Civilinė byla Nr. 3K-3-222/2014 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00634-2012-6

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

125.11.2; 129.22

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 18 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aliuminio konstrukcija“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30  d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Aliuminio konstrukcijos“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Molesta“ dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas pareiškėjo prašymu civilinėje  byloje Nr. L2-714-732/2012  2012 m. rugsėjo 28 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nurodė iš suinteresuoto asmens UAB „Molesta“ pareiškėjo naudai išieškoti 462 100,86 Lt skolos, procesines palūkanas nuo šios sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsakymas 2012 m. spalio 23 d. įsiteisėjo, 2012 m. lapkričio  9 d. buvo įvykdytas, o vykdomoji byla baigta.

              Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  L2-714-732/2012  atnaujino terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, priėmė suinteresuoto asmens prieštaravimus ir pasiūlė pareiškėjui primokėti žyminį mokestį bei pateikti ieškinį. Nepraleisdamas teismo nustatyto termino ieškiniui pateikti, 2013 m. balandžio 24 d. pareiškėjas raštu informavo teismą, jog neketina teikti ieškinio, nes, išieškojus skolą iš suinteresuoto asmens, jis nebeturi reikalavimo teisės (pagrindo ieškiniui reikšti).

Molėto rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  L2-714-732/2012 panaikino teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukė CPK 439 straipsnio 7 dalies pagrindu. Teismas tokią išvadą grindė tuo, kad pareiškėjas pateikė įrodymus apie tai, jog suinteresuoto asmens UAB ,,Molesta“ skola jam įvykdyta. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2013 m. gegužės 7 d.

2013 m. gegužės 20 d. suinteresuotas asmuo kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą, prašydamas atgręžti sprendimo vykdymą ir įpareigoti pareiškėją grąžinti pagal panaikintą teismo įsakymą gautas lėšas.

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens prašymą atgręžti sprendimo įvykdymą. Teismas nurodė, kad teismo 2013 m. balandžio     26 d. nutartimi buvo panaikintas teismo įsakymas, nes skola kreditoriui įvykdyta ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai (CPK 439 straipsnio 7 dalis), ir byla nutraukta; suinteresuotas asmuo nutarties neapskundė, ir į teismą su prašymu atgręžti sprendimo vykdymą kreipėsi jai įsiteisėjus. Kadangi panaikinus teismo įsakymą, byla buvo nutraukta, joje nepriimtas sprendimas atmesti ieškinį, tai nėra pagrindo  tenkinti prašymą.

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, panaikino Mokėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir atgręžė sprendimo vykdymą – įpareigojo pareiškėją grąžinti suinteresuotam asmeniui pagal 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymą gautas lėšas. Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje medžiagą ir taikė CPK teisės normas. Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Molesta“ pareiškėjo naudai                 462 100,86 Lt skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų; teismo įsakymas įsiteisėjo 2012 m. spalio 23 d.; 2012 m. spalio 24 d. pareiškėjui kreditoriui išduotas vykdomasis raštas; tą pačią dieną, t. y. 2012 m. spalio 24 d., suinteresuotas asmuo pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, tačiau šis nebuvo įregistruotas, nes bendrovės atstovas pranešė, kad jį atsiims. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismas, gavęs suinteresuoto asmens prieštaravimus ir jų neįregistravęs, šiurkščiai pažeidė CPK normas. Teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino UAB „Molesta“ prašymą, atnaujino terminą prieštaravimams dėl 2012 m. rugsėjo 28 d. teismo įsakymo paduoti ir priėmė prieštaravimus. Nutartyje teismas konstatavo, kad iš tikrųjų UAB „Molesta“ prieštaravimai teisme gauti nepraleidus įstatyme nustatyto termino, tačiau pagal nežinomo asmens, prisistačiusio bendrovės atstovu, prašymą jie neįregistruoti nustatyta tvarka ir neperduoti į bylą. Taigi, vėliau priėmus skolininko prieštaravimus, konstatuota, kad byloje kilo ginčas dėl skolos ir jis spręstinas ieškinio teisenos tvarka, o teismo įsakymas negali būti priverstinai vykdomas. Teismo nuomone, nutartyje turėjo būti išaiškinta pareiškėjui, kad šis turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį ir įpareigoti primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Be to, gavęs pareiškėjo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ atskirąjį skundą dėl 2013 m. balandžio 4 d. nutarties, teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutartyje turėjo dar kartą išaiškinti pareiškėjui, kad pažeistos jo teisės gali būti ginamos tik nagrinėjant ginčą iš esmės. Tačiau Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukė CPK 439 straipsnio 7 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo pagrindu negalima nutraukti bylos, nes teismo įsakymo priverstinis įvykdymas negali būti pripažįstamas savanorišku teismo įsakymo įvykdymu, be to, apie įvykdymą paaiškėjo po to, kai buvo atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti. Šiuo pagrindu bylą nutraukti ir teismo įsakymą panaikinti galima, kai teismo įsakymas įvykdomas gera valia ir teismui pateikiami tai pavirtinantys dokumentai. Kai pareiškėjas (kreditorius) nepateikia ieškinio, o suinteresuotas asmuo (skolininkas) savanoriškai neįvykdo sprendimo ir jo nepripažįsta, teismo įsakymas turi būti panaikintas CPK 439 straipsnio      6 dalies pagrindu.

