VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,

nuteistojo gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij,

nuteistajam L. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį areštu penkiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. G. buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. G. valstybės naudai išieškoti 9500 Eur kaip dalis nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       L. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu 9 numeriu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniame skunde nuteistojo L. G. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendį ir L. G. išteisinti, nesant nusikaltimo sudėties arba neįrodžius, jog L. G. dalyvavo nusikaltimo padaryme, arba pakeisti nuosprendį ir nuteistajam paskirti baudą.

3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino L. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, padarė nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. Baudžiamojo proceso metu nebuvo paneigti nuoseklūs nuteistojo parodymai, kad įvykio metu automobilį vairavo kitas asmuo, o jis automobilio tą dieną apskritai nevairavo. Pirmą kartą jis atsisakė tikrintis neblaivumą, nes automobilio nevairavo, policijos pareigūnų prašė pakviesti asmenį, kuris vairavo automobilį. Policijos pareigūnai jam neaiškino, kodėl prašo pūsti į alkotesterį. Jis tikėjosi, kad E. B. suras asmenį, kuris vairavo automobilį. Jis neatsiminė, ar jo buvo prašoma tikrintis neblaivumą ir antrą kartą. Automobilyje jis ieškojo palikto mobiliojo ryšio telefono.

4.       L. G. gynėjas tikina, kad jo ginamojo parodymus visiškai patvirtina liudytojo E. B. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad L. G. automobilio nevairavo, jie automobilyje ieškojo mobiliojo ryšio telefono. Nei vienas iš baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų nėra nurodęs, kad būtų matęs, jog automobilį vairavo L. G.. 

5.       Apeliaciniame skunde aiškinama, kad apkaltinamasis nuosprendis iš esmės yra grindžiamas vien tik liudytojo V. V. parodymais, kurie, gynėjo vertinimu, yra nepatikimi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į liudytojo V. V. parodymų nenuoseklumą, kuris leidžia manyti, jog liudytojas įvykio aplinkybes galėjo suvokti netinkamai, dėl jų suklysti. Iš liudytojo V. V. parodymų matyti, kad iš pradžių jis tvirtino, jog matė, kas vairavo automobilį. Vis tik vėliau liudytojas jau teigė, kad nematė, kas vairavo automobilį, o tik matė asmenį, kuris išlipo iš vairuotojo pusės, todėl darė prielaidą, kad šis asmuo ir vairavo. Taigi šiuo atveju liudytojas padarė tik prielaidą, kad tas pats asmuo, kuris išlipo iš automobilio vairuotojo pusės, ir vairavo automobilį.

6.       Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog automobilį vairavo asmuo su šviesiomis kelnėmis. Vis tik taip ir lieka neaišku, kaip liudytojas galėjo pamatyti, kokios buvo vairuotojo kelnės, jeigu jis buvo automobilio viduje. Šio liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ženkliai skiriasi nuo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu. V. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis automobilį matė iš galo, pasisukusį 45 laipsnių kampu, todėl negalėjo matyti, kas vairavo automobilį. V. V. parodymai ženkliai skiriasi nuo liudytojų E. D. ir E. P. parodymų, iš kurių matyti, jog V. V. jiems tvirtino, kad matė, kas vairavo automobilį, tokią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats V. V.. Taip pat liudytojas nurodė, kad L. G. teiravosi apie apgadinto automobilio savininką. Toks L. G. elgesys, jeigu jis iš tikrųjų būtų vairavęs automobilį, būtų keistas ir nelogiškas. Pirmosios instancijos teismas visų nurodytų prieštaravimų nepašalino, jų nevertino.

7.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti ir apklausti asmenį, kuris vairavo automobilį bei sukėlė eismo įvykį. Apklausti minėtą asmenį gynyba prašė ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, tačiau niekas nesiėmė priemonių tam, jog  būtų nustatytas šis asmuo ir tai sutrukdė nustatyti byloje tiesą. Skunde pažymima, kad įvykis vyko miesto centre, tačiau nebuvo gauti vaizdo kamerų įrašai, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti nuteistojo parodymus.

8.       Advokatas tvirtina, kad pagal teismų praktiką, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką, taip pat visos abejonės, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų išsklaidyti, privalo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Duomenys, kurie sudaro pagrindą tik manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, yra nepakankami pripažinti asmenį kaltu. Taigi apkaltinamasis nuosprendis L. G. negalėjo būti priimtas, nes baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą, nuteistojo kaltę, byloje yra daug abejonių, nepaneigtų prieštaravimų, kurie turi būti aiškinami nuteistojo naudai.

