Civilinė byla Nr. e2A-234-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00610-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6, 2.3.2.6.1;

2.6.1.6.1; 3.1.7.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. L., atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Alanvila“, Akademinės kredito unijos ir trečiojo asmens Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės A. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alanvila“, Akademinei kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei „Veneda“, A. K., A. K., R. G., K. S., Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarei L. G., M. P., tretiesiems asmenims Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarei A. U., Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notarui M. S. , Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarei R. K. , kooperatinei bendrovei ARKU kredito unija, valstybės įmonei Registrų centrui, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl sutarties dėl hipotekos sukūrimo ir vykdomojo įrašo pripažinimo iš dalies negaliojančiais, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. L. pateikė ieškinį, kurį 2021 m. spalio 18 d. patikslino (DOK-24391),  prašydama:

1.1.                      pripažinti iš dalies negaliojančia 2019 m. vasario 12 d. sutartį dėl hipotekos (toliau – ir hipotekos sutartis) sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant jos 3.2, 4.3, 4.4, 4.5, 5.3, 5.4, 5.5 punktus, kuriais prievolės pagal 2019 m. vasario 12 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alanvila“ ir Akademinės kredito unijos, sudarytos kredito sutarties Nr. VER201902-000025 įvykdymo užtikrinimui D. L. įkeitė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);

1.2.                      iš dalies panaikinti 2021 m. kovo 22 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G.  vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1713 dalyje dėl skolos išieškojimo iš įkaito davėjos D. L..

2.       Ieškovė pateikė teismui alternatyvų reikalavimą actio Pauliana (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) pagrindu, teismui nusprendus netenkinti ieškinio reikalavimų dėl hipotekos sutarties ir vykdomojo įrašo iš dalies pripažinimo negaliojančiais, pripažinti negaliojančiais ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) šiuos sandorius: 

2.1.                      2019 m. spalio 8 d. sutartį dėl hipotekos sukūrimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Alanvila“ įkeitė butą / patalpą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. K.; 

2.2.                      2020 m. rugsėjo 3 d. skolos padengimo sutarties Nr. 19KU-3322 dalį, kuria butas / patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atiteko A. K.;

2.3.                      2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 19KU-3447, sudarytos tarp UAB „Alanvila“ ir UAB „Veneda“ dalį dėl 501/1000 dalies buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; 

2.4.                      2020 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties Nr. 19KU-3495, sudarytos tarp A. K. ir A. K. dalį dėl buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dovanojimo;

2.5.                      2020 m. spalio 19 d. mainų sutartį Nr. 19KU-4188, sudarytą tarp UAB „Veneda“ ir A. K., kurios pagrindu išmainytos 501/1000 dalys buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į butą / patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

2.6.                      2020 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5646, sudarytą tarp UAB „Veneda“ ir R. G. dėl buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo;

2.7.                      2021 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3775, sudarytą tarp A. K., ir K. S., dėl 501/1000 dalies buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo;

2.8.                      Teismui nusprendus netenkinti ieškinio reikalavimų dėl hipotekos sutarties ir vykdomojo įrašo iš dalies pripažinimo negaliojančiais, taikyti restituciją – grąžinti UAB „Alanvila“ butą / patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įpareigojant UAB „Alanvila“ grąžinti UAB „Veneda“ 48 729,54 Eur, o UAB „Veneda“ įpareigojant grąžinti R. G. 12 000 Eur;

2.9.                      Teismui nusprendus netenkinti ieškinio reikalavimų dėl hipotekos sutarties ir vykdomojo įrašo iš dalies pripažinimo negaliojančiais, taikyti restituciją – įpareigoti A. K. grąžinti UAB „Alanvila“ 60 000 Eur, gautus už 501/1000 dalies buto / patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimą;

2.10.                      priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. 

3.       Skolininkės neteisėti veiksmai nesąžiningai įtraukiant ieškovę į sutartinės hipotekos sandorį ir kreditorės pasyvumas, nesiėmus jokių veiksmų, siekiant atkurti skolininkės mokumą (actio Pauliana ieškinio nereiškimą), lėmė, kad ieškovė teismine tvarka gina pažeistas teises dėl sandorio nuginčijimo dėl apgaulės. Be to, reiškia alternatyvų reikalavimą dėl sandorių, kuriais buvo perleistas skolininkės turtas, panaikinimo actio Pauliana pagrindu, nes sandoriai buvo sudaryti, pažeidžiant ieškovės, kaip kreditorės interesus, siekiant išvengti UAB „Alanvila“ prievolės, ir sudaryti tarp susijusių asmenų, kurie buvo nesąžiningi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė pripažinti dalį (4.4 punktą) 2019 m. vasario 12 d. sutarties dėl hipotekos sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U. , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento), kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

5.       Pirmosios instancijos teismas pripažino hipotekos (įkeitimo) sandorio dalį (4.4 punktą) niekine, prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 daliai), o konkrečiai – CK 3.85 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, kad, jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Teismas sprendimą grindė tuo, kad, įkeičiant ieškovės turtą, t. y. gyvenamąjį namą, kuris laikytinas šeimos turtu, buvo būtinas teismo leidimas, be to, konstatavo atsakovės UAB „Alanvila“ ir Akademinės kredito unijos nesąžiningumą. 

6.       Teismas pažymėjo, kad Akademinė kredito unija yra ne tik juridinis asmuo, tačiau kredito įstaiga, kuri nuolat sudaro hipotekos sandorius, taigi, žino, kokie dokumentai tokiems sandoriams sudaryti reikalingi, ir kokiais atvejais sandoris negalimas. Akademinei kredito unijai taikytini dar didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl teismas nusprendė, kad Akademinė kredito unija jau hipotekos sandorio sudarymo metu buvo nesąžininga. Atsakovėms UAB „Alanvila“ ir Akademinei kredito unijai netaikytina CK 3.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta apsauga. 

7.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindų pripažinti hipotekos sandorį iš dalies negaliojančiu, nes neįrodyti CK 1.91 straipsnyje numatyti sandorio negaliojimo pagrindai. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės UAB „Alanvila“ įkeičiamo turto kainos ir turto apimties galėjo būti klaidinančios, tačiau ne tokia apimtimi, kad, nesant šių aplinkybių, ieškovė būtų nesudariusi šio sandorio. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra verslininkė, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl turėjo suprasti, jog turto įkeitimu siekiama užtikrinti tam tikrų prievolių įvykdymą, priešingu atveju, jeigu nekiltų jokios grėsmės, kad prievolė bus neįvykdyta, nekiltų ir poreikis įkeisti turtą. Ieškovė, įkeisdama turtą, suvokė (negalėjo nesuvokti) galinčių kilti neigiamų padarinių ir sutiko tokį sandorį sudaryti. Atsakovių UAB „Alanvila“ ir Akademinės kredito unijos sukurtos klaidinančios sandorio sąlygos (galimai padaryta techninė klaida vieno iš UAB „Alanvila“ įkeičiamo nekilnojamojo turto objekto vertės įvertinime) nebuvo tokia reikšminga, kad suklaidintų ieškovę tokia apimtimi, jog nebūtų sudariusi hipotekos sutarties. Teismo nuomone, pagrindinę įtaką hipotekos sutarties sudarymui turėjo asmeniniai ieškovės santykiai su V. L., jų tarpusavio susitarimai, o ne suinteresuotumas sandoriu ir jo sąlygomis.

8.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypas, gyvenamasis namas ir priklausiniai VĮ Registrų centre įregistruoti kaip ieškovės D. L. nuosavybė, nėra žymos, kad tai yra šeimos turtas. Nepilnamečio vaiko B. L. tėvai nesusituokę ir nepilnamečio vaiko tėvas sandorio sudarymo metu turėjo kitą gyvenamąją patalpą, kuri ginčo sandorio sudarymo metu taip pat buvo įkeista.

9.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad hipotekos sandoris sudarytas ne įgyjant turtą, ne siekiant gauti paskolą užtikrinant šeimos interesus, ne juridinio asmens, kurios akcininke yra vaiko motina, o vaiko motinos pažįstamos V. L., kurios dukra yra bendrovės, gaunančios paskolą iš kredito įstaigos, akcininke, sandorio užtikrinimui. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju teismo leidimas nebūtų išduotas ir taip būtų užkirstas kelias sudaryti sandorį.