Teismas, gavęs suinteresuoto asmens UAB „Molesta“ prašymą atgręžti sprendimo vykdymą, be teisinio pagrindo vadovavosi tuo, kad teismo įsakymas panaikintas ir civilinė byla nutraukta CPK 439 straipsnio 7 dalies tvarka. CPK XXIII skyriuje reglamentuojami bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai. Esant priimtiems skolininko prieštaravimams byla nagrinėjama toliau ir kreditorius turi teisę pateikti ieškinį, o jo nepateikus, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikomas nepaduotu, o įsakymas panaikinamas. Teismas, atnaujinęs terminą prieštaravimams pateikti ir juos priėmęs, nepaisant to, kad teismo įsakymas priverstiniu būdu įvykdytas ir vykdomoji byla užbaigta, privalo skirti kreditoriui keturiolikos dienų terminą ieškiniui pareikšti. Kreditoriui to nepadarius, teismo įsakymas naikintinas. Nagrinėjamu atveju teismo įsakymas panaikintas kreditoriui nepareiškus ieškinio, todėl turi būti taikomas sprendimo vykdymo atgręžimas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo įsakymo galiojimas, jo įvykdymas netenka galios nuo to momento, kai priimami skolininko prieštaravimai. Nuo to momento kreditorius savo teises gali ginti tik reikšdamas ieškinį ir nagrinėjant bylą iš esmės. Dėl to sprendimo vykdymo atgręžimas privalomas visais atvejais, kai yra priimami prieštaravimai ir ginčas sprendžiamas teisme ieškinio teisenos tvarka.