9.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl paskyrė neteisingą bausmę. Pirmosios instancijos teismas išdėstė tik nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau nevertino informacijos, apibūdinančios nuteistojo asmenybę, kuri parodo, jog šis yra socialiai tvirtai integruotas į visuomenę, stengiasi būti naudingas visuomenei, todėl nėra pavojingas. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio nuostatų. Šiuo atveju nuteistajam turėjo būti paskirta bauda, atidedant jos mokėjimą dvejiems metams, arba, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė nei numatyta baudžiamajame įstatyme.

10.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

11.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė L. G. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

12.       Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojas V. V., kuris nėra suinteresuotas baudžiamosios bylos baigtimi, viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi grįsdamas faktą, jog automobilį vairavo būtent L. G.. Iš liudytojo V. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis 2021 m. sausio 11 d., apie 14.00 val., bevaikščiodamas atkreipė dėmesį į automobilį, iš kurio sklido garsi muzika. Paėjęs toliau, išgirdo nestiprų stuktelėjimą. Atsisukęs pamatė, kad eismo įvykio vietoje kažkas vaikšto aplink automobilį. Po kiek laiko grįžo iki tos vietos, kur įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio vietoje buvo apgadintas automobilis, o įvykio kaltininko automobilio jau nebuvo. Tuomet liudytojas pamatė važiuojantį automobilį „Toyota Prius“, kuris ir dalyvavo eismo įvykyje, jo vairuotojui pamojo ranka. Automobilis privažiavo, sustojo kitoje gatvės pusėje, nei stovėjo liudytojas. Iš automobilio išlipo du vyrai ir priėjo prie liudytojo. Liudytojas su vyrais bendravo apie eismo įvykį ir pareigas, kylančias po eismo įvykio. V. V. teigė, kad jis nematė, kas vairavo automobilį, nes tuo metu jau buvo nelabai šviesu, automobilio galiniai stiklai buvo tamsinti, o priekiniai stiklai šiek tiek tonuoti. Vis tik liudytojas nurodė, kad matė, jog nuteistasis išlipo iš vairuotojo pusės, jis tikrai išlipo iš vairuotojo vietos, o kitas asmuo išlipo iš keleivio pusės. Nuteistasis buvo su šviesiomis kelnėmis. Tuo metu, kai automobilis sustojo, liudytojas nuo jo buvo apie 10-15 metrų atstumu. Matymo lauko liudytojui niekas neužstojo. Trečio asmens įvykio vietoje nematė, nematė, kad iš automobilio būtų išlipęs trečias asmuo. Kas vairavo automobilį iki eismo įvykio, nematė (t. 2, b. l. 57-58, bei 2021 m. spalio 26 d. teisiamojo posėdžio garso įrašas). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. V. nurodė iš esmės tokias pačias esmines aplinkybes. Liudytojas teigė, kad 2021 m. sausio 11 d., apie 14.00 val., dėl garsiai grojančios muzikos atkreipė dėmesį į aikštelėje stovėjusį automobilį „Toyota Prius“. Šiek tiek paėjęs, jis išgirdo automobilių susidūrimą, pastebėjo, kad eismo įvykyje dalyvavo tas pats „Toyota Prius“. Šalia automobilių stovėjo du vyrai, tačiau, kuris iš vyrų vairavo automobilį iki eismo įvykio, nematė. Kai grįžo iki eismo įvykio vietos, „Toyota Prius“ nebebuvo. Ant įvykio vietoje buvusio automobilio pastebėjo nežymius apgadinimus. Netrukus vėl pamatė tą patį „Toyota Prius“, kuris važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Automobilio vairuotojui pamojo ranka, automobilis apsisuko ir privažiavo prie liudytojo bei sustojo. Iš automobilio išlipo du vyrai. Iš vairuotojo vietos išlipo vyras, kuris buvo apsirengęs šviesiomis kelnėmis. Vėliau atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino susidariusią situaciją, nurodė, kad vyras šviesiomis kelnėmis vairavo automobilį (t. 1, b. l. 31-33). Iš esmės tokias pačias esmines aplinkybes liudytojas nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (t. 1, b. l. 10). Pažymėtina, kad papildomos apklausos metu V. V. nurodė, kad jis galimai gali atpažinti žmogų, kuris išlipo iš automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo pusės (t. 1, b. l. 35-36). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. V. atpažino L. G. kaip asmenį, kuris 2021 m. sausio 11 d. išlipo pro „Toyota Prius“ vairuotojo pusės dureles (t. 1, b. l. 37-41). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti liudytojo V. V. parodymai bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuoti duomenys leidžia daryti šias išvadas: 1) liudytojas matė važiuojantį automobilį; 2) jis nematė, kas vairavo automobilį tuo metu, kai automobilis važiavo; 3) liudytojas matė, kad, sustojus automobiliui, iš jo išlipo du vyrai; 4) nuteistasis išlipo iš vairuotojo vietos; 5) nuteistasis dėvėjo šviesias kelnes. 

