Civilinė byla Nr. e2-1596-1115/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00049-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Jurgitai Sapitavičienei, 

dalyvaujant ieškovo A. J. atstovui advokatui Dariui Ališauskui, atsakovei I. K., jos atstovei advokatei Evai Jankovskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei I. K., tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, notarė Dalija Svirbutienė, uždaroji akcinė bendrovė „Minorantė“ dėl nuosavybės teisės gynimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

1.1. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 2.3-4585-(41) 3.1 p. dalį dėl UAB „Minorantė“ 2007 metais parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo dalyje dėl žemės sklypo Nr. 1398-1, skirto K. J., suformavimo ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5784 dėl šio sprendimo patikslinimo;

1.2. panaikinti 2011 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 48S-1731 1.3 p. dalį dėl neatlygintinio perdavimo K. J. nuosavybėn žemės ūkio paskirties 0,14 ha sklypo Nr. 1398-1, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. balandžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1936 dėl šio sprendimo patikslinimo;

1.3. panaikinti 2014 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (1 p.) dėl 0,14 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėvas E. J.. Po jo mirties ieškovas kartu su seserimi (atsakove) I. K. priėmėme tėvo palikimą, lygiomis dalimis. Pažymėjo, jog aplinkybę, kad ieškovas paveldėjo ½ dalį, patvirtina pridedamas 2019 m. balandžio 25 d. paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtintas Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. Svirbutienės, reg. Nr. 5135. Paveldimo turto sudėtyje buvo ir turtas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), t. y. 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statiniai (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai), esantys (duomenys neskelbtini), kurių ½ dalį ieškovas paveldėjo. Tokiu būdu, ieškovui turėtų priklausyti ½ šio žemės sklypo dalis, sudaranti 0,1500 ha. Ieškovas nurodė, jog kreipusis į matininką atlikti sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypo kadastrinių matavimų atlikti matininkas negali, kadangi ieškovo tėvo sklypo viduryje yra suformuotas ir kaip atsakovės nuosavybė įregistruotas kitas - 0,1400 ha žemės sklypas, kuris jai buvo suteiktas, kaip motinos K. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei, atkuriant nuosavybės teises į buvusios savininkės F. Z. (K. J. motinos) žemę. Išaiškėjo, kad ieškovo tėvui priklausęs 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Šis sklypas yra „L“ formos, faktinis jo plotas (nustatytas ieškovo pakviesto matininko), sudaro 0,3728 ha. Tačiau tuo pat metu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre yra įregistruotas kitas, atsakovei priklausantis 0,14 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi atsakovei sklypas buvo suformuotas net ne iš dalies besiribojantis, o visiškai dengiantis ieškovo tėvo žemės sklypo plotą. Iš ieškovo tėvo sklypo liko du atskiri gabaliukai viršutinėje ir apatinėje sklypo dalyse, kurių vienos (viršutinės) sklypo dalies faktinis (matininko pamatuotas) plotas sudaro 0,1671 ha, o kitos (apatinės) – 0,0656 ha. Bendrai likęs plotas sudaro 0,2327 ha (0,1671+0,0656), tokiu būdu ieškovo paveldėta ½ dalis sudarytų tik 0,11635 ha, be to, ji padalinta per du atskirus sklypo gabalus, kuriuose nėra galimybės suformuoti patogaus ir racionaliai naudojamo žemės sklypo ar nustatyti racionalios naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Pradėjus gilintis į šią situaciją, paaiškėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu (3.1 p.) Nr. 2.3-4585-(41) buvo patvirtintas UAB „Minorantė“ 2007 metais parengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas, kuriuo aukščiau minėto sklypo vidurinėje dalyje K. J. buvo suformuotas kitas, 0,2000 ha žemės sklypas Nr. 1398-1, kurio dydis vėlesniu NŽT Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5784 buvo patikslintas (sumažintas) iki 0,14 ha.

3.       2023 m. liepos 14 d. teisme gautas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovo A. J. prašymas dėl ieškinio reikalavimų – 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 2.3-4585-(41) 3.1 p. dalį dėl UAB „Minorantė“ 2007 metais parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo dalyje dėl žemės sklypo Nr. 1398-1, skirto K. J., suformavimo ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5784 dėl šio sprendimo patikslinimo; 2) panaikinti 2011 m. gruodžio 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 48S-1731 1.3 p. dalį dėl neatlygintinio perdavimo K. J. nuosavybėn žemės ūkio paskirties 0,14 ha sklypo Nr. 1398-1, esančio (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. balandžio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1936 dėl šio sprendimo patikslinimo, atsisakymo tenkintas ir ši civilinės bylos dalis nutraukta.

4.       Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais sutiko.

5.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

6.       Tretieji asmenys notarė Dalija Svirbutinė ir UAB „Minorantė“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė. Jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 3, 4 dalys).

7.       Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo reikalavimą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo. Nurodė, kad jis turėtų būti panaikinamas bendraisiais teisės principų pagrindais. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės I. K. bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT), kuri iš bylos buvo pašalinta.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškinio reikalavimu sutiko, tačiau nesutiko su ieškovo reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo. Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių veiksmų, kas galėtų turėti priežastinį ryšį tarp jos veiksmų ir ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pažymėjo, kad ji pati neprašo teismo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo

9.       Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnio 3 dalimi, jeigu įstatymai ar šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas privalo tai darydamas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

10.       Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, todėl šių principų taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso ir nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 492/2004).

11.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

12.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad po ieškovo tėvo E. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ieškovas paveldėjo be kita ko ½ dalį 0,3000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Kitą ½ dalį šio turto paveldėjo atsakovė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2019 m. balandžio 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei Nekilnojamojo turto registro išrašas.

