Bylos Nr. PK-243-729/2020;
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31674-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3.
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
2020 m. liepos 29 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,
sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,
dalyvaujant prokurorui Mamertui Paulikui,
nukentėjusiajam P. J.,
jo atstovei adv. L. M.,
kaltinamojo gynėjui adv. Mindaugui Martinaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, besiverčiantis individualia veikla, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., ir
n u s t a t ė:
V. K. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą:
2019-07-24, apie 11:00 val., prie Nemirsetos g. 29 namo, Girkalių k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., V. K. konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu trenkė P. J. į kairįjį skruostikaulį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis V. K. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino. Jis pripažino, kad 2019-07-24, apie 11 val., Klaipėdos r., Girkalių k., prie Nemirsetos g. 29 namo vykstant žemės sklypo matavimams, tarp jo ir P. J. kilo konfliktas, kurio metu jiedu susistumdė pilvais ir jis galėjo, gindamasis nuo P. J. ir jį nuo savęs stumdamas, užgauti jam petį, kaklą ar net skruostą, bet smūgio jam tikrai nesudavė. Tai P. J. spyrė jam, užsimojo suduoti ranka, bet kaimynas D. L. jį sustabdė ir tuo viskas pasibaigė. Matininkė V. L. vėliau policijos pareigūnėms sakė, kad matė jį suduodant P. J. į veidą, bet ji to negalėjo matyti, nes stovėjo V. K. už nugaros, tuo tarpu V. K. žmona, atbėgusi jam iš paskos už kelių minučių ir stovėjusi už 15 m, už posūkio, matė kaip viskas buvo ir užfiksavo savo telefonu.
Nukentėjusysis P. J. parodė, kad 2019-07-26 d. apie 11:00 val. adresu Nemirsetos g. 29, Girkalių k., Klaipėdos raj. gatvėje, viešoje vietoje, prie jo namo atvyko dvi savivaldybės darbuotojos kurios atvyko išmatuoti namo teritorijos žemių. Jam būnant gatvėje kartu su savivaldybės darbuotojoms ir Nijole su D. L., darbuotojoms pradėjus matuoti žemes, priėjo V. K., kuris pradėjo pilvu stumdyti P. J., šaukti, kodėl jis užpuldinėja jo žmoną. P. J. jį atstūmė nuo savęs rankomis, o V. K. dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jam į kairįjį skruostikaulį, nuo ko nukentėjusysis pajuto fizinį skausmą. Tada P. J. nurodė pasiruošęs gintis, mojuoti rankomis, kad V. K. jo nebeliestų, o į tarpą tarp jų atbėgęs ir atsistojęs kaimynas D. L. juos išskyrė. Aprimus konfliktui P. J. pamatė atėjusią V. K. žmona I. K., kuri šio konflikto metu jo vietoje nebuvo, tačiau pradėjo jį kaltinti, kad jis pirmas trenkė Vladimirui. Įvykį matė abi savivaldybės darbuotojos ir kaimynai Dainius ir N. L.. Jis pats šio konflikto metu V. K. koja nespyrė. Nuo V. K. suduoto smūgio aiškių žymių veide nebuvo, todėl P. J. ir pas teismo medikus nenuvažiavo, tačiau ir iškart po smūgio, ir liečiant šią sutrenktą vietą dar kelias dienas buvo juntamas skausmas.
