Civilinė byla Nr. e2S-771-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01953-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.14.; 3.3.2.4.; 3.4.2.8.3.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-142-802/2022 pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo dalyvaujant suinteresuotiems asmenims K. D., J. J. teisių perėmėjoms: O. J., J. J., įstatyminės atstovės A. J. atstovaujamai I. J., J. J., D. J., T. V., AB "Vilniaus šilumos tinklai", UAB "Baltijos Inkaso", Marijampolės apskrities vyriausiasiajam policijos komisariatui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB „Skolų bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. K., R. S., antstoliams: L. L., A. A., S. Ž., N. Š. – S., B. P., R. V., R. V., D. S., I. G., D. B.,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti A. B., patvirtinti kiekvieną mėnesį pareiškėjo ir jo dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas – 530,00 Eur bei 400,00 Eur lėšų sumą bankroto administratoriui bankroto procedūroms atlikti, nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo vadovas įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Verslą joje vykdė apie 4 metus, verslas klostėsi sėkmingai, tačiau vėliau pradėjo strigti atsiskaitymai, atsirado skolos, įvyko skyrybos su pirmąją žmona. Dėl šių priežasčių jis, viską palikęs, išvažiavo į užsienį pas savo seserį ir ten buvo kelis metus. Tai buvo automobilių verslas, taip pat vilkikų prekyba. Tačiau prasidėjo viena kita krizė, gal 2015-2017 m. jam neapmokėjo už užsienyje išsiųstus vilkikus, dar bandė skolintis iš pažįstamų, draugų, tačiau negelbėjo. Bankas paėmė (duomenys neskelbtini) jo turėtą būstą, kuris buvo pirktas už kreditą ir bankui įkeistas bei jį pardavė už nedidelę kainą ir liko didelė skolos dalis bankui už šį turtą. Jis suprato, kad su skolomis nebesusitvarkys ir viską palikęs išvažiavo pas seserį. Pareiškėjas teigė, kad jį labai palaiko draugė, K. D., su kuria netrukus planuoja santuoką ir auginą bendrą dukrą. Ji dirba (duomenys neskelbtini), vadovės pareigose, taip pat yra neseniai įsteigtos įmonės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ savininke ir ruošiasi vykdyti verslą. Ji gauna ne mažiau 1 500,00 Eur per mėnesį pajamų, be to nuomoja savo butą (duomenys neskelbtini). Jie kartu yra nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) gimė judviejų duktė, kurios poreikiai įprastiniai, būdingi bendraamžiams. Jau metai laiko, kai jis po truputį grąžina skolas. Pareiškėjo išsilavinimas aukštasis: bakalauras (duomenys neskelbtini), magistras verslo administravimas. Neturi vairuotojo pažymėjimo, jį gaus tik balandžio mėn. Dirba šiuo metu ten pat, automobilių versle. Tačiau be vairuotojo pažymėjimo jis negali pats savarankiškai važiuoti, gali tik vykti drauge, pagelbėti, kai reikia. Prarado vairuotojo pažymėjimą, nes vairavo išgėręs. Atgavęs planuoja keisti darbą ir gauti didesnių pajamų. Reikia taip pat mokėti baudą, kuri vairavusiam išgėrus buvo paskirta 1 300,00 Eur dydžio. Šiuo metu kilo atlyginimas, todėl didės jam išmokama suma, ir ją jis skirs kreditoriams skolai grąžinti. Kreditoriui T. V. yra skolingas už sumuštą automobilį, kurį šis buvo paprašęs iš (duomenys neskelbtini) parvairuoti. Už šią, t. y. parvairavimo paslaugą pareiškėjas turėjo gauti atlygį. Eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), jam kelią užstojo vilkiko vairuotojas, tačiau vairuotojo sukėlusio eismo įvykį nenustatė, jis pabėgo. Automobilį vairavo pareiškėjas, todėl turi atiduoti skolą už eismo įvykio metu visiškai suniokotą mašiną, kuri buvo apynaujė ir brangi. Kreditorius R. S. yra pareigūnas ir D. J. taip pat buvęs pareigūnas, su jais darė verslą kartu. Jie investuodavo tam tikras pinigų sumas į jo verslą ir tikėjosi grąžos, nes patys verslo vykdyti dėl savo pareigų negalėjo. R. S. skola šiuo metu jau tik apie 12 000,00 Eur turėtų būti, nes beveik pusė sumos jam pareiškėjo tėvai ir mama grąžino. Pareiškėjas deda pastangas grąžinti skolas, jam padeda artimieji, dalį skolų grąžino jo mama, tėvai, padėjo sesuo. Jį pati remia jo draugė, prisiimdama didesnę dalį šeimos išlaikymo naštos. Nesąžiningumas grindžiamas deklaratyviais duomenimis, todėl pareiškėjas negali būti pripažįstamas nesąžiningu.

