Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-384-881-2012].doc
Bylos nr.: 2A-384-881/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

Civilinė byla Nr. 2A-384-881/2012

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00993-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.4

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

 

     Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Londorff Oy apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1436-424/2011 pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo.

     Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 

     n u s t a t ė :

 

  1. Ginčo esmė

 

Ieškovas Lindorff Oy ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. R. 1 517,07 Lt skolos, 1 406,87 Lt delspinigių, 8,82 Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 17 d. atsakovas su pirminiu kreditoriumi AB ,,Hansabankas“ sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-086147-EG, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui mokėjimo kortelę su teise kredito limito apimtyje skolintis iš kreditoriaus ir grąžinti kreditą, kas mėnesį mokant sutartyje nustatytą mėnesinį mokėjimą. Atsakovas panaudojo jam suteiktą kredito limitą, tačiau panaudoto kredito laiku negrąžinimo, todėl pradinis kreditorius sutartį nutraukė. Ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovą įgijo 2008 m. spalio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi.

Atsakovas  įstatymų nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

     Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį atmetė.

      Teismas nurodė, jog asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Taigi, šios bylos kontekste ieškovas turi įrodyti savo pagrindinio reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumą.

      Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 str. 1 d.). Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu skelbimu (šio kodekso 1.65 straipsnis) (CK 6.109 str. 2 d.). Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 str. 5 d.).

       Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą (CK 6.109 str. 7 d.).

       Teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“, ar ieškovas CK 6.109 straipsnio nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimo faktą ar kad atsakovas dėl tokio reikalavimo perleidimo sutiko, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės priteisti iš atsakovo skolą. Kadangi ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą patvirtinančių aplinkybių, tokia ieškovo teisė į skolos priteisimą iš atsakovo negali būti ginama.

 

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas Lindorff Oy apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialiąsias ir proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas, teigdamas ieškinį teismui, kartu pateikė ir 2008 m. spalio 27 d. reikalavimo teisių į skolininką perleidimo sutartį, iš kurios matyti, kad kreditorius AB ,,Hansabanakas“ perleido ieškovui visas teises į G. R. vardu susiformavusią skolą pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 07-086147-EG bei visas ir neribotas su šia skola susijusias teises. Kadangi ieškovas teismui pateikė reikalavimo perleidimo sutartį, šis nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pirminio kreditoriaus perleistą reikalavimo teisę Linforff Oy. Pažymi, kad prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (tuo atveju, jei skolininkas nėra davęs sutikimo perleisti reikalavimo teisę). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-168/2010 UAB ,,Žaliasis tiltas“ ?. Danske Bank A/S Lietuvos filialas). Be to. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 pasisakė, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento. Kadangi atsakovas kartu su ieškiniu buvo informuotas apie įvykusį reikalavimo perleidimą, teismas nepagrįstai vien formaliais motyvais ieškinį atmetė.

 

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

       Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

        Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą, nutartį, ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, reglamentuojančias reikalavimo teisių perleidimo institutą, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl nusprendęs atmesti ieškinį formaliais pagrindais, priėmė nepagrįstą sprendimą, kas yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

      Kaip jau buvo minėta, atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas, nustatęs, kad egzistuoja CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, priėmė sprendimą už akių, ir atlikęs formalų įrodymų vertinimą, ieškinį atmetė.

      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sprendė, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“, ar ieškovas CK 6.109 straipsnio nustatyta tvarka būtų pranešę atsakovui apie reikalavimo perleidimo faktą ar kad atsakovas dėl tokio reikalavimo perleidimo būtų sutikęs. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes pagal CK CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė reikalavimo perleidimo sutartį, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tokių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, kaip teisingai nurodo apeliantas, prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką, tuo atveju, jei skolininkas nėra davęs sutikimo perleisti reikalavimo teisę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-168/2010 UAB ,,Žaliasis tiltas“ ?. Danske Bank A/S Lietuvos filialas). Be to. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 UADB „Ergo Lietuva“ ?. AB „Lietuvos geležinkeliai“ išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį kasacinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl atmesdamas ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

       Kadangi pirmosios instancijos teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. sprendimas už akių naikinamas ir byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

       Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovui iš ieškovo priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 88 Lt (CPK 93 str.).

       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsniu, 301-302 straipsniais, 324-325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a:

 

      Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 23011 m. birželio 17 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

      Priteisti ieškovui Lindorff Oy (juridinio asmens kodas 0140351-4, Joukahaisenkatu 6, Turku, Suomija) iš atsakovo G. R. (a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 88 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

      Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

      Teisėja                                                                      Vilija Mikuckienė