Liudytojas D. L. parodė, kad 2019-07-26 buvo sodyboje Nemirsetos g. 29, Girkalių k., Klaipėdos raj., Klaipėdos rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriaus darbuotojoms atliekant šio žemės sklypo ribų matavimus pagal I. K.skundą. Apie 11:00 atvykus žemėtvarkos darbuotojoms, jis, jo žmona N. L. ir P. J. vaikščiojo su jokis, dalyvaudami matavime. Netrukus jis pamatė atbėgantį konfliktiškai nusiteikusį, iškeltomis rankomis V. K.. Apibėgęs žemėtvarkos darbuotojas, jį ir jo žmoną, V. K. užsipuolė P. J., pačiupo jį už pečių. Žemėtvarkos darbuotojos pradėjo šaukti, kad jis neliestų P. J., tada V. K. jį paleido ir stipriai jį stūmė krūtine ar pilvu. V. K. yra stiprus vidutinio amžiaus vyras, o P. J.yra senyvo amžiaus, neseniai turėjęs operaciją ir nebuvo pajėgus apsiginti nuo V. K.. Stumdydamas tokiu būdu P. J., V. K. aiškino, kad šis yra “niekšas, su juo kitaip negalima“. P. J. nuo jo vis traukėsi, o po to rankomis atstūmė nuo savęs V. K.. Po tokio atstūmimo V. K. vieną ar du kartus rankomis trenkė P. J. į veidą. D. L. iš karto įsiterpė tarp jų, nes V. K. vis dar stengėsi rankomis pasiekti P. J., bet dėl D. L. įsikišimo jam tai nepavyko. Nenorėdama dalyvauti konflikte, liudytojo žmona išėjo namo; tada į šią vietą atbėgo I. K., rankoje laikydama telefoną ir juo mojuodama šaukė, pareiškusi, kad jie viską suorganizavo, kad puola jos vyrą. D. L. tvirtina matęs po V. K. smūgio (smūgių) P. J. į veidą jo kairiajame skruoste stiprų paraudimą. Konflikto metu V. K. kelis kartus grasino P. J., kad jį „užmuš, pakas“, o po to liudytojas girdėjo, kaip I. K. sutuoktiniui pareiškė, kad jis netinkamai elgiasi, kad jį pasodins, į ką šis atsakė, kad „jis atsėdės, bet kai grįš nei vieno jų čia jau nebebus, kad jis nieko nebijo“.
Panašiai parodė ir liudytoja N. L., patvirtinusi, kad dalyvavo matavimuose 2019-07-24, mate piktą ateinantį prie matininkių ir kaimynų būrelio V. K., kuris rankas laikė, tarsi ketintu kažką pulti. Ji jo labai išsigando, bijojo, kad puls ją ar jos vyrą, bet jis priėjo prie P. J., stipriai atkišo į priekį krūtinę ir pilvu-krūtine trenkė P. J. į priekinę jo kūno dalį, dėl ko P. J. kelis žingsnius atsitraukė atgal. Matė vieną tokį pastūmimą, kitų nepastebėjo, bet buvo labai pasibaisėjusi tokiu kaimyno elgesiu. Kas vyko toliau, ji nematė, nes išsigandusi nubėgo namo. Kai įbėgo pro vartelius į savo sodo teritoriją, prasilenkė su I. K., kuri tuo metu bėgo link įvykio vietos, prie žemėtvarkininkių. Įėjusi į savo sodo teritoriją ir jausdamasi saugesnė, N. L. pasižiūrėjo, kas ten vyksta, ir matė, kaip jos vyras D. L. yra įsiterpęs tarp V. K. ir P. J., laiko juos vieną nuo kito per ištiestą ranką, kad šie vienas kito nepasiektų. Matė, kad ir žemėtvarkininkės yra labai išsigandusios, šokiruotos, girdėjosi žmonių riksmai, visi reikalavo V. K. liautis. Jai artėjant prie šios vietos iš savo sodo vidinės pusės, I. K. į šią vietą atėjo kita puse, laikydama rankoje telefoną, o V. K.jai liepė įjungti telefoną, kad jis pasakys, kad tai jį užsipuolė P. J. su jos vyru, ir kad jie nieko neįrodys. Vykstant konfliktui, V. K. reiškė įvairias pretenzijas, pareiškė kad „mus visus išnaikins“, vienu metu pareiškė kad P. J. yra „svolačius“, o kai po dalies riboženklių patikrinimo visi ėjo atgal gale ėjusi I. K. savo vyrui pareiškė „Volodia, tave gi pasodins“, į ką jis demonstratyviai atsakė, „atsedėsiu, išeis, bet jų čia nei vieno nebebus“. Po šio konflikto P. J. pablogėjo savijauta, jis net nebėjo su visais kartu tikrinti paskutinio riboženklio, kuris buvo visiškai priešingoje pusėje. Galimai dėl blogos savijautos visas jo veidas buvo paraudęs, konkrečios paraudimo vietos ji nematė.
