Civilinė byla Nr. e2S-601-889/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02888-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10;
(S)
3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. ir trečiųjų asmenų V. V., P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims V. V., P. V. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl patalpų pripažinimo gyvenamosiomis, trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydama nutraukti 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą su atsakovu A. V.; iškeldinti atsakovą A. V. ir jo šeimos narius V. V. ir P. V. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą A. V. per 6 mėnesius perduoti direkcijai patalpas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019 ieškinį tenkino: nutraukė 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir atsakovo A. V., dėl atsakovui A. V. išnuomotų negyvenamųjų patalpų – pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); iškeldino atsakovą A. V. ir jo šeimos narius V. V. ir P. V. iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo A. V. valstybei 236,00 Eur žyminio mokesčio; teismo sprendimo dalies dėl atsakovo A. V. ir jo šeimos narių V. V. ir P. V. iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įvykdymą atidėjo vienerių metų laikotarpiui; atšaukė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-5117-323/2017. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-253/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
3. 2021 m. balandžio 6 d. teisme gautas atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymas atidėti sprendimo vykdymą, iki atsakovo sūnus P. V. baigs mokslus (duomenys neskelbtini), tai yra iki (duomenys neskelbtini), esant itin nepalankioms aplinkybėms sprendimui įvykdyti. Prašymo motyvai:
3.1. Pareiškėjai nurodė, kad teismo sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas ne dėl piktavališkų veiksmų, o dėl to, kad atsakovas ir tretieji asmenys pagrįstai tikėjosi, jog procesas bus atnaujintas. Tačiau teisminis procesas buvo baigtas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjų kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Pažymėjo, kad atsakovai ir tretieji asmenys jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir įsigyti gyvenamąsias patalpas, neturi, taip pat neturi ir jokių gyvenamųjų patalpų, kuriuose galėtų gyventi. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, įrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą. Atsakovo sūnus P. V. yra abiturientas ir mokosi (duomenys neskelbtini), mokslo metų pabaiga – (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog, iškeldinus iš patalpų, sūnus prarastų bet kokią galimybę ruoštis ne tik valstybiniams egzaminams, bet ir tęsti mokslus nuotoliniu būdu. Taip pat nurodė, kad atsakovo ir trečiųjų asmenų iškeldinimo pagrindas buvo tas, jog statinys turi būti griaunamas, tačiau (duomenys neskelbtini) detalusis planas dar nėra patvirtintas. Kol nebus patvirtintas detalusis planas, jokie darbai teritorijoje nebus atliekami. Tai reiškia, jog ieškovės, kurios naudai sprendimas priimtas, lūkesčiai nebus pažeisti ir bus išlaikyta teisėtų interesų pusiausvyra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi atsakovo ir trečiųjų asmenų prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Teismas nurodė, jog tėvai savo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais privalo vykdyti patys ir nepermesti jos kitiems asmenims. Iš byloje esančio gimimo liudijimo, taip pat iš pateiktos Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijos pažymos matyti, kad P. V. (duomenys neskelbtini), atsakovo sūnus šiuo metu jau yra pilnametis, t. y. įgijęs visišką civilinį veiksnumą. Kita vertus, nors sūnus ir įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau yra moksleivis ir negali visapusiškai savęs išlaikyti, todėl pareiga pasirūpinti besimokančiu vaiku tenka tėvams. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nevertintina kaip ypatingai išskirtinė ir nesudaro pakankamo pagrindo dar kartą atidėti 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo vykdymą.
4.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių jo ir trečiųjų asmenų turtinę padėtį. Nepateikti VĮ „Regitra“ duomenys, VĮ Registrų centro duomenys apie trečiųjų asmenų turimą nekilnojamąjį turtą, bankų išrašai, duomenys apie santaupas, gaunamas pajamas ir išmokas ir kitą turimą turtą, kreditinius įsipareigojimus. Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog egzistuoja itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys yra darbingo amžiaus, atsakovas turi darbo patirties ir kompetencijų, gali susirasti darbo, kuris užtikrintų jam pastovias pajamas.
