Baudžiamoji byla Nr. 1-580-898-2012
Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00660-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.;
(S)
1.1.8.1.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 9 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,
sekretoriaujant Editai Petrevičienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,
kaltinamajai R. J., jos gynėjui advokatui Alfonsui Daukantui,
nukentėjusiesiems M. M. ir A. B.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
R. J. 2012 m. balandžio 20 d. apie 18.45 val., būdama (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, bendrojo naudojimo koridoriuje bei bute Nr. 17, sulaikoma panaudojo fizinį smurtą prieš savo pareigas atliekantį valstybės tarnautoją – policijos pareigūną, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio patrulį M. M., tai yra spyrė jam į kairę koją, tuo sukeldama fizinį skausmą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio patruliui M. M..
Be to, R. J. 2012 m. balandžio 20 d. apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, bendrojo naudojimo koridoriuje bei bute Nr. 17, išplūsdama įvairiais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio patrulį M. M. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio vyresnįjį patrulį A. B..
R. J. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino ir parodė, kad 2012 m. balandžio 20 d. pas ją į bendrabučio kambarį, kuriame gyvena, atėjo kaimynė R. G.. Šią kaimynę ji iš savo kambario išvarė. R. G. iškvietė policiją. Atvyko du uniformuoti policijos pareigūnai. Tuo metu ji buvo tualete. Kai išėjo iš tualeto, policijos pareigūnai paklausė, kodėl ji keikiasi. Į tai atsakė, jog keikiasi dėl kaimynės. Pareigūnai pasakė, kad ji turės važiuoti su jais. Supykusi ant pareigūnų, ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais. Kokius tiksliai žodžius sakė, neprisimena. Keikėsi koridoriuje. Pareigūnai nusivedė ją į kambarį, kad ji apsirengtų. Važiuoti į komisariatą ji nenorėjo. Tuomet pareigūnai užlaužė jai rankas, uždėjo antrankius ir stūmė pro duris, neleido pačiai apsiauti batų, apsivilkti striukės. Kai pareigūnai ją tempė iš kambario į koridorių, tarpduryje kiek prisimena įspyrė pareigūnui A. B., o ne M. M.. Įvykio metu bute buvo jos sūnus. Buvo neblaivi. Būdama blaivi, taip nebūtų pasielgusi. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašo pareigūnų ir pažada daugiau taip nesielgti.
Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2012 m. balandžio 20 d., dirbdamas kartu su patruliu M. M. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini),, tarp kaimynų vyksta konfliktas. Kai atvyko į vietą, juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, jog tarp jos ir kaimynės įvyko konfliktas. Į įvykio vietą jie atvyko uniformuoti, su policijos skiriamaisiais ženklais. Nurodyta kaimynė, dėl kurios elgesio buvo gautas pranešimas, tuo metu buvo bendro naudojimo patalpoje – tualete. Išėjusi iš tualeto į koridorių, ta moteris pradėjo plūstis įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, kurie iš pradžių buvo nukreipti prieš policiją iškvietusią kaimynę. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi. Į raginimus nusiraminti ir į įspėjimą, kad jeigu taip elgsis, turės vykti su jais į policijos komisariatą, nereagavo, o išgirdusi apie vykimą į policijos komisariatą, išvadino juos „mentais“, „gaidžiais“, „piderastais“, išplūdo keiksmažodžiais. Jie nurodė, kad moteris įeitų į kambarį ir apsirengtų bei apsiautų batus, nes turės vykti į policijos komisariatą. Kambaryje buvo vyriškis. Moteris kambaryje vėl ėmė plūsti jį bei kolegą M. M. necenzūriniais žodžiais, sakė, kad niekur nevažiuos, kad iš buto niekas jos neprivers išeiti. Jie su kolega pakartojo reikalavimą moteriai apsirengti ir perspėjo, kad nevykdant reikalavimo gali būti panaudota fizinė jėga. Moteris stovėjo prie lango ir į šį jų reikalavimą nereagavo. Tada jis su kolega M. M. paėmė moteriai už rankų ir mėgino ją nuvesti nuo lango, tačiau ši priešinosi, nesileido vedama, spyrė M. M. į koją. Kadangi moteris buvo agresyviai nusiteikusi, uždėjo jai antrankius. Tuomet liepė kambaryje buvusiam vyriškiui apauti jai batus, po ko tą moterį išsivedė ir pristatė į policijos komisariatą.
