Civilinė byla Nr. 2A-284-260/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17287-2018-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

       2.1.3.3; 3.3.1.18.1.

       (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“, uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis-NT“ ir trečiojo asmens V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12535-955/2020 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis“, uždarajai akcinei bendrovei „Adampolis-NT“, trečiajam asmeniui V. Č. dėl  įpareigojimo ištaisyti duomenis vertybinių popierių sąskaitose ir naujų įrašų išdavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas D. Š. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Adampolis“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Adampolis-NT“, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Adampolis-NT“ ištaisyti (patikslinti) duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, t. y.: grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2009 m. vasario 23 d. UAB „Adampolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09/02/23, kuriuo buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant UAB „Adampolis-NT“; 2) pašalinti iš vertybinių popierių sąskaitos įrašą, kad „akcijų įgijimo pagrindas yra įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, o apmokėjimo pagrindas – „teismo sprendimas“; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Adampolis“ ištaisyti (patikslinti) duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, t. y.: 1 punkto (eilės Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimas, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; 1 punkto (eilės Nr. 1) 9 grafoje pašalinti įrašą „nesumokėta“; 2 punkto (eilės Nr. 2) pašalinti įrašus apie tai, kad akcijų įgijimo pagrindas „įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, bei grafoje apie akcijų apmokėjimą – „duomenų apie sumokėjimą nėra“; papildyti duomenimis apie visus su akcijomis (jų kiekio pokyčiais) susijusius juridinius faktus, t. y. kad 2003 m. spalio 29 d. įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (fiksuotu 2003 m. spalio 29 d. UAB „Adampolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole) ieškovo turimų akcijų kiekis buvo padidintas iki 150 000 vnt. bei kad visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo pagrindu ieškovo turimų akcijų kiekis sumažėjo iki 82 695 vnt. akcijų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra UAB „Adampolis“ akcininkas, jam nuosavybės teise priklauso 82 695 paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 5 procentus visų šios bendrovės akcijų, taip pat jam nuosavybės teise priklauso 67 305 vienetai UAB „Adampolis-NT“ paprastųjų nematerialiųjų vardinių akcijų, kurios sudaro 5 procentus visų bendrovės akcijų. Buvęs pagrindinis UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ akcininkas V. Č. valdė po 95 procentus šių įmonių akcijų ir 2017 metais savo turėtas akcijas perleido UAB „Adampolis holding“. Atsakovės UAB „Adampolis-NT“ pateiktos „Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2“ kopijos 1 punkto (eilės Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nors ir nurodoma, kad tai „UAB „Adampolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas“, tačiau nenurodyta šio susirinkimo protokolo data, protokolo numeris. Ieškovas „Adampolis-NT“ akcijų nuosavybės teises į 67 305 vienetus įgijo 2009 m. vasario 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 09/02/23 fiksuotu akcininkų sprendimo pagrindu, tačiau ne įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi, kaip nurodyta grafoje apie akcijų apmokėjimą. UAB „Adampolis-NT“ vertybinių popierių sąskaitoje yra nurodyti melagingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys. UAB „Adampolis“ Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 kopijos 1 punkte (eilės Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimas, datos, numeriai“ visiškai nepateikta informacija. Ieškovas 5 procentus visų įmonės akcijų arba 5 185 vienetus akcijų ir akcininko teises įsigijo iš tuometinio vienintelio įmonės akcininko ir direktoriaus V. Č. 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 5 000 Lt. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo pasirašyta įmonės patalpose. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį trečiojo asmens V. Č. iniciatyva pasirašė ir jo sutuoktinė I. Č.. Sutarties originalas tuo metu buvo perduotas įmonei ir ieškovo vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita. Ieškovas antro sutarties egzemplioriaus neturi, turi tik kopiją, kuri buvo padaryta pasirašius sutartį. Ieškovas dalyvavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsavo už priimamus sprendimus, įmonė apskaičiuodavo ir išmokėdavo dividendus, todėl ieškovui niekada nekilo minčių apie tai, kad sutarties originalo neturėjimas gali sukelti jam neigiamas pasekmes. 2018 m. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad visos akcijos apmokėtos, tai tik patvirtina, kad ieškovas už akcijas sumokėjo. To paties Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 kopijos 1 punkto 9 grafoje yra neteisingas įrašas – „nesumokėta“. Šioje grafoje yra daromi įrašai apie įraše nurodytų akcijų apmokėjimą, sumokėtas sumas. Įrašas neatitinka tikrovės, kadangi visos įmonės akcijos buvo apmokėtas tuomet, kai įmonė buvo steigiama 2003 m. spalio 29 d. ir buvo apmokėtas visas jos įstatinis kapitalas. Akcijas įsigijo iš vienintelio akcininko įmonės vadovo V. Č., pinigus sumokėjo grynais pinigais, dalyvavo susirinkimuose, gaudavo dividendus, ieškovui nebūtų mokami dividendai, jeigu ieškovas nebūtų įgijęs akcijų ir už jas sumokėjęs. Atsakovių tvarkomose ieškovo (akcininko) vertybinių popierių sąskaitose yra tikrovės neatitinkantys, neišsamūs duomenys, dėl ko ieškovas negali tinkamai pasinaudoti išrašais iš šių vertybinių popierių sąskaitų, išduotų išrašų pagrindu notaras atsisako tvirtinti sandorius, todėl ieškovas prašė įpareigoti atsakoves atitinkamai ištaisyti (patikslinti) duomenis vertybinių popierių sąskaitose.