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius teigia, kad CPK 439 straipsnio 6 dalyje reglamentuojami atvejai, kai teismas priima skolininko prieštaravimus dėl teismo įsakymo, o kreditoriui per nustatytą terminą nepateikus teismui tinkamai įforminto ieškinio, jo pareiškimas laikomas nepaduotu, teismo nutartimi grąžinamas, o teismo įsakymas panaikinamas. CPK 439 straipsnio 7 dalyje nustatyti teismo įsakymo panaikinimo ir bylos nutraukimo atvejai, kai skolininkas per įstatyme nustatytą terminą įvykdo teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus. Kasatorius mano, kad teismo įsakymas negalėjo būti panaikintas, o civilinė byla nutraukta CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes jis per terminą ieškiniui pateikti raštu informavo pirmosios instancijos teismą apie tai, jog neturi pagrindo reikšti ieškinį – skola grąžinta. CPK 439 straipsnio 6 dalyje nustatytas pagrindas panaikinti teismo įsakymą ir nutraukti civilinę bylą taikytinas tada, kai kreditorius, teismui priėmus skolininko prieštaravimus, nepateikia ieškinio per nustatytą terminą. Šiuo atveju kasatorius, nepraleisdamas termino ieškiniui pareikšti, nurodė, kad tuo metu nebebuvo materialinio teisinio reikalavimo ieškiniui grįsti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį kasatoriaus atsisakymą kvalifikavo kaip ieškinio nepateikimą per teismo nustatytą terminą – atsisakymą ginti teisę. Kasatoriaus nuomone, suinteresuoto asmens prašymas atgręžti sprendimo įvykdymą visų bylos aplinkybių fone vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Kasatorius teigia, kad CPK 439 straipsnio 7 dalies nuostata savo turiniu ne visiškai atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją taikė pagal analogiją, kaip artimiausią proceso teisės normą, labiausiai atitinkančią nagrinėjamos bylos aplinkybes. Kasatorius pažymi, kad, įsiteisėjus nutarčiai nutraukti bylą CPK 439 straipsnio 7 dalies pagrindu, kreditorius praranda teisę ateityje reikšti skolininkui reikalavimą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Panaikinus teismo įsakymą ir nutraukus bylą CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu, kreditorius vėliau gali reikšti skolininkui tokį pat reikalavimą. Nagrinėjamu atveju teismo įsakymas įvykdytas 2012 m. lapkričio 12 d., suinteresuotas asmuo teismo įsakymui neprieštaravo ir sąmoningai atsiėmė prieštaravimus dėl jo tą pačią dieną, kai jie buvo gauti, nes su kasatoriumi susitarė dėl priverstinės hipotekos nustatymo; nestabdė vykdymo proceso. Net ir tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo teismo įsakymą įvykdė ne savo noru, bylai nutraukti pagal analogiją turėtų būti taikoma CPK 439 straipsnio 7 dalies nuostata, nes esminę reikšmę turi realaus reikalavimo įvykdymo faktas, o ne skolininko valia grąžinti skolą.

2. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 760– 762 straipsnius, reglamentuojančius sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodė, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas skirtas šalių materialinių teisinių santykių padėčiai, buvusiai iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip,  nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu, atkurti. Sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindas yra šios aplinkybės: sprendimas įvykdytas, įvykdytas sprendimas panaikintas ir ginčo teisme nagrinėjimas baigėsi tuo, kad ieškinio reikalavimai atmesti arba iš esmės neišspręsti. Nagrinėjamu atveju  teismo nutartimi nepasisakyta dėl teismo įsakymo neteisėtumo. Atsižvelgiant į šį aiškinimą, sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas nagrinėjamoje situacijoje negalėjo būti taikomas, nes 1) civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ginčo teisenos tvarka ir nebuvo priimtas toks galutinis pirmosios   instancijos teismo sprendimas, kuris vėliau panaikintas bylą išnagrinėjus apeliacine ar kasacine tvarka; 2) teismo įsakymas panaikintas ne dėl to, kad jis pripažintas neteisėtu, o dėl to, jog buvo tinkamai įvykdytas (apeliacinės instancijos teismui atgręžus sprendimo vykdymą, kasatoriaus materialinis reikalavimas netiesiogiai de facto buvo konstatuotas kaip nepagrįstas, nors reikalavimo turinys ir su tuo susiję įrodymai nenagrinėti); 3) suinteresuotas asmuo, manydamas, kad kasatorius neteisėtai išieškojo lėšas, turėjo keletą procesinių priemonių savo teisėms ginti, tačiau jomis nesinaudojo: galėjo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies       9 punkto pagrindu, taip pat su ieškiniu grąžinti kasatoriaus išieškotą skolą CK 6.237 straipsnio pagrindu (nepagrįstas praturtėjimas). Suinteresuotas asmuo savo teisių negynė vykdymo procese, neskundė antstolio veiksmų, nesiėmė priemonių stabdyti vykdymą.