3.       Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė pareiškėjo elgesį pripažinti nesąžiningu ir jo pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkinti, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. VMI nurodė, kad tik dalis pareiškėjo nurodomos skolos valstybei gali būti nurašoma, kadangi kita dalis – jo skolos už baudas. Pareiškėjo nurodomos jo įmonės įstatinis kapitalas didinamas nebuvo, nes tam nepateikti įrodymai, be to, kreditorinio reikalavimo savo bendrovei jis įmonės bankroto byloje nereiškė, todėl spręstina, kad jokių lėšų įmonės veikai gaivinti jis neįnešė. VMI išieškojimai buvo nesėkmingai vykdomi nuo 2012 m. Iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, pareiškėjas neįvykdė pareigos perduoti dokumentus ir turtą – dvi transporto priemones, todėl padidino savo skolinius įsipareigojimus dar 10 300,00 Eur. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, savo neveikimu padidino savo skolas.

4.       Kreditorius R. S. su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, todėl prašė jo pareiškimo netenkinti, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5.       Kreditorė Swedbank, AB, su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas nutylėjo apie vieną kredito sutartį, todėl jis yra nesąžiningas, dėl šio bankroto byla jam neturėtų būti keliama, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

6.       Kreditorius D. J. su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes mėgaujasi prabangiu gyvenimu, atostogauja užsienyje, vyksta į įvairias keliones, naudojasi prabangiu automobiliu, kurį vairuojant yra baustas už KET pažeidimus. Be to, jis turi žalingų įpročių, piktnaudžiauja alkoholiu.

7.       Kreditorės I. J. įstatyminė atstovė (mama) A. J. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad jos dukra nori paveldėti savo senelio palikimą, ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

8.       Kreditorė J. J. su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad ji nori paveldėti savo senelio palikimą, ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

9.       Antstolis L. L. nurodė, kad jokių įrodymų, kuriems esant pareiškėjui negalėtų būti iškelta bankroto byla neturi, todėl prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūrą, jam nedalyvaujant.

10.       Antstolis I. G. atsiliepime prašė bylą nagrinėti pagal pateiktus į ją įrodymus, teismo nuožiūrą, antstoliui nedalyvaujant.

11.       Suinteresuotas asmuo K. D. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad pareiškėjas yra nemokus ir negali įvykdyti savo turimų įsipareigojimų. Visi kreditorių nurodyti motyvai, neva grindžiantys pareiškėjo nesąžiningumą, kildinami iš įvykių, įvykusių daugiau nei prieš tris metus, todėl yra teisiškai nereikšmingi. Ji veda su pareiškėju bendrą ūkį ir beveik visa šeimos išlaikymo našta yra gulusi ant jos pečių. Pareiškėjas siekia sąžiningai sugrąžinti skolas, tačiau dėl objektyvių priežasčių tą padaryti yra nepajėgus. Šeimos išvykos organizuojamos jos santaupomis.

12.       Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui D. G. fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. B., patvirtino 400,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 530,00 Eur lėšų sumą reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

14.       Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad pareiškėjas yra nemokus (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalis), t. y. jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Iš pareiškėjo pateiktų duomenų, kreditorių atsiliepimų (banko Swedbank, AB) ir pareiškėjo paaiškinimų, matyti, kad jo skolinių įsipareigojimų suma yra 21 1367,83 Eur, neįskaitant jo mokėtinų baudų, kurios negali būti nurašomos. Skolinių įsipareigojimų vykdymo terminai suėję, vykdomas priverstinis skolų išieškojimas. Atsižvelgęs į pareiškėjo gaunamas pajamas, jo turtinę bei šeiminę padėtį (turi nepilnametį išlaikytinį), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas yra nepajėgus vykdyti jo turimus kreditinius įsipareigojimus.

15.       Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pareiškime deklaruotas faktines aplinkybes ir pareiškėjo teismo posėdžio metu prisiekus duotus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus nusprendė, kad nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.

