Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-966/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00043-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1;

 (S)

2.1.7.4.6; 2.1.15.3.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.4; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Daivai Aliulienei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei,

nuteistajai N. R., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

civilinio ieškovo UAB „T.“ atstovui advokatui Vaidui Radvilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 196 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 valandų visuomenės labui; pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 7 (septyni) mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai išdirbant 20 valandų visuomenės labui.

Civilinio ieškovo UAB „T.“ civilinis ieškinys patenkintas ir iš N. R. priteista 20 531,72 Eur turtinei žalai atlyginti ir 7 102,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       N. R. nuteista už tai, kad neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai pašalino ir pakeitė elektroninius duomenimis padarydama žalos, t. y., laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d., 19.34 val. iki 2018 m. sausio 4 d., 01.56 val. būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėdama prisijungimo duomenis – prisijungimo vardus ir slaptažodžius, prie informacinės sistemos „TAVIS” ir UAB „A. G.“ VPN paskiros „(duomenys neskelbtini)”, kuriuos įgijo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. sausio 3 d., eidama Logistikos tarnybos vadovės ir nuo 2015 m. kovo 26 d. informacinės sistemos “TAVIS” projekto vadovės pareigas, naudodamasi asmeniniu kompiuteriu „HP“ serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama UAB „T.” informacinės sistemos „TAVIS” apsaugos priemones, t. y. suvesdama turėtus UAB „T.” darbuotojų N. K., kurios identifikacinis numeris „TAVIS” informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini), ir V. D., kurios identifikacinis numeris „TAVIS” informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini), prisijungimo duomenis – prisijungimo vardus ir slaptažodžius, ir tokiu būdu informacinėje sistemoje save melagingai pristatydama šių paskyrų valdytojomis, neteisėtai prisijungė prie „TAVIS” informacinės sistemos ir neteisėtai pašalino bei pakeitė informacinės sistemos „TAVIS” elektroninius duomenis, dėl ko UAB „T.“ negalėjo atlikti būtinų ūkinės veiklos veiksmų ir patyrė 5 051,75 Eur turtinę žalą, o būtent:

1.1.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d., 19.39 val. iki 19.41 val. iš klasifikatoriaus „Classification TrackProduct“ ištrynė 20 įrašų (ID (duomenys neskelbtini));

1.2.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. 19.40 val. iki 20.03 val. atliko 100 duomenų keitimą veiklos duomenų lentoje „WagonInstance“ (ID (duomenys neskelbtini));

1.3.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. 19.40 val. iki 20.07 val. atliko 100 duomenų keitimą veiklos duomenų lentoje „WagonInstanceMovement“ (ID (duomenys neskelbtini));

1.4.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d., 19.40 val. iki 2018 m. sausio 4 d., 01.56 val. atliko 70 duomenų keitimą veiklos duomenų lentoje „Wagon Weighing“(ID (duomenys neskelbtini));

1.5.                      2018 m. sausio 3 d. apie 19.43 val. iš klasifikatoriaus „ClassificationLease TemporaryStopReason“ ištrynė 2 įrašus (ID (duomenys neskelbtini));

1.6.                      2018 m. sausio 3 d. apie 19.46 val. iš klasifikatoriaus „ClassificationProduct“ ištrynė 7 įrašus (ID (duomenys neskelbtini));

1.7.                      2018 m. sausio 3 d. laikotarpiu nuo 19.55 val. iki 19.57 val. iš klasifikatoriaus „ClassificationWagontype“ ištrynė 16 įrašų (ID (duomenys neskelbtini));

1.8.                      2018 m. sausio 3 d., 20.13 val. iš veiklos duomenų lentos „WagonInstanceMovement“ ištrynė 1 įrašą (ID (duomenys neskelbtini));

1.9.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d., 20.13 val. iki 2018 m. sausio 4 d., 00.43 val. atliko veiklos duomenų lentoje „Permission“ 6 duomenų keitimą (ID (duomenys neskelbtini));

1.10.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d., 20.13 val. iki 2018 m. sausio 4 d., 00.43 val. atliko veiklos duomenų lentoje „PermissionWagon“ 6 duomenų keitimą (ID (duomenys neskelbtini));

1.11.                      2018 m. sausio 3 d. apie 20.26 val. iš klasifikatoriaus „Permission“ ištrynė 1 įrašą (ID (duomenys neskelbtini));

1.12.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d., 21.11 val. iki 2018 m. sausio 4 d., 01.46 val. atliko 8 duomenų keitimą veiklos duomenų lentoje „TrainTicket“(ID (duomenys neskelbtini));

1.13.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d., 21.11 val. iki 2018 m. sausio 3 d., 23.34 val. atliko 100 duomenų keitimą veiklos duomenų lentoje „TrainticketWagon“(ID 487, (duomenys neskelbtini));

1.14.                      laikotarpiu 2018 m. sausio 3 d., 22.24 val. iki 23.35 val. atliko 8 duomenų keitimus veiklos duomenų lentoje „Order“ (ID (duomenys neskelbtini));

1.15.                      2018 m. sausio 3 d. apie 22.35 val. iš klasifikatoriaus „LeaseTemporaryStop“ ištrynė 4 įrašus (ID (duomenys neskelbtini));

1.16.                      2018 m. sausio 3 d. apie 22.35 val. atliko 4 duomenų keitimus veiklos duomenų lentoje „LeaseTemporaryStop“ (ID (duomenys neskelbtini));

1.17.                      2018 m. sausio 3 d. laikotarpiu nuo 22.37 val. iki 22.38 val. iš klasifikatoriaus „ClassificationShopFloor“ ištrynė 5 įrašus (ID (duomenys neskelbtini));

1.18.                      2018 m. sausio 3 d. apie 22.40 val. iš klasifikatoriaus „ClassificationTrack“ ištrynė 2 įrašus (ID (duomenys neskelbtini));