13.       Ieškovas nurodė, kad kilus nesutarimams su atsakove dėl paveldėto turto naudojimosi ir siekdamas atidalinti jam priklausantį sklypą arba nustatyti naudojimosi tvarką minėtu turtu, norėjo atlikti kadastrinius matavimus, tačiau to padaryti negalėjo, nes paaiškėjo, jog E. J. sklypo viduryje yra suformuotas ir kaip atsakovės nuosavybė įregistruotas kitas - 0,1400 ha žemės sklypas, kuris jai buvo suteiktas, kaip motinos K. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei, atkuriant nuosavybės teises į buvusios savininkės F. Z. (K. J. motinos) žemę. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis 2011 m. gruodžio 23 d. NŽT sprendimas, taip pat UAB „Minorantė“ parengtas žemės sklypo planas.

14.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei sklypas buvo suformuotas visiškai dengiantis E. J. žemės sklypo plotą. Iš E. J. sklypo liko du atskiri gabaliukai viršutinėje ir apatinėje sklypo dalyse, kurių vienos (viršutinės) sklypo dalies faktinis plotas sudaro 0,1671 ha, o kitos (apatinės) – 0,0656 ha. Bendrai likęs plotas sudaro 0,2327 ha. Tai atsispindi byloje esančioje sklypo schemoje.

15.       Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro raštų, dėl minėtų aplinkybių neliko galimybės įregistruoti tėvui priklausiusio žemės sklypo detaliojo plano.

16.       Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu (3.1 p.) Nr. 2.3-4585-(41) buvo patvirtintas UAB „Minorantė“ 2007 metais parengtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas, kuriuo aukščiau minėto sklypo vidurinėje dalyje K. J. buvo suformuotas kitas, 0,2000 ha žemės sklypas Nr. 1398-1, kurio dydis vėlesniu NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-5784 buvo patikslintas (sumažintas) iki 0,14 ha. Taigi minėtas K. J. (atsakovės motinai) atkurtas žemės sklypas buvo suformuotas ant E. J. nuosavybės teise priklausančio sklypo. Iš 2014 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad atsakovė minėtą sklypą paveldėjo.

17.       Pažymėtina, kad atsakovė ieškovo reikalavimui dėl 2014 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies (1 p.) dėl 0,14 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo neprieštaravo.

18.       Įvertinus šalių paaiškinimus ir argumentus, byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad 2014 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl 0,14 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išduota esant įsivėlusioms žemės reformos projekte padarytoms klaidoms, ko pasekmė yra tai, jog du atskiri žemės sklypai persidengia, todėl minėta paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis naikintina. Pažymėtina, kad byloje prieštaravimų dėl minėto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies panaikinimo nepateikta.

19.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

21.       Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neprašo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

22.       Iš pridėtų mokėjimo nurodymų bei pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovas realiai byloje patyrė 1 569,50 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Pažymėtina, kad nors ieškovo atstovas pateikė į bylą ataskaitas ir išrašytas sąskaitas didesnei nei minėta sumai, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Kadangi nagrinėjamu atveju pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, jog ieškovas faktiškai patyrė 1 569,50 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas patyrė pagal į bylą pateiktas sąskaitas ir ataskaitas nurodytas didesnes išlaidas.

23.       Įvertinus ieškovo atstovo dalyvavimą  trijuose teismo posėdžiuose, byloje pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad ieškovo realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 569,50 Eur), susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos.

24.       Ieškovas taip pat patyrė 105,00 Eur  išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Tai pagrindžia pateiktas mokėjimo kvitas. Teismas sprendžia, kad šios patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat pagrįstos (CPK 79 straipsnis).

25.       Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš atsakovės I. K. ir NŽT.

26.       Teismas atkreipia dėmesį, kad NŽT, iš pradžių dalyvavusi byloje kaip atsakovė, 2023 m. liepos 24 d. pašalinta iš bylos. Ieškovas ieškinio reikalavimų NŽT atžvilgiu 2023 m. liepos 14 d. atsisakė ir civilinė byla šioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartimi buvo nutraukta. Taigi iš esmės ieškovas reiškia procesinį reikalavimą byloje nedalyvaujančiam asmeniui, kuris neturėjo galimybės pasisakyti dėl ieškovo jam reiškiamo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, prašyme dėl ieškinio dalies atsisakymo ieškovas reikalavimo priteisti iš NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas nereiškė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti iš NŽT bylinėjimosi išlaidas.

27.       Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo iš atsakovės I. K. teismas pažymi, kad nors ieškinio reikalavimas tenkintas visiškai, tačiau šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pati atsakovė iš esmės neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nulėmę ieškovui būtinybę kreiptis į teismą, juo labiau, ieškovui pasikreipus į teismą, atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko. Kaip nustatyta byloje, priežastys, dėl kurių ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, buvo trečiojo asmens UAB „Minorantė“ veiksmai – žemės sklypo suformavimas atsakovei kito sklypo ribose. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo UAB „Minorantė“ atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjime teismo posėdžiuose nedalyvavo, siunčiamų dokumentų neatsiėmė, t. y. elgėsi visiškai pasyviai.

28.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovo realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 569,50 Eur už teisinę pagalbą bei 105,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį) priteisia iš trečiojo asmens UAB „Minorantė“.

29.       Duomenų apie kitų trečiųjų asmenų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

30.       Teismas byloje patyrė 94,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, priteistinos valstybės naudai iš trečiojo asmens UAB „Minorantė“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

panaikinti 2014 m. spalio 21 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (1 p.) dėl 0,14 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Priteisti ieškovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Minorantė“, j. a. k. 135119168, 1 674,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Minorantė“, j. a. k. 135119168, 94,62 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                Indrė Savkinienė