13.       Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad liudytojas V. V. nematė, kas vairavo automobilį iki jo sustabdymo, apie asmenį vairavusį automobilį liudytojas sprendė pagal tai, kas išlipo iš automobilio pro vairuotojo duris, iš vairuotojo vietos. Akivaizdu, kad faktas, jog asmuo, sustojus automobiliui, išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, pro vairuotojui skirtas dureles, leidžia daryti išvadą, kad būtent tas asmuo ir vairavo automobilį. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti ar tvirtinti, kad automobilio vairuotojas ir automobilyje buvęs keleivis, sustabdžius automobilį, dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių būtų susikeitę sėdėjimo vietomis ir išlipę pro priešingas puses nei jų sėdimos vietos iki automobilio sustabdymo. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys neleidžia pritarti nuteistojo gynėjo nuomonei, kad liudytojas V. V. galėjo netinkamai suvokti įvykio aplinkybes, dėl jų suklysti. 

14.       Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad liudytojas V. V. negalėjo matyti, kokias kelnes dėvėjo automobilį vairavęs asmuo. Su tokiu teiginiu sutiktina, tuo pačiu konstatuotina, kad liudytojas automobilį vairavusio ir kito asmens aprangą pamatė po to, kai automobilis buvo sustabdytas ir abu asmenys išlipo iš automobilio. Nepagrįsti ir nuteistojo gynėjo teiginiai, kad V. V. parodymai prieštarauja liudytojų E. D. ir E. P. parodymams, kurie neva nurodė, jog V. V. juos informavo apie tai, kas vairavo automobilį. Pažymėtina, kad liudytojas E. D., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nenurodė, jog buvo pasakyta, kas konkrečiai vairavo automobilį, jis teigė, kad neklausė, kas vairavo automobilį (t. 2, b. l. 149-150). Liudytojas E. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad V. V. nurodė, kuris asmuo vairavo automobilį, rodė į nuteistąjį (t. 2, b. l. 150-151). Tokie liudytojo E. P. parodymai niekaip neleidžia abejoti V. V. parodymų patikimumu, o tik juos patvirtina, leidžia konstatuoti, jog V. V. iš tikrųjų matė, kad iš vairuotojo vietos išlipo L. G..

15.       L. G. gynėjo įsitikinimu, tuo atveju, jeigu nuteistasis būtų vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, jis po šio įvykio nebūtų priėjęs prie V. V. ir klausęs, ar liudytojas yra automobilio savininkas. Tokia nuteistojo gynėjo pozicija vertintina tik kaip jo subjektyvi nuomonė ir nėra pagrindas suabejoti V. V. parodymų patikimumu.

16.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo L. G. bei liudytojo E. B. parodymais, nes šie parodymai nėra patikimi, juos paneigia kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti įrodymai. Iš nuteistojo L. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis nurodė, jog 2021 m. sausio 11 d., apie 14.00 val., paprašė savo draugo, kurio kontaktinių duomenų nurodyti negali, žino tik vardą, nuvežti atsižymėti į policiją. Tuo metu buvo pametęs savo mobiliojo ryšio telefoną ir negalėjo niekam paskambinti. Už automobilio vairo sėdo minėtas draugas, pats nuteistasis sėdo į priekinę keleivio vietą, kartu buvo ir E. B., kuris sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės. Automobilio vairuotojas važiuodamas iš kiemo kliudė kitą automobilį. Jie išvažiavo iš įvykio vietos, automobilį pastatė kitoje vietoje. Automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, o nuteistasis su E. B. pasiliko vietoje, bandė surasti apgadinto automobilio savininką (t. 1, b. l. 87-89). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis jau aiškino, kad jis prie automobilio buvo, nes atėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono. Automobilį vairavęs asmuo nuėjo į butą. Šis asmuo su nuteistojo išsinuomotu automobiliu buvo išvažiavęs nupirkti maisto. Vėliau nuteistasis jau aiškino, kad maisto važiavo pirkti trise, taip pat važiavo iki degalinės. Pats nuteistasis pradėjo ieškoti apgadinto automobilio savininko. Apie tai, kad įvyko eismo įvykis, galimai pasakė automobilį vairavęs asmuo (t. 2, b. l. 155). Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad nuteistasis nuosekliai teigė, jog jis automobilio nevairavo, tačiau jo parodymai, susiję su tuo, kodėl jis buvo prie automobilio, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai skiriasi, taip pat skiriasi jo paaiškinimai apie tai, kaip jis sužinojo apie eismo įvykį. Be to, pažymėtina ir tai, kad nuteistasis iš karto po įvykio ir apklausų metu nurodė visiškai skirtingus neva automobilį vairavusio asmens vardus, t. y. iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnui L. G. nurodė, kad automobilį vairavo „(duomenys neskelbtini)“, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme jau teigė, kas automobilį vairavo „(duomenys neskelbtini)“. Taigi priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, nuteistojo parodymai nevertintini kaip nuoseklūs, todėl jais vadovautis nėra pagrindo, tuo labiau, kad jų nepatvirtina kiti byloje užfiksuoti duomenys, o nuoseklūs liudytojo V. V. parodymai juos paneigia.