Panašiai parodė ir liudytoja J. R., papildomai paaiškinusi, kad 2019-07-24 su bendradarbe V. L. atvykusios į Girkalių kaimą, Klaipėdos rajone, Nemirsetos g. 29 patikrinti žemės sklypo ribų, kurios kertasi su valstybine žeme, pagal I. K. skundą, tačiau pareiškėja jau išvakarėse telefonu buvo pranešusi, kad ji tikrinime nedalyvaus. Su jomis ėjo vienas pagyvenusio amžiaus vyriškis, ir moteris su vyriškiu, kurių liudytoja anksčiau nepažinojo. Patikrinus kelis riboženklius, ji pamatė ateinantį kresno kūno sudėjimo vyrą, kuris apėjo aplink jas, priėjo prie vyresnio amžiaus vyriškio, t. y. P. J. ( jo pavardę sužinojo vėliau ), pradėjo jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, keiktis, ir porą kartų jį stumtelėjo pilvu-krūtine. P. J. nekėlė balso tono, vengė ką nors atsakinėti, o atėjęs vyriškis jį vis įžeidinėjo joms girdint. Jam buvo pasakyta, kad jis ramintusi, kad paliktų šį žmogų ramybėje, po to liudytoja trumpam nuleido akis į dokumentus, tačiau prasidėjo didesni šauksmai ir ji pamatė, kad tarp P. J. ir konfliktą sukėlusio asmens yra įsiterpęs vyriškis, kuris nuo pat pradžių buvo su jomis tikrinant žemės ribas. Konkretaus smūgio sudavimo nematė, bet suprato, kad tarp vyrų kažkas įvyko, nes jie buvo skiriami.Jis stengėsi išskirti šiuos du asmenis, o kaltinamasis ir toliau įžeidinėjo P. J. žodžiais, gąsdino ir žemino jį. Tuo metu atėjo kita moteris, kuri taip pat kėlė konfliktą, palaikydama kaltinamąjį ir liudytoja suvokė, kad tai greičiausiai yra I. K.. Dar nebuvo baigti matavimo darbai, kai į vietą atvyko policijos pareigūnai.
Panašias aplinkybes nurodė ir liudytoja V. L.. Ji ir ikiteisminiame tyrime, ir teismo posėdyje patvirtino mačiusi, kaip porą kartų krūtine pastūmęs kaltinamasis, kurio ji iki tol nepažinojo, ranka ar kumščiu, ji tiksliai nesįsidėmėjo, trenkė P. J. į veidą. Ją šokiravo toks elgesys, pradėjo šaukti, kad asmuo ramintųsi, ar buvo smogta antrą kartą negali pasakyti, nes tuo metu buvo sąmyšis. Iš karto į tarpą tarp P. J. ir konfliktą pradėjusio asmens įsiterpė kartu su jomis patikrinimą stebėjęs vyriškis ir juodu atskyrė. P. J. konflikto nepradėjo, jis nuo kaltinamojo įžeidimų ir smurtinių veiksmų tik gynėsi, ? todėl mojavo rankomis. Akivaizdžių sužalojimų P. J. veide ji nematė, bet ir nestebėjo šio asmens, kad galėtų patvirtinti, ar jų atsirado, ar ne. Atvykus policijos pareigūnėms, jų paklausta, liudytoja nurodė mačiusi, kaip V. K. sudavė smūgį į veidą P. J., nes iš tiesų tai matė.užfiksuota, kad liudytoja V. L. atpažino V. K. kaip asmenį , kuris trenkė ranka P. J. į veidą.
Liudytoja B. Š. parodė, kad 2019-07-24 dirbo kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja S. D.. 11:24 val. iš Klaipėdos AVPK OVS gavo pranešimą, kad Girkalių kaime, Nemirsetos g. 29, vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad vykdant žemės ribų matavimo darbus pareiškėjui P. J. kaimynas V. K. trenkė į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą. V. K. ir jo žmona labia trukdė aiškintis įvykį, bendrauti su pareiškėju ir liudytojais - teigė, kad žmonės sako netiesą, kad taip nebuvo ir kalbą nukreipdavo į senesnius įvykius, nurodydamas P. J. nuolat įžeidinėja jį ir jo žmoną. Dėl to net kelis kartus vietoje esančius liudytojus teko kviesti į šoną, kad būtų galima ramiai su jais pabendrauti, išsiaiškinti įvykio situaciją. Taip buvo nustatyta, kad įvykį matė savivaldybės darbuotojos J. R. bei V. L., kurios atvyko šiuo adresu matuoti žemės sklypo ribų. Pokalbio metu J. R. patvirtino, kad matė, kaip P. J. bei V. K. apsistumdė, o V. L. patvirtino, kad matė kaip V. K. trenkė kumščiu P. J. į veidą. Šį įvykį matė ir konflikto faktą patvirtino ir vietoje buvęs liudytojas D. L., kuris nurodė, kad tai jis išskyrė besistumdančius P. J. ir V. K., bei matė kaip V. K. trenkė kumščiu į veidą P. J.. Nors teko bendrauti tiesiogiai su P. J., tačiau ant jo veido kraujosruvos nebuvo, akivaizdaus patinimo ar paraudimo veide nematė. P. J. iš karto pareiškė, kad rašys pareiškimą ir toks pareiškimas iš jo buvo paimtas. V. K. buvo paprašyta dėl šio įvykio parašyti paaiškinimą, tačiau jis atsisakė tai daryti motyvuodamas, kad šiuo metu yra susijaudinęs, ir vis aiškino, kad konflikto metu P. J. kumščiu į veidą netrenkė, kad jie tik apsistumdė bei nurodė, kad P. J. pats pirmas pradėjo konfliktą. Į pokalbį vis įsiterpdavo V. K. žmona, nurodinėdama jam, kad jis nekalbėtų ir nieko neaiškintų, tokiu būdu joms trukdydama aiškinti šį įvykį. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad įvykusio konflikto ir smūgio sudavimo metu ten būtu buvusi šį moteris - V. K. žmona. Nei vienas iš liudytojų, nei V. K. su savo žmona, įvykio aiškinimosi metu neužsiminė apie tai, kad kažkas kam nors būtu spyrę koja. Buvo naudota BODY kamera, kurioje yra užfiksuotas šių asmenų elgesys aiškinantis įvykio aplinkybes.
Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pareigūnės B. Š. 2019-07-24 tarnybiniame pranešime (1 t., 16, 21 b.l.).
Panašiai parodė ir liudytoja S. D..
Iš 112 ROIK pranešimo, gauto 2019-07-24 11.23val., matyti, kad P. J. pranešė, kad vyksta konfliktas su kaimynu, atėjo iš savivaldybės darbuotojos matuoti sklypą, kaimynas neleidžia, trenkė pareiškėjui į veidą. GMP atsisakė, laukia vietoje ( 1 t., b.l. 14-15, 17-20 ).
Iš apžiūros protokolo, kur užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus telefoninio pokalbio garso įraše esanti informacija, nustatyta, jog skambinantis asmuo pareiškė, kad „Girkaliuose, Nemersetos 29, įvyko konfliktas, kaimynas man daužė. Iš savivaldybės atvyko mergaitės matuoti žemės ribų. Mane puolė ir man daužė. Tos mergaitės iš Gargždų savivaldybės yra, jos matė aiškiai. Greitosios nereikia. Jis yra P. J.“. Operatorė perklausia: tai kaimynas Jums trenkė? P. J. nurodo, kad „Taip. Kokudak“ ( 1 t., b.l. 30).
2019-07-26 P. J. (gim. 1946) vardu surašytame protokole pareiškime nurodyta, kad 2019-07-24 d. apie 11:00 val., P. J. būnant prie savo namų Nemirsetos g. 29, Girkalių k., Klaipėdos r., tarp jo ir kaimyno V. K. įvyko žodinis konfliktas dėl žemės, kurio pasekoje V. K. sudavė jam kumščiu sykį į kairės pusės skruostikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Dėl šio įvykio prašo pareigūnų pradėti ikiteisminį tyrimą. Sužalojumų nepatyrė, medikų neprireiks. ( 1 t., b.l.22, 1-13).
2019-07-24 tarnybinis pranešimas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK pareigūnės B. Š., kur nurodė, kad 2019-07-24 dirbant kartu su pareigūne S. D. iš Kliapėdos AVPK OVS gavo pranešimą, kad Girkalių kaime, Nemirsetos g. 29, vyksta konfliktas tarp kaimynų. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad pareiškėjui P. J. kaimynas V. K. trenkė į veidą, taip sukeldamas jam momentinį fizinį skausmą. Nustatyta, kad įvykį matė savivaldybės darbuotojos J. R. bei V. L.. , kurios atvyko pas P. J. matuoti žemės sklypo. J. R. teigė, kad matė, jog P. J. bei V. K. apsistumdė. V.L. nurodė, kad matė kaip V. K. trenkė į veidą kumščiu P. J.. Taip pat įvykio vietoje buvo kaimynas D. L., kuris išskyrė besistumdančius P. J. ir V. K.. Taip pat D. L. nurodė, kad matė, kaip V. K. trenkė kumščiu į veidą P. J.. Dėl šio konflikto iš P. J. gautas pareiškimas. V. K. įvykio vietoje atsisakė rašyti paaiškinimą dėl įvykusio konflikto buvo susijaudinęs, tačiau paaiškino, kad konflikto metu P. J. į veidą netrenkė, tik apstumdė bei nurodė, kad P. J. pats pirmas pradėjo konfliktą. Pridedamas vaizdo įrašas, filmuotas Body kamera. ( 1 t., b.l. 16, 21), kuris peržiūrėtas teismo posėdžio metu ir yra apžiūrėtas 2019-11-25 apžiūros ( b.l. 24-25).
Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žinojo apie tą dieną suplanuotus sklypo matavimus, tačiau juose dalyvauti neketino, nes bijojo kaimynų užsipuldinėjimų, tačiau jos vyrui V. K. nusprendus ten eiti, iš paskos nuėjo irji. Matė, kaip vyras kažką kalbėjosi su D. L., paskui įsikišo P. J., pradėjęs užgaulioti jos vyrą ir įsirėmęs į jį viena ranka bei užsimojęs jam trenkti. Kad jos vyras būtų trenkęs P. J., ji nematė; mate, kaip jos vyras P. J. atstūmė, suimdamas už sprando ar veido, o šis mojavo rankomis, spardė kojomis, D. L. jį laikant, kad nebelįstų prie V. K.. Ji pati stovėjo už 10-15 metrų, viską gerai mate, o atvažiavus policijos pareigūnėms neleido vyrui nieko aiškinti, nes jis buvo susijaudinęs.
Iš 112 ROIK pranešimo, užregistruoto 2019-07-24 19.01 val., kurį pateikė V. K., nustatyta, kad jis pranešė, jog kad šiandien apie 11val. - 12val. vyko žemės matavimai. Pareiškėjo žmona negalėjo dalyvauti , todėl dalyvavo pareiškėjas ir konflikto metu su P. J. įvyko susistumdymas. Pareiškėjas buvo įžeidinėjamas. Nurodė pats atvyks į PK rašyti pareiškimo (neatvyko) (1 t., b. l. 137-138).
Iš 2020-12-19 apžiūros protokolo, perklausant Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2019-12-11 raštu Nr. 41D(K)-2401 pateiktą garso įrašą, darytą 2019-07-24d., 18:50 val., nustatyta, kad V. K. pareiškė „esu Girkalių kaime, norėčiau pranešti šiandien apie įvykį pas mus kaime. Apie 11 val., nuo 11 iki 12 val., vyko pas mus žemės sklypo matavimai Nemerseto 29. Dalyvavo J. P. bendrasavininkas, N. L.. Kadangi mano žmona negalėjo dalyvauti, ji pastoviai yra užkliudoma, apsivardžiuojama ir taip toliau, kadangi aš esu ukrainiečių tautos pilietis Lietuvoje, visapusiškai jie mane apvadinėja, tai dalyvavau aš. Ir šito matavimo metu įvyko žodinis konfliktas su P. J.. Ir kiti bendrasavininkai priėmė jo poziciją, kažko nesusitariame, mes jiems nepasiduodame, mano pavardė ukrainietiška, grasina man, apsivardžiuoja. Norėjo man ons trenkt, besitraukdamas aš aną pastūmiau į priekį. Pastūmiau nu gal ten per sprandą, kažką ten per petį, pastūmiau besitraukdamas. Nei jis nukrito, nei kažkas buvo. Ir vienu žodžiu jie dabar nori man….. Jie iškvietė policiją. Aš nerašiau jokių paaiškinimų nes buvau streso būsenoje, nes nesupratau nekaltas būdams. Sakau - tiesiog traukdamas aną pastūmiau netyčia, tai savygina. Ir atvažiavo policija. Turiu aš garso įrašą, kad ten tokia liudininkė…. Tai noriu aš užregistruoti kad aš gyniausi, tai šitą visą reikalą“ Operatorė klausia- tai ar jūs norite pareigūnus išsikviesti ar Jūs pats nuvyksite į policiją? Pranešėjas: Ne. Tai aš noriu kad Jūs užregistruotumėte mano šitą visą reikalą. Operatorė: Mes tik registruojame bet vis tiek pareigūnai turi važiuot. Pranešėjas: dabar aš kalbėjau, vot, man sako - prie bylos Jūs galėsite pridėti visą šitą registraciją. Operatorė: Mes galime perduoti bet toliau Jums su pareigūnais vis tiek reikės bendrauti. Turi būti raštiškas Jūsų pareiškimas. Pranešėjas: Taip, taip. Pareiškimą aš rašysiu, ir paaiškinimą rašysiu. Viskas yra gerai. Tik tiek kad sakau kad praėjo tas laikas, aš dabar tik atsigavau taip viskas staigiai įvyko, ir ta policija buvo iškviesta tik po pusės valandos, jie čia apsitarė, viską. Aš nežinau, aš dabar palikau…. vienu žodžiu aš noriu pranešti kad tai savygina. Operatorė: Tai Jūs norite kad atvyktu pareigūnai? Pranešėjas: nereikia man pareigūnų. Operatorė: jeigu mes registruojame, tai mes ir perduodame. Pranešėjas: Tik pranešimą apie įvykį. Po to pats nuvyksiu į policiją. Operatorė: Tai mes užregistruojam, pranešam, o jūs paskui pats nuvyksit. Pranešėjas: taip Operatorė tikslina adresą, informaciją apie garso įrašo turėjimą, paprašo asmens prisistatyti. Pranešėjas prisistato esantis V. K.. Operatorė: Gerai, mes perduosim ir pažymėsiu kad Jūs pats atvyksite pareiškimą parašyti į policijos komisariatą Pranešėjas: taip, atvyksiu pats. Aš noriu tik tiek kad pranešti jog tai buvo savygina. Nenorėjau aš ano nieko. Operatorė: Supratau Jus ponas, aš perduosiu ką Jūs čia supasakojot, o jūs nuvykite į policijos komisariatą pareiškimą parašykit. Pranešėjas: Policijos komisariatas turi mano telefono numerį ( 1 t., b.l. 142-143).
