Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-508-2012].doc
Bylos nr.: 2-508/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-508/2012

2-55-3-03327-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2.

(S)

   

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. birželio 7 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ozantis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ozantis“ ieškinio atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Caesar Stores“, SIA „Caesar Stores“ dėl prievolės įvykdymo priėmimo klausimas.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Ozantis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo SIA „Caesar Stores“ 48 682,56 Lt skolos, 8,48 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo UAB  „Caesar Stores“ 149 063,96 Lt skolos, 8,48 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra prievolės, kylančios iš nuomos teisinių santykių, įvykdymas. Atsakovai yra skolingi ieškovui už tų pačių patalpų nuomą, skiriasi tik nuomos laikotarpis. Ieškovas su abiem atsakovais du kartus sudarė Nuomos sutarties pakeitimus. Reikalavimai atsakovams pagrįsti tais pačiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teikia bendrą ieškinį abiems atsakovams.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Ozantis“ ieškinį atsakovams UAB „Caesar Stores“ ir SIA „Caesar stores“ dėl prievolės įvykdymo kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, padarė išvadą, kad kiekvienas iš ieškinyje pareikštų reikalavimų gali būti reiškiamas kiekvienam atsakovui atskiroje byloje. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai sujungė savo reikalavimus abiems atsakovams į vieną ieškinį, taip priskirdamas ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tarp atsakovų  galima konstatuoti tik neprivalomą bendrininkavimą (CPK 43 str. 1 d. 2 p.), todėl teismas ieškinio priėmimo stadijoje, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes turi teisę spręsti, ar priimti nagrinėti visus ieškinyje pareikštus reikalavimus, ar vis dėlto, remiantis CPK 136 straipsnio 3 dalimi, tikslinga vieną ar kelis reikalavimus išskirti (CPK 43 str. 1 d. 2 p., 136 str. 3 d., 137 str. 1 d.). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tikslingiau ieškovo reikalavimus kiekvienam atsakovui nagrinėti atskirose bylose, kas užtikrintų operatyvesnį jų išnagrinėjimą.

Teismas nurodė, kad neprivalomojo bendrininkavimo atveju bylos teismingumas nustatomas ne pagal visų ieškovų turtinių reikalavimų bendrą sumą, bet pagal kiekvieno reikalavimo dydį atskirai. Pažymėjo, jog rūšinio teismingumo nekeičia tai, kad vienoje byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai, kurių bendra suma viršija 150 000 Lt, nors kiekvienas jų atskirai neviršija 150 000 Lt. Nagrinėjamoje byloje nei vienas ieškovo pareikštas reikalavimas atskirai kiekvienam atsakovui neviršija 150 000 Lt sumos, todėl teismas sprendė, kad byla teisminga apylinkės teismui (CPK 25 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Ozantis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį priimti nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Ieškinio dalykas yra prievolės, kylančios iš nuomos teisinių santykių, įvykdymas, taigi ieškovo reikalavimai abiem atsakovams yra to paties turtinio pobūdžio. Atsakovai yra skolingi apeliantui už tų pačių patalpų nuomą, skiriasi tik nuomos laikotarpis. Apeliantas su abiem atsakovais du kartus sudarė Patalpų nuomos sutarties pakeitimus. Abu atsakovai dalyvavo derybose su apeliantu ir pasirašė Patalpų nuomos sutarties Priedą Nr. 1, pagal kurį atsakovai aiškiai išreiškė valią pagal Patalpų nuomos sutartį atsakyti solidariai. Reikalavimai atsakovams pagrįsti tais pačiais rašytiniais įrodymais, visos faktinės aplinkybės yra tos pačios. Abu atsakovai neįvykdė prievolės, taigi teisinis pagrindas, kuriuo remiasi apeliantas ieškinyje, reikalaudamas įvykdyti prievolę, yra toks pats, todėl tarp reikalavimų atsakovams egzistuoja tamprus ryšys. Atsižvelgiant į tai bei vadovaudamasis CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliantas pagrįstai ir teisėtai pateikė bendrą ieškinį abiems atsakovams.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-132/2009, neatsižvelgdamas į skirtingas bylų aplinkybes. Cituojamoje byloje ieškovas pareiškė septynis reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurie buvo grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovus siejo tik tai, jog ieškovas siekė iš jų prisiteisti pinigų sumas, reikalavimus grįsdamas tos pačios rūšies sutarties sąlygų pažeidimu. Apelianto ieškinyje išdėstytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo cituojamos bylos aplinkybių – reikalavimas kyla dėl tų pačių patalpų nuomos, atsakovai kartu dalyvavo derybose su apeliantu, pasirašė trišalius patalpų nuomos sutarties pakeitimus. Atsakovai yra labai viena su kita susijusios įmonės – SIA „Caesar Stores“ valdo 100 procentų UAB „Caesar Stores“ akcijų.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 136 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis. Nagrinėti reikalavimus abiem atsakovams kartu vienoje byloje būtų operatyviau, ekonomiškiau ir tai neturėtų jokios įtakos teisingam ginčo tarp šalių išsprendimui (CPK 2 str., 7 str.). Abu atsakovai yra susijusios įmonės, todėl, remiantis CPK 44 straipsnio nuostatomis, vieno iš atsakovų atstovu pagal pavedimą teisme galėtų būti kitas atsakovas. Tokiu atveju būtų sutaupyta laiko ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims, įteikiant procesinius dokumentus vienam iš atsakovų. Išskyrus bylas nagrinėti atskirai, tokių galimybių nebūtų, taigi būtų užkirstas kelias proceso operatyvumo principui. Sujungus reikalavimus į vieną bylą, būtų įgyvendintas proceso ekonomijos principas, nes papildoma byla reikštų dvigubą darbą teismui, dvigubas pašto išlaidas, tektų du kartus atskirai įvertinti faktines ir teisines bylos aplinkybes.

