Civilinė byla Nr. e3K-3-411-611/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00061-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.6.1; 3.3.3.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pramonės energija“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei ,,Biofuture“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Mineraliniai vandenys“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,MG Baltic Trade“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana (Pauliano ieškinys), kai ginčijamas kreditoriaus teises pažeidžiantis skolininko sudarytas sandoris, sąlygas (kreditoriaus teisių pažeidimo, ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo, neprivalėjimo sudaryti sandorį – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnis) bei draudimą bendrovei skolinantis iš savo akcininkų įkeisti šiems bendrovei priklausantį turtą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat mokėjimų kreditoriams eiliškumo tvarką (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB ,,Pramonės energija“ 2015 m. spalio 28 d. ieškiniu prašė teismo: pripažinti BAB ,,Biofuture“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo dienos); pripažinti BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 2014 m. gegužės 16 d. sudarytą maksimalios hipotekos sutartį negaliojančia ab initio; pripažinti BAB „Biofuture“ 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „MG Baltic Trade“ negaliojančiais ab initio; pripažinti BAB „Biofuture“ 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ negaliojančiais ab initio; taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „MG Baltic Trade“ grąžinti atsakovei BAB „Biofuture“ 11 050 336,82 Eur (38 154 603 Lt); taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti atsakovei BAB „Biofuture“ 1 674 872,57 Eur (5 783 000 Lt); priteisti BAB „Biofuture“ iš UAB „MG Baltic Trade“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė BAB „Biofuture“ vėlavo atsiskaityti už ieškovės tiektą šilumos energiją bei galią; kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-374-265/2016 patvirtintas jos 1 084 470,35 Eur finansinis reikalavimas šios atsakovės bankroto byloje. Dėl reikalavimo pripažinti 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktą bei 2014 m. gegužės 16 d. maksimalios hipotekos sutartį negaliojančiais ieškovė nurodė, kad atsakovė BAB „Biofuture“ prieš bankroto bylos iškėlimą įkeitė visą jai priklausantį turtą UAB „Mineraliniai vandenys“; kad tokiu būdu buvo siekiama nemokios bendrovės BAB „Biofuture“ turtą išlaikyti „MG Baltic“ įmonių grupėje. Pažymėjo, kad neegzistavo jokia objektyvi BAB „Biofuture“ pareiga 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktu įsipareigoti tai pačiai įmonių grupei priklausančios UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai įkeisti visą BAB „Biofuture“ turtą ir (ar) su UAB „Mineraliniai vandenys“ sudaryti ginčijamą hipotekos sutartį; BAB „Biofuture“ ir UAB „MG Baltic Trade“ sudarytoje 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutartyje, iš kurios kylančias teises ir pareigas 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo pagrindu tariamai perėmė UAB „Mineraliniai vandenys“, nebuvo įtvirtinto BAB „Biofuture“ įsipareigojimo užtikrinti 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutarties vykdymą viso turto įkeitimu.
4. Ieškovė teigė, kad šalių nesąžiningumą sudarant ginčijamus sandorius patvirtina aplinkybė, jog atsakovės BAB „Biofuture“, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MG Baltic“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tos pačios „MG Baltic“ įmonių grupės bendrovės, o UAB „MG Baltic Trade“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu, ginčijamo paskolos sutarties 2.4 punkto sudarymo bei ginčijamos hipotekos sutarties sudarymo metu buvo tiek BAB „Biofuture“, tiek ir UAB „Mineraliniai vandenys“ akcininkė.
5. Atsakovė BAB „Biofuture“ gautus 5 783 000 Lt (1 674 872,50 Eur) ginčijamais mokėjimais grąžino tai pačiai įmonių grupei priklausančiai atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“, tokiu būdu buvo sumažinta BAB „Biofuture“ turto sudėtis, nebuvo laikytasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos mokėjimų eiliškumo tvarkos. Atsakovės įgyvendino schemą ir taip išvengė ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto draudimo bendrovei, kuri skolinasi iš savo akcininkų, įkeisti šiems bendrovei priklausantį turtą.
6. Reikalavimas pripažinti negaliojančiais BAB „Biofuture“ atliktus mokėjimus atsakovėms UAB „MG Baltic Trade“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ gali būti tenkinamas ir kitu pagrindu – kaip reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl jo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, nes atsakovė BAB „Biofuture“ ginčijamus mokėjimus atliko pažeisdama imperatyviąsias CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl mokėjimų eiliškumo tvarkos bei selektyviai pasirinkdama kreditorius, su kuriais ketina atsiskaityti.
7. Ieškovė teigė nepraleidusi ieškinio senaties termino, nes apie sudarytus ginčijamus sandorius sužinojo tik po to, kai atsakovės BAB „Biofuture“ bankroto administratorius pirmajam šios bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimui pateikė tvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą. Ieškovė šią bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą gavo 2015 m. balandžio 23 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
10. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi AB „Biofuture“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-374-265/2016 patvirtintas ieškovės 1 084 470,35 Eur finansinis reikalavimas atsakovės BAB „Biofuture“ bankroto byloje, todėl ieškovė turi galiojančią ir neabejotiną 1 084 470,35 Eur reikalavimo teisę atsakovei BAB „Biofuture“.
11. Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu – ieškovė neginčija tiek atsakovei BAB „Biofuture“, tiek jos kreditoriams naudingo sandorio sudarymo, ginčija tik akcesorines (šalutines) prievoles, kurios buvo sukurtos paskolos sutarties pagrindu. Ieškovės argumentas, kad, sudarius 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, jos 2.4 punktu įsipareigojus UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai įkeisti visą turtą ir sudarius ginčijamą Hipotekos sutartį, smarkiai sumažėjo galimybės BAB „Biofuture“ atsiskaityti su ieškove ir kitais bendrovės kreditoriais, atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, reikia palyginti skolininko padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčijamu sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).
13. Iš byloje atsakovės BAB „Biofuture“ administratoriaus pateiktos įsipareigojimų ir turto santykio 2014 m. lentelės matyti, kad, sudarius 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį bei hipotekos sutartį, nebuvo atsakovės BAB „Biofuture“ turimo turto esminių pokyčių. Iki 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis nemokumo atžvilgiu buvo nereikšmingas ir, kalbant apie visus įsipareigojimus, svyravo nuo 3,5 proc. iki 7,2 proc. (atitinkamai 1,8 mln. nuo 61,2 mln. ir 3,7 mln. Lt nuo 49,3 mln. Lt). Ieškovės ginčijamų sandorių sudarymo dieną, t. y. 2014 m. balandžio 17 d., atsakovės balansinė turto vertė sudarė 77,2 mln. Lt (22,4 mln. Eur), o įsipareigojimų suma – 50,1 mln. Lt (14,5 mln. Eur), iš kurių pradelsti įsipareigojimai sudarė 1,79 mln. Lt (519,9 tūkst. Eur).
14. Iki ginčijamų 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punkto bei hipotekos sutarties sudarymo, taip pat ir po šių sandorių sudarymo dienos atsakovė turėjo pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais. Po šių sandorių sudarymo skolininkės, t. y. atsakovės BAB „Biofuture“, turto apimtis ir teisinis režimas nepasikeitė, finansiniai įsipareigojimai nepadidėjo.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes visas jo reikalavimas tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), tačiau teismas laikosi nuostatos, kad šioje byloje ginčijamų sandorių sudarymo eiga ir faktinių aplinkybių kontekstas neleidžia taikyti nurodyto teisminio precedento. Ginčijamos hipotekos sandorio pagrindu atsakovei buvo įkeistas tas pats nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, anksčiau buvęs įkeistas AB SEB bankui, vykdant su juo sudarytą 2006 m. liepos 21 d. kreditavimo sutartį. Ginčijami sandoriai nesukūrė UAB „Mineraliniai vandenys“ privilegijuotos kreditorės statuso, o tik padidino tokios rūšies prievolės (užtikrintos hipoteka) dydį. Tokios prievolės padidėjimas turėjo ir teigiamą poveikį, nes atitinkama lėšų suma buvo suteikta atsakovei ir ji panaudota užtikrinant atsakovės veiklos tęstinumą, atsiskaitant su kreditoriais. Esant nurodytų aplinkybių visetui, teismas konstatuoja, kad 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktu bei hipotekos sutartimi kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Be to, iš atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ pervestų lėšų buvo padengtas įsiskolinimas ne tik UAB „MG Baltic Trade“, bet ir AB SEB bankui, tačiau šio mokėjimo ieškovė neprašo pripažinti negaliojančiu.
16. Dėl ieškinio senaties – CK 6.66 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė apie šioje byloje ginčijamus sandorius sužinojo ne tuomet, kai atsakovės BAB „Biofuture“ bankroto administratorė UAB „Avere“ pirmajam šios bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimui pateikė tvirtinti bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą. Įstatyme nėra nustatytos pareigos kreditoriui domėtis skolininko sudaromais sandoriais, neprotinga reikalauti iš kreditorių nuolat sekti skolininkų sudaromus sandorius ir jais domėtis, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino actio Pauliana pareikšti.
17. Dėl privalėjimo sudaryti sandorį – sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). 2014 m. balandžio 17 d. sudarytos paskolos sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas neįvykdo savo įsipareigojimų, nustatytų sutarties 2.4 punkte, ar juos įvykdonetinkamai, tai paskolos davėjas turi teisę pareikalauti iš paskolos gavėjo grąžinti suteiktą paskolą. Paskolos sutarties 2.5 punkte patvirtina, kad šalys numatė ir susitarė dėl turto įkeitimo, kaip būtinos paskolos sutarties sąlygos. Pagal 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.5 punkto sąlygas turto įkeitimas – esminė paskolos sutarties sąlyga. Atsižvelgiant į įsipareigojimą suteikti 50 mln. eurų paskolą, kreditorės reikalavimas dėl tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka įprastą verslo praktiką. Aplinkybė, jog atsakovės, sudarydamos paskolos sutartį, susitarė dėl skolininkės prievolės vykdymo užtikrinimo, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste leidžia konstatuoti ginčijamų sandorių sudarymo privalomumą.
18. Dėl atsakovų ir trečiojo asmens nesąžiningumo – CK 6.67 straipsnio 7 punktas įtvirtina, kad nesąžiningumas preziumuojamas, kai skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai 50 proc. kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė BAB „Biofuture“ nebuvo atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ akcininkė, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo pripažinti sandorio šalis buvus nesąžiningas vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 7 punktu.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prieš sudarydamos paskolos ir hipotekos sutartis sandorio šalys žinojo faktinę atsakovės BAB „Biofuture“ įsipareigojimų būseną ir buvo įsitikinusios, kad jų sudarymo metu nėra pažeidžiami jokie esamų ar būsimų atsakovės BAB „Biofuture“ kreditorių interesai. Nustatyta, kad dėl paskolos ir hipotekos sutarčių sudarymo atsakovė BAB „Biofuture“ netapo nemoki, atsakovės BAB „Biofuture“ turto nesumažėjo, o atsakovės sudaryti sandoriai buvo nulemti tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių ir buvo įprasti verslo prasme, nepažeidė atsakovės kreditorių interesų, gautos paskolos lėšomis buvo padengti skoliniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorių šalių nesąžiningumo. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkė privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos.
21. Dėl pripažinimo, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), – ieškovės reikalavimas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.180 straipsnio 1 dalį, kadangi jie neatitinka CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl mokėjimų eiliškumo tvarkos, atmestinas.
22. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
23. Byloje nėra duomenų, kad sudarius ginčijamą 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktą, hipotekos sutartį ir atliekant ginčijamus mokėjimus atsakovės atžvilgiu buvo išduoti ir (ar) pradėti vykdyti išieškojimai pagal vykdomuosius dokumentus, kuriais remiantis būtų įsiteisėję kokių nors įstatymų įgaliotų institucijų sprendimai dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, taip pat dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, bei išduoti vykdomieji dokumentai kitiems piniginiams reikalavimams iš atsakovės patenkinti. Byloje nėra duomenų, kad tuo metu atsakovė turėjo pradelstų vykdytinų mokėjimų CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta trečiąja eile.
24. Teismas darė išvadą, kad neįrodyta actio Pauliana tenkinti būtinos sąlygos, nes nenustatyta kreditorės teisių ir interesų pažeidimo, ginčijamo sandorio šalys privalėjo jį sudaryti ir taip elgdamosi jos buvo sąžiningos.
25. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. kovo 2 d. nutartimi, išnagrinėjusi ieškovės UAB ,,Pramonės energija“ apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais atsakovių BAB ,,Biofuture“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktą bei 2014 m. gegužės 16 d. maksimalios hipotekos sutartį, bei panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais atsakovės BAB ,,Biofuture“ 11 050 336,82 Eur mokėjimą, atliktą atsakovei UAB ,,MG Baltic Trade“, ir 1 674 872,57 Eur mokėjimą, atliktą atsakovei UAB ,,Mineraliniai vandenys“, ir šią bylos dalį perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti ši naujo.
26. Dėl 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punkto bei 2014 m. gegužės 16 d. maksimalios hipotekos sutarties nutartyje nurodyta, kad ieškovė neginčija 2014 m. balandžio 17 d. sutartimi atsakovės UAB ,,Mineraliniai vandenys“ atsakovei  BAB ,,Biofuture“ 50 mln. Lt paskolos suteikimo, t. y. iš esmės neginčija pagrindinės paskolos sutarties, o ginčija tik išvestinę maksimalios hipotekos sutartį ir 2014 m. balandžio 17 d. sutarties 2.4 punktą. AB SEB bankas 2014 m. kovo 27 d. atsakymu į atsakovės prašymą dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo nurodė, kad neketina pratęsti ilgesniam laikui 20 000 000 Lt kredito limito, kreditas turi būti grąžintas ne vėliau kaip iki sutartyje nurodyto termino, tai tik patvirtina faktą, kad įmonei buvo reikalingos apyvartinės lėšos siekiant tinkamai įvykdyti sutartį su banku, tęsti savo veiklą, be to, fakto, kad paskolos sutartis įmonei buvo reikalinga, ieškovė neginčija. 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad jeigu paskolos gavėja neįvykdo savo įsipareigojimų, nustatytų šios sutarties 2.4 punkte (neįkeičia jai priklausančio turto atsakovės UAB ,,Mineraliniai vandenys“ naudai), ar juos įvykdo netinkamai, tai paskolos davėja turi teisę pareikalauti paskolos gavėjos grąžinti suteiktą paskolą ir sumokėti trigubo dydžio palūkanas, nustatytas šios sutarties 1 dalies 1.2 punkte. Šios sutarties sąlygos ieškovė taip pat neginčija. UAB ,,Mineraliniai vandenys“ atsakovei suteikė 50 000 000 Lt paskolą. Nei CK, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas paskolos sutarties įvykdymą užtikrinti skolininko turto įkeitimu. Toks prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas yra dažnas verslo praktikoje. Taigi atsakovė BAB ,,Biofuture“, siekdama gauti paskolą (kurios būtinumo ieškovė neginčija), privalėjo šios prievolės vykdymą užtikrinti turto įkeitimu. Nors ginčo hipotekos sutartimi buvo įkeistas visas atsakovės BAB ,,Biofuture“ tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas, bet bankroto byloje patvirtintas paskolos davėjos UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 11 501 813,87 Eur finansinis reikalavimas, ši kreditorė negali pretenduoti į didesnę nei patvirtinto reikalavimo sumą. Ginčo sandoriais nebuvo pažeisti įmonių kreditorių interesai. Ginčijamais sandoriais įmonė savo turto atsakovei UAB ,,Mineraliniai vandenys“ neperleido, o tik įkeitimu užtikrino tinkamą prievolės įvykdymą.
27. Dėl mokėjimų (atsiskaitymo) sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana bei CK 1.80, 6.9301 straipsnių pagrindais – atsakovė BAB ,,Biofuture“ 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. atliko 11 050 336,82 Eur mokėjimus atsakovei UAB ,,MG Baltic Trade“ ir 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. atliko 1 674 872,57 Eur mokėjimus atsakovei UAB ,,Mineraliniai vandenys“. BAB ,,Biofuture“ bankroto byloje teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi buvo patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai – atsakovės UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 11 501 813,87 Eur reikalavimas, užtikrintas hipoteka, taip pat net šešiasdešimt keturi pirmosios eilės kreditoriai su 113 585,95 Eur reikalavimais; vienas – antrosios eilės su 47 172,55 Eur; dvidešimt keturi trečiosios eilės kreditoriai su 1 120 420,33 Eur reikalavimais, iš jų ta pati UAB ,,Mineraliniai vandenys“ – su 17 531,35 Eur, UAB ,,Pramonės energija“ – su 1 084 470,35 Eur reikalavimais, kurie vėliau buvo tikslinti (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-205-265/2017).
28. Siekiant išsiaiškinti ieškovės reikalavimo pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais tiek CK 6.66 straipsnio, tiek 1.80 straipsnio pagrindu, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kaip tiksliai buvo paskirstytos 2014 m. balandžio 17 d. paskolos pagrindu gautos lėšos, t. y. su kokiais, be ginčo atsakovių, subjektais įmonė atsiskaitė, ar atlikdama ginčo mokėjimus įmonė neturėjo pradelstų mokėjimų kitiems tos pačios eilės kreditoriams, jeigu turėjo, kada suėjo atsiskaitymo terminai su jais.
29. Šalių pozicija šiais klausimais yra visiškai skirtinga: ieškovė laikosi pozicijos, kad ginčo mokėjimo metu įmonė buvo skolinga ne tik savo darbuotojams, bet ir valstybės biudžetui, turėjo pradelstų skolų trečiosios eilės kreditoriams, atsakovės laikosi priešingos pozicijos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų iš esmės nenagrinėjo ir nepašalino, nors ir konstatavo, kad įmonė skolų neturėjo, tačiau nenurodė, kokiais faktiniais bylos duomenimis remdamasis padarė šią išvadą, paneigiančią ieškovės argumentus. Todėl siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą šalims turi būti suteikta galimybė pateikti jų poziciją pagrindžiančius įrodymus, pašalinti byloje esančius faktinių aplinkybių prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.6 bei 1.80 straipsnių pagrindais, neatskleidė bylos esmės – nenagrinėjo, t. y. neištyrė bei neįvertino esminę reikšmę teisingam šio ginčo išsprendimui turinčių aplinkybių, susijusių su įmonės skolinių įsipareigojimų mastu, jų tenkinimo tvarka ginčo laikotarpiu ir t. t. Todėl apeliacinės instancijos teismas perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

30. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Pramonės energija“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti paskolos sutarties 2.4 punktą negaliojančiu ab initio, pripažinti maksimalios hipotekos sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti atsakovei BAB „Biofuture“ 9 000 365 Eur, pripažinti BAB „Biofuture“ 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. atsakovei UAB „MG Baltic Trade“ ir 2014 m. balandžio 17 d. – 2014 m. gruodžio 12 d. atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ atliktus mokėjimus negaliojančiais ab initio, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „MG Baltic Trade“ grąžinti 11 050 336,82 Eur ir atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti 1 674 872,57 Eur atsakovei BAB „Biofuture“. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo: teismai sprendime ir nutartyje, nuspręsdami, jog BAB „Biofuture“ sudaryti sandoriai nepažeidė ieškovės ir kitų BAB „Biofuture“ kreditorių teisių, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalį. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo: skolininkas tampa nemokus; būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus, jei dėl sandorio sudarymo sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi, nepaisant to, jog dėl tokio sandorio skolininkas sandorio sudarymo metu netampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014, kt.). Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, reikia palyginti skolininko padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).
2. Iki ginčijamų sandorių sudarymo BAB „Biofuture“ turto įkeitimu buvo užtikrinti tik AB SEB banko reikalavimai, kurie ginčijamų sandorių sudarymo metu sudarė tik 9 100 000 Lt. Po ginčijamų sandorių sudarymo viso BAB „Biofuture“ turto įkeitimu buvo užtikrinti didesnės nei 45 000 000 Lt sumos įsipareigojimai UAB „Mineraliniai vandenys“.
3. Jei nebūtų buvę sudaryti ginčijami sandoriai, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka, BAB „Biofuture“ akcininkės UAB „MG Baltic Trade“ reikalavimai būtų buvę tenkinami trečiąja eile kartu su kitų BAB „Biofuture“ kreditorių reikalavimais, o iš įkeisto BAB „Biofuture“ turto prioritetine tvarka būtų buvę tenkinti tik 9 100 000 Lt dydžio AB SEB banko reikalavimai (ĮBĮ 34 straipsnis, 35 straipsnio 1, 4 dalys). Tuo tarpu dėl ginčijamų sandorių sudarymo ir jų įvykdymo „MG Baltic“ įmonių grupės bendrovės UAB „Mineraliniai vandenys“ reikalavimai (dėl įkeitimo) buvo patenkinti iš BAB „Biofuture“ turto pirmiau visų kitų BAB „Biofuture“ kreditorių jai perdavus nuosavybėn beveik visą BAB „Biofuture“ turtą, t. y. visą įkeitimo objektą. Atitinkamai pasikeitė (sumažėjo) ieškovės ir kitų BAB „Biofuture“ kreditorių galimybės gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš BAB „Biofuture“ turto šios bendrovės bankroto procese, nes UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo suteikta privilegijuota padėtis visų kitų BAB „Biofuture“ kreditorių atžvilgiu.
4. Žemesnės instancijos teismuose buvo konstatuota, kad ginčijamais mokėjimais buvo sumažinta BAB „Biofuture“ turėto turto apimtis bei buvo selektyviai atsiskaitoma su pavieniais kreditoriais (tai pačiai įmonių grupei priklausančiomis bendrovėmis UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MG Baltic Trade“, kuri yra BAB „Biofuture“ akcininkė). Jei nebūtų buvę sudaryti šioje byloje ginčijami sandoriai (nebūtų įkeistas BAB „Biofuture“ turtas ir nebūtų atlikti ginčijami mokėjimai), visų trečiosios eilės BAB „Biofuture“ kreditorių (įskaitant ieškovės) reikalavimai iš BAB „Biofuture“ turto būtų buvę patenkinti 84,97 proc., o pirmosios eilės (BAB „Biofuture“ darbuotojų) bei antrosios eilės (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos bei muitinės) reikalavimai būtų buvę patenkinti visa apimtimi. Tuo tarpu dėl ginčijamų sandorių sudarymo nebuvo tenkinti nei pirmosios ar antrosios, nei trečiosios eilės kreditorių reikalavimai, tik prioritetiškai patenkinti atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ finansiniai reikalavimai. Taip ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovės ir kitų BAB „Biofuture“ kreditorių teisės ir interesai. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ignoravo bei netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kreditorių teisių pažeidimo.
5. Dėl sandorio šalių sąžiningumo: teismai, nusprendę, kad atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, neva buvo sąžiningos, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 dalies normas, įtvirtinančias sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijas. Be to, žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl tos pačios įmonių grupės bendrovių nesąžiningumo, sudarant tarpusavio sandorius.
6. Viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu sąlygų – skolininko nesąžiningumas, sudarant ginčijamą sandorį. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.
7. UAB „MG Baltic Trade“ buvo ir yra BAB „Biofuture“ akcininkė; atsakovės BAB „Biofuture“, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MG Baltic Trade“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei priklausančios bendrovės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 dalyse įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos. Tačiau žemesnės instancijos teismai paminėtas nesąžiningumo prezumpcijas taikyti nepagrįstai atsisakė.
8. Kadangi atsakovės BAB „Biofuture“, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MG Baltic Trade“ priklauso tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei, remiantis 16-u verslo apskaitos standartu „Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones“, yra privaloma parengti konsoliduotą finansinę ataskaitą, kurioje atsispindi visų įmonių grupei priklausančių bendrovių finansiniai duomenys apie turimą turtą ir įsipareigojimus kreditoriams. Vieši „MG Baltic“ įmonių grupės pareiškimai patvirtina, kad atsakovėms buvo žinoma apie BAB „Biofuture“ skolinius įsipareigojimus šios bendrovės kreditoriams ir tai, kad, BAB „Biofuture“ sudarant ginčijamus sandorius, bus pažeistos šios bendrovės kreditorių teisės. Be to, ginčijami sandoriai buvo sudaryti po to, kai BAB „Biofuture“ net 4 metus veikė nuostolingai, buvo faktiškai nutraukusi ūkinę komercinę veiklą, į prastovą išleidusi darbuotojus.
9. Atsakovės sumanė ir sudarydamos ginčijamus sandorius įgyvendino schemą, dėl kurios visas BAB „Biofuture“ turtas išlieka „MG Baltic“ įmonių grupės žinioje arba šiai įmonių grupei atitenka faktiškai visos iš BAB „Biofuture“ turto pardavimo bankroto proceso metu gautos lėšos, taip išvengiant ieškovės ir kitų BAB „Biofuture“ kreditorių reikalavimų tenkinimo šios bendrovės bankroto procese. Be to, įgyvendinta schema buvo apeitas (išvengtas) ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas bendrovei (šiuo atveju BAB „Biofuture“) skolinantis iš savo akcininkų (šiuo atveju UAB „MG Baltic Trade“) įkeisti šiems bendrovei priklausantį turtą. Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamuose sprendime ir nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, buvo sąžiningos. Tokiu būdu žemesnės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismai, spręsdami dėl atsakovių (priklausiusių tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei) sąžiningumo, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad tais atvejais, kai ginčijamus sandorius sudarė tos pačios įmonių grupės bendrovės, darytina išvada, kad tokių sandorių šalių elgesio negalima vertinti kaip sąžiningo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).
10. Dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo – padarydami išvadą, kad atsakovės privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
11. Viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu sąlygų yra tai, kad šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas ar kuri gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).
12. Bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose, nebuvo nustatyta jokių imperatyvų, kurie galėtų nustatyti skolininkės BAB „Biofuture“ pareigą sudaryti tiek 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktą ir hipotekos sutartį, tiek atlikti ginčijamus mokėjimus. BAB „Biofuture“ įsiskolinimas akcininkei UAB „MG Baltic Trade“, kuris 2014 m. balandžio 17 dieną sudarė daugiau nei 38 mln. Lt, pagal 2009 m. vasario 24 d. paskolos sutartį turėjo būti grąžintas iki 2015 m. gruodžio 31 d. (tačiau BAB „Biofuture“ šį įsiskolinimą grąžino 2014 m. balandžio 17 d.). Tiek didesnis nei 38 mln. Lt mokėjimas akcininkei UAB „MG Baltic Trade“, tiek 5 783 000 Lt mokėjimai „MG Baltic“ įmonių grupės bendrovei UAB „Mineraliniai vandenys“ buvo atlikti selektyviai, prieš BAB „Biofuture“ bankroto bylos iškėlimą, nors tuo metu BAB „Biofuture“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (įskaitant įsiskolinimus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, įsiskolinimus valstybės biudžetui, ieškovei ir kitiems kreditoriams).
13. Taigi, nebuvo jokios pareigos atsakovei BAB „Biofuture“ tiek sudaryti 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktą bei hipotekos sutartį, tiek atlikti ginčijamus mokėjimus. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „MG Baltic Trade“, kaip laiduotoja AB SEB banko atžvilgiu, galėjo perimti iš banko reikalavimo teises 9 100 000 Lt reikalavimų į BAB „Biofuture“ apimtimi ir taip perimti įkeitimo teises iš pradinio kreditoriaus (CK 6.83 straipsnio 1 dalis), tačiau ginčo situacijoje buvo pasirinktas kitas, sąmoningas scenarijus, kurį įgyvendinus įkeitimo apimtis „MG Baltic“ įmonių grupės bendrovei buvo padidinta iki 45 000 000 Lt.
14. Tuo tarpu sprendime ir nutartyje žemesnės instancijos teismai padarė priešingas ir nepagrįstas išvadas, kad BAB „Biofuture“ neva privalėjo sudaryti 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punktą, hipotekos sutartį bei atlikti ginčijamus mokėjimus.
15. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ignoravo tai, kad ginčijamais sandoriais buvo įgyvendinta neteisėta schema, kuria apeitas (išvengtas) imperatyvus ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas draudimas bendrovei, kuri skolinasi iš savo akcininkų, įkeisti šiems turtą, priklausantį bendrovei. Toks draudimas ABĮ nustatytas, siekiant apsaugoti kitų bendrovės kreditorių interesus. Iki ginčijamų sandorių sudarymo didesnis nei 38 mln. Lt BAB „Biofuture“ įsiskolinimas bendrovės akcininkei UAB „MG Baltic Trade“ nebuvo ir pagal ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą negalėjo būti užtikrintas BAB „Biofuture“ turto įkeitimu. BAB „Biofuture“ su UAB „Mineraliniai vandenys“ sudarius 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį, BAB „Biofuture“ buvo suteikta paskola, kurios pagrindu gautomis lėšomis buvo grąžintas BAB „Biofuture“ įsiskolinimas UAB „MG Baltic Trade“. BAB „Biofuture“ paskolos sutarties 2.4 punktu įsipareigojus ir vėliau ginčijama hipotekos sutartimi įkeitus visą savo turtą, buvo užtikrintas UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ sudarytos paskolos sutarties vykdymas (šia paskolos sutartimi suteiktos 45 000 000 Lt paskolos grąžinimas). Taigi, atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, įgyvendino schemą, kurią įgyvendinant BAB „Biofuture“ akcininkės UAB „MG Baltic Trade“ finansiniai reikalavimai (kurių dėl ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto draudimo nebuvo galima užtikrinti įkeitimu) buvo faktiškai perkelti kitai „MG Baltic“ įmonių grupei priklausančiai bendrovei UAB „Mineraliniai vandenys“ (seserinei bendrovei), užtikrinant pastarosios bendrovės kreditorių reikalavimus viso BAB „Biofuture“ turto įkeitimu.
16. Žemesnės instancijos teismai, atsisakydami pripažinti mokėjimus negaliojančiais dėl mokėjimų eiliškumo tvarkos pažeidimo, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalį. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sandoriu (mokėjimu) yra pažeidžiama įstatymuose įtvirtinta mokėjimų eiliškumo tvarka, toks sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015).
17. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsiskaitymų eiliškumą, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 2 punktą, įsiskolinimai, susiję su darbo santykiais, privalomi dengti antrąja eile. Tuo tarpu, remiantis CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiskolinimai biudžetui privalomi dengti trečiąja eile. Pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, kiti skolininko įsipareigojimai dengiami ketvirtąja ar penktąja eile, t. y. tik po to, kai padengiami įsiskolinimai, susiję su darbo santykiais, ir įsiskolinimai biudžetui.
18. 2013 m. gruodžio 31 dieną (iki ginčijamų sandorių sudarymo) BAB „Biofuture“ turėjo 462 759 Lt skolinių įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais, 5369 Lt skolą valstybės biudžetui. 2014 m. balandžio 17 dieną atsakovės BAB „Biofuture“ įsipareigojimai darbuotojams sudarė 110 400 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 27 306 Lt, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) – 81 676 Lt. Tuo tarpu atsakovės BAB „Biofuture“ pradelsti įsipareigojimai ieškovei sudarė apie 1,8 mln. Lt. Iškėlus BAB „Biofuture“ bankroto bylą šios bendrovės darbuotojams BAB „Biofuture“ liko nesumokėjusi 113 585,95 Eur (392 189,57 Lt), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) liko skolinga 47 172,55 Eur (162 877,38 Lt). Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą BAB „Biofuture“ ieškovei liko skolinga 1 084 470,35 Eur (kas atitinka 3 744 459,22 Lt). Taigi, kai buvo atliekami ginčijami mokėjimai (nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d.), atsakovė BAB „Biofuture“ turėjo piniginių įsipareigojimų darbuotojams bei valstybės biudžetui (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai). Todėl BAB „Biofuture“ mokėjimus privalėjo vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta eiliškumo tvarka, t. y. iš turimų lėšų pirmiausia padengti įsiskolinimus, susijusius su darbo santykiais, paskui padengti įsiskolinimą valstybės biudžetui ir tik tada spręsti, ar galimi ir kokia apimtimi mokėjimai kitiems BAB „Biofuture“ kreditoriams (įskaitant tai, kad BAB „Biofuture“ turėjo proporcingai padengti ir pradelstus skolinius įsipareigojimus ieškovei). Tačiau atliekant ginčijamus mokėjimus nebuvo laikytasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos. BAB „Biofuture“ ginčijamais mokėjimais padengė įsiskolinimus tik savo akcininkei UAB „MG Baltic Trade“ (38 154 603 Lt) ir tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei priklausančiai bendrovei UAB „Mineraliniai vandenys“ (5 783 000 Lt).
19. Taigi, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 6.9301 straipsnio 1 dalimi bei nurodyta kasacinio teismo praktika, BAB „Biofuture“ atlikti mokėjimai atsakovėms UAB „MG Baltic Trade“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ turėjo būti pripažinti negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms. Teismų sprendimu ir nutartimi yra sudaromos galimybės formuotis ydingai teismų praktikai, pagal kurią įmonių grupei priklausančioms bendrovėms yra įteisinama schema, kurią įgyvendinant yra ginami ne visų kreditorių, o selektyviai tik įmonių grupei priklausančių bendrovių interesai. Tokios schemos įteisinimas daro žalą tiek smulkiesiems bendrovių kreditoriams, tiek ir viešajam interesui, nes bankroto proceso metu prioritetiškai (kitų kreditorių, valstybės biudžeto, darbuotojų atžvilgiu) yra tenkinami tik įmonių grupės bendrovės kreditorių reikalavimai.
