KOPIJA                                                                      Civilinė byla Nr. e2-40-732/2021

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00022-2021-7

(S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 

 

 

 

 

 

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. vasario 4 d.

Molėtai

 

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško, 

sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei, Onai Pumputienei,

dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei advokatei Anželikai Meškaitei,

atsakovei A. M., jos atstovui advokatui Dainiui Čičeliui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Virginijai Maniušytei, Renatai Pekštenienei, Neringai Jefimovienei,

liudytojoms D. R., D. Č., R. M., J. D., R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamąją vietą su tėvu – ieškovu; priteisti iš atsakovės A. M. nepilnamečio vaiko V. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį; nustatyti, kad ieškovas tvarko vaiko išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise; nustatyti atsakovei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1)       A. M. su dukra V. B. bendrauja per šv. Velykas neporiniais metais ir pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos arba sutartos kitos vietos neporinių metų šv. Velykų išvakarėse ir grąžina vaiką į gyvenamąją arba sutartą kitą vietą antrąją šv. Velykų dieną iki 20 val.;

2)       per Kūčias ir šv. Kalėdas motina su vaiku bendrauja poriniais metais ir pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos ar sutartos kitos vietos porinių metų Kūčių išvakarėse ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją arba į kitą sutartą vietą antrąją šv. Kalėdų dieną iki 20 val.;

3)       Naujųjų metų išvakarėse motina su vaiku bendrauja neporiniais metais ir pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos arba sutartos kitos vietos neporinių metų Naujųjų metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31d. iki 17 val., ir grąžina vaiką į gyvenamąją arba sutartą vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 20 val. Su tėvu Naujuosius metus vaikas švenčia neporiniais metais;

4)       motinos atostogų metu vaikas gali būti paimtas dviem savaitėms tik tuo laiku, kai nereikia lankyti mokyklos. Apie numatomą atostogų terminą vaiko motina praneša vaiko tėvui prieš 30 dienų;

5)       kai vaikas lankys mokyklą, dukra su motina praleidžia ne mažiau pusės laiko mokyklinių atostogų metu. Vasaros atostogų metu motina gali pasiimti dukrą ne mažiau kaip pusės mokyklinių vasaros atostogų trukmei;

6)       motina turi teisę bendrauti su dukra per Motinos dieną, t. y. kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį sutartu laiku ir grąžindama atgal į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.;

7)       motina turi teisę bendrauti su dukra savo gimtadienio dieną, t. y. kiekvienų metų gruodžio 26 d., pasiimdama vaiką iš gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžindama atgal į gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val.;

8)       tėvai dukros V. gimtadienius organizuoja iš eilės, kiekvienas kas antrais metais, tėvas su dukra švenčia gimtadienius poriniais metais, mama – neporiniais;

9)       motina ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos ar darželio, ar mokyklos ir praleidžia su vaiku ne mažiau 3 valandų pasirinktoje vietoje. Vaiką grąžina į gyvenamąją vietą iki 20 val.;

10)       kas antrą savaitgalį motina pasiima dukrą į savo gyvenamąją vietą su nakvyne nuo penktadienio vakaro sutartu laiku, vaiką grąžindama tėvui sekmadienį iki 17 val.;

11)       abu tėvai sudaro galimybę vienas kitam ir vaikui bendrauti tarpusavyje visomis ryšio priemonėmis, kuriomis vaikas gebės pasinaudoti pagal savo amžių;

12)       abu tėvai vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes;

iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

        Bylos nagrinėjimo metu pateikė alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašė, jei nebūtų nustatyta pagrindo pakeisti vaiko gyvenamosios vietos, nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. B. tvarką:

-       vaiko tėvas A. B. su dukra V. B. bendrauja kiekvieną porinę metų savaitę, vaiką pasiimdamas neporinės savaitės sekmadienį 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir vaiku visapusiškai rūpinasi iki kitos savaitės sekmadienio vakaro, esant poreikiui – nuveda į darželį, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – užtikrina ugdymo įstaigos lankymą;

-       vaiką grąžina į motinos gyvenamąją vietą porinės savaitės sekmadienį 18 val. Dukros V. B. ligos atveju iki visiško pasveikimo vaiku rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį vaikas randasi, tačiau apie vaiko ligą tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą bei užtikrina, kad vaikas galėtų bendrauti ryšio priemonėmis su abiem tėvais.  

Ieškinyje nurodė, kad kreipėsi į teismą, kadangi atsakovė du metus nuo santuokos su ja nutraukimo nevykdo teismo sprendimo sąlygų dėl tėvui nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir neleidžia dukrai matytis ir bendrauti su tėvu tiek, kiek buvo nustatyta teismo sprendimu. Pažymėjo, kad šalys (vaiko tėvai) pradėjo gyventi skyriumi nuo 2018 m. liepos mėnesio, kai atsakovė su dukra išsikraustė pas savo motiną iš ieškovui priklausančio namo, kuriame šeima gyveno ir kur nuo gimimo augo V. B.. Nuo to momento ir prasidėjo atsakovės neteisėti veiksmai, kai ji nebeleido vaiko tėvui (ieškovui) matytis ir bendrauti su vaiku. Siekdamas užkirsti atsakovei galimybę atriboti mažametį vaiką nuo tėvo, ieškovas dar iki santuokos nutraukimo kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau ir – Tarnyba) dėl pagalbos siekiant pasimatyti ir bendrauti su vaiku. Abu tėvai tuo metu (2018 metų vasarą) buvo kviečiami į Tarnybą, siekiant susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tačiau atsakovė atsisakė pasirašyti parengtą susitarimą, o ieškovui buvo duotas atsakymas, kad susitarimas nepavyko dėl atsakovės keliamų nepagrįstų ir perteklinių reikalavimų bei siūlomų kompromisų ignoravimo. Prasidėjus skyrybų procesui, ieškovo prašymu 2018-10-16 nutartimi teismas nustatė laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kurios atsakovė nesilaikė, tad ieškovas su vaiku bendrauti teismo nustatyta tvarka negalėjo ir skyrybų bylos nagrinėjimo metu. Dėl tokio motinos elgesio, kai buvo akivaizdžiai pažeidžiamos mažametės dukters teisės matytis ir bendrauti su tėvu, 2018-11-08 buvo nustatytas I grėsmės lygis vaikui ir pradėta atvejo vadyba, tėvams pasiūlyta šeimos mediacija, pozityvios tėvystės kursai bei psichologo pagalba. Utenos apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką. Nepilnamečio vaiko V. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Iš vaiko tėvo buvo priteistas išlaikymas, bei nustatyta detali bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovė teismo sprendimo nevykdė, neleido tėvui bendrauti su vaiku. Atsakovė darė vienintelę išlygą – leisdavo tėvui atvykti į jos motinos butą, kur pačios akivaizdoje tėvas galėjo pabendrauti su vaiku. Nepaisant atvejo vadybos taikyto proceso (pokalbių, konsultacijų, kursų ir pan.), atsakovė ir toliau ribojo vaikui galimybę matytis su tėvu. Po vykdomojo rašto išdavimo ieškovui, antstolės pokalbio ir įpareigojimo vykdyti teismo sprendimą, po baudos atsakovei paskyrimo ir visų kitų pastangų, dukrą iš atsakovės namų tuo metu ieškovui pavyko paimti tik vieną kartą – 2019-04-10 dalyvaujant Tarnybos atstovams ir policijos pareigūnams. Atsakovė po priverstinio vaiko paėmimo ir perdavimo tėvui dviem valandoms pabendrauti, kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad ieškovas būtent tą dieną neva ją pastūmė ir sulaužė ranką, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius, kad atsakovės nurodytą dieną ieškovas būtų sutrikdęs pastarosios sveikatą. Pasitelkus visų įmanomų institucijų pagalbą, ikiteisminio tyrimo metu ieškovui keletą kartų pavyko paimti vaiką ir pabendrauti su juo ne atsakovės namuose po keletą valandų. Kai vaikas paaugo, pradėjo lankyti lopšelį-darželį, ieškovas tikėjosi, kad situacija po truputi normalizuosis ir jis galės daugiau bendrauti su vaiku (bent jau tiek, kiek nustatė teismas). Tačiau, atsakovė ir toliau vienasmeniškai sprendė kiek valandų ir kada tėvas gali su vaiku pasimatyti. Nuo 2020-01-01 teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka esmingai keitėsi ir tėvui atsirado teisė daugiau bendrauti su dukra per didžiąsias šventes, per tėvo gimtadienį ir tėvo dieną, ieškovas galėjo pasiimti vaiką per savo atostogas dviem savaitėm, daugiau laiko vaikas galėjo praleisti tėvo namuose ir su dažnesnėmis nakvynėmis, kaip numatyta teismo (duomenys neskelbtini) sprendime. Tačiau per visus 2020 m. atsakovė leisdavo vaikui su tėvu bendrauti tik keletą valandų per savaitę dienos metu ir tik vieną kartą per mėnesį pasilikti su nakvyne tėvo namuose, bet vaiką reikalavo grąžinti kitą dieną apie 14 val., kai tuo tarpu teismas buvo nustatęs, kad paėmus dukrą su nakvyne du kartus per mėnesį, vaikas grąžinamas motinai kitą dieną iki 20 val. Ieškovas ne kartą prašė atsakovės leisti pasiimti vaiką iš darželio su nakvyne, kai pati atsakovė būdavo darbe, kadangi jos darbas tęsdavosi iki vėlumos, kartais iki 2 val. nakties. Tačiau atsakovė to neleisdavo. Ieškovas padėties neaštrino, nes vaikas jau didesnis ir į tėvų konfliktus reaguoja jautriai. Dėl tos pačios priežasties ieškovas nebesikreipė į antstolį dėl priverstinio vaiko paėmimo kas antrą savaitgalį, nes vaikui būtų daroma daugiau žalos nuolat konfliktuojant su vaiko motina ir dar dalyvaujant pašaliniams asmenims. Atsakovė nei vienai institucijai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl riboja vaikui laiką, kurį dukra galėtų praleisti su tėvu. Ieškovas mano, kad yra išnaudojęs visas įmanomas galimybes užtikrinti savo, kaip tėvo, teises lygiai su vaiko motina dalyvauti vaiko auklėjime bei užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu.