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado iki buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Teismas, nuspręsdamas netenkinti ieškovės alternatyvaus reikalavimo, pažymėjo, kad ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė, sudarant actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius, neegzistavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė savo reikalavimo teisę kildina iš sutartinės hipotekos, kurioje Akademinė kredito unija yra kreditorė, UAB „Alanvila“ yra skolininkė ir įkaito davėja, o pati ieškovė yra įkaito davėja. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodoma reikalavimo teisė yra nukreipta į UAB „Alanvila“. Teismo vertinimu, sudarius hipotekos sutartį, tarp D. L. ir UAB „Alanvila“ teisinis santykis, iš kurio būtų galima kildinti reikalavimo teisę, iš viso neatsirado. Vėliau ginčo sandorių sudarymo metu D. L. taip pat neturėjo reikalavimo teisės. Teismo manymu, tik pardavus turtą ir antstolei 2022 m. kovo 15 d. Akademinei kredito unijai pervedus gautas lėšas bei paaiškėjus nepadengtai skolos daliai, ieškovė įgijo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB „Alanvila“ atžvilgiu.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš Akademinės kredito unijos, UAB „Alanvila“, A. K., A. K., UAB „Veneda“ ir R. G. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Hipotekos sutarties dalis, kuria buvo įkeistas ieškovei priklausantis turtas, yra negaliojanti, nes ieškovė buvo apgauta dėl UAB „Alanvila“ įkeičiamo turto kainos ir turto apimties: sutartine hipoteka buvo įkeisti UAB „Alanvila“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, kurių bendra vertė sutartinėje hipotekoje nurodyta 1 233 800 Eur. Ieškovė manė, kad UAB „Alanvila“ įkeičia ne du, o visus tris jai nuosavybės teise priklausančius pastatus su juose esančiais 12 butų (pastatus (duomenys neskelbtini) bei 526,22 kv. m ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame įrengti dar 6 butai). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės buvo klaidinančios, tačiau ne tokia apimtimi, kad, nesant šių aplinkybių, ieškovė būtų nesudariusi ginčijamo sutartinės hipotekos sandorio. Dėl to, kad skolininkė įkeitė 1 233 800 Eur vertės turtą, užtikrindama vos 150 000 Eur dydžio kredito pagal kredito sutartį tinkamą grąžinimą, ieškovė manė, kad jos dalyvavimas sutartinėje hipotekoje tebuvo formalumas. Taigi, ieškovė sutiko būti tik formalia įkaito davėja taip, kaip jai nurodė V. L., prašydama įkeisti gyvenamąjį būstą. Ieškovės turto įkeitimas buvo reikalingas kaip papildomas garantas dėl to, kad pastatuose esantys butai nebuvo užbaigti įrengti (ne 100 proc. baigtumo). 2020 m. gruodžio 9 d. atsiliepime į ieškinį UAB „Alanvila“ pripažino, kad aplinkybė dėl vertės galėtų būti laikoma apgaule ieškovės atžvilgiu. Šiuo atveju ieškovė įgijo tik pareigas – įsipareigojo savo turtu atlyginti už UAB „Alanvila“ gautą paskolą. Tačiau nepaisant tokios išvados, teismas pažymėjo, kad ieškovė yra verslininkė, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl neva turėjo suprasti, jog turto įkeitimu siekiama užtikrinti tam tikrų prievolių įvykdymą. UAB „Alanvila“ faktinė vadovė žadėjo priimti ieškovę į nekilnojamojo turto objektų statybos ir pardavimo verslą. Toks įkalbinėjimas akivaizdžiai buvo UAB „Alanvila“ apgaulė, iš kurios bendrovė gavo naudos (jai buvo suteiktas kreditas, kurio ji negrąžino ir negrąžins), o ieškovei kyla grėsmė prarasti savo gyvenamąjį būstą.

11.2.                      Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Nagrinėjamu atveju nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė UAB „Alanvila“ atžvilgiu atsirado tik 2022 m. kovo 15 d. antstolei pervedus Akademinei kredito unijai iš varžytynių gautas lėšas, kurių nepakanka Akademinės kredito unijos reikalavimui padengti. Sutartinė hipoteka, kurios pagrindu ieškovė be jokios finansinės naudos įkeitė daiktus, buvo sudaryta 2019 m. vasario 12 d., o vos po pusmečio, t. y. 2019 m. spalio 8 d., skolininkė nesąžiningai sudarė sutartį dėl hipotekos sukūrimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu įkeitė butą (duomenys neskelbtini), A. K., 2020 m. rugsėjo 3 d. skolos padengimo sutarties Nr. 19KU-3322 dalyje minėtas butas (duomenys neskelbtini) atiteko A. K.. Negana to, 2020 m. rugsėjo 9 d. skolininkė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19KU-3447, kuria UAB „Veneda“ buvo parduotos 501/1000 dalys buto (duomenys neskelbtini). Skolininkė nemoka kredito įmokų nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. Minėtos reikalavimo teisės galimybė tapo realia, kai skolininkė pažeidė kredito sutarties nuostatas ir 2019 m. gegužės 15 d. viešajame registre buvo įregistruoti nauji nekilnojamojo turto objektai (butai (duomenys neskelbtini)), kurių atžvilgiu nebuvo perkelta hipoteka. Kreditorė apie tokį kredito sutarties pažeidimą (sumažinant įkeisto turto mastą) sužinojo 2019 m. rugpjūčio 7 d. (skolininkė kreipėsi dėl sutikimo parduoti butą (duomenys neskelbtini) ir kaip priedą pridėjo buto Nekilnojamojo turto registro išrašą). Taigi, kreditorė jau tada žinojo, kad pastatai yra padalinti į butus, o pagal VĮ Registrų centro duomenis butams nėra perkeltas įrašas apie hipoteką. 

11.3.                      Atsakovė UAB „Alanvila“, sudarydama sutartinės hipotekos sandorį, savo dispozicijoje jau turėjo 2018 m. gruodžio 20 d. parengtas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir 2018 m. gruodžio 28 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, kurių pagrindu pastatuose (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti nauji daiktai – butai, tačiau šių kadastro duomenų bylų ir deklaracijų tyčia neteikė VĮ Registrų centrui iki sutartinės hipotekos sudarymo, tikintis, kad po to nebus perkelti duomenys apie hipoteką ir tuo pagrindu bus galima realizuoti jau nebeįkeistą turtą, gautas lėšas naudojant ne prievolės kreditorei vykdymui. Šie nesąžiningi skolininkės ketinimai buvo įgyvendinti, varžytynėse parduoto turto nepakanka įvykdyti prievolę kreditorei, todėl skola bus išieškoma iš ieškovės įkeisto turto.

12.       Apeliaciniame skunde atsakovė Akademinė kredito unija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl dalies (4.4 punkto) 2019 m. vasario 12 d. sutarties dėl hipotekos sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovės Akademinės kredito unijos naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sudarant hipotekos sandorį dėl gyvenamojo namo įkeitimo buvo būtinas teismo leidimas ir šiuo pagrindu hipotekos sandorio 4.4 punktą pripažino niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Faktą, kad turtas turi šeimos turto teisinį statusą, galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, kai šis nekilnojamasis turtas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas arba įrodomas trečiųjų asmenų nesąžiningumas. Nagrinėjamoje byloje nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su namu ir priklausiniais) nebuvo įregistruoti kaip šeimos turtas. Tai, kad ieškovė turi nepilnametį sūnų B. L., kurio gyvenamoji vieta 2014 m. (duomenys neskelbtini) deklaruota įkeistame turte, nebuvo pagrindas pripažinti šį turtą šeimos turtu, kuriam įkeisti buvo reikalingas teismo leidimas. Aplinkybė, kad ieškovės sūnaus gyvenamoji vieta deklaruota motinai priklausančiame turte ir vaikas gyveno jame (nors tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir byloje nėra tokių įrodymų), nepatvirtina fakto, kad būtent ieškovės (kaip motinos) turima gyvenamoji patalpa yra pagrindinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar nepilnametis sūnus sandorio sudarymo metu faktiškai gyveno motinai priklausančiame name ir tik tuomet spręsti, ar motinos gyvenamoji patalpa yra kartu ir nepilnamečio pagrindinė gyvenamoji vieta.

12.2.                      Be to, byloje negalėjo būti konstatuotas atsakovės Akademinės kredito unijos nesąžiningumas. Šiuo atveju atsakovės Akademinės kredito unijos nesąžiningumas turėjo būti vertinamas tik sandorio sudarymo metu, o ne vėliau. Teismo nurodomos aplinkybės sandorio sudarymo metu, t. y. dėl klaidingos turto vertės hipotekos sandoryje ir nepareikalavimo pateikti teismo leidimą negali būti vertinama kaip šalies nesąžiningumas. Įkeičiamo turto vertės suma buvo įrašyta klaidingai, hipotekos sandorį sudarė ne tik atsakovė Akademinė kredito unija, bet ir atsakovė UAB „Alanvila“ bei ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė sandorio sudarymo metu matė klaidingą vertę. Jei tokią klaidą atsakovė būtų mačiusi, neabejotinai būtų informavusi notarą.

12.3.                      Sandorius tvirtina ir jų teisėtumą užtikrina notaras, todėl atsakovei nebuvo pareigos reikalauti teismo leidimo, nes atsakovė pasitikėjo notaru, kuriam kyla atsakomybė tikrinti visus dokumentus, pareikalauti teismo leidimo, įsitikinti, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo išvada, kad atsakovė, nepareikalaudama teismo leidimo, buvo nesąžininga, yra nepagrįsta. Kitos pirmosios instancijos nurodytos aplinkybės dėl atsakovės Akademinės kredito unijos nesąžiningumo neturi teisinės reikšmės, nes jos įvardijamos ne įkeitimo sandorio sudarymo metu, bet po įkeitimo sandorio, todėl pirmosios instancijos teismo neturėjo būti vertinamos, nustatant atsakovės Akademinės kredito unijos nesąžiningumą.