20. Ieškovė kartu su kasaciniu skundu teikia BAB „Biofuture“ bankroto administratoriaus 2017 m. vasario 15 d. raštą Nr. BIO-165 ir Nekilnojamojo turto registro išrašus, kuriuos prašo pridėti prie civilinės bylos medžiagos. Bankroto administratoriaus raštas patvirtina, kad dėl ginčijamos hipotekos sutarties sudarymo BAB „Biofuture“ bankroto administratorius perdavė atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ visą įkeistą turtą už 9 000 365 Eur, taip iš dalies tenkindamas kreditorės UAB „Mineraliniai vandenys“ reikalavimus, kurie sudarė iš viso 11 501 813,87 Eur.
31. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė BAB „Biofuture“ prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:
1. Ieškovė kasacinio skundo prašymuose formuluoja naują ieškinio reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas 2015 m. spalio 28 d. ieškinyje. Ieškovė kasaciniame skunde prašo pripažinti 2014 m. gegužės 16 d. maksimalios hipotekos sutartį, sudarytą BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“, negaliojančia ab initio ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, įpareigojant atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti (sumokėti) atsakovei BAB „Biofuture“ 9 000 365 Eur sumą (turto perdavimo atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ vertė). Vykdant atsakovės BAB „Biofuture“ bankroto procedūras, varžytynėse neparduotas įkeistas turtas 2017 m. spalio 24 d. turto perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas įkaito turėtojai UAB „Mineraliniai vandenys“. Bankroto proceso metu bankroto administratoriaus ir turto pirkėjo (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) sudarytas pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas sutarčiai, todėl tokie sandoriai turi būti ginčijami teisme CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose įtvirtintais bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
2. CPK 341 straipsnis nustato absoliutų kasacijos pagrindų draudimą įtvirtindamas, kad kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Ieškovė šiuo atveju reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo atskirai skundžiamas teismui ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme bei neperžiūrėtas apeliacinės instancijos teisme. Todėl naujas ieškovės reikalavimas negalėtų būti nagrinėjamas kasaciniame teisme.
3. CPK 347 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Tokia CPK nuostata reiškia, kad prie kasacinio skundo negali būti pateikiami jokie nauji įrodymai, nes kasacinis teismas nevertina naujų įrodymų ir jų pagrindu nenustato naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Todėl ieškovės prašymas pridėti naujus įrodymus (žr. nutarties 30.21 punktą) yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015). Nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana sąlygos konstatuoti negalima. Turi būti įrodyta, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Esant nemokumo situacijai, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių įvykdymo terminai kitiems kreditoriams, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).
5. Bylą nagrinėję teismai savo sprendime ir nutartyje pagrįstai, vadovaudamiesi pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nustatė, kad ieškovė neįrodė trijų iš septynių privalomų actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. kreditorių teisių pažeidimo, skolininko neprivalėjimo sudaryti sandorį bei sandorių šalių nesąžiningumo.
6. Byloje neįrodyta, kad sudarius ginčijamus paskolos sutarties 2.4 punktą ir maksimalios hipotekos sutartį atsakovės AB „Biofuture“ turto sumažėjo ar neliko, kad negalima būtų atsiskaityti su atsakovės kreditoriais. Byloje nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovės BAB „Biofuture“ turto balansinę vertę sudarė 77,2 mln. Lt (22,4 mln. Eur). Po ginčijamų sandorių sudarymo neįvyko jokio atsakovės turimo turto mažėjimo pokyčių. 2014 metais prieš sudarant ginčijamą sutartį ir po jos sudarymo atsakovė nuolat atsiskaitydavo su darbuotojais, valstybės biudžetu, „Sodra“.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pakankamų actio Pauliana sąlygų visetas turi būti nustatomas ginčijamo sandorio sudarymo momentu ir negali būti perkeltas į išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pabaigą (pirmiau nurodytas 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Todėl ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai pateikia duomenis apie tai, kad, sudarius ginčijamus sandorius, atsakovės turto sumažėjo ir neliko galimybių iš atsakovės turto patenkinti ieškovės ir kitų atsakovės kreditorių reikalavimus.
8. Jeigu nebūtų sudaryti ginčijami paskolos sutarties bei maksimalios hipotekos sandoriai, tai atsakovės kreditoriais, tikėtina, taptų SEB bankas ir (arba) tik atsakovė UAB „MG Baltic Trade“, kuri, įvykdžiusi prievoles SEB bankui pagal laidavimo sutartį, turėtų ir laidavimo suma padidėjusį finansinį reikalavimą į atsakovę. Tokioje situacijoje iš viso neaišku, už kokią kainą ir kada galėtų būti parduotas atsakovės turtas iš varžytynių bankroto procese. Todėl pagal ieškovės modeliuojamą schemą negali būti objektyviai pagrįsta suma, kurią ieškovė nurodo kaip sumą, gautą už atsakovės parduotą turtą varžytynėse. Paminėtina, kad į skaičiavimus ieškovė įtraukia ir pirmosios eilės atsakovės kreditorių reikalavimų sumą, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog su pirmosios eilės kreditoriais, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų bendra suma sudarė 113 585,95 Eur, atsakovė BAB „Biofuture“ visiškai atsiskaitė bankroto proceso metu. Todėl ieškovė nepagrįstai daro išvadą, kad ginčijamos paskolos sutarties ir maksimalios hipotekos sutarties sudarymas gali būti laikomas atsakovės kreditorių teisių pažeidimu.
9. Atsakovės AB ,,Biofuture“, UAB ,,MG Baltic Trade“ ir UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 2014 m. balandžio 17 d. pasirašė atskirą susitarimą, kuriuo atsakovė UAB ,,Mineraliniai vandenys“ perėmė iš UAB ,,MG Baltic Trade“ teises, kylančias iš jos ir AB ,,Biofuture“ 2009 m. vasario 24 d. sudarytos paskolos sutarties. Įgyvendindama trišalį susitarimą, atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“ būtent ir įsipareigojo pervesti visą sumą, būtiną atsakovės BAB „Biofuture“ kreditorės UAB „MG Baltic Trade“ reikalavimams padengti. Atsakovė 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo pagrindu privalėjo atlikti mokėjimus kreditorei UAB „MG Baltic Trade“ pagal 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo sąlygas, todėl, priešingai nei teigia ieškovė kasaciniame skunde, negali būti konstatuojama, kad atsakovė 38 154 603 Lt įsiskolinimą grąžino atsakovei UAB „MG Baltic Trade“ suteikdama kokių nors privilegijų šiai vienai atsakovės kreditorei. UAB „Mineraliniai vandenys“ 1 674 872,57 Eur (5 783 000 Lt) mokėjimai buvo vykdomi dalimis pagal UAB „Mineraliniai vandenys“ ir BAB „Biofuture“ sudarytos paskolos sutarties grąžinimo sąlygas, taigi atsakovė BAB „Biofuture“, grąžindama atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ 5 783 000 Lt sumą, nesuteikė kokių nors privilegijų UAB „Mineraliniai vandenys“ kaip atsakovės kreditorei.
10. Atsakovė BAB „Biofuture“, 2014 m. balandžio 17 d. grąžindama 38 154 603 Lt įsiskolinimą atsakovei UAB „MG Baltic Trade“ bei įvykdydama 5 783 000 Lt mokėjimą atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“, nebuvo nemoki. Nurodyti mokėjimai neturėjo jokios įtakos atsakovės BAB „Biofuture“ turtinės padėties pasikeitimui ir buvo įvykdyti dar prieš 9 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei BAB „Biofuture“ dienos. Vykdant nurodytus mokėjimus atsakovės pradelstų įsipareigojimų dalis buvo nežymi, o vykdant nurodytus mokėjimus atsakovė atsiskaitymus su ieškove vykdė net didesne procentine dalimi nei su kitais atsakovės kreditoriais.
11. Aplinkybės, kad atsakovė UAB „MG Baltic Trade“ buvo ir yra atsakovių BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ akcininkė,, kad visos atsakovės priklauso „MG Baltic“ įmonių grupei, niekaip pačios savaime negali pagrįsti ir nepagrindžia byloje, kad sudarant ginčijamus sandorius atsakovės elgėsi kažkokiu būdu neteisėtai, nesąžiningai bei pažeidė ne tik ieškovės, bet ir kitų atsakovės BAB „Biofuture“ kreditorių teises.
12. Dėl BAB „Biofuture“ mokėjimų (atsiskaitymo) sandorių pripažinimo negaliojančiais – apeliacinės instancijos teismas savo nutartimi sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai ištirti įrodymus, kurie būtų susiję su actio Pauliana taikymu konkrečiai ginčijamų mokėjimų atžvilgiu, kiek tai susiję su ginčijamų mokėjimų metu esančiais atsakovės įsipareigojimais kreditoriams, atsakovės įsipareigojimų kreditoriams konkrečiu dydžiu bei faktiškai įvykdytais atsakovės mokėjimais kitiems kreditoriams ginčijamų mokėjimų vykdymo dieną. Ieškovė jokių konkrečių kasacijos pagrindų, argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas grąžinti bylos dalį dėl mokėjimų pagrįstumo papildomai pirmosios instancijos teismui nepagrįstas, nenurodė.
13. Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorius – ieškovė neginčija visos paskolos sutarties, o ginčija tik išvestinį iš paskolos sutarties sandorį – maksimalios hipotekos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016 pažymėjo, kad hipotekos sandoriai priklauso nuo pagrindinės prievolės, jos turinio, sudarymo ir pabaigos; dėl to, nepagrindus kredito linijos sutarties ar konkrečių jos sąlygų neteisėtumo, nepaneigtas ginčijamų sandorių sudarymo privalomumas ir negalima išvada, jog skolininkė buvo laisva suteikti kreditorei įkaitą ar jo nesuteikti.
14. Imperatyvas (privalomumas) atsakovei sudaryti ginčijamą maksimalios hipotekos sutartį nustatytas 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties 2.4 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000).
15. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto draudimas nurodytas tik bendrovės akcininkui ir nėra nustatytas kitiems su akcininku susijusiems ar jo kontroliuojamiems asmenims. Todėl ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai ir, priešingai byloje nustatytiems duomenims apie faktinę atsakovės BAB „Biofuture“ turto būklę, atsiskaitymų lygius su kreditoriais, teigia, kad 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartis buvo sudaryta tik tam, kad būtų apeitas ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas draudimas bendrovei skolinantis lėšų iš akcininko įkeisti savo turtą.
16. Teismai pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad hipotekos sutartimi buvo įkeistas visas atsakovės BAB ,,Biofuture“ tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas, tačiau, susiklosčius faktinei situacijai, jog atsakovei iškelta bankroto byla, kurioje patvirtintas paskolos davėjos UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 11 501 813,87 Eur finansinis reikalavimas, ši kreditorė negali pretenduoti į didesnę nei patvirtinto kreditoriaus reikalavimo sumą, todėl tai, kad buvo įkeistas visas įmonės turtas, esant paminėtai faktinei situacijai, neturi teisinės reikšmės (ĮBĮ 34 straipsnis).
17. Vien aplinkybė, kad mokėjimai atsakovės buvo įvykdyti susijusiems asmenims, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi byloje nustatyta, jog mokėjimai buvo įvykdyti teisėtai sudarytų sandorių pagrindu ir neturėjo jokios įtakos atsakovės turtinei padėčiai ir nepažeidė jokių ieškovės ir kitų atsakovės kreditorių teisių.
18. Dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo – apeliacinės instancijos teismui visiškai pakako nustatyti, kad ieškovė nėra byloje įrodžiusi dviejų privalomų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditorių teisių pažeidimo ir neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai ir nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nusprendė, kad byloje nėra būtina spręsti dėl kitų likusių actio Pauliana sąlygų, tarp jų ir dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo.
19. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų kaip nors patvirtinti CK 6.67 straipsnio 7 punkte nustatytą nesąžiningumo prezumpciją. Byloje nebuvo nustatyta, kad BAB „Biofuture“ (skolininkė) kontroliuoja kitą paskolos sutarties šalį – UAB „Mineraliniai vandenys“. Atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ ir „MG  Baltic trade“, būdamos susiję juridiniai asmenys, neabejotinai gerai žinojo atsakovės BAB „Biofuture“ turtinę padėtį, atsakovės kreditorius, todėl negali būti konstatuojama, kad atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos. Aplinkybė, kad ginčijamus sandorius sudarė tos pačios grupės įmonės, savaime nėra ir negali būti laikoma patvirtinančia, kad ginčijamų sandorių šalys elgėsi nesąžiningai. Taip pat vien aplinkybė, kad atsakovės veikla prieš 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo buvo nuostolinga, negali būti pagrindas pripažinti, kad atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningos.
20. Dėl CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos – CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eilės tvarka. Šiame straipsnyje nurodytas mokėjimų eiliškumas taikomas tik pagal nustatyta tvarka išduotus vykdomuosius ir kitus mokėjimo dokumentus, nurodytus CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015, nurodydamas, kad šis mokėjimo eiliškumas taikomas tik tuomet, kai mokėjimai atliekami pagal vykdomuosius dokumentus.
21. Ginčijamų sandorių sudarymo, vykdymo metu atsakovės BAB „Biofuture“ atžvilgiu nebuvo išduota jokių vykdomųjų dokumentų, dėl kurių atsakovė privalėjo mokėjimus vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nustatyta pirmąją, antrąja bei ketvirtąja eilėmis. Ieškovės kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad, iškėlus BAB „Biofuture“ bankroto bylą, šios bendrovėms darbuotojams liko nesumokėta 113 585,95 Eur (392 189,57 Lt) o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai („Sodrai“) bendrovė liko skolinga 47 172,55 Eur (162 877,38 Lt). Bylos duomenimis, patvirtinta, kad bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovė minėtų įsiskolinimų neturėjo, nes iki bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimai darbuotojams ir valstybės biudžetui buvo dengiami visa apimtimi. Nurodyti įsiskolinimai susidarė tik po bankroto bylos atsakovei iškėlimo dienos. Taigi mokėjimų nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi ir 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
22. Dėl restitucijos – teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, ginčijamų sandorių šalių neįmanoma būtų grąžinti į pradinę padėtį, nes, UAB „MG Baltic Trade“ grąžinus lėšas atsakovei BAB „Biofuture“, atsakovė BAB „Biofuture“, būdama bankrutuojanti įmonė, negalės UAB „MG Baltic Trade“ gražintų lėšų sumos grąžinti UAB „Mineraliniai vandenys“. Todėl restitucija faktiškai negalės būti įgyvendinta ir, atsakovės BAB „Biofuture“ nuomone, restitucija šiuo atveju negali būti taikoma. Nurodytos aplinkybės turėtų būti laikomos pagrindžiančiomis CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas restitucijos netaikymo sąlygas, nes dėl restitucijos nepagrįstai ir nesąžiningai  pablogėtų UAB „MG Baltic Trade“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ padėtis.
32. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovės UAB „MG Baltic Trade“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodyti tokie esminiai argumentai:

