Civilinė byla Nr. e2-805-339/2021

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01744-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.18.1; 2.6.18.2; 3.2.4.4.; 3.2.6.1

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 17 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Vitalija Liauzginienė,

sekretoriaujant Valdonei Kalšinskienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovams: direktoriui M. S.,  advokatui Andrej Proškin,

atsakovei E. Š., jos atstovui advokatui Mindaugui Klemeniui,

trečiajam asmeniui D. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei E. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. Š..

Teismas

n u s t a t ė: 

ieškovė  prašo iš atsakovės priteisti skolą 457,40 Eur už atliktą automobilio remontą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2020 m. rugsėjo mėn. viduryje ieškovės atstovui paskambinęs atsakovės sutuoktinis – trečiasis asmuo D. Š., paklausė dėl galimybės suremontuoti jo šeimos automobilį, pokalbio metu įvardijo automobilio gedimą – automobilio aušinimo sistemoje padidėjus slėgiui, reikalinga keisti automobilio variklio cilindro galvutės tarpinę, bei nurodė, kad automobilio gedimas nustatytas senokai, testavimo servise metu. D. Š. paaiškino, jog tokio automobilio gedimo remontas užima nemažai laiko sąnaudų bei vietos (ploto) servise, ir kadangi, per tą laiką galima suremontuoti keletą automobilių ir uždirbti daugiau pinigų, servisai Telšių mieste į kuriuos jis kreipėsi, tiesiog atsisako suteikti jam tokią automobilio remonto paslaugą. Ieškovės atstovas šio pokalbio telefonu metu sakydamas, kad pagalvos, nesutiko atlikti automobilio remonto paslaugos bei pabrėžė, jog yra užimtas ir turi darbo iki pat Naujųjų metų – 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos. Praėjus daugiau nei savaitei laiko po šio pokalbio, D. Š. paskambinęs ieškovės atstovui pakartotinai prašė suremontuoti jo šeimos automobilį, o ieškovės atstovui paaiškinus, jog servise darbo turi daugiau nei savaitei ar net dviem į priekį, tikino, jog palauks tiek, kiek reikės, kad ieškovės atstovas galėtų atlikti automobilio remonto paslaugą. Ieškovės atstovui sutikus pagelbėti ir atlikti automobilio remonto darbus, D. Š. nieko nelaukdamas atvarė remontuojamą automobilį į ieškovės atstovo namų kiemą, o ieškovės servise atsilaisvinus vienam automobilio keltuvų, trečiojo asmens ir atsakovės automobilis buvo pristatytas į servisą. Kadangi D. Š. buvo nurodęs, kad reikia keisti automobilio variklio cilindro galvutės tarpinę, ieškovės atstovas nieko papildomai netikrindamas, pradėjo remontuoti automobilį, o nuėmus variklio cilindro galvutę pasitvirtino, kad pradegusi automobilio variklio cilindro galvutės tarpinė, kurią kitą dieną nuvežė į UAB „Lonar“ servisą Šiauliuose. Po kelių dienų UAB „Lonar“ ieškovės atstovas paskambinęs nurodė, kad automobilio variklio cilindro galvutė yra tinkamos būklės, bet kadangi pati galvutė buvo užkaitinta, reikėjo ją papildomai nušlifuoti. Parsivežęs sutvarkytą automobilio variklio cilindro galvutę, ieškovės atstovas informavo D. Š., tuomet pakeitė perdegusią kaitinimo žvakę ir užsakęs naujas detales, pradėjo surinkinėti automobilio variklio cilindro galvutę, buvo keičiami tepalai, filtrai, t. y. atliko konkrečius žodiniu susitarimu aptartus darbus. Pradėjus pilti į automobilio aušinimo sistemą skystį pastebėta, kad aušinimo skystis teka iš variklio bloko, esančio žemiau cilindro galvutės. Ieškovės atstovas nedelsiant sustabdė darbus ir paskambinęs D. Š. informavo jį, kad iš jo automobilio variklio bloko teka aušinimo skystis. Pažymėjo, jog trečiajam asmeniui pasakius bei parodžius, jog automobilio variklio bloke yra skylė, kuri praleidžia aušinimo skystį, šis girdint kitiems ieškovės serviso darbuotojams, prisipažino, jog nusipirkus šį automobilį vis dažniau reikėdavo papildyti aušinimo skysčio. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atliekant aptartus konkrečius automobilio remonto darbus – keičiant variklio cilindro galvutės tarpinę, paaiškėjo kiti automobilio gedimai, apie kuriuos D. Š. ieškovės atstovui net neužsiminė. Paaiškinus D. Š., jog esant tokiems automobilio gedimams juo važiuoti negalima bei kaip alternatyvą, tačiau ne visada patikimą galimybę, pasiūlius įpilti į aušinimo sistemą specialios medžiagos – variklio aušinimo sistemos sandariklio „ABRO Super Seal“, kuri iš dalies užtaiso smulkius įtrūkimus variklio bloke, bei įspėjus D. Š., jog nėra jokių garantijų, kad tai padės išspręsti šią problemą, trečiasis asmuo nurodė būtinai išbandyti šią galimybę, nes nori kuo greičiau parduoti automobilį. D. Š. prašant ir jam matant ieškovės atstovas išleidęs iš sistemos aušinimo skystį įpylė sandarinimo skystį ir patikrinus, jog pratekėjimo nėra, trečiasis asmuo pasiėmęs automobilį išvažiavo išbandyti, o grįžęs pasakė, kad viskas yra gerai, aušinimo skystis nebėga ir be jokių pretenzijų pagal 2020 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija DD Nr. 20/0381 sumokėjo ieškovės atstovui už atliktus darbus ir pakeistas automobilio detales 455 Eur (su PVM). Pabrėžė, jog D. Š. įspėjo atidžiai stebėti automobilio aušinimo lygį, nes yra sugedęs automatinis aušinimo sistemos lygio matuoklis, todėl kas 10 km reikia atidžiai pasižiūrėti, kad vėl neperkaitintų cilindro galvutės tarpinė. Po pusvalandžio ieškovės atstovui paskambinęs D. Š. pasakė, kad automobilio sistemoje sumažėjo aušinimo skysčio, todėl  mano, jog ir vėl bus sugedus variklio cilindro galvutės tarpinė. Ieškovės atstovas D. Š. įspėjo, kad jeigu automobilio gedimas susijęs su variklio cilindro galvute ar tarpine, jį sutvarkys savo sąskaita, tačiau jeigu automobilio gedimo priežastys kitos, už atliktus darbus ir medžiagas teks susimokėti patiems, dėl ko, trečiasis asmuo sutiko ir nurodė, kad jeigu paaiškėtų, jog jis neteisus, padengs visas su automobilio remontu susijusias išlaidas. 