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Alanvila“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, pašalinant motyvus, kad atsakovė UAB „Alanvila“, sudarydama 2019 m. vasario 12 d. sutartį dėl hipotekos sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nesąžininga. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas neturėjo teisės ex officio pripažinti atitinkamą sandorį negaliojančiu, nes byloje nebuvo ištirtos ir nustatytos aplinkybės dėl sandorio negaliojimo. Sandoris buvo pripažintas negaliojančiu kitu pagrindu nei buvo reiškiamas ieškinys. Nė viena iš šalių neįrodinėjo ir neatsikirtinėjo į tam tikras dėl sutarties galiojimo šiuo pagrindu svarbias aplinkybes. Šalims neįrodinėjant atitinkamų aplinkybių, teismas nepagrįstai ir neteisėtai jas nustatė, nesilaikydamas proceso teisės normose įtvirtintų reikalavimų.

13.2.                      Šioje byloje nebuvo įvertinta ieškovės turtinė padėtis, taip pat ir vaiko tėvo turtinė padėtis. Ieškovės sūnaus tėvas turi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Pati ieškovė turi dar kelis gyvenamosios paskirties turtus. Taigi, teismas priėjo išvadą, kad ieškovei nebūtų išduotas teismo leidimas, tam nesant įrodymų ir šalims tokių įrodymų nepateikus.

13.3.                      Teismas be pagrindo nusprendė, kad atsakovė UAB „Alanvila“ buvo nesąžininga, sudarydama teismo pripažintą negaliojančia hipotekos sutarties dalį. Teismo pripažintą negaliojančia sutartį tvirtino notaras, kuris turi užtikrinti, kad būtų sudaromi tik teisėti sandoriai. Taigi, UAB „Alanvila“ buvo įsitikinusi, kad sudarė teisėtą sutartį, ir jai nebuvo žinoma, kad ginčo turtas laikytinas šeimos turto teisinį statusą turinčiu turtu. Teismas visiškai be pagrindo ex officio (dėl teismo leidimo būtinumo) sprendė, kad atsakovė yra nesąžininga. Atsižvelgiant į tai, kad teismo pripažinta negaliojančia sutarties dalis neturi tiesioginės įtakos apeliantės teisėms, nors šioje dalyje sprendimas neteisėtas, atsakovė neprašo sprendimo panaikinti, bet prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvus apie atsakovės UAB „Alanvila“ nesąžiningumą.

14.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo notarė A. U.  prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl dalies (4.4 punkto) 2019 m. vasario 12 d. sutarties dėl hipotekos sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo niekine ir negaliojančia ab initio, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas išvadą apie teismo leidimo būtinumą sudaryti 2019 m. vasario 12 d. įkeitimo sandorį, įkeičiant gyvenamąjį pastatą (duomenys neskelbtini), padarė nesant tokiai išvadai pagrįsti pakankamų duomenų.

14.2.                      Teismo leidimas nebuvo reikalingas, nes, sudarant ginčijamą įkeitimo sandorį, nepilnamečio vaiko tėvai (duomenys neskelbtini) turėjo du būstus: motina D. L. turėjo būstą, esantį (duomenys neskelbtini), o vaiko tėvas R. R. – būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad būtent vaiko motinai D. L., o ne vaiko tėvui R. R. priklausantis turtas yra šeimos turtas, remdamasis vienintele aplinkybe: jos turte buvo registruota vaiko gyvenamoji vieta, tačiau nesant duomenų apie tai, kad D. L. priklausančiame būste yra faktinė vaiko gyvenamoji vieta. Teismas vaiko faktinę gyvenamąją vietą sutapatino su jo deklaruota gyvenamąja vieta, nors nebuvo duomenų tokiai teismo išvadai. 

15.       Atsiliepime į atsakovės Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą ir atsiliepime į atsakovės UAB „Alanvila“ ir trečiojo asmens notarės A. U. apeliacinius skundus ieškovė prašo jų netenkinti ir palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, nepakeistą, priteisti iš Akademinės kredito unijos, UAB „Alanvila“ ir iš notarės A. U. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodomi tokie atsikirtimai:

15.1.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu skolininkė ir notarė teigė, kad neva notarė analizavo aplinkybes apie nepilnamečio vaiko B. L. gyvenamąją vietą, ir pripažino, jog įkeičiamas turtas nėra šeimos turtas. Notarės pateiktuose hipotekos sandorio dokumentuose nėra nepilnamečio vaiko gimimo liudijimo ir paieškų apie R. R. nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą. Jeigu notarė būtų vertinusi minėtas aplinkybes apie nepilnamečio vaiko šeimos būstą, jos būtų nurodytos ginčijamos sutarties dėl hipotekos sukūrimo sąlygose.

15.2.                      2022 m. liepos 11 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį: 1) įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarę A. U.  trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; 2) įpareigoti notarę A. U.  teismo nustatytu terminu pateikti teismo leidimą, išduotą ieškovei D. L. įkeisti gyvenamąjį pastatą, (duomenys neskelbtini), sudarant 2019 m. vasario 12 d. hipotekos sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir esant požymių, jog sudarant ginčo hipotekos sandorį nebuvo gautas teismo leidimas, teismui ex officio kyla pareiga patikrinti niekinio sandorio faktą. 

15.3.                      Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3053-1088/2021 konstatavo, kad V. T. (V. T.) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2011 m. birželio 10 d. panaudos sutarties pagrindu, taigi, akivaizdu, jog sutartinės hipotekos sudarymo dieną (2019 m. vasario 12 d.) B. L. su savo tėvu minėtame jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name negyveno.

16.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Akademinė kredito unija prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

16.1.                      Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Akademinė kredito unija atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus iki hipotekos sandorio sudarymo ir jo sudarymo metu, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti hipotekos sandorį. Akademinė kredito unija niekaip negalėjo daryti įtaką, kokį turtą ir kam įkeisti. Paskolos grąžinimo užtikrinimui buvo pasiūlyta įkeisti UAB „Alanvila“ ir ieškovės turtą. Šiuo atveju Akademinė kredito unija, individualiai įvertinusi paskolos ir įkeičiamo turto santykį, atsižvelgdama į turto likvidumą bei kitus aspektus, sutiko, kad už UAB „Alanvila“ suteikiamą paskolą būtų įkeistas turtas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės turtas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindų pripažinti hipotekos sandorį iš dalies negaliojančiu, nes neįrodyti CK 1.91 straipsnyje numatyti sandorio negaliojimo pagrindai.

16.2.                      Byloje nėra visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės ginčo sandorių sudarymo momentu. Atlikus visus ginčo sandorius, UAB „Alanvila“ įkeisto turto liko ir jis buvo parduotas iš varžytynių, lėšos pervestos atsakovei (kreditorei) Akademinei kredito unijai. Būtent nuo šio momento ieškovė (apeliantė) ir įgijo reikalavimo teisę į UAB „Alanvila“, nes, paskirsčius lėšas už įkeistą UAB „Alanvila“ turtą, paaiškėjo reikalavimo teisės dydis. Nesant vienos iš actio Pauliana instituto taikymui būtinų sąlygų – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės (apeliantės) alternatyvų ieškinio reikalavimą.

17.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alanvila“ prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą ieškovės skundžiamoje dalyje  nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

17.1.                      Hipotekos sutartyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma prieš ieškovę šalių panaudota apgaule. Rašymo apsirikimo klaidą padarė sandorį rengusi notarė, o ne sutarties šalys (atsakovės UAB „Alanvila“ ar Akademinė kredito unija). Taigi, trečiojo asmens (notarės) rašymo apsirikimo klaida (veiksmai) negali būti vertinama kaip sutarties šalių apgaulė. 

17.2.                      Ieškovė neįrodė visų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, todėl alternatyvūs ieškinio reikalavimai buvo atmesti pagrįstai. Ieškovė visų ginčijamų sutarčių sudarymo metu nebuvo atitinkamų ginčijamų sutarčių šalių kreditore, todėl jau vien dėl to ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Nėra aišku, kaip ginčijamos sutartys galėjo pažeisti ieškovės kaip kreditorės teises.

18.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai A. K. ir A. K. prašo skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovės atsakovui A. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

18.1.                      Ieškovė D. L. neanalizuoja ir neįrodinėja aplinkybių dėl A. K., kaip turto savininko, teisių, sąžiningumo, o siekia panaikinti eilę sandorių, kurių pagrindu kiti asmenys sąžiningai įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Sąžiningumo prezumpcija privalo būti paneigta, siekiant sandorį panaikinti ir taikyti restituciją. Nei iki teismo sprendimo priėmimo, nei apeliaciniame skunde apeliantė neįrodė A. K. nesąžiningumo, todėl negali būti tenkinami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

18.2.                      Skundo argumentai tik dėl UAB „Veneda“ nesąžiningumo, kad ji tariamai sąmoningai iki hipotekos sutarties sudarymo neįregistravo nekilnojamojo turto padalinimo, siekdama, kad VĮ Registrų centras neperkeltų hipotekos, neleidžia pripažinti Kavaliūnus nesąžiningais. Be to, argumentai dėl bendrovės nesąžiningumo yra tik prielaidos. Apeliantė analizuoja tik UAB „Veneda“ kaltę, nesąžiningumą ir nemano, kad yra VĮ Registrų centro kaltė.