3.       Atsakovės UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodė, jog tarp šalių jau yra kilęs ne vienas teisminis įvairaus pobūdžio ginčas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016 pripažino ieškovą D. Š. akcininku, sprendė, kad nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas atsirado atidarius jo vardu vertybinių popierių sąskaitas, tačiau teismas nenustatinėjo ir negalėjo nustatyti, ar buvo sudaryti sandoriai, kurių pagrindu perleistos akcijos ir ar buvo įvykdytos sandorių prievolės ir pareigos, kurių pagrindu perleistos akcijos. Nurodė, kad jokių duomenų apie tai, kad ieškovas yra sumokėjęs už akcijas pinigais ar jam nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais, nei UAB „Adampolis“, nei UAB „Adampolis-NT“ neturi. Ieškovas iki šiol nėra pateikęs neginčytinų įrodymų, t. y. sutarčių, kurių pagrindu jis įsigijo akcijas ir ar už jas sumokėjo. Jokių dokumentų apie tai, kokiu pagrindu ieškovas būtų įgijęs akcijas atsakovės neturi, sandorio apie akcijų įsigijimą patvirtinti negali ir pats ieškovas. Ieškovas bandydamas įrodyti akcijų įsigijimo pagrindą, teismuose ne kartą teikė įvairias sutartis, tačiau jos buvo skirtingos, skiriasi pasirašiusiųjų asmenų parašų padėtis, nors kas kartą pats ieškovas tvirtina, kad tai yra originalo kopija. Originalios neginčytinos sutarties atsakovės iki šiol nėra gavusios ir šios aplinkybės yra ne kartą patvirtintos teismuose. Vertybinių popierių sąskaitose įrašyti duomenys yra teisingi. Taisymas negalimas ir nėra reglamentuotas, nes tai reikštų buvusių duomenų naikinimą, o papildyti duomenis vertybinių popierių sąskaitose nėra pagrindo, kadangi nėra įvykę jokie pasikeitimai. Visi įrašai vertybinių popierių sąskaitose chronologine tvarka padaryti teisingai, atitinka visų kilusių ginčų eigą ir teismų priimtų procesinių sprendimų turinį, kas nesukelia jokių ieškovui neigiamų pasekmių, todėl nėra jokios pareigos, nėra jokių kitų pasikeitimų, dėl kurių atsakovės privalėtų vertybinių popierių sąskaitoje duomenis pildyti, tačiau ne šalinti, kas atitiktų buvusių duomenų naikinimą. Ieškovo argumentas, kad atlikti įrašai vertybinių popierių sąskaitose varžo ieškovo teises atlikti sandorius su akcijomis, neteisingas. Tokių duomenų ir įrodymų byloje nėra pateikta. Priešingai, ieškovas iki šiol negali jokių sandorių su akcijomis atlikti, kadangi jos yra areštuotos. Ieškovas su ieškiniu pateikė suklastotą, tikrovės neatitinkančią, tariamą 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, neaiškios paskirties dokumentą (priedą), kaip tariamą už akcijas tinkamą atsiskaitymą, kuris taip pat patvirtintas paties ieškovo kaip originalaus dokumento kopija. Atsakovės nėra mačiusios 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalo, o tik skirtingas ir įvairias tariamos sutarties kopijas. 

5.       Trečiasis asmuo V. Č. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 1995 m. liepos 13 d. įsteigė įmonę UAB „Adampolis“, tačiau trečiasis asmuo jokia forma nėra perleidęs įmonės akcijų ieškovui. Su ieškovu kalbėjo apie 5 procentų akcijų perleidimą, tačiau jokia pirkimo-pardavimo ar kita nuosavybės perleidimo sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta. Su ieškovu buvo labai geri draugai, partneriai, ilgą laiką dirbo kartu, tačiau įvyko konfliktas dėl verslo, ieškovas norėjo išeiti iš darbo, o vėliau buvo nustatyta, kad ieškovas iššvaistė įmonės lėšas ir už tai buvo nuteistas. Abi ieškovo pateiktos sutartys yra skirtingos, sutartyse skirtingos parašų padėtys, parašų braižas. Ant byloje esančių Akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių yra ne jo parašas ir sutartys yra negaliojančios. Ieškovas nenurodė kas rengė sutartis, kokiomis aplinkybėmis jos buvo pasirašytos, kodėl nenurodytas sutarties priedas atsiskaitymas, pinigų perdavimo faktas, kada įvyko atsiskaitymas, kodėl tariamos akcijos parduotos už nurodytą simbolinę kainą, kai tai prieštarauja verslo logikai, dėl kokių priežasčių į sutartį nebuvo įtraukta trečiojo asmens sutuoktinė, kuri, ieškovo teigimu, patvirtino atsiskaitymą. Ieškovą visuomet laikė akcininku ir kviesdavo dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, apskaičiuodavo ir išmokėdavo dividendus.

7.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. byloje priimtu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1835-748/2016, kuriuo patenkino ieškovo D. Š. ieškinį atsakovėms UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ dėl akcininko teisės į informaciją, konstatavo, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad D. Š. yra akcininkas, ir sprendė, kad UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ pažeidė ieškovo D. Š. kaip įmonės akcininko teisę į informaciją. Teismas nurodė, jog ieškovo ginčijami įrašai Vertybinių popierių sąskaitose, buvo įvertinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-914-273/2017, todėl teismų sprendimuose Vertybinių popierių sąskaitose esančius įrašus teismas įvertino kaip įrodymus. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra atsakovių UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ akcininkas, tačiau nė vienoje iš nagrinėtų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas. Teismas nurodė, jog ieškovas ieškinio reikalavimus grįsdamas 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi, sutarties originalo teismui nepateikė, todėl teismas pateiktos kopijos, darytos nuo kitos kopijos nevertino. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui būtų išduotas išrašas iš akcininko apskaitos po 2001 m. kovo 15 d., ar kad ieškovas būtų reikalavęs atlikti reikiamą įrašą. Ieškovui nepateikus į bylą 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties originalo, o atsakovei ir jos vadovui neigiant esant ir pasirašius tokią sutartį, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė akcijų pirkimo – pardavimo ir akcijų apmokėjimo faktų, tuo pačiu neįrodė ir nuosavybės teisės į UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ nematerialiąsias akcijas.

8.       Ieškovas D. Š., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu, pateikė dėl jo apeliacinį skundą, kuriame prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. Š. pareikštą ieškinį dėl įpareigojimo ištaisyti duomenis vertybinių popierių sąskaitoje patenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, nesiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių.