              3. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už nagrinėjamos bylos ribų ir taip pažeidė CPK 320 straipsnį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl įsiteisėjusios ir atskiruoju skundu neapskųstos 2013 m. balandžio 26 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas buvo susaistytas įsiteisėjusių pirmiau byloje priimtų nutarčių, tarp jų 2013 m. balandžio 26 d. nutarties. Įstatyme nesuteikiama teisės teismui peržiūrėti visų byloje priimtų ir jau įsiteisėjusių nutarčių, jei jos nebuvo apskųstos įstatyme nustatyta tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali analizuoti tokių argumentų, kuriais nesiremiama atskirajame skunde arba kurių nenurodė kita šalis, atsikirsdama į atskirojo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas vertino ir sprendė ne tik dėl apeliacine tvarka apskųstos, bet ir dėl 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuri įsiteisėjusi, teisėtumo, o suinteresuotas asmuo jos bei bylos nutraukimo atitinkamu pagrindu fakto niekada neginčijo. Be to, apeliacinės instancijos teismas de facto šią nutartį panaikino. Kasatorius pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išeidamas už atskirojo skundo ribų, nenurodė motyvų dėl tokio  procesinio  sprendimo, neinformavo apie tai kasatoriaus (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

              4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti atnaujinimo pagrįstumo, pažeidė įrodymų vertinimą ir tyrimą reglamentuojančias CPK 183 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma kelia abejonių suinteresuoto asmens sąžiningumu, pirmosios instancijos teismo sprendimo atnaujinti    terminą prieštaravimams pateikti ir juos priimti pagrįstumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų apskritai nevertino ir netyrė.

              Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Atsiliepime pažymima, kad teismo įsakymo institutu siekiama pagreitinti skolų, dėl kurių nėra ginčo, atgavimą. Teismas priima įsakymą nevertindamas įrodymų, o toks įsakymas įsiteisėja, jei skolininkas per nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų arba nurodo, kad sutinka su tokiu įsakymu. Skolininkui nurodžius, kad jis nepripažįsta reikalavimo, teismo įsakymas privalo būti panaikintas. Toks skolininko prieštaravimas neprivalo būti motyvuotas, užtenka skolininkui tiesiog pranešti teismui, kad jis nesutinka su teismo įsakymu. Jeigu teismo įsakymas įvykdytas priverstinai, tai jis negali reikšti skolininko valios sumokėti įsakyme nurodytą sumą. Suinteresuotas asmuo nesutinka su nuomone, kad kasatorius negalėjo reikšti ieškinio, nes suinteresuotas asmuo gera valia įsakymo neįvykdė ir reikalavimo nepripažino, todėl negali būti taikomos CPK 439 straipsnio           7 dalies nuostatos. Visais atvejais, kai gaunami prieštaravimai, kreditoriui turi būti pasiūlyta pateikti ieškinį. Jeigu kreditorius dėl bet kokių priežasčių ieškinio nepateikia, teismas privalo panaikinti įsakymą CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu. CPK 439 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad būtent skolininkas (o ne kreditorius) turi raštu pateikti teismui įrodymą apie sumokėtą skolą, taip jis pripažįsta skolą. Suinteresuotas asmuo mano, kad kasatorius netinkamai aiškino proceso teisės normas, todėl, atsisakydamas reikšti ieškinį byloje dėl teismo įsakymo, nebegali vėliau šia teise naudotis. Apeliacinės instancijos teismas teisėtai nurodė, kad kasatoriaus atsisakymas teikti ieškinį vertintinas kaip ieškinio nepateikimas CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu. Suinteresuoto asmens nuomone, kasatoriaus argumentai, kad jis proceso metu buvo neapdairus ir nerūpestingas, neginčijo procesinių sprendimų, neturi teisinės reikšmės, nes kasacinio skundo dalykas yra CPK 439 straipsnio nuostatų taikymas. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad kasatoriui nebuvo užkirstas kelias pateikti ieškinį dėl skolos – kasatorius tokį pateikė ir pagal jį Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla. Taigi, teismai nutartį vertina kaip bylos nutraukimą CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu, kuris neužkerta teisės pateikti ieškinį.