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., yra visiškai įrodyta.
Šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino; V. K. buvo kaltinamas tuo, kad savo smurtiniais veiksmais sukėlė P. J. fizinį skausmą, jokie šiam asmeniui padaryti sužalojimai jam nebuvo inkriminuoti, todėl ir neturėjo būti įrodinėjami, o kad V. K. tyčia bent vieną kartą sudavė ranka (kumščiu ar kitaip, neturi didesnės reikšmės) P. J. į veidą ir šis nuo to pajuto fizinį skausmą, yra neginčijamai nustatyta paties nukentėjusiojo ir tiesioginių įvykio liudytojų V. L. ir D. L., mačiusių smūgio sudavimą, bei J. R. ir N. L., stebėjusių visą šią situaciją, tik neužfiksavusių smūgio sudavimo, parodymais bei juos patvirtinančiais ir vieningą įrodymų visumą su jais sudarančiais kitais, netiesioginiais įrodymais – skubiu P. J. pranešimu apie šį įvykį telefonu policijai, jo ir įvykio liudininkų paaiškinimais atvykusioms policijos pareigūnėms, užfiksuotais ir liudytojų B. Š. bei S. D. parodymuose, ir filmuotoje medžiagoje. Teismas neturi pagrindo abejoti nei vienu iš šių įrodymų, nes jie sudaro logišką, dėsningą ir vieni kitus patvirtinančią įrodymų visumą. Nors kaltinamasis bandė įrodinėti, kad nukentėjusiojo ir liudytojų Lubių parodymai yra neobjektyvūs, nes tarp jo šeimos ir šių tame pačiame name gyvenančiu asmenų (bendrasavininkių) nuolat vyksta ginčai dėl nuosavybės ir jų santykiai yra priešiški, tačiau lygiai tokias pat aplinkybes kaip ir šie liudytojai patvirtino dvi visiškai objektyvios, anksčiau nei vieno iš šių žmonių nepažinojusios liudytojos – Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojos J. R. ir V. L., kurių parodymus atmesti teismas neturi visiškai jokio pagrindo. Kaltinamasis įrodinėjo, kad V. L. net negalėjo matyti jo veiksmų P. J. atžvilgiu, nes stovėjo jam už nugaros, bet tai liko nei įrodyta, nei patikimai nustatyta aplinkybe; pats kaltinamasis tikrai negalėjo žinoti, kas vyksta jam už nugaros, kaip keičiasi ten esančių žmonių lokalizacija, žiūrėjimo kampas ir kt., galiausiai nėra nustatytas joks šios liudytojos suinteresuotumas tvirtinti nematytas aplinkybes.