9.       Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog nagrinėjant bylą pakartotinai, turi būti išsamiai ištirti bylos šalių pateikti įrodymai ir jų paaiškinimai dėl ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių, taip pat motyvuotai pasisakyta, ar byloje esančių tiek tiesioginių, tiek netiesioginių įrodymų pakanka padaryti išvadą, kad egzistuoja ieškovo įrodinėjami faktai ar ne, pakartotinai spręsti ieškovo prašymą dėl liudytojos I. Č. apklausos, taip pat dėl būtinybės įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ginčo sandorio sudarymo metu buvusį vienintelį akcininką V. Č., pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus dėl UAB „Adampolis“ akcijų ieškovui (ne) perleidimo, tarp jų akcijų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitą, kurioje būtų fiksuotas nematerialių akcijų perleidimas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo,  2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo D. Š. ieškinį tenkino visiškai: 1) įpareigojo atsakovę UAB „Adampolis-NT“ ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimai, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2009 m. vasario 23 d. UAB „Adampolis“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 09/02/23, kuriuo buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant UAB „Adampolis-NT“; 2) įpareigojo atsakovę UAB „Adampolis-NT“ pašalinti iš įmonės tvarkomos ieškovo vertybinių popierių sąskaitos įrašus, kad „akcijų įgijimo pagrindas yra įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“, o apmokėjimo pagrindas – „teismo sprendimas“; 3) įpareigojo atsakovę UAB „Adampolis“ ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, 1 punkto (eilės Nr. 1) grafoje „Operacija akcijomis ir dokumentų, kurių pagrindu padarytas įrašas, pavadinimas, datos, numeriai“ nurodyti, kad įrašo pagrindas yra 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; 4) įpareigojo atsakovę UAB „Adampolis“ ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, 1 punkto (eilės Nr. 1) 9 grafoje pašalinti įrašą „nesumokėta“; 5) įpareigojo atsakovę UAB „Adampolis“ ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje – 2 punkte (eilės Nr. 2) pašalinti įrašus, kad akcijų įgijimo pagrindas „įsiteisėjusi 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartis“ bei grafoje apie akcijų apmokėjimą įrašą „duomenų apie sumokėjimą nėra“; 6) įpareigojo atsakovę UAB „Adampolis“ ištaisyti duomenis įmonės tvarkomoje ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje - papildyti duomenimis apie visus su akcijomis (jų kiekio pokyčiais) susijusius juridinius faktus, t. y. kad 2003 m. spalio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu ieškovo turimų akcijų kiekis buvo padidintas iki 150 000 vienetų bei, kad visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. vasario 23 d. sprendimo pagrindu ieškovo turimų akcijų kiekis sumažėjo iki 82 695 vienetų akcijų; 7) priteisė lygiomis dalimis, t. y. po 100 Eur, iš atsakovių UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ ieškovui 200 Eur žyminį mokestį; 8) priteisė iš atsakovių valstybei 44,31 Eur, t. y. po 22,15 Eur, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

11.       Teismas nustatė, kad 1995 m. liepos 13 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Adampolis“, kurios įstatinis kapitalas sudarė 1 653 900 Lt ir buvo padalintas į 1 653 900 vienetus vardinių paprastųjų akcijų. Bendrovės valdymo organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, vadovas – direktorius V. Č., o nuo 2008 m. gegužės 22 d. juridinio asmens vardu veikia direktorius ir prokuristas. UAB „Adampolis“ 1995 m. liepos 13 d. įregistruotoje Akcininkų registracijos knygoje nurodyti akcininkai V. Č., turintis 1 571 205 vienetus paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 1 Lt, ir D. Š., turintis 82 695 vienetus paprastųjų akcijų. 2010 m. sausio 4 d. Akcininkų sąraše D. Š. nurodytas kaip UAB „Adampolis“ akcininkas, kuriam priklauso 82 695 vienetai paprastųjų akcijų. Vertybinių popierių sąskaitos išraše pažymėta, kad ieškovo vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita Nr. 2, kurios pirmame įraše nurodytas D. Š. priklausančių akcijų skaičius – 5 185 vienetai, taip pat nurodyta, kad akcijos neapmokėtos, pažymėta data „2001-03-15“ grafoje „informacija, susijusi su akcijomis“, antras įrašas – „įsiteisėjusi 2017-04-26 teismo nutartis, 82 695 akcijos, duomenų apie sumokėjimą nėra“. Iš UAB „Adampolis“ 2009 m. vasario 23 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad susirinkime dalyvavo du akcininkai, turintys 100 procentų balsų, t. y. V. Č. – 2 850 000 akcijų – 95 procentai balsų ir ieškovas D. Š. – 150 000 akcijų – 5 procentai balsų, nusprendę reorganizuoti UAB „Adampolis“, skaidymo būdu sukuriant naują UAB „Adampolis-NT“ ir jai perduoti dalį UAB „Adampolis“ teisių ir pareigų. 2003 m. spalio 29 d. UAB „Adampolis“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. Č. ir D. Š., kuriems priklauso 100 procentai bendrovės akcijų, vienbalsiai nusprendė padidinti visiškai apmokėtą bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 2 896 315 naujų paprastųjų vardinių akcijų ir jas nemokamai perduoti bendrovės akcininkams proporcingai jų turimoms akcijoms. Iš UAB „Adampolis“ 2017 m. gruodžio 27 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta pakeisti UAB „Adampolis“ įstatus, išreiškiant kapitalo įstatinį dydį ir akcijų nominalią kainą eurais – 47 9631 Eur ir vienos akcijos nominalią vertę – 0,29 ct. 2017 m. gruodžio 27 d. vykusiame UAB „Adampolis-NT“ visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta pakeisti UAB „Adampolis-NT“ įstatus, išreiškiant kapitalo įstatinį dydį ir akcijų nominalią kainą eurais – 390 369 Eur ir vienos akcijos nominalią vertę – 0,29 ct. Iš Vertybinių popierių sąskaitos Nr. 2 teismas nustatė, kad ieškovui priklauso 67 305 vienetai UAB „Adampolis-NT“ paprastųjų akcijų. Iš minėtos sąskaitos taip pat nustatė, kad ieškovo turimos akcijos yra įgytos reorganizuojant, įrašas padarytas UAB „Adampolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu, 2-ame punkte nurodyta, kad minėtos akcijos yra įgytos įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutartimi. 2016 m. vasario 15 d. UAB „Adampolis“ duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus patvirtina, jog 2009 m. kovo 6 d. akcininkai V. Č. ir D. Š. akcijas įgijo įsteigus bendrovę arba padidinus įstatinį kapitalą atitinkamai V. Č. 1 571 205 vnt. ir D. Š. 82 695 vnt. akcijų. Į bylą pateiktas 2016 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo D. Š. ieškinys atsakovėms UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ dėl akcininko teisės į informaciją. Teismas minėtame sprendime konstatavo, jog ištirti įrodymai patvirtina, kad D. Š. yra akcininkas, todėl sprendė, kad UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ pažeidė ieškovo D. Š. kaip įmonės akcininko teisę į informaciją. Teismas nurodė, jog į bylą pateikta UAB „Adampolis-NT“ atskyrimo sąlygų nuo UAB „Adampolis“, įvertinimo ataskaita, 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, V. Č. ir I. Č. ištuokos liudijimas, 2017 m. birželio 8 d. Turto arešto aktas Nr. S-17-55-6861, ieškovo pranešimai apie ketinimą parduoti akcijas, 2019 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro R. K. atsisakymas atlikti notarinį veiksmą.