Atsakovė atsiliepime ieškinio prašė netenkinti, iš ieškovo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji niekada nesiekė atskirti dukros nuo tėvo, leido vaikui matytis ir bendrauti su tėvu, tačiau po santuokos nutraukimo (ypač prieš tai, o ir vykstant ištuokos procesui) itin jautė iš ieškovo nuolatinį psichologinį spaudimą, nuolat įvykdavo nesusikalbėjimai iš abiejų pusių, dėl ko tik nustačius bendravimo su vaiku tvarką kildavo nesusipratimų, tarp šalių tvyrojo įtampa. Ieškovas nuolat įžeidinėdavo atsakovę, menkindavo atsakovės, kaip mamos, moters autoritetą, atsakovę visada nuvertindavo, žemino, reikšdavo niekuo nepagrįstus kaltinimus, rašydavo žinutes su užslėptais grasinimais atimti vaiką iš atsakovės, esmingai apriboti jos, kaip motinos, teises. Pasibaigus skyrybų procesui ieškovas atsakovei nuolat prikaišiodavo ir prikaišioja, kad ji gyvena iš jo pinigų, kurie buvo skirti vaiko išlaikymui ir vaiko poreikiams tenkinti, nors dukra atsakovės buvo išlaikoma ir iš jos pačios lėšų. Prie psichologinio smurto prieš atsakovę prisidėdavo ir ieškovo sesuo bei ieškovo motina, kurios įžeidinėdavo ir visaip neigiamai vadindavo ir charakterizuodavo atsakovę. Dėl nuolatinio ieškovo spaudimo ir psichologinio smurto atsakovė jautė baimę prarasti dukrą ir buvo pasimetusi, išsigandusi. Atsakovė pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių buvo ne visiškai tiksliai supratusi teismo sprendimą, tačiau stengėsi jį vykdyti ir netrukdė vaikui matytis su tėvu (ieškovu). Laipsniškai situacija gerėjo ir šalys apsiprato su gyvenimu skyriumi ir bendravimu tik dėl vaiko ir jo interesų. Atsakovė visada buvo linkus tartis ir geranoriška, leisdavo dukrai matytis su tėvu, pati klausdavo ar ieškovas nori pamatyti bei pakalbėti su dukra, ar nori pabūti vienas su ja, todėl ji kategoriškai nesutinka su ieškovo teiginiais, neva ji siekianti atriboti dukrą V. B. nuo bendravimo su tėvu. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ji kryptingai neleidžia ieškovui matytis su dukra. Priežastys, kodėl atsakovė ieškovui kartais nenorėdavo leisti su dukra matytis, kitaip nei nurodyta ieškinyje, buvo rimtos, pavyzdžiui – vaikas serga, arba ieškovas nori dukrą pasiimti iškart po ligos, arba ieškovas su dukra nori susitikti pietų metu, kai vaikas miega, ar 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos atsiradę karantino ribojimai. Susiklosčius tokioms situacijoms, atsakovė geranoriškai prašydavo ieškovo pabūti su dukra jos namuose, o ne mažametį vaiką vežtis pas save ar eiti su vaiku kažkur kitur. Atsakovės nuomone, tarp šalių 2018 metais tvyrojusi įtampa yra atslūgusi, nors iš ieškovo pusės vis dar yra jaučiamas didelis spaudimas, kurio tikslas – paimti vaiką iš atsakovės. Savo ieškinį ieškovas grindžia daugiausiai senais, 2018-2019 m. duomenimis, kuomet vyko skyrybų procesas ir buvo sudėtingas poskyrybinis laikotarpis. Tuo tarpu paskutinius duomenis apie tai, kaip atsakovė komunikuoja su ieškovu dėl dukters priežiūros, ieškovas ignoruoja, nes jie yra jam nepalankūs. Pabrėžė, kad teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas nebuvo ir nėra konstatuotas. Be to, nors ieškovas teigia, kad jis buvo atsakovės melagingai apkaltintas dėl smurto, savo argumentus grindžia išimtinai tik tuo, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pritrūkus įrodymų, kad nusikalstami veiksmai iš tiesų buvo atlikti, bet aplinkybė, kad konflikto su ieškovu metu atsakovei buvo lūžusi ranka, buvo patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek medicininių dokumentų. Pažymėjo, kad šalių nepilnametė dukra su atsakove gyvena jau beveik 3 metus, atsakovė yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas, kurias teigiamai įvertino ir socialinė darbuotoja. Dukros V. gyvenamoji aplinka su atsakove visą laiką buvo saugi ir sveika bei atitiko reikalavimus, užtikrinančius vaiko normalų vystymąsi. Atsakovė dukra tinkamai rūpinasi, yra sudariusi būtinas sąlygas augti ir tinkamai vystytis, jų tarpusavio emocinis ryšys stiprus. Atsakovė visais įmanomais būdais stengiasi užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpinasi vaiko sveikata ir mokymusi, auklėja vaiką, sprendžia klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauja su suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, netrukdo vaikui bendrauti su ieškovu, jei tai nekenkia vaiko interesams, informuoja ieškovą apie vaiko vystymąsi, sveikatą, ugdymą ir kitais svarbiais klausimais, rūpinasi vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdama į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius, rengia vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas neįrodė, kad dukters gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiks vaiko interesus, ar kad dabartinė dukters gyvenamoji vieta pažeidžia jos interesus, ar atsakovė neturi galimybės rūpintis dukterimi, o esanti aplinka jai tapo nesaugi ir situacija iš esmės pasikeistų dukters gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu. Atsakovė yra visiškai veiksni, adekvati ir harmoninga asmenybė, tinkamai besirūpinanti vaiku ir nėra jokių indikacijų, kad ji to negebėtų daryti ateityje. Taigi ieškovas neįrodė tokių aplinkybių, kurios pagrįstų gyvenamosios vietos pakeitimo būtinybę ir sudarytų pagrindą ją pakeisti. Be to, patenkinus ieškinio reikalavimus, mažametis vaikas (dukrai šiuo metu yra 4 metai) gyventų naujoje vietoje – vienkiemyje (duomenys neskelbtini) – ieškovo gyvenamojoje vietoje, kuri yra nutolusi nuo dukros (duomenys neskelbtini), parduotuvių, gydymo įstaigų, aplinkui nėra jokių žaidimo aikštelių ir kitų vaikų. Tuo tarpu atsakovė su dukra šiuo metu gyvena pačiame (duomenys neskelbtini) centre, prie pat namų (3 minutės kelio pėstute) yra (duomenys neskelbtini) kurį lanko dukra, dėl ko yra patogu tiek vaikui, tiek atsakovei, tiek ir pačiam ieškovui, vaikas jaučiasi saugus būdamas netoli savo namų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad gyvenamosios vietos pakeitimas, kaip pageidauja ieškovas, labiau atitiktų vaiko poreikį į stabilias gyvenimo sąlygas, jo teisėtus interesus, nei tai yra šiuo metu. Be to, patenkintus ieškinio reikalavimus, atsakovė turėtų teisę (o ir pareigą) pasiimti dukrą iš ieškovo gyvenamosios vietos, t. y. iš (duomenys neskelbtini). Ieškovo gyvenamoji vieta yra vienkiemyje (duomenys neskelbtini), ši gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo atsakovės gyvenamosios vietos (apie 10 km). Atsakovė automobilio nevairuoja, vietinio susisiekimo autobusas nevažinėja savaitgaliais bei moksleivių atostogų metu (įskaitant visą vasarą). Tai reiškia, kad atsakovė neturėtų jokių galimybių sklandžiai nuvykti pasiimti dukrą iš ieškovo, turėtų prašyti kitų asmenų nuvežti ją iki ieškovo ir būtų priversta leisti laiką pas ieškovą namuose arba šalia jo namų, kadangi dėl prastų susisiekimo galimybių ir didelio atstumo nuo autobusų stotelės negalėtų patogiai su dukra nuvykti kažkur kitur. Atsakovė mano, kad pakeitus dukros gyvenamąją vietą taip kaip pageidauja ieškovas, nebūtų įmanoma užtikrinti atsakovės susitikimų su dukra, tokios bendravimo tvarkos realus ir sklandus įgyvendinimas būtų neįmanomas, todėl bendravimo tvarka turi būti nustatoma tokia, kokia yra realiai įgyvendinama ir maksimaliai atitinkanti vaiko teisėtus interesus. Atsakovės nuomone, abejotina, ar ieškovas šiuo metu turi pakankamų auklėjimo ir ugdymo įgūdžių, kad vienas pats visą laiką savarankiškai galėtų tinkamai auginti dukrą, nes atsakovei ne kartą yra minėjęs, jog nepirktų vaikui lavinamųjų žaislų, knygų, ir net vaistų, nes tai neva yra tik pinigų švaistymas, o vaistai yra brangūs. Be to, ieškovas dirba pamaininį darbą, todėl neaišku, kaip būtų užtikrinta vaiko priežiūra ieškovo darbo metu (naktį). Kadangi atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios pakeitimo ir mano, kad nėra jokių objektyvių priežasčių dėl ko vaikas turėtų gyventi su ieškovu, o ne su ja, todėl ieškovas ir toliau pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą turi išlaikyti savo dukrą, mokėdamas periodines išmokas kas mėnesį, t. y. 150 eurų, iki 15 mėnesio kalendorinės dienos, o jo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas ir turi būti netenkinimas.   