2020 m. spalio 8 d. ieškovės atstovui pradėjus tikrinti trečiojo asmens ir atsakovės automobilį paaiškėjo, kad gedimas nėra susijęs su variklio cilindro galvute ar tarpine. Tuomet trečiasis asmuo D. Š. paprašė ieškovės atstovo išsiaiškinti visus automobilio gedimus. Jam pareikalavus, ieškovės atstovas dar kartą nuėmė variklio cilindro galvutę, patikrino variklio bloką. 2020 m. spalio 24 d. ieškovės atstovas pranešė, kad automobilio variklio blokas nebepataisomas, reikalinga keisti automobilio variklį. Trečiajam asmeniui buvo pateikta visa informacija apie ieškovės teikiamų paslaugų kainas. Be to, ši informacija viešai pateikta ir ieškovės servise esančiame stende, kur nurodyta, jog variklio keitimo kaina siekia nuo 300 Eur iki 1000 Eur. Taipogi nurodyta, jog už variklių, greičių dėžių, sankabų ir kitų naudotų dalių, kurias pristatė pats klientas, sumontavimą į kliento automobilį, įmonė MB (duomenys neskelbtini) neatsako. 2020 m. spalio 29 d. trečiasis asmuo nusipirko automobilio variklį, kurį ieškovės atstovas per keletą dienų, paprašytas pakeitė, tačiau variklis buvo su defektu. Po kurio laiko trečiasis asmuo parašė, kad stabdo darbus, nes automobilį paims remontuoti asmuo, padėjęs įsigyti variklį. Pabrėžė, kad visi automobilio remonto darbai buvo vykdyti derinant su užsakovus ir tik užsakovo iniciatyva bei pritarimu, šalims bendradarbiaujant telefonu bei atvykstant į remonto vietą, pretenzijos dėl atliekamų, atliktų darbų kokybės nebuvo reiškiamos, iki tol, kol buvo paprašyta susimokėti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius M. S. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2020 m. rudenį, galimai rugsėjo mėnesį, paskambinęs D. Š. paprašė atlikti automobilio remontą, paaiškino, jog kitame servise meistrai apžiūrėję automobilį, atlikę diagnostiką nustatė automobilio variklio galvutės tarpinės defektą. Teigia dėl darbų krūvio bei nurodyto automobilio gedimo, nesutiko taisyti D. Š. automobilio, tačiau šiam paskambinus po savaitės ar dviejų, sutiko taisyti jo automobilį. D. Š. taisomą automobilį atvarė į jo namų kiemą. Pažymėjo, jog važiuoti automobiliu, esant tokiam gedimui jau buvo nebegalima. Kadangi buvo nurodyta, jog atlikus diagnostiką, nustatytas variklio cilindro galvutės tarpinės defektą, ją išmontavo ir pamatė, kad tarpinė prapūta, sudegus. Pakeitus cilindro galvutės tarpinę ir pradėjus pilti skystį į automobilio aušinimo sistemą pastebėta, kad aušinimo skystis teka iš variklio bloko, esančio žemiau cilindro galvutės. Nedelsiant sustabdė darbus ir paskambinęs D. Š. informavo, kad iš jo automobilio variklio bloko teka aušinimo skystis. Atsakovės bei trečiojo asmens šeimos automobiliui ne kartą buvo keičiami automobilio tepalai, aušinimo skystis. Išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose bei atliktų darbų aktuose aiškiai nurodyti atlikti darbai, naudotos (pakeistos) detalės, nurodyti įkainiai. Pažymėjo, jog D. Š. buvo žinomi servise atliekamų paslaugų įkainiai bei garantijos suteikimo sąlygos, be to ši informacija skelbiama viešai serviso stende. Automobilio variklio pakeitimo kaina nuo 300 Eur iki 1000 Eur, atsakovei buvo paskaičiuota mažiausia kaina. 2020 m. spalio 3 d. PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta D. Š., ši sąskaita apmokėta. Nustačius, kad reikia keisti automobilio variklį, 2020 m. spalio 29 d. trečiasis asmuo ir atsakovė nusipirko automobilio variklį, kurį paprašius, per keletą dienų pakeitė, tačiau variklis buvo su defektu, variklio cilindro galvutė buvo įtrūkusi. Apie tai informavo D. Š., šis jam pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė, o po kurio laiko parašė, kad stabdo darbus, nes automobilį paims remontuoti asmuo, padėjęs įsigyti variklį. 2020 m. lapkričio 25 d. išrašyta sąskaita atsakovei, nes D. Š. nuo šeimos automobilio tvarkymo bei atsiskaitymo už paslaugas nusišalino, automobilį pasiėmė atsakovė. Šioje sąskaitoje išvardinti visi atlikti automobilio remonto darbai bei naudotos detalės, antrą kartą atvarius automobilį remontui. Daug smulkių darbų bei detalių į sąskaitą net neįtraukė. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad atsakovė akcentuoja, jog ieškovė 2020 m. spalio 8 d. aktu Nr. DD/29 neva patvirtino, kad ji nekokybiškai atliko darbus ir prisiima visa? atsakomybę dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo, tačiau pačiame 2020 m. spalio 8 d. akte nurodoma, kad ieškovė priima automobilį su variklio aušinimo sistemos gedimu, nėra nurodyta, kad automobilis priimamas garantiniam paslaugų teikimui ar papildomam variklio aušinimo sistemos gedimo šalinimo remontui. Atkreipė dėmesį, jog visa informacija trečiajam asmeniui D. Š. buvo siunčiama per pokalbių programėlę „Messenger“, atsakovė nė karto nebuvo atvykusi į servisą, neskambino ir niekada nesidomėjo darbų eiga. Ieškovės atstovas visus atliekamus darbus derino su D. Š., siuntė jam filmuotą medžiagą, atliko testavimą, tačiau atsakovė sąmoningai apie tai net nepasisako, o trečiasis asmuo atsiliepimo ar paaiškinimų, taip pat nepateikia.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Dėl automobilio remonto į ieškovę buvo kreiptasi du kartus. Pirmą kartą dėl automobilio variklio aušinimo sistemos gedimo šalinimo, o antrą kartą dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto darbų, už kuriuos sumokėjo 455 Eur. Nurodyta, kad gedimas, dėl kurio automobilis buvo remontuojamas nebuvo pašalintas arba darbas atliktas nekokybiškai. Pažymėjo, jog nedelsiant susiekė su ieškovės atstovu M. S., kuriam 2020 m. spalio 8 d. darbų priėmimo aktu Nr. DD/29 perdavė automobilį pakartotiniam remontui dėl nekokybiškai atlikto jų darbo, o šis parašu patvirtino, jog darbus ir automobilį priima. 