Nukentėjusysis M. M. teisiamajame posėdyje iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir nukentėjusysis A. B., kad 2012 m. balandžio 20 d. patruliuodamas su kolega A. B. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tarp kaimynų vykstantį konfliktą (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, juos pasitiko moteris ir pasakė, kad tai jau nebe pirmas konfliktas su kaimyne ir kad ji dėl kaimynės elgesio rašys pareiškimą. Ta moteris, dėl kurios elgesio buvo gautas iškvietimas, tuo metu buvo tualete. Jis su kolega A. B. laukė jos koridoriuje. Išėjusi iš tualeto, moteris vėl pradėjo plūsti kaimynę necenzūriniais žodžiais. Jie įspėjo moterį, kad ši nusiramintų, bet ji į įspėjimą nereagavo ir išvadino jį su kolega įžeidžiančiais žodžiais „mentai“, „gaidžiai“, „piderastai“ išplūdo keiksmais. Tada pasakė kaltinamajai, kad ji sulaikoma ir bus pristatyta į policijos komisariatą. Kaltinamoji buvo be batų, todėl paprašė jos apsiauti, kartu su ja nuėjo į butą Nr. 17. Bute buvo kaltinamosios sūnus. Kaltinamoji bute ir toliau plūdo juos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada dar kartą pakartojo, kad ji privalo vykti kartu su jais į policijos komisariatą ir privalo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Kaltinamoji, stovėdama prie lango, atsakė niekur neisianti. Tada jis paėmė jai už vienos rankos, kolega A. B. – už kitos ir norėjo ją nusivesti. Tuo metu kaltinamoji spyrė jam į kairę koją, sukėlė fizinį skausmą. Po spyrio kaltinamajai buvo uždėti antrankiai. Jos sūnaus paprašė, kad apautų jai batus, po ko pristatė kaltinamąją į policijos komisariatą.
Iš asmens blaivumo testo Nr. 1454 šaknelės matyti, kad 2012-04-20 19.49 val. R. J. užfiksuotas girtumas – 2,11 promilės ( b.l. 15).
Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad R. J. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas – pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) bei įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus (policijos pareigūnus), ir dėl šių veikų yra kalta.
Byloje nustatyta, kad 2012-04-20, apie 18.45 val., į (duomenys neskelbtini) namą pagal gautą pranešimą apie vykstantį žodinį konfliktą tarp šio namo gyventojų R. J. ir R. G. atvyko Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnai M. M. ir A. B.. Atvykus policijos pareigūnams, R. J. bendrojo naudojimo koridoriuje plūdo R. G. necenzūriniais žodžiais, į pareigūnų raginimus nusiraminti, kaip ir į įspėjimą, kad jeigu nenutrauks teisei priešingų veiksmų, bus sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą, nereagavo – priešingai, išgirdusi apie galimą sulaikymą, viešoje vietoje, bendrojo naudojimo koridoriuje, išvadino policijos pareigūnus M. M. ir A. B. įžeidžiančiais žodžiais ir išplūdo juos keiksmais. Pareigūnams pranešus R. J., kad ji yra sulaikoma ir turės vykti su jais į policijos komisariatą bei pasiūlius apsirengti ir apsiauti, pastaroji šių reikalavimų nevykdė ir kambaryje, ten buvusio sūnaus akivaizdoje, toliau plūdo policijos pareigūnus žeminančiais žodžiais, siekdama išvengti pristatymo į komisariatą nesileido išvedama iš buto ir spyrė į koją policijos pareigūnui M. M.. Šias aplinkybes, visų pirma, patvirtina nukentėjusiųjų policijos pareigūnų A. B. ir M. M. teisme duoti parodymai, kuriais teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, remiasi visiškai, nes nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra. A. B. ir M. M. teisme duoti parodymai atitinka iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose ( b.l. 4, 5) užfiksuotas aplinkybes ir A. B. bei M. M., kaip liudytojų, parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( b.l. 7-9, 11-13). Kad išplūdo policijos pareigūnus ir įspyrė vienam iš jų į koją, teisme pripažino ir pati R. J.. Kaltinamosios parodymus toje dalyje, kurioje ji nurodo įspyrusi A. B., o ne M. M., taip pat toje dalyje, kurioje ji teigia, kad įspyrė vienam iš pareigūnų po to, kai šie, neleidę jai apsirengti bei apsiauti, užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir tempė iš buto, teismas atmeta, nes galimai kaltinamoji dėl buvusio neblaivumo netiksliai pamena aplinkybes ir šie jos parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymams. Byloje neginčijamai nustatyta, jog R. J. pati atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimą apsirengti bei apsiauti, norėdama išvengti pristatymo į komisariatą nesileido išvedama iš buto, spyrė į koją policijos pareigūnui M. M., ir antrankiai jai buvo uždėti būtent po spyrio pareigas vykdančiam pareigūnui. Tokiu būdu, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad visos R. J. inkriminuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės pasitvirtino teisiamajame posėdyje patikrinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus.
Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamoji R. J. įžeidžiančius žodžius ir keiksmažodžius vartojo ne abstrakčiai, reikšdama pasipiktinimą, o tiesiogiai taikė policijos pareigūnams A. B. ir M. M., nepadorūs išsireiškimai pareigūnų atžvilgiu buvo išsakyti ne vieną kartą, buvo intensyvūs ir truko tam tikrą laiką – plūsti pareigūnus R. J. pradėjo Tilžės g. 28-ojo namo bendro naudojimo koridoriuje ir šiuos veiksmus tęsė savo bute ten buvusio sūnaus akivaizdoje. Šie veiksmai rodo, jog R. J. kryptingai siekė įžeisti, pažeminti savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus, sumenkinti jų autoritetą kito žmogaus (kambaryje buvusio sūnaus) akyse, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Toks kaltinamosios elgesys negali būti įvertintas kaip Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas (policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimas), nes R. J. veiksmai savo pobūdžiu bei intensyvumu yra pavojingesni, nei veika, numatyta ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Teismas pripažįsta, kad R. J. veika yra nusikalstama ir teisingai kvalifikuota pagal BK 290 straipsnį.
Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Teisme nustatyta, kad policijos pareigūnai A. B. ir M. M. dėvėjo policijos uniformas, taigi R. J. žinojo, kad jie yra policijos pareigūnai. Ji suvokė, kad policijos pareigūnų yra sulaikoma ir bus pristatyta į policijos komisariatą, tačiau tai suvokdama vengė pristatymo į komisariatą, tam aktyviai priešinosi ir panaudojo fizinį smurtą prieš vieną iš policijos pareigūnų – spyrė į koją M. M.. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, jog naudoja smurto veiksmus prieš vieną iš policininkų, kuris vykdo tarnybines pareigas ir neteisėtų veiksmų neatlieka, ir norėjo taip veikti. R. J. padaryta veika šioje dalyje, nustačius fizinio smurto panaudojimo prieš policijos pareigūną faktą, kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį teisingai.
Prokurorė, formuluodama R. J. kaltinimą pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo smurtu policijos pareigūnui, nukentėjusįjį įvardijo ir kaip (duomenys neskelbtini), ir kaip (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo smurtinių R. J. veiksmų nukentėjusiojo policijos pareigūno pavardė yra (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties teismas tikslina kaltinimą, pripažindamas, kad R. J. fizinį smurtą panaudojo prieš Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobiliojo būrio patrulį M. M..
Nors R. J. jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė skirtingais veiksmais, t.y. pasipriešinimas policijos pareigūnui buvo padarytas smurtiniais veiksmais, o policijos pareigūnų įžeidimas – žodžiais, tačiau šie veiksmai buvo padaryti tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, visi veiksmai buvo tarpusavyje susiję ir nukreipti į vieną tikslą – sutrukdyti policijos pareigūnams vykdyti teisėtas tarnybines pareigas ir išvengti pristatymo į policijos komisariatą, todėl R. J. padarytas veikas pagal BK 286 str. ir 290 str. teismas vertina kaip padarytas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai.
Skirdamas R. J. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. R. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, abi veikos padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamoji ir ikiteisminiame tyrime, ir nagrinėjant bylą teisme pripažino esmines jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (neginčijo nei to, jog įžeidė policijos pareigūnus, nei to, jog spyrė vienam iš jų), teisme atsiprašė nukentėjusiųjų ir gailėjosi dėl savo veiksmų, todėl nepaisant to, jog ir ikiteisminiame tyrime, ir teisme duoti R. J. parodymai dėl pareigūnų ir jos pačios veiksmų po pranešimo apie sulaikymą ir vykimą į policijos komisariatą (pasak R. J., ji įspyrė pareigūnui po to, kai šie, neleidę jai apsirengti bei apsiauti, užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir tempė iš buto) prieštarauja teismo nustatytoms aplinkybėms, tačiau tai nėra kliūtis taikyti R. J. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, nes remiantis teismų praktika, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tais atvejais, kai, esant kitoms sąlygoms, kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, jog nusikalstamas veikas ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui. R. J. nusikalto būdama neteista, nes ankstesnis teistumas veikų, už kurias teisiama šioje byloje, padarymo metu buvo išnykęs ( b.l. 25-36), bausta administracine tvarka (b.l. 47-48), policijos nuovadoje pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama neigiamai ( b.l. 46), nedirba, darbo biržoje neregistruota (darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn.) (b.l. 49, 50). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į BK 55 str. nuostatas, teismas skiria R. J. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą. Bausmės dydžiai nustatytini mažesni nei BK 47 str. 3 d. už nesunkų nusikaltimą numatytas baudos bausmės vidurkis. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytą bausmių apėmimo principą dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.
Į galutinę bausmę įskaitytinas R. J. laikinojo sulaikymo nuo 2012-04-20 18.48 val. iki 2012-04-21 11.50 val. laikas ( 1 para) ( b.l. 16, 17).
R. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ( b.l. 22, 23) – taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
n u s p r e n d ė :
R. J. pripažinti kalta ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį – 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. J. pagal BK 286 ir 290 straipsnius paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę bausmę R. J. paskirti 20 MGL - 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. laikinajame sulaikyme nuo 2012-04-20 iki 2012-04-21 išbūtą laiką – vieną parą, ir laikyti, kad R. J. yra sumokėjusi 2 MGL (du šimtus šešiasdešimties litų) dydžio baudos.
R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Kolyčienė