Baudžiamoji
byla Nr. 2K–179/2007 nuasmeninta
Procesinio
sprendimo kategorija
1.1.8.8.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2007 m. kovo 20 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui D.
Karčinskui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
rugsėjo 26 d. nuosprendžio.
Alytaus rajono
apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK
22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m.
birželio 21 d. nuosprendis pakeistas – D. K. pagal BK 22 straipsnio 1
dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems
mėnesiams.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti,
prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
D. K. nuteistas už
tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, 2006 m. vasario
16 d., apie 16.25 val., pasikėsino įsibrauti į E. A. butą, esantį Alytuje, (duomenys
neskelbtini), ir pagrobti neapibrėžtos vertės svetimą turtą, tačiau
nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes netoli
įvykio vietos buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kasaciniu skundu
nuteistasis D. K. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį panaikinti ir palikti
galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 21 d. nuosprendį.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės
instancijos teismo nuosprendis
yra neteisėtas ir nepagrįstas, baudžiamasis
įstatymas pritaikytas netinkamai.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos
teismas nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
teismų praktikos taikant BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Šis teismas 2006 m. kovo 14 d. nutartyje (baudžiamojoje
byloje Nr. 2K-209/2006) nurodė, kad
pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę
lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių
aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių
aplinkybių, bei įvertinti kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalis teismo teisės
paskirti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje
numatytos bausmės rūšį ir nustatyti jos dydį neriboja. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę vadovavosi
BK 54 straipsnyje
numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, tinkamai įvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės
formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę,
nepažeisdamas BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, teisėtai ir pagrįstai paskyrė
bausmę, artimesnę įstatymo sankcijoje numatytam bausmės minimumui.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės
instancijos teismas BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus aiškino ir taikė netinkamai. Pagal BK 56 straipsnio 2 dalį tik pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą turi būti
skiriama griežtesnė, nei straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės
vidurkis, bausmė. Jis nėra pavojingas recidyvistas, pagal BK 56 straipsnio
1 dalį recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl kasatorius
mano, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė atitinka įstatymo
reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai ir neteisėtai paskirdamas griežtesnę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Be to, kasatorius teigia, kad turėjo būti atsižvelgta ir į tai, kad
jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, todėl prisipažinti kaltu bei dėl to nuoširdžiai gailėtis
negalėjo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos jo
nurodytos jį teisinančios aplinkybės.
Vienintelis įrodymas, patvirtinantis jo kaltę, yra prieštaringi
nukentėjusiosios parodymai. Kasatoriui nesuprantama, kaip galima žiūrint pro
durų skylutę atpažinti asmenį, stovintį neapšviestoje laiptinėje. Suvokdamas,
kad visos įvykio aplinkybės susiklosčiusios
jam nepalankiai, kasatorius teigia sutinkąs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas.
Kasacinis skundas
atmestinas.
Patikrinusi
skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu
(BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti
kasatoriaus prašymą – panaikinti jį ir palikti galioti pirmosios instancijos
teismo nuosprendį – nėra pagrindo.
Dėl Baudžiamojo
kodekso 61 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
Pagal BK 61
straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar)
sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas
BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka
švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį,
skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Šio įstatymo
dispozicija teismo teisės spręsti, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę,
nustatytą Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje,
skirti, neriboja, t. y. įsakmiai nereikalauja, kad ji būtų tik didesnė arba
mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Įstatymas reikalauja sprendimą dėl
bausmės dydžio motyvuoti bei bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio (kasacinė
byla Nr. 2K–209/2006).
Kasatoriaus minėta BK
56 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą pavojingam recidyvistui už tyčinį
nusikaltimą skirti griežtesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą
nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Ši speciali
norma nedraudžia skirti griežtesnę, negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo
bausmės vidurkis, bausmę ir tokiems asmenims, kurie nėra pripažinti pavojingais
recidyvistais.
Alytaus rajono
apylinkės teismas 2006 m. birželio 21 d. nuosprendžiu D. K. pagal
BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės
atėmimą vieneriems metams. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos
teismo nuosprendį pakeitė – D. K. bausmę sugriežtino paskirdamas laisvės
atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Šis teismas, iš dalies tenkindamas
prokuroro apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį BPK 328
straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu pakeitė pripažinęs, kad D. K. paskirta
neteisinga, savo dydžiu aiškiai per švelni bausmė. Tokią išvadą teismas padarė
atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į
tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe ir tai pripažinta
D. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis yra recidyvistas, naują
nusikaltimą padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų,
kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Apeliacinės
instancijos teismo motyvai, kuriais argumentuojamas priimtas sprendimas, yra
išsamūs, atitinkantys byloje nustatytas bausmės skyrimui turinčias reikšmę
aplinkybes, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas,
pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirdamas D. K.
griežtesnę bausmę, pažeidė baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų
reikalavimus.
Teisėjų kolegija
pažymi, kad įrodymų ir jų viseto naujas vertinimas, susijęs su aplinkybių,
reikšmingų bausmės individualizavimui, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas
(BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai pažymėta ir kasatoriaus minėtoje
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. kovo 14 d. nutartyje (Nr. 2K–209/2006), kuria kasatoriaus argumentai dėl
bausmės dydžio, nesusijusio su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, palikti
nenagrinėti.
Nesant BPK 369
straipsnyje nustatytų nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis
skundas laikytinas nepagrįstu, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis
pripažintinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. K.
kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas
Prapiestis
Alvydas
Pikelis
Aldona
Rakauskienė