1.19.                      2018 m. sausio 3 d. apie 22.51 val. iš klasifikatoriaus „ClassificationLocomotive“ ištrynė 5 įrašus (ID (duomenys neskelbtini));

1.20.                      2018 m. sausio 3 d. laikotarpiu nuo 22.52 val. iki 22.53 val. iš klasifikatoriaus „ClasificationTecnicalSpecialization“ ištrynė 4 įrašus (ID (duomenys neskelbtini));

1.21.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. 22.54 val. iki 22.55 val. iš klasifikatoriaus „ClassifationWagonWeighingQuotaNotPackaged“ ištrynė 2 įrašus (ID (duomenys neskelbtini));

1.22.                      2018 m. sausio 3 d., 22.55 val. atliko 4 duomenų keitimų veiklos duomenų lentoje „WayBill“ (ID (duomenys neskelbtini));

1.23.                      2018 m. sausio 3 d., 22.55 val. atliko 6 duomenų keitimus veiklos duomenų lentoje „WayBillWagon“ (ID (duomenys neskelbtini));

1.24.                      2018 m. sausio 3 d., 23.26 val. ištrynė 1 įrašą veiklos duomenų lentoje „TrainTicket“ (ID (duomenys neskelbtini));

1.25.                      laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d., 23.26 val. iki 2018 m. sausio 4 d., 01.46 val. ištrynė 59 įrašus veiklos duomenų lentoje „TrainTicketWagon“ (ID (duomenys neskelbtini)).

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės byloje yra aiškiai nustatytos, N. R. veiksmai kvalifikuoti teisingai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 1981 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai jos veiksmuose įrodyti byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas pripažino, kad žala civiliniam ieškovui buvo padaryta neteisėtais N. R. veiksmais, žala pagrįsta įrodymais, todėl ji turi pareigą šią žalą, taip pat ir civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, atlyginti.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistoji N. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jos atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.1.                      Skunde nuteistoji nurodo, kad priimant nuosprendį buvo neatkreiptas dėmesys į tai, kad pažeista jos teisė į kvalifikuotą gynybą. Gynėjas neakcentavo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kitais savo aktyviais veiksmais (ji atidavė darbovietei jos kompiuterį) išvengė sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), prisipažino ir neneigė to, kad buvo prisijungusi prie „T.“ informacinės sistemos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), galimą savo nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios turtinės arba beviltiškos padėties ją neteisėtai atleidus iš darbo (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jos veikla buvo padaryta dėl nukentėjusiojo byloje psichologinės prievartos darbe (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), jos veikimui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusio asmens elgesys staigiai atleidžiant ją iš darbo ir nesuteikiant laiko susitvarkyti rūpesčius ir perduoti įrangą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jos veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, kadangi ji netikėtai ir priverstinai buvo atleista iš darbo (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Be to, teismas galėjo pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas BK 59 straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, kaip pvz. tai, kad iš darbo per prievartą atleidinėjami visi jai artimi žmonės ir tai sukelia neigiamas emocijas nukentėjusio atžvilgiu. Teismas neteisingai konstatavo, kad jos veikoje lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat dėl to, kad nebuvo užtikrinta kvalifikuota gynyba, nuteistoji dėl teisinių žinių stokos neturėjo galimybės iškelti klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu, dėl veikos mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį. Jei būtų buvusi suteikta kvalifikuota teisinė gynyba, ji būtų bent iš savo gynėjo sužinojusi apie savo galimybę byloje susitaikyti su nukentėjusiu ir tokiu būdu teismas ją būtų atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu. Tačiau nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme tokia galimybė jai nebuvo išaiškinta ir siūlyta. Nuo jos taip pat buvo nuslėpta teisė būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vadovaujantis BK 40 straipsniu, kurio reikalavimus ji visiškai atitiko. (duomenys neskelbtini) ir jos rajonas yra nematomoje UAB „A. G.“ įtakoje ir jos vadovų (savininkų) poveikyje, todėl gynėjas turėjo ją informuoti bent apie galimybę nušalinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus ir jų teisėjus, kad kitame mieste teisėjai nebūtų taip veikiami susidoroti su ja ir jai artimais žmonėmis. Vien šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuosprendis yra neteisėtas. Jos gynėjas akivaizdžiai buvo ne tik jos pusėje, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo pusėje, UAB „T.“ veiksmams pritardamas savo nusikalstamu neveiksnumu. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 47 straipsnio reikalavimai, nes tas pats advokatas neturi teisės ginti dviejų asmenų byloje, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.

3.2.                      Skunde N. R. taip pat nurodo, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 1981 straipsnyje, sudėties, nes teisme įrodyta, kad ji pati dalyvavo tą sistemą kuriant ir turėjo prie jos legalią prieigą, iki 2018 m. sausio 3 d., 00.00 val. iš darbo dar nebuvo oficialiai atleista, todėl turėjo teisę prisijungti prie informacinės sistemos. Po 2018 m. sausio 3 d., 00.00 val. niekas oficialiai iš jos neatėmė galimybės prisijungti prie bendrovės informacinės sistemos bei neuždraudė to daryti, iš jos nebuvo atimta galimybė prisijungti prie informacinės sistemos nei būnant darbo vietoje, nei būnant namuose, todėl ji turėjo pilną teisę sistema naudotis ir prisijunginėjo prie jos teisėtai. Be to, tokiais savo veiksmais ji nepažeidė jokių informacinės sistemos apsaugos priemonių, nes tokių priemonių nebuvo ir ji turėjo teisėtą prieigą ir prisijungdama jokių apsaugos priemonių pažeisti negalėjo. Ji jokio pavojaus nukentėjusio informacinių sistemų saugumui negalėjo sukelti, nes ir nepaimto iš jos darbo kompiuterio ji nepanaudojo ir skubiai gražino darbovietei, kai tik ši suteikė jai tokią galimybę. Nusikaltimo objektas – informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų konfidencialumas jos veiksmais nebuvo pažeistas, kadangi elektroninių duomenų saugumui ji nepakenkė, nes šie jai buvo ir taip žinomi pagal jos darbo pobūdį, darbdavio teisės naudotis savo informacine sistema konfidencialiai ji nepažeidė, o po jos veiksmų darbdavys iki šiol gali konfidencialiai disponuoti savo nepažeistais elektroniniais duomenimis. Ji nėra pašalinis asmuo, kuris iš šalies įsilaužė į jos buvusio darbdavio informacinę sistemą.

