1-3 ir atsakovė 2013 m. rugpjūčio mėn. ir 2014 m. rugsėjo mėn. galėjo į minėtas patalpas patekti nevaržomai. Kadangi ieškovas prieš išvykdamas ginčo patalpas užrakino ir atsakovei rakto neperdavė, tai ji ėmėsi priemonių ir kreipėsi į raktininką, kad galėtų patekti į šias patalpas. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad šie atsakovės veiksmai nelaikytini neteisėtais.
31. Teisėjų kolegija 26 nutarties punkte pažymėjo, kad CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos. Šios pareigos pažeidimas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu.
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovės patvirtinta, kad, ieškovui išvykus 2013 m. rugpjūčio mėn. bei užrakinus ginčo patalpas, atsakovė kreipėsi į raktininką ir šis užtikrino jai galimybę patekti į šias patalpas. Byloje pateiktame ikiteisminio tyrimo liudytojų apklausos protokole atsakovė nurodė, kad raktininkas, pragręžęs dvi skylutes, atrakino rūsio duris iš kiemo pusės, ji laukines duris uždarė. Atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo nurodžiusi, kad ji pateko į patalpas, tačiau atrakintų lauko durų nepaliko, buvo nerakintos tik patalpų vidaus durys. Ieškovas nurodė, kad, grįžęs į namus, be kita ko, rado išlaužtas metalines rūsio duris, sugadintus automatinius kiemo vartus, pakeliamus garažo vartus, šarvuotų rūsio lauko durų seifinę spyną bei pasigedo asmeninių daiktų ir veiklos priemonių. Tokios byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė raktininko pagalba teisėtai patekusi į bendro naudojimo patalpas, buvo nepakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad į patalpų vidų nepatektų ar neturėtų galimybės patekti pašaliniai asmenys, kurie galėjo padaryti ieškovui žalos. Nors atsakovė nurodė, kad duris uždarė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji pati patvirtino, jog raktų nuo spynos neturėjo, vadinasi, negalėjo atidarytų durų užrakinti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ji būtų ėmusis reikiamų priemonių tam, kad į ginčo patalpas neturėtų galimybių patekti pašaliniai asmenys, kad būtų užtikrintas patalpų saugumas, pvz., būtų pakeitusi spyną ir užrakinusi ar užkalusi duris, pan. Kadangi atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, neužtikrino, jog į ginčo patalpas negalėtų patekti pašaliniai asmenys, ji savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie galimos žalos atsiradimo.

Dėl žalos, padarytos turtui, kuris nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje, įrodinėjimo

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka yra nutraukta Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-225-686/2015). Šiuo teismo sprendimu, be kita ko, šalims buvo padalytas jų santuokos metu įgytas turtas.
34. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prašomos priteisti 7820 Eur žalos atlyginimą, laikė, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Kadangi ieškovas santuokos nutraukimo byloje prašomų priteisti darbo įrankių nenurodė, o jie buvo įsigyti santuokos metu, tai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoką nutraukiant ieškovas jau neturėjo šių daiktų, todėl neįrodytas jų egzistavimas ir 2013 m. rugpjūčio mėn. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl tokio teismo pateikto aplinkybių aiškinimo.
35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovui santuokos nutraukimo byloje nenurodžius asmeninių darbo priemonių ir įrankių, jų nepadalijus, iš viso laikoma, jog ieškovas jų neturėjo.
36. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 37 punktas; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
37. Teisėjų kolegija sutinka, kad visas sutuoktinių turtas turėtų būti padalijamas santuokos nutraukimo byloje, tačiau ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo ir kad tokį turtą sutuoktinis faktiškai negalėjo turėti. Byloje, kurioje sprendžiamas žalos dingus tokiam turtui atlyginimo klausimas, teismai turėjo suteikti galimybę ieškovui įrodyti dingusių įrankių įsigijimo aplinkybes, jų turėjimą, naudojimą bei priklausymą asmeninės nuosavybės teise. Priešingas aiškinimas, kad turto nenurodymas santuokos nutraukimo byloje nenuginčijamai reikštų tokio turto neegzistavimą, lemtų, jog toks turtas negalėtų būti teisėtos civilinės apyvartos objektu bei jo pažeidimai negalėtų būti ginami teisinėmis priemonėmis, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
38. CK 3.120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į dalytiną turtą, be kita ko, neįtraukiami sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Teismų praktikoje konstatuota, kad šis įstatyme nurodytas asmeninio naudojimo daiktų sąrašas nėra išsamus, todėl teismas gali pripažinti asmenine sutuoktinio nuosavybe ir kitus daiktus. Asmeninio naudojimo daiktai gali būti įsigyti tiek už sutuoktinio asmenines, tiek už bendras sutuoktinių lėšas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013).
39. Pirmosios instancijos teismas, padaręs neteisingą išvadą, kad jeigu ieškovas ir atsakovė santuokos nutraukimo byloje neišsprendė ieškovo nurodomų profesinėje veikloje naudotų įrankių padalijimo klausimo, tai reiškia, jog jis tų įrankių ir daiktų neturėjo, todėl netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su šių įrankių įsigijimu, jų turėjimu, naudojimu, atitiktimi asmeninio naudojimo daiktams CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, šių aplinkybių taip pat netyrė ir nenustatė, spręsdamas dėl ieškovo nurodomų dingusių įrankių, iš esmės pasirėmė tik santuokos nutraukimo bylos procesiniais sprendimais ir juose nustatytomis aplinkybėmis.
40. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimai, susiję su ieškovo nurodomų dingusių įrankių ir daiktų įsigijimu, turėjimu ir atitiktimi asmeninio naudojimo daiktams CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, negali būti sprendžiami kasaciniame teisme, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus ir pateikia teisės taikymo išaiškinimus, o faktinių aplinkybių nustatymas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Dėl to faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos nustatant ieškovo nurodomos 7820 Eur žalos, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, buvimą bei apimtį, nustatytinos šią bylos dalį iš esmės nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo

42. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
43. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.), klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Sumokėjimą už teisines paslaugas gali įrodyti advokato išrašytas apskaitos dokumentas, pvz., grynųjų pinigų priėmimo kvitas, taip pat kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).
45. Byloje nustatyta, kad atsakovė už suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme advokatui V. M. 2016 m. lapkričio 15 d. sumokėjo 1000 Eur ir pinigų priėmimo kvito kopiją pateikė pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovui apeliaciniame skunde ginčijus šio mokesčio sumokėjimo realumą tuo pagrindu, kad šiame kvite nėra atsakovės parašo, atsakovės advokatas V. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016 m. lapkričio 15 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 756230 originalą, kuris yra pasirašytas ir A. V.
46. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo argumentai nepaneigia atsakovės patirtų ir pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų realumo. 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

47. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti negautas pajamas, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
48. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
49. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jis negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, nes negalėjo užtikrinti restauruojamų daiktų saugumo.
50. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad K. E. ir A. S. sudarė 2010 m. rugpjūčio 19 d. Restauravimo darbų atlikimo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. atlikti antikvarinio automobilio „Austin 12/4/LowLoader/1935“ restauravimo darbus. Kadangi per šį laikotarpį automobilio restauravimo darbai nebuvo atlikti, tai sutartis buvo atnaujinta 2014 m. vasario 19 d. sudarant naują sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. atlikti automobilio restauravimo darbus. Teismai atkreipė dėmesį, kad ieškovas 2014 m. vasario 19 d., sudarydamas pakartotinę sutartį dėl automobilio „Austin“ restauravimo, jau žinojo, kad yra dingę jo darbo įrankiai bei priemonės. Byloje ieškovas nepateikė jokių per visą sutarties galiojimo laikotarpį šio automobilio atliktų restauravimo darbų aktų, patvirtinančių atliktų darbų kiekį ir kainą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepadarė teisės taikymo klaidos surinktų įrodymų pagrindu spręsdami, kad ieškovas neįrodė, jog tikrai būtų gavęs sutartyje nurodytas pajamas ir jų negavo dėl atsakovės kaltės.
51. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismai, pasisakydami dėl baseino įrenginio „Badu Jet Action“, vertino ne deliktinės atsakomybės sąlygas, bet nekilnojamųjų daiktų padalijimo klausimus.
52. Kadangi ieškovas reikalauja atlyginti jam žalą, lygią baseino įrenginio „Badu Jet Action“ vertei, tai teismai pagrįstai tyrė ir vertino, ar baseino įrenginys priklauso ieškovui, jei priklauso, tai kokia dalimi ir ar jis dėl šio įrenginio paėmimo patyrė žalą. Nustačius, kad baseino įrenginys nepriklauso ieškovui, darytina išvada, kad ir žalos dėl jam nepriklausančio daikto paėmimo jis nepatyrė, o tai lemia ir civilinės atsakomybės netaikymą. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai aiškinosi klausimą, kam priklauso baseino įrenginys.
53. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad santuokos nutraukimo byloje ginčo baseinas ir jo sudedamoji dalis (ginčo įrenginys) buvo priskirtas prie asmeninių atsakovės sąnaudų, skirtų baseinui įrengti, bei teismo galutine nutartimi baseinas pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą nepriteisti žalos, susijusios su ginčo baseinui, įrengtu su specialia niša bei prijungimo laidais, skirtu įrenginiu „Badu Jet Action“, atlyginimo.
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nepažeisdami proceso teisės normų, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes dėl baseino įrenginio priklausymo, o kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti priešingos išvados.
55. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl 1462,50 Eur nuostolių, susijusių su metalo ruošinių ir stiklų dingimu, neįvertino reikšmingų aplinkybių, jog ieškovas statė šiltnamį, šiltnamio medžiagos liko sklype ant betoninių jo pamatų, o į žemės sklypą patekti ir pasiimti jam priklausančius daiktus ieškovas neturėjo galimybės. Bylą nagrinėję teismai pasisakė dėl šių daiktų ilgo laikymo kieme ir jų vertės praradimo veikiant oro sąlygoms, atsakovės pastangų, kad ieškovas sutvarkytų sklypą. Aplinkybė, jog ieškovas faktines aplinkybes vertina skirtingai, nei bylą nagrinėję teismai, nesudaro pagrindo išvadai, kad padarytas įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas.
56. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalis dėl ieškovo prašomos priteisti 7820 Eur žalos atlyginimo panaikintina ir ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdamas kasacinį skundą, ieškovas sumokėjo 250 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė pateikė įrodymus, kad, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. pažyma apie 3,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
59. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį dėl ieškovo prašomo priteisti 7820 Eur žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                            Danguolė Bublienė

              Gražina Davidonienė

              Rimvydas Norkus