2020 m. spalio 24 d. MB „Dalys ir dalys“ atstovas informavo kad, reikalinga keisti automobilio variklį. Šiam pasiūlymui neprieštaravo ir savo iniciatyva ieškovei pristatė kitą variklį pakeitimui, tačiau buvo informuota, kad naujai pakeistas variklis taip pat yra su defektu. Visą šį laikotarpį, siekiant patenkinti šeimos poreikius, buvo priversta nuomotis kitą automobilį, todėl dėl pernelyg ilgai užsitęsusių automobilio remonto darbų nusprendė automobilio remonto nebetęsti, tačiau kai norėjo automobilį pasiimti, jai vėl buvo pateikta sąskaita už remonto darbus. ieškovės atstovui pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad pakartotinis automobilio remontas buvo atliekamas dėl pirmojo remonto metu nekokybiškai atliktų darbų, todėl įsitikinusi, jog ieškovė savo lėšomis turi dengti išlaidas, atsiradusias dėl pirmą kartą nekokybiškai atliktų darbų. Nepaisant pateiktos pretenzijos, ieškovė atsiimant automobilį pateikė PVM sąskaitą – faktūrą 912,40 Eur sumai, kurios pastabų skiltyje nurodė ir tokiu būdu pripažino, kad pirmi atlikti remonto darbai buvo nekokybiški, dėl ko ieškovė iš sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos išskaičiavo anksčiau sumokėtą 455 Eur sumą, tačiau reikalavimo į likusią 457,40 Eur sumos dalį neatsisakė. Dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Rašytiniuose paaiškinimuose dėl papildomų įrodymų pateikimo atsakovė pažymėjo, kad pateikus remontui automobilį, jai nebuvo suteikta būtina informacija apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokia informacija, turinti įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, kaip tai numatyta Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, 9.1. punkte. Taipogi nurodė, kad atliktų darbų perdavimo akte surašyti darbai, kurie nebuvo aptarti, nebuvo būtini, o kai kurie jų dubliuojasi. Nurodė, jog iš pradžių ieškovės atstovas buvo paskaičiavęs 700 Eur sumą už remonto darbus bei padaręs 240 Eur nuolaidą. Tačiau kilus tarp šalių konfliktui, ieškovė nesąžiningai ir nepagrįstai padidino darbų apimtis, kurių realiai neatliko, ir kurių dalis dubliuojasi su anksčiau atliktais ir į 2020 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą įtrauktais darbais, bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą žymiai didesnei sumai, t. y. 912,40 Eur sumai.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka todėl, kad su sutuoktiniu D. Š. atidavę ieškovės atstovui M. S. remontuoti šeimos automobilį, jį pasiėmė po savaitės su tuo pačiu gedimu. Automobilis vėl buvo grąžintas M. S., nes paslaugas atliko, už jas buvo sumokėti 455 Eur, bet gedimas nepašalintas. Pretenzijų tuo metu nereiškė, tačiau palikus automobilį remontui, tai užsitęsė dviem mėnesiams. Kai po pirmojo remonto automobilio gedimas nebuvo pašalintas, teigia siūliusi M. S. keisti variklį, tačiau jis vis sakydavo, kad dar kažką pažiūrės, kažkas atvažiuos patikrinti bloką ir taip vis tempė laiką. Vėliau atlikęs darbus M. S. parašė jos sutuoktiniui D. Š. sumą, kurią turės sumokėti už automobilio remontą. Pamačiusi, kokią sumą turės sumokėti, M. S. pasakė, jog kreipsis į vartotojų teises dėl nekokybiškai atliktų automobilio remonto paslaugų, nusiuntė ieškovės atstovui pretenziją. Už atliktą automobilio remontą M. S. paprašė sumokėti 460 Eur. Atsakovė nurodė, jog už nekokybiškai atliktas remonto paslaugas jau sumokėjo 455 Eur, todėl jos įsitikinimu, šį suma turėtų būti atimama iš 460 Eur, tuomet ieškovei lieka skoloje 5 Eur. Nesutiko, kad ieškovės atstovas toliau remontuotų jų šeimos automobilį, nes remontas užsitęsė labai ilgai. Kai nuvažiavo atsiimti automobilio, ieškovės atstovas buvo išrašęs PVM sąskaitą – faktūrą 912,40 Eur. Pamačiusi tokią sumą, pasirašyti ant PVM sąskaitos – faktūros atsisakė, o perskaičiusi pastabas, nurodytas atliktų darbų perdavimo akte, ant abiejų egzempliorių, pasirašė, tačiau teigia nepastebėsi ten įrašytos sumos – 912,40 Eur, kurią jeigu būtų pastebėjusi, atliktų darbų perdavimo akto nebūtų pasirašiusi, nes suma buvo piktybiškai padvigubinta. Dėl nurodytų priežasčių nesutinka sumokėti reikalaujamos 460,40 Eur sumos. Į vartotojų teises kreipėsi tuomet, kai su ja susisiekė ieškovės advokatas dėl skolos grąžinimo. Kreipdamasi į vartotojų teises, atliktų darbų perdavimo akte prirašė: „su atliktomis paslaugomis dalinai nesutinku“, ieškovės apie tai neinformavo. Paslaugos buvo atliktos nekokybiškai, automobilį iš ieškovės serviso išsivežė su tralu. Sutaisytą automobilį grąžino kitą dieną, todėl mano, kad automobilio variklis ieškovei buvo pateiktas be broko, tinkamas. Automobilio variklį ieškovės atstovui pristatė per dvi savaites, kiek kainuos automobilio variklio keitimas nežinojo, be to, nebuvo užpildyta darbų atlikimo paraiška, nors jos pildyti nereikalavo. Ji asmeniškai dėl kainos nesitarė, apie tai su ieškovės atstovu kalbėjo sutuoktinis D. Š.. Patvirtino, jog ieškovės atstovas antrą kartą tvarkant automobilį sakė, kad galimai reikės keisti automobilio variklį, tačiau taip pat sakė, kad galima bandyti tvarkyti, nuimti galvą bei pakeisti tarpinę, patikrinti bloką (posėdis 01:15:51). Atsakovė nurodė, jog sutiko keisti automobilio variklį, tačiau kokia bus keitimo kaina nesidomėjo. Automobilio variklį ieškovės atstovui pakeisti pristatė per dvi savaites, automobilis tvarkomas buvo nuo 2020 m. spalio mėn. pradžios iki lapkričio mėn. pabaigos. Konkretaus remonto atlikimo termino nesitarė. Nors ieškovės atstovas netinkamai suremontavo šeimos automobilį, tačiau nusipirkę keitimui automobilio variklį, jį pakeisti vis tiek patikėjo ieškovės atstovui, nes juo pasitikėjo, be to buvo sumokėti pinigai už nekokybišką prieš tai atliktą remontą. Pažymėjo, jog nežino, ar automobilio gedimas buvo susijęs su pirmaisiais ieškovės atstovo atliktais remonto darbai, ar su automobilio variklio gedimu, kurį tiesiog reikėjo keisti nuo pat pradžių, nesidomėjo. Dėl automobilio variklio keitimo kainos, suteikiamų garantijų paaiškinta nebuvo, pati tuo nesidomėjo, neklausė, mano jog servisas turi supažindinti su kainomis, kad galėtų apsispręsti, o servise iškabintos informacijos apie kainas, nematė. 