18.3.                      D. L. argumentai nepagrindžia actio Pauliana ieškinio būtinos sąlygos reikalavimo teisės turėjimo. 

19.       Atsiliepime į atsakovės Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą atsakovė UAB „Alanvila“ prašo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nebuvo įrodinėjama ar atitinkamas namas tikrai turi šeimos turto teisinį statusą, nes šiuo pagrindu ieškinys nebuvo pareikštas, o teismas atitinkamu pagrindu ieškinį tenkino ex officio. Tiek UAB „Alanvila“, tiek Akademinės kredito unija buvo sąžiningos, sudarydamos ginčo sutartį, nes nežinojo, kad ginčo namas turėjo šeimos turto teisinį statusą.

20.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Alanvila“ apeliacinį skundą atsakovė Akademinė kredito unija prašo skundą spręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė Akademinė kredito unija dėl atsakovės UAB „Alanvila“ apeliacinio skundo pašalinti iš teismo sprendimo motyvus apie atsakovės UAB „Alanvila“ nesąžiningumą argumentų nepateikė.

21.       Atsakovė Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė L. G. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra, nurodydama, kad ji nėra tinkama šalis (atsakovė), nes jos 2021 m. kovo 22 d. išduotas vykdomasis įrašas yra išvestinis dokumentas, išduotas 2019 m. vasario 12 d. sutarties dėl hipotekos sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

22.       Atsiliepime į atsakovės Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą atsakovai A. K. ir A. K. prašo skundą patenkinti: panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui A. K. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už šio atsiliepimo parengimą. Atsiliepime pažymima, kad ieškovė D. L. nereiškė ieškinio dėl vaiko teisių pažeidimo, sandorį ginčijo tik CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovė nebuvo nei apgauta, nei suklaidinta. Akademinė kredito unija ir UAB „Alanvila“ nėra atsakingos už veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti VĮ Registrų centras ir notarė.

23.       Atsiliepime į atsakovės Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė A. U.  nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, byloje nėra duomenų, jog nepilnametis vaikas faktiškai gyveno ginčo turte. Teismas neturėjo pagrindo formaliai deklaruotos gyvenamosios vietos vertinti kaip vaiko faktinės gyvenamosios vietos. Gyvenamosios vietos deklaracija yra tik vienas iš kriterijų, nustatant faktinę asmens gyvenamąją vietą. Joks teisės aktas nenustato, kad deklaruota gyvenamoji vieta yra prilyginama faktinei gyvenamajai vietai. 

24.       Atsiliepime į trečiojo asmens notarės A. U. apeliacinį skundą atsakovė Akademinė kredito unija prašo skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi trečiojo asmens notarės A. U. apeliaciniame skunde išdėstyti išsamūs argumentai, su kuriais Akademinė kredito unija sutinka, todėl jų nekartoja.

25.       Trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atsiliepime į apeliacinius skundus prašoma:

25.1.                      netenkinti ieškovės D. L. apeliacinio skundo;

25.2.                      tenkinti atsakovių Akademinės kredito unijos, UAB „Alanvila“ ir trečiojo asmens notarės A. U. apeliacinius skundus, t. y. panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti;  

25.3.                      priteisti trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi.

26.       Trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

26.1.                      Notarė A. U. , kuri tvirtino ginčijamą hipotekos sutartį, nebuvo ir nėra atsakinga už šios sutarties šalių nurodytų duomenų dėl atsakovės UAB „Alanvila“ įkeičiamo turto verčių klaidas, kurios neva buvo panaudotos kaip apgaulė prieš ieškovę. Atsakovės UAB „Alanvila“ įkeičiamo turto vertė buvo nustatyta pagal 2019 m. sausio 9 d. UAB „OBER-HAUS“ parengtą turto vertės nustatymo pažymą. Duomenys hipotekos sutartyje apie atsakovės UAB „Alanvila“ įkeičiamo turto vertę buvo pateikti iš nurodytos pažymos. Notarė A. U. nėra ir negali būti laikoma atsakinga už nurodytoje pažymoje pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą.

26.2.                       Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovės įkeistas gyvenamasis pastatas turėjo šeimos turto teisinį statusą. Teismui nebuvo pateikti įrodymai apie faktinę ieškovės nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą hipotekos sandorio sudarymo metu Nors byloje buvo duomenys apie ieškovės nepilnamečio vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau faktinė gyvenamoji vieta nėra laikoma deklaruota gyvenamąja vieta.

26.3.                      Notarė A. U. patikrino valstybės registrų duomenis apie įkeičiamą turtą, o taip pat ir ieškovei priklausantį gyvenamąjį pastatą ir nenustatė, kad jam būtų įregistruotas šeimos turto teisinis statusas. Be to, notarė nustatė, kad įkeičiamas ne vienintelis (ne paskutinis) nepilnamečio vaiko tėvams priklausantis gyvenamasis būstas. Ieškovė nenurodė notarei, kad gyvenamajame name faktiškai gyvena jos nepilnametis vaikas, todėl notarė neturėjo jokio faktinio ir (ar) teisinio pagrindo vertinti ir spręsti, jog ieškovės įkeičiamas gyvenamasis pastatas turi šeimos turto teisinį statusą ir dėl to būtinas išankstinis teismo leidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

28.       2019 m. vasario 12 d. UAB „Alanvila“ ir Akademinė kredito unija sudarė kredito sutartį Nr. VER201902-000025 (toliau – kredito sutartis), kurios pagrindu UAB „Alanvila“ suteiktas 150 000 Eur kreditas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybų užbaigimui. Kredito sutartyje nurodytas galutinis kredito grąžinimo terminas 2022 m. vasario 12 d.

29.       Prievolių, kylančių iš kredito sutarties, užtikrinimui, 2019 m. vasario 12 d. sutartinės hipotekos sutarties, kurią patvirtino Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U. , reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu UAB „Alanvila“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įvertintą 114 800 Eur, ir gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nurodyta hipotekos sutartyje, 1 119 000 Eur. Hipotekos sutartimi taip pat įkeisti ieškovei (įkaito davėjai) D. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įvertintas 51 000 Eur), gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įvertintas 240 000 Eur), kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įvertinti 1 Eur), esantys (duomenys neskelbtini).

30.       Ieškovė (įkaito davėja) D. L. nėra sudariusi santuokos, turi nepilnametį sūnų B. L., kurio gyvenamoji vieta 2014 m. (duomenys neskelbtini) deklaruota (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nėra žymos, kad ieškovei priklausančiam ir UAB „Alanvila“ prievolių įvykdymo užtikrinimui įkeistam turtui taikomas šeimos turto teisinis režimas.

31.       Atsakovei UAB „Alanvila“ priklausantis ir prievolių, kylančių iš kredito sutarties, įvykdymo užtikrinimui įkeistas gyvenamasis pastatas (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du butus: 38,01 kv. m ploto patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 76,18 kv. m ploto patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų (butų) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla parengta 2018 m. gruodžio 20 d., o 2018 m. gruodžio 28 d. išduota deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai (butai) 2019 m. gegužės 15 d. įregistruoti atsakovės UAB „Alanvila“ nuosavybės teise, tačiau registruojant duomenis Nekilnojamojo turto registre įrašai apie hipoteką nebuvo atlikti. UAB „Alanvila“ šiuos butus perleido tretiesiems asmenims.

32.       Atsakovė UAB „Alanvila“ prievolių, kylančių iš kredito sutarties, neįvykdė. 2022 m. kovo 22 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G.  vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 1713 pagrindu (dėl 145 741,25 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo) antstolės R. G. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

33.       Ieškovė CK 1.91 straipsnio pagrindu prašė teismo pripažinti negaliojančiomis hipotekos sutarties dalis, kuriomis įkeistas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, taip pat ir iš dalies panaikinti vykdomąjį įrašą, o šio prašymo netenkinus – pripažinti negaliojančiais UAB „Alanvila“ butų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo ir kitus paskesnius to paties nekilnojamojo turto sandorius actio Pauliana pagrindu.

34.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino hipotekos sutarties 4.4 punktą niekiniu ir negaliojančiu ab initio, prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms, kitos ieškinio dalies netenkino.

35.       Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino kitų ginčijamų hipotekos sutarties punktų negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti UAB „Alanvila“ sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu.

