Civilinė byla Nr. 2-6499-793/2015
Proceso Nr. 2-06-3-04429-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija
34.1.; 102.5.; 128.19.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. birželio 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Laurai Stonkutei, vertėjaujant V. Ž., dalyvaujant pareiškėjui V. J., jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
nustatė:
pareiškėjas V. J. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo M. J. (M. J.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas po tėvo M. J. mirties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi pretendentė į M. J. turtą buvo pareiškėjo mama A. J., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Po A. J. mirties pareiškėjas vis dar nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes šeimoje buvo brolis V. J. (V. J.), kuris gyveno (duomenys neskelbtini) ir ten (duomenys neskelbtini) mirė. Pažymėjo, jog iškart po brolio mirties kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, siekiant, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Nurodė, kad kitų įdėdinių į M. J. turtą, nėra (b. l. 2).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašė klausimą dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 24).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad kol buvo gyva mama, ji ketino atvykti į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau dėl silpnos sveikatos taip ir neatvyko. Po mamos mirties brolis, kuris, taip pat gyveno (duomenys neskelbtini), siekė atvykti į Lietuvą, tačiau pablogėjus jo sveikatai – sirgo onkologine liga, į Lietuvą neatvažiavo. Po motinos ir brolio mirties, jis liko vienintelis, galintis priimti tėvo M. J. palikimą. Nurodė, kad priešingai nei jo šeimos nariai, jis visą laiką gyveno Lietuvoje. Prašė tenkinti pareiškimą ir terminą palikimui priimti pratęsti vieno mėnesio laikotarpiui.
Pareiškėjo atstovas prašė V. J. pareiškimą tenkinti. Jo teigimu, pareiškėjo nurodytos priežastys, lėmusios palikimo priėmimo praleidimo terminą, pripažintinos svarbiomis.
Į teismo posėdį neatvyko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas. Apie teismo posėdžio datą, vietą bei laiką pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas M. J. (b. l. 4-5, 7-8), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama A. J. (b. l. 4-5, 10-11), o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo brolis V. J. (b. l. 13-14). Iš Klaipėdos miesto 1-ojo notaro biuro pateikto 2015-03-09 liudijimo matyti, kad po M. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto 1-ajame noratų biure paveldėjimo byla nebuvo vedama (b. l. 18). VĮ „Registrų centras“ 2015-03-25 pažyma Nr. (4.6.11.)RA-1487 patvirtina, kad M. J. ir A. J. nekilnojamojo turto, registruoto jų vardu, neturi (b. l. 19). Iš VĮ „Regitra 2015-03-31 pažymos apie registruotas transporto priemones Nr. (1.5)-S4-124 matyti, jog M. J. ir A. J. vardu nėra įregistruota tranporto priemonių (b. l. 20). AB „Swedbank“ 2015-06-02 raštas dėl informacijos pateiko Nr. S/5918 patvirtina, kad M. J. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turi 328,49 Eur, seifo dėžučių ir paskolų neturi (b. l. 43, 44).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjui terminas palikimui priimti po tėvo M. J. mirties pasibaigė (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, jog kol jo motina buvo gyva, ji norėjo atvykti į Lietuvą ir susitvarkyti paveldėjimo klausimus, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos būklės, to padaryti negalėjo. Po motinos mirties pareiškėjo brolis taip pat ketino atvykti į Lietuvą dėl paveldėjimo dokumentų susitvarkymo, tačiau jam susirgus onkologine liga, to padaryti jam nepavyko. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo artimieji gyveno (duomenys neskelbtini), kas savo ruožtu apsunkino jų atvykimą į Lietuvą. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino V. J. dėl susiklosčiusių šeimoje tradicijų, jis po motinos mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi šią teisę paliko mirusiam broliui V. J. Aplinkybę, jog pareiškėjas nevilkino termino kreiptis dėl palikimo priėmimo patvirtina rašytiniai bylos duomenys, iš kurių matyti, jog po brolio mirties (duomenys neskelbtini), jis kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuoją teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2014-12-22 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1951-14 suteikė V. J. 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (b. l. 21-22).
Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo iš bylos duomenų nenustatyta, kad termino atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus – kitų įpėdinių nėra. Nors terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei dešimt metų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė visus įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl yra pagrindas tenkinti V. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjo V. J. pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po M. J. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas vieną mėnesį, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,
n u t a r i a:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini), po palikėjo M. J. (M. J.), gim. (duomenys neskelbtini), mirties, priimti ir pratęsti terminą palikimui priimti vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Petras Mineikis