2. Suinteresuotas asmuo mano, kad įvykdytas teismo įsakymas panaikintas todėl, jog skolininkas pareiškė prieštaravimus, o kreditorius (kasatorius) nepateikė ieškinio, ir dėl to byla buvo užbaigta. Įsiteisėjus teismo nutarčiai užbaigti bylą, suinteresuotas asmuo įgijo teisę reikalauti grąžinti tai, kas buvo išieškota pagal panaikintą teismo įsakymą. Teismas, naikindamas įsakymą, kai nebuvo laiku pareikštas ieškinys, neturi teisės išspręsti ginčo iš esmės, tačiau tai nereiškia, kad pagal panaikintą teismo įsakymą išieškota suma lieka skolininkui. Suinteresuotas asmuo nesutinka su tokia nuomone, kad teismo įsakymas panaikintas, nes jis įvykdytas. Teismo įsakymas panaikintas, nes kasatorius atsisakė teikti ieškinį. Skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas kasatoriaus reikalavimo pagrįstumas, atgręžus sprendimo vykdymą, šalys grąžinamos į tą pačią padėtį, buvusią iki priverstinio išieškojimo pagal panaikintą teismo įsakymą. Kasatoriaus teiginiai, kad suinteresuotas asmuo privalėjo pasinaudoti kitomis proceso priemonėmis, neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Tai yra teisės, o ne pareigos, ir kiekviena šalis savarankiškai renkasi, kokiomis jų naudotis.

3. Apeliacinės instancijos teismas atskleidė ginčo esmę ir tinkamai taikė teisės normas. Šioje situacijoje ginčo dalykas – sprendimo įvykdymo atgręžimas, ir apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo būtent šį klausimą. Teismas, susipažinęs su faktine situacija ir byloje esančiais įrodymais,  pagrįstai konstatavo, kad teismo įsakymas panaikintas, nes esant ginčui dėl skolos nepareikštas ieškinys. Tai negali būti laikoma išėjimu už ginčo ribų. CPK  nenumatyta galimybės nutraukti teismo įsakymo bylos dėl to, kad skola buvo išieškota priverstiniu būdu, jei kilo šalių ginčas. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo vertinti nutartį ir ją kvalifikuoti pagal galiojančius įstatymus. Tokie teismo veiksmai nelaikomi apeliacinio skundo ribų peržengimu.

4. Suinteresuotas asmuo sutinka, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę (ir pareigą) tirti ir vertinti visas svarbias bylai aplinkybes, tačiau tokia teisė negali reikšti apeliacinės instancijos teisės ir pareigos panaikinti ar pakeisti visų toje byloje priimtų ir įsiteisėjusių nutarčių ar sprendimų. Kasatorius neteisėtai kvestionuoja teismo nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti, teisėtumą, nes aukštesnės instancijos teismas neturi teisės savo iniciatyva panaikinti jau įsiteisėjusių nutarčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo sampratos

CPK 760 straipsnyje nustatyti tokie pagrindai atgręžti sprendimo įvykdymą: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Be to, galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Taigi, sprendimo įvykdymo atgręžimo paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. atvejai, kai skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas. Sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriam, panaikinus teismo sprendimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo, kurio nauju sprendimu ieškinys nebuvo patenkintas. Šis teismas privalo savo iniciatyva atgręžti sprendimo įvykdymą, nurodydamas tai naujame sprendime, ir taip užbaigti bylą (CPK 761 straipsnio 1 dalis).