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad, Tarnybos vertinimu, aplinkybių dėl kurių būtų reikalinga keisti vaiko gyvenamąją vietą, nėra. Nėra nustatytų aplinkybių, kad mama dukra nesirūpintų, nesudarytų saugios aplinkos dukrai augti ir vystytis. Pažymėjo, kad Tarnybos specialistams ištyrus buities sąlygas atsakovės ir ieškovo gyvenamosiose vietose, nustatyta, kad tiek mama, tiek tėtis gyvena socialiai priimtiną gyvenimą, turi tinkamas vaikui gyventi sąlygas. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šalių dukrai gyvenant pas vieną iš tėvų būtų sudarytos netinkamos buities sąlygos. Nustatyta, kad tiek mama, tiek tėtis sudaro mažametei dukrai V. sveiką ir saugią aplinką, tenkinančią vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą, užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Taip pat pažymėjo, kad per 2020 m. nebuvo fiksuota vaiko teisių pažeidimų mažametės V. atžvilgiu. Pastebėtina, kad socialinių darbuotojų bei kitų specialistų darbas su atsakove ir ieškovu davė teigiamų rezultatų. Nors mergaitės V. bendravimas su tėčiu šiuo laikotarpiu nėra dažnas, tačiau stebimi teigiami pokyčiai, tėtis vaiką pasiima i savo namus su nakvyne. Mama leidžia tėčiui bendrauti su dukra ne tik telefonu bet ir pasiimant dukrą į namus. Tarnyba sutinka, kad laikas, kurį tėtis praleidžia su dukra yra minimalus, tačiau tai nėra lemiantis veiksnys dėl kurio būtų būtina keisti mažamečio vaiko gyvenamąją vietą. Tarnybos vertinimu, šiuo atveju mama turi daug baimių, nepasitikėjimo jausmą, kas galbūt sąlygoja jos veiksmus, tačiau, kaip matyti, pokyčiai, nors ir maži, tačiau akivaizdūs.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. B. prašė tenkinti ieškinį. Akcentavo, kad atsakovė kėlė problemą dėl to, kad jis dirba ir tai trukdys jam prižiūrėti vaiką. Iš darbo, kuriame vyko budėjimas paromis (dvi paros per savaitę), jis išėjo, dirba savarankiškai, su verslo liudijimu, tačiau dabar atsakovė randa kitų priežasčių riboti bendravimą. Nurodė manantis, kad vaikas turi gyventi su tuo iš tėvų, kuris užtikrins teisę netrukdomai bendrauti su vaiku kitam tėvui. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo dėl bendravimo su vaiku, nes kitos galimybės buvo išnaudotos. Vaikui daroma žala. Antstolis prisidėjo tik prie vaiko verkimo, tad atsiiminėti vaiko su Tarnybos atstovais, antstoliais nenori, taip tik traumuojamas vaikas. Atsakovė duoda vaiką tiek, kiek ji nori. Kai kreipėsi į teismą, atsakovė leido paimti vaiką viena valanda daugiau per savaitę ir pridėjo vieną nakvynę per mėnesį. Dukra būdama su juo jaučiasi labai gerai, būna linksma. Atsakovė draudžia dukrai rengtis jo nupirktais rūbais, dukra net bijo tai daryti. Buvo atvejis, kai dukra sušlapo kojas ir nenorėjo autis jo duodamų batų, sakė, kad mama bars. 2020 m. nė per vieną šventę, atostogas nebuvo pasiėmęs vaiko. Atsakovė motyvavo tai tuo, kad jam užtenka ir tiek. Vaikas pas jį turi savo kambarį, žaidimų aikštelę, yra bendraamžių vaikų. Iki (duomenys neskelbtini) mašina 10 min. kelio. Dukrai pas jį patinka, yra veiklos, nori pabūti ilgiau. Kur nors toliau nuvažiuoti su vaiku trūksta laiko. Kad su vaiku galėtų išeiti iš atsakovės buto pasivaikščioti, teko kreiptis į policiją, antstolį, Tarnybą. Leido išeiti valandai, o po to atsakovė jį apkaltino rankos jai sulaužymu. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tą valandą išėjus pasivaikščioti atsakovė sekė iš paskos. Per mediaciją siūlė nustatyti bendravimą su vaiku po lygiai, vaiko gyvenamąją vietą paliekant su atsakove ir ieškovui toliau mokant išlaikymą, bet atsakovė nesutiko. Buvo pozityvios tėvystės kursai, kuriuos lankė tik jis, atsakovė jų nelankė. Mediatorė bandė pasiekti taikų susitarimą dėl bendravimo su vaiku, bet nepavyko. Jokios tarnybos jam priekaištų neturėjo, tačiau nebegalėjo jau ir padėti, patarė kreiptis į teismą. Jei vaikas gyventų pas jį, tai pasibaigtų Tarnybos vizitai, atsakovei leistų bendrauti pagal grafiką, jokių kliūčių tam nedarytų. Nurodė, kad gyvena vienas.      

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Anželika Meškaitė pradinį ieškinį prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad iki 2 m. amžiaus V. B. gyveno su abiem tėvais. Kai nutrūko santuoka, atsakovė su vaiku išsikraustė iš ieškovo namų. Nuo tada atsakovė sistemingai varžė tėvo teisę matytis su vaiku ir vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Ieškovas kreipėsi pagalbos į įvairias tarnybas, tačiau jos buvo bejėgės. Atsakovė visada kartodavo, kad vaikui būti su tėvu stresas, vaiką reikia prie tėvo pratinti. Tačiau vaikas nebuvo atpratęs, o atsakovė nuosekliai to siekė. To priežastis niekam nėra aiški. Tai yra piktnaudžiavimas motinos valdžia ir veikimas prieš vaiko interesus. Ieškovas prarado bet kokią viltį susitarti. Po nagrinėjamo ieškinio pateikimo atsakovė leido daugiau paimti vaiką. Ieškinys – tai tėvo siekis, kad vaikas būtų psichiškai ir emociškai netraumuojamas, galėtų bendrauti su abiem tėvais. Ieškovas nekels konfliktų dėl atsakovės bendravimo su vaiku. Tenkinus ieškinį vaikas ne tik kad nenukentės, bet situacija dar ir pagerės. Vaikas jausis saugus, nebejaus įtampos, kad eina bendrauti su kitu iš tėvų. Ekspertizės akte aiškiai parašyta, kad vaikas mamos akivaizdoje vengia tėvui rodyti prieraišumą, šiltus jausmus. Taigi vaikas jau suvokia situaciją, stengiasi išvengti papildomo konflikto, neima iš tėvo žaislų, rūbų. Alternatyvus ieškinio reikalavimas atsirado su mintim, kad atsakovė ieškinio nelaikytų vaiko atėmimu. Šis kompromisinis variantas buvo siūlytas atsakovei, tačiau ji nesutiko. Atsakovė jokių išvadų nedaro, pilna apimtimi net nevykdo Panevėžio apygardos nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos. Tenkinus pradinį ieškinį arba alternatyvų ieškinio reikalavimą, prašė atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas.  