4. Ieškinio suma nagrinėjamu atveju yra nustatoma ne pagal atskirus reikalaujamų priteisti sumų dydžius iš kiekvieno atsakovo atskirai, o susumavus visas prašomas priteisti sumas. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-132/2009, kuria remiasi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nutartyje, spręsdamas klausimą dėl bylos teismingumo, yra susijusi su žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka, o ne su bylų teismingumu.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.).

CPK 136 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, tačiau kartu įtvirtina sąlygą – tie reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję. Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Kai ieškovas siekia pareikšti kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurių pareiga atsakyti nėra bendra, jis gali laisvai pasirinkti procesinį gynybos būdą. Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskiroje byloje arba jie gali būti reiškiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sąlyga, kad tarp šių reikalavimų egzistuoja tamprus ryšys ir jie visi kartu bus išnagrinėti kur kas operatyviau ir ekonomiškiau negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 str., 136 str. 1d.).

Taigi ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti. Kai ieškovas sujungia reikalavimus ir juos pareiškia keliems atsakovams, teismas, bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jei pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 3 d.). Ši proceso teisės norma reiškia, jog tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikšti reikalavimai yra autonomiški, ar visgi tarpusavyje susiję, ar juos tikslinga nagrinėti vienoje byloje, ar reikia išskirti į atskiras bylas. Proceso įstatymas nenustato kriterijų, kuriais remiantis teismas išsprendžia šį procesinį klausimą. Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kuriuo atveju – nagrinėjant sujungtus reikalavimus vienoje byloje ar juos išskyrus į atskiras bylas, bus labiau užtikrintas proceso operatyvumas, ekonomiškumas, teisingas ginčo išsprendimas. Tik bylos konkrečių faktinių aplinkybių analizė leidžia teisingai atsakyti į šį klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-485/2012;).

Esant privalomam pasyviajam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieškovas iš esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar atskiruose ieškiniuose (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Tuo atveju, kai kiekvienas iš ieškinyje pareikštų reikalavimų gali būti reiškiamas kiekvienam atsakovui atskiroje byloje, daroma išvada, jog pasyvusis bendrininkavimas yra neprivalomas (fakultatyvusis). Kai ieškovas vienu ieškiniu reiškia kelis autonomiškus reikalavimus, tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, ar visgi juos išskirti į atskiras bylas. Teismas, esant fakultatyviam procesiniam bendrininkavimui, kiekvieno savarankiško materialinio teisinio reikalavimo priėmimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Teismas, dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo nutaręs, jog dalį reikalavimų tikslinga išskirti, turi atsisakyti priimti šiuos reikalavimus, jeigu jie atskirai turėtų būti reiškiami kitame teisme, bei išaiškinti ieškovui, į kurį teismą kreiptis (CPK 137 str. 2 d. 2 p. ir 3 d.).

Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų pagrindą ir dalyką, tai, jog neprivalomojo bendrininkavimo atveju bylos teismingumas nustatomas ne pagal visų ieškovų turtinių reikalavimų bendrą sumą, bet pagal kiekvieno reikalavimo dydį atskirai, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Ieškovas 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje prašo priteisti iš dviejų skirtingose valstybėse registruotų savarankiškų, nors ir susijusių tarpusavyje juridinių asmenų, t.y. UAB „Caesar Stores“ ir SIA „Caesar Stores“, skirtingas sumas skolų, t.y. atitinkamai 149 063,96 Lt ir 48 682,56 Lt, kilusių iš atskirų prievolių – nuomos sutarčių, sudarytų nors ir dėl tų pačių patalpų, bet skirtingam nuomos laikotarpiui.  Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo reikalavimai pagal du skirtingus turtinius reikalavimus turi būti nagrinėjami atskirose bylose apylinkės teisme, kaip pirmos instancijos teisme. Šiuo atveju abu ieškovo reikalavimus, kylančius iš dviejų savarankiškų nuomos sutarčių, ir tik dirbtinai sujungus juos į vieną ieškinį, tikslinga nagrinėti atskirai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismingumą reglamentuojančiomis CPK normomis, pagrįstai nusprendė, jog ieškiniu pareikšti reikalavimai nagrinėjami atskirai užtikrins operatyvesnį ir ekonomiškesnį bylos išnagrinėjimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, pagrįstai nurodė, kad rūšinio teismingumo nekeičia tai, kad vienoje byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai, kurių bendra suma viršija 150 000 Lt, nors kiekvienas jų atskirai neviršija 150 000 Lt, o tokio pobūdžio byla priskirtina nagrinėti apylinkės teisme, į kurį ieškovas ir turi kreiptis su ieškinyje formuluojamais reikalavimais (CPK 137 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas pasakyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį nepakeistą. 

 

Teisėjai                                                                                                 Artūras Driukas

                                                                                              Dalia Vasarienė

                                                                                                             Egidijus Žironas