Civilinė byla Nr. 3K-3-328-219/2017

                                          Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00699-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.1.1.

                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo.
2. Plungės rajono apylinkės teismas 1995 m. gegužės 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-379/95, priteisė iš atsakovo A. G. individualios gamybinės komercinės įmonės (toliau – IGKĮ, įmonė) „Eglė“ ieškovo Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialo naudai 346 732 Lt (100 420,53 Eur) paskolos ir 17 336,60 Lt (5021,03 Eur) teismo išlaidų atlyginimo.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 522 pagrindu ieškovė VĮ Turto bankas perėmė iš Lietuvos akcinio inovacinio banko Kauno filialo reikalavimo teisę į atsakovo A. G. IGKĮ „Eglė“ 105 441,56 Eur skolą.
4. Plungės rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-379/95. Antstolė I. Girdenienė 2000 m. lapkričio 29 d. patvarkymu grąžino kreditorei (ieškovei) Plungės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, taip pat 2000 m. spalio 16 d. rašte konstatavo, jog A. G. IGKĮ „Eglė“ veiklos nevykdo, jokio turto neturi. Kreditorė (ieškovė) 2001 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į antstolių kontorą su prašymu pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmus iš A. G. IGKĮ „Eglė“.
5. Pirmiau minėtas vykdomasis dokumentas antstolių kontoros 2002 m. balandžio 18 d. išsiųstas į atsakovo darbovietę UAB „Albiktė“, ten jis buvo prarastas. 2010 m. lapkričio 17 d. Plungės rajono apylinkės teismas išdavė vykdomojo rašto dublikatą, šis 2012 m. sausio 11 d. pateiktas vykdyti antstolei Ilonai Girdenienei (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Nuo 1999 m. iki 2012 m. atsakovo įmonė sumokėjo ieškovei 254,06 Eur skolos dalį; likusi skolos dalis – 105 187,50 Eur.
7. A. G. IGKĮ „Eglė“ 2001 m. gruodžio 29 d. likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
8. Antstolė I. Girdenienė kreipėsi į teismą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo – iš A. G. IGKĮ „Eglė“ į šios įmonės savininką A. G.. Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pakeitė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkę įmonę į įmonės savininką A. G.. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikino ir antstolės I. Girdenienės prašymą pakeisti skolininką vykdymo procese atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal antstolės kasacinį skundą, 2015 m. spalio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį paliko nepakeistą; kasacinis teismas konstatavo, kad, esant subsidiariosios atsakomybės teisiniams santykiams, nėra galimybės įvykdyti teisių perėmimą vykdymo procese, nes prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.
9. Ieškovė VĮ Turto bankas, nesant galimybės nukreipti išieškojimą į neribotos atsakomybės įmonės savininko turtą, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš A. G. 105 187,50 Eur skolą.
10. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad reikalavimo teisė į atsakovą, kaip į įmonės savininką, atsirado ne nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo (žr. šios nutarties 8 punktą), o nuo pirminio kreipimosi į teismą (1995 m.) dėl skolos išieškojimo iš A. G. IGKĮ „Eglė“. Kadangi IGKĮ „Eglė“ neturėjo turto, todėl 2000 m. vykdomojoje byloje buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Ieškovė, turėdama reikalavimo teisę į A. G. IGKĮ, savo teisės nustatyta tvarka 2000 m. negynė, todėl praleido ieškinio senaties terminą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo 105 187,50 Eur skolą.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo nei dėl pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindų, nei dėl šios prievolės dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kad A. G. IGKĮ „Eglė“ 2001 m. gruodžio 29 d. likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro ne Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o supaprastinta tvarka paties atsakovo sprendimu, nepranešant apie tai kreditoriams, teismas sprendė netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.128 straipsnyje įtvirtintos bendros prievolės pasibaigimo taisyklės, tenkino ieškinį CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.
13. Teismo vertinimu, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi išsprendė ginčą dėl skolininko pakeitimo galimybės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio tvarka, todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą paliko nepakeistą; išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2000–2001 m. antstolei nustačius, kad įmonė jokio turto neturi, ieškovei nebuvo poreikio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš įmonės savininko, nes antstolė vykdė priverstinį skolos išieškojimą iš įmonės ir ieškovė pagrįstai bei teisėtai tikėjosi, jog vykdymo procese skolininkė, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, bus pakeista į jos savininką (CPK 596 straipsnis), kadangi tokia praktika vykdymo procese buvo susiklosčiusi.
16. Kolegija padarė išvadą, kad 2012 m. sausio 11 d. antstolei nustačius, jog įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o atsakovui 2012 m. gegužės 22 d. skunde pirmą kartą nurodžius, kad jis, kaip fizinis asmuo, su skola nesutinka, ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2012 m. Nuo 1999 m. iki 2012 m. buvo padengta 254,06 Eur skolos dalis, todėl, kolegijos vertinimu, ir ši aplinkybė paneigia atsakovo teiginius, kad 2000–2001 m. ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš įmonės savininko. Kasaciniam teismui 2015 m. spalio 9 d. pasisakius dėl negalimumo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti skolininkę A. G. IGKĮ „Eglė“ į įmonės savininką A. G. , ieškovė neteko galimybės priverstinio skolos vykdymo procese nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Kolegija konstatavo, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.125, 1.127 straipsnių nuostatas. Teismų išvados dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios prieštarauja bylos medžiagai ir atsakovo nurodytiems teisiniams faktams: 1) ieškovė teisę reikšti ieškinį dėl atsakovo A. G., kaip įmonės savininko, subsidiariosios atsakomybės įgijo dar 1995 m., reikšdama pirminį ieškinį įmonei, tačiau į bylą bendraatsakoviu įmonės savininko neįtraukė; 2) iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad 2000 m. spalio 16 d. surašytas aktas, jog įmonės turto nerasta ir skolos išieškoti negalima, 2000 m. lapkričio 29 d. surašytas antstolės patvarkymas „Dėl vykdomojo rašto grąžinimo“, šios aplinkybės patvirtina ieškovės reikalavimo teisės į įmonės savininką atsiradimą ir ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią; 3) išrašas iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad 2001 m. gruodžio 29 d. įmonė buvo likviduota ir šis faktas išviešintas Juridinių asmenų registre, įmonės likvidavimo išviešinimo faktas laikytinas ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia. Ieškovė tik praėjus penkiolikai metų nuo įmonės išregistravimo kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš įmonės savininko.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 185 straipsnio nuostatas. Nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo dar 2000–2001 m., kai buvo nustatyta, jog įmonė neturi turto ir ji yra likviduota. Šiuo klausimu nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
18. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė, nepraleidusi ieškinio senaties termino, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kaip įmonės savininko:

