Civilinė byla Nr. 3K-3-467/2014

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00467-2012-3

                            Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 129.23                                                                  

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Č. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Audronės Muzikevičienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: Č. G., L. M., J. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo.

Antstolė Audronė Muzikevičienė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama už teismo sprendimo neįvykdymą skirti skolininkui Č. G. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, taikant ją nuo sprendimo neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. 2012 m. gegužės 30 d. Pareiškime ji nurodė, kad vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5-371/2010, kuriuo skolininkas Č. G. įpareigotas per dešimt dienų nuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti išieškotojų L. M. ir J. V. teisių pažeidimus bei atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie išieškotojų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). Skolininkui 2012 m. gegužės 17 d. buvo išsiųstas įpareigojimas įvykdyti teismo sprendimą iki 2012 m. gegužės 27 d., tačiau jis teismo sprendimo neįvykdė. Dėl šios priežasties antstolė 2012 m. gegužės 30 d. surašė  sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi tenkino pareiškimą:         skolininkui Č. G. už Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo dalies, įpareigojančios jį per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nevykdymą paskyrė baudą – po 20 Lt už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo išieškotojoms L. M. ir J. V.; priteisė iš Č. G. J. V. 200 Lt atstovavimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5-371/2010, kuriuo skolininkas (atsakovas) Č. G. įpareigotas per dešimt dienų nuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti išieškotojų (ieškovių) L. M. ir J. V. teisių pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie jų namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nustatant, jog, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo, išieškotojos turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti skolininko lėšomis ir išieškoti iš skolininko reikiamas lėšas. Antstolė 2012 m. gegužės 17 d. raštu Nr. SD-2066 įpareigojo skolininką įvykdyti teismo sprendimą iki 2012 m. gegužės 27 d., o 2012 m. gegužės 30 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. SD-J-3187. Teismo sprendimo ir antstolės reikalavimų skolininkas neįvykdė iki šiol.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino, kad skolininkas, suvokdamas teismo sprendimo nevykdymo padarinius, piktybiškai vengia vykdyti teismo sprendimą ir taip pažeidžia kitų proceso dalyvių teises, delsdamas vykdyti sprendimą jis sąmoningai sunkina jo įvykdymą. Teismas, skirdamas baudą, atkreipė dėmesį į skirtinos baudos tikslą, kuris yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku įvykdyti teismo sprendimą; atsižvelgė į tai, kad skolininkas yra neįgalus, jo šeimoje auga trys vaikai, du iš jų studijuoja aukštojoje mokykloje, vienas – bendrojo lavinimo mokykloje; padarė išvadą, kad maksimalios baudos skyrimas fiziniam asmeniui neatitiktų baudos skyrimo tikslų ir paskirties, todėl skirtinos baudos dydį sumažino iki 20 Lt už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, CPK 18 straipsnio, 585 straipsnio 1 dalies, 634 straipsnio 2 dalies, 771 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė skolininkui baudą už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Teismas atmetė skolininko argumentus dėl teismo sprendimo dalies įvykdymo, nes negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, jeigu jis neįvykdytas visa apimtimi; sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalį, nes Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai – skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo, išieškotojos turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti skolininko lėšomis bei išieškoti iš jo reikiamas lėšas – neturi reikšmės skolininko atsakomybei dėl teismo sprendimo nevykdymo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo (skolininkas) Č. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Suinteresuoto asmens teigimu, teismai, paskirdami jam baudą už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, netinkamai taikė ir aiškino CK 273 straipsnio 1 dalį, 771 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Tosa“ v. UAB „MG Valda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-510/2007; 2010 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Utenos apskrities viršininko administracija v. A. S., bylos Nr. 3K-3-146/2010; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės A. Mikulėnienės pateiktą sprendimų neįvykdymo aktą, bylos Nr. 3K-3-520/2013). Suinteresuoto asmens prievolė, kylanti iš Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo, nėra asmeninė. Teismas nurodytame sprendime įtvirtino CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimo neįvykdymo teisinius padarinius, todėl nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti ne CPK 771 straipsnio 5 dalį, o šio straipsnio 2 dalį. Išieškotojos nesinaudoja savo teise įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis, nesiekia teismo sprendimo įvykdymo, nebendradarbiauja nei su skolininku, nei su sprendimą vykdančiu antstoliu, o tik nori pasipelnyti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja antstolė Audronė Muzikevičienė prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Antstolė nurodė, kad nagrinėjamu atveju išieškotojai yra fiziniai asmenys, o sprendimo įvykdymo esmė – be kitų kliūčių pašalinimo, šulinio viršutinės dalies nugriovimas ir angos uždengimas dangčiu. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad jis nėra pajėgus tokius darbus atlikti, nors nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jau praėjo daugiau kaip treji metai. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu, kaip skolininko įpareigojimo neįvykdymo padarinys, išieškotojoms nustatyta teisė pačioms atlikti reikiamus veiksmus keliui atlaisvinti ar imtis priemonių teisių pažeidimams, t. y. galimybės patekti prie namų valdos apribojimui, pašalinti. Kokios tai galėtų būti priemonės, nenurodyta, todėl pasirinkta priemonė atlikti pažeidimo šalinimo veiksmus per priverstinį vykdymą atliekantį pareigūną, t. y. antstolį, ir yra suteiktos teisės imtis priemonių įgyvendinimas. Teismo sprendimas suteikė išieškotojoms alternatyvias teises, vieną iš jų išieškotojos pasirinko ir įgyvendino. Sprendime nenurodytas išieškotojoms suteiktų teisių įgyvendinimo eiliškumas, todėl kokias teises ir kuriuo metu įgyvendinti, renkasi jos pačios. Antstolė pažymėjo, kad skolininkui bauda skirta ne vien už teismo sprendimo, tačiau ir už priverstinio vykdymo metu nurodyto teisėto antstolio reikalavimo įvykdyti teismo sprendimą nevykdymą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Skolininkas kasacinio skundo argumentais visą atsakomybę dėl nevykdomo sprendimo siekia perkelti išieškotojoms, nors pareiga įvykdyti sprendimą priskirta jam, kaip neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys (išieškotojos) L. M. ir J. V. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Išieškotojų teigimu, jos savo teisėmis, įtvirtintomis teismo sprendime, negali pasinaudoti būtent dėl skolininko, kuris įvairiais būdais siekia išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, veiksmų. Nuo pat vykdymo proceso pradžios vykdymo veiksmai dėl skolininko nepagrįstai inicijuojamų teisminių ginčų buvo ne kartą stabdomi. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu patvirtino skolininko ir jo sutuoktinės separacijos sutartį, pagal kurią skolininkas dalį šulinio, kurį jis yra įpareigotas pašalinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu, perleido savo nepilnamečiam vaikui, tai pasunkino Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymą, todėl išieškotojos inicijavo proceso atnaujinimą skolininko separacijos byloje. Išieškotojos pažymėjo, kad, be išvardytų priežasčių, jos taip pat objektyviai dėl garbaus amžiaus, silpnos sveikatos ir sunkios finansinės padėties nėra pajėgios atlikti veiksmus už skolininką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir iš naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį teisės taikymo aspektu keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasacinis teismas pasisako keliamais teisės taikymo klausimais.