32.1.              Dėl atsakovių sąžiningumo – atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MG Baltic Trade“ visu atsakovės BAB „Biofuture“ veiklos laikotarpiu elgėsi sąžiningai visų BAB „Biofuture“ kreditorių atžvilgiu. BAB „Biofuture“ veikla nuo 2010 m. buvo nuostolinga. Ieškovė, būdama rūpestinga ir apdairi, galėjo imtis papildomų veiksmų tam, kad jos teisės dėl nuo 2010 m. prastėjančių BAB „Biofuture“ veiklos rezultatų nebūtų pažeistos. Susijusios bendrovės, siekdamos užtikrinti BAB „Biofuture“ veiklos tęstinumą, buvo prisiėmusios papildomų prievolių įvykdymo užtikrinimo įsipareigojimų trečiųjų asmenų (kitų kreditorių) naudai (pvz., 2013 m. lapkričio 20 d. susitarimas dėl 2006 m. liepos 21 d. kreditavimo sutarties pakeitimo, kuriuo atsakovė UAB „MG Baltic Trade“ įsipareigojo laiduoti BAB „Biofuture“ įsipareigojimų tinkamą vykdymą AB SEB bankui). 2013 m. gruodžio 10 d. atsakovė UAB „MG Balde Trade“ papildomai investavo 10 314 646 Lt į BAB „Biofuture“ įstatinį kapitalą, padidindama jį nuo 39 685 354 Lt iki 50 000 000 Lt. Dėl šių atsakovių veiksmų BAB „Biofuture“ kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą ne sumažėjo, bet padidėjo. Atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ lėšomis buvo atsiskaitoma su BAB „Biofuture“ kreditoriais tiek iki, tiek jau po bankroto bylos iškėlimo. Atsakovių sudaryti ieškovės ginčijami sandoriai buvo nulemti tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių ir buvo įprasti verslo prasme, nepažeidė atsakovės kreditorių interesų, gautos paskolos lėšomis buvo padengti skoliniai įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė BAB „Biofuture“ nebuvo atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ akcininkė, priėmė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog „nėra pagrindo pripažinti sandorio šalis buvus nesąžiningas vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 7 dalimi“. Šiuo aspektu teismo sprendimo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad CK 6.67 straipsnyje pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kai yra taikoma nesąžiningumo prezumpcija, ir šis sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-686/2015).