4.3. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas ne dėl piktavališkų veiksmų, o dėl to, kad atsakovas ir tretieji asmenys pagrįstai tikėjosi, jog procesas bus atnaujintas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir tretieji asmenys byloje buvo ir yra atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato, turinčio teisinių žinių ir galinčio įvertinti tai, jog palankaus teismo procesinio sprendimo dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimas šioje situacijoje nebuvo galimas.
4.4. Teismas akcentavo, jog atsakovas ir tretieji asmenys turėjo pakankamai laiko pasiruošti iškeldinimui iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pasirūpinti kita gyvenamąja vieta. Nors atsakovas nurodo, kad detalusis planas dar nėra patvirtintas, jokie darbai teritorijoje nėra atliekami, o tai reiškia, jog nebus pažeisti ieškovės, kurios naudai sprendimas priimtas, lūkesčiai, teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės jau buvo įvertintos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendime atidėjus sprendimo vykdymą vieneriems metams. Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ir tretieji asmenys dėjo realias pastangas įvykdyti sprendimą, taip pat nepateikė jokių duomenų, jog atsakovui ir tretiesiems asmenims teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar kad teismo sprendimo įvykdyti negali dėl itin nepalankių aplinkybių. Be to, nesant ieškovės sutikimo atidėti sprendimo įvykdymą, laikytina, jog jo įvykdymo atidėjimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
4.5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo atidėti sprendimo vykdymą dar kartą, nes turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, todėl atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskirajame skunde atsakovas ir tretieji asmenys prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį ir atidėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo vykdymą, iki atsakovo sūnus P. V. baigs mokslus (duomenys neskelbtini), tai yra iki (duomenys neskelbtini). Atskirojo skundo argumentai:
5.1. Atsakovas ir tretieji asmenys pripažįsta, jog teismas, atidėdamas sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą vieneriems metams, tai padarė pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tačiau atsakovas ir tretieji asmenys, nesutikdami su teismo sprendimu, ginčijo jį įstatymo jiems suteiktomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių buvo kreipimasis dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo. Galutinis ir neginčijamas sprendimas buvo priimtas 2021 m. kovo 24 d., Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį atsisakyti priimti kasacinį skundą. Todėl, atsakovo ir trečiųjų asmenų nuomone, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog atsakovas ir tretieji asmenys vilkino sprendimo vykdymo procesą, nepagrįstas.
5.2. Atsakovai ir tretieji asmenys neturi jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir įsigyti gyvenamąsias patalpas, taip pat neturi ir jokių gyvenamųjų patalpų, kuriose galėtų gyventi. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra civilinėje byloje, todėl teismas galėjo su jais susipažinti. Be to, teismui taip pat yra žinoma, jog atsakovas su šeima yra įtrauktas į asmenų, pretenduojančių į socialinį būstą, sąrašą, o į šį sąrašą negali būti įtraukti asmenys, turintys kokio nors nekilnojamojo turto, kuriame būtų galima gyventi. Kaip matyti iš 2021 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini)savivaldybės mero rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (4.17)V145-844, (duomenys neskelbtini) nėra laisvo tinkamo būsto, kuris galėtų būti išnuomotas atsakovo šeimai.
5.3. Teismo argumentas, jog tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys yra darbingo amžiaus, atsakovas turi darbo patirties ir kompetencijų ir gali susirasti darbo, nepagrįstas. Atsakovas yra bedarbis, įrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą. Akivaizdu, kad turima darbo patirtis ir atsakovo amžius iki minimumo sumažina galimybes surasti jo kompetenciją atitinkantį darbą.
5.4. Taip pat atsakovas ir tretieji asmenys nesutinka su teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad atsakovo sūnus yra moksleivis, nėra išskirtinė. Atsakovo sūnus P. V. šiuo metu jau yra pilnametis, tačiau jis yra abiturientas. Akivaizdu, jog iškeldinimas iš pastato šiuo momentu atims iš jo galimybes tinkamai ruoštis ne tik valstybiniams egzaminams, bet ir tęsti mokslus nuotoliniu būdu.