Dėl galimybės atgręžti  teismo įsakymo vykdymą

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 760– 762 straipsnius, reglamentuojančius sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą, nes šis institutas bylose dėl teismo įsakymo negali būti taikomas. Kasatoriaus nuomone, pagrindas atgręžti sprendimo įvykdymą yra tai, kad  sprendimas buvo įvykdytas, įvykdytas sprendimas panaikintas ir ginčo nagrinėjimas teisme baigėsi tuo, jog ieškinio reikalavimai atmesti arba iš esmės neišspręsti. Nagrinėjamu atveju teismo nutartimi nepasisakyta dėl teismo įsakymo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais kasatoriaus pateiktais teiginiais, pažymi, kad civilinės bylos iš esmės dažniausiai išsprendžiamos teismo sprendimu, o nutartimi ar teismo įsakymu – tik išimtiniais atvejais. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalių ginčas laikomas išnagrinėtu (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tačiau bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali būti užbaigiamas iš esmės ne tik priėmus teismo sprendimą, bet ir kitais teismo procesiniais dokumentais (nutartimi, įsakymu). Viena tokių išimčių nustatyta CPK 431 straipsnio 1 dalyje – tam tikrų bylų pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) nagrinėjimas iš esmės gali būti užbaigtas  priimant  teismo įsakymą, kuris apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas ir, esant tam tikroms procesinėms sąlygoms, tampa privalomas ir gali būti priverstinai vykdomas (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Nepateiktas skolininko prieštaravimas yra prielaida teismo įsakymui įsiteisėti. Įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu. Kadangi byla dėl ginčo esmės užbaigiama įsiteisėjusiu teismo įsakymu, tai įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą šios kategorijos bylose ir priimtą teismo įsakymą panaikinti (CPK 365 straipsnio 1dalis). Teismo įsakymas gali būti panaikintas ir tuo atveju, kai kreditorius, skolininkui pateikus prieštaravimus, nepateikia teismui įstatyme nustatytu terminu tinkamai įforminto ieškinio (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Galima situacija, kai teismas atnaujina terminą prieštaravimams pateikti po to, kai teismo įsakymas jau įvykdytas, ir panaikina priimtą teismo įsakymą. Tokiu atveju, kai teismo įsakymas yra įvykdytas, teismo sprendimo atgręžimo institutas  taip pat gali būti taikomas – CPK XXIII skyriaus normose, reglamentuojančiose teismo įsakymo procedūrą, vykdymo atgręžimas nenustatytas, todėl teismo įsakymo vykdymui atgręžti taikytinos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės, t. y. CPK 760–762 straipsniai, reglamentuojantys sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą (CPK 432 straipsnis).

Dėl pagrindų teismo įsakymui panaikinti taikymo

Teismo įsakymo proceso tikslas – teismo pagalba paraginti skolininką geruoju įvykdyti prievolę, o skolininkui liekant pasyviam, išduoti kreditoriui vykdomąjį dokumentą. Kaip jau minėta, teismo įsakymas įsiteisėja tik skolininkui nepareiškus prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo, taigi galima teigti, jog prieštaravimas yra skolininko valios išraiška ir jo pareiškimas laikytinas procesiniu veiksmu, kuriuo išreiškiamas jo nesutikimas su kreditoriaus reikalavimais. Būtent tokio prieštaravimo pareiškimas skolininkui yra vienintelė galimybė užkirsti kelią kreditoriui patenkinti pareikštą reikalavimą teismo įsakymo proceso būdu. Prieštaravimu tokiame procese išreiškiamas skolininko nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu arba su tokio reikalavimo įgyvendinimo procesine forma. Prieštaravimui pareikšti nustatytas dvidešimties dienų terminas (CPK 439 straipsnio 2 dalis), tačiau, pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, gali būti teismo atnaujintas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Skolininko prieštaravimu išreiškiama jo valia nesutikti su visu kreditoriaus reikalavimu ar jo dalimi, nes, pateikus prieštaravimus, teismo įsakymas neįsiteisėja ir tampa neįmanomas tenkinti kreditoriaus reikalavimus teismo įsakymo proceso tvarka, todėl kreditorius, siekdamas tenkinti savo reikalavimus,  turi pareikšti ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 439 straipsnio   3 dalis). Taigi, teismo įsakymo procesas pasibaigia ir kreditorius savo teisėtus interesus gali apginti tik pareikšdamas ieškinį CPK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju Molėtų apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi buvo tenkintas prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, terminas atnaujintas ir išaiškinta kreditoriui teisė per keturiolika dienų pateikti ieškinį teismui. Teismas, remdamasis CPK 439 straipsnio 7 dalimi, 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino teismo įsakymą ir bylą nutraukė, nurodydamas, kad teismo įsakymas yra įvykdytas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu proceso teisės normos aiškinimu, kad negalima nutraukti civilinės bylos pirmosios instancijos teismo nurodytu  pagrindu, nes teismo įsakymo priverstinis įvykdymas negali būti pripažįstamas savanorišku teismo įsakymo įvykdymu. Byloje nustatyta, kad teismas priėmė nutartį atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių ir tik po to tapo žinoma, jog teismo įsakymas priverstinai įvykdytas. Byla CPK 439 straipsnio 7 dalies pagrindu nutraukiama ir teismo įsakymas panaikinamas, kai jis įvykdomas gera valia ir teismui pateikiami tai pavirtinantys dokumentai. Tačiau tuo atveju, kai pareiškėjas (kreditorius) nepateikia ieškinio, o suinteresuotas asmuo (skolininkas) ne savo noru įvykdo procesinį sprendimą ir jo nepripažįsta, teismo įsakymas turi būti panaikintas CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu ir tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka.