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė automobilio remonto darbų tinkamai neatliko. Matydavo, jog bėga vanduo iš automobilio, nes reikėdavo jo įpilti. Dėl gedimo buvo nuvažiavęs į servizą Telšių mieste, kur atlikus diagnostiką pasakė, jog būtina pakeisti variklio cilindro galvutės tarpinę. Klausė meistrų kitame servize, kiek kainuotų atlikti tokio gedimo remontą, tačiau jie nurodė, kad kainuos brangiai, apie 500 Eur ar 600 Eur (posėdis 01:57:41–01:58:16) bei pasiūlė ieškoti garažuose dirbančių meistrų, kas galėtų pakeisti pigiau. Teigė, kad variklio ar galvutės pakeitimas kainuos nuo 300 Eur iki 400 Eur. Teigia perskambinus meistrams Telšių mieste, nei vienas jų neapsiėmė sutvarkyti automobilio, nes jo remontas užimtų apie savaitę laiko, be to variklio cilindro galvutę reiktų vežti į Šiaulius šlifuoti ir dėl to tiesiog neapsimoką apsiimti remontuoti. Tada prisiminė pažįstamą meistrą M. S., kuriam paskambinęs paprašė atlikti automobilio remontą, bet jis atsisakė, nes neturėjo laiko. Tačiau po kurio laiko paskambinus ir paprašius dar kartą, jis sutiko. Nuvarius automobilį paliko jį M. S. kieme. Po maždaug savaitės laiko, paskambinęs M. S., pasakė, kad galį pasiimti automobilį bei klausė, kodėl jam nepasakė, kad yra įtrūkęs variklio blokas, sakė, kad yra kažkokio skysčio, kuris galėtu užtraukti nedidelius įtrūkimus. Įpylus skysčio atrodė, jog viskas susitvarkė, todėl pasiėmęs automobilį išvažiavo, tačiau kiek pavažiavus neliko variklio traukos, todėl paskambinus M. S., šis liepė grįžti. Kai grįžo, ieškovės atstovas pasakė, kad trūksta aušinimo skysčio, nes dega lemputė, sakė, kad važiuojant po kokių 20 kilometrų pasitikrintų aušinimo skysčio kiekį. Taip ir darė, pavažiavus patikrino ir vėl pamatė, kad trūksta aušinimo skysčio, kadangi buvo netoli savo tėvų namų, automobilį nuvarė pas juos. Už automobilio remontą sumokėjo 455 Eur, bet automobilio gedimas nebuvo pašalintas, todėl automobilį vėl nuvarė tvarkyti M. S.. Paaiškėjo, kad reikia keisti automobilio variklį, kurį susirado ir nusipirko pats. 2020 m. lapkričio 1 d. susitiko giminaitį, kuris padėjo už 300 Eur nusipirkti automobilio variklį, kurį pats M. S. nuvežė, kad pakeistų. Po kelių dienų paskambinus M. S. ir paklausus, kaip sekasi keisti variklį, šis pasakė, kad dabar ardo ir nieko pasakyti dar negali, tačiau po dienos ar dviejų paskambinęs pasakė, kad nupirktas keisti variklis yra brokuotas, atsiuntė nuotraukas. Tas nuotraukas persiuntė tam pačiam giminaičiui, kuris padėjo nusipirkti variklį. Jis pasižiūrėjęs pasakė, kad atvarytų automobilį jam ir jis jį sutaisys. Paskambinus M. S. ir pasakius, kad automobilį baigs taisyti kitas meistras, šis parašė žinutę, kad prieš pasiimant automobilį turės susimokėti už variklio keitimą apie 720 Eur., tačiau sakė pritaikys 240 Eur nuolaidą, galutinė mokama suma bus apie 460 Eur. Apie tai pasakius sutuoktinei E. Š., ši pasakė, kad už remontą nemokės. Teigia tada davęs jai M. S. telefono numerį ir daugiau atsiskaitymu už automobilio remontą nesidomėjo, viską derino E. Š., kuri automobilį, su įdėtu nupirktu varikliu, iš servizo pasiėmė. Automobilį sutvarkė tas pats giminaitis. Pažymėjo, jog atliekamų darbų kainos su M. S. niekada nederino, tačiau vėliau teigė, kad neprisimena ar derino kainą (posėdis 01:49:40). Vieną pateiktą sąskaitą už automobilio remontą – 455 Eur, apmokėjo. Nurodė, kad antrą kartą nuvarė remontuoti automobilį dėl kainos taip pat nesitarė, nes manė, kad M. S. privalo sutvarkyti automobilį be atlygio, nes pirmąjį kartą po atlikto remonto, automobilio gedimas nebuvo pašalintas, manė, kad už automobilio variklio pakeitimą mokėti nereikės. Ieškovės servise buvo, bet iškabintų paslaugų įkainių nematė. Teigia, jog apie automobilio remontą kalbėjosi su pažįstamais, kurie jam sakė, kad meistras – M. S., pirmą kartą taisydamas automobilį kažką negerai padarė, remontavo netinkamai, tačiau akto dėl netinkamo remonto nesusirašė (posėdis 01:44:10–01:46:28). Patvirtino, jog prieš atvarant automobilį ieškovės atstovui, automobilio gedimas buvo nustatytas kitame servise, todėl atvykęs pas M. S. ir atidavęs jam remontuoti savo automobilį nurodė gedimo priežastį – variklio cilindro galvutės tarpinė pradegusi, reikia pakeisti, apie tai, jog bėga vanduo nesakė, nes nežinojo iš kur jis bėga (posėdis 01:47:21). Nurodė, jog patartas pažįstamo, liepė M. S. dar kartą nuimti – variklio cilindro galvutę, nes manė, kad gedimo priežastis – variklio cilindro galvutės tarpinė. Pažymėjo, jog automobilio remontas kituose servisuose būtų kainavęs brangiai, be to, niekas remontuoti automobilio neapsiėmė, todėl prašė pažįstamo M. S..

