Baudžiamoji byla Nr. 1-230-743/2013;

proceso Nr. 1-05-1-01123-2013-7;

procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 1.1.8.6.2;

(S)

1.1.8.13; 1.2.28.1; 2.10.1; 

2.10.1.3; 2.10.1.4.

LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

BAUDŽIAMASIS  ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 27 d.

Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, susipažinusi su baudžiamąja by­la, ku­rioje

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos pilietis, nevedęs, nedirban­tis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kal­tinamas pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­džia­­mo­jo kodekso 291 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis D. K. 2013 m. spalio 29 d. apie 05 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valsty­­bės sienos ir jos apsaugos įstaty­mo 5 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę teisė­tai pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pėsčiomis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respub­liką.

Kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo D. K. parodymais (b. l. 17), kuriuose savo kaltę jis pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2013 m. spalio 25 d. iš Gruzijos lėktuvu atskrido į Minską. 2013 m. spalio 28 d. apie 5 val. neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos. Žinojo, kad norint teisėtai atvykti į Lietuvą reikalinga Šengeno viza, tačiau jos nesikreipė, nes manė, kad negaus. Žinojo, kad norint teisėtai pereiti valstybės sieną reikia eiti per pasienio kontrolės punktą. Negali tiksliai pasakyti kurioje vietoje neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kadan­­gi tos vietovės jam nežinomos. Kad jau yra Lietuvoje suprato, kai pamatė valstybės ženklus ir kontro­linę pėdsakų juostą. Savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturi, jį suplėšė būda­mas Vilniuje todėl, kad jame nebuvo Šengeno vizos.

Val­s­­ty­bės sienos apsaugos tarnybos prie Lie­tu­vos Respub­li­kos vi­daus reikalų ministerijos Laz­­­­dijų rinktinės pareigūno A. K. tarnybiniu pranešimu (b. l. 2) ir parodymais (b. l. 4), iš kurių matyti, kad 2013 m. lapkričio 2 d. apie 13.30 val., vykdant tarnybą valstybės sienos ženklo 140 rajone, pasienio ruože, Kalvarijos sav., Salaperaugio k., buvusiame krovininių automobilių termi­­nale, sulaikė tamsaus gymio asmenį be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Kalvarijos užkardos tarnybines patalpas aplinkybių išaiš­ki­ni­mui. Sulaiky­ta­sis prisistatė Gruzijos piliečiu D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad į Lie­­tuvos Respub­liką atvyko iš Baltarusijos Respublikos 2013 m. spalio 28-29 d. naktį, miškinga vie­tove, pėsčiomis.

Gruzijos ambasados pranešimu Nr. 41/45776 (b. l. 9), kuriuo patvirtina, jog remiantis Gruzi­jos teisingumo ministerijos duomenų baze ir pateikta fotomedžiaga, rašte minimas asmuo yra Gruzi­jos pilietis D. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Išrašu apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimus (b. l. 25), iš kurio matyti, kad nėra duo­me-­ nų apie tai, kad D. K. teisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad D. K. kaltė pa­da­­rius jam in­­kri­mi­nuojamą nusikaltimą visiškai įrodyta. Kaltinamasis neteisėtai perėjo Lietuvos Respub­li­kos valstybės sieną, todėl jo padaryta nu­si­kal­stama vei­ka teisingai kvalifi­kuota pagal Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį.

Už Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikals­ta­mos veikos padarymą gali būti ski­ria­­­ma bauda arba areštas, ar­ba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos bau­­­džiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę leng­vi­­nančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įs­ta­­ty­­­mo numatytą veiką ir nuo­širdžiai gailisi (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­­­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). At­sa­ko­my­bę sunkinančių ap­lin­ky­bių nėra. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje ne­teis­tas (b. l. 26).

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas kaltinamajam skir­­­­­­­­­­­ti 45 parų arešto bausmę, pritaikius Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų arešto. Kaltina­masis sutinka, kad procesas būtų už­­baigtas teismo bau­džia­muo­­­­­ju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūši­mi ir dydžiu (b. l. 29).

Pirmą kartą teisiamam kaltinamajam nėra pagrindo skirti griežčiausią sankcijoje numatytą lais­­­vės atėmimo bausmę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, nedirba, jam skirtina viena iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir pro­­kuroras, – areš­­­­tas. Paren­­kant bausmės dydį atsi­žvel­giama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos vei­kos pobū­dį, pavo­jin­­gu­mą, kal­ti­na­mojo as­­­­me­­­­ny­bę, atsakomybę leng­vi­nan­čią aplin­ky­bę ir sunkinan­čių aplinky­bių ne­­­bu­vi­mą. Įvertinus šias aplin­ky­bes teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina ma­­­­­­žesnio nei vidur­kio dy­džio arešto bausmė, nes pripažintina, kad tokia bausmė bus pa­­kan­kama pa­siek­­ti baus­­­mės tiks­­lus – su­laikyti jį nuo nusi­kalstamų veikų darymo, nubausti bei už­­­tikrinti tei­sin­gu­mo prin­­­cipo įgy­ven­­­­di­nimą (Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 41, 61 straipsniai).

Kaltinamojo D. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 2 d. (b. l. 6, 21-22) įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsi­­­­­teisėjimo, nes švel­nes­­­­­nėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti kardomosios priemonės tikslo – nuo­sprendžio įvyk­­­­­­dymo, nėra galimybės, bet ne ilgiau nei iki bausmės pabaigos (Lietuvos Res­pub­­likos baudžia­mo­jo proceso kodekso 119 straip­s­­nis).

Vadovaudamasi Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teisėja

n u s p r e n d ž i a :

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžia­­­­mojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Taikyti Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį, paskirtą D. K. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką D. K. įskaityti laiką, išbūtą laiki­na­jame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki bau­­džiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki baus­mės pabaigos.

Išaiškinti D. K., jog:

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Lazdijų rajono apylinkės teismui prašymą rei­ka­­­lau­da­­mas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsa­ky­­­mas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsi­­­­teisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lie­tu­vos Res­­­pub­­­­li­kos baudžiamojo pro­ce­so kodekso nustatyta tvar­ka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                               Asta Vailionienė