16.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Tokiai išvadai padaryti turi būti nustatyta, kad žalingi įpročiai ne tik daro įtaką žmogaus elgesiui, tačiau ir yra priežastiniu ryšiu susiję su tokio asmens nemokumu. O tokioms aplinkybėms konstatuoti byloje esančių duomenų nepakanka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Kreditorių nurodomi kaip nesąžiningi pareiškėjo veiksmai yra atlikti anksčiau, nei trys metai iki pareiškimo iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą pateikimo teismui dienos.

17.       Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), ar kad pareiškėjui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

18.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (kreditorius) R. S. prašo Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pareiškėjo elgesys, kuomet jis suvokdamas savo jau egzistuojantį nemokumą, toliau sąmoningai ir reikšmingai didino savo finansinius įsipareigojimus, laikytinas pareiškėjo nesąžiningumo įrodymu. Pareiškėjas savo įsipareigojimus kreditoriams didino ne tik prisiimdamas naujas prievoles, bet ir nevykdydamas senųjų.

18.2.                      Pareiškėjas, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė savo tikrosios finansinės padėties. Kaip nurodė kreditorė Swedbank, AB, jis nutylėjo apie vieną kredito sutartį, todėl jis yra nesąžiningas. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis nepasisakė apie kreditoriui R. S. esantį skolinį įsipareigojimą pagal 2012 m. liepos 12 d. pareiškėjo išrašytą paprastąjį neprotestuotiną 17 985,40 Eur dydžio vekselį. Pareiškėjo teiginiai dėl sumažėjusios skolos dydžio neatitinka tikrovės, kadangi antstolio A. A. vykdomame išieškojime dėl 22 997,09 Eur nėra išieškota jokia suma, o tiesiogiai pareiškėjas kreditoriui nėra sumokėjęs jokių sumų.

18.3.                      Po pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teismuose buvo užvestos pareiškėjo atžvilgiu dvi bylos dėl sprendimo nepriimti palikimo ar jį perleisti pripažinimo neteisėtu bei dėl skolos priteisimo.

18.4.                      Pareiškėjas 2014 m. birželio mėn. jau ketino kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo į teismą. Tai patvirtina 2014 m. birželio 18 d. pranešimas. Taigi pareiškėjas jau 2014 m. skaitė save nemokiu, tačiau jo elgesys, laikant save nemokiu, bet vis tiek prisiimant didelius įsipareigojimus bei nei kiek savanoriškai nevykdant jau turimų įsipareigojimų kreditoriams, taip pat slepiant dalį informacijos apie tikrąsias savo skolas, laikytinas akivaizdžiu jo nesąžiningumo įrodymu.

19.       Pareiškėjas D. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Atskirasis skundas apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjamas, kadangi nėra apmokėtas įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. R. S. su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog už atskirąjį skundą bankroto byloje yra sumokėjęs CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatytą 50,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

19.2.                      Atskirasis skundas tėra grindžiamas prielaidomis ir iškirtinai deklaratyvaus pobūdžio bei lakoniškais teiginiais, todėl kaip neįrodytas, negali būti tenkinamas. R. S., teigdamas, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl savo nesąžiningumo, turėjo įrodinėti kokiais konkrečiais nesąžiningais veiksmais pareiškėjas padidino savo skolinius įsipareigojimus, kokio dydžio skolos susidarė dėl pareiškėjo neva nesąžiningų veiksmų, turėjo įrodinėti, kad pareiškėjo nesąžiningi veiksmai turėjo „reikšmingą įtaką asmens nemokumui“ bei tai, kad pareiškėjo nesąžiningi veiksmai atlikti per paskutinius trejus metus. Nepaisant to, apeliantas šių reikšmingų aplinkybių byloje neįrodinėjo, teismo posėdžiuose nedalyvavo, t. y. savo procesinėmis teisėmis naudojosi vangiai, teikdamas byloje tik tais pačiais deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis, kaip atskirasis skundas, grįstą atsiliepimą.

19.3.                      Atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, patys savaime pareiškėjo nesąžiningumo neįrodo. Pareiškime iškelti D. G. fizinio asmens bankroto bylą, buvo nurodyti visi pareiškėjo kreditoriai ir rašytiniais įrodymais grįsti duomenys apie įsiskolinimų dydį. Aplinkybė, kad pareiškėjas sąžiningai klysdamas galbūt nurodė ne visus sandorius, kurių pagrindu yra susidarę įsiskolinimai, juolab turint omenyje, kad pareiškėjo kreditorių yra gana daug, pati savaime nereiškia pareiškėjo nesąžiningumo, kadangi pareiškime buvo nurodyti visi kreditoriai, o iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, visi pareiškėjo kreditoriai turės galimybę patikslinti turimų reikalavimo teisių į pareiškėją dydį. Taip pat, faktinė aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu yra inicijuotos kokios nors bylos, pati savaime nereiškia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas. R. S., įrodinėdamas pareiškėjo nesąžiningumą, turi pareigą įrodyti kaip ši aplinkybė (R. S.  nurodytų civilinių bylų inicijavimas) susijusi su pareiškėjo nesąžiningu ir iš to kylančių prievolių atsiradimu. Nepaisant to, R. S. įrodinėjimo pareigos akivaizdžiai nevykdo, atskirąjį skundą grindžia tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais.