18.1.1. jau po įmonės išregistravimo teismo antstolių kontora pateikė vykdomąjį raštą atsakovo darbovietei, todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo kreiptis dėl skolos priteisimo iš A. G. kaip fizinio asmens – atsakovas neskundė antstolio veiksmų pateikiant vykdomąjį raštą UAB „Albiktė“ (CPK 512 straipsnis), taip pat nepateikė atsikirtimų į ieškovės prašymą bei neskundė šio prašymo pagrindo – išduoti Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dublikatą, todėl ieškovė pagrįstai manė, kad atsakovas šiais savo veiksmais prisiėmė įmonės prievolę, t. y. kad išieškojimas pagal esamą vykdomąjį dokumentą bus tęsiamas ateityje. Vykdomojo rašto dublikatas antstolei pateiktas nepraleidus 10 metų senaties termino;

18.1.2. antstolei I. Girdenienei priėmus vykdomojo rašto dublikatą ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, atsakovas tik 2012 m. gegužės 22 d. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad kaip fizinis asmuo nesutinka grąžinti skolos, ir pabrėžė įmonės išregistravimo faktą (prievolės pasibaigimą). Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo praėjus atitinkamai trejiems metams nuo pirmiau nurodyto atsakovo skundo ir vienam mėnesiui nuo kasacinio teismo sprendimo atsisakyti pakeisti skolininką vykdymo procese (žr. šios nutarties 8 punktą). Taigi bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas, jis skaičiuotinas nuo 2012 m. gegužės 22 d. (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

2. Ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o jei ir būtų praleistas, yra svarbios aplinkybės jį atnaujinti (atsakovas neginčijo išieškojimo iš darbo užmokesčio, neginčijo vykdomojo rašto dublikato išdavimo). Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir viešasis interesas (turi būti atsižvelgta į ieškovės veiklos tikslus ir vykdomas socialinio pobūdžio funkcijas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos kasacine tvarka nagrinėjimo dalyko

19. Bylos kasacine tvarka nagrinėjimo dalyką lemia kasacinio skundo prašymas ir jame išdėstyti kasacijos pagrindus (teisės klausimus) pagal CPK 346 straipsnio kriterijus pagrindžiantys teisiniai argumentai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacine tvarka nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį suformuluotais teisės klausimais dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo

21. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).
22. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Todėl, esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti ir nustatyti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.
23. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; ir kt.).
25. Spren­džiant, ka­da apie pa­žeis­tą tei­sę tu­rė­jo su­ži­no­ti ap­dai­rus ir rūpestingas as­muo, bū­ti­na nu­sta­ty­ti tei­sės pa­žei­di­mo po­bū­dį bei mo­men­tą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016 35 punktą; ir kt.).
27. Nagrinėjamu atveju teismai skirtingai sprendė dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo – pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tik kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi išsprendė ginčą dėl skolininko pakeitimo galimybės CPK 596 straipsnio tvarka, todėl į teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino; apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2012 m. (plačiau žr. šios nutarties 16 punktą). Abiejų instancijų teismai pripažino, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.
28. Atsakovas nesutinka su tokiomis teismų išvadomis, teigia, kad jos padarytos netinkamai aiškinant ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.
29. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog A. G. IGKĮ „Eglė“ 2001 m. gruodžio 29 d. supaprastinta tvarka atsakovo sprendimu, pranešant Juridinių asmenų registrui, tačiau raštu nepaskelbiant viešai ir (ar) nepranešant kreditoriams, kaip tai nustatyta CK 2.112 straipsnyje, likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Pažymėtina, kad pirmiau minėta teisės norma yra susijusi būtent su juridinio asmens kreditorių teisių gynimu. Nepranešimas kreditoriams apie įmonės likvidavimą rodo likvidatoriaus (šiuo atveju įmonės savininko) nesąžiningumą ir ši faktinė aplinkybė teisiškai reikšminga kreditorei po įmonės likvidavimo ginant savo teises. Esant CK 2.112 straipsnyje nustatytos įmonės likvidavimo tvarkos pažeidimui, vien aplinkybė, kad įmonės likvidavimas buvo registruotas viešame registre, negali sukurti kreditorei neigiamų padarinių.
30. Bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad nuo 1999 m. iki 2012 m. (t. y. ir tuo laikotarpiu, kai įmonė buvo likviduota ir išregistruota) atsakovo įmonė sumokėjo 254,06 Eur skolos dalį. Tai rodo, kad atsakovas iki atliktų paskutinių mokėjimų likviduotos įmonės skolą faktiškai pripažino savo skola ir tai teikė pagrindą ieškovės įsitikinimui, kad jos turtinės teisės nėra pažeidžiamos. Antstolei I. Girdenienei priėmus vykdomojo rašto dublikatą ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą atsakovas tik 2012 m. gegužės 22 d. skunde dėl antstolės veiksmų nurodė, kad kaip likviduoto juridinio asmens savininkas nesutinka grąžinti skolos, ir pabrėžė įmonės išregistravimo faktą (prievolės pasibaigimą). Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė apie teisių pažeidimą (faktą, kad įmonė likviduota, o atsakovas gera valia skolos negrąžins) realiai sužinojo 2012 m.
31. Kaip minėta pirmiau šioje nutartyje, ieškinio senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytas aplinkybes ir pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2012 m., dėl to kasacinio skundo argumentus, susijusius su ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia, atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai.
32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).
33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą reglamentuojančių ir įrodinėjimo taisykles nustatančių teisės normų, rėmėsi kasacinio teismo suformuluotais kriterijais, į kuriuos būtina atsižvelgti, nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 2110 Eur žyminio mokesčio dalies už kasacinį skundą sumokėjimas. Atsakovo kasacinio skundo netenkinus, valstybei iš atsakovo priteistinas 2110 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 84 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
35. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 6,49 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
36. Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2116,49 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2116,49 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiolika Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Vincas Verseckas