Teismo posėdžio metu atsakovė A. M. ieškinio prašė netenkinti. Paaiškino, kad niekada neribojo ieškovo bendravimo su vaiku. Kartais dukra nenorėdavo važiuoti pas ieškovą ir dabar sako nenorinti pas tėvą. Pati prašė atsiųsti grafiką, kada jis dirba, kada galės paimti vaiką. Bandė su ieškovu kalbėtis gražiuoju. Ieškovas norėjo gyventi pagal sutartį, o ji bandė ieškoti kompromiso, o ne laikytis sutarties. Nurodė, kad ieškovas 2020 m. per Velykas, Naujus metus vaiko nepaėmė, per Kalėdas vietoj paros pasiėmė 6 valandom. O paskui ją kaltino, kad jam priklausė. Jei tėvas paimtų vaiką dviem savaitėm, vaikui būtų trauma. Dukra atvažiavus iš tėvo pasakoja, kad tėvas ją ruošia kitai mamai, ją augins kita mama, kad ją muša, jai neduoda valgyti, o tik duoda saldainių, ją stumdo pusbrolis D.. Jei vaikas serga, ieškovas nepasidomi. Pastebėjo ant dukros keletą įbrėžimų, mėlynių. Pasakydavo apie tai ieškovui, bet jis tai neigia. Į jokias institucijas nesikreipė. Nurodė, kad ieškovas niekada nebuvo išvarytas iš jos gyvenamosios vietos. Ieškovas su dukra bendravo jos namuose, nes pats taip norėjo. Tarnybos specialistai pas ją lankėsi, nes buvo sulaužyta jos ranka. Paaiškino, kad tą kartą pas ją atvažiavęs ieškovas ėmė priekaištauti, kad vaikas valgo makaronus. Ją su vaiku pastūmė, ji ranka atsitrenkė į radiatorių. Ieškovas iškvietė policiją, Tarnybą. Vėliau ji nuėjo į greitąją, ten pasakė, kad skilo kaulas. Tada parašė pareiškimą policijoje. Ikiteisminį tyrimą nutraukė trūkstant įrodymų. Vežė vaiką pas psichologą, nes vaikas grįžęs iš tėvo darė didžiausius skandalus – verkdavo, mėtė daiktus, buvo sunku ją nuraminti. Paaiškino, kad pirma socialinė darbuotoja su ja nesiskaitė, jai grasino, iš jos tik girdėjo, kad atims vaiką. Tuo tarpu ji bendradarbiavo, tėvui su vaiku bendrauti netrukdė. Pasirašyta taikos sutartis nebuvo aiški. Advokatai iki galo nepaaiškino. Buvo įpareigota lankytis pas psichologę R. M., kad paruoštų vaiko atidavimui tėvui. Pozityvios tėvystės kursų nelankė, nes nesutapo laikas, nenorėjo vaiko kažkam palikti. Nurodė, kad atvejo vadyba, kuomet buvo pakeista socialinė darbuotoja, jai padėjo, padėjo psichologė, paaiškino. Daugiausiai padėjo draugai, mama ir dukra. Problema dėl vaiko ilgesnio buvimo su tėvu – pats buvęs vyras. Nurodė, kad ji juo nepasitiki, nes jis neteikia jokios informacijos, ieško „kabliukų“, pas jį atvažiuoja kažkokie neaiškūs žmonės. Vaikas sako, kad būna svetimi žmonės. Jei ieškovas nori praleisti laiką su vaiku, tai tegul laiką su juo ir praleidžia. Gali dar būti giminaičiai. Pvz., sesuo, nors ja irgi nepasitiki, nes ji jai irgi yra grasinusi, kad atims vaiką ir jį augins. Nurodė, kad pas ją namuose svečiai nesilanko, su jais susitinka kitur. Daugiausiai priekaištų sulaukia iš ieškovo, kai būna išgėręs. Apie išgėrimą sprendžia iš jo priekaištų, balso. Su pasiūlymu bendrauti šalims su vaiku po lygiai laiko nesutinka. Tarnyba išvadoje nurodė, kad tai trauma. Ji vaiką augina nuo mažumės, o ieškovo niekada namuose nebūdavo. Grįždavo su priekaištais, atvažiuodavo svetimi žmonės, prasidėjo grasinimai. Be to, ieškovas neteiks informacijos apie vaiką. Ir dabar neteikia: kada vaikas pavalgė, ką žaidžia, nesiunčia pakankamai nuotraukų. Prašydavo, kad leistų per Skype programą pabendrauti su dukra, kai ji būdavo pas jį, tačiau jis nesutikdavo. Jis viską slepia, tik iš dukters sužino, kad svečiuose pas jį buvo kiti asmenys. Paaiškino, kad ji juo nepasitiki. Ieškovas vaiko prie jos nėra mušęs, tačiau grasino atimti vaiką. Pas ją vaikas yra laimingas ir patenkintas. Ieškovas jai turi teikti informaciją, nes taip sutarta sutartyje. Mano, kad psichologo konsultacijos jai padėjo. Dabar ji sutartį vykdo ir vykdys, nebent vaikas sirgtų. Nuo 2021 m. ieškovui vaiką su nakvyne duoda.    

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Dainius Čičelis ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad su alternatyviu reikalavimu taip pat nesutinka. Pabrėžė, kad vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama tik tokiu atveju, jei būtų iš esmės pasikeitusios kažkokios aplinkybės, būtų nustatyta, kad aplinka vaikui nesaugi, neužtikrina normalaus vaiko vystymosi, tuo tarpu nagrinėjamu atveju to nėra. Ekspertai patvirtino, kad vaikas su tėvu bendrauja linksmai, jaučiasi gerai. Taigi nėra padaryta jokios žalos vaiko ryšiui su tėvu, apie kurią kalba ieškovas. Bendravimo esmę sudaro ne laikas, o kokybė. Atsakovė nevairuoja, tad jei jai reiktų pasiimti vaiką iš ieškovo tam tikru metu, kaip siūloma, tai bus nepaprastai sudėtingai įgyvendinamas dalykas. Tad klausimas, ar nebus sukurta dar didesnė problema, nei yra šiuo metu. Ieškovas su vaiku pastaruosius dvejus metus bendrauja daug, pažanga akivaizdi, o visi išvedžiojimai apie problemas iš esmės grindžiami 2018-2019 m. įvykiais, kai vyko skyrybos ir iškart po jų. Ieškovas dabar bendrauja su vaiku iš esmės tiek kiek nori ir gali. Be to, nėra pateikta dokumentų kaip dirba ieškovas, ar turės galimybes tinkamai pasirūpinti vaiku. Tarnybos išvadoje aiškiai pasisakyta, kad vaiko gyvenamosios vietos keitimas neužtikrintų vaiko gerovės. Todėl ir atsakovė, svarstydama variantą dėl bendravimo su vaiku po savaitę, siūlė tai svarstyti nuo tada, kai vaikui bus 8 metai. Šiuo metu kardinaliai keisti situaciją pagrindo nėra. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad ekspertizėje aiškiai nurodyta, jog bendravimo su vaiku kokybė pas abu tėvus yra tinkama. Jų buities sąlygos yra tinkamos vaikui augti, abu tėvai geba ir moka užtikrinti saugias, sveikas gyvenimo sąlygas, ugdymą, poilsį ir laisvalaikį. Todėl tiek pradinio ieškinio, tiek vėliau pateikto alternatyvaus pasiūlymo tenkinimas neprieštarauja V. B. interesams.  

Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Molėtų rajone patarėja, su šalių šeimos problemomis teko susipažinti 2018 m. birželio ar liepos mėn. Pirmoji kreipėsi mama, paskui tėvas. Pagrindinė problema tuo metu buvo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku. Kol skyrybų procesas dar nebuvo pradėtas, Tarnyba tarpininkavo dėl bendravimo tvarkos sudarymo. Tačiau jos nepavyko sudaryti, nes būdavo daug trukdymų, nepritarimo – daugiau iš mamos pusės, tėtis daugiau ėjo į kompromisą, pas jį nebuvo perteklinių, nepagrįstų norų. 2018 m. buvo fiksuotas vaiko teisių pažeidimas, kad tėvui neleidžiama bendrauti su vaiku. Buvo taikyta atvejo vadyba. Tuo metu vyko skyrybų procesas. Teismo nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku nebuvo vykdoma iš mamos pusės. Buvo kreiptasi ir į antstolius. Buvo savitas interpretavimas teismo nustatytos bendravimo tvarkos, kliūčių darymas, nebuvo geranoriškumo. Tarnyba tarpininkaudavo paimant vaiką ir perduodant tėčiui. Tėvo elgesys su vaiku buvo labai gražus, jis siekė bendrauti, pagal vaiko amžių elgėsi jautriai, dėmesingai. Norėjo vaiką pažinti, jį auklėti, dalyvauti jo gyvenime, ugdyme. Nurodė, kad vieno susitikimo metu, siekiant perduoti vaiką tėvui, jai buvo paduotas termometras, nurodant, kad vaikas serga. Paprašė pakartotinai pamatuoti temperatūrą prie jos. Mama susinervino, bet pamatavo – temperatūros nebuvo, tad vaikas buvo perduotas tėvui bendrauti. Po susitikimų mergaitė grįždavo rami, linksma, atsipalaidavusi, jokių smurto požymių nebūta. Tėtis labai stengdavosi sukurti ramesnę aplinką vaiko perdavimo Tarnybai momentu. Tačiau bendravimo sunkumų visada buvo. Vaiko tėtis ne kartą kreipėsi į Tarnybą ir raštiškai, ir žodžiu, ateidavo pasitarti, ką jam daryti, kad tas ryšys su vaiku būtų. Buvo aktyvus vaiko pažinime, norėjo dalyvauti vaiko gyvenime. Kai reikėdavo vaiką paimti iš mamos, ši neretai būdavo suirzusi, labai emocinga. Mergaitė pas tėtį eidavo noriai, noriai sėsdavosi į mašiną. Jokių išorinių požymių, kad ji nenorėtų eiti pas tėtį, nebuvo. Kad mama nesirūpintų vaiku, pranešimų nėra gauta. Mama gal padidintai jautriai reaguodavo, galimai pas ją per daug hiperglobos. Visada buvo manipuliuojama tiek pačia situacija, tiek tėvu, tiek pareigūnais. Patikslino, kad atvejo vadyba šeimai taikyta dėl bendravimo, neužtikrinimo vaiko teisės bendrauti su tėvu. Buvo pozityvios tėvystės mokymai, taikyta mediacija. Iš motinos pusės buvo bandymai mažinti vaiko bendravimą su tėvu, atšaldyti jų santykius, išstumti tėvą iš vaiko gyvenimo. Požymių, kad tėvui reikėtų riboti bendravimo laiką su vaiku, koks buvo nustatytas teismo, nebuvo. Motina siekį riboti vaiko bendravimą su tėvu motyvuodavo tuo, kad iš jos bus atimtas vaikas, kad vaikas nenori, serga, vaikas traumuojamas. Perduodant vaiką namuose būdavo nervinga atmosfera, emocijos būdavo labai aukšto lygio. Teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka buvo minimali, tačiau apie bendravimo didinimą negalėjo būti net užsiminta, kadangi nebuvo vykdoma ir nustatyta bendravimo tvarka, net ta minimali tvarka kėlė stresą ir įtampą motinai. Patikslino, kad darbus šioje šeimoje baigė 2019-07-17. Nusišalino, kadangi atsakovė jai grasino. Dėl to net kreipėsi į policiją. Paaiškino, kad vaiko perdavimo bendrauti su tėvu procedūros buvo fiksuotos aktuose. Sprendimo vykdymo progreso nematė. Apie situaciją kokį pusmetį nebeturi informacijos.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra poliklinikos psichikos sveikatos centro medicinos psichologė. Nurodė, kad atsakovė lankė jos konsultacijas prieš 2-3 metus. Ji savo noru atėjo 2018 m., inicijuota mamos, o 2019 m. konsultacijos buvo inicijuotos komisijos. Atėjo dėl bendravimo sudėtingumo tarp buvusio vyro, savo išgyvenimų, taip pat buvo aptariamas klausimas ir dėl bendravimo su vaiku. Paaiškino, kad iš principo vaikas turi teisę turėti abu tėvus ir santykį su jais. Bet koks pokytis vaiko gyvenime yra iššūkis, kurį reiktų įveikti. Vienareikšmiškai pasakyti dėl vaiko gyvenamosios vietos negali pasakyti, tačiau siūloma, kad ikimokyklinukas turėtų vienus namus, nes yra pripratimo, adaptacijos dalykai. Įvertinti vaiko ryšį su tėvais gali ekspertizė.

