Civilinė byla Nr. 2A – 751 – 198 / 2010
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02934-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
11.9.10.7; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3844-452/2011 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai Panevėžio stomatologijos poliklinikai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė prašė pripažinti VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos 2011-03-30 įsakymą Nr. P-4 dėl ieškovės G. J. atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu ir priteisti DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ji stomatologijos poliklinikoje dirbo nuo 1983 metų ir neturėjo jokių nusiskundimų dėl jos darbo. Pasikeitus direktoriui, jai buvo pasiūlyta dirbti pusę etato arba išeiti iš darbo, nes dėl patirto infarkto turi neįgalumo grupę. Su pareikšta drausmine nuobauda – pastaba supažindinta nebuvo ir mano, kad atleista iš darbo nepagrįstai, nes ji bendradarbių atžvilgiu tokių žodžiu kaip nurodė atsakovės atstovas nevartojo ir jų neįžeidinėjo. Dėl neparuoštų kortelių jai direktorius buvo liepęs nuo pirmadienio nebesirodyti darbe. Dėl pablogėjusios sveikatos jai buvo iškviesta greitoji pagalba. Nuo 2010-11-22 turėjo nedarbingumo lapelį. Po ligos grįžus į darbą 2010-12-03 direktorius liepė rašyti pasiaiškinimą dėl B. ir S. skundų. Pasiaiškinimo nerašė, nes nebuvo supažindinta su minėtais skundais. Buvo pareikšta pastaba, kad tariamai įžeidė darbuotojas. Šios drausminės nuobaudos neskundė, nes nežinojo tvarkos, kreipėsi į Darbo inspekciją dėl įvykio ištyrimo. Nuo 2011 m. vasario 7 d. iki kovo 28 d. nedirbo, nes sirgo. Grįžus po ligos, jai buvo liepta rašyti pasiaiškinimą dėl to, kad S. parašė skundą. Ant reikalavimo parašyti pasiaiškinimą ji padarė prierašą, kad to tikrai nebuvo. Kovo 30 d. darbui pasibaigus nuėjo pas gydytoją, kuri išrašė vaistų, o naktį iškviesta greitoji pagalba išvežė ją į ligoninę. Iš gydytojos sužinojo, kad 2011-03-30 yra atleista iš darbo. Su atleidimo įsakymu supažindinta nebuvo, jo negavo ir atleidimo priežasties nežinojo. Drausminės nuobaudos pareikštos neteisėtai, nes nieko neįžeidinėjo ir B., S., S. jokių negražių žodžių nesakė. Nepagrįstai atleidus iš darbo pablogėjo sveikata, patyrė dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą. Atleidimas jai sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą. Prašė negrąžinti į darbą, nes negalės dirbti dėl daromo spaudimo.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
- pripažino VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos 2011-03-30 įsakymą Nr. P-4 dėl ieškovės G. J. atleidimo iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu ir nustatė, kad G. J. darbo sutartis su VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinika nutraukta DK 297 str. 4 d. pagrindu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
- priteisė iš VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos G. J. 4 172,70 Lt, neatskaičius mokesčių, išeitinę išmoką; 3 625,60 Lt, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. kovo 30 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki 2011 m. rugsėjo 6 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos); po 32,96 Lt, neatskaičius mokesčių, vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos (2011 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 1 400 Lt advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų bei 264 Lt žyminio mokesčio ir 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Nustatė, kad G. J. nuo 1983-01-11 dirbo Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikoje med. registratore. Ieškovei 2010-12-15 direktoriaus įsakymu skirta drausminė nuobauda – pastaba už VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos darbo tvarkos taisyklių V dalies 31 punkto pažeidimą (ieškovė, kaip ir kiti įstaigos darbuotojai, pasirašytinai buvo supažindinta su šiomis taisyklėmis), kuriuo poliklinikos darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius bei žeminti kitus darbuotojus. 