Ieškinys tenkintinas. 

Liudytojas E. P. nurodė, jog dirba ieškovės servise. D. Š. bei E. Š. pažįsta tik iš matymo, juos matė ieškovės servize, t. y. kai po pirmojo automobilio remonto D. Š. buvo atvykęs į servisą įvertinti automobilio variklio būklę, o E. Š., kai ši atvyko pasiimti automobilio. Maždaug prie pusę metų, M. S. į servisą tralu atsivežė remontui šių asmenų automobilį „Volvo XC90“. Automobilis buvo atvežtas, jau su nustatytu automobilio variklio galvutės tarpinės gedimu, kurį kaip sakė M. S., kitame servise nusistatė D. Š.. Remonto darbus atliko M. S., jis kartu su N. R. jam tik padėjo. Prisimena, kad variklio galvutė buvo vežama į Šiaulius ir gedimas buvo pašalintas. Įdėjus automobilio variklio galvutę, pastebėjo, jog iš automobilio variklio bloko bėga skystis. M. S. paskambinęs D. Š. apie tai pasakė bei nurodė atvykti į servisą. Vėliau paaiškėjo, jog D. Š. žinojo apie šį gedimą, tačiau prašydamos remontuoti automobilį, apie jį nepasakė, nurodė tik automobilio galvutės gedimą. Į bloką, D. Š. prašymu buvo įpilta priemonė, kuri pašalina, užtaiso įtrūkimus bloke, kad nebėgtų skystis. Pažymėjo, jog šis gedimas nebuvo susijęs su automobilio variklio galvutės tarpinės remontu. Automobilį antrą kartą tralu į servizą atsivežė M. S.. Patvirtino, jog automobilio variklio galvutė dar kartą buvo imama bei vežama meistrams į Šiaulius, tačiau ji buvo gerai suremontuota, o papildomas gedimas buvo bloke, kurį kiti meistrai šlifavo, tačiau jis buvo nepataisomas, todėl reikėjo keisti automobilio variklį, kurį D. Š. prašymu tik po kurio laiko, atvežė kažkoks nepažįstamas vyriškis. Patvirtino, girdėjęs, kaip M. S. aptardamas automobilio variklio keitimą su D. Š., jam pasakė, jog automobilio variklio pakeitimas kainuos nuo 300 Eur. Atkreipė dėmesį, jog nuo serviso įsikūrimo, t. y. apie pusantrų metų, serviso patalpose esančiame stende paslaugų įkainiai, nurodant paslaugų kainas nuo – iki, skelbiami viešai. Surinkus pateiktą keisti automobilio variklį ir pradėjus testuoti, nustatyta, kad automobilio variklio galvutė yra įtrūkusi. Nurodė, jog kai atsakovė E. Š. atvyko pasiimti automobilio, girdėjo kaip M. S. paklausė: „tai ar žinot, kiek reikia susimokėti už variklio pakeitimą?“, ši jam atsakė, kad sutuoktinis D. Š. jai sakęs – 300 Eur, tačiau servise automobilio variklio pakeitimo paslaugos kainą yra nuo 300 Eur. 