Liudytoja D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Molėtų socialinės paramos centro atvejo vadybininkė. Šalių šeimai du kartus buvo atidaromi ir uždaromi atvejo vadybos procesai dėl vaiko teisių pažeidimo ir teisėtų vaiko interesų neužtikrinimo. Į atvejo vadybą kreipėsi Tarnyba. Pirmas procesas organizuotas nuo 2018-11-12 iki 2019-03-19. Tuo metu V. tėvas vykdė visus pagalbos plano įsipareigojimus, mama nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, pagalbos plano įsipareigojimus vykdė dalinai. Šalys lankė šeimos mediaciją, tačiau bendro sutarimo dėl vaiko bendravimo su tėvu nebuvo pasiekta. Tuo metu mama nenorėjo priimti visos jai siūlomos pagalbos, atvejo vadyba buvo uždaryta. Tarnyba vėl kreipėsi ir 2019-04-19 buvo atidarytas antras atvejo vadybos procesas, kuris tęsėsi iki 2021-01-14. Šio proceso metu abu vykdė pagalbos plano įsipareigojimus, pagalbą priėmė ir mama. Tačiau, kadangi pagrindinė šeimos problema yra šalių ginčas dėl vaiko, o tai nėra atvejo vadybos reikalas, buvo pasiūlyta kreiptis į teismines institucijas. Tėvas kreipėsi į mediaciją ir atvejo vadyba buvo uždaryta. Paaiškino, kad atvejo vadyba organizuojama abiems tėvams, net jei jie išsiskyrę. Buvo taikyta mediacija, pozityvios tėvystės mokymai, psichologo konsultacijos. Tėvai turėjo išmokti bendrauti, civilizuotai pasidalinti vaiku. Buvo teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas buvo nepatenkintas, kad mama neduoda, neišleidžia vaiko. Jų centras tokių priemonių, kad užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, neturi. Atvejo vadyba pradėta, nes kreipėsi Tarnyba. Buvo aiškintasi ar trūksta socialinių įgūdžių. Nustatyta, kad vaikų auginimo įgūdžius turi abu tėvai. Mano, kad pirmas atvejo vadybos procesas buvo tikrai reikalingas, nes aiškintasi situacija, vyko mokymai ir mediacija. O antras gal jau ir nebuvo reikalingas. Paaiškino, kad su šalių šeima dirbo iki 2021-01-14. Šalių santykiai, jos nuomone, gerėjo, mama vėliau jau išleisdavo vaiką pas tėtį.

Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra Molėtų socialinės paramos centro vyresnioji socialinė darbuotoja. Į A. šeimą vyko pradėjus atvejo vadybą. Tikslas buvo socialinių įgūdžių ugdymas, kadangi sutuoktiniai nesugeba ramiai bendrauti prie vaiko. Su A. bendrauti nesisekė. Siūlė jai specialisto pagalbą, kadangi matė, jog ji ūmaus būdo, nesugeba ramiai bendrauti, kai atvyksta vaiko tėvas. Kai atvyksta tėvas, visada pasipila kaltinimai, kad nenuperka to, ko reikia, nesirūpina. Bet tėtis visada atvažiuodavo su lauktuvėmis dukrai, visada ramiai bendraudavo, vaikas ramiai eidavo prie tėčio. Buvo tokių atvejų, kai mama šaukė ant tėčio. Kai bandė ją nuraminti, sakydama, kad taip elgtis prie vaiko negalima, A. ją stumtelėjo, griebė vaiką iš tėčio rankų. Nenorėjo dar labiau išprovokuoti mamos elgesio, todėl į policiją nesikreipė. Būdavo iš mamos pusės reikalavimai pristatyti pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos, kadangi ji, kaip socialinė darbuotoja, lankosi A. namuose. Pastoviai buvo priekaištai. Su atsakovės šeima bendravo apie pusantrų metų, o paskui A. paprašė ją pakeisti kita socialine darbuotoja. Mano, kad tapo neparanki, nes matė, kiek daug šeimoje vaiko akivaizdoje negatyvo įneša mama. Tėtis labai visada noriai bendravo ir su socialine darbuotoja, prašydavo tartis dėl susitikimų, nes A. labai keisdavo nuomonę. Matėsi, kad jam vaikas rūpi. Vaikas dėl mamos reakcijos į tėvą būdavo susigūžęs. Atvykdavo tėtis, o mama apsikabina vaiką, prisispaudžia prie savęs ir neleidžia. Kai tėtis pakalbindavo ir mama paleisdavo, vaikas eidavo prie tėčio. A. ūmus būdas – ji šaukia, kalba pakeltu tonu. Bendravimo pradžioj, 2018 m. gruodžio mėn., buvo situacija, kai tėtis atnešė vaišes, o A. rėkė ir vaiko akivaizdoje išmetė jas po kriaukle. Tėtis visada išlikdavo ramus, nekeldavo balso. A. tėvui išsivesti vaiko iš namų be Tarnybos specialisto neleisdavo, nors tėvas prašė. Kai tėvas norėdavo paimti vaiką, tai A. teigdavo, kad vaikas susirgo, vaikas miega, tai kažkur reikia išvykti.    

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Molėtų socialinės paramos centro socialinė darbuotoja. Socialines paslaugas A. šeimai teikė nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Su tėvu bendraudavo tik telefonu, jam paslaugos nebuvo paskirtos. Dirbant su šeima buvo siekiama stiprinti socialinio bendravimo, tėvystės ir vaikų priežiūros įgūdžius, padėti mamai susitarti su buvusiu sutuoktiniu dėl bendravimo su dukra. Abiem tėvam buvo rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas. Mamai buvo rekomenduota netrukdyti tėvui apsilankymų metu bendrauti su dukra, nekonfliktuoti, vykdyti teismo sprendimą, leisti dukrai lankyti lopšelį-darželį, įsidarbinti. Jai dirbant nebuvo tokių konfliktų, kad mama neleistų tėvui bendrauti su dukra. Tėvas pasiimdavo vaiką pagal nustatytą tvarką. Su A. bendraudavo tiek telefonu, tiek namuose. Užėjus namie būdavo tvarkinga, švaru. Paaiškino, kad dirbti su šeima buvo paskirta, nes, kiek žino, buvo A. prašymas pakeisti socialinę darbuotoją. Dirbo iki 2020 m. lapkričio mėn. Pokytis buvo tikrai teigiamas, nes mama dalyvaudavo ir atvejo vadybos posėdžiuose, iš jų neišeidavo, kas būdavo užfiksuota anksčiau. A. visada atsakydavo telefonu, mandagiai, konfliktų nebuvo. Tarp vaiko, mamos, kartu gyvenančios močiutės yra stiprius emocinis ryšys. Mama mergaitę myli, geba savarankiškai ja rūpintis, todėl socialinės paslaugos ir buvo nutrauktos. Jai būti, kai kartu yra abu tėvai, neteko. Tėvo bendravimo su vaiku taip pat nematydavo, nes nebuvo įsakymo lankytis jo namuose.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: V. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra šalių duktė. Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) bendru sutuoktinių sutarimų. Po santuokos nutraukimo šalių dukters gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina. Santuoką nutraukiant šalys sutarė, kad A. B. V. B. išlaikymui mokės po 150 Eur periodinėmis išmokomis. Nutraukiant santuoką, tėvai susitarė dėl bendravimo tvarkos su dukra V.: Tėvai susitarė savo nepilnametį vaiką auklėti bendru sutarimu, abu aktyviai dalyvauti jį auklėjant, ugdant bei materialiai išlaikant.