3.3.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimu, numatytu BK 196 straipsnyje, yra sukeliama didelė žala, tačiau ji bendrovės veiklos nesutrikdė ir nenutraukė, jos veiksmai jokios žalos nekėlė, nes bendrovė turėjo įteisintą dubliuojančią informacinę sistemą Apskaita SQL (tą įrodo ir liudytojo kompiuterinių sistemų inžinieriaus D. S. parodymai, kad buvo įdiegta identiška TAVIS sistema, naudojamai Apskaita SQL programai), kuria galėjo pasinaudoti, kaip ir darbui rankiniu būdu, dėl ko gamybinis procesas būtų vykęs be jokių trikdžių. Tai, kad nukentėjęs byloje asmuo tyčia savo darbuotojams išmokėjo papildomas algas ir tai dabar pateikia kaip jam padarytą žalos dydį, yra tik faktinių aplinkybių klastojimas siekiant „pritraukti“ ją prie nusikaltimo sudėties. Ji pati sistemą kūrė, diegė ir dar turėjo leidimą prie jos prisijungti, o prisijungusi nepažeidė tos informacinės sistemos apsaugos priemonių, kurios sistemoje nebuvo numatytos. Tuo metu ji dar buvo informacinės sistemos projekto vadovė ir teisėta vartotoja, dar galėjo prieiti prie atitinkamos savos informacinės sistemos resursų, nes jie dar nebuvo svetimi, todėl ji negali būti nuteista už tai, jog teisėtai prisijungė prie informacinės sistemos. Prisijungimo metu ji dar turėjo informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimą jungtis prie informacinės sistemos, nes jis prisijungti dar nebuvo uždraudęs. Priešingai – jis net įpareigojo ją iki 2018 m. sausio 3 d. imtinai perduoti visus pradėtus darbus nepriklausomai nuo jų saugojimo formos, laikmenos. Todėl jos prisijungimas prie informacinės sistemos ką nors patikrinti, apsaugoti arba pakeisti informacinės sistemos konfigūraciją turint tam leidimą, teismo privalo būti laikomas teisėtu.

3.4.                      Skunde taip pat teigiama, kad teismas neteisėtai priteisė reikalaujamą civilinio ieškinio sumą, nes ši neatitinka realios padėties. UAB „T.“ atstovauja oficiali LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontora. Su advokatu UAB „T.“ yra sudariusi sutartį, pagal kurią šis gauna pastovų atlygį iš nuteistosios buvusio darbdavio nepriklausomai buvo darbo, ar ne. Todėl būtent ši kontora ir pats advokatas G. B. yra įgaliotas ir privalėjo atstovauti UAB „T.“, kadangi jau už tai yra gavęs pinigus. Tačiau byloje buvo tyčia padaryta finansinė afera – G. B. atsisako atstovauti UAB „T.“ dėl civilinio ieškinio ir peradresuoja jau apmokėtą jam darbą nepriklausomam advokatui Vaidui Radvilai, kuris už civilinio ieškinio paruošimą ikiteisminiame tyrime ir jo palaikymą teisme atskirai gavo 7 102,70 Eur. Civilinį ieškinį byloje galėjo pateikti bet kas iš UAB „T.“ darbuotojų, bent kiek susipažinęs su teise ir tokiu būdu išlaidos būtų niekinės. Galima manyti, kad ieškinio paruošimas ir palaikymas byloje buvo rengiamas specialiai su perteklinėmis išlaidomis, kad tokiu būdu sužlugdytų nuteistąją ir jos vyrą (buvusį UAB „T.“ darbuotoją) finansiškai ir atimtų iš jų materialinę galimybę dėl savo teisių kovoti civiliniame procese. Civilinio ieškinio rengėjas ir palaikytojas teisme advokatas Vaidas Radvila akivaizdžiai piktnaudžiavo savo padėtimi perįgaliojus jam advokatų kontorai LEADEL jau apmokėtas teises jos byloje, kadangi jis pasinaudojo susidariusiomis aplinkybėmis ir padėjo uždirbti galimai sau pažįstamiems teisininkams ir tuo dirbtinai sukėlė jai žalą byloje.

3.5.                      Apeliantė nesutinka ir su kitomis civilinio ieškinio sumą sudarančiomis išlaidomis. Nurodo, kad antrą jai priteistų išlaidų dalį sudaro UAB „B. B. C. “ 25 val. „paslaugos“, kurios UAB „T.“ kainavo net 5 051,75 Eur be PVM. Pagal sutartį papildomoms paslaugoms taikomas 52 Eur už valandą įkainis be PVM, todėl 25 valandų darbas turėjo kainuoti ne daugiau 1300 Eur. Tačiau būtent ši firma iki to ir suprogramavo ir įdiegė UAB „T.“ tą pačią informacinę sistemą, kurią paskui ir atstatinėjo už dabar jai pateiktą sąskaitą. Nuteistoji pati būtų ją sureguliavusi naujai per valandą. Tačiau tikriesiems jos autoriams, t. y. UAB „B. B. C. “, tyčia prireikė daugiau laiko tam, kad dirbtinai padidintų savo atlyginimą. Be to, ši firma atstatė informacinėje sistemoje ne tik kas buvo reikalinga UAB „T.“, bet ir pridėjo tai, ko jos buvusiai darbovietei visai nereikia. Tai galėjo taip pat padidinti civilinį ieškinį. Byloje yra pakankamai duomenų, jog sutrikusi informacinė sistema turėjo dar ir įdiegtą dubliuojančią, t. y. identišką informacinę sistemą, prie kurios tereikėjo prisijungti ir nebūtų reikėję mokėti jokiems antstoliams ar UAB „B. B. C. “. Pažymima, kad ar sutrinka TAVIS ar Apskaita SQL sistema, ar ne, vis tiek visi dokumentai, dalyvaujantys darbų procese, turi būti įforminami pagal galiojančias instrukcijas, sutartis ir įsakymus ir pasirašyti originaliais parašais, nepriklausomai nuo jų suformavimo būdo – programos kalba ar rankiniu būdu. Taip pat nurodo, kad per visą civiliniame ieškinyje nurodytą laikotarpį (nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 9 d.) nei vienas darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas papildomas atlyginimas, nedirbo nei vienos papildomos valandos, bet darbdavys išmokėjo papildomai algas net ir tiems darbuotojams, kuriems net nebuvo numatyti prisijungimai prie TAVIS sistemos, pvz. šilumvežio mašinistai.

