Civilinė byla Nr. e2S-1732-924/2021

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00653-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.7.2.; 3.4.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-4906-939/2021 pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė patvirtinti J. M. 2021 m. kovo 22 d. sudarytą asmeninį testamentą. Nurodė, jog J. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau 2021 m. kovo 22 d. sudarė asmeninį testamentą, kuriame nurodė, jog palieka visą jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą savo dukteriai D. J., kadangi ji su tėvais gyveno ir dirbo, prižiūrėjo testatorę ir jos mirusį vyrą, bei jais rūpinosi. Pažymėjo, kad J. M. sirgo sunkia onkologine liga, kiek sustiprėjusi po operacijos iš ligoninės buvo išleista gydytis namuose. Pareiškėjos motinos sveikata blogėjo, ji jautėsi silpnai, todėl pradėjo reikalauti, jog būtų iškviestas notaras testamento surašymui. Buvo susisiekta su Prienų rajono 3-ojo notaro biuru, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2020 m. lapkričio 7 d. paskelbė karantiną, kuris buvo tęsiamas iki 2021 m. balandžio 30 d., todėl dėl karantino ir susidariusių eilių notaro biure, notarė neturėjo galimybės skubiai priimti J. M. dėl testamento surašymo. Asmeninis J. M. sudarytas testamentas perduotas saugoti notarui nebuvo. Pareiškėjos motina reikalavo surašyti testamentą, todėl nusprendė tai padaryti pati, savo ranka. Testamentas buvo sudarytas J. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes būtent ji savo namuose ir mirė po keleto dienų. Pareiškėjos nuomone, iš J. M. vardu 2021 m. kovo 22 d. surašyto testamento matyti, kad jis atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus, todėl laikytinas asmeniniu testamentu, bei turi būti teismo patvirtintas, kadangi tam yra nustatytos visos būtinos sąlygos.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Alytaus apylinkės teismas skundžiama 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjos D. J. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo atmetė.

3.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš su pareiškimu pateikto 2021 m. kovo 22 d. testamento vizualiai matyti, kad jo tekstą surašė ir pasirašė ne vienas ir tas pats asmuo. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004, išaiškinta, jog asmeninis testamentas pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalį turi būti surašytas tik testatoriaus ranka ir jo paties pasirašytas. Ši teisės norma numato privalomus asmeninio testamento rekvizitus bei jo techninį atlikimą. Kito asmens ranka surašytas, o testatoriaus pasirašytas testamentas negalioja.

4.       Teismas darė išvadą, jog nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti apie testatorės vidinės valios atitikimą jos išorinei išraiškai testamente bei vertino, jog testamentas neatitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų jam keliamų formos ir turinio reikalavimų, todėl pareiškėjos pareiškimą atmetė.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu apeliantė D. J. prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 25 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą, pareiškėjos prašymą tenkinti – patvirtinti J. M. 2021 m. kovo 22 d. sudarytą asmeninį testamentą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                       Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su prie pareiškimo pateiktu testamentu konstatavo, kad jis surašytas ne testatorės ranka ir sprendė, kad jis neatitinka testatorės valios, tačiau tokia teismo išvada neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).

1.2.                      Nors pirmosios instancijos teismas išreiškė abejones dėl to, jog testamentas galėjo būti surašytas ne testatorės ranka, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nenurodė. Tokia nutartimi teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir priėmė nutartį, kuri yra aiškiai neteisėta ir nepagrįsta.

1.3.                      Skundžiama teismo nutartis suponuoja išvadą dėl teismo šališkumo pareiškėjos D. J. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi atmetė pareiškimą, kadangi netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo/neteisėtumo.

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti asmeninį testamentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad testatorė J. M. mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė mirusios gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Testamentas, kurį prašo patvirtinti apeliantė, surašytas 2021 m. kovo 22 d.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

10.       CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, akivaizdu, jog šia teisės norma įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė pareigą asmeninį testamentą surašyti testatoriaus ranka. Pažymėtina, jog nei proceso šalys, nei teismas neturi teisės pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviosiomis teisės normomis nustatyto reglamentavimo (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis), todėl darytina išvada, kad tokio reikalavimo nesilaikymas asmeninį testamentą daro negaliojantį. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

11.       Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas išreiškė abejones dėl to, jog testamentas galėjo būti surašytas ne testatorės ranka, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų skundžiamoje nutartyje nenurodė. Teigia, jog mirusiosios testamentas atitinka visus CK 5.30 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog teismo išvada, jog asmeninio testamento tekstą surašė ir pasirašė ne vienas ir tas pats asmuo yra padaryta neatskleidus bylos esmės bei nėra pakankamai pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tokiai išvadai padaryti nepakanka vien dokumento apžiūros bei jame esančio teksto ir parašo sulyginimo. 

12.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka ir juos tvirtina pagal CPK 579-582 straipsnio nuostatas. Šia teisena nagrinėtini prašymai turi atitikti bendruosius proceso dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 581 straipsnis, 111 straipsnio 1, 2 dalys, 113 straipsnio 1, 3 dalys). Prie prašymų turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant pareiškimo klausimą (CPK 581 straipsnis).

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan., teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). 

14.       Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui kilus abejonių ar teismui pateiktas 2021 m. kovo 22 d. dokumentas, pavadintas „Testamentas“, buvo surašytas būtent pačios testatorės J. M. ranka bei ar jame galėjo būti (ne)išreikšta tikroji testatoriaus valia, jis turėjo būti aktyvus – bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka bei imtis byloje kitų aktyvių veiksmų (pvz. apklausti pareiškėją, liudytojus, prašyti palyginamųjų rašysenos pavyzdžių, pasiūlyti skirti ekspertizę ir pan.), siekiant visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, t.y. ar J. M. vardu surašytas asmeninis testamentas atitinka visus CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

15.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors pareiškėja prašyme dėl asmeninio testamento patvirtinimo nenurodo jokių duomenų apie kitus palikėjos vaikus, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų civilinė byla Nr. e2-4806-1060/2021) matyti, kad mirusiosios J. M. vaikai, be pareiškėjos, yra ir Z. P. ir G. M., kurie, kaip ir pareiškėja, jau yra priėmę palikimą (CK 5.2 straipsnis, CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi ši nagrinėjama byla yra susijusi su visų paveldėtojų teisėmis ir pareigomis, todėl jie į bylą turėjo būti įtraukti suinteresuotais asmenimis (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

16.       Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigia, jog teismas priimdamas skundžiamą nutartį buvo šališkas apeliantės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagridno sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Atskirajame skunde apeliantės nurodyti kaip pirmosios instancijos teismo šališkumą turintys patvirtinti argumentai, t. y. kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atmetė apeliantės pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nereiškia teismo šališkumo. Apeliantė nenurodė aplinkybių, atitinkančių CPK 64, 65 straipsniuose nurodytiems pagrindams teismo nušalinimui, todėl apeliantės argumentai, jog buvo pažeista jos teisė į nešališką teismą, atmestini kaip nepagrįsti.

17.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos vertinimu, nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių yra pagrindas laikyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi. Be to į bylą turi būti įtraukti suinteresuoti asmenys (visi paveldėtojai) ir išsiaiškinta jų pozicija nagrinėjamu klausimu.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Edvardas Paliokas