Liudytojas N. R. nurodė, jog dirba ieškovės servize pardavėju – autošaltkalviu. Paaiškino, kad jo darbo vieta yra pačiame servise bei šalia jo esančioje parduotuvėje. E. Š. bei D. Š. nepažįsta, neprisimena, kad juos būtų matęs ieškovės servize, tačiau prisimena, jog servise buvo remontuojamas automobilis „Volvo XC90“ su automobilio variklio galvutės tarpinės gedimu, kurią reikėjo keisti ir kad, ją pakeitus išliko žarnų pūtimas. Bandant išsiaiškinti, kodėl taip yra buvo automobilis buvo testuojamas. Pažymėjo, jog serviso patalpoje yra iškabinti atliekami remonto darbai bei jų kaina, nurodant nuo mažiausios kainos iki didžiausios, kiek tam tikra paslauga gali kainuoti. Nuo kada šie įkainiai yra iškabinti nežino, tačiau jam atėjus dirbti prieš 8 mėnesius, ši informacija jau buvo iškabinta serviso stende, kuri į servisą klientams atvykusiems gerai yra matomas. Nurodė, jog minėto automobilio „Volvo XC90“ neremontavo, tik esant poreikiui padėjo. Remonto darbus atliko M. S.. Teigia yra girdėjęs M. S. derinant telefonu su minėto automobilio savininku dėl šio automobilio remonto darbų. Šiam automobiliui buvo remontuojama variklio galvutės tarpinės, tačiau automobilis vis tiek nefunkcionavo taip kaip turėtų, bet tai, jokiu būdu nebuvo susiję su blogai atliktu variklio galvutės remontu. Kiek jam žinoma, užsakovas atvyko su jam žinomu automobilio „Volvo XC90“ gedimu, t. y. automobilio variklio galvutės tarpinės gedimu, kurį jam nustatė kažkokiame kitame servise. Kai antrą kartą minėtas automobilis buvo pristatytas remontui, buvo atliekamas testas, tačiau jis tik patvirtino, kad su automobilio variklio galvutės tarpine yra viskas gerai, o automobilio gedimo priežastis buvo variklio bloko įtrūksimas, dėl to per jį bėgos skystis. Prisimena, jog klientai – automobilio savininkai, buvo įsitikinę, kad automobilio gedimas susijęs su variklio galvutės tarpinės keitimu ir dėl to, kaltas M. S., atlikęs jų automobilio remontą. Antra kartą pristačius automobilį, kiek matė ir vėl buvo imama automobilio variklio galvutė, kviestas meistras patikrinti automobilio bloko paviršių, tačiau nurodė girdėjęs, kaip dėl atliekamų darbų buvo skambinama klientui bei tariamasi. Vėliau kiek prisimena, visgi teko keisti automobilio variklį, kurį į servisą atvežė kažkoks kitas nepažįstamas asmuo. Kiek suprato kažkoks klientų pažįstamas. Atvežtas ir pakeistas, dėvėtas automobilio variklis buvo netinkamas, brokuotas. Apie tai buvo pranešta klientui, po ko automobilį klientai, pervežė remontuoti asmeniui iš kurio įsigijo brokuotą variklį. Kaip buvo išvežamas automobilis, nematė. Kiek prisimena, už pirmąjį automobilio remontą klientas susimokėjo, o už antrąjį atsisakė sumokėti, motyvuodamas tuo, kad nebuvo pašalintas automobilio gedimas. Tikslios sumos, kokią turėjo sumokėti už antrą kartą remontuotą automobilį, neprisimena, bet suma buvo virš 400 Eur. Pažymėjo, jog prie šio automobilio remonto prisidėjo minimaliai, todėl atsakyti, ar įvardintas pirminis automobilio gedimas iš tiesų buvo, pasakyti negali, remonto neatliko. Paaiškino, kad jeigu į servisą pristatęs automobilį klientas žino ir nurodo gedimą, tai tik šis gedimas ir yra šalinamas. Tačiau, jeigu atvykęs klientas priežasties nenurodo, nežino ir prašo jį diagnozuoti, tuomet gedimo ieškoma. Paprastai atvarius taisyti automobilį užpildomas lapas, kuriame nurodomas automobilis, savininkas bei gedimas, jeigu jis žinomas. Šiuo atveju, kokie buvo pildomi dokumentai nežino, nes kaip minėjo, remonto neatliko.

Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162–6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos, o būtent, CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo matyti, kad sutarties esmė pirmiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. CK 6.159 straipsnyje nustatyta, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutarties šalys, nenumatydamos sutartyje kainos ar jos nustatymo kriterijų, omenyje turėjo įprastą kainą, o jeigu tokios kainos nėra, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas, o jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui (CK 6.653 straipsnio 3, 4 dalys).

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad bylos šalis siejo atsakovei priklausančio automobilio remonto rangos teisiniai santykiai. Byloje kilo ginčas dėl automobilio remonto rangos darbų kokybės, kainos bei atsakovės, kaip rangos darbų užsakovės, pareigos ją apmokėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovas, užsakovui nurodžius automobilio gedimą, o būtent tai, jog automobilio aušinimo sistemoje padidėjus slėgiui, reikalinga keisti automobilio variklio cilindro galvutės tarpinę, šią paslaugą atlikęs, išrašė 2020 m. spalio 3 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija DD Nr. 20/0381, 455 Eur sumai, kurioje išvardinti atlikti remonto darbai, naudotos detalės bei naudotos medžiagos. Tos pačios dienos darbų priėmimo akte Nr. DD/09 nurodyti remonto darbai, naudotos detalės bei naudotos medžiagos, taip pat įkainiai. Nors atsakovės sutuoktinis D. Š. (paslaugos užsakovas), šių PVM sąskaitos – faktūros bei darbų priėmimo akto nėra pasirašęs, tačiau už aptartas ir atliktas remonto paslaugas ieškovei sumokėjo, pretenzijų nereiškė.