Nors kaltinamasis įrodinėjo, kad ne jis užpuolė P. J., o pats buvo jo užpultas, ši jo versija liko visiškai neįrodyta, anksčiau jau aptartiems asmenims vieningai patvirtinus, kad į įvykio vietą iš anksto konfliktiškai nusiteikęs, rankas smūgiuoti paruošęs atėjo V. K., kuris iškart užsipuolė P. J. ir, nepaisydamas aplinkinių šauksmų, kad paliktų jį ramybėje, netrukus ir sudavė aptariamąjį smūgį. Nei tolokai nuo įvykio vietos buvusios kaltinamojo sutuoktinės parodymai teisme, nei jos ir kaltinamojo veiksmai atvykus policijos pareigūnėms, nei tos dienos vakare V. K. bendrojo pagalbos centro darbuotojai išdėstyta savoji įvykių versija ir bandymas įteigti, kad jis pats buvo šios situacijos auka, nepaneigia aukščiau jau aptartais įrodymais nustatyto visiškai priešingo situacijos vaizdo. Net keli liudininkai vaizdžiai nupasakojo V. K. atskubėjusį į šią vietą atstatytais kaip erelio nagais, akivaizdžiai rodžiusiais jo, stipraus, su akmenimis dirbančio, vyro argesiją, ir buvus ją nukreiptą tiesiai į senesnį ir silpnesnės sveikatos P. J.. Tai, kad šis asmuo bandė nuo V. K. užpuolimo gintis žodžiais ir judesiais, yra įrodyta, P. J. ir pats tai pripažino, bet būtent šiuos jo veiksmus teismas vertina kaip savigyną, o kad jais nukentėjusysis būtų kaltinamajam padaręs bent kokią žalą (įspyręs, kaip buvo bandoma tvirtinti, bet net pareiškimo atvykusioms pareigūnėms nepateikta) – liko neįrodyta. Beje, kaltinamojo sutuoktinės, jau po šio įvykio atsiradusios už 10-15 metrų nuo jo vietos, parodymus apie P. J. agresiją jos vyro atžvilgiu ir gynybinį vyro veiksmų pobūdį teismas vertina labai kritiškai, kaip balansuojančius ant melagingų parodymų davimo teismui ribos, ir paaiškinamus tik siekimu padėti vyrui išvengti baudžiamosios atsakomybės, apie kurią pati, kaip nurodė du liudytojai, jį perspėjo po įvykio.
Kaltinamasis ir jo gynėjas skyrė daug dėmesio aiškintis aplinkybėms, kokiu tiksliai būdu (kumščiu ar delnu) tvirtina buvęs muštas P. J. ir ar liko jo veide nuo to sužalojimų žymių (paraudimų, kraujosruvų ar pan.); kaip jau užsiminta aukščiau, šios aplinkybės neturi didesnės reikšmės, nes P. J. jų neįrodinėja, pas teismo medikus nuvykęs nebuvo, kaip pats paaiškino, nes nepatyrė gydymo reikalaujančių sužalojimų ir nematė reikalo trukdytis pats ir trukdyti medikų; todėl V. K. ir kaltinamas tik fizinio skausmo jam sukėlimu, o tokį skausmą byloje jau įrodytais veiksmais ir aplinkybėmis kaltinamasis visiškai logiškai galėjo sukelti nukentėjusiajam, suduodamas bet kokį smūgį ranka. Įvykio liudytojai, matę šį smūgio sudavimą, yra patvirtinę ir tai, kad šis smūgis buvo stiprus, suduotas kryptingai, o ne šiaip mataruojant rankomis, ir su jėga, o ne šiaip krepštelėjimas ar, kaip įrodinėjo V. K., atsistūmimas nuo nukentėjusiojo. Pažymėtina, kad pats sukėlęs konfliktinę situaciją, kaltinamasis neįgijo teisės net ir stumdyti nukentėjusiojo, o asmens dėl bent kokių neteisėto poveikio į jo kūną veiksmų patirtas fizinis skausmas ir nereikalauja jokio kito įrodinėjimo, kaip tik šio asmens išsamių ir vieningų parodymų, kurie tokie ir yra nuo pat skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą. Smulkūs netikslumai, skirtingais žodžiais įvardintos tos pačios prieš metus vykusio įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti neleistiną poveikį ir tuo pačiu – šoką patyrusio asmens parodymais ir jo neginti, net jei po patirto smurto jam ant veido ir nebūtų likę jokių požymių.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas įvertina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
V. K. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstami veiksmai, sukėlę kitam žmogui fizinį skausmą ir pažeminę jo orumą, V. K. buvo padaryti kaimynų ir savivaldybės atstovių, su reikalais atvykusių į šią vietą, akivaizdoje, be aiškios priežasties ar provokavimo, prieš ženkliai vyresnį ir silpnesnį žmogų. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. nusikalto pirmą kartą, jis yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, verčiasi individualia veiklanėra buvęs baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio pažeidimus. Visa tai rodo, kad bausmės kaip valstybinės poveikio priemonės tikslams pasiekti V. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant galinčius tinkamai paveikti jo elgesį įpareigojimus ir apribojimus. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta teismo teisė įpareigoti nuteistąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, šio straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teismo teisė vietoje šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų paskirti kitus, net baudžiamajame įstatyme nenumatytus, draudimus ar įpareigojimus, jeigu tai, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Įvertinęs visas šioje byloje nustatytas ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas mano, kad tokią įtaką V. K. elgesiui turės P. J. priteistos neturtinės žalos atlyginimas per protingą laikotarpį, padėsiantis ir nukentėjusiajam greičiau sulaukti šių lėšų, todėl toks įpareigojimas ir skiriamas.