Nagrinėjamoje byloje kilo baudos skyrimo kasatoriui – suinteresuotam asmeniui (skolininkui) Č. G. – už Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu pagrįstumo klausimas.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Tam neturi reikšmės aplinkybė, ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti ar nenurodyti jo neįvykdymo padariniai, aptarti CPK 273 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės A. Mikulėnienės pateiktą sprendimų neįvykdymo aktą, bylos Nr. 3K-3-520/2013; kt.)

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, taip pat į tai, kad antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio I. Gaidelio pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-437/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės R. Vizgaudienės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-262/2014), konstatuoja, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nedetalizuojama, ar teismas gali nuspręsti dėl išankstinio lėšų, reikalingų sprendimui įvykdyti, išieškojimo iš atsakovo (skolininko). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi taikydamas CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius, ta pačia nutartimi gali išspręsti klausimą ir dėl išankstinio sprendimui vykdyti reikalingų lėšų išieškojimo iš skolininko, jeigu nagrinėjant klausimą dėl sprendimo neįvykdymo paaiškėja, jog išieškotojas neturi pakankamai lėšų sprendimui įvykdyti. Pareiga įrodyti, kad išieškotojas neturi pakankamai lėšų įvykdyti sprendimą už skolininką, ir pagrįsti reikiamą šių lėšų dydį tenka išieškotojui. Tais atvejais, kai išieškotojas turi pakankamai lėšų, jis gali savo lėšomis įvykdyti sprendimą, o vėliau jas išieškoti iš skolininko.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. sprendimu įpareigojo atsakovą Č. G. (kasatorių, skolininką) per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ieškovių L. M. ir J. V. (suinteresuotų asmenų, išieškotojų) teisių pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nustatant, jog, skolininkui neįvykdžius šios teismo sprendimo dalies per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išieškotojos turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti skolininko lėšomis bei išieškoti iš jo reikiamas lėšas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2011 m. gegužės 17 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 20 d. išaiškino pirmiau nurodyto teismo sprendimo vykdymo tvarką, ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. balandžio 30 d. Taigi teismo sprendimas, įpareigojantis kasatorių pašalinti išieškotojų teisių pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie jų namų valdos, yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).