              Visus klausimus, susijusius su vaiku, tėvai sprendžia abipusiu sutarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus ir amžių, norus bei gebėjimą juos išreikšti.

Jeigu tėvai nesusitars geruoju, tai laikysis šios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos:

              Nuo sutarties patvirtinimo dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d. A. B. su dukra V. B. bendrauja ne rečiau kaip kartą per savaitę, apie tai pranešęs A. B. vieną dieną prieš susitikimą: pasiima vaiką laisvadieniu ne ilgiau kaip 2 (dviem) valandoms ir grąžina jį motinai iki 15 val. Jeigu vaikas lankys ugdymo įstaigą, sutartu laiku tėvas gali pasiimti dukrą iš darželio ir grąžinti motinai iki 17 val.

              Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. A. B. su dukra V. B. bendrauja ne rečiau kaip kartą per savaitę ir turi teisę apie tai pranešęs A. B. vieną dieną prieš susitikimą, pasiimti vaiką laisvadieniu ne ilgiau kaip 4 (keturioms) valandoms nuo 10 val. ryto ir grąžinti motinai ne vėliau kaip 17 val. Jeigu vaikas lankys ugdymo įstaigą, sutartą dieną tėvas gali pasiimti dukrą tiesiai iš darželio ir grąžinti motinai iki 17 val.

              Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. A. B. turi teisę dukrą V. B. 1 (vieną) kartą per mėnesį paimti į savo namus su nakvyne apie tai pranešęs A. B. prieš vieną dieną ir vaiką grąžina motinai iki sekančios dienos 17 val.

              Nuo 2020 m. sausio 1 d. A. B. su dukra V. B. bendrauja šia tvarka:

              per Šv. Velykas su vaiku bendrauja poriniais metais ir pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos arba sutartos kitos vietos porinių metų šv. Velykų išvakarėse bei grąžina vaiką į gyvenamąją arba sutartą kitą vietą pirmąją šv. Velykų dieną iki 20 val.;

per Kūčias ir šv. Kalėdas tėvas su vaiku bendrauja neporiniais metais ir pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos ar sutartos kitos vietos neporinių metų Kūčių išvakarėse bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją arba į kitą sutartą vietą pirmąją šv. Kalėdų dieną iki 20 val.;

Naujųjų metų išvakarėse tėvas su vaiku bendrauja poriniais metais ir pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos arba sutartos kitos vietos porinių metų Naujųjų metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31 d. iki 17 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją arba sutartą vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 20 val. Su motina Naujuosius metus vaikas švenčia neporiniais metais.

tėvo atostogų metu vaikas jo gali būti paimtas dviem savaitėms tik tuo laiku, kai nereikia lankyti mokyklos. Apie numatomą atostogų terminą tėvas praneša vaiko motinai prieš 30 dienų;

kai vaikas lankys mokyklą, dukra su tėvu praleis ne mažiau pusės mokyklinių atostogų laiko. Vasaros atostogų metu tėvas gali pasiimti dukrą ne mažiau kaip pusės mokyklinių vasaros atostogų trukmei;

tėvas turi teisę bendrauti su dukra per Tėvo dieną, t. y. kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį sutartu laiku ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.;

tėvas turi teisę bendrauti su dukra Tėvo gimtadienio dieną, t. y. kiekvienų metų sausio 7 d., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos sutartu laiku ir grąžindamas atgal į gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20 val.;

tėvai dukros V. gimtadienius organizuoja šia tvarka: tėvas su dukra švenčia gimtadienius poriniais metais, su motina – neporiniais;

tėvas ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos, darželio ar mokyklos ir praleidžia su vaiku ne mažiau 3 valandų pasirinktoje vietoje. Vaiką grąžina į gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki 20 val.;

kas antrą savaitgalį tėvas pasiima dukrą į savo gyvenamąją vietą su viena nakvyne ir vaiką gražina motinai sekančią dieną iki 20 val.

        Abu tėvai sudaro galimybę vienas kitam ir vaikui bendrauti tarpusavyje visomis ryšio priemonėmis, kuriomis vaikas gebės pasinaudoti pagal savo amžių.

        Abu tėvai įsipareigojo, kad vienas kitą informuos apie vaiko sveikatos būklę, jo gyvenimo įvykius, pokyčius ir kitas svarbias aplinkybes.

              Šalių duktė V. gyvena su atsakove ir močiute 1,5 kambario bute su patogumais. Antrus metus lanko (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra už 10 km nuo atsakovės buto. 2021-02- Nr. 8SD- Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog Tarnybos specialistai 2021 m. vasario 3 d. apsilankė A. B. gyvenamojoje vietoje ir ištyrė šeimos buities sąlygas. Nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kur gyvena A., asmeninės nuosavybės teise priklauso A. B.. Name yra 4 kambariai. Taip pat yra visi patogumai: yra vonia, tualetas, virtuvė, vandentiekis, centrinis šildymas, valymo įrenginiai. Apsilankymo metu, namuose švaru, tvarkinga, jauku. Nustatyta, kad vaikui sudaryta sveika ir saugi aplinka, tenkinanti vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkama vaiko raidą ir auklėjimą. V. yra skirtas atskiras kambarys, kuris yra antrame aukšte. V. kambarys apstatytas naujais baldais, yra lovytė, rašomasis stalas, spinta drabužiams. Vaiko kambaryje matyti daug mergaitiškų žaislų. Mergaitė su tėvu miega pirmame aukšte. Apsilankymo metu buvo matyti, kad pirmame aukšte yra didelis kambarys, kuriame yra mergaitei skirta lova, taip pat mergaitės žaidimų kampas, kuriame yra daug žaislų, knygelių. Name sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams patenkinti. Namuose yra visi reikalingi baldai ir buitinė technika, kurie padeda šeimai gyventi patogiai.

              Siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę ir ryšį su abiem tėvais, buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė. 2021 m. lapkričio 9- lapkričio 24 d. Ekspertizė akte Nr. 103MS-197/2021 teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė T. G.-Nagi pateikė išvadą:

1.       V. B. ir jos mamą sieja prieraišus, artimas, emociškai palankus ryšys. Būdama su mama V. B. jaučiasi saugiai, ramiai, galinti tyrinėti.

2.       V. B. ir jos tėvą sieja prieraišus, emociškai palankus abipusis ryšys. Užsiimdama bendra veika su tėvu V. B. jaučiasi laisvai, saugiai, ramiai, elgiasi spontaniškai, nevaržomai.

3.        Gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymas yra išskirtinė teismo prerogatyva. Psichologiniu požiūriu vaiko santykiui su tėvais esminę įtaką turi ne jo trukmė, bet kokybė bei tėvų gebėjimas suprasti ir užtikrinti vaiko poreikius.

4.       V. B. gali išreikšti jai betarpiškai kylančius norus ir poreikius, tačiau ji nėra pajėgi suformuluoti savarankiškos nuomonės civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų atžvilgiu (dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo).

5.       V. B. visavertei raidai svarbus maksimaliai nuoseklus ir pastovus bendravimas su abiem tėvais, su jais abiem ją sieja kokybiškai tapatus prieraišumo ryšys. 

              Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė alternatyvius ieškinio reikalavimus, kuriais prašoma pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu arba nustatyti bendravimo tvarką. Pažymėtina, kad  tokie reikalavimai vadovaujantis teismų praktika šeimos bylose gali būti reiškiami.

              Šalims nutraukus santuoką vaiko gyvenamoji vieta abiejų tėvų sutarimu buvo nustatyta su vaiko motina. Įsiteisėjus sprendimui turėjo būti vykdomas šalių susitarymas dėl bendravimo su vaiku. Tačiau atsakovė šio susitarymo nesilaikė. Iš 2019-01-08 atvejo vadybos posėdžių protokolo ir 2019-03-19 posėdžio protokolo matyti, jog atsakovė su pagalbą teikiančiomis specialistėmis faktiškai nebendradarbiavo ir kliudė vaikui bendrauti su tėvu, neleisdavo vaikui išeiti su ieškovu iš jos buto net trumpam pasivaikščioti, rekomendacijų apsilankyti ir konsultuotis pas gydytoją psichiatrą nepaisė. Dėl sprendimo nevykdymo ieškovui 2019-01-17 nutartimi buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris nebuvo įvykdytas ir 2019-03-18 antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos paskyrimo atsakovei. 2019-04-10 vaikas buvo perduotas ieškovui dviem valandoms ir tai tik dalyvaujant VTAS atstovams bei policijos pareigūnams. Po vaiko perdavimo tėvui, atsakovė kreipėsi į policiją ir apkaltino ieškovą, jog jis jos atžvilgiu smurtavo. Ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. 2019-07-23 ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nenustačius, kad ieškovas būtų sutrikdęs atsakovės sveikatą.

              Po 2019-06-28, kai ieškovo atstovė raštu kreipėsi į VTAS, atsakovę ir antstolę, ieškovui keletą kartą pavyko paimti dukrą ir su ja bendrauti ne atsakovės namuose ir tai tik po keletą valandų. Bet atsakovė ir toliau nevykdė teismo sprendimo ir neleisdavo vaikui nakvoti pas tėvą.

