Civilinė byla Nr. 2S-1882-230/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.12; 3.5.1.13.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2736-947/2015 pagal pareiškėjos V. F. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir V. T. P. (F.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. F., remdamasi aplinkybe, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje 2-2808-358/2007, yra įsiteisėjęs, rašytiniu pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjas A. P. gera valia neteikia išlaikymo vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Teismas nustatė, jog išieškotojai V. F. vykdomasis raštas nebuvo išduotas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo priimtas ir įsiteisėjo galiojant CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijai, numačiusiai 10 metų senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, todėl išieškotojai (pareiškėjai) 2011 m. spalio 1 d. CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios sutrumpintą penkerių metų terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti, netaikytinos. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo sustabdyti sprendimo vykdymą, todėl teismas sprendė, kad ir šiuo pagrindu nėra kliūčių pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, teismas konstatavo, kad pareiškėjos V. F. prašymas tenkintinas – išduotinas vykdomasis raštas pagal 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas A. P. atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos V. F. prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo atmesti. Nurodo, jog paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms ir Kauno apylinkės teismo 2014-11-28 nutartimi atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-2808-358/2007 procesą pagal pareiškėjų A. P. ir V. T. – P. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu vykdomojo rašto išdavimas dėl išlaikymo vaikui teikimo šioje byloje yra negalimas. Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, dėl kurių buvo atnaujintas civilinės bylos procesas (dėl galimai suklastotų procesinių dokumentų), akivaizdu, kad kol nebus patvirtintos ar paneigtos naujos bylos aplinkybės, dėl kurių atnaujintas civilinės bylos procesas, vykdomasis procesas privalo būti sustabdytas. Civilinio proceso kodekso 372 straipsnyje nurodyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo, tačiau šiuo atveju civilinė byla, kurioje priimto sprendimo pagrindu pareiškėja V. F. prašo išduoti vykdomąjį raštą, jau yra atnaujinta Kauno apylinkės teismo 2014-11-28 nutartimi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo atveju, kai civilinė byla yra atnaujinta, ši CPK 372 str. įtvirtinta nuostata netaikytina. Be to, pareiškėja V. F. klaidina teismą, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kadangi pareiškėjas A. P. vykdo pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Iš išrašų iš pareiškėjo A. P. elektroninio pašto matyti, kad pareiškėjas A. P. 2015-05-16 ir 2015-05-31 pervedė į pareiškėjos V. T. (F.) sąskaitą po 170 Eur dukters išlaikymui, o pareiškėja šiuos mokėjimus patvirtino atitinkamai 2015-05-18 ir 2015-06-01 dienomis.
Pareiškėja V. F. atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, prašo atskirojo skundo netenkinti ir nurodo, jog A. P. iki šiol nevykdo savo pareigos teikti vaikui išlaikymą.
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 301 straipsnio 1 dalyje ir 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (nutartį). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskirtai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Nenustačius CPK 334 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kitų teismo nutarčių skųsti apeliacinės instancijos teismui negalima, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismui vis dėlto buvo paduotas atskirasis skundas dėl nutarties, kuri nėra apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju atskirasis skundas yra paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos V. F. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2007 m. gruodžio 6 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdomųjų raštų išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos CPK XLIV skyriuje. CPK 646 str. 1 d. numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Nagrinėjamu atveju pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimą vykdomasis raštas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išduotas pareiškėjai V. F. pagal jos rašytinį prašymą. CPK 646 str. 1 d. nenumato, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Vykdomasis raštas teismo išduotas ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl šiuo atveju netaikytina ir CPK 646 str. 3 d. nuostata. Be to, vykdomojo rašto išdavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, t. y. pareiškėjo galimybei gintis, kadangi pareiškėjas turi teisę prašyti panaikinti vykdomąjį raštą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog civilinės bylos Nr. 2-2808-358/2007 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu procesas yra atnaujintas, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu sustabdyti sprendimo (nutarties) vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartyje padaryta klaida, nurodant, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas suteikė byloje dalyvaujantiems asmenims teisę skųsti minėtą nutartį, nes tai, kokios nutartys gali būti skundžiamos atskiruoju skundu, kokios – ne, nustato CPK, o ne bylą nagrinėjantis teismas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje minima Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2352-555/2013 šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, kadangi minėtoje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje nesutampa faktinės bylos aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 2S-2352-555/2013 buvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto panaikinimo, o šiuo atveju pareiškėjas A. P. kelia vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. - iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2009; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011; kt.).
Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis yra neskundžiama (negali būti apeliacijos objektu), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.
Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu, šis trūkumas paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-2736-947/2015.
Teisėja Nijolia Indreikienė