Nukentėjusysis P. J. šioje byloje yra pareiškęs 1000,00 Eur dydžio civilinį ieškinį nusikaltimu jam padarytai neturtinei žalai atlyginti, kurį grindžia jam sukeltu fiziniu skausmu ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu, emocine depresija ir kitais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje išvardintais pagrindais. Dėl kaltinamojo suduoto nukentėjusiajam smūgio jis patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir šoką, pasijautė visiškai bejėgis. Kadangi buvo užpultas kaimynų ir savivaldybės darbuotojų akivaizdoje, ženkliai jaunesnio ir stipresnio už save kaimyno, su kuriuo toliau turi dalintis bendra nuosavybe – gyvenamuoju namu ir jo sklypu, pajautė ir iki šiol jaučia su tuo susijusį pažeminimą, baimę, sumažėjusį saugumo jausmą ir pasitikėjimą savim.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje yra išdėstyti jau ieškinyje suminėti pagrindai asmeniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo; taip pat nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ir asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Šioje byloje buvo nustatyta ir įrodyta kaltinamojo kaltė smurtiniais veiksmaisn kitų asmenų akivaizdoje sukėlus nukentėjusiajam fizinį skausmą. Neabejotina, kad tai sukėlė nukentėjusiajam ir dvasinius išgyvenimus, nurodytus ieškinyje ir tiesiogiai susijusius būtent su tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Jokios nukentėjusiojo kaltės dėl šio konflikto kilimo teismas nenustatė, tai jau aptarta anksčiau; tuo tarpu tyčinė kaltinamojo kaltė tokiu būdu ne tik sužalojant nukentėjusįjį, bet ir jį pažeminant kaimynų ir dviejų savivaldybės darbuotojų – jaunų moterų akivaizdoje, savo namų kieme, yra visiškai įrodyta ir pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis teisme apie savo turtinę padėtį nieko nepaaiškino, yra vidutinio amžiaus ir darbingas asmuo, todėl darytina išvada, kad yra pajėgus atlyginti nukentėjusiojo prašomą sumą. Labiau teismas turi atsižvelgti į faktą, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas tik skausmas, o sužalojimų nėra nustatyta, ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, įpareigojančią nustatyti priteistiną neturtinės žalos sumą taip, kad ji atitiktų protingumo, teisingumo principus ir visuomenės ekonominę situaciją; įvertinus visa tai, nukentėjusiajam priteisiama 800 Eur suma nusikaltimu jam padarytai žalai atlyginti.
Galiausiai teisme nukentėjusysis pateikė advokato pagalbos šiame procese apmokėjimo dokumentus ir paprašė priteisti jam 900 Eur, kuriuos jis sumokėjo advokatei už atstovavimą viso proceso metu. Lietuvos Respublikos BPK 103, 104 straipsniuose nurodyta nukentėjusiojo teisė pripažinti tokias jo turėtas išlaidas proceso išlaidomis ir prašyti jas priteisti iš kaltinamojo, jo pateikti įrodymai patvirtina šių išlaidų susidarymą, prašoma priteisti suma atitinka Lietuvos advokatų tarybos patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (jo neviršija), atitinka advokatės darbo ir laiko sąnaudas šioje byloje (ikiteisminiame tyrime ir teisme), todėl šios išlaidos taip pat priteisiamos nukentėjusiajam iš kaltinamojo kaip proceso išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303str. 2 d., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 3 dalimi, 721 straipsniu, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dvylika mėnesių nesiartinti prie nukentėjusiojo P. J. arčiau kaip per dešimt metrų.
Iš dalies patenkinti P. J. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš V. K. 800,00 Eur ( aštuonis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti P. J. iš V. K. 900 Eur (devynis šimtus Eur) advokatės pagalbos išlaidoms apmokėti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir „BODY“ kameros vaizdo įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Jurgita Grigonienė