36.       Apeliacinius skundus padavusios atsakovės ir trečiasis asmuo Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarė A. U. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pripažintas negaliojančiu hipotekos sutarties 4.4 punktas, kaip prieštaraujantis imperatyviai CK 3.85 straipsnio 2 daliai, įpareigojančiai gauti teismo leidimą, sudarant šeimos turto įkeitimo sandorį.

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje keliami klausimai dėl: 1) ieškovės ginčijamos hipotekos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu (ne)pagrįstumo; 2) ieškovės, kaip įkaito davėjos teisės ginčyti UAB „Alanvila“ sudarytus sandorius actio Pauliana instituto pagrindu; 3) dėl hipotekos sutarties 4.4 punkto pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (ne)pagrįstumo.

Dėl hipotekos sandorio dalies pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu         

38.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti ginčijamas hipotekos sutarties dalis negaliojančiomis dėl apgaulės. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino apgaule aplinkybių dėl klaidingai nurodyto atsakovės UAB „Alanvila“ įkeičiamo turto vertės, įkeičiamų nekilnojamųjų daiktų kiekio, ir įkalbinėjimo būti formalia įkaito davėja, pažadų priimti ieškovę į nekilnojamojo turto objektų statybos ir pardavimo verslą.

39.       CK 1.91

40.       Ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi, sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

41.       Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

42.       Hipotekos sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punkte nurodyta, kad UAB „Alanvila“ įkeičiamo nekilnojamojo daikto – gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertė „1 119 000 Eur“, vertė nustatyta 2019 m. sausio 9 d. UAB „OBER-HAUS“ turto vertės nustatymo pažyma Nr. 59525 VAT_2019 LRA KAUN (toliau – turto vertės pažyma). Hipotekos sutarties specialiųjų sąlygų 6 punkte nurodyta, kad bendra hipotekos objektų vertė 1 524 801 Eur. Tačiau turto vertės pažymoje nurodyta, kad gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini), vertė yra 111 900 Eur (DOK-3181 priedas). Taigi, hipotekos sutartyje iš tiesų neteisingai nurodyta vieno iš atsakovės UAB „Alanvila“ įkeičiamo turto vertė ir dėl to neteisingai apskaičiuota visų įkeičiamų daiktų vertė, tačiau šios klaidos atsiradimą lėmė ne tyčiniai atsakovės UAB „Alanvila“ veiksmai, siekiant apgauti ieškovę, o rašymo apsirikimo klaida, t. y. vietoj vertės „111 900 Eur“ nurodant „1 119 000 Eur“. Teisėjų kolegijos vertinimu, rašymo apsirikimo klaida negali būti laikoma apgaule ar esmine aplinkybe, lėmusia ieškovės sprendimą būti įkaito davėja. Ieškovė neneigia, kad žinojo hipotekos sutartimi užtikrinamą atsakovės UAB „Alanvila“ prievolės dydį, todėl jeigu bendrovės įkeičiamo vieno nekilnojamojo turto vertė iš tiesų būtų didesnė nei vienas milijonas eurų, šio turto visiškai pakaktų 150 000 Eur prievolei užtikrinti. Taigi, ieškovė, žinodama, kad UAB „Alanvila“ reikalingas papildomas užtikrinimas, turėjo suprasti, jog bendrovės įkeičiamo vertės nepakanka tam, kad būtų suteiktas 150 000 Eur kreditas statybų užbaigimui.

43.       Ieškovė teigia, kad UAB „Alanvila“ Akademinei kredito unijai pateiktoje paraiškoje nurodyta turto, (duomenys neskelbtini), vertė ir memorandume pateikta informacija leido jai pagrįstai manyti, jog bendrovės įkeičiamo turto vertė yra beveik dešimt kartų didesnė nei suteikiamas kreditas, todėl ieškovė, įkeisdama savo turtą, nerizikuoja jo netekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepagrindžia, kad ieškovė įkeitė turtą dėl to, jog buvo apgauta.

44.       Nustatyta, UAB „Alanvila“ 2019 m. sausio 18 d. Akademinei kredito unijai pateikė paraišką, prašydama suteikti 150 000 Eur kreditą nebaigto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui. Bendrovė paraiškoje nurodė, kad turimo turto rinkos vertė yra 1 000 000 Eur, prognozuojamos gauti pajamos 1 260 000 Eur. Prievolių reikalavimo užtikrinimui bendrovė siūlė įkeisti jos turimą nekilnojamąjį turtą, kurį UAB „OBER-HAUS“ turto vertinimo pažymoje įvertino 731 400 Eur, tačiau kreditorė, įžvelgusi nebaigto statyti turto likvidumo riziką, tokiam finansavimui nepritarė. Tai patvirtina tiek Akademinės kredito unijos 2019 m. sausio 29 d. išvada dėl UAB „Alanvila“ finansavimo, tiek teismo posėdyje liudijusių Akademinės kredito unijos darbuotojų parodymai. Taigi, kreditas be papildomų užtikrinimo priemonių nebuvo suteiktas ne dėl to, kad paraiškoje būtų pateikti apgaulingi ar akivaizdžiai neteisingi duomenys apie turimo turto vertę ir (ar) prognozuojamas gauti pajamas, prašomo suteikti kredito tikslą ar kita akivaizdžiai apgaulinga informacija. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Alanvila“, nurodydama paraiškoje preliminarią turto kainą, kuri yra artima nustatytai turto vertinimo pažymoje, atliko tyčinius veiksmus, siekdama suklaidinti ieškovę. 

45.       Ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir teismo posėdyje duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės valią įkeisti turtą užtikrinant UAB „Alanvila“ prievoles lėmė ilgalaikiai asmeniniai santykiai su V. L., noras jai padėti, o ne klaidingai hipotekos sutartyje nurodyta juridiniam asmeniui priklausančio turto vertė ar kitos sandorio sąlygos.

46.       Ieškovės turimas išsilavinimas, dalykinė patirtis (verslininkė), kiti nekilnojamojo turto sandoriai, sudaryti su UAB „Alanvila“ ir kitais asmenimis, tiek veikiant asmeniškai, tiek kaip įgaliotam asmeniui, ateityje planuoti kartu su V. L. vykdyti nekilnojamojo turto vystymo (statybos) projektai patvirtina, kad ieškovė žinojo ir suprato, kokias teisines pasekmes įkaito davėjui sukelia hipotekos sutarties sudarymas. Manymas, kad bendrovė įkeičia visą turimą nekilnojamąjį turtą (tris objektus, o ne du), todėl ieškovei priklausančio turto įkeitimas tėra formalumas ir kitų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių vertinimas neatitinka apgaulės požymių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės įkeičiamų objektų skaičius ir jų duomenys nurodyti hipotekos sutartyje. Ieškovė teismo posėdyje teigė, kad hipotekos sutartį skaitė, su ja susipažino, sutarties sąlygos buvo tinkamos ir suprantamos. Tai patvirtina, kad vėliausiai sandorio sudarymo metu bendrovės įkeičiamų daiktų kiekis ieškovei buvo atskleistas, tačiau ieškovė neatsisakė sudaryti sandorį. Ieškovė taip pat pripažįsta, kad lankėsi bendrovei priklausančiame turte, turėjo galimybę jį apžiūrėti, įvertinti turto būklę, likvidumą ir kitas individualias savybes, galinčias turėti įtakos hipotekos sandorio sudarymui. Taigi, ieškovė turėjo galimybę įvertinti sudaromo sandorio riziką.

47.       Teisėjų kolegija, vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus, reikšminga laiko ir pačios apeliantės teismo posėdyje išsakytą poziciją, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog po sandorio sudarymo UAB „Alanvila“ pardavė įkeistą turtą, nebuvo įregistruoti (perkelti) įkeitimo suvaržymai (2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 28 min. 50 sek. iki 29 min. 16 sek). Taigi, ieškovė apgaulę sieja ne su ikisutartinių santykių pradžia, sutarties sąlygų neatskleidimu ar nutylėjimu, bet su UAB „Alanvila“ atliktais nesąžiningais veiksmais vykdant sutartį, t. y. įkeisto turto perleidimu, pasinaudojant tuo, kad suformavus naujus nekilnojamojo turto objektus (butus) įrašai dėl klaidos apie turto apsunkinimą hipoteka Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti (perregistruoti). Teismo posėdyje liudijusi VĮ Registrų centro darbuotoja paaiškino, kad pildydama UAB „Alanvila“ turto registracijos duomenis dėl darbo krūvio padarė klaidą ir neperkėlė naujiems turto objektams hipotekos suvaržymo įrašų. Tai leidžia daryti išvadą, kad aplinkybės dėl suvaržymo įrašų neperkėlimo iš anksto nebuvo žinomos ir atitinkamai negalėjo būti atskleistos ieškovei.

48.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad įkalbinėjimas įkeisti nekilnojamąjį turtą, žadant ateityje kartu su V. L. vykdyti statybų verslą, laikytinas apgaule. Tiek ieškovės, tiek atsakovės UAB „Alanvila“ vadovės V. L. teismo posėdyje duoti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių vienokio ar kitokio pobūdžio verslo santykiai buvo atsiradę dar iki ginčo sandorio sudarymo. Tai, kad šalys galimai ateityje planavo kartu vystyti nekilnojamojo turto projektus, tačiau šie planai nebuvo realizuoti, nesudaro pagrindo nuspręsti, jog ginčo sandoris sudarytas dėl apgaulės.