4.       Civilinio ieškovo UAB „T.“ atstovas advokatas Vaidas Radvila atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį palikti galioti. Taip pat prašo priteisti iš nuteistosios N. R. civilinio ieškovo UAB „T.“ naudai patirtas proceso išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad nuteistosios veiksmuose yra visi nusikalstamų veikų požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso ir baudžiamąjį įstatymus pritaikė tinkamai. Mano, kad nuteistoji neturėjo jokio teisinio pagrindo jungtis prie TAVIS po darbo santykių nutraukimo, o jos veiksmuose jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nuteistosios įvykdyta nusikalstama veika nėra mažareikšmė ir sukėlė UAB „T.“ didelę žalą. Taip pat mano, kad nuteistoji proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo tinkamai atstovaujama profesionalaus advokato. Teigia, kad teismas iš nuteistosios pagrįstai priteisė UAB „T.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinius ieškinius atmesti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį, tenkinti civilinio ieškovo prašymą dėl papildomų proceso išlaidų atlyginimo. Civilinio ieškovo atstovas prašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti, kaip teisėtą ir pagrįstą.

6.       Nuteistosios N. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7.       Apeliaciniame skunde nuteistoji N. R. nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, nurodydama, kad šių nusikaltimų ji nepadarė, kadangi atliko veiksmus, kuriuos turėjo teisę atlikti ir šie veiksmai buvo teisėti. Taip pat ginčija teismo išvadas dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į BPK 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteisimo pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. 

8.       Remiantis BK 2 straipsnio 4 dalimi pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis, tai baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Asmuo dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.).

9.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo ar baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas aiškiai nurodė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas dėl N. R. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o kuriuos atmeta ir jais nesivadovauja, nuosprendyje išdėstydamas aiškius tokio vertinimo motyvus.

10.       Skundžiamu nuosprendžiu N. R. buvo pripažinta kata ir nuteista dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 196 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nors nuteistoji nesutinka su jos veiksmų, kaip neteisėtų, vertinimu, tvirtindama, kad jokių neteisėtų veiksmų ji neatliko, jai inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, prie informacinės sistemos jungėsi teisėtai, nepažeisdama jokių apsaugos priemonių, atliko koregavimo veiksmus, kuriuos turėjo teisę atlikti, šie skundo argumentai yra paneigti byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, todėl atmetami, kaip nepagrįsti.

11.        BK 196 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai sunaikino, sugadino, pašalino ar pakeitė elektroninius duomenis arba technine įranga, programine įranga ar kitais būdais apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis padarydamas žalos. Objektyvioji šio nusikaltimo pusė aptariamo BK straipsnio dispozicijoje įtvirtinta alternatyviais veiksmais – elektroninių duomenų sunaikinimu, sugadinimu, pašalinimu, pakeitimu arba galimybės naudotis tokiais duomenimis apribojimu technine, programine įranga ar kitais būdais. Kadangi visi poveikio elektroniniams duomenims būdai yra alternatyvūs – atlikus bent vieną iš šių veiksmų, kartu nustačius jų neteisėtumą ir žalos faktą, taikoma baudžiamoji atsakomybė. BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