Išieškotojoms 2011 m. sausio 11 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris vykdomas antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0151/011/0146. Antstolė 2012 m. gegužės 17 d. išsiuntė kasatoriui įpareigojimą įvykdyti sprendimą Nr. SD-2066, kuriuo šis įpareigotas įvykdyti teismo sprendimą iki 2012 m. gegužės 27 d. Nustačiusi, kad kasatorius teismo sprendimo neįvykdė, antstolė 2012 m. gegužės 30 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. SD-J-3187, kurį kartu su pareiškimu dėl baudos skyrimo perdavė Varėnos rajono apylinkės teismui.

Teismai, spręsdami baudos kasatoriui skyrimo klausimą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju susidurta su teismo sprendimo, įpareigojančio kasatorių atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kuriame yra nurodyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sprendimo neįvykdymo teisiniai padariniai, vykdymu (CPK 771 straipsnio 2 dalis); remdamiesi antstolio surašytu aktu, nustatė, jog sprendimas neįvykdytas. Kasaciniame skunde kasatorius šių aplinkybių neginčija. Nustatę, kad kasatorius teismo sprendimo neįvykdė, teismai skyrė jam baudą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu. Kasatorius, nesutikdamas su tokiais teismų procesiniais sprendimais, kasaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju teismai privalėjo vadovautis ne CPK 771 straipsnio 5 dalimi, o šio straipsnio 2 dalimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kuriame yra nurodyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyti neįvykdymo teisiniai padariniai, neįvykdymo, sutinka su nurodytu kasacinio skundo argumentu. Šiuo atveju teismai, remdamiesi CPK 771 straipsnio 2 dalimi, turėjo taikyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime nustatytus sprendimo neįvykdymo teisinius padarinius – leisti išieškotojoms įvykdyti teismo sprendimą kasatoriaus lėšomis, t. y. leisti išieškotojoms kasatoriaus lėšomis pašalinti jų teisės pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie jų namų valdos, arba imtis priemonių šiems veiksmams nutraukti skolininko lėšomis ir kartu išieškoti iš skolininko reikiamas išlaidas. Taigi, teismai, pažeisdami proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo teisinius padarinius, nepagrįstai skyrė kasatoriui baudą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, nors turėjo taikyti kitą, CPK 771 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamą, poveikio priemonę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vykdymo procese galimas procesinių teisinių sankcijų taikymas kitais pagrindais (CPK 616 straipsnis). Vienas tokių atvejų – antstolio reikalavimo nevykdymas ar kitoks kliudymas antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Už tokius veiksmus gali būti skiriama iki 1000 Lt bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimų taikyti skolininkui sankcijas kitais CPK nustatytais pagrindais nepareikšta, todėl teismai neturėjo pagrindo svarstyti tokių sankcijų skyrimo galimybių.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nutartys naikintinos dėl teismų padarytų proceso teisės normų pažeidimų (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Panaikinus nutartis, spręstinas klausimas dėl teisės išieškotojoms įvykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą kasatoriaus (skolininko) lėšomis nustatymo CPK 771 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tokio pobūdžio klausimo kasacinės ir apeliacinės instancijos teismai negali išspręsti iš esmės, nes tai galėtų būti aiškinama kaip blogesnio, negu yra skundžiamas, procesinio sprendimo kasatoriui priėmimas (CPK 313 straipsnis, 353 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas esminis teismų padarytas proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, panaikinus skundžiamas nutartis, civilinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad teismas, remdamasis šioje nutartyje padarytais išaiškinimais, išspręstų teisinių padarinių už teismo sprendimo nevykdymą taikymo kasatoriui klausimą (CPK 360 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas teisinių padarinių už teismo sprendimo nevykdymą taikymo klausimą, be kita ko, turėtų įvertinti ir išieškotojų nurodytas aplinkybes, kad jos dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos nepajėgios pačios asmeniškai įvykdyti teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios išieškotojų nurodomos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti kitokias, nei teismo sprendime nurodytos, jo neįvykdymo pasekmes (skirti skolininkui baudą ar pan.), nes atliekant teismo sprendime nurodytus veiksmus, išieškotojos gali naudotis trečiųjų asmenų pagalba, o vėliau išieškoti iš kasatoriaus (skolininko) šios pagalbos išlaidas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta šioje nutartyje, teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, išieškotojui, neturinčiam pakankamai lėšų jį įvykdyti už skolininką, de facto suvaržoma teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą, iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atskirai turėtų būti įvertinta, ar išieškotojų finansinė padėtis leis joms naudotis trečiųjų asmenų pagalba. Nustačius, kad tokios galimybės išieškotojos neturės, be kita ko, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl išankstinio sprendimui vykdyti reikiamų lėšų išieškojimo iš kasatoriaus (skolininko).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. spalio 30 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 62,37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).  Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė                                                                                        

Gediminas Sagatys                                              Dalia Vasarienė