2020 m lapkričio 25 d. ieškovės išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija DD Nr. 20/0396, 912,40 Eur sumai, kurioje išvardinti atlikti automobilio remonto darbai, įmontuotos detalės bei naudotos medžiagos. Šios PVM sąskaitos – faktūros pastabose nurodyta: „išskaičiuojame pinigų sumą už pirminius netinkamai atliktus darbus 455 Eur, likusi mokėtina sumas – 457,40 Eur“. Į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo aktas Nr. DD/29/1, pasirašytas ieškovės atstovo bei atsakovės. Šio dokumento pastabose pažymima, jog „automobilis buvo priimtas su aušinimo sistemos gedimu. Nustatant gedimą, buvo rastas sutrūkęs variklio blokas, per kurį leidžia aušinimo skystį į išorę. Darbų eigoje, pasitarus su klientu, buvo nuspręsta keisti variklį. Variklį rado, nupirko ir pristatė klientas. Pakeitus (įmontavus) atvežtą variklį į automobilį, paaiškėjo, kad variklis su defektu. Savininkas nusprendė darbų nebetęsti. Už atliktus darbus garantija nesuteikiama, nes fiziškai negalima patikrinti atliktų darbų kokybės“, o pastabose nurodoma: „už visas automobilio dalis, naujas ir/ar naudotas, montuotos į kliento automobilį, kurias pristatė pats klientas, bendrovė neatsako“. 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akte Nr. DD/29/1, nurodytos atsakovei suteiktos automobilio remonto paslaugos, sunaudotos medžiagos bei įmontuotos detalės, už suteiktas remonto paslaugas paskaičiuota  670 Eur, už automobilio detales – 242,40 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad akte nurodyta variklio išmontavimo/įmontavimo paslaugos kaina 300 Eur, tokia pat mažiausia šios paslaugos kaina nurodyta ir ieškovės serviso patalpose pakabintame kainininke. Be to matyti, kad variklio išmontavimo/įmontavimo paslaugos kaina gali siekti iki 1000 Eur. Informacijoje, kuri pateikta ieškovės serviso stende, taipogi nurodyta, jog už variklių, greičių dėžių, sankabų ir kitų naudotų dalių, kurias pristatė pats klientas, sudemontavimą į kliento automobilį, įmonė MB (duomenys neskelbtini) neatsako. Nagrinėjamu atveju, atsakovė bei trečiasis asmuo patys įsigijo automobilio variklį ir jį pakeitimui pristatė ieškovei, kuri nupirktą automobilio variklį įmontavo į atsakovės automobilį.

Trečiasis asmuo bei atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad jiems nebuvo žinoma automobilio remonto kaina, ja nesidomėjo, vėliau trečiasis asmuo teigė kainų neprisimenąs, atliekamų remonto darbų nederino, tačiau iš jo duotų paaiškinimų turinio: „servise Telšių mieste <...> pasakė, jog būtina pakeisti variklio cilindro galvutės tarpinę“, „klausė meistrų kitame servize, kiek kainuotų toks remontas, tačiau jie nurodė <...> apie 500 Eur ar 600 Eur (posėdis 01:57:41–01:58:16) bei pasiūlė ieškoti garažuose dirbančių meistrų <...>, sakė, kad variklio ar galvutės pakeitimas kainuos nuo 300 Eur iki 400 Eur“, „neapsiėmė sutvarkyti automobilio, nes jo remontas užimtų apie savaitę laiko, be to variklio cilindro galvutę reiktų vežti į Šiaulius šlifuoti“, bei visumos byloje pateiktų duomenų, visgi matyti, jog atsakovei bei trečiajam asmeniui remonto darbų kaina turėjo neabejotinai didelę reikšmę. Taigi tokie atsakovės bei trečiojo asmens teiginiai (remonto paslaugų kainų nežinojo, nebuvo supažindinti, įkainiais nesidomėjo) nevertintini kaip logiški. Taipogi akivaizdu, jog buvo ieškoma meistrų atliksiančių automobilio remontą, išsiaiškintas ir pirminis automobilio gedimas, kuris buvo nurodytas ieškovei tariantis dėl automobilio remonto, o darbų atlikimo terminas nebuvo svarbus, nes automobilio remonto atlikti kiti meistrai, tiesiog nesutiko. 

Pažymėtina, jog ieškovės servise automobilio variklio keitimo mažiausia kaina – 300 Eur, teismo nevertintina kaip pernelyg didelė ar neadekvati, be to iš byloje surinktų duomenų matyti, jog atliekant atsakovės automobilio remontą, neabejotinai buvo atlikta dar eilė kitų darbų, kuriems buvo naudotos reikalingos automobilio dalys bei medžiagos, todėl ieškovės reikalaujama sumokėti suma 457,40 Eur nelaikytina neproporcinga atliktiems darbams.

Atsižvelgiant į bylos faktinius duomenis, susirašinėjimą „messenger“ programėlėje, filmuotą medžiagą bei posėdžio metu nustatytas aplinkybes, matyti, kad atliekami remonto darbai visgi buvo derinami su paslaugų užsakovu, todėl atsakovės teiginiai, jog tyčia buvo atliekami neaptarti, nebūtini remonto darbai siekiant apgaule įgyti svetimą tartą, teismo vertintini kaip visiškai nepagrįsti.

