Civilinė byla Nr. 2-597/2012
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00687-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4; 106.3; 106.4; 122.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria nutarta ieškovės V. J. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar teismo nustatyti ieškinio turinio trūkumai gali sudaryti pagrindą laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui.
Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 132 000 Lt negautų pajamų bei 5 procentų dydžio negautos palūkanos, skaičiuojamos už šią sumą nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki teismo proceso pabaigos, bei 100 000 Lt neturtinę žalą.
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei V. J. terminą iki 2012 m. sausio 2 d. pašalinti ieškinio trūkumus: nurodyti ieškinio sumą, pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą, patikslinti ieškinio faktinį pagrindą dėl turtinės žalos dydžio paskaičiavimo ir dėl neturtinės žalos atsiradimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių (žalos) paskaičiavimo dydį, patikslinti bylos šalis.
Ieškovė V. J. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 152 806 Lt negautų pajamų, bei 100 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ji kreipėsi į teismą dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (CPK 83 str. 1 d. 4 p., 14 p.). Ieškovė nurodė, kad jai 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. gegužės 13 d. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba.
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė ieškovei V. J. terminą iki 2012 m. sausio 11 d. pašalinti ieškinio trūkumus: patikslinti ieškinio faktinį pagrindą – nurodyti aplinkybes, patvirtinančias turtinės žalos padarymo faktą; pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių (žalos) paskaičiavimo dydį (turto vertės skirtumą, preliminarius susitarimus kt.) bei nurodyti nuostolių paskaičiavimo būdą; taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo galimybę, atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio.
Ieškovė V. J. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti turtinę žalą, kurią sudaro 151 800 Lt negautų pajamų, bei 100 000 Lt neturtinę žalą, ir įpareigoti atsakovą perimti nuosavybės teise ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį Sodų bendrijoje „Aušrinė“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji 2001 m. rugpjūčio 31 d. paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje „Aušrinė“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. ieškovė buvo radusi žemės sklypo pirkėją, dėl ko reikėjo atlikti žemės sklypo geodezinius matavimus. Tuo tikslu ieškovė sumokėjo UAB „Kordimatas“ 200 Lt avanso, tačiau matininkas geodezinių matavimų iki galo atlikti negalėjo, nes ieškovės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) persidengė su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją su eile prašymų dėl pažeidimų pašalinimo, įteisinant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo patenkinti. Tokiu būdu buvo sužlugdytas ieškovei priklausančio žemės sklypo pardavimo sandoris, dėl ko ieškovė patyrė 151 800 Lt dydžio nuostolius, susidedančius iš 132 000 negautų pajamų, paskaičiuotų pagal žemės sklypo rinkos vertę, ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, atliekančių minimalią kompensacinę nuostolių atlyginimo funkciją, kurios už 3 metus iš viso sudaro 19 800 Lt (3 x 6 600 Lt). Dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos veiksmų ieškovė nurodė patyrusi ir 100 000 Lt neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovė jautėsi pažeminta, buvo priversta gaišti laiką teismuose, patyrė išlaidas, neteko teisės į ramų ir orų gyvenimą, patyrė pažeminimą ir didelį dvasinį sukrėtimą, turtinę žalą dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo ir turto prievartavimo, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-388-79/10. Ieškovės nuosavybės teisės pažeidimą konstatavo Šiaulių miesto apylinkės teismo prokuratūra 2010 m. sausio 26 d. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-167-09, nurodant, kad A. S. IĮ pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2 punktą, nes į 2007 m. balandžio 23 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimą bei kadastrinių duomenų patikslinimą pagal kadastrinius matavimus nebuvo pakviestas gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Ieškovės teigimu, minėtais A. S. IĮ veiksmais bei 2007 m. gegužės 28 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2319 sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai paskiriant 0,007 ha žemės, buvo pažeistos konstitucinės nuosavybės neliečiamumo nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. ir 29 str., Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2 p., Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 1 p., galimai atliktos nusikalstamos veikos - kyšininkavimas (BK 225 str.), savavaldžiavimas (BK 294 str.), piktnaudžiavimas (BK 228 str.) bei melagingų paaiškinimų teikimas, apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-388-79/10. Ieškovė pažymėjo, kad pagalbos kreipėsi į Seimo narį E. Ž., Šiaulių žemėtvarkos skyrių, Žemės tvarkymo departamentą, tačiau pažeidimai nebuvo pašalinti. Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad ji kreipėsi į teismą dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (CPK 83 str. 1 d. 4 p., 14 p.). Ieškovė nurodė, kad jai 2010 m. kovo 9 d. ir 2010 m. gegužės 13 d. buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė ieškovės V. J. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei. Teismas nurodė, kad ieškovė nepatikslino ieškinio faktinio pagrindo, tai yra žalos padarymo - kada, su kuo ir kokiu būdu sudarytas preliminarus susitarimas dėl turto pardavimo, nenurodė laikotarpio (metų, mėnesio, dienos), kuriuo turtas įvertintas 132 000 Lt suma, nepateikė įrodymų apie turto vertę ieškinio padavimo momentu, nepatikslino žalos pobūdžio, nenurodė nuostolių paskaičiavimo būdo. Ieškovė žalos sumą įvardija 132 000 Lt, tačiau paveldėjimo liudijime, Registrų centro pažymose turto vertė nurodoma apie 30 000 Lt ir ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie pagrindinio reikalavimo sumą ir bylos teismingumą Šiaulių apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimo pagrindas ir ribos yra nekonkretūs, dėl ko ieškinys nėra teismingas Šiaulių apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad patikslinto ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo perimti niekiniu paverstą nekilnojamąjį daiktą yra savarankiški reikalavimai, kurie taip pat nėra teismingi Šiaulių apygardos teismui. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, neįrodė, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio bei nepateikė teismui duomenų, kurie atspindėtų visų rūšių ieškovės pajamas, socialinę padėtį, jos šeimos turtinę padėtį, duomenis apie išlaikytinius ir pan. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo galimybę. Ieškovė nepateikė teismui įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyta, jog jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ar bent jau yra nagrinėjama baudžiamoji byla, arba vykdomas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-503/2008, 2011 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2224/2011). Priešingai, iš ieškovės pateikto Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 26 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-167-09 matyti, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies požymių.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį, atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą išnagrinėti bylą iš esmės bei išreikalauti ieškovės prašomus įrodymus. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:
- teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, tai yra neatsižvelgė į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus iš korporacijos „Matininkai“ apie atliktą nekilnojamojo turto vertinimą; ignoravo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo nustatytas ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas bei nurodyta galimybė kreiptis į teismą; nevertino ieškovės prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei ieškovės pateiktų įrodymų apie jos pastangas ištaisyti atsakovo neteisėtais veiksmais padarytus pažeidimus ne teismo tvarka; ignoravo ieškovės pateiktą žalos dydžio apskaičiavimo formulę bei nurodytą kiekvieno skaičiaus reikšmę;
- netinkamai atliktas įrodymų vertinimas patvirtina teismo šališkumą ir nesąžiningumą;
- ieškovės žemės sklypas tapo bevertis būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl teismas nepagrįstai prašo iš ieškovės pateikti įrodymus apie žemės sklypo vertę;
- civilinės bylos teismingumo klausimas jau buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi, nustatant, kad šis ieškinys teismingas Šiaulių apygardos teismui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio kaip procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.) bei prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kad ieškovas sumokėjo žyminį mokestį (CPK 135 str. 2 d.).