12.       Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad N. R. tyčia ir neteisėtai pašalino (ištrynė) ir pakeitė elektroninius duomenis, dėl tokių jos veiksmų UAB „T.“ buvo padaryta žala, todėl jos veiksmai pagal BK 196 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Pati nuteistoji neneigė atlikusi šalinimo, keitimo veiksmus informacinėje sistemoje „TAVIS“. Ši aplinkybė nustatyta ir kitais įrodymais: liudytojų D. S., E. J., T. K., M. Z., V. J., T. J. parodymais apie tai, kad buvo nustatyta, jog kompiuterinėje sistemoje „TAVIS“ buvo padaryti pakeitimai, trynimai ir šiuos veiksmus atliko N. R., protokolu-pareiškimu, kuriame užfiksuotos antstolių nustatytos faktinės aplinkybės dėl duomenų trynimo, keitimo, nešiojamojo kompiuterio „HP“, paimto iš N. R. namų, apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, kad iš internetinių adresų (tikslaus URL adreso) galima spręsti, kad galimai buvo atliekami pakeitimai (elektroninių duomenų trynimai). Nuteistosios manymas, kad ji turėjo teisę atlikti keitimo, trynimo veiksmus, yra pagrįstas tik jos pačios subjektyviu situacijos supratimu bei vertinimu ir atsakomybės pagal BK 196 straipsnio 1 dalį nešalina. Neteisėtumas, kaip viena iš baudžiamosios atsakomybės pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, sąlygų pasireiškia tuo, kad asmuo, atlikdamas tokius veiksmus, nėra teisėtas elektroninių duomenų naudotojas – neturi teisėto duomenų savininko ar valdytojo leidimo naudotis ar dirbti su konkrečia informacija, atlikti jos keitimo, koregavimo veiksmus. Informacinės sistemos „TAVIS“ teisėtas naudotojas yra UAB „T.“. N. R., kaip darbuotojai, buvo suteikta teisė dirbti su šia sistema, ji buvo paskirta sistemos administratore. Tačiau vertinant jos veiksmus neteisėtumo aspektu nagrinėjamoje byloje, esminę reikšmę turi tai, kad trynimo, keitimo veiksmus informacinėje sistemoje „TAVIS“ N. R. atliko jau nebūdama UAB „T.“ darbuotoja (nuteistoji atleista 2018 m. sausio 3 d.), o tai reiškia, kad ir neturėdama teisės minėtoje informacinėje sistemoje, kuri jai nepriklausė, atlikti kokius nors veiksmus. Skundo argumentas, kad nuteistoji buvo viena pagrindinių šios sistemos kūrėjų, neturi teisinės reikšmės, kadangi prisidėjimas prie produkto sukūrimo prisidėjusio asmens savaime nepadaro šio produkto teisėtu savininku. Įrodymų, kad informacinė sistema „TAVIS“ priklausė ne UAB „T.“, o N. R., šioje baudžiamojoje byloje nėra. Kaip minėta, nuteistoji trynimo, koregavimo veiksmus informacinėje sistemoje „TAVIS“ atliko jau nebūdama UAB „T.“ darbuotoja (nustatytas neteisėtų veiksmų laikas nuo 2018 m. sausio 3 d. 19.34 val. iki 2018 m. sausio 4 d. 01.56 val.), todėl nuosprendyje padaryta išvada, kad tokie veiksmai buvo neteisėti, yra teisinga. Šiuo aspektu pažymima ir tai, kad nors dalis neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims turinčių veiksmų buvo atlikti 2018 m. sausio 3 d., t. y. N. R. atleidimo iš darbo dieną, ši aplinkybė teisinės reikšmės veiksmų kvalifikavimui neturi ir nuteistosios atsakomybės nešalina. 2018 m. sausio 3 d. susitarimo dėl UAB „T.“ ir N. R. 4 punkte aiškiai apibrėžta, kokius veiksmus iki 2018 m. sausio 3 d. įsipareigoja atlikti iš darbo atleidžiama N. R. ir nei vienas iš šių veiksmų nebuvo susijęs su tam tikrų veiksmų (trynimo, keitimo) atlikimu informacinėje sistemoje „TAVIS“. Be to, kaip nustatyta, neteisėtą poveikį elektroniniams duomenims turintys veiksmai buvo atlikti ne tik N. R. jau esant atleistai iš pareigų, bet ir kitą dieną – 2018 m. sausio 4 d. N. R., žinodama, kad yra atleista iš UAB „T.“ ir atlikdama veiksmus, kurių ji, nebūdama minėtos bendrovės darbuotoja, neturėjo teisės atlikti, suprato neteisėtą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo (duomenų trynimo, keitimo) atsiras neigiamos pasekmės UAB „T.“ (nuteistoji buvo įtraukta į UAB „T.“ veiklos modernizavimo sistemos darbo grupę ir priežiūros komisiją, buvo šios sistemos administratorė, žinojo jos veikimo ypatumus) ir tokių pasekmių norėjo. Dėl nuteistosios veiksmų UAB „T.“ buvo padaryta žala – bendrovė turėjo išlaidų fiksuojant informacinėje sistemoje atliktus duomenų trynimo, keitimo veiksmus taisant informacinę sistemą. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai N. R. veiksmuose yra nustatyti teisingai ir įrodyti byloje surinktais bei pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde akcentuojama didelė žala nėra būtinas BK 196 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis, todėl dėl padarytos žalos, kaip didelės, ar nedidelės, vertinimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesant abejonių dėl pačios žalos fakto, šioje nutartyje plačiau nepasisako.

13.       Teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių ir dėl N. R. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį teisingumo. Pagal šį BK straipsnį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Neteisėtumas komentuojamo straipsnio prasme pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio, išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungti galima tiek fiziškai tiesiogiai priėjus prie konkrečios informacinės sistemos, tiek netiesiogiai naudojantis vietiniais bei visuotiniais elektroninių ryšių tinklais. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

14.       Nuteistoji N. R. neneigia prisijungusi prie informacinės sistemos, tačiau tokių savo veiksmų nelaiko neteisėtais motyvuodama tuo, kad ji jokių sistemos apsaugos priemonių nepažeidė, nes jų ir nebuvo, prieiga prieš šios sistemos jai nebuvo pašalinta ir po 2018 m. sausio 3 d. 00.00 val., ji pati dalyvavo kuriant šią sistemą ir turėjo teisę prie jos jungtis. Atmetant šiuos nuteistosios argumentus, kaip nepagrįstus ir neturinčius teisinės reikšmės jos veiksmų kvalifikavimui, visų prima atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinėje praktikoje ne kartą išaiškinta, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, o teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-138/2015 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad N. R. prie informacinės sistemos „TAVIS“ prisijungė pažeisdama šios sistemos apsaugos priemones, t. y. suvesdama kitų šios sistemos teisėtų vartotojų (UAB „T.“ darbuotojų) prisijungimo duomenis – vardus ir slaptažodžius, taip suklaidindama sistemą ir tai darė neteisėtai, kadangi  informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos ji nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo. Aptartus veiksmus nuteistoji atliko sąmoningai, suprasdama, kad tokiais veiksmais pažeidžia informacinės sistemos savininko bei naudotojo (UAB „T.“) interesus ir to norėdama, t. y. veikdama tyčia. N. R. teiginiai, kad ji prie sistemos kitų darbuotojų vardu prisijungė dėl to, kad pati dėl patirto streso pamiršo savo prisijungimo duomenis, jos kaltės nešalina. Ši versija pirmosios instancijos teisme buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta, kaip nuteistosios siekis pateisinti savo neteisėtus veiksmus ir sušvelninti savo padėtį. Nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji nebuvo susieta darbo santykiais su UAB „T.“, todėl skundo teiginiai, kad jai faktiškai nebuvo atimta galimybė prijungti prie sistemos, jos atsakomybės nešalina. Juo labiau, kad prie šios sistemos ji jungėsi naudodama ne savo, o kitų asmenų prisijungimo duomenimis.  

