Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-23][nuasmeninta nutartis byloje][2A-664-538-2017].docx
Bylos nr.: 2A-664-538/2017
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo
Bendrosios nuostatos
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sandoriai
Nuginčijami sandoriai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Negaliojantys sandoriai
Dėl suklydimo sudarytas sandoris
Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytas sandoris
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr

                            Civilinė byla Nr. 2A-664-538/2017

                            Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00896-2015-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                            2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7; 3.3.1.18.1

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NU T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. gegužės 22 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo B. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovams A. V., E. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė L. M..

 

Teisėjų kolegija

 

n  u  s  t  a  t  ė:

 

                                                                      I. Ginčo esmė

 

 

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiais pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir šios sutarties pagrindu sudarytą turto perdavimo aktą; panaikinti atsakovų nuosavybės teises į 2,08 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su neįregistruotais pastatais: gyvenamuoju namu, tvartu, daržine, sandėliuku, rūkykla, malkine ir kiemo įrenginiais - šuliniu bei tvora, esančius (duomenys neskelbtini), 14 481 Eur vertės, įpareigojant atsakovus šį turtą grąžinti ieškovo nuosavybėn.

2.Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) paveldėjo 2,08 ha ploto žemės sklypą su neįregistruotais pastatais - gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę, sandėliuką, rūkyklą, malkinę ir kiemo įrenginius - šulinį bei tvorą, esančius (duomenys neskelbtini), 14 481 Eur vertės. 2012 metų vasarą į ieškovo sodybą atvyko atsakovai. Ieškovas jiems leido sodyboje pasistatyti du bičių avilius. Atsakovai atvykę įkalbinėdavo ieškovą parduoti sodybą, žadėjo sklypo pakraštyje prie miško pastatyti gyvenamąjį namą ir leisti ieškovui gyventi iki gyvos galvos. Ieškovas turėjo įsiskolinimų už elektrą. Atsakovai iš antstolių sužinojo apie ieškovo skolas ir nurodė ieškovui, kad jam gresia  sodybos pardavimas iš varžytynių. Ieškovas išsigando ir su atsakovais susitarė, jog jie jam pastatys nedidelį namą, o 3600 Lt jam sumokės grynais pinigais. (duomenys neskelbtini) šalys notaro biure pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo  aktą. Sutarties sudarymo metu buvo išsigandęs, sutarties neskaitė, jos turinio nežinojo ir nesuprato. Po sutarties pasirašymo paprašė atsakovų sumokėti žadėtus 3600 Lt, bet atsakovai pažadėjo šiuos pinigus sumokėti po jų persikraustymo, tačiau atsakovai namų ieškovui nepastatė, pinigų neatidavė. Ieškovas mano, kad yra apgautas ir sutartį sudarė dėl suklydimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-11-28 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Nurodė, kad ieškovas neturėjo tikslo rūpintis ir prižiūrėti iš tėvų paveldėtą nekilnojamąjį turtą, jo tikslai buvo gauti bent kokių tai pajamų, savo asmeninių poreikių tenkinimui. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog sandoris buvo sudarytas dėl atsakovų apgaulės ar jo suklydimo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-11-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
  2. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, jog nebuvo tartasi dėl namelio statybos ir leidimo gyventi iki gyvos galvos, nes jeigu nebūtų buvę tokio susitarimo, jis nebūtų pasirašęs pirkimo pardavimo sutarties. Teigia, kad nei priimant palikimą, nei sudarant pirkimo pardavimo sutartį, notarė nepaaiškino, kad jo parduodamame žemės sklype yra suformuota namų valda kurią reikia įteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad atsakovai nesumokėjo 3600 Lt pagal sutartį. Teigia, kad sutarties sudarymo - pasirašymo metu nebuvo adekvatus, nes buvo labai sumuštas ir tik grįžęs iš ligoninės. Mano, kad buvo apgaule įtrauktas į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu buvo užvaldytas jam priklausantis turtas. Teigia, kad visi pateikti dokumentai akivaizdžiai įrodė, kad žemės sklypas yra su namų valda, kuri yra neįregistruota VĮ Registrų centre. Ši registracija įrodo ne nuosavybės teisę, bet atlieka išviešinimo funkciją. Pažymi, kad notarė ne tik skaitydama sutartį neįvardino suprantamai ir aiškiai vienos iš esminės sandorio sąlygų - kainos, bet ir tai, kad parduodamai ir neįregistruoti pastatai, t.y. namų valda. Akivaizdu, kad tokio sandorio nebūtų, jeigu būtų įvardinta, kad parduodamas žemės sklypas su namų valda. Teigia, kad teismas sprendime visiškai neanalizavo ir nevertino atsakovų nesąžiningumo. Pažymi, kad atsakovai su artimaisiais pasinaudojo ieškovo amžiumi, jo psichologine būsena vartojant alkoholinius gėrimus, prasta socialine padėtimi, menku išsilavinimu, taip pat sunkia materialine padėtimi, panaudojo psichologinį spaudimą ieškovo atžvilgiu, taip pat ir ieškovo pasitikėjimu atsakovais. Tvirtina, kad pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį suklydo, o suklydimui turėjo reikšmės ir atsakovų nesąžiningi veiksmai.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti.
  4. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie šioje byloje teisiškai svarbius nurodomus juridinius faktus. Visi ieškovo teiginiai apie jo atžvilgiu naudotą psichinę prievartą, gąsdinimus, itin nepalankias aplinkybes, organizuotos grupės asmenų prieš jį subūrimą, savo veiksmų esmės sandorio sudarymo metu nesuvokimą, tariamo tikrojo sandorio dalyką, notarės padarytus pažeidimus, statinio valdymo nuosavybės teise faktą, gulėjimo ligoninėje faktą, prieš jį panaudotos apgaulės ir klastos faktą, pinigų faktinio nesumokėjimo pagal sutartį faktą, turto vertę (20 000 Lt, 30 000 Lt, 40 000 Lt ar net 50 000 Lt), neįrodyti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :           