49.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė turtą įkeitė dėl to, jog buvo apgauta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenusprendė, kad ieškovės valią įkeisti jai priklausantį turtą lėmė asmeniniai ryšiai su V. L., o ne sudaromo sandorio sąlygos, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės valia, sudarant hipotekos sutartį, buvo ydinga dėl to, kad atsakovė neatkleidė ar nuslėpė aplinkybes, kurias žinodama ieškovė nebūtų sudariusi ginčijamo sandorio.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės reikšti actio Pauliana ieškinį

50.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti alternatyvūs reikalavimai pripažinti patikslinto ieškinio 4.1–4.6 punktuose nurodytus sandorius negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į UAB „Alanvila“ atsirado tik 2022 m. kovo 15 d., t. y. antstolei pardavus iš varžytynių bendrovei priklausantį turtą ir pervedus lėšas kreditorei Akademinei kredito unijai. Apeliantės vertinimu, jos neabejotina ir neginčijama reikalavimo teisė atsirado nuo to momento, kai UAB „Alanvila“ pradėjo nevykdyti Kredito sutarties ir sudarė įkeisto turto, kuriam po padalinimo nebuvo perkelti hipotekos įrašai, sandorius.

51.       CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą.

52.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios būtinos actio Pauliana  instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015).

53.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios actio Pauliana  sąlygos – ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Alanvila“ ir jos atsiradimo momento. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

54.       Prievolė – teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis).

55.       Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Taigi, kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

56.       Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis).

57.       Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Įkeisto daikto savininkas atsako už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą tik įkeistu savo turtu; įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). CK 4.195 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, pagal bendrą taisyklę, įkaito davėjo reikalavimo teisė į skolininką atsiranda tuomet, kai įkaito davėjas įvykdo skolininko prievolę arba jo įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių.

58.       Nustatyta, kad UAB „Alanvila“ prievolių, kylančių iš kredito sutarties, užtikrinimui 2019 m. vasario 12 d. hipotekos sutartimi buvo įkeistas tiek bendrovei (skolininkei), tiek ieškovei priklausantis turtas. Bendrovei priklausantis ir įkeistas gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du butus. Naujai suformuoti nekilnojamojo turto objektai Nekilnojamojo turto registre bendrovės vardu įregistruoti 2019 m. gegužės 15 d., tačiau įrašai apie hipoteką nebuvo perkelti. Bendrovė 2019 m. spalio 8 d. vieną iš butų įkeitė A. K., o 2020 m. rugsėjo 3 d. skolos padengimo sutarties pagrindu butas perėjo A. K. nuosavybėn. Kitą butą UAB „Alanvila“ 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido UAB „Veneda“. UAB „Alanvila“ kredito sutarties neįvykdė, todėl hipotekos kreditorės prašymu išduotas vykdomasis įrašas ir pradėtas priverstinis išieškojimas. Vykdymo procese pirmiausiai iš varžytynių parduotas skolininkei priklausęs turtas, antstolė gautas lėšas 2022 m. kovo 15 d. pervedė hipotekos kreditorei. Lėšų, gautų realizavus skolininkės turtą, nepakanka visam kreditui padengti, todėl bus išieškoma ir iš įkaito davėjos (ieškovės) turto.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Alanvila“ susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį ir ginčui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės reikalavimo teisė į UAB „Alanvila“ atsirado bendrovei pradėjus netinkamai vykdyti kredito sutartį ir (ar) sudarius turto, kuriam po padalinimo nebuvo perkelti hipotekos įrašai, sandorius. Vien tai, kad bendrovė nevykdė kredito sutarties ir perleido dalį turto, savaime nėra pagrindas daryti išvadą, kad įkaito davėja (ieškovė) įgijo turtinį reikalavimą į skolininkę (atsakovę UAB „Alanvila“). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad skolininkė perleido ne visą turtą, todėl tik iš varžytynių pardavus skolininkei priklausiusį turtą ir 2022 m. kovo 15 d. gautas lėšas pervedus hipotekos kreditorei, paaiškėjo, jog jų nepakanka visam kreditui padengti, todėl bus išieškoma ir iš įkaito davėjos (ieškovės) turto. Ieškovės actio Pauliana pagrindu prašomi pripažinti negaliojančiais sandoriai, nurodyti patikslinto ieškinio
4.1–4.6 punktuose, sudaryti 2019–2020 metais, kai ieškovei prievolė atsakyti hipotekos kreditorei įkeistu turtu nebuvo atsiradusi. Atitinkamai, ieškovė neturėjo neabejotino turtinio reikalavimo UAB „Alanvila“.

60.       Ieškovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl naujai suformuotų nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų bylos ir deklaracijos apie statybų užbaigimą nepateikimą Nekilnojamojo turto registrui iki hipotekos sutarties sudarymo, neturi teisinės reikšmės vertinant ieškovės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, kaip būtinos actio Pauliana sąlygos, atsiradimo momentą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nenagrinėja.

61.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės UAB „Alanvila“ atžvilgiu, o šios sąlygos nebuvimas eliminuoja actio Pauliana ieškinio patenkinimo galimybę.

Dėl hipotekos sandorio 4.4 punkto pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu 

62.       Apeliantės Akademinė kredito unija ir notarė A. U. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai hipotekos sutarties 4.4 punktą pripažino negaliojančiu. Apeliančių vertinimu, ieškovės įkeistas gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra šeimos turtas, todėl sandoriui sudaryti teismo leidimo nereikėjo. Apeliantė UAB „Alanvila“ šiai pozicijai pritaria, pažymėdama, kad teismo pripažinta negaliojančia hipotekos sutarties dalis neturi tiesioginės įtakos jos teisėms, todėl prašo ją pakeisti, pašalinant motyvus apie UAB „Alanvila“ nesąžiningumą.

63.       Šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams, yra šeimos turtas (CK 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas). CK 3.85 straipsnio 2 dalyje (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) nustatyta, kad nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams (CK 3.85 straipsnio 3 dalis).

64.       CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas, kad, sudarant sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, perleidimo, būtina gauti teismo leidimą tokiam sandoriui sudaryti, yra skirtas apsaugoti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus, užtikrinant jam tinkamas gyvenimo sąlygas, ir yra imperatyviojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015). Reikalavimo gauti teismo leidimą nekilnojamojo turto perleidimo sandoriui sudaryti nesilaikymas yra teisinis pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2014).

65.       Kasacinis teismas išaiškino, kad tam, jog nekilnojamasis turtas būtų pripažintas šeimos turtu, būtinos dvi sąlygos: turtas nuosavybės teise turi priklausyti vienam arba abiem sutuoktiniams; toks turtas turi būti šeimos gyvenamoji patalpa. Ja reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena ir naudojasi ja kaip savo būstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje). Šeimos turto teisinis režimas taikomas ir tais atvejais, kai patalpa, kurioje gyvena šeima, nuosavybės teise priklauso vienam iš vaiko tėvų, net jei vaiko tėvai nėra susituokę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006), arba kai patalpa, kurioje gyvena šeima, teisiškai nėra įregistruota kaip gyvenamoji patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2005).

66.       Aiškinant CK 3.84 straipsnio 2 dalyje pavartotą sąvoką „gyvenamoji patalpa“, ji vertintina ne kaip teisinė, bet kaip faktinė, o nustatant šeimos gyvenamąją vietą, reikėtų atsižvelgti į gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nustatytus CK 2.16, 2.17 straipsniuose. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2014). 

67.       Nustatyta, kad ieškovė turi nepilnametį sūnų B. L., gimusį (duomenys neskelbtini) Nepilnamečio vaiko tėvas R. R. Ieškovė su vaiko tėvu santuokos nėra sudariusi. Hipotekos sutarties 4.4 punktu įkeistame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaruota tiek ieškovės, tiek jos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Nekilnojamojo turto registre nėra žymos, kad įkeista gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas.

68.       Apeliantės nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl hipotekos sutartimi įkeistai gyvenamajai patalpai taikytino šeimos turto teisinio režimo iš esmės grindžiama tuo, kad: 1) ginčo sandorio sudarymo metu nepilnamečio vaiko tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausė gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini); 2) Nekilnojamojo turto registre nėra žymos, kad ieškovei priklausanti ir ginčo sandoriu įkeista gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad nepilnamečio vaiko tėvui asmeninės nuosavybės teise priklauso kita gyvenamoji patalpa, o įkeistai gyvenamajai patalpai nėra įregistruotas šeimos turto režimas, savaime nereiškia, jog hipotekos sutarties pagrindu įkeista gyvenamoji patalpa nėra faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir šiai patalpai negali būti taikomas šeimos turto teisinis statusas.