32.2.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Didžioji ieškovės kaip kreditorės reikalavimo dalis atsirado po ginčijamų sandorių, todėl negalima teigti, kad atsakovės sudarydamos sandorius siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi.

32.3.              Dėl kreditorių teisių pažeidimo – vertinant šios actio Pauliana sąlygos pagrįstumą šioje civilinėje byloje itin reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016 pateikti išaiškinimai, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), priklausanti nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio, pabaigos galiojimo, todėl galiojant pagrindinei prievolei nėra teisinio pagrindo hipotekos vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą. Tokie išaiškinimai reiškia, kad privilegijuotos padėties sudarymu galėtų būti pripažinta tik situacija, jei skolininkas be pagrindinės sutarties ar neteisėto tokio sandorio pagrindu sudarytų hipoteką. Analogiškos pozicijos pagrįstai laikomasi skundžiamuose teismų sprendimuose, nurodant, kad ieškovė ginčija pagrindinę prievolę užtikrinantį sandorį, tačiau nekvestionuoja pačios paskolos sutarties teisėtumo. Be to, ieškovė neginčija ir kitų tuo pačiu metu sudarytų sandorių, t. y. paskolos sutarties, 2014 m. balandžio 17 d. trišalio susitarimo, kredito grąžinimo AB SEB bankui paskolos sutarties pagrindu gautomis lėšomis. Tokia ieškovės pozicija leidžia daryti išvadą, kad šie sandoriai tiek atsakovei BAB „Biofuture“, tiek jos kreditoriams (įskaitant ieškovę) buvo naudingi. Kreditas atsakovei BAB „Biofuture“ buvo suteiktas ir panaudotas finansinei padėčiai pagerinti, atsiskaitant su kreditoriais, todėl paskolos sutartis negali būti laikoma pažeidžiančia kreditorių teises.