12.       Teismas nurodė, kad nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Tiek ieškovas, tiek atsakovės byloje teigė prieštaraujančius paaiškinimus. V. Č. paaiškino, jog įmonėje nėra sutarties originalo, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nuo 2001 metų kovo mėnesio įmonėje ieškovo vardu buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita, nuo 2001 metų ieškovas aktyviai įgyvendino savo, kaip įmonės akcininko teises, dalyvavo akcininkų susirinkimuose, balsavo akcininkams priimant sprendimus, 2003 metais jo turimų akcijų kiekis buvo neatlygintinai padidintas įmonės naujai išleistomis akcijomis, ieškovas dalyvavo UAB „Adampolis“ reorganizavime bei proporcingai turėtų akcijų kiekiui (iš UAB „Adampolis“ atskyrus UAB „Adampolis-NT“) įgijo UAB „Adampolis-NT“ akcijų, ieškovui, kaip įmonių akcininkui, buvo mokami dividendai, šių aplinkybių neneigė ir V. Č., liudytoja apklausta byloje I. Č. taip pat patvirtino, jog jos sutuoktinis V. Č. jau prieš 20 metų teigė, kad nori perleisti įmonės akcijas D. Š., kadangi nori išlaikyti gerą darbuotoją įmonėje, be to, liudytoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog pasirašė įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nurodė, kad šios aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog jau nuo 2001 metų kovo mėn. ieškovas buvo laikomas įmonės UAB „Adampolis“ akcininku, jis naudojosi visomis akcininko teisėmis, jam buvo mokami dividendai, t. y. ieškovas UAB „Adampolis“ akcininku laikytinas ne nuo to momento, kada buvo nustatytas jo, kaip akcininko teisių pažeidimas, o būtent nuo akcijų įsigijimo momento bei vertybinių popierių sąskaitos atidarymo momento - nuo 2001 m. kovo 15 d.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo teiginį jog ginčijamas įrašas vertybinių popierių sąskaitoje apie akcijų įsigijimą buvo padarytas 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, nurodė, jog ginčui spręsti aktuali Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1046; 2000, Nr. 64-1914; 200, toliau - ABĮ) redakcija, galiojusi iki 2001 m. balandžio 20 d. Pagal ABĮ 32 straipsnio 1 dalį, akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų – akcininkų – dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nematerialios akcijos yra pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko jas išleidusi akcinė bendrovė arba finansų maklerio įmonė akcijų savininkų vardu; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įrašai vertybinių popierių sąskaitose yra nematerialių akcijų nuosavybės teisės įrodymas. Nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debetiniu įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kreditiniu įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. Sudarydamos sandorį dėl akcijų perleidimo, sandorio šalys jų vertybinių popierių sąskaitas tvarkantiems asmenims turi pateikti sutartį, kurioje turi būti šio straipsnio aštuntosios dalies 2–5 punktuose nurodyti duomenys. Nurodė, jog iš esmės analogiškos nuostatos, reglamentuojančios akcijų perleidimą, yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574). Šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nematerialių akcijų perleidimas pažymimas debeto įrašu jų perleidėjo vertybinių popierių sąskaitoje ir kredito įrašu jų įgijėjo sąskaitoje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarydamos sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti raštu sudarytą sutartį.

14.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad į bylą nepateiktas UAB „Adampolis“ Akcijų pirkimo–pardavimo (ginčo) sutarties originalas bei į tai, kad atsakovės įrodinėjo, jog galimai 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, nurodė, kad atsakovės  šiems argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, byloje nenustatyta fakto, jog atsakovės būtų inicijavusios ikiteisminius tyrimus sutarties klastojimo faktui patvirtinti, be to, byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Taip pat teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas jau buvo nurodęs, jog sutarties suklastojimo faktui nustatyti teismas gali skirti ekspertizę, tačiau tik tokiu atveju, jeigu teismui yra pateiktas galimai suklastoto dokumento originalas. Tokio dokumento nesant, teismas nurodė, jog vadovaujasi byloje surinktais kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog ieškovas nuo 2001 m. kovo mėn. buvo pripažįstamas įmonės akcininku, liudytoja I. Č. patvirtino, jog trečiasis asmuo V. Č. yra minėjęs, jog sieks perleisti įmonės akcijas ieškovui. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutarties originalo neturėjimas, negali jam sukelti neigiamas pasekmes. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, įmonių pagrindinio akcininko veiksmai, ieškovo aktyvus dalyvavimas įmonių veikloje leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas nuo pat 2001 m. kovo 15 d. buvo laikomas įmonės akcininku ir būtent minėta Akcijų prikimo – pardavimo sutartis buvo pagrindas atidaryti ieškovo vardu vertybinių popierių sąskaitas.

15.       Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad atsakovių įmonių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymas nebuvo perduotas tretiesiems asmenims, todėl teismas pripažino, jog ieškovo ginčijami įrašai vertybinių popierių sąskaitose neatitinka faktinės situacijos, kuri susiklostė tarp įmonės akcininkų ir jų veikimo įmonių valdyme. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovės nenuginčijo fakto, jog ieškovas UAB „Adampolis“ akcininku tapo 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Teismas nurodė, jog šią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad, kaip nurodė UAB „Adampolis“, tvarkomosios vertybinių popierių sąskaitos 2000-2004 metais buvo pildomos popieriniame variante, tačiau šie dokumentai nėra išlikę, nuo 2004 m. sąskaitų duomenys yra skaitmenizuoti, tame tarpe nėra išlikę jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo padarytas pirminis įrašas ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje, todėl akivaizdu, kad atsakovės negali pagrįsti įrodymais savo argumentų, jog ieškovas įgijo akcininko teises ne 2001 m. kovo 15 d. sutarties pagrindu. Teismas nurodė, jog ieškovas nuo 2001 m. kovo 15 d., kai ieškovo vardu atidaryta akcijų įgijėjo vertybinių popierių sąskaita, dalyvavo tiek UAB „Adampolis“, tiek UAB „Adampolis-NT“ (nuo 2009 m. vasario 23 d. skaidymo būdu reorganizavus UAB „Adampolis“ sukuriant naują UAB „Adampolis-NT) valdyme kaip juridinio asmens dalyvis, įgyvendindamas akcininko teises ir pareigas. Nors ieškovo vertybinių popierių sąskaitoje nėra nurodytas UAB „Adampolis“ akcijų perleidimo pagrindas, tačiau tiek byloje surinkti įrodymai, tiek šalių ir liudytojos teikti paaiškinimai sudarė teismui pagrindą spręsti, kad tokia Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta, o ieškovas turėjo teisę spręsti, jog jos pagrindu bus tvarkoma vertybinių popierių apskaita.