70.       Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3053-1088/2021 pagal R. R. ieškinį dėl atsakovo V. T. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovas R. R. įrodinėjo, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Alanvila“ įsigijo nekilnojamąjį turtą, tačiau nuo įsigijimo momento juo naudotis negalėjo, nes patalpose gyveno V. T. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2011 m. birželio 10 d. gyvenamosios valdos panaudos sutartimi panaudos davėjai – V. L., sutuoktiniai L. A. ir V. A., atstovaujami V. L., perdavė panaudos gavėjui V. T. iki 2025 m. gruodžio 31 d. neatlyginai valdyti ir naudotis gyvenamąją valdą – žemės sklypą bei jame esančius gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje konstatuota, kad panaudos sutartis nebuvo išviešinta įstatymų nustatyta tvarka, o ieškovas apie šios sutarties turinį nebuvo tinkamai informuotas. Kauno miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalis, kuria V. T., su visu jam priklausančiu turtu, iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų, (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi, teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad ieškovės nepilnamečio vaiko tėvas negalėjo naudotis gyvenamosiomis patalpomis, yra įsiteisėjęs (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės vaiko tėvui priklausančios gyvenamosios patalpos, ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo ir negalėjo būti faktine nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta.

71.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dabartinei atsakovės UAB „Alanvila“ vadovei V. L. taip pat žinoma, jog ieškovės vaiko tėvas negali naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), nes jose gyvena kiti asmenys (2021 m. gegužės 20 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 1 val. 1 min. 55 sek. iki 1 val. 3 min. 45 sek.). V. L. taip pat nurodė, kad šios patalpos R. R. buvo „perrašytos“ tik formaliai, todėl R. R. elgesys, siekiant iš jų iškeldinti V. L. šeimą (gyvenimo draugą) yra nederamas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės UAB „Alanvila“ veiksmai, apeliuojant į tai, kad jai kyla abejonių, ar ieškovės sūnus tikrai gyvena hipotekos sutartimi įkeistame, o ne ieškovės sūnaus tėvui priklausančiame name, neatitinka sąžiningumo principo.

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovė hipotekos sutarties sudarymo metu jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos neturėjo, įkeistoje gyvenamojoje patalpoje nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) deklaruota ieškovės nepilnamečio sūnaus, taip pat nepilnamečio vaiko motinos (ieškovės) gyvenamoji vieta, ieškovės nepilnamečio vaiko tėvui priklausanti gyvenamoji patalpa ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo atlaisvinta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog hipotekos sutarties pagrindu įkeistai ieškovės gyvenamajai patalpai taikytinas šeimos turto teisinis režimas. Apeliantės neįrodė, kad ieškovės nepilnamečio vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra kita, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis), todėl įkeičiant ieškovei priklausančią gyvenamąją patalpą, teismo leidimas buvo būtinas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad į teismą dėl leidimo įkeisti šeimos turtą nebuvo kreiptasi ir teismas nėra išdavęs leidimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad hipotekos sutarties 4.4 punktas sudarytas, pažeidus CK 3.85 straipsnio 2 dalies imperatyvų reikalavimą.

73.       Šeimos turto teisinis režimas saugo vaiko teisę į būstą apribodamas tėvų (ar vieno iš jų) nuosavybės teisę į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą – šeimos gyvenamąją patalpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-969/2020). Šeimos turto teisinis režimas reiškia išimtinai jo naudojimo, valdymo ir disponavimo apribojimus, būtinus pagrindiniams šeimos materialiojo gyvenimo poreikiams užtikrinti, ir nėra susijęs su sutuoktinių nuosavybės teise į turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės šeimos turto įkeitimo sandoris, sudarytas užtikrinanti trečiųjų asmenų prievoles, jokiu aspektu nesusijusias su nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų jo fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, užtikrinimu ar (ir) pagerinimu, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises į gyvenamąjį būstą.

74.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su UAB „Alanvila“ ir Akademinės kredito unijos argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovių nesąžiningumą vertino ne tik ginčo sutarties sudarymo momentu, bet vykdant hipotekos sutartį.

75.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

76.       Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015).

77.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo ar nėra kliūčių sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2014, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-611/2016). Analogiškai vertinamas ir hipotekos kreditoriaus sąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015 ir joje nurodyta praktika).

78.       Sąžiningumo principas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose; šalys negali jo atsisakyti ar apriboti jo taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021). Taigi, sutarties šalys turi būti sąžiningos ne tik sutarties sudarymo momentu, bet ir vykdydamos sutartį.

79.       Nustatyta, kad hipotekos sutartį ieškovė sudarė prašoma jos pažįstamos V. L., su kuria bendravo ne vienerius metus, turėjo verslo santykių. Nors V. L. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ginčo sutarties sudarymo metu UAB „Alanvila“ nevadovavo ir nebuvo jos dalyvė, tačiau bylos medžiagoje yra pateiktas 2019 m. vasario 6 d. UAB „Alanvila“ akcininkų sprendimas Nr. 19/02/06, kuriuo nuspręsta imti 150 000 Eur paskolą iš Akademinės kredito unijos, įkeičiant ieškovei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat bendrovei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį sprendimą pasirašė ir V. L., kaip viena iš bendrovės akcininkių (DOK-24314 priedas). Minėtas sprendimas ir pačios V. L. paaiškinimai patvirtinta, kad ji faktiškai veikė bendrovės vardu ir buvo glaudžiai susijusi su juridiniu asmeniu, kurio naudai ieškovė sudarė ginčo sandorį. Taigi, atsakovei UAB „Alanvila“ buvo žinoma, kad ieškovė turi nepilnametį sūnų ir juridinio asmens prievolių užtikrinimui įkeičiamas gyvenamasis namas yra faktinė ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, siekiamas sudaryti sandoris nėra susijęs su šeimos ir nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu, tačiau atsakovė nepasidomėjo ar tokiam įkeitimo sandoriui sudaryti nėra kliūčių. Pažymėtina, kad ieškovė sudarė hipotekos sutartį, negaudama jokios naudos, sandoriu nebuvo siekiama pagerinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Priešingai, ginčo sandoris akivaizdžiai nesuderinamas su vaiko interesais ir pažeidžia jo teisę į būstą.

80.       Akademinė kredito unija, priimdama sprendimą, kad įkaito davėjos įkeičiamas gyvenamasis namas yra tinkamas UAB „Alanvila“ prievolių užtikrinimui, taip pat nepasidomėjo, ar nėra kliūčių šį nekilnojamojo turto objektą įkeisti. Teismo posėdyje atsakovės Akademinės kredito unijos buvusi darbuotoja Kreditų vadybininkė E. T. ir Akademinės kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas K. K. paaiškino, kad įprastai, sudarant įkeitimo sandorius, domimasi, ar turtą įkeičiantis asmuo turi nepilnamečių vaikų, o šiai aplinkybei paaiškėjus, informuojama apie pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo sandoriui sudaryti. Akademinė kredito unija, teikdama finansines paslaugas, yra sudariusi ne vieną hipotekos sandorį, todėl neabejotinai žino, kokie dokumentai yra būtini tokio sandorio sudarymui. Atsakovė Akademinė kredito unija neįrodė, kad įvykdė pareigą pasidomėti, ar nėra kliūčių hipotekos sutarčiai sudaryti (CPK 178 straipsnis).

81.       Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad ginčo sandorį tvirtina notaras, neatleidžia ginčo sandorio šalių, taip pat ir hipotekos kreditorės, joms prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar nėra kliūčių sudaryti įkeitimo sandorį. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nors notarė teigia, kad hipotekos sutartį patvirtino nustačiusi, jog nepilnamečio vaiko tėvas turi kitą gyvenamąją patalpą, tačiau notarės pateiktuose hipotekos sandorį lydinčiuose dokumentuose (DOK-24314 priedai) nėra jokių duomenų apie ieškovės nepilnametį sūnų ir jo tėvą, taip pat duomenų apie vaiko tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad notarės argumentai dėl to, kad sandorio sudarymo metu buvo nustatyta ir įvertina, jog įkeičiamas yra ne vienintelis (paskutinis) vaiko tėvams priklausantis būstas, nėra įtikinantys.

82.       Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė UAB „Alanvila“, pasinaudodama tuo, jog VĮ Registrų centras, pakeisdama įkeisto turto registracijos duomenis (registruojant naujai suformuotus butus), neperkėlė hipotekos įrašų, įkeistą turtą perleido, nors tokios teisės pagal kredito sutarties 11.7.2 punktą neturėjo, už perleistą turtą gautų lėšų hipotekos kreditorei nepervedė, o Akademinė kredito unija, nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. žinodama, kad UAB „Alanvila“ pastatai yra padalinti į butus, neperregistruojant jiems hipotekos įrašo (UAB „Alanvila“ į hipotekos kreditorę kreipėsi dėl sutikimo parduoti butą (duomenys neskelbtini), ir kaip priedą prie 2019 m. liepos 16 d. prašymo pridėjo šio buto Nekilnojamojo turto registro išrašą), neinformavo VĮ Registrų centro apie klaidą, kitų priemonių, užtikrinančių, kad įkeistas turtas nebūtų perleistas ar apsunkintas, nesiėmė, o sužinojusi, kad UAB „Alanvila“ neteisėtai perleido įkeistą turtą, turto perleidimo sandorių neginčijo, neabejotinai patvirtina atsakovių nesąžiningumą. Aptartas atsakovių elgesys sutarties vykdymo metu yra svarbus ir reikšmingas, sprendžiant dėl hipotekos sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį vertino.