15.       Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes. N. R. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 196 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai, bausmė paskirta įvertinus visas BK 54 straipsnyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, individualizuota tinkamai, nėra aiškia per griežta ar neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumo bei nuteistosios asmenybės vertinimo aspektu. Apkaltinamasis nuosprendis atitinka BPK 301 straipsnio  1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų reikalavimus, baudžiamasis įstatymas N. R. pritaikytas tinkamai. Esant šioms aplinkybėms skundžiamą nuosprendį naikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kaip to skunde prašo nuteistoji, nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

16.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu iš N. R. civiliniam ieškovui UAB „T.“ priteista 20 531,72 Eur turtinei žalai atlyginti ir 7 102,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nuteistoji nesutinka su priteisto civilinio ieškinio, taip pat ir proceso išlaidų dydžiu, ginčija jų pagrįstumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, pati atlikusi įrodymų tyrimą, su apeliantės skundo argumentais sutinka iš dalies.

17.       Baudžiamojoje byloje UAB „T.“ pareiškė civilinį ieškinį 20 531,72 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš civilinio ieškinio matyti, kad turtinę žalą sudaro: informacinės sistemos „TAVIS“ normalios veiklos atstatymo išlaidos – 5 051,75 Eur; fiksuojant informacinės sistemos „TAVIS“ veiklos sutrikdymą ir konkrečius pakeistus, ištrintus duomenis bei šiuos veiksmus atlikusį asmenį patirtos išlaidos (antstoliams sumokėtos sumos) – 600 Eur; darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 3 d. 18.00 val. iki 2018 m. sausio 9 d. 6.00 val., jiems fiksuojant ir šalinant informacinės sistemos „TAVIS“ neatitikimus – 14 879,97 Eur (1 t. b. l. 62–69).

18.       BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui. Byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo įvertintais ir šioje nutartyje dar kartą aptartais įrodymais nustatyta, kad dėl nuteistosios N. R. neteisėtų veiksmų UAB „T.“ patyrė turtinę žalą. Siekiant užfiksuoti informacinėje sistemoje „TAVIS“ padarytus pakeitimus (duomenų ištrynimo, pakeitimo atvejus) taip pat nustatyti, kas jungėsi prie sistemos ir padarė atitinkamus pakeitimus, buvo atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas, dėl kurio bendrovė patyrė išlaidas sumokėdamas antstoliams už šio veiksmo atlikimą. Siekiant operatyviai atstatyti nuteistosios neteisėtais veiksmais sutrikdytą sistemos veikimą, užtikrinti sklandų bendrovės darbą naudojantis šia sistema, buvo pasitelkta bendrovė UAB „B. B. C. “, kuriai UAB „T.“ sumokėjo už atliktus darbus. Šios civilinio ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais bylos duomenimis, dėl jų jokių pagrįstų abejonių nekyla. Išlaidas bendrovė patyrė dėl neteisėtų N. R. veiksmų siekdama pašalinti tokių veiksmų sukeltas neigiamas pasekmes, todėl ji šią žalą privalo atlyginti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį  nuo 2018 m. sausio 3 d. 18.00 val. iki 2018 m. sausio 9 d. 6.00 val. nepagrįstai buvo pripažintas bendrovės dėl neteisėtų N. R. veiksmų patirta turtine žala ir priteistas iš nuteistosios.

19.       Siekiant pašalinti abejones dėl civilinio ieškovo UAB „T.“ pareikšto civilinio ieškinio dydžio, jo pagrįstumo, apeliacinėje instancijoje buvo atliktas įrodymų tyrimas, išklausyti civilinio ieškovo atstovo paaiškinimai, apklausti liudytojai.

20.       Civilinio ieškovo UAB „T.“ atstovas advokatas Vaidas Radvila dėl mašinistų, prižiūrėtojų įtraukimo į Darbuotojų darbo užmokesčio pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pažyma) (1 t. b. l. 74) paaiškino, kad su informacine sistema „TAVIS“ yra susiję visi darbuotojai, atitinkamai yra nukreipiama į vieną ar į kitą lentyną, įvedami konkretaus lokomotyvo duomenys, parenkami konkretūs vagonai (5 t. b. l. 66, 67).

21.       Liudytoja T. U. paaiškino, kad generalinio direktoriaus nurodymu turėjo paskaičiuoti darbuotojų atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 9 d. nurodant, kiek faktiškai buvo išmokėtas ir priskaitytas darbo užmokestis nurodytiems darbuotojams. Buvo nurodymas skaičiuoti pamaininių darbuotojų ir dviejų dieninių darbuotojų darbo užmokestį. Pažyma buvo sudaryta remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir darbo užmokesčio suvestine. Tai buvo įprastos pažymoje nurodytų žmonių darbo valandos. Darbuotojams įmonėje mokamas tarifinis atlyginimas, premijavimas ir kitos išmokos, įstatyme numatytas apmokėjimas už darbą naktį, švenčių dienomis. Darbo užmokestis šiuo atveju buvo paskaičiuotas pagal žiniaraštį. Papildomi darbai pagal įprastas darbo valandas pažymoje nesimato. Ar darbuotojai tuo metu vykdė savo tiesiogines pareigas, ar ne, pasakyti negali (5 t. b. l. 74, 75).