16.       Teismas nurodė, jog atsakovė byloje neginčijo įrašų vertybinių popierių sąskaitoje, t. y. jog ieškovas pagrįstai įgyvendina savo, kaip akcininko teises. Ši faktinė aplinkybė, turinti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, jau buvo konstatuota Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka).

17.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės niekaip nepaneigė fakto, jog ieškovas, įsigydamas akcijas, už jų įsigijimą sumokėjo sutartyje nurodytą sumą. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas jau pažymėjo, jog ankstesniuose teismo priimtuose sprendimuose dėl ieškovo, kaip akcininko, teisių pažeidimų nebuvo sprendžiama kokiu pagrindu D. Š. įgijo UAB „Adampolis“ ar UAB „Adampolis-NT“ akcijas bei dėl jų apmokėjimo. Teismas jau yra pasisakęs, jog UAB „Adampolis“ tvarkomojoje vertybinių popierių sąskaitoje esantis įrašas, jog 82 695 akcijų, ir UAB „Adampolis-NT“ tvarkomojoje vertybinių popierių sąskaitoje įrašas, jog 67 305 vnt. akcijų ieškovas įgijo 2017 m. balandžio 26 d. teismo nutarties pagrindu negali būti laikomas teisingu bei pagrįstu. Šią išvadą pagrindžia ir tai, jog į bylą pateiktame 2003 m. spalio 29 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. Č. ir D. Š., nusprendė padidinti visiškai apmokėtą bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 2 896 315 naujų paprastųjų vardinių akcijų ir jas nemokamai perduoti bendrovės akcininkams, proporcingai jų turimoms akcijoms. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent šio akcininkų sprendimo pagrindu D. Š. turėtų UAB „Adampolis“ akcijų skaičius padidėjo nuo 5 185 vnt. iki 82 695 vnt. Taip pat šis rašytinis įrodymas patvirtina, jog šalys preziumavo faktą, jog visos akcijos yra apmokėtos. Iš 2009 m. vasario 23 d. UAB „Adampolis“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 09/02/23 matyti, kad buvo patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas skaidymo būdu, įkuriant UAB „Adampolis-NT“ bei jai perduodant dalį UAB „Adampolis“ teisių ir pareigų, t. y. po šio sprendimo ieškovas įgijo ir dalį UAB „Adampolis-NT“ akcijų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovės neįrodė fakto, jog ieškovo įsigytos akcijos yra neapmokėtos ir kad akcijų įsigijimo pagrindas yra ankstesni teismų priimti sprendimai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Adampolis“, UAB „Adampolis-NT“ ir trečiasis asmuo V. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovo atsakovų bei trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, priimtas pažeidus materialines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai, vienpusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo įvertinti visus įrodymus ir įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos. Teismas netinkamai atliko ginčo teisinį kvalifikavimą, netinkamai aiškino teisės aktus, nukrypo nuo logikos dėsnių, išsprendė tik pažodinę ieškinio reikalavimų apimtį, tačiau neišsprendė pačios ginčo esmės ir prasmės.

1.2.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada dėl akcijų perleidimo, akcijų įsigijimo 2001 m. kovo 15 d. sandorio pagrindu yra nepagrįsta, neįrodyta, nemotyvuota ir net nelogiška. Pagrindas nuosavybės teisei atsirasti yra sandoris. Ieškovas nuosavybės teisės į ginčo akcijas atsiradimą kildino iš pirkimo - pardavimo sandorio. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialiosios arba materialiosios. Skirtingų rūšių akcijų specifika pasireiškia ir nuosavybės teisės į jas įgijimo ypatumais. Nematerialios akcijos neturi materialios išraiškos, taigi akivaizdu, kad jos ir negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. Nustatytas nematerialiųjų akcijų fiksavimo būdas kartu lemia ir šių akcijų perleidimo tvarką, t. y. akcijų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose yra padaromi įrašai apie akcijų perleidimą. Tokiu atveju nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias sąlygas, atsirastų juridinių faktų visuma nuosavybės teisei į akcijas atsirasti. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas neoriginalus, suklastotas ir ginčijamas dokumentas, t. y. 2001 m. kovo 15 d. pirkimo - pardavimo sutartis, kuri negali patvirtinti, kad akcijos buvo perleistos šiuo pagrindu. Ieškovo vertybinių popierių sąskaitos išraše taip pat neatsispindi ši sutartis, tik esama data 2001 m. kovo 15 d., kuri ir lėmė tolimesnio dokumento klastojimą ir pritempimą nurodytai datai. Trečiojo asmens V. C. 2020 m. birželio 11 d. pateiktame į bylą jo turimų akcijų vertybinių popierių sąskaitų išrašuose, jokių duomenų apie akcijų perleidimą D. Š. nėra. Jokių duomenų, kad būtų sudaryta 2001 m. kovo 15 d. sutartis taip pat nėra. Nėra ir jokių kitų įrodymų įmonių pateiktuose dokumentuose į bylą, kad būtų sudaryta 2001 m. kovo 15 d. pirkimo - pardavimo sutartis ir kad akcijos būtų perleistos. A. V. C. duoti byloje paaiškinimai ir argumentai patvirtina, kad jis jokia forma akcijų D. Š. neperleido, jokių pirkimo - pardavimo sutarčių nesudarinėjo ir nepasirašinėjo.