83.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovių sąžiningumo įvertino visas byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. įvertino atsakovių elgesį tiek sutarties sudarymo, tiek sutarties vykdymo metu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės negali būti laikomos sąžiningomis, todėl CK 3.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta apsauga netaikoma. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą iš skundžiamo sprendimo pašalinti motyvus dėl atsakovės UAB „Alanvila“ nesąžiningumo.

Dėl teismo teisės ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu

84.       CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

85.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

86.       Atsakovė UAB „Alanvila“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ex officio pripažinti hipotekos sutarties dalies negaliojančia kitu pagrindu, nei buvo reiškiamas ieškinys. Nė viena iš šalių neįrodinėjo ir neatsikirtinėjo į tam tikras dėl sutarties galiojimo šiuo pagrindu svarbias aplinkybes. Šalims neįrodinėjant atitinkamų aplinkybių, teismas nepagrįstai ir neteisėtai jas nustatė, nesilaikydamas proceso teisės normose įtvirtintų reikalavimų.

87.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliantės argumentus, pažymi, kad ieškovė ieškinyje siekė hipotekos sutarties dalį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.91 straipsnį (dėl apgaulės). Ieškovė ieškinyje teigė, kad įkaito davėja tapo dėl to, jog buvo apgauta. Atsakovė UAB „Alanvila“, pasinaudodama tuo, kad registruojant naujai suformuotus nekilnojamojo turto objektus nebuvo įregistruotos (perkeltos) hipotekos žymos, įkeistą nekilnojamąjį turtą pardavė, todėl išieškojimas bus vykdomas iš įkaito davėjos nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo įrodytas apgaulės faktas, tačiau nustatė, kad šeimos turtas įkeistas, neturint teismo leidimo, t. y. pažeidus CK 3.85 straipsnio 2 dalies įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, įvertino vaiko interesų svarbą, konstatavo atsakovių UAB „Alanvila“ ir Akademinės kredito unijos nesąžiningus veiksmus. 

88.       Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria hipotekos sutarties 4.4 punktas pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, neskundė, priešingai, atsikirsdama į atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinių skundų argumentus, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl įkeisto turto teisinio statuso ir būtinybės gauti teismo leidimą.

89.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėjo teisę ir pareigą ex officio tiek vertinti ginčijamo sandorio dalies prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, tiek ex officio konstatuoti niekinio sandorio (jo dalies) faktą. Toks teismui suteiktos teisės ir tenkančios pareigos vykdymas, priešingai nei teigia atsakovė, nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.

90.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad buvo suvaržytos ar apribotos atsakovės UAB „Alanvila“ ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų ir įgyvendinti kitas procesines teises. Nustatyta, kad klausimas, ar hipotekos sutarties pagrindu ieškovė įkeitė šeimos turtą (savo ir nepilnamečio sūnaus B. L. vienintelę gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini)), iškilo 2022 m. liepos 1 d. teismo posėdyje. Ieškovė 2022 m. liepos 8 d. pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriais grindė, kad ginčo sandoriu įkeistas gyvenamasis namas yra šeimos turtas.

91.       Pirmosios instancijos teismas 2022 m. liepos 11 d. priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad, paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir esant požymių, jog sudarant ginčo hipotekos sutartį nebuvo gautas teismo leidimas, teismui ex officio kyla pareiga patikrinti niekinio sandorio faktą. Šia nutartimi teismas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarę A. U. ir įpareigojo ją pateikti teismo leidimą, išduotą ieškovei D. L. įkeisti gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

92.       Atsakovė UAB „Alanvila“ 2022 m. liepos 11 d. pateikė naujus įrodymus (nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą ir Nekilnojamojo turto registro išrašą apie vaiko tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą), kuriais grindė, kad hipotekos sutartimi įkeistam gyvenamajam namui šeimos turto režimas netaikytinas (DOK-17860).

93.       2022 m. rugpjūčio 31 d. vyko teismo posėdis, kuriame buvo spręsti klausimai, susiję su įkeisto gyvenamojo namo teisiniu statusu. Teismo posėdis buvo atidėtas, nustačius būtinybę įpareigoti notarę pateikti papildomus dokumentus, susijusius su hipotekos sutarties tvirtinimu. Teismo posėdis, kuriame byla buvo išnagrinėta, įvyko 2022 m. spalio 21 d.

94.       Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek UAB „Alanvila“, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo žinoma, jog byloje nagrinėjamos aplinkybės dėl ieškovės įkeistam gyvenamajam namui šeimos turto teisinio režimo (ne)taikymo, teismo leidimo sudaryti įkeitimą (ne)būtinumo. Dalyvaujantiems byloje asmenims taip pat buvo išaiškinta teismo pareiga ex officio patikrinti niekinio sandorio faktą. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ex officio konstatuotas niekinio sandorio faktas atsakovei ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims buvo netikėtas. Niekinio sandorio sudarymo faktas konstatuotas, įvertinus ir ištyrus visus ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus. Dalyvaujantiems byloje asmenims nebuvo suvaržytos ar apribotos galimybės pateikti paaiškinimus, papildomus rašytinius įrodymus, atsikirtimus ir įgyvendinti kitas CPK 42 straipsnyje nustatytas procesines teises. Apeliantė UAB „Alanvila“ 2022 m. liepos 11 d. prašyme raštu išdėstė poziciją dėl ieškovės įkeisto gyvenamojo namo teisinio statuso, pateikė įrodymus, atsakovės atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės teisė atsikirsti buvo suvaržyta ir (ar) buvo padaryti kiti procesiniai pažeidimai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

95.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

96.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

97.       Atsakovė Akademinė kredito unija pateikė prašymą (DOK-1115), tenkinus Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės D. L. 1 230 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 510 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 720 Eur už atsiliepimų į kitus apeliacinius skundus parengimą, bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtas pirmosios instancijos teisme. 

98.       Atsakovės Akademinės kredito unijos apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovės D. L., atsakovės UAB „Alanvila“, trečiojo asmens Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės A. U. apeliaciniai skundai atmetami, todėl jos taip pat neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atmetus apeliacinius skundus, kiekvienai apeliantei paliekamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes tai atitinka teisingumo ir protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

99.       Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė prašymą (DOK-1238) priteisti 980,10 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į keturis apeliacinius skundus parengimą.

100.       ERGO Insurance SE Lietuvos filialas veikė apeliančių Akademinės kredito unijos, UAB „Alanvila“ ir notarės A. U. pusėje. Šie apeliaciniai skundai atmetami, todėl trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš šių apeliančių netenkinamas. 

101.       Atmetus ieškovės D. L. apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui priteisiamos iš ieškovės 245,03 Eur bylinėjimosi išlaidos, tenkančios atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą daliai atlyginti (980,10 Eur : 4).

102.       Atsakovas A. K. prašo priteisti 500 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (DOK-31790) ir pateikė patirtas išlaidas pagrindžiantį įrodymą – 2022 m. gruodžio 8 d. pinigų priėmimo perdavimo kvitą, serija LAT Nr. 1100314.

103.       Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl iš ieškovės atsakovui A. K. priteisiamos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. 

104.       Atsakovas A. K. taip pat prašo priteisti iš ieškovės 500 Eur už atsiliepimo į Akademinės kredito unijos apeliacinį skundą parengimą (DOK-31792). Atsakovės Akademinės kredito unijos apeliacinis skundas atmetamas, todėl A. K. neįgijo teisės į išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

105.       Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo atidėtas ieškovei D. L. 3 604,67 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl valstybei iš atsakovės priteisiamas 3 604,67 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

106.       Kauno apygardos teismo sudaryta pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patvirtinta, kad dėl apeliacinio proceso patirtos 65,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškovės, atsakovių UAB „Alanvila“ ir Akademinės kredito unijos bei trečiojo asmens notarės A. U. apeliaciniai skundai atmetami, todėl šios išlaidos valstybei iš apeliančių priteisiamos lygiomis dalimis, t. y. po 16,35 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 604,67 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturis eurus 67 ct) žyminį mokestį ir 16,35 Eur (šešiolika eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Priteisti iš ieškovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 245,03 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 3 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (juridinio asmens filialo kodas 302912288).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alanvila“ (juridinio asmens kodas 303399504) 16,35 Eur (šešiolika eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovės Akademinės kredito unijos (juridinio asmens kodas 112043843) 16,35 Eur (šešiolika eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Priteisti iš trečiojo asmens Kauno miesto 19-ojo notaro biuro notarės A. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 16,35 Eur (šešiolika eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

Teisėjai                                                                                         Marius Bajoras

                                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                            Neringa Švedienė