Atsakovė ir trečiasis asmuo tvirtino, jog remonto darbai atlikti nekokybiškai, netinkamai. Šiuos teiginius grindė tuo, jog taip sakė kiti pažįstami ir meistrai, todėl yra įsitikinę, jog ieškovė, pakeisdama automobilio variklį, tik taisė savo darbo defektus, o automobilio remontą pabaigė ir ieškovės darbo trūkumus pašalino kiti meistrai, kurie sutaisytą automobilį grąžino jau kitą dieną. Atsakovė nurodė mananti, kad automobilio variklis ieškovei pakeisti buvo pateiktas be broko, tinkamas. Tačiau šie šalių teiginiai nepagristi jokiais įrodymais. Susirašinėjimo programėlėje „messenger“ trečiojo asmens siųsta žinutė ieškovės atstovui su tekstu: „dėl variklio pretenzijos neturim <...> jį pardavę asmenys sutinka geranoriškai sutvarkyti, kadangi pardavė galimai brokuotą“, liudija, jog pateiktas automobilio variklis visgi buvo brokuotas ir, kad ši aplinkybė atsakovei buvo žinoma.

Pastebėtina, jog į bylą pateikti du 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akto Nr. DD/29/1 egzemplioriai, ieškovės bei atsakovės, kurių turinys, nors ir turėtų būti identiškas, kadangi dokumentas pasirašomas tuo pačiu metu abiejų šalių perduodant automobilį, tačiau atsakovės 2020 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų perdavimo akte Nr. DD/29/1, įrašyta atsakovės pastaba, kurioje nurodyta: „su atliktomis paslaugomis dalinai nesutinku“. Teismo vertinimu, toks nesavalaikis atsakovės padarytas įrašas, pats savaime teisiškai nėra reikšmingas, kadangi įrašytas ne automobilio pasiėmimo iš ieškovės metu, o vėliau. Ieškovė į bylą pateikė atsakovės 2020 m. gruodžio 3 d. prašymą ieškovei, kuriuo atsakovė prašo reikalaujamos mokėtinos sumos – 457,40 Eur, mokėjimą atidėti iki Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiks išvadą dėl automobilio variklio remonto darbų bei jų apmokėjimo nesutarimo. Teismo vertinimu, šis atsakovės pateiktas prašymas, leidžia manyti, jog atsakovė visgi pripažįsta pareigą sumokėti už atliktus automobilio variklio remonto darbus, juolab matyti, kad šis prašymas pateiktas anksčiau nei prašymas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl suteiktos netinkamos kokybės automobilio remonto paslaugos. Iš pateikto Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai prašymo, matyti, jog atsakovės nuomone, tiek pirmą, tiek antrą kartą jos automobilis ieškovės atstovo buvo suremontuotas nekokybiškai.

Ieškovės atstovo iniciatyva apklausti liudytojai nurodė, kad ieškovės servise buvo remontuojamas automobilis „Volvo XC90“ su automobilio variklio galvutės tarpinės gedimu, tačiau pašalinus šį gedimą, paaiškėjo kiti jo gedimai, dėl kurių automobilis vis tiek nefunkcionavo taip kaip turėtų, tačiau tai, jokiu būdu nebuvo susiję su blogai atliktu variklio galvutės remontu. Iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog automobilio variklio galvutė dar kartą buvo imama bei vežama meistrams į Šiaulius, tačiau ji buvo gerai suremontuota, o papildomas gedimas buvo variklio bloke, kurį kiti meistrai šlifavo, tačiau jis buvo nepataisomas, todėl reikėjo keisti automobilio variklį. Iš liudytojų paaiškinimų taip pat matyti, kad visi būtini remonto darbai bei kainos buvo derinami. Nors vertinant liudytojų paaiškinimus ir negalima daryti neabejotinos išvados, kad buvo sutarta konkreti suma, tačiau vertinant gautus duomenis, visi darbai bei jų apimtis buvo derinami su užsakovu, o atsakovė bei trečiasis asmuo, įvertinęs situaciją, prašė ieškovės remontuoti automobilį, pirko automobilio variklį keitimui. Iš esmės byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų prieštaravusi dėl darbų atlikimo apimties, laiko ir pan. Nutraukusi remonto darbus, atsakovė automobilį pasiėmė ir, kaip pati nurodo, po dienos juo jau naudojosi. 

Atsakovė teismo posėdžio metu bei rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad pateikus remontui automobilį, jai nebuvo suteikta būtina informacija apie teikiamų techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų sąlygas, teikimo terminus, kainą, garantines sąlygas, galimas pasekmes ir kitokia informacija, turinti įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, kaip tai numatyta Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45, 9.1. punkte. 

Nors šio aprašo nuostatos numato gana griežtus reikalavimus dėl informacijos klientui suteikimo, užsakymo paraiškos pildymo, šios paraiškos pildymo dviem egzemplioriais, o taip pat numato transporto priemonės valdytojo teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška, tačiau sutiktina su ieškove, jog vien formalus nuostatų nesilaikymas nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

Atsakovė nurodė, kad tuo laikotarpiu kai automobilis buvo paliktas remontui pas ieškovę, jos šeima nuomojosi kitą automobilį ir dėl to turėjo nuostolių, tačiau atsakovė jokių reikalavimų dėl šių nuostolių atlyginimo ieškovei nekėlė, priešieškinio nepareiškė. Trečiasis asmuo taip pat savarankiško reikalavimo dėl automobilio nuomos išlaidų atlyginimo ieškovei nepareiškė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovės priteistina ieškovės naudai 457,40 Eur skola už atliktus automobilio remonto darbus.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovei penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. eL2-6748-339/2020) ieškovė advokatui sumokėjo 70 Eur. Atsakovei pateikus prieštaravimus ir bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka,  ieškovė advokatui už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 400 Eur. Iš viso už advokato suteiktą pagalbą šioje byloje ieškovė patyrė 470 Eur išlaidas. Ši išlaidų suma už advokato suteiktą pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei patirtos 485 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis ir 470 Eur išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Iš E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti mažajai bendrijai (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), skolą 457,40 Eur (keturi šimtus penkiasdešimt septynis Eur 40 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 22 d.  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 485 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Vitalija Liauzginienė