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  2. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
  5. Nustatyta, kad ieškovas B. M. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog ieškovas paveldėjo ant šio žemės sklypo stovinčius pastatus – nėra (6-10 b. l.). (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas B. M. pardavė atsakovams žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), už 3600 Lt (11-17 b. l.).
  6. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad jog ieškovas neįrodė ieškinio argumentų, jog sudarydamas sandorį jis suklydo ne dėl savo kaltės, nurodydamas nevisos apimties parduodamo turto apimtį bei jo vertę, taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog sandoris buvo sudarytas dėl atsakovų apgaulės ar jo suklydimo.
  7. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad atsakovų veiksmai lėmė jo suklydimą ir apgaulę dėl sandorio kainos, taip pat pažymi, kad atsakovai jam už parduotą sodybą pastatyti namą, kuriame būtų du kambariai, virtuvė ir dušas, tačiau šio susitarimo neįvykdė.
  8. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).
  9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.).
  10. Pažymėtina, kad ieškovas bei jo atstovas atsisakė teismui savo pateikto prašymo dėl ekspertizės atlikimo, siekiant įvertinti realią pastatų rinkos vertę, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančia pažyma apie sandorio objekto vertę.
  11. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) parduodamo 2,08 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 4.220 Lt (18 b. l.). Ginčijamoje (duomenys neskelbtini) pirkimo – pradavimo sutartyje nurodoma, jog ieškovas šį žemės sklypą atsakovams pardavė už 3600 Lt sumą (11-17 b. l.). Nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus patvirtina, jog atsakovė A. V. už ieškovą B. M. antstoliui A. Z. 2013-09-13 sumokėjo 1066,00 Lt sumą (164 b. l.). Kasos pajamų orderis patvirtina, jog atsakovė A. V. už ieškovą B. M. antstolei V. D. 2013-09-16 sumokėjo 1410,56 Lt sumą (165 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovo nurodyti pastatai neįteisinti, taip pat iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad jie beverčiai, todėl kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, į jų vertę atsižvelgti nėra pagrindo, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas už sandorį gavo per mažą kainą ir dėl to buvo suklaidintas ar apgautas. Ieškovas nurodė, kad atsakovai pažadėjo jam pastatyti mažą namuką, tačiau atsakovai tvirtina, kad iki sutarties sudarymo apie tai nekalbėjo ir tik po sutarties sudarymo jie pasakė ieškovui, kad tuo atveju, jeigu jie apsigyvens nupirktame žemės sklype, pastatys jam namuką. Daugiau įrodymų ieškovas apie pažadus pastatyti jam namuką iki sutarties sudarymo nepateikė, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta. 
  12. Nors ieškovas ir tvirtina, kad atsakovai jam pinigų nesumokėjo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad notarė L. M. patvirtino, jog sandorio sudarymo metu ieškovas patvirtino, jog jam 3600 Lt už parduodamą turtą buvo sumokėti (13 b. l.). Ieškovui buvo išaiškinti sutarties esminiai dalykai, sutartis buvo perskaityta bei ieškovui buvo pateikta susipažinti. Ieškovas sutarties sudarymo metu buvo blaivus, sąmoningas, jo elgesys įtarimų nesukėlė. Pažymėtina, kad notarės paaiškinimais teismas netikėti neturi pagrindo (Notariato įstatymo 2 straipsnis, 13 straipsnis, 30 straipsnis).
  13. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė reikalavimo pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia dėl atsakovų panaudotos apgaulės, tai pat dėl to, kad šią sutartį sudarė dėl suklydimo (CPK 178, 185 straipsniai).
  14. Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n  u  t  a  r  i  a :

                           

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                Irma Čuchraj

 

                                                        Erika Misiūnienė

                                         

                                                        Almantas Padvelskis