20.       Antstolis I. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad jis vykdo išieškojimą iš pareiškėjo ir nėra jo kreditorius. Antstolis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, dėl to prašo bylą nagrinėti ir sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui priimti pagal byloje esančius įrodymus.

21.       Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. VMI nurodo, kad ji palaiko atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Papildomai nurodo, kad nors pareiškėjas ir įrodinėjo, kad jo nemokumą sukėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jis pasiskolintas lėšas naudojo bendrovės veiklai stabilizuoti. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, D. G. neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentų, todėl vykdant bankroto procedūrą bankroto administratorius neturėjo galimybės įstatyme nustatyta tvarka patikrinti bendrovės sandorius, taigi ir duomenų, patvirtinančių D. G. teiginius apie nemokumą sukėlusias priežastis, nėra. Be to, iš bendrovės bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad bendrovės įstatinio kapitalo dydis buvo 11 585 Eur (40 000,00 Lt), D. G. nebuvo bendrovės kreditorių sąraše, taigi jis iš kitų kreditorių pasiskolintas lėšas bendrovės mokumui atkurti nenaudojo. D. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo nemokumą sukėlė bendrovės bankrotas. Priešingai, iš bendrovės bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad D. G. pasiskolintų lėšų į bendrovę neįnešė. Neįrodžius aplinkybių, kad D. G. pasiskolintas lėšas naudojo bendrovės mokumui atkurti, negalima konstatuoti jo sąžiningumo, kadangi D. G. iš kreditorių pasiskolintos lėšos galimai vis dar yra pas jį, o bendrovės likvidavimas naudojamas kaip pagrindas skoloms nemokėti.

22.       Kreditorius D. J. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Kreditorius nurodo, kad palaiko atskirajame skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybės dėl turimų įsiskolinimų grąžinimo. Per visą laikotarpį nei kreditorius, nei kiti kreditoriai nėra atgavę jokių skolų. Nors D. G. teigia, kad pinigus skolinosi gaivinti įmonės veiklą, tačiau nepateikė jokių tai įrodančių duomenų ar dokumentų. Nei vienas euras iš skolintų pinigų nebuvo įneštas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Visus skolintus pinigus D. G. naudojo savo reikmėms. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į šias aplinkybes, nepareikalavo įrodymų, o pareiškėjas pats nepagrindė savo teiginių. Įmonė jokių pajamų per pastarąjį laikotarpį neturėjo, o žodžiai, kad skolinantis pinigus buvo bandoma gaivinti verslą, yra tik niekuo nepagrįstas melas. Tokiu būdu, neatsakingai skolindamasis, D. G. tik didino savo finansinius įsipareigojimus ir melavo kreditoriams slėpdamas savo tikrąją finansinę padėtį. Byloje buvo pateikti duomenys, kad D. G. mėgaujasi prabangiu gyvenimu, gyvena ne pagal pajamas ir nuolat vyksta į keliones. Teismas šių aplinkybių nevertino. Nors jo sugyventinė paminėjo, kad visos kelionės vyksta iš jos lėšų, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, o teismas jų nereikalavo.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

24.       Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantas) R. S. pateikė teismui 2014 m. birželio 18 d. pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą savo atžvilgiu kopiją, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (civilinių bylų tvarkaraštį) ir paprastojo neprotestuotino vekselio Nr. 1 kopiją.

25.       Kauno apygardos teisme 2022 m. balandžio 22 d. taip pat gautas pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo – 2022 m. balandžio 8 d. pažymą dėl antstolio A. A. žinioje vykdomos bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės R. G..

26.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). 