2011-03-30 įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. P-4 G. J. už analogišką darbo drausmės pažeidimą, įvertinus, kad per paskutinius dvylika mėnesių jai jau buvo taikyta drausminė nuobauda – pastaba, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Drausminės nuobaudos – pastabos paskyrimo dėl teisinio žinių trūkumo neskundė. Nuo 2011-03-30 ieškovė atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., 237 str. 1 d. 3 p. Be to, teismas nustatė, kad 2010-12-15 drausminė nuobauda – pastaba ieškovei skirta pagal N. S. ir M. B. skundus dėl G. J. nepagarbaus elgesio darbuotojų atžvilgiu, o 2011-03-30 G. J. atleista iš darbo už nepagarbų elgesį kitos darbuotojos – R. S. atžvilgiu. Iš bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojomis N. S. , M. B. , R. S. paaiškinimų nustatė, kad konfliktai tarp jų su ieškove kildavo dėl nepadarytų darbų – nesutvarkytų kortelių, vienu metu užregistruotų dviejų pacientų. Teismo nuomone, žodžiai, kuriais ieškovė išvadino minėtas darbuotojas, gali būti laikomi įžeidimu ir traktuojami kaip darbo tvarkos pažeidimai, tačiau jie išsakyti vienas kito atžvilgiu konfliktuojančių asmenų ir nėra necenzūriniai. Teismas nenustatė, kad darbuotojų konfliktai sutrikdė poliklinikos tvarką ar vyko girdint poliklinikoje esantiems pacientams.
Teismas nurodė, kad G. J. veiksmams pagal N. S. , M. B. , R. S. skundus ištirti nebuvo sudaryta komisija. Taikydamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo darbdavys neatsižvelgė į ieškovės elgesį per visus darbo metus šioje darbovietėje (nepriekaištingą darbą visus 28 metus). Darbdavys, spręsdamas minėtų darbuotojų kilusį konfliktą, neišliko objektyvus ir nešališkas, nes vertino tik vienos darbuotojos nusižengimą ir paskyrė jai pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, visiškai netyręs kitų darbuotojų veiksmų atitikties darbo drausmei. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas sprendė, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo be įspėjimo yra neadekvati pažeidimui.
Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo G. J. teismas atsižvelgė į tai, kad neteisėtas atleidimas iš darbo galėjo sukelti ieškovei išgyvenimus, kurie turėjo neigiamos įtakos jos emocinei ir dvasinei būklei. Ieškovė per dvidešimt aštuonerius darbo metus šioje įmonėje neturėjusi jokių drausminių nuobaudų ir būdama atleista iš darbo už darbo drausmės pažeidimą turėjo pagrindą jaustis įskaudinta. Nustatydamas neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo dydį, kaip į vieną šios žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismas atsižvelgė ir į tai, kaip darbuotojo teisės bus apgintos taikant neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes, t. y. priteisiant išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas tenkino iš dalies.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas. Priešingai nei sprendė teismas, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei pati griežčiausia nuobauda yra adekvati pažeidimui ir paskirta pagrįstai. Nors G. J. darbo drausmės pažeidimas, už kurį ji buvo atleista iš darbo, nėra šiurkštus, tačiau ieškovės drausminę atsakomybę sunkina tai, kad ji už analogišką darbo drausmės pažeidimą jau buvo bausta drausmine tvarka ir turėjo galiojančią drausminę nuobaudą. Šiuo atveju švelnesnės nuobaudos skyrimas nepasiekė savo tikslų, nes ieškovė nepakeitė savo elgesio kitų darbuotojų atžvilgiu. Be to, ieškovės padarytas pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes Poliklinikos kolektyvui, nes net trys darbuotojos buvo skaudžiai įžeistos, o susidariusi atmosfera kolektyve trukdė normaliam ir našiam darbui. Priešingai nei sprendė teismas, komisijos nesudarymas negali būti traktuojamas kaip nustatytos tvarkos drausminiams pažeidimams tirti pažeidimas, dėl kurio atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu. Taip pat ir Darbo kodeksas nenumato