Administracinė byla Nr. I-8641-189/2015
Proceso Nr. 3-61-3-02443-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 66.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, susipažinęs su Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos skundu,
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-04-29 gautas Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (toliau – ir Koalicija, pareiškėja) skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 sprendimo Nr. 1-2310 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.
Teismo 2015-05-06 nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pateikiant Koalicijos statusą patvirtinančius dokumentus, t. y. Koalicijos įstatus, registracijos pažymėjimą.
Pareiškėja 2015-05-15 pateikė prašomus pateikti dokumentus, todėl laikytina, kad pareiškėja skundo trūkumus pašalino.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus viešojo ar vidaus administravimo srityje. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje.
Pareiškėja šiuo atveju prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 sprendimą Nr. 1-2310. Pareiškėjos vertinimu, ginčo Sprendimas yra norminis teisės aktas.
ABTĮ 2 str. 13 d. nustatyta, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003; 2009-08-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-464/2009, 2012-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-386/12).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-78/2006; 2007-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1-01/2007).
Ginčo Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 9 straipsniu, kuriame nustatyta, kad lošimo namai (kazino) steigiami vietos savivaldybės tarybos sutikimu, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2003-12-03 sprendimu Nr. 01A-41-150 „Dėl dokumentų, reikalingų sutikimams steigti lošimo namus (kazino) gauti, pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos“, kurio 2 punkte nustatyta, kad bendrovės gali pradėti įrengti lošimo organizavimo vietą tik gavusios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimą steigti lošimo namus. Vertinant Sprendimo turinį pažymėtina, jog Sprendimu yra išreikštas sutikimas, kuris galios visiems asmenims, šiuo atveju bendrovėms, siekiančioms patalpose (duomenys neskelbtini), įsteigti lošimo namus. Šis sutikimas yra bendro pobūdžio (skirtas ne kuriai nors vienai bendrovei) orientuotas į ateitį ir yra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei (t. y. bendrovėms ateityje siekiančioms ginčo patalpose steigti lošimo namus), todėl darytina išvada, kad Sprendimas yra norminis administracinis aktas. Tuo tarpu individualiu teisės aktu teisės normos yra taikomos išimtinai ir toks aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
Abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, teismui gali paduot ABTĮ 110 str. nustatyti subjektai, Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas, Vyriausybės atstovai. ABTĮ 110 str. nenustatyti subjektai, turi teisę prašyti teismą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, tik tuo atveju, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į pareiškėjos skundo turinį, išdėstytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėja pateiktu skundu iš esmės siekia inicijuoti norminę administracinę bylą. Pareiškėja nepatenka į ABTĮ 110 str. nustatytų subjektų ratą, todėl ji neturi teisės reikšti abstraktaus prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Pareiškėja kito savarankiško reikalavimo, išskyrus reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-04-01 sprendimą Nr. 1-2310 nekelia. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundu siekiama išimtinai ginčijamo norminio akto (Sprendimo) teisėtumo ištyrimo, skundo reikalavimas kildinamas tiesiogiai iš šio akto panaikinimo, koks nors kitas savarankiškas reikalavimas teismui nėra reiškiamas, taip pat nėra ABTĮ 111 str. nustatytų sąlygų, nėra teisinio pagrindo priimti Koalicijos skundą, kuriame reiškiamas reikalavimas susijęs su norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pagal ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p., kai atsisakoma priimti skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Koalicija 2015-04-27 mokėjimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą sumokėjo 28 EUR žyminį mokestį. Atsisakius priimti pareiškėjos skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.
Pareiškėjai išaiškintina, kad remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi, žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (ABTĮ 42 str. 2 d.).
Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 37 str. 3 d., 42 str. 1 d. 3 p.,
n u t a r ė:
Atsisakyti priimti Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutarčiai įsiteisėjus Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai, į. k. 301791588, grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos sumokėtą 28 EUR žyminį mokestį.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Bronius Januška