22.       Liudytoja M. G. paaiškino, kad pažyma išduota remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Generalinio direktoriaus T. J. žodiniu nurodymu parengė pažymą apie tai, kurie darbuotojai dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 9 d. ir kokios jų darbo valandos. Duomenys buvo pateikti remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Ar tai buvo darbuotojų įprastos, ar papildomos darbo valandos, pasakyti negali. Taip pat negali atsakyti, ar tai buvo įprastas darbo užmokestis. Tokias pažymas dėl darbo užmokesčio rengiamos buhalterijoje, pasirašė, nes liepė generalinis direktorius. Bendrovėje naudojama žmogiškųjų išteklių apskaitos programa „Vikarina“. Žiniaraštis surenkamas automatiškai, daromi pataisymai jei yra nukrypimai. Darbo valandos numatytos pagal darbo grafiką, jei yra nukrypimas nuo normos, tada padaroma atžyma. Žiniaraštis buvo sudarytas pagal patvirtintą darbuotojų metinį darbo grafiką. Ar šiuo atveju buvo kokie pakeitimai, nukrypimai nuo normos, neatsimena. Sudaromas metinis darbo laiko grafikas pamainomis ir dieniniu grafiku (5 t. b. l. 75, 76).

23.       Liudytojas M. Z. paaiškino, kad dirbo ir dirba UAB „T.“ gamybos direktoriumi. Pažymą (t. 2, b. l. 74) pamatė pirmą kartą teismo posėdžio metu. Pažymoje mato, kad yra dirbančių pamainų sudėtis, plius du papildomi žmonės – kompiuterinių tinklų administratorius ir logistikos vadovas – įtraukti į sąrašą. Nurodytas laikas, kiek žmonės dirbo pamainoje tuo laikotarpiu, kuris nurodytas pažymoje, jų darbo užmokesčio valandinis mokestis padaugintas iš valandų ir apskaičiuota bendra suma. Tvirtina, kad darbuotojai dirbo savo įprastu darbo grafiku, dirbo savo pamainoje, valandų skaičius skirtingas. Tų dviejų papildomų žmonių darbo laikas apskaičiuotas dienomis. S. ir Z. darbo diena apskaičiuota, jai teko padirbėti papildomai taisant, buvo įforminta įsakymu kitą dieną. Pagarsinus liudytojo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus (4 t. b. l. 150, 157) M. Z. paaiškino, kad nors ir buvo dirbama papildomi manevravimo darbai, rankiniu būdu reikėjo kai kuriuos dokumentus pildyti, tai ir buvo papildomas darbas, bet darbuotojai dirbo savo darbo metu, atliekami darbai įėjo į jų darbo funkcijas. Pažymoje atlyginimas apskaičiuotas įprastas, sumokėtas darbo atlygis už tą laikotarpį. Dėl papildomų išmokų nieko nežino, kad jos būtų išmokėtos. Dėl sistemos trikdžių ilgiau niekas nedirbo, viskas atlikta pamainos eigoje. Jei yra įvykdomi rodikliai, pamaina gauna premiją. Iš pažymos mato darbuotojų įprastą darbo užmokestį (5 t. b. l. 76, 77).

24.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus kartu su kitais baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad civiliniame ieškinyje nurodyta 14 879,97 Eur suma, darbuotojams išmokėta kaip darbo užmokestis už tai, kad darbuotojai atliko papildomus darbus, nėra susijusi su neteisėtais N. R. veiksmais, todėl negali būti pripažinta turtine žala ir priteista iš kalto asmens. Iš liudytojų parodymų matyti, kad pažymoje yra pateikti duomenys apie laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. sausio 4 d. faktiškai dirbusius darbuotojus, jų dirbtas valandas ir jiems už darbą priklausantį įprastą darbo užmokestį. Jokių įrodymų, kad pažymoje nurodytiems darbuotojams buvo pavesta atlikti papildomas funkcijas (darbus), kad jie dirbo viršydami jiems faktiškai nustatytą darbo dienos (pamainos) trukmę dėl N. R. veiksmų, byloje nėra pateikta. Taigi, pažyma patvirtina tik tai, kad tam tikri darbuotojai tuo metu dirbo ir jiems už šį darbą buvo apmokėta įprasta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms UAB „T.“ darbuotojams išmokėtas įprastas jiems priklausantis darbo užmokestis, kurį jie gavo šiai bylai aktualiu laiku, nelaikytinas bendrovės dėl neteisėtų N. R. veiksmų patirta turtine žala, kadangi darbo užmokesčio išmokėjimui nuteistosios veiksmai jokios įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad 14 879,97 Eur suma nepagrįstai pripažinta bendrovės patirta turtine žala ir priteista iš N. R..

25.       Skundžiamu nuosprendžiu iš N. R. civiliniam ieškovui UAB „T.“ buvo priteistos 7 102,70 Eur proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Civilinio ieškovo atstovas pateikė išlaidų dydį patvirtinančius rašytinius duomenis (2019 m. vasario 26 d. pažymą dėl suteiktų teisinių paslaugų ir jų apmokėjimo), iš kurių matyti, kad proceso išlaidas sudaro užmokestis advokatui už civilinio ieškinio rengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose, papildomų įrodymų rinkimą ir teikimą į bylą (5 t. b. l. 1–4). Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors civilinio ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos objektyviais duomenimis, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes yra pagrindas šių išlaidų dydį mažinti.

26.       Nagrinėjama baudžiamoji byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, nuteistoji N. R., nors savo kaltę ir neigė, faktiškai atliktus veiksmus (jungėsi prie sistemos, keitė duomenis) iš esmės pripažino nesutikdama tik su šių veiksmų, kaip neteisėtų, vertinimu. Bendrovės patirtų išlaidų dydis užfiksuotas bendrovės rašytiniuose dokumentuose, jo nustatymui, tikslinimui, rinkti papildomus duomenis (dokumentus) rengiant civilinį ieškinį nereikėjo. Baudžiamosios bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme buvo surengti septyni teisiamieji posėdžiai, tačiau jie visais atvejais truko ne ilgiau, nei po 2 valandas. Civilinio ieškovo atstovo teismui pateikti papildomi duomenys (įrodymai) susiję su pačia bendrove (darbo su informacine sistema išorinio naudotojo instrukcija, su darbuotojų darbo ir poilsio laiku susiję duomenys, administravimo vadovas), t. y. dėl jų gavimo kreiptis į kitus subjektus nereikėjo, šiais duomenimis disponavo pati bendrovė. Įvertinus paminėtas aplinkybes dėl bylos apimties ir sudėtingumo, suteiktų teisinių paslaugų apimties, atsižvelgiant ir į tai, kad N. R. nedirba, priteistas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti pakankamai didelis, atsižvelgiant ir į proporcingumo principą, prašoma priteisti suma, nors ir yra pagrįsta objektyviais duomenimis, mažintina priteisiant pusę šios sumos, t. y. 3 551,35 Eur.