1.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino byloje esančią, suklastotą 2001 m. kovo 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį, nevertino jos sąsajumo su kitais byloje esančiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovas teigė ir duodamas nenuoseklius parodymus aiškino, jog turintis tik vieną pirkimo pardavimo sutarties (neoriginalios sutarties) egzempliorių, tačiau bylinėjimosi metu paaiškėjo ir teismui buvo pateiktas dar vienas ieškovo tariamas pirkimo - pardavimo sutarties egzempliorius, kuris net vizualiai skirtingas. Taip pat atsirado ir tariamas dokumentas - pakvitavimas už įgytas akcijas, kuris nei vienoje civilinėje byloje nebuvo pateiktas. Sulyginus ieškovo pateiktas dvi sutartis net nesutampa parašų pasirašymo padėtis, tačiau paties ieškovo patvirtinta taip po gi, kaip originalaus dokumento kopija. Atsakovams ir trečiajam asmeniui byloje nepripažįstant sutarties ir tariamo pakvitavimo, buvo pateikiami teismui nuoseklūs paaiškinimai apie tai, kad tokia sutartis negalėjo būti sudaryta ir nebuvo sudaryta, ką nagrinėjantis teismas ignoravo ir sprendime nepasisakė. Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo byloje nurodė, kad ieškovas su ieškiniu pateikė suklastotus, tikrovės neatitinkančius dokumentus - t. y. tariamą akcijų įsigijimo sutartį – 2001 m. kovo 15 d. Taip pat pateikė ir neaiškios paskirties dokumentą, kaip tariamą už akcijas tinkamą atsiskaitymą, kuris taip pat patvirtintas paties ieškovo kaip originalaus dokumento kopija. Atsakovai nėra matę šių originalių dokumentų, kaip tik skirtingas, įvairias tariamos sutarties kopijas. P. V. Č. patvirtino, kad jokių perleidimo sutarčių nesudarinėjo ir nepasirašinėjo. Ieškovo pateiktos sutartys akivaizdžiai skirias, skiriasi pasirašiusiųjų asmenų parašų padėtis, vienoje sutartyje parašai eina per rašytinius žodžius kaip pardavėjas/pirkėjas ar kur vardas pavardė, kitoje priešingai. Parašai net vizualiai neatitinka, lyginant sutartis ir priedą apie tariamą už akcijas tinkamą atsiskaitymą. Be to, neaišku kokiu tikslu ir pagrindu atsiskaitymą už akcijas turėjo pasirašyti buvusi sutuoktinė I. Č., kai santuoka su V. Č. nutraukta dar prieš 11 metų, t. y. 1990 m. lapkričio 8 d. Apklausta liudytoja I. Č. patvirtino, kad jokių akcijų perleidimo sutarčių nemačiusi. Byloje esančio pakvitavimo už akcijas nėra pasirašiusi ir esantis parašas ne jos. Akivaizdu, jog sudarant sutartį, kurią tariamai turėtų patvirtinti kitas asmuo, į sutartį šis asmuo būtų traukiamas šalimi, o pačioje sutartyje būtų nurodomas kaip sutarties priedas už tariamai perleidžiamų akcijų atsiskaitymą. Visi šie duomenys suponuoja aiškią ir nedviprasmišką išvadą, kad tokia 2001 m. kovo 15 d. pirkimo - pardavimo sutartis negalėjo būti pasirašyta, nes nėra sąsajos su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie prieštarauja juridiniam faktui - t. y. sudarytam akcijų perleidimui ir tariamam atsiskaitymui. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintu ieškovo versiją apie tokios sutarties sudarymą ir sudarymo aplinkybes, apie tai kad ieškovas originalią sutartį perdavė įmonei. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus, melavo, nurodė nekonkrečias tariamo sandorio sudarymo ir jo originalo dingimo aplinkybes, savo paaiškinimus keitė kiekviename teismo posėdyje.

1.4.                      Atsakovių pareiga įrodyti sutarties klastojimą buvo apribota nesant dokumento originalo. Tačiau atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurių pagrindu įrodinėjo tai, jog D. Š. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jam nėra svetimas dokumentų klastojimo faktas ir tai nėra atsitiktinis, o tęstinis veiksnys, o būtent rašytiniai įrodymai apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas esant dokumentų klastojimo faktui. Ikiteisminis tyrimas 2012 m. liepos 17 d. buvo nutrauktas tik dėl vienos priežasties, jog prokuroras laikė, kad privataus (duomenys neskelbtini) eksperto ekspertizė buvo atlikta naudojant metodą, kuris Europos ir pasaulio ekspertų laikomas subjektyviu metodu, neturinčiu mokslinio pagrindo. Tačiau pats faktas patvirtina, jog dokumentai buvo klastoti, o tokie asmens veiksmai negali atitikti geros moralės normų. Taip pat į bylą pateiktas Liteko sistemos, buvusių civilinių bylų su D. Š. išrašas, patvirtina, kad D. Š. nėra svetimi civiliniai procesai, kuriuose sprendžiami tarp šalių sudaryti akcijų apsimestiniai sandoriai. Šių įrodymų pirmos instancijos teismas nevertino ir dėl jų pagrįstumo sprendime nepasisakė.

1.5.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvada, kad šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo sutarties suklastojimą. Atsakovams bei trečiajam asmeniui buvo apribota teisė atlikti ekspertizę dėl dokumento klastojimo, nes tokio dokumento originalaus nėra. Taigi teismas negali techniškai ir (ar) moksliškai spręsti dėl dokumento autentiškumo, todėl tariamos sutarties kopijai turėjo būti suteikiama ribota įrodomoji galia. Šioje byloje akcininkas V. Č. niekuomet nepripažino, kad jis sutartį sudarinėjo ir pasirašinėjo ir kad sutarties bei pinigų pakvitavimo kopijų tekste yra jo parašas. Kadangi remiantis sutarties kopija neįmanoma atlikti ekspertinio vertinimo, kas pirmiau padaryta - atspausdintas dokumento tekstas ar pasirašyta jame (ir kas pasirašė) kada apskritai toks dokumentas sudarytas, tai byloje liko nenustatytas faktas, kad sutarties kopijoje yra V. Č. parašas, bei nepaneigti jo argumentai, kad jis sutarties nepasirašė, taigi nesudarė akcijų pirkimo-pardavimo sandorio ir negavo jame nurodytos tariamos sumos. Todėl byloje nesant jokių rašytinių sutarties sudarymą ar atsiskaitymą pagal ją patvirtinančių įrodymų, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sutarties kopijai suteikė įrodomąją reikšmę.