5.5. Atsakovas ir tretieji asmenys kaip nepagrįstus vertina teismo argumentus, kuriais buvo atmesti prašymo motyvai dėl ieškovės lūkesčių ir teisėtų interesų pusiausvyros pažeidimo. Iškeldinimo iš pastato pagrindas buvo tas, jog minėtas statinys turi būti nugriautas, tačiau (duomenys neskelbtini) detalusis planas dar nėra patvirtintas. Kol nebus patvirtintas detalusis planas, jokie darbai teritorijoje nebus atliekami. Tai reiškia, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sustabdžius sprendimo vykdymą iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., nebus pažeisti ieškovės lūkesčiai ir bus išlaikyta teisėtų interesų pusiausvyra.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Ieškovės nuomone, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas pažeistų išieškotojos teises, nes teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams. Teismui tenkinus atsakovo ir trečiųjų asmenų atskirąjį skundą, ieškovė ginčo patalpų negalėtų naudoti dar keturis mėnesius, taigi negalėtų vykdyti savo funkcijų, įgyvendinti tikslų, susijusių su ginčo patalpų naudojimu, ir užtikrinti viešojo intereso.
6.2. Atsakovas ir tretieji asmenys veikia nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdami kiek galima ilgiau vilkinti teismo sprendimo vykdymą. Įvertinus atsakovo ir trečiųjų asmenų elgesį, akivaizdu, kad jie nėra suinteresuoti operatyviu teismo sprendimo įvykdymu, deda visas pastangas, siekdami kiek galima ilgiau vilkinti teismo sprendimo vykdymą ir patalpų perdavimą ieškovei.
6.3. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad vaiko teisę į vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, visų pirma, privalo užtikrinti vaiko tėvai. Tėvai savo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais privalo vykdyti patys ir nepermesti jos kitiems asmenims.
6.4. Teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad atsakovas ir tretieji asmenys yra darbingo amžiaus, atsakovas turi darbo patirties ir kompetencijų, gali susirasti darbo, kuris užtikrintų pastovias pajamas.
6.5. Direkcija sutinka su teismo vertinimu, jog atsakovas ir tretieji asmenys turėjo pakankamai laiko pasiruošti iškeldinimui iš ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir pasirūpinti kita gyvenamąja vieta.
6.6. Direkcija palaiko teismo nutartyje nurodytus motyvus ir mano, kad, atidėjus teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeista išieškotojos ir skolininko interesų pusiausvyra ir paneigtas pats sprendimo privalomumo principas.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Dėl naujų įrodymų pateikimo CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovai ir tretieji asmenys su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero 2021 m. balandžio 13 d. raštą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto įrodymo turinį ir jo reikšmę nagrinėjamam klausimui, bylos specifiką, nenustatęs šalių procesiniame elgesyje piktnaudžiavimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas visapusiško bylos išnagrinėjimo, užtikrinti rungtyniškumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą, priima ir prideda prie bylos kartu su atskiruoju skundu naujai pateiktą įrodymą.
9. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir tretieji asmenys skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atsisakė tenkinti jų prašymą atidėti sprendimo vykdymą, iki atsakovo sūnus P. V. baigs mokslus (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini), esant itin nepalankioms aplinkybėms sprendimui įvykdyti.
10. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019 patenkintas ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinys: nutraukta 2000 m. birželio 12 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir atsakovo A. V., dėl atsakovui A. V. išnuomotų negyvenamųjų patalpų – pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovas A. V. ir jo šeimos nariai V. V. ir P. V. iškeldinti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini); iš atsakovo A. V. priteista 236,00 Eur žyminio mokesčio valstybei; teismo sprendimo dalies dėl atsakovo A. V. ir jo šeimos narių V. V. ir P. V. iškeldinimo iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui; atšauktas 2018 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-5117-323/2017. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-253/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019 įsiteisėjo 2020 m. balandžio 9 d., teismo sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymo terminas suėjo 2021 m. balandžio 9 d.
11. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus; 2) į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas; 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir tretieji asmenys prašymą atidėti sprendimo vykdymą iki (duomenys neskelbtini) motyvavo tuo, jog atsakovo sūnus P. V. yra abiturientas, mokosi (duomenys neskelbtini), mokslo metų pabaiga – (duomenys neskelbtini). Iškeldinus iš patalpų, sūnus prarastų bet kokią galimybę ruoštis ne tik valstybiniams egzaminams, bet ir tęsti mokslus nuotoliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią aplinkybę kaip galimą pagrindą atidėti teismo sprendimo vykdymą, nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 29 d. pažymos Nr. V19-10 matyti, kad atsakovo sūnus P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje. Mokslo metai baigsis (duomenys neskelbtini). Teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendime pažymėjo, kad vaiko teisę į vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Tėvai savo pareigą rūpintis nepilnamečiais vaikais privalo vykdyti patys ir nepermesti jos kitiems asmenims. Be to, iš byloje esančio gimimo liudijimo, taip pat iš pateiktos (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. V. (duomenys neskelbtini), atsakovo sūnus šiuo metu jau yra pilnametis, taigi įgijęs visišką civilinį veiksnumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog, nors ir yra visiškai veiksnus, atsakovo sūnus yra moksleivis ir negali visapusiškai savęs išlaikyti, todėl pareiga pasirūpinti besimokančiu vaiku tenka tėvams. Teismo vertinimu, ši nurodyta aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo dar kartą atidėti 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nurodytiems pirmosios instancijos teismo argumentams, papildomai atkreipdamas dėmesį į tą faktą, jo Klaipėdos apylinkės teismas, 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu atidėdamas sprendimo vykdymą vieneriems metams, nurodė, kad, kol nebus patvirtintas detalusis planas, jokie darbai teritorijoje nebus atliekami, atsakovas su savo šeimos nariais ginčo patalpose gyvena ilgą laiką, todėl atsakovui reikia laiko, per kurį jis galėtų atlaisvinti visą ginčo turtą, be to, atsakovui su savo šeimos nariais būtina susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Taigi sprendimo vykdymas tuo pagrindu, kad atsakovui būtų sudaryta galimybė susirasti naują gyvenamąjį būstą, jau buvo atidėtas. Atsakomybė už tai, jog per nustatytą laiką atsakovas nesiėmė veiksmų, kad užtikrintų savo šeimos nariams gyvenamąjį plotą, tenka pačiam atsakovui. Priešingas aiškinimas lemtų tai, jog teismo sprendimo privalomumas būtų sąlyginis, o atsakovui būtų suteikta galimybė savo neveikimu vilkinti teismo sprendimo vykdymą, taip iškreipiant išieškotojos ir skolininko interesų pusiausvyrą.
13. Atsakovas teigia, jog teismo sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas ne dėl piktavališkų veiksmų, o dėl to, kad atsakovas ir tretieji asmenys pagrįstai tikėjosi, jog procesas bus atnaujintas, tačiau teisminis procesas buvo baigtas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjų kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo.
14. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjai A. V., V. V., P. V. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir 2020 m. balandžio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį; priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašyme nurodė, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-11140-980/2020 pareiškėjų prašymas netenkintas: atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-175-613/2021 Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, kita sprendimo dalis, kuri kasacinio teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, taigi procesas civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėjų prašyme nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte pagrindu negali būti atnaujintas.
15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas ir tretieji asmenys byloje buvo atstovaujami profesionalaus teisininko – advokato, turinčio teisinių žinių ir galinčio įvertinti tai, jog šiuo atveju nebuvo galima tikėtis palankaus teismo procesinio sprendimo dėl proceso atnaujinimo. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas teismų yra taikomas kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Nepagrįsti atsakovo ir trečiųjų asmenų teisiniai lūkesčiai nepateisina sprendimo nevykdymo. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d., Klaipėdos apygardos teismui pirmosios instancijos nutartį palikus nepakeistą; sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2021 m. balandžio 9 d., taigi atsakovas ir tretieji asmenys turėjo pakankamai laiko imtis veiksmų užsitikrinti sau gyvenamąją vietą.
16. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu yra bedarbis, įrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą. Teismui pateikė Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Klaipėdos miesto 1-ojo skyriaus 2021 m. kovo 30 d. pažymą Nr. P-21-2021-411, kurioje nurodyta, kad atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Iš VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 29 d. duomenų matyti, kad atsakovo vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje, neįregistruotos. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių jo ir trečiųjų asmenų turtinę padėtį: nepateikti VĮ „Regitra“ duomenys, VĮ Registrų centro duomenys apie trečiųjų asmenų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, bankų išrašai, duomenys apie santaupas, gaunamas pajamas ir išmokas, kitą turimą turtą, kreditinius įsipareigojimus. Taigi teismas padarė išvadą, jog atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog egzistuoja itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą ar kad teismo sprendimo įvykdymas sukeltų atsakovui ir tretiesiems asmenims itin sunkias finansines pasekmes (CPK 178 straipsnis). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys yra darbingo amžiaus, atsakovas turi darbo patirties ir kompetencijų (dirbo (duomenys neskelbtini)), gali susirasti darbo, kuris užtikrintų jam pastovias pajamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
17. Atskirajame skunde nurodoma, jog atsakovai ir tretieji asmenys jokio nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ir įsigyti gyvenamąsias patalpas, neturi, taip pat neturi ir jokių gyvenamųjų patalpų, kuriose galėtų gyventi. Šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra civilinėje byloje, todėl teismas galėjo su jais susipažinti. Be to, atsakovo ir trečiųjų asmenų teigimu, teismui yra žinoma, jog atsakovas su šeima yra įtrauktas į asmenų, pretenduojančių į socialinį būstą, sąrašą, o į šį sąrašą negali būti įtraukti asmenys, kurie turi kokį nors tinkamą gyventi nekilnojamąjį turtą. 2021 m. balandžio 13 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (4.17)V145-844 nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybėje nėra laisvo būsto, kuris atsakovo šeimai galėtų būti išnuomotas kaip socialinis būstas. Be to, atsakovas teigia, kad jo darbo patirtis ir amžius iki minimumo sumažina galimybes surasti jo kompetenciją atitinkantį darbą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymi, jog atsakovas su šeimos nariais iš ginčo būsto buvo iškeldintas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taigi atsakovas, remdamasis tuo, jog neturi galimybės užtikrinti šeimai kitos gyvenamosios patalpos, negali perkelti kitiems asmenims atsakomybės už teismo sprendimo įvykdymą. Dar kartą akcentuotina, jog teismo sprendimo vykdymas, sudarant atsakovui galimybę pasirūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis, jau buvo atidėtas vienerių metų terminui. Teismo sprendimo vykdymas šaliai, kurios nenaudai jis priimtas, visada lemia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovo ir trečiųjų asmenų prašyme nurodytos nepalankios aplinkybės įvykdyti sprendimą susiklostė dėl jų pačių elgesio, todėl suvaržymai, kuriuos jie patirs dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, yra atsakovo ir trečiųjų asmenų elgesio pasekmė, kurią asmenys galėjo ir privalėjo įvertinti ir numatyti.
18. Atsakovas teigia, kad detalusis planas dar nėra patvirtintas, jokie darbai teritorijoje nėra atliekami, o tai reiškia, jog, atidėjus sprendimo vykdymą, ieškovės lūkesčiai nebus pažeisti ir bus išlaikyta teisėtų interesų pusiausvyra. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės jau buvo įvertintos 2019 m. gruodžio 31 d. sprendime atidedant sprendimo vykdymą. Ieškovė turi teisėtą lūkestį ir interesą, kad teismo sprendimas būtų kuo operatyviau įvykdytas, todėl argumentas, kad ieškovės lūkesčiai nebus pažeisti, atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėjo realias pastangas įvykdyti sprendimą, taip pat nepateikė įrodymų, jog teismo sprendimo negali įvykdyti dėl itin nepalankių ir (ar) nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes atsakovas ir tretieji asmenys turėjo pakankamai laiko pasiruošti iškeldinimui iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. suvokė teismo sprendimo dėl iškeldinimo pasekmes, turėjo ruoštis galimam iškeldinimui ir pasirūpinti kita gyvenamąja vieta.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
21. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atidėti teismo sprendimo vykdymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Milda Skersienė