pareigos darbdaviui sudarinėti kokias nors komisijas darbuotojų drausmės pažeidimams tirti. Apelianto teigimu, VšĮ Panevėžio miesto poliklinika 2011-05-09 pranešime Nr. S-11-404 ieškovei nurodė, kad SODROS elektroninė laikino nedarbingumo sistema išduoti ieškovei laikino nedarbingumo pažymėjimo neleido kaip nedirbančiam asmeniui. Taigi atleidimo momentu ieškovė neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, nes ji buvo atleista iki ligos (laikino nedarbingumo). Kadangi teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dalyje dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė DK 297 str. numatytas pasekmes. Teismas sprendime apsiribojo tik argumentavimu dėl neturtinės žalos dydžio, darė prielaida, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais apie padarytos žalos mąstą, priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusių pasekmių, todėl sprendimas šioje dalyje taip pat naikintinas. Be to, nepagrįstai ieškovės naudai priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos 100 procentų. Šiuo atveju ieškinys tenkintas tik iš dalies.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ieškinys iš ėmės buvo patenkintas visiškai. Abu byloje nagrinėjami faktai, kurie darbdavio įvertinti kaip ieškovės padaryti drausmės pažeidimai tarp VŠĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos registratūros darbuotojų įvyko būtent dėl netinkamo registratūros darbuotojų darbo funkcijų atlikimo (pacientų ligos kortelių neiškėlimo ir dviejų pacientų užregistravimo vienu metu). Šioje situacijoje darbdavys atlikdamas darbo drausmės pažeidimų tyrimą (patikrinimą) kryptingai apsiribojo ieškovės atliktų veiksmų tyrimu ir vertino tik jos tariamai atlikus veiksmus (nepagarbų elgesį), tačiau esant akivaizdiems tiesioginio darbo pažeidimams visiškai netyrė su šiais įvykiais susijusių kitų darbuotojų veiksmų atitikties darbo drausmės pažeidimams, t. y. objektyviai, nešališkai netyrė ir nevertino šių įvykių (konfliktų) kilimo priežasčių – kas konkrečiai iš registratūros darbuotojų privalėjo atlikti nurodytus darbus ir dėl kokių priežasčių jų neatliko ir panašiai.
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kurie reikšmingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimą, pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. C. v. individuali L. Š. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). DK 237 str. nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės šios nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo. Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 str., o nurodytas pareigas sukonkretina ir detalizuoja kiti teisės aktai. Pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. J. nuo 1983 m. sausio 11 d. dirbo Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikoje med. registratore (t. 1, b. l. 6, 59-60). 2009 m. gegužės 28 d. ieškovei nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis, esant kai kuriems darbo pobūdžio apribojimams bei rekomenduojant dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką (t. 1, b. l. 61). Vadovaujantis G. J. prašymu, buvo pakeista darbo sutartis – nuo 2010-05-03 pervedant ją dirbti med. registratore dirbant 30 valandų per darbo savaitę. Nuo 2011 m. kovo 30 d. ji atleista iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., 237 str. 1 d. 3 p. (t. 1, b. l. 124). Kaip matyti, ieškovei 2010 m. gruodžio 15 d. direktoriaus įsakymu skirta drausminė nuobauda – pastaba už VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos darbo tvarkos taisyklių V dalies 31 punkto pažeidimą, kuriuo poliklinikos darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius bei žeminti kitus darbuotojus (t. 1, b. l. 117.). 2011 m. kovo 30 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. P-4 ieškovei už analogišką darbo drausmės pažeidimą, įvertinus, kad per paskutinius dvylika mėnesių jai jau buvo taikyta drausminė nuobauda, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (t. 1, b. l. 124).