Kasatorius teigia, kad CPK 439 straipsnio 7 dalies nuostata savo turiniu ne visiškai atitinka nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau ši proceso norma turi būti  taikoma pagal analogiją, kaip artimiausia proceso teisės norma, labiausiai atitinkanti nagrinėjamos bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 439 straipsnio 7 dalis, reglamentuojanti teismo įsakymo proceso nutraukimą, kai teismo įsakymas skolininko įvykdomas geruoju, yra specialioji norma – joje nustatyta bendrųjų taisyklių išimtis, todėl šioje byloje negali būti taikoma (CPK 4 straipsnio             6 dalis), o atnaujinus terminą skolininko prieštaravimams pareikšti ir juos priėmus, turėjo būti taikoma CPK 439 straipsnio 6 dalis. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nustatyta, kad skolininko nesutikimas su kreditoriaus reikalavimu buvo išreikštas proceso įstatyme reglamentuota tvarka ir būdais, CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atnaujintas terminas prieštaravimams pareikšti ir per nustatytą terminą kreditoriui nepareiškus ieškinio bei teismui panaikinus teismo įsakymą, kreditoriaus reikalavimų tenkinimas teismo įsakymo proceso tvarka tapo teisiškai nebeįmanomas, todėl visi iki to atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas kreditoriaus reikalavimas ir kreditoriaus naudai išieškotos lėšos, laikytini neteisėtais, o kreditorius ir skolininkas turi būti sugrąžinami į iki teismo įsakymo įvykdymo  buvusią padėtį taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad įsakymo įvykdymą galima atgręžti visais atvejais, kai įstatyme nustatyta tvarka priimami skolininko prieštaravimai ir ginčas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Kasatorius teigia, kad, galiojant teismo nutarčiai, kuria panaikintas teismo įsakymas ir civilinė byla nutraukta tuo pagrindu, jog jis teismo nustatytu terminu nepateikė ieškinio, jis prarado teisę  kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu priteisti iš atsakovo skolą, taigi taip yra pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama  byla (civilinė byla Nr. 2-759-781/2014) pagal kasatoriaus (UAB „Aliuminio konstrukcijos“) ieškinį atsakovui UAB ,,Molesta“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį. Šios bylos nagrinėjimas pagal kasatoriaus prašymą sustabdytas iki bus išspręstas teismo įsakymo atgręžimo klausimas kasacine tvarka. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tos pačios teismo įsakymu išieškotos sumos priteisimo klausimas, atsakovo atsikirtimai į ieškinį, taikomos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, tai patvirtina, kad kasatorius įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą, t. y. kreditoriaus teisę, panaikinus teismo įsakymą, esant skolininko prieštaravimui, pareikšti ieškinį bendra tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, skolininko prieštaravimų nagrinėjimą teismo įsakymo procese  (CPK 439 straipsnio 3, 6 dalys), todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti šio procesinio sprendimo kasaciniame skunde nurodytais pagrindais. Dėl to kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 22,75 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų apie kasacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Aliuminio konstrukcijos“ (j. a. k. 123354322) į valstybės biudžetą 22,75 Lt (dvidešimt du litus 75 ct)  bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                        Janina Januškienė

         Egidijus Laužikas

         Algis Norkūnas