1.6.                      Pirmos instancijos teismas, pripažinęs, jog tarp ieškovo ir V. Č. buvo sudaryta ginčo akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, rėmėsi subjektyviais, nepatikimais ir silpnais įrodymais. Tokia įrodymų visuma ir turinys vertintini kaip nepakankami ginčo sutarties sudarymo faktui įrodyti. Nesutiktina su teismo skundžiamame sprendime nurodytu argumentu, jog teismo vidinį įsitikinimą apie tariamą 2001 m. kovo 15 d. sutarties sudarymą lėmė ir tai, kad atsakovės nereiškė reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ar kad neinicijavo ikiteisminių tyrimų, klastojimo faktui nustatyti. Tačiau, nesant originalios sutarties, ikiteisminio tyrimo procesas dėl dokumentų klastojimo neįmanomas ir neatliekamas, o dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos pripažinimo nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų - niekine arba nuginčijama). Nesudaryta sutartis (nesant vertybinių popierių savininko valinio veiksmo perleisti nuosavybės teisę pirkėjui ir pirkėjo apmokėjimo už jas fakto nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas.

1.7.                      Pirmos instancijos teismo išvada, kad duomenų pateikimas Juridinių asmenų registrui, sudaro pagrindą teismui labiau manyti, kad 2001 m. kovo 15 d. sutartis buvo sudaryta, yra neobjektyvi ir nepagrįsta. Nors Juridinių asmenų registras vadovaujasi jam perduota informacija apie juridinio asmens valdymo organų ir dalyvių pasikeitimą, tačiau tokios informacijos įregistravimas ir išviešinimas neįrodo, kad buvo sudarytas sandoris, kuriuo buvo perleistos akcijos, ir kad sandorio sąlygos yra įvykdytos tinkamai. 

1.8.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje svarbūs prejudiciniai faktai, kurie, jau buvo konstatuoti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka), kadangi nei vienoje iš išnagrinėtų bylų nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas atsiradimo pagrindo.

1.9.                      Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovės niekaip nepaneigė fakto, kad ieškovas, įsigydamas akcijas, už jų įsigijimą sumokėjo sutartyje nurodytą sumą. Pateiktame 2003 m. spalio 29 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo V. Č. ir D. Š., nusprendė padidinti visiškai apmokėtą bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 2 896 315 naujų paprastųjų vardinių akcijų ir jas nemokamai perduoti bendrovės akcininkams, proporcingai jų turimoms akcijoms. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, jog šalys preziumavo faktą, jog visos akcijos yra apmokėtos. Ši teismo išvada yra neobjektyvi ir prieštaraujanti byloje esantiems dokumentams, kadangi nebuvo jokio sandorio, kurio pagrindu būtų perleidžiamos akcijos ir kad vyktų atsiskaitymas. Jeigu akcijas perleidžia fizinis asmuo tai ir atsiskaitymas vyktų tik tarp jų. Teismo minėtame bendrovės išleistame 2003 m. spalio 29 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokole prierašas apie visiškai apmokėta bendrovės įstatini kapitalą, patvirtina tik tai, kad išleistų akcijų dydis (vnt.) apmokėti įmonės steigėjo ir tik įmonės steigimo metu.

19.       Ieškovas D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, padarė įrodymais pagrįstas išvadas, plačiai argumentavo, kodėl daro išvadą apie 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties buvimą, kurie įrodymai tai patvirtina. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad jame išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytas bylai reikšmingas teisinis reguliavimas, jis tinkamai pritaikytas faktinėms bylos aplinkybėms. Todėl visiškai nepagrįsti apeliantų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neatskleidus bylos esmės.

2.2.                      Apeliantai neigia 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo pardavimo sutarties buvimą, tačiau tai yra tik jų gynybinė pozicija. Byloje esančių įrodymų visuma, pačių apeliantų elgesys nuo 2001 m. kovo 15 d., aiškiai rodo, kad ieškovas akcijas įsigijo sutarties pagrindu, tokia sutartis buvo, o ieškovas visą laiką buvo laikomas pilnaverčiu akcininku ir nuolat dalyvavo įmonių veikloje. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad tvarkomosios vertybinių popierių sąskaitos 2000-2004 metais buvo pildomos popieriniame variante, tačiau šie dokumentai nėra išlikę, tik parodo, jog jie nėra suinteresuoti pateikti visus įrodymus teismui, nes tokie įrodymai tik papildomai patvirtintų bei pagrįstų ieškovo argumentus. Ieškovas nuosavybėn UAB „Adampolis“ akcijas įsigijo iš tuometinio vienintelio įmonės akcininko ir direktoriaus V. Č. 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kurios šalių pasirašytas ir ieškovui skirtas originalas tuo metu buvo perduotas įmonei ir šios sutarties originalo pagrindu ieškovo vardu buvo atidaryta vertybinių popierių sąskaita bei ieškovas įgijo visas akcininko teises, kurias ilgą laiką įgyvendino tiek dalyvaudamas visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tiek balsuodamas už priimamus sprendimus, tiek gaudamas įmonės apskaičiuotus ir išmokėtus dividendus. Ieškovo turėtas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties originalas buvo perduotas įmonei, tuo pagrindu buvo atidaryta jo vertybinių popierių sąskaita, o jam buvo paliktos tik pasirašytų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos. Už akcijas pardavėjui ieškovas tuo metu sumokėjo grynaisiais, kas buvo fiksuota kitoje akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pusėje atitinkamais įrašais. Tokius ieškovo paaiškinimus patvirtina tiek byloje pateiktos akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių kopijos, tiek ir byloje pateiktų vertybinių popierių sąskaitos išraše esantys įrašai apie akcijų įgijimo datą (2001 m. kovo 15 d.) bei apie įgytų akcijų kiekį (5185 vnt. akcijų). Akcijų pardavėjas V. Č. (t. y. tuo metu vienintelis įmonės savininkas, kuriam iki 2017 metų priklausė 95 proc. akcijų, bei iki šiol esantis šios įmonės vadovas) ieškovui niekuomet nereiškė pretenzijų dėl tariamo neatsiskaitymo ar tariamo akcijų neįgijimo, o priešingai - būtent jam vadovaujant bendrovei ieškovas buvo pripažintas akcininku (atidaryta akcininko vertybinių popierių sąskaita, ieškovas įtrauktas į akcininkų registravimo žurnalą), kartu su V. Č. dalyvaudavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kartu priimdavo sprendimus, ilgą laiką ieškovui, kaip šios bendrovės akcininkui, buvo skaičiuojami ir mokami dividendai, kas nebūtų daroma (tokio sprendimo nepriimtų ir nevykdytų pats V. Č.), jei ieškovas realiai nebūtų įgijęs įmonės akcijų, jei realiai nebūtų už jas sumokėjęs ir pan. Tuo labiau ieškovui nebūtų neatlygintinai perleistos naujai išleistos UAB „Adampolis“ akcijos ar reorganizavimo būdu naujai įsteigtos įmonės UAB „Adampolis-NT“ akcijos.