Vadovaujantis CPK įtvirtintomis teisinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio mokėjimo sistemą, už kiekvieną ieškinį yra mokamas atitinkamo dydžio – fiksuotas arba proporcinis – žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kuomet asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 str., 83 str.). Vienas iš tokių atvejų, kuomet ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra tuomet, kai ieškovas kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (CPK 83 str. 1 d. 4 p.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, nepakanka vien ieškovo ieškinyje išdėstytos nuomonės apie nusikalstamos veikos padarymą jo atžvilgiu. Tokiu atveju ieškovas turi pateikti teismui įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymus, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla ar bent jau atliekamas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2224/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu padavė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, motyvuodama tuo, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos neteisėtai leido įregistruoti viešame registre ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimus, dėl ko ieškovės sklypas persidengia su kitu sklypu ir ieškovė nebegali savo sklypo ribų tinkamai įregistruoti viešame registre bei šį sklypą parduoti. Ieškovė nurodė, kad dėl šių neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią pirmu ir antru ieškinio reikalavimu prašo priteisti. Kaip vieną iš įrodymų ieškovė pateikė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. sausio 26 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-2-167-09 (b.l. 13-19). Šiuo nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoj byloje Nr. 40-2-167-09 pagal BK 300 straipsnį, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje požymių, taip pat nenustačius kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymio. Taigi, iš byloje esančių įrodymų viseto teisėjų kolegija nustatė, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Be to, ieškovė nepateikė teismui įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, arba įrodymų, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo ieškovės atleisti nuo žyminio mokesčio pagal ieškovės nurodytą CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, dėl ko pagrįstai buvo nustatęs ieškovei terminą ieškinio sumai nurodyti bei žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 135 str. 1 d. 1 p. ir 2 d., 138 str.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus ieškovės atskirojo skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai jos neatleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 12 ir 178 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš atvejų, kuomet ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio yra tuomet, kai jam teikiama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 14 str. 2 d., CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovei Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. kovo 9 d. sprendimu buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, įskaitant atleidimą nuo žyminio mokesčio. Antrinę teisinę pagalbą ieškovei buvo paskirtas teikti advokatas R. R. iki 2011 m. kovo 14 d. (b.l. 40). Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu advokatas R. R. buvo pakeistas į advokatę J. Š. (b.l. 41). Ieškovė ieškinį pateikė teismui 2011 m. gruodžio 1 d. (b.l. 1), tai yra jau pasibaigus Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. kovo 9 d. sprendime nustatytam terminui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog šiuo metu jai yra teikiama antrinė teisinė pagalba, įskaitant atleidimą nuo žyminio mokesčio (CPK 12 ir 178 str.).
Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nustatė netikslų ieškinio reikalavimą (dalyką) ir faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.). Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškinio dalyko ir pagrindo parinkimas yra ieškovo teisė, kurios teismas negali suvaržyti ar kaip nors apriboti, įpareigodamas ieškovą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Tuo tarpu ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga, kurios ieškovui neįvykdžius, teismas taiko procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str., 138 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai ieškinyje nurodė, kad ji pirmu ir antru ieškinio reikalavimu prašo priteisti konkretaus dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė taip pat pateikė argumentus (paskaičiavimus) bei nurodė faktines aplinkybes (vadovavosi 2008 m. sklypo vertinimo metu buvusiomis rinkos kainomis), kuriomis remdamasi prašo priteisti būtent 151 800 Lt dydžio negautas pajamas kaip turtinę žalą. Tuo tarpu teismas skundžiama nutartimi nustatė įpareigojimą ieškovei patikslinti prašomos priteisti turtinės žalos dydį, jos apskaičiavimo būdą bei pateikti įrodymus apie žemės sklypo vertę. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę pasirinkti ieškinio dalyką ir pagrindą kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą bei nepagrįstai jau ieškinio priėmimo stadijoje atliko įrodymų vertinimą bei tyrimą (CPK 13 str., 235 str.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę tikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 12 ir 178 str.).
Kadangi ieškovė nepašalino teismo nutartimi pagrįstai nustatyto ieškinio trūkumo - nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė motyvuoto prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovė minėtų ieškinio trūkumų neištaisė, dėl ko ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino, nepaisant to, kad ieškinio trūkumai, susiję su ieškinio reikalavimu bei faktiniu pagrindu buvo nustatyti nepagrįstai (CPK 13 str., 115 str. 3 d. ir 5 d., 138 str.).
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, nustatė, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nustatė neaiškų ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, tačiau pagrįstai kaip ieškinio trūkumą nustatė faktą, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, dėl ko ieškovei šio trūkumo nepašalinus, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Teisėjų kolegija pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Milašienė
Nijolė Piškinaitė
Vigintas Višinskis