17.       Iš liudytojo E. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad jis nurodė, jog kartu su nuteistuoju automobilyje ieškojo mobiliojo ryšio telefono. Prie automobilio iš pradžių buvo nuteistojo draugas, kuris vėliau kažkur dingo, t. y. nuėjo į parduotuvę arba į butą. Prieš tai tuo automobiliu trise niekur nevažiavo, bent jau tokio fakto neatsimena (t. 2, b. l. 127). Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad liudytojo parodymai visiškai neatitinka nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių. E. B. parodymai iš dalies atitinka nuteistojo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, t. y. tiek nuteistasis, tiek liudytojas nurodė, kad automobilyje buvo ieškoma L. G. mobiliojo ryšio telefono. Vis tik E. B. teigė, kad jis „Toyota Prius“ su nuteistuoju bei kitu asmeniu niekur nevažiavo, nors L. G. teigė, kad jie trise važiavo pirkti maisto, buvo degalinėje. Liudytojas visiškai nieko neminėjo apie eismo įvykį ir bandymus surasti apgadinto automobilio savininką. Be to, kaip jau minėta, E. B. tvirtino, kad kurį laiką kartu su juo bei nuteistuoju buvo ir trečias asmuo, tačiau tokios aplinkybės nenurodė nei nuteistasis, nei liudytojai V. V., E. D. ir E. P.. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo E. B., kuris yra nuteistojo draugas, parodymais, kurie neatitinka kitų baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų.

18.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais, be jokių pagrįstų abejonių patvirtina, jog automobilį vairavo būtent nuteistasis L. G.. Tuo pačiu teigtina, kad visiškai nepagrįsti yra nuteistojo gynėjo priekaištai, jog baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatytas kitas asmuo, kuris pasak nuteistojo, negalėjusio nurodyti net ir minimalių tokio asmens duomenų, neva ir vairavo automobilį.

19.       Sutiktina su nuteistojo gynėjo teiginiu, kad baudžiamojoje byloje nėra vaizdo įrašų, kuriuose būtų užfiksuota, kas 2021 m. sausio 11 d. apie 14.06 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo pačiu konstatuotina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti dėl tokių duomenų, kurie nebuvo surinkti. Apeliacinės instancijos teismas nevertina hipotetinių situacijų, kurios būtų galėjusios susidaryti ikiteisminio tyrimo metu surinkus vienokius ar kitokius duomenis, nes tai neturi jokios prasmės.

20.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu L. G. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirta bausmė yra teisinga ir nelaikytina aiškiai per griežta. Apeliaciniame skunde visiškai deklaratyviai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui.

21.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo atsakomybę sunkina aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

22.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. G. bausmę, įvertino ir tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, jis anksčiau yra ne kartą teistas, baustas administracine tvarka daugiausiai už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, kuriuos darė ir po nusikalstamos veikos padarymo, jis turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, šiuo metu dirba. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad L. G. ne kartą yra trauktas teisinėn atsakomybėn ir užsienio valstybėse, o Didžiojoje Britanijoje jis yra baustas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 111). Be to, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, šios aplinkybės neneigė ir pats L. G.. Tuo pačiu darytina išvada, kad L. G. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o neblaivumo lygis nebuvo nustatytas, nes jis atsisakė tikrintis alkotesteriu. Teisėjų kolegijai yra akivaizdu, jog nuteistojo atsisakymą tikrintis neblaivumą lėmė siekis išvengti teisinės atsakomybės. Apibendrinant tai, kas buvo aptarta, darytina išvada, kad nuteistajam anksčiau taikytos švelnesnės teisinio poveikio priemonės nemotyvavo bei neprivertė jo keisti savo socialiai nepriimtino elgesio, t. y. jos nedavė pageidaujamų pozityvių rezultatų. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis neviršija baudžiamajame įstatyme numatyto šios bausmės vidurkio. Lengvinti nuteistojo teisinę padėtį, t. y. atidėti paskirtos bausmės vykdymą, taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo.

23.       Esant aptartų aplinkybių visumai, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinis skundas yra atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo L. G. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                               Julita Dabulskytė-Raizgienė

                                                               Rasa Paužaitė

                                                                                                                         Ugnius Trumpulis