2.3.                      Nors apeliantai skunde nurodo, kad Akcijų pirkimo pardavimo sutarties nebuvimą patvirtina, tai, kad liudytoja I. Č. nurodė, jog akcijų perleidimo sutarties nėra mačiusi, teismo posėdžio metu ji tokių parodymų nedavė. Priešingai, teisme ji nurodė, kad V. Č. prieš 20 metų jai sakė, kad nori perleisti įmonės akcijas D. Š., kadangi nori išlaikyti gerą darbuotoją įmonėje bei nori jam perleisti įmonės valdymą. Taip pat ji nurodė, kad tiksliai nurodyti ar pasirašė į bylą pateiktą Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei informacijos apie akcininkų susirinkimus, dividendų mokėjimą, negali. Taigi, ji nenurodė, kad nėra mačiusi Akcijų pirkimo pardavimo sutarties, o tik nurodė, kad neprisimena ar ją pasirašė. Be to, jos parodymai tik patvirtina, jog V. Č. jai pasakojo, kad ketina perleisti akcijas ieškovui.

2.4.                      Apeliantai neįrodo savo teiginio, kad Akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo suklastota. Įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai. Šiuo atveju apeliantai nepateikė jokių sutarties suklastojimą patvirtinančių įrodymų ir remiasi tik deklaratyviais teiginiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi sutarties kopija bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie neginčytinai įrodo, kad 2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta.

2.5.                      Nesutiktina su apeliantų skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog svarbūs prejudiciniai faktai yra nustatyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas. Priešingai, Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendime konstatavo, kad ieškovas yra UAB „Adampolis“ akcininkas, ieškovui priklauso ne mažiau kaip 5185 vienetai akcijų. Teismas atmetė atsakovės argumentus, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad apmokėjo už akcijas, kaip nepagrįstus, kadangi ne akcijų apmokėjimą, o vertybinių popierių sąskaitos atidarymą laikė esminiu dalyku, kurio pagrindu yra sprendžiama apie akcininko statuso atsiradimą. Šiame sprendime, teismas nustatė, kad ieškovas yra UAB „Adampolis-NT“ akcininkas, kuriam priklauso 67305 nematerialios akcijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos – to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama atsakovių UAB ,,Adampolis“, UAB ,,Adampolis-NT“ ir trečiojo asmens V. Č. apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.

21.       Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovus ištaisyti duomenis jų tvarkomose ieškovo vertybinių popierių sąskaitose.

22.       Kauno apylinkės teismas patenkino byloje pateiktą ieškovo D. Š. ieškinį ir 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu įpareigojo atsakoves UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ ištaisyti ir patikslinti duomenis įmonių tvarkomose ieškovo vertybinių popierių sąskaitose kaip tai nurodyta šios nutarties 10 p., taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Patenkindamas ieškinį teismas vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais pripažino nustatytu, kad ieškovas UAB „Adampolis“ akcininku tapo 2001 m. kovo 15 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o UAB „Adampolis-NT“ akcininku nuo 2009 m. vasario 23 d. skaidymo būdu reorganizavus UAB „Adampolis“ sukūrus naują įmonę – UAB „Adampolis-NT“, sprendė, kad pagal tai turi būti tikslinami ieškovo prašomi duomenys jo vertybinių popierių sąskaitose. Nesutikdami su šiuo teismo sprendimu abi atsakovės ir trečiasis asmuo V. Č. pateikė dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo apeliacinį skundą.

23.       Apeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, priimtas pažeidus materialines teisės normas, netinkamai, neobjektyviai, vienpusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, skundžiamo sprendimo išvada dėl akcijų perleidimo, akcijų įsigijimo 2001 m. kovo 15 d. sandorio pagrindu yra nepagrįsta, neįrodyta, nemotyvuota ir net nelogiška, pripažindamas, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens V. Č. buvo sudaryta ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, teismas rėmėsi subjektyviais, nepatikimais ir silpnais įrodymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, vertina, kad šie skundo argumentai nepagrįsti.

24.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.).

25.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors nagrinėjant bylą ir nepateiktas  
2001 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, kuria, kaip teigia ieškovas, jis įgijo iš trečiojo asmens 5 185 vnt. UAB „Adampolis“ akcijų, originalas, tačiau visuma kitų įrodymais pagrįstų aplinkybių – tai, kad buvo atidaryta ieškovo vardu UAB „Adampolis“ vertybinių popierių sąskaita, kad ieškovas kaip akcininkas dalyvaudavo šios bendrovės akcininkų susirinkimuose, kad 2003 metais jo turimų akcijų kiekis buvo neatlygintinai padidintas įmonės naujai išleistomis akcijomis, kad ieškovas dalyvavo UAB „Adampolis“ reorganizavime iš UAB „Adampolis“ atskiriant UAB „Adampolis-NT“ bei proporcingai turėtų akcijų kiekiui įgijo UAB „Adampolis-NT“ akcijų, kad ieškovui, kaip šių įmonių akcininkui, buvo mokami dividendai – pripažino, jog labiau tikėtina, kad ieškovas akcijas įgijo jo nurodytu būdu, kartu pripažino, kad ieškovas yra UAB „Adampolis“ ir UAB „Adampolis-NT“ akcininkas ir jis pagrįstai reikalauja, kad atsakovų tvarkomose jo vertybinių popierių sąskaitose būtų nurodyti teisingi duomenys. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos, ir sutikti su apeliantų argumentais, jog teismas byloje netinkamai vertino įrodymus, nėra pagrindo.  

26.       Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010). Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, pripažįsta, kad nėra tikslinga kartoti pirmosios instancijos teismo motyvų ir pasisakyti dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento, kurie nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

27.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

28.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovui pareiškus prašymą priteisti jam iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pateikus įrodymus, kad jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 1815 Eur, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, iš apeliantų – atsakovių UAB „Adampolis“, UAB „Adampolis-NT“ ir trečiojo asmens V. Č. – ieškovui priteistinos po 605 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Adampolis“ (juridinio asmens kodas 234522530) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovui D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Adampolis-NT“ (juridinio asmens kodas 302312051) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti ieškovui D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Raimondas Buzelis

Izolda Nėnienė

Arvydas Žibas