              2021-02-09 Utenos apskrities VTAS Išvadoje nurodyta, jog 2019-04-10, 11,38 val. policija telefonu pranešė, kad tarp mažametės tėvų vyksta konfliktas. VTAS specialistai nustatė, kad tarp mergaitės tėvų vyksta žodinis konfliktas, nes motina neleidžia tėvui išsivežti dukters pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Nustatytas I grėsmės vaikui lygis. 2019-10-31 A. B. pranešė apie įtarimus, kad vaikas galimai nuteikinėjamas ir bauginamas, nes atvykus pasiimti mergaitės, vaikas puolė į isteriją. Nustatytas I grėsmės vaikui lygis. 2020 metais Tarnyboje nebuvo fiksuota vaiko teisių pažeidimų mažametės V. atžvilgiu.

              Pasak ieškovo, ir to nepaneigė ir atsakovė, nei per 2020 metų Šv. Velykas, nei per ieškovo gimtadienį, nei vasaros metu, nei per dukros gimtadienį atsakovė neleido ieškovui vaiką pasiimti ilgiau nei kelioms valandoms. Per 2020 metus atsakovė leido tik vieną katą per mėnesį vaikui pasilikti su nakvyne pas ieškovą. Taip pažeisdama teismo sprendime nurodytą bendravimo tvarką, jog ieškovas pasiima dukrą su nakvyne du kartus per mėnesį.

              2020-11-25 vykusio Atvejo vadybos nagrinėjimo posėdžio metu VTAĮT specialistė K. B. nurodė, jog vaiko teisių pažeidimų V. B. atžvilgiu nėra fiksuota nuo 2019-10-31, tačiau (ta pripažįsta ir vaiko motina A. B.), jog vaiko bendravimo tvarka su tėvu, nustatyta teismo sprendimu, nėra pilnai vykdoma. Motinos teigimu dukra iš susitikimų su tėvu (taip pat ir po vienos nakvynės per mėnesį), namo grįžta rami. V. yra ugdoma, užtikrinama socializacija. Būtina visapusiškai užtikrinti vaiko teisę bendrauti ir pažinti abu tėvus, palaikyti artimą, glaudų tarpusavio ryšį, būti auklėjamu, ugdomu abiejų tėvų net ir tuo atveju, kai vaiko tėvai gyvena skyrium. Vaiko teisės bendrauti su tėvu ignoravimas neatitiktų vaiko geriausių interesų.

              Liudytoja J. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad vieno susitikimo metu, siekiant perduoti vaiką tėvui, jai buvo paduotas termometras, nurodant, kad vaikas serga. Paprašė pakartotinai pamatuoti temperatūrą prie jos. Mama susinervino, bet pamatavo – temperatūros nebuvo, tad vaikas buvo perduotas tėvui bendrauti. Po susitikimų mergaitė grįždavo rami, linksma, atsipalaidavusi, jokių smurto požymių nebūta. 

              Kaip minėta, šalims santuoką nutraukus vaiko gyvenamoji vieta abiejų tėvų sutarimu buvo nustatyta su vaiko motina. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu buvo patvirtinta vaiko bendravimo su tėvu tvarka. Šios tvarkos atsakovė nevykdė iki 2019 m vasaros pabaigos. Po to ieškovas galėjo bendrauti su dukra fragmentiškai, vieną dieną per mėnesį ją pasiimti nakvynei pas save. Neapsikentęs atsakovės sprendimo nevykdymo, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą ir pateikė du alternatyvius reikalavimus. Vienu reikalavimu ieškovas prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo ir iš atsakovės priteisti išlaikymą. Kitu reikalavimu ieškovas prašo nustatyti bendravimo tvarką su dukra, dukrai būnant pas atsakovę vieną savaitę, kitą savaitę dukrai būnant pas jį.

              Teismas konstatuodamas, kad dukros santykiai su motina yra šilti ir jautrūs, vaiku yra tinkamai pasirūpinta, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti pakeista. Tačiau, vertinant teismo psichologijos ekspertizę, pažymėtina, jog atsakovė dėl bendravimo su tėvu daro neigiamą poveikį dukrai. Tai atspindėta ekspertizės 10,11,13 puslapiuose. Šalių duktė V. nuolat gyvena su motina ir tik fragmentiškai, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, būna su tėvu. Todėl dukros gyvenamoji vieta nekeistina. Kadangi vienas iš alternatyvių reikalavimų (dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo) atmestinas, todėl teismas tik atkreipia dėmesį, jog šio reikalavimo 4.3 punkte yra netikslumai. Jame nurodyta, jog Naujųjų metų išvakarėse motina su vaiku bendrauja neporiniais metais ir pasiima dukrą iš gyvenamosios vietos arba sutartos kitos vietos neporinių metų Naujųjų metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31d. iki 17 val., ir grąžina vaiką į gyvenamąją arba sutartą vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 20 val. Su tėvu Naujuosius metus vaikas švenčia neporiniais metais. Taip pat teismo psichologijos ekspertizės akte ieškovas A. B. kartais vardijamas A. Tai laikytina neatidumo klaida ir ekspertizės akto esmės nekeičia.

              Teismui atmetus atsakovo reikalavimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, spręstinas reikalavimas dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad jis su dukra V. B. bendrauja kiekvieną porinę metų savaitę, vaiką pasiimdamas neporinės savaitės sekmadienį 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir vaiku visapusiškai rūpinasi iki kitos savaitės sekmadienio vakaro, esant poreikiui – nuveda į darželį, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – užtikrina ugdymo įstaigos lankymą; vaiką grąžina į motinos gyvenamąją vietą porinės savaitės sekmadienį 18 val. Dukros V. B. ligos atveju iki visiško pasveikimo vaiku rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį vaikas randasi, tačiau apie vaiko ligą tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą bei užtikrina, kad vaikas galėtų bendrauti ryšio priemonėmis su abiem tėvais. 

              Tokį reikalavimą ieškovas sieja su tuo, kad jis visada noriai ir atsakingai dalyvavo dukros gyvenime, jos auklėjime ir ugdyme. Tačiau atsakovės pastangomis, nevykdant teismo sprendimo, šis bendravimas buvo apsunkintas. Ieškovas nurodė, jog atsakovei preciziškai vykdant (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą, jis nebūtų kreipęsis į teismą su ieškiniu.

              Atsakovės vertinimu, tokia tvarka neatitinka vaiko interesų. Paaiškino, kad ji ieškovu nepasitiki. Šiuo metu ji leidžia vaikui nakvoti pas ieškovą, bet keisti sprendime nustatytos tvarkos nesutinka.

              Esant tokiam reikalavimui yra aktuali minėta kasacinio teismo teisės aiškinimo praktika, suformuota Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyje 3K-3-279-969/2019. Minėtoje byloje sprendžiant bendravimo tvarkos klausimą, kai abu tėvai su vaikui bendrauja po lygiai (50:50 laiko proporcija), kolegija pirmiausiai aiškino teisinio reguliavimo aspektus ir vertino, ar 1) toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra apskritai galimas pagal Lietuvos teisę; 2) jei toks modelis galimas, kokios šio modelio įgyvendinimo formos kokiais atvejais galėtų būti taikomos, t.y. kokiu dažnumu (pvz. kas antrą dieną, savaitę, mėnesį) ir kokia seka (pvz., nuo sekmadienio iki sekmadienio, nuo trečiadienio iki trečiadienio) vaikas bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu. Nors teismas, vertindamas ankstesnę praktiką pažymėjo, kad teismų praktika dėl maksimalaus bendravimo ir abiejų tėvų dalyvavime vaiko auklėjime buvo plėtojama akcentuojant orientavimosi į maksimalų laiką, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Kolegija darė išvadą, kad kasacinio teismo praktika nesudaro pagrindo teigti, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (50:50 procentų laiko), yra iš esmės nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę (minėtos nutarties 56 punktas). Taigi kasacinis teismas konstatavo, kad tokia tvarka suderinama su Lietuvos teise ir, kad konkrečiu atveju ji gali būti nustatyta tik konstatavus, jog ji atitinka geriausius vaiko interesus.

              Kasacinio teismo kolegija taip pat pažymėjo, kad tokia tvarka gali būti nustatyta ir nesant sutarimo tarp tėvų dėl jos. Taip pat teismas pateikė kitus teisiškai reikšmingus kriterijus tokiam ginčui spręsti: kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Nutarties 59 punktas).

              Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad šalių duktė lanko (duomenys neskelbtini), jai yra (duomenys neskelbtini). V. vienodai prisirišusi prie abiejų tėvų, su abiem tėvais bendraudama jaučiasi gerai. Tai patvirtino ir teismo psichologijos ekspertizė, kurioje nurodyta, jog stebėtas prieraišus, emociškai palankus abipusis V. ir jos tėvo santykis. Užsiimdama bendra veikla su tėvu mergaitė jaučiasi laisvai, saugiai, ramiai, elgiasi spontaniškai, nevaržomai, ji ne tik reaguoja į tėvo rodomą dėmesį, tačiau ir pati jo siekia bei pati rodo (nuolat jį stebi, stengiasi atkreipti jo dėmesį rodydama žaislus), klausia jo nuomonės, paliečia). Sąveikos metu stebėtas prieraišus, artimas, emociškai palankus V. ir jos mamos ryšys. Būdama su mama mergaitė jaučiasi saugiai, ramiai, galinti tyrinėti, todėl atitinkamai savo amžiui siekia savarankiškumo, autonomijos. Kartu stebima, kad V. sunku priimti mamos kontrolę bei lankstumo stoką, dėl to mergaitė ima irzti, skųstis nuovargiu, atsisako įsitraukti į jai neįdomią veiklą... Visavertei V. raidai yra svarbūs abiejų tėvų taikomi santykio kūrimo būdai. 