32.4.              89,9 proc. visų kreditorių reikalavimų turėjo būtent atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“. Turto įkeitimas yra įprasta teisėta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, ypač atsižvelgiant į atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ realiai suteiktos paskolos sumą – 45 mln. Lt, todėl nei paskolos sutarties 2.4 straipsnis, nei hipotekos sutartis savaime nepažeidžia kreditorių teisių. Ieškovė niekada neginčijo to paties turto ankstesnio įkeitimo AB SEB bankui ir niekada nelaikė jo kreditorių teisių pažeidimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015). Nepagrįsta pripažintina ieškovės pozicija, jog atsakovė UAB „Mineraliniai vandenys“ turėjo suteikti 45 mln. Lt paskolą, nereikalaudama prievolės įvykdymo užtikrinimo, įkeičiant skolininkės BAB „Biofuture“ turtą. Ieškovė nagrinėjant šią civilinę bylą žemesnės instancijos teismuose nepateikė jokių argumentų (įrodymų), patvirtinančių, jog normaliomis aplinkybėmis kitas asmuo ar ūkio subjektas suteiktų tokio dydžio kreditą be prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių.

32.5.              Teisės aktai nenustato draudimo šalims susitarti užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnis įpareigoja, kad sandoriai tarp susijusių asmenų atitiktų rinkos sąlygas. Kasaciniame skunde įrodinėjama, kad ginčijamo sandorio žalingumas pasireiškia ne jo sudarymo metu, bet gali pasireikšti išieškojimo iš įkeisto turto metu. Šiame kontekste svarbūs yra kasacinio teismo išaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad pakankamų actio Pauliana sąlygų visetas turi būti nustatomas ginčijamų sandorių sudarymo metu ir negali būti perkeltas į išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pabaigoje (pirmiau nurodytas 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nei paskolos sutarties 2.4 punktas, nei hipotekos sutarties sudarymas iš esmės nieko nepakeitė (pasikeitė tik hipotekos kreditoriaus asmuo, kai vietoj AB SEB banko turtas buvo įkeistas UAB „Mineraliniai vandenys“) ir neturėjo jokios įtakos atsakovės BAB „Biofuture“ kreditoriams, lyginant sudarytų ginčijamų sandorių galimas pasekmes su atsakovės kreditorių padėtimi, kuri buvo iki ginčijamų sandorių sudarymo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises.

32.6.              Dėl privalėjimo sudaryti hipotekos sandorį – šalys privalėjo susitarti dėl paskolos sutarties 2.4 punkto bei maksimalios hipotekos sutarties, kurių pagrindu įkeistas atsakovės BAB „Biofuture“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016, kt.). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Paskolos sutarties sudarymą ir atitinkamai hipotekos sutarties sudarymą lėmė susiklosčiusios faktinės aplinkybės visų pirma būtinybė rasti papildomų finansavimo šaltinių, kai AB SEB bankas atsisakė pratęsti kreditavimo sutartį, ir baigėsi paskolos sutarties su UAB „MG Baltic Trade“ terminas. Teisinė pareiga įkeisti skolininko turtą suteikusio kreditą asmens naudai pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016). Paskolos sutarties 2.5 straipsnis patvirtina, kad be prievolės įvykdymo užtikrinimo paskolos sutartis nebūtų buvusi sudaryta, t. y. paskolos sutartis nebūtų sudaryta be skolininko įsipareigojimo įkeisti turtą.

32.7.              Ieškovė kasaciniame skunde prašo įpareigoti atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti (sumokėti) atsakovei BAB „Biofuture“ 9 000 365 Eur sumą (turto perdavimo atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ vertę). Atkreiptinas dėmesys, jog tai yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo nurodytas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde.

32.8.              Dėl mokėjimų (atsiskaitymų) sandorių – apeliacinės instancijos teismas nesprendė dėl šių ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos dalies  esmės, kadangi nenagrinėjo esminę reikšmę teisingam šio ginčo išsprendimui turinčių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas grąžino šią civilinės bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kasaciniame skunde nėra suformuluota jokių kasacijos pagrindų, susijusių su netinkamu CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymu, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria civilinės bylos dalis grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nepagrįstumą ir neteisėtumą.

32.9.              Dėl ginčijamų mokėjimų UAB „MG Baltic Trade“ – paskolos likutis 2014 m. sausio 1 d. buvo 38 154 603 Lt. Suėjęs paskolos grąžinimo terminas lėmė pareigą grąžinti BAB „Biofuture“ paskolą UAB „MG Baltic Trade“. 2014 m. balandžio 17 d. atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „MG Baltic Trade“ ir BAB „Biofuture“ pasirašė susitarimą dėl prievolės įvykdymo, kuriuo susitarė, jog UAB „Mineraliniai vandenys“ įvykdys prievolę už BAB „Biofuture“. Vietoj UAB „MG Baltic Trade“, kuriai buvo grąžinta paskola, kreditore tapo UAB „Mineraliniai vandenys“ (CK 6.112 straipsnio 4 dalis). Šio mokėjimo esmė yra ta, kad BAB „Biofuture“ pervedė UAB „MG Baltic Trade“ ne savo lėšas ir tokiu veiksmu nepablogino savo finansinės padėties, bet BAB „Biofuture“ pervedė UAB „Mineraliniai vandenys“ lėšas, skirtas įsipareigojimams UAB „MG Baltic Trade“ įvykdyti. Ieškovė neginčijo mokėjimų, kuriais AB „Biofuture“ grąžino paskolą AB SEB bankui, tačiau nepagrįstai ginčija paskolos grąžinimo mokėjimus, kuriuos už AB „Biofuture“ įvykdė UAB „Mineraliniai vandenys“.

32.10.              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta bendroji taisyklė – nemokus skolininkas neturi teisės suteikti privilegijų vienam iš savo kreditorių, nepriklausomai nuo šio turimų reikalavimų dydžio. Tačiau atsiskaitymas su vienu iš kreditorių, suteikiant šiam pirmumą prieš kitus kreditorius, laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jis atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014). Šis išaiškinimas patvirtina, kad ginčijami mokėjimai atlikti vykdant paskolos sutartį, trišalį susitarimą, kurių ieškovė neginčijo, todėl mokėjimai yra teisėti. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, esant nemokumo situacijai, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių įvykdymo terminai kitiems kreditoriams, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).

32.11.              Ginčijamus mokėjimus pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restituciją, atsakovės BAB „Biofuture“ bankroto byloje susidarytų situacija, kad atsakovė UAB „MG Baltic Trade“, nebūdama atsakovės BAB „Biofuture“ kreditorė iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, taptų viena iš didžiausių kreditorių, nors 2014 m. balandžio 17 d. trišalis susitarimas liktų galioti. Ginčijamų sandorių šalys nebūtų grąžintos į pirminę padėtį, kadangi, UAB „MG Baltic Trade“ grąžinus lėšas, atsakovė BAB „Biofuture“, būdama bankrutuojanti įmonė, negalės grąžinti šių lėšų UAB „Mineraliniai vandenys“. Taigi restitucija faktiškai negalės būti įgyvendinta, nurodytos aplinkybės atitinka CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas restitucijos netaikymo sąlygas.

32.12.              CK 6.9301 straipsnyje nurodyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka netaikytina, sprendžiant dėl lėšų pervedimo UAB „MG Baltic Trade“, nes skolą šiuo atveju grąžino ne BAB „Biofuture“, bet UAB „Mineraliniai vandenys“.

32.13.              Dėl ginčijamų mokėjimų UAB „Mineraliniai vandenys“ – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuojama pozicija, kad įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių įvykdymo terminai kitiems kreditoriams, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015). AB „Biofuture“ atsiskaitinėjo ne tik su MG Baltic įmonių grupės įmonėmis, bet ir su savo nuožiūra pasirinktais tiekėjais. Atsakovė BAB „Biofuture“ iki bankroto bylos iškėlimo sąžiningai siekė atsiskaityti su visais kreditoriais, ne tik su susijusiais asmenims.

32.14.              Bankroto byla atsakovei BAB „Biofuture“ buvo iškelta tuo pagrindu, kad, suėjus nustatytam terminui grąžinti UAB „Mineraliniai vandenys“ likusią paskolos dalį, 2014 m. rugpjūčio 1 d. pradelsti 42 218 296 Lt įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto 72 788 412 Lt turto vertės. Tik su dviem kreditoriais buvo delsiama atsiskaityti (buvo pradelsti įsipareigojimai), t. y. su ieškove (2 418 296 Lt), arba 5,7 proc. visų pradelstų įsipareigojimų, ir atsakove UAB „Mineraliniai vandenys“ (39 800 000 Lt), arba net 94,3 proc. visų pradelstų įsipareigojimų sumos. Kitiems kreditoriams pradelstų įsipareigojimų atsakovė neturėjo. Atsakovės bankroto administratorius iš atsakovės turimų lėšų po bankroto bylos iškėlimo dienos (2014 m. spalio 14 d.) atliko mokėjimus visiems atsakovės pirmosios eilės kreditoriams. Šių mokėjimų, kaip pažeidžiančių kreditoriaus teises, ieškovė neginčijo.

32.15.              Pagal 2014 m. gegužės 5 d. susitarimu patvirtintą paskolos grąžinimo grafiką BAB „Biofuture“ 2014 metais turėjo grąžinti UAB „Mineraliniai vandenys“ 22 000 000 Lt. Minėtas susitarimas yra galiojantis, nėra ginčijamas, todėl buvo ir yra privalomas jį sudariusioms šalims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015 pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose vertinant, ar skolininko atlikti mokėjimai nepažeidė kreditoriaus teisių, nustatytinas visiems kreditoriams išmokėtų lėšų vidurkis procentine išraiška. Tuo remiantis, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ būtų padengta mažesnė dalis visų jos reikalavimų, lyginant su kitais kreditoriais, restitucija tokios atsakovės atžvilgiu netaikytina, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Vidutiniškai po ginčijamų sandorių sudarymo buvo padengta 26,34 proc. kreditorių reikalavimų, o atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ – tik 13,13 proc. Su darbuotojais atsiskaityta 99,99 proc., su VMI – 100 proc., su „Sodra“ taip pat buvo atsiskaityta visiškai. 96,54 proc. kreditorių reikalavimų padengta paslaugų teikėjoms (bendrovėms „Lesto“, „Enerty“ ir kt.). Ieškovė nepateikia jokių argumentų, kodėl tik mokėjimai atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ pažeidžia kreditorių teises, nors šiai atsakovei procentine išraiška padengtų reikalavimų dalis yra perpus mažesnė negu vidurkis.