27.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas su civilinio ieškinio išsprendimu ir proceso išlaidų atlyginimu susijusius klausimus išsprendė neteisingai, nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

28.       Apeliacinėje instancijoje civilinio ieškovo UAB „T.“ atstovas advokatas Vaidas Radvila pateikė prašymą atlyginti proceso išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į nuteistosios apeliacinį skundą, kurias sudaro 1 742,40 Eur (5 t. b. l. 63). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinusi tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje neužtruko (byla išnagrinėta per du posėdžius), nuteistosios apeliacinis skundas pripažintas pagrįstu iš dalies (dėl civilinio ieškinio), sprendžia, kad yra pagrindas prašomas priteisti proceso išlaidas mažinti ir nuteistosios priteisiant dalį sumos – 500 Eur.

Dėl kitų klausimų.

29.       Apeliantė skunde taip pat tvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jos teisė į gynybą, kadangi nebuvo suteikta kvalifikuota advokato pagalba, advokatas gynė ne tik ją, bet palaikė ir nukentėjusios šalies interesus, neakcentavo jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ji nebuvo informuota apie atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39, 36, 37, 38, 40 straipsnių pagrindu galimybę.

30.       Teisėjų kolegija N. R. argumentus, kuriais ji grindžia teisės į gynybą pažeidimus, atmeta kaip deklaratyvius. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad pačiai nuteistajai teisminio bylos nagrinėjimo metu abejonių dėl advokato kvalifikacijos, jo suteiktos teisinės gynybos veiksmingumo, savalaikiškumo, apimties, nekilo, nušalinimo gynėjui nuteistoji nereiškė. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad N. R. gynėjas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, uždavė kitiems proceso dalyviams klausimus, dalyvavo tiriant įrodymus, pasisakė baigiamosiose kalbose. Vien ta aplinkybės, kad išnagrinėjus bylą buvo priimtas nuteistajai nepalankus sprendimas, nereiškia jos teisės į gynybą pažeidimo, o jokių kitų šį savo teiginį patvirtinančių aplinkybių nuteistoji nenurodė. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo pažymima, kad tik teismas sprendžia, ar byloje yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei N. R. atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkiančių aplinkybių ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Taip pat tik nagrinėjantis bylą teismas sprendžia, ar yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK numatytiems atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams. Nuteistosios minimuose BK 36, 37, 38, 39, 40 straipsniuose įstatymų leidėjas aiškiai nurodė šių straipsnių taikymo sąlygas, tačiau iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistoji šių sąlygų neatitinka.

31.       Nuteistosios skunde keliamos abejonės bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Remiantis BPK 44 straipsnio 5 dalimi kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nušalinimo pagrindai įtvirtinti BPK 58 straipsnyje, tačiau nuteistoji, tvirtindama, kad teismas buvo šališkas, nei vieno iš minėtame straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų buvimą patvirtinančių duomenų nepateikė. Be to atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajai teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) buvo išaiškinta, tačiau šia teise nuteistoji nesinaudojo ir tai suponuoja pagrįstą manymą, kad teismo nešališkumas jai bylos nagrinėjimo metu jokių abejonių nekėlė. Paminėtos aplinkybės, taip pat apeliacinio skundo turinys, sudaro pagrindą manyti, kad N. R. teismo šališkumą sieja su jai nepalankiu įrodymų vertinimu, t. y. įrodymų vertinimu ne taip, kaip juos vertina nuteistoji, tačiau tai nėra ir negali būti pagrindas pripažinti teismą buvus šališku. 

32.       Kauno apygardos teisme 2019 m. birželio 6 d. gautas (persiųstas iš Kauno apylinkės teismo) civilinio ieškovo UAB „T.“ atstovo advokato Vaido Radvilos prašymas dėl 2018 m. liepos 10 d. skundo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2018 m. birželio 19 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti 2018 m. birželio 11 d. skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2018 m. gegužės 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1982 straipsnio 1 dalyje BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Šiame prašyme nurodytų aplinkybių kontekste visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių BPK VI dalyje nustatyta tvarka, patikrina skundžiamo nuosprendžio (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamu atveju buvo paduotas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažinta kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 196 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taigi būtent šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. N. R. nebuvo kaltinama BK 1982 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, prašymas keisti kaltinimą pateiktas nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismą bylą išnagrinėjo N. R. pareikšto kaltinimo ribose (dėl BK 196 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų). Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų, kuriais nutraukiamas ikiteisminis tyrimas (jo dalis), apskundimo tvarką reglamentuoja BPK 214 straipsnis, kurio 4 dalyje aiškiai nurodyti tiek skundų padavimo terminai, tiek tokius skundus kompetentingi nagrinėti subjektai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą, civilinio ieškovo prašymas nenagrinėjamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistosios N. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

Civilinio ieškovo UAB „T.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš nuteistosios N. R. civiliniam ieškovui UAB „T.“ priteisti 5 651,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu iš N. R. civiliniam ieškovui UAB „T.“ priteistas proceso išlaidas – 7 102,70 Eur – sumažinti ir iš N. R. civiliniam ieškovui UAB „T.“ priteisti 3 551,35 Eur proceso išlaidas už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistosios N. R. priteisti civiliniam ieškovui UAB „T.“ 500 Eur proceso išlaidas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Algirdas Giedraitis

          Arūnas Paštuolis

          Jurga Vasiliauskienė