               Ieškovas nurodė, kad tiek, kiek duktė laiko praleidžia su juo, jam nėra visai priimtina, tokia situacija turi būti išspręsta, nes jis su vaiku norėtų praleisti daugiau laiko. Ekspertizė nurodė, jog vaikas nėra pajėgi suformuluoti savarankiškos nuomonės civilinėje byloje nagrinėjamų klausimų atžvilgiu (dėl bendravimo tvarkos, gyvenamosios vietos nustatymo).

              Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų vaiko nuomonei atskleisti ir vaiko santykiui su kiekvienu iš tėvų konstatuoti. Tai patvirtina teismo psichologijos ekspertizė, VTAS išvados, atvejo vadybos dokumentai, liudytojų parodymai, ieškovo charakteristika ir kt.

              Nors šalių duktė yra penkerių metų, teismo įsitikinimu, vaikas ne tik (ar net ne tiek) racionaliu vertinimu, tačiau emociniu patyrimu jaučia, kad yra visiškai saugus, laukiamas ir mylimas tiek motinos, tiek tėvo namuose. Vaikas patyria, kad jam būnant tiek su motina, tiek su tėvu juo bus pasirūpinta, jis su jais yra saugus ir užtikrintas. Todėl visiškai natūralus vaiko noras būti su abiem tėvais.

              Teismas daro išvadą, kad tokia vaiko nuostata negalėjo atsirasti spontaniškai. Ieškovas, nors ir negalėdamas bendrauti su vaiku kaip tai nurodyta teismo sprendime, dėjo visas pastangas nenutraukti saitų su vaiku ir vaikas tai jausdamas su ieškovu artimą ryšį, formaliai emociškai išreiškia norą būti su tėvu dažniau ir ilgiau.

              Ieškovo reikalavimas, kad vaikas su juo ir motina bendrautu (50:50), ne tik suderinamas su vaiko interesais, bet geriausiai juos atitrinka.

              Atsakovė prieštaraudama tokiai bendravimo tvarkai akcentavo, kad vaikas yra dar pakankamai mažo amžiaus, jos dienotvarkė, rėžimas negali būti keičiami, o ieškovas jų įgyvendinti tinkamai negalė. Ieškovo gyvenamoji vieta, yra nutolusi nuo  (duomenys neskelbtini), parduotuvių, gydymo įstaigų, aplinkui nėra jokių žaidimo aikštelių ir kitų vaikų. Tuo tarpu atsakovė su dukra šiuo metu gyvena pačiame (duomenys neskelbtini) centre, prie pat namų yra (duomenys neskelbtini), kurį lanko dukra, dėl ko yra patogu tiek vaikui, tiek atsakovei ir pačiam ieškovui, vaikas jaučiasi saugus būdamas netoli namų.

              Teismas pažymi, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas už 10 km nuo (duomenys neskelbtini). Atstumas iki (duomenys neskelbtini) nėra toks didelis, dėl kurio vaikas jaustų nuovargį, nepatogumus. Didmiesčiuose tai apskritai yra norma. Svarbu tai, kad pas ieškovą namuose V. turi savo kambarį su reikalingomis priemonėmis ir daiktais. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės butas yra 1,5 kambario, kuriame gyvena ji, duktė ir atsakovės motina. Tad vertinant gyvenimo sąlygas, tai pas ieškovą jos geresnės. Ieškovo gyvenamojo namo aplinkai, buities sąlygoms VTAS neturėjo jokių pretenzijų. Teismo vertinimu, vaiko bendravimas su tėvu kas antrą savaitę yra suderinamas su vaiko užimtumu ir dienotvarke.

              Vaiko interesai yra suprantama kaip visuma priemonių, skirtų sukurti sveiką ir saugią aplinką vaikui, tenkinant vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.  Kita vertus, tėvai augindami ir auklėdami savo vaikus turi pareigą juos auginti sąžiningais ir garbingais žmonėmis bei parengti juos savarankiškam, kokybiškam ir atsakingam gyvenimui visuomenėje.

              CK 3.3 straipsnis nurodo, kad vienas šeimos teisės principų yra tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principas. Šiuo atveju, ieškovas siekia kokybiškos ir pilnavertės tėvystės, papildančios motinystę, ieškovas tėviškas pareigas siekia vykdyti ne tik kas antrą savaitgalį, tačiau dalyvauti vaiko gyvenime tiek, kiek jame dalyvauja ir vaiko mama. Pažymėtina, jog atsakovė ir šiuo metu preciziškai nevykdo (duomenys neskelbtini) teismo sprendime nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su dukra ir nėra tikimybės, jog tai ateityje bus vykdoma.

              Teismas pažymi ir tai, kad žmogaus socialinė prigimtis lemia, kad vaikas savo socialinėje aplinkoje mokosi socialinio gyvenimo taisyklių, kurios bus reikalingos trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Teismui palikus dabartinį status quo, kai atsakovė nustato savo bendravimo taisykles dukros su tėvu, būtų iš esmės vaikui ir tėvui atimta galimybė turėti jų kasdienio gyvenimo praktikas- žaisti, prieš miegą paskaityti pasaką, lankyti gimines, ugdytinas ir pažintines vietas ir pan. Tokias praktikas galėtų įgyvendinti tik motina ir jos šeimos nariai. Paliekant tokią praktiką, kai tėvas su vaiku bendrauja tik priklausomai nuo motinos noro, nustatomas neadekvatus socialinio elgesio modelis, pagal kurį vaiko kasdieniais reikalais rūpinasi mama, o tėvas gali vykdyti savo pareigas tik priklausomai nuo motinos noro. Tokios aplinkybės ne tik nepagrįstai sumenkina tėvo vaidmenį vaiko gyvenime, tačiau neatitinka tėvystės ir motinystės lygiavertiškumo turinio.

              Vaiko ir tėvo socialinis ryšys nėra duotybė, savaime kylanti iš jų biologinės kilmės bendrumo, toks ryšys turi būti nuolatos patvirtinamas ir puoselėjamas. Šiuo metu vaiko ir tėvo ryšys yra stiprus ir tvirtas, jis neatsirado savaime, jis buvo kuriamas nuo vaiko gimimo, todėl esmingai ribojant vaiko ir tėvo bendravimą (kaip tai daro atsakovė) toks ryšys, teismo vertinimu, imtų silpnėti, o tai aiškiai neatitinka vaiko interesų.

              Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių vaiko režimas ar darbotvarkė negalėtų būti tinkamai vykdomas vaikui pusę laiko praleidžiant pas tėvą. Teismo vertinimu, vaikas pas tėvą taip pat gerai gali pailsėti, ugdytis, vykti į užsiėmimus iš tėvo namų. Vaikas, kuris su tėvais praleidžia beveik vienodai laiko, formuojasi pilnavertiškesne, visapusiškesne asmenybe, o tai teismo vertinimu atitinka vaiko geriausius interesus.

              Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

              CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

              Kadangi ieškinio vienas iš alternatyvių reikalavimų tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos ir į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistinos pašto išlaidos.

              Ieškovas A. B., reikšdamas ieškinį teismui, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2021-01-14 mokėjimo nurodymas Nr. 61), ir advokatei Anželikai Meškaitei už procesinių dokumentų parengimą teismui ir atstovavimą civilinėje byloje visuose teismo posėdžiuose sumokėjo 1000 Eur (2021-12-27 sąskaita už teisines paslaugas AM-2021 Nr. 033, 2022-01-19 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1015428). Taip pat ieškovas už teismo psichologinės ekspertizės atlikimą sumokėjo 176,78 Eur (2021-06-26 vietinių mokėjimų kvitas) ir 100 Eur už mediaciją (2020-12-08, 2021-01-05 vietinių mokėjimų kvitai). Viso iš atsakovės A. M. ieškovo A. B. naudai priteistina 1351,78 Eur.

              Pašto išlaidos šioje byloje sudaro 24,61 Eur ir jos priteistinos iš atsakovės.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškovo A. B. ieškinį  tenkinti visiškai.

              Pakeisti (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5233-335/2018, nustatytą bendravimo su dukra V. B. tvarką ir nustatyti tokią A. B. ir nepilnametės dukros V. B. bendravimo tvarką:

-       vaiko tėvas A. B. su dukra V. B. bendrauja kiekvieną porinę metų savaitę, vaiką pasiimdamas neporinės savaitės sekmadienį 18 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir vaiku visapusiškai rūpinasi iki kitos savaitės sekmadienio vakaro, esant poreikiui – nuveda į darželį, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą – užtikrina ugdymo įstaigos lankymą;

-       vaiką grąžina į motinos gyvenamąją vietą porinės savaitės sekmadienį 18 val. Dukros V. B. ligos atveju iki visiško pasveikimo vaiku rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį vaikas randasi, tačiau apie vaiko ligą tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą bei užtikrina, kad vaikas galėtų bendrauti ryšio priemonėmis su abiem tėvais.  

              Priteisti ieškovui A. B. iš atsakovės A. M. 1351,78 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

              Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 24,61 Eur (dvidešimt keturis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

              V. B. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją po sprendimo paskelbimo   grąžinti VšĮ Molėtų r. PSPC.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

 

 

 

Teisėjas Liudvikas Myško