32.16.              Kadangi atliekant ginčijamus mokėjimus atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ atsakovė AB „Biofuture“ neturėjo jos atžvilgiu išduotų jokių vykdomųjų dokumentų, tai nėra priežasčių, dėl kurių atsakovė BAB „Biofuture“ privalėtų mokėjimus vykdyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nustatytomis pirmąja, antrąja bei ketvirtąja eilėmis. Todėl ginčijami mokėjimai neprieštaravo CK 6.9301 straipsnio 1 daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

33. CPK 341 straipsnyje įtvirtintas kasacijos draudimo pagrindas – kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytas draudimas galioja ir dėl sprendimo (nutarties) dalies, dėl kurios nebuvo paduota apeliacinio skundo ir kuri nebuvo peržiūrėta apeliacinės instancijos teismo ex officio (savo iniciatyva) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 43 punktą).
34. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
35. Ieškovė UAB „Pramonės energija“ kasaciniame skunde ginčija Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria šis teismas perdavė nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui bylos dalį dėl mokėjimų (atsiskaitymo) sandorių pripažinimo negaliojančiais. Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, turinčių reikšmės ginčijamų mokėjimo sandorių teisėtumui ir jų pripažinimui negaliojančiais. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl ginčo mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio bei 1.80 straipsnio pagrindais, neatskleidė bylos esmės – nenagrinėjo, t. y. neištyrė bei neįvertino esminę reikšmę teisingam šio ginčo išsprendimui turinčių aplinkybių, susijusių su įmonės skolinių įsipareigojimų mastu, jų tenkinimo tvarka ginčo laikotarpiu ir t. t. Šiuo tikslu Lietuvos apeliacinis teismas nurodė Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėti, kaip tiksliai buvo paskirstytos 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties pagrindu gautos lėšos, t. y. su kokiais, be ginčo atsakovų, subjektais atsakovė AB „Biofuture“ atsiskaitė, ar atliekant ginčo mokėjimus ši įmonė neturėjo pradelstų mokėjimų kitiems tos pačios eilės kreditoriams, jeigu turėjo, kada suėjo atsiskaitymo terminai su jais. Apeliacinės instancijos teismas perdavė šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Ieškovė kasaciniame skunde nenurodė argumentų dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto galimo netinkamo taikymo apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį grąžinti bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
37. Kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti konkretūs materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimai, turintys esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėję turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kiti CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtinti kasacijos pagrindai, išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.
38. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).
39. Ieškovei išsamiais teisiniais argumentais nepagrindus CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo ar netinkamo jo aiškinimo ir taikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nesuformulavo kasacinio skundo pagrindų dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Todėl kasacinis teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo ribų, nepasisako dėl ieškovės kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas mokėjimo sandorių teisėtumas ir jų atitiktis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytai mokėjimų kreditoriams eiliškumo tvarkai.

Dėl kasaciniame skunde pareikšto naujo reikalavimo

40. Ieškovė UAB „Pramonės energija“ kasacinio skundo prašyme suformulavo naują ieškinio reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas 2015 m. spalio 28 d. ieškinyje. Ieškovė kasaciniame skunde prašo, pripažinus negaliojančiais paskolos sutarties 2.4 punktą ir hipotekos sutartį, taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti (sumokėti) atsakovei BAB „Biofuture“ 9 000 365 Eur, t. y. turto perdavimo atsakovei UAB „Mineraliniai vandenys“ vertę (vykdant atsakovės BAB „Biofuture“ bankroto procedūras, varžytynėse neparduotas įkeistas turtas, įvertintas 9 000 365 Eur, 2017 m. spalio 24 d. turto perdavimo–priėmimo aktu buvo perduotas įkaito turėtojai UAB „Mineraliniai vandenys“). Šis pirmą kartą kasaciniame skunde pareikštas reikalavimas grąžinti nurodytą sumą yra naujas, jis nebuvo pareikštas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose.
41. Ieškinio dalyką (reikalavimus) ir jį pagrindžiančias aplinkybes (pagrindą) suformuluoja ieškovas teismui paduodamame ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis).
42. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai); naujais nelaikytini reikalavimai atlyginti žalą, atsiradusią ar padidėjusią pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir nesvarstė, ir kt. CPK 312 straipsnyje pateikiamas reikalavimų sąrašas nėra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2014; 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2016 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; kt.). Ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011).
43. Platesnio pobūdžio draudimas kasaciniame skunde ne tik reikšti naujus reikalavimus, bet ir remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, įtvirtintas CPK 347 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK išdėstytą teisinį reglamentavimą naujų ieškinio reikalavimų pateikimas galimas pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, išskyrus CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis, o apeliaciniame skunde – nėra galimas, juolab naujų reikalavimų pateikimas negalimas kasaciniame skunde.
44. Ieškovės kasaciniame skunde suformuluotas naujas reikalavimas taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę UAB „Mineraliniai vandenys“ grąžinti (sumokėti) atsakovei BAB „Biofuture“ 9 000 365 Eur, nebuvo keliamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose, šis naujas reikalavimas negalimas paduodant kasacinį skundą.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pripažindamas sandorius niekiniais ir spręsdamas dėl jų padarinių teismas turi pareigas veikti ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva). Vienai bylos šaliai prašant pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas, patenkinęs tokį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti ir restitucijos klausimą. Taigi teismas turi pareigą pasisakyti, ar yra pagrindas taikyti restituciją ir jeigu toks pagrindas nustatomas ir sprendžiama restituciją taikyti, tai kokiu būdu (natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais). Šį klausimą teismas sprendžia ex officio nepaisydamas to, ar byloje yra pateiktas prašymas restituciją taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016, 60 punktas).
46. Nagrinėjamos bylos atveju, kaip pirmiau nurodyta, teismas ex officio taiko restituciją, bet ieškovės pareikšto naujo reikalavimo taikyti restituciją pobūdis (prašoma grąžinti perleisto turto vertę) susijęs ne su ginčijama hipotekos sutartimi, o su bankroto byloje turto perdavimo kreditoriui aktu, kuris nėra ginčijamas. Naujo reikalavimo pareiškimas kasaciniame skunde nėra galimas, todėl teisėjų kolegija šio reikalavimo nenagrinėja.

Dėl CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų (kreditoriaus teisių pažeidimo, ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo, neprivalėjimo sudaryti sandorį) atitikties sudarant ginčijamus paskolos sutarties 2.4 punktą ir hipotekos sutartį

47. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
48. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).
49. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas).
50. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-378/2015).). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).
51. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.
52. Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
53. Byloje nustatyta, kad AB SEB bankas su atsakove AB „Biofuture“ sudarė 2013 m. liepos 19 d. maksimalios hipotekos sutartį, pagal kurią įkeistas atsakovės turtas, užtikrinant bankui atsakovės 20 000 000 Lt prievolių dydžio vykdymą pagal atsakovės įsipareigojimus bankui, kylančius iš sudarytos 2006 m. liepos 21 d. kreditavimo sutarties su vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais. AB SEB bankas 2014 m. kovo 27 d. atsakymu į atsakovės AB „Biofuture“ prašymą dėl kredito grąžinimo termino pratęsimo nurodė, kad neketina pratęsti 20 000 000 Lt kredito limito, kreditas turi būti grąžintas ne vėliau kaip iki su banku sudarytoje sutartyje nurodyto termino.
54. Ginčijamos 2014 m. balandžio 17 d. paskolos sutartimi UAB „Mineraliniai vandenys“ refinansavo AB SEB banko paskolą AB „Biofuture“, pagal sutartį įsipareigodama suteikti 50 000 000 Lt paskolą ir realiai suteikdama 45 000 000 Lt. Paskolos sutarties 2.4 punktu AB „Biofuture“ įsipareigojo UAB „Mineraliniai vandenys“ naudai įkeisti visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Fakto, kad paskolos sutartis ankstesnei paskolai refinansuoti įmonei buvo reikalinga, ieškovė neginčija.
55. Teisės aktai nenustato draudimo šalims susitarti užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą. Ginčijamais sandoriais įmonė savo turtą atsakovei UAB ,,Mineraliniai vandenys“ ne perleido, o turto įkeitimu užtikrino tinkamą prievolės įvykdymą.
56. Įkeitimas suteikiant paskolą yra įprastas sandoris verslo praktikoje. Bet kuris kitas asmuo ar ūkio subjektas, esant rinkoje įprastoms sąlygoms, suteikdamas didelę paskolą siektų prievolės įvykdymo užtikrinimo. Atsakovė BAB ,,Biofuture“ siekdama gauti paskolą (kurios būtinumo ieškovė neginčija) pagal paskolos sutarties 2.4 punktą privalėjo šios prievolės vykdymą užtikrinti turto įkeitimu. Ginčijama hipotekos sutartimi buvo įkeistas visas atsakovės BAB ,,Biofuture“ tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas, užtikrinant 50 mln. Lt paskolą, ši paskola refinansavo didesne apimtimi ankstesnį atsakovei AB SEB banko teiktą kreditavimą, kurio limitas buvo 20 mln. Lt. Šių aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad BAB ,,Biofuture“ bankroto byloje patvirtintas paskolos davėjos UAB ,,Mineraliniai vandenys“ 11 501 813,87 Eur finansinis reikalavimas, ši kreditorė negali pretenduoti į didesnę nei patvirtinto reikalavimo sumą.
57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016 išaiškinta, kad hipotekos sandoris yra akcesorinė (šalutinė) prievolė, susijusi su pagrindine (CK 4.170 straipsnio 1, 4 dalys, 4.174 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas), priklausanti nuo pagrindinės prievolės sukūrimo, turinio, pabaigos galiojimo, todėl galiojant pagrindinei prievolei nėra teisinio pagrindo hipotekos vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą. Privilegijuotos padėties sudarymu galėtų būti pripažinta tik situacija, jei skolininkas be pagrindinės sutarties ar neteisėto tokio sandorio pagrindu sudarytų hipoteką.
58. Nagrinėjamoje byloje paskolos sutarties sudarymas ir ją vykdant UAB ,,Mineraliniai vandenys“ paskolos suteikimas atsakovei BAB ,,Biofuture“ nėra ginčijamas. Todėl, remiantis pirmiau aptartu kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016, galiojant pagrindinei prievolei pagal paskolos sutartį nėra teisinio pagrindo hipotekos vertinti kaip nepagrįstų privilegijų kreditoriui suteikimą. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Jeigu hipotekos kreditorius skolininko turto įkeitimu siekia užsitikrinti paskolos grąžinimą, gauti reikalavimo teisės užtikrinimą, o suteiktos paskolos lėšos panaudotos skolininko finansinei padėčiai pagerinti, veiklai vykdyti, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais, tai tokio kreditoriaus pagal hipotekos sutartį tapimas privilegijuotu CK 4.170 straipsnio 3 dalies prasme dar nereiškia kitų kreditorių teisių pažeidimo.
59. Bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino, kad, sudarius ginčijamus paskolos sutarties 2.4 punktą ir hipotekos sutartį, neįvyko atsakovės BAB „Biofuture“ turimo turto esminių pokyčių (įvertinus turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį). Atsakovės finansinė padėtis neatitiko faktinio nemokumo būsenos – įmonė nebuvo nutraukusi veiklos, vykdė įvairias ūkines ir finansines operacijas, gavo pajamų ir turėjo išlaidų, grąžino skolas kreditoriams. Bylos įrodymų visuma nesudarė pagrindo teismams konstatuoti, kad hipotekos sandorio sudarymas sukėlė įmonės nemokumą ar nemoki įmonė suteikė pirmenybę tik vienai kreditorei. Todėl teismai pagrįstai sprendė, kad paskolos sutarties 2.4 punktu ir hipotekos sutarties sudarymu nebuvo pažeisti kreditorių interesai CK 6.66 straipsnio prasme.
60. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta praktika).
61. Paskolos sutarties 2.4 punktu BAB „Biofuture“ įsipareigojo visą turtą įkeisti paskolos davėjai UAB „Mineraliniai vandenys“. Paskolos sutarties 2.5 punktu nustatyta, kad jeigu paskolos gavėja neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus, nustatytus sutarties dalies 2.4 punkte, tai paskolos davėja turi teisę pareikalauti iš paskolos gavėjos grąžinti suteiktą paskolą. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad ginčijamo hipotekos sandorio sudarymą lėmė susiklosčiusios faktinės aplinkybės, būtent aplinkybė, kad atsakovės, sudarydamos paskolos sutartį, susitarė dėl skolininkės prievolės vykdymo užtikrinimo, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste leidžia konstatuoti ginčijamų sandorių sudarymo privalomumą.
62. Hipotekos sandoris priklauso nuo pagrindinės prievolės, jos turinio, sudarymo ir pabaigos. Atsakovių sudarytos paskolos sutarties nuostatomis skolininkė įsipareigojo prievolę užtikrinti turto įkeitimu, sutartis sudaryta laikantis sutarčių sudarymo laisvės principo. Ginčijama paskolos sutarties 2.4 punkto nuostata dėl pareigos įkeisti turtą tam, kad būtų užtikrintas prievolės vykdymas, atitiko įprastą verslo praktiką, nes finansinių sunkumų turintis skolininkas turi teisę vykdyti veiklą ir siekti atsiskaityti su kreditoriais. Paskolos sutarties pagrindu skolininkė gavo tam tikros naudos (tęsti veiklą, atsiskaityti su kreditoriais). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra konstatuota, kad nepagrindus paskolos sutarties ar konkrečių jos sąlygų neteisėtumo, nepaneigtas ginčijamo hipotekos sandorių sudarymo privalomumas ir negalima išvada, jog skolininkė buvo laisva suteikti kreditorei įkaitą ar jo nesuteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-219/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar jų išvada dėl šios actio Pauliana sąlygos (skolininko neprivalėjimo sudaryti sandorį) nekonstatavimo padaryta nukrypstant nuo teismų praktikos.
63. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, sandorį pripažinti negaliojančiu pagal actio Pauliana galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Nesąžiningumo prezumpcijos nustatytos CK 6.67 straipsnyje, kurio 7 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.); 8 punkte nurodyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.
64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio  kreditoriaus pareiga. Nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas baigtinis, todėl, nenustačius byloje aplinkybių, įtvirtintų šio straipsnio dispozicijoje, jis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos negali būti aiškinamos plečiamai, nes jos nustato išimtį iš bendros taisyklės, kad skolininko nesąžiningumą turi įrodyti kreditorius.
65. Kasaciniame skunde nurodoma, kad UAB „MG Baltic Trade“ buvo ir yra BAB „Biofuture“ akcininkė; atsakovai AB „Biofuture“, UAB „Mineraliniai vandenys“ ir UAB „MG Baltic Trade“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei priklausančios bendrovės, todėl taikytinos CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktuose įtvirtintos sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcijos (nutarties 30.7 punktas).
66. Įvertinę byloje surinktus įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nekonstatavo nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktuose įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos. Byloje nenustatyta, kad BAB „Biofuture“ (skolininkė pagal actio Pauliana ginčijamus sandorius) kontroliuoja kitą ginčijamų paskolos sutarties 2.4 punkto ir hipotekos sutarties šalį – UAB „Mineraliniai vandenys“, taip pat nenustatyta, kad vienos iš nurodytų sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys būtų abiejų bendrovių akcininkas. Ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė BAB „Biofuture“ nebuvo atsakovės UAB „Mineraliniai vandenys“ akcininkė. Nenustatyta, kad sandorių sudarymo metu BAB „Biofuture“ būtų priklausiusi asociacijai ir būtų su ja sudariusi ginčijamus sandorius, nes ginčijami sandoriai sudaryti su kita bendrove – UAB „Mineraliniai vandenys“. Taigi nėra aplinkybių, patvirtinančių CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktuose įtvirtintas nesąžiningumo prezumpcijas. Todėl kasacinio skundo argumentas dėl CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktų netinkamo taikymo teismų sprendime ir nutartyje teisiškai nepagrįstas.
67. Aplinkybė, kad ginčijamų sandorių šalys BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ priklausė tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei, yra reikšminga vertinant sandorio šalių sąžiningumą sudarant sandorį. Tokiu atveju šalių nesąžiningumą turėtų patvirtinti ir kiti bylos įrodymai bei jų pagrindu nustatytos aplinkybės dėl abiejų sandorių šalių sutartinių veiksmų, nukreiptų prieš kitų skolininko kreditorių interesus. Paskolos sutarties 2.4 punkto ir hipotekos sutarties sudarymo tikslas buvo užtikrinti prievolę pagal paskolos sutartimi suteiktą paskolą, o ne sumenkinti kitų kreditorių galimybes išsiieškoti iš BAB „Biofuture“ turto. Paskolos sutartimi ir hipotekos sutartimi buvo refinansuota ankstesnė BAB „Biofuture“ skola buvusiam hipotekos kreditoriui AB SEB bankui, o refinansavimo poreikis pagal suteiktą paskolos dydį bendrovei AB „Biofuture“ byloje nenuginčytas, kaip ir poreikis teikiant refinansavimo paskolą įkeitimu užsitikrinti prievolės įvykdymą. Kitų kreditorių galimybės išsiieškoti skolas dėl sudaryto įkeitimo sandorio nesumenko, nes šiuo sandoriu nepablogėjo BAB „Biofuture“ mokumas.
68. Vien ta aplinkybė, kad turto įkeitimo sandorį sudarė tos pačios grupės įmonės, jeigu nenustatoma CK 6.67 straipsnyje išvardytų nesąžiningumo prezumpcijos sąlygų, dar nereiškia, kad tokio sandorio šalių elgesys yra nesąžiningas, nes nesąžiningumui patvirtinti būtina nustatyti nesąžiningus ketinimus, tikslus sudarant sandorį arba tokiu sandoriu veikimą prieš kitus skolininko kreditorius, siekiant sumažinti jų galimybes išsiieškoti turimas reikalavimo teises iš skolininko turto. Hipotekos kreditoriaus reikalavimo pirmumas bankroto procese kitų kreditorių atžvilgiu yra nustatytas Įmonių bankroto įstatyme, nes tokį pirmumą lemia hipotekos kaip prievolės užtikrinimo priemonės pobūdis. Tokiu teisiniu reglamentavimu nesiekiama sumenkinti kitų kreditorių galimybių išsiieškoti skolas iš skolininko turto, bet nustatomas kreditorių reikalavimų eiliškumas, laikantis jų reikalavimų tenkinimo tvarkos, pirmiausia, bankroto byloje iš skolininko turto jį pardavus gautų lėšų tenkinant pagal įstatymą prioritetinės svarbos kreditorių reikalavimus. Todėl hipotekos sandoriu įkeičiant skolininko turtą kreditoriui toks sandoris dar nereiškia kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio prasme, jeigu įkeitimo paskirtis buvo prievolės užtikrinimas, o turto įkeitimas buvo atliktas įprastomis rinkoje sąlygomis ir nepablogino skolininko mokumo. Byloje nustatytos aplinkybės dėl ginčijamų sandorių šalių BAB „Biofuture“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ priklausymo tai pačiai „MG Baltic“ įmonių grupei neleidžia daryti išvados dėl jų nesąžiningo veikimo kitų kreditorių atžvilgiu, įvertinus ginčijamo hipotekos sandorio reikalingumą skolininkui ir tai, kad jis sudarytas įprastomis rinkoje sąlygomis.
69. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad sudarant ginčijamą įkeitimo sandorį buvo apeitas (išvengtas) ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas draudimas bendrovei (šiuo atveju BAB „Biofuture“) skolinantis iš savo akcininkų (šiuo atveju UAB „MG Baltic Trade“) įkeisti šiems bendrovei priklausantį turtą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo kasacinio skundo argumentu, nes pagal paskolos sutartį, kurios 2.4 punktas yra ginčijamas, ir hipotekos sutartį bendrovei AB „Biofuture“ skolino ne jos akcininkė – bendrovė UAB „Mineraliniai vandenys“ ir AB „Biofuture“ turtas įkeistas bendrovei UAB „Mineraliniai vandenys“, kuri nėra AB „Biofuture“ akcininkė. Taigi ginčijami sandoriai nepatenka į ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto draudimo įkeisti turtą apimtį, nes ginčijamų sandorių šaliai paskolą suteikė ne jos akcininkė.
70. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas dėl ginčijamu skolininko sudarytu sandoriu kreditoriaus teisių pažeidimo, ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo, neprivalėjimo sudaryti sandorį, CK 6.67 straipsnio 7 ir 8 punktus dėl šalių nesąžiningumo prezumpcijos, ABĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą bendrovei skolinantis iš savo akcininkų įkeisti šiems bendrovei priklausantį turtą, todėl pagrįstai nenustatė visų actio Pauliana tenkinti dėl ginčijamų paskolos sutarties 2.4 punkto ir hipotekos sutarties būtinų sąlygų, išvardytų CK 6.66 straipsnyje. Nenustačius šių sąlygų, nebuvo pagrindo pripažinti paskolos sutarties 2.4 punktą ir hipotekos sutartį negaliojančiais. Kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinio teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovių. Atsakovė BAB „Biofuture“ Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė prašymą atlyginti 1210 Eur advokato atstovavimo išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą išlaidas ir pridėjo šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
72. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme patirta 7,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ (j. a. k. 300073802) atsakovei BAB „Biofuture“ (j. a. k. 300515042) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) ir valstybei 7,43 Eur (septynis Eur 43 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Donatas Šernas