Atsakovas VšĮ Panevėžio stomatologijos poliklinika teigia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės G. J. ieškinį, pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Tačiau, teismo vertinimu, šie teiginiai yra deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti. Apelianto teiginį, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. O būtent: iš ieškovės pareigybės aprašymo matyti, kad ji yra atsakinga už savalaikę ligonių registraciją, jų nukreipimą pas specialistus, užregistruotų ligonių ambulatorinių kortelių pristatymą į gydytojų kabinetus, teisingos ir išsamios informacijos teikimą, medicininės dokumentacijos, inventoriaus, materialinių vertybių priežiūrą, laikymą, apsaugą; pareigų ir veiksmų, numatytų veikiančiuose juridiniuose aktuose, įsakymuose ir šios pareigybinės instrukcijos vykdymą (t. 1, b. l. 104-105). Be to, ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta su Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 31 punktas numato, kad darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius, žeminti kitus darbuotojus ar pacientus, ir privalėjo jų laikytis (t. 1, b. l. 98). 2010 m. gruodžio 15 d. drausminė nuobauda – pastaba G. J. skirta pagal N. S. ir M. B. skundus dėl G. J. nepagarbaus elgesio darbuotojų atžvilgiu (t. 1, b. l. 117). Tačiau G. J. 2011-03-30 atleista iš darbo už nepagarbų elgesį jau kitos darbuotojos – R. S. atžvilgiu (t. 1, b. l. 124). Iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu apklaustų liudytojų N. S. , M. B. , R. S. parodymų matyti, kad konfliktai tarp jų su ieškove kildavo dėl nepadarytų darbų – nesutvarkytų kortelių, vienu metu užregistruotų dviejų pacientų. Taigi tarp darbuotojų konfliktai iš esmės kildavo dėl netinkamai atliekamo darbo, ką patvirtino liudytojos N. S. , M. B. , R. S. , A. D. , S. M. . Akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovas vertino tik ieškovės elgesį. Kilęs konfliktas yra kaip neištirtų kitų darbuotojų veiksmų atitikties darbo drausmei pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl G. J. konflikto metu išsakytų žodžių, t. y. kad šie žodžiai ir pasakymas gali būti laikomas įžeidimu ir traktuojami kaip darbo tvarkos pažeidimai, tačiau jie išsakyti vienas kito atžvilgiu konfliktuojančių asmenų, todėl nėra necenzūriniai. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas nevertina, kad ieškovės padarytas pažeidimas sukėlė sunkias pasekmes poliklinikos kolektyvui, nenustatyta, kad darbuotojų konfliktai būtų sutrikdę poliklinikos tvarką.
Laikytinas nepagrįstu apelianto teiginys, jog ieškovei pati griežčiausia nuobauda yra adekvati pažeidimui ir paskirta pagrįstai. Kaip matyti, taikydamas drausminę nuobaudą darbdavys neatsižvelgė į ieškovės elgesį per visus darbo metus šioje darbovietėje, t. y. nepriekaištingai išdirbusiai 28 metus, anksčiau neturėjusiai jokių drausminių nuobaudų, į tai, kad 2006-02-11 ieškovė jubiliejaus proga buvo apdovanota įstaigos vadovo pasirašytu Garbės raštu už kantrybę, nuoširdų pacientų aptarnavimą ir gerą darbą, be to, liudytoja M. O. F. , dvidešimt tris metus dirbusi kartu su ieškove registratūroje, patvirtino, kad G. J. buvo sąžininga darbuotoja, mokanti išspręsti žmonių konfliktines situacijas, tik pasikeitęs vadovas buvo nepatenkintas jos darbu, reiškė pretenzijas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis DK 238 str. nustatytais kriterijais, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant darbuotojams drausmines nuobaudas už darbo drausmės pažeidimus ir kurie suteikia darbdaviui galimybę individualizuoti skiriamos nuobaudos rūšį, ieškovei G. J. skirta nuobauda yra neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai byloje teisinės reikšmės neturi, pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė G. J. sumokėjo 500 Lt (t. 2, b. l. 66). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo Viešosios įstaigos Panevėžio stomatologijos poliklinikos CPK 88 str. 1 d. 6 p. pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš VšĮ Panevėžio miesto stomatologijos poliklinikos, į. k. 190429413, 500,00 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų G. J. , a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Teisėjai Birutė Jonaitienė
Laimantas Misiūnas
Laimutė Sankauskaitė