28.       Apeliantas R. S., kartu su atskiruoju skundu pateikdamas įrodymus, neprašo jų prijungti prie bylos ir nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes jais jis siekia įrodyti apeliacinės instancijos teisme. Be to, apelianto pateikti įrodymai galėjo būti paduoti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos būtų atsisakęs priimti, nėra. Apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (civilinių bylų tvarkaraštis) taip pat yra pertekliniai, nes apeliacinės instancijos teismas, turėdamas prieigą prie tokių duomenų, gali juos pasitikrinti pats. Tuo tarpu pareiškėjas D. G., pateikdamas naujus įrodymus – 2022 m. balandžio 8 d. pažymą dėl antstolio A. A. žinioje vykdomos bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininkės R. G., nenurodė jokių argumentų, kokias aplinkybes jais jis siekia įrodyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi kaip matyti iš pažymos turinio, t. y. duomenys apie kito asmens atžvilgiu vykdomą išieškojimą. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus bei pareiškėjo naujai į bylą pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti A. B., patvirtinti kiekvieną mėnesį pareiškėjo ir jo dukters būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo D. G. pareiškimą tenkino ir iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, nustatęs, kad pareiškėjas yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), t. y. jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Teismas taip pat nenustatė kitų pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantas (pareiškėjo kreditorius) R. S., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, pateikė atskirąjį skundą, kuriame yra keliamas pareiškėjo nesąžiningumo, kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo, klausimas.

31.       FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

32.       Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

33.       FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).

34.       Taigi, norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo įsipareigojimai – 21 1367,83 Eur (neįskaitant pareiškėjo mokėtinų baudų, kurios negali būti nurašomos), yra pradelsti ir jie viršija įstatyme nustatytą sumą (25 MMA). Apeliantas atskirajame skunde šių aplinkybių taip pat neginčija, tačiau teigia, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, t. y. būdamas nemokus didino savo įsipareigojimus kreditoriams ir nedengė jau turimų įsiskolinimų, nenurodė savo tikrosios turtinės padėties, o pasikreipus į teismą jo atžvilgiu buvo užvestos dvi naujos bylos. Taigi, apeliantas iš esmės įrodinėja egzistuojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinam atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindui.

35.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020). 

36.       Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

37.       Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017). Nagrinėjamu atveju, apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, neįrodinėja, jog būtent dėl pareiškėjo tam tikrų nesąžiningų veiksmų per trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms ir / ar siekė savo turtinę padėtį dar labiau pabloginti, tikėdamasis turimų įsiskolinimų išvengti, t. y. apeliantas nenurodo nei konkrečių pareiškėjo sudarytų sandorių, nei konkrečių veiksmų, siekiant pabloginti savo turtinę padėtį, ir / ar jo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau apsiriboja iš esmės abstrakčiais teiginiais. Byloje ginčo dėl to, kad didžioji dalis įsiskolinimų kreditoriams yra susidarę anksčiau, negu prieš trejus metus iki pareiškėjo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo teisme dienos, taip pat nėra.

38.       Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, būtų nuslėpęs nuo kreditorių turimą turtą ir / ar būtų ėmęsis kitų veiksmų, kuriais būtų sumažinta pareiškėjo turimo turto masė ir pan. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas.

39.       Minėta, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, kai šių pareiškėjų nemokumo būseną lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020). Tačiau, kaip ir minėta, apeliantas, teigdamas, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nenurodo konkrečių nesąžiningų pareiškėjo veiksmų (neveikimo) per tris paskutinis metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo, būtent nulėmusių jo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas per nurodytą laikotarpį taip pat nenustatė tokių pareiškėjo nesąžiningų veiksmų (neveikimo) sąlygojusių pareiškėjo nemokumą ir / ar esmingai pabloginusį jo turtinę padėtį. Vien tik deklaratyvių teiginių apie pareiškėjo nesąžiningumą nurodymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu, išskyrus fizinio asmens bankroto bylą, būtų užvestos kitos civilinės bylos, kaip tą atskirajame skunde teigia apeliantas.

40.       Atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Apeliantui neįrodinėjant, o apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kitų fizinio asmens bankroto bylos atsisakymo iškelti pagrindų, įtvirtintų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, egzistavimo, dėl to plačiau nepasisakytina (CPK 301 straipsnis, 320 straipsnis, 338 straipsnis).

41.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

42.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto R. S. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

43.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto atskirojo skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pareiškėjas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jis apeliacinės instancijos teisme turėjo 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetus apelianto atskirąjį skundą, yra priteisiamos iš apelianto R. S.

44.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 12,69 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, atskirojo skundo netenkinus, šios išlaidos valstybės naudai yra priteisiamos iš apelianto R. S.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš suinteresuoto asmens R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš suinteresuoto asmens R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 12,69 Eur (dvylika eurų 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas