Civilinė byla Nr. 2A-22-259/2018

Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00102-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.3.;2.4.2.10.;3.3.1.20

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,

dalyvaujant ieškovės Kauno apygardos prokuratūros atstovei S. G.,

atsakovui T. P., jo ir atsakovės I. P. atstovams advokatui P. Č., advokatei T. S.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei J. G.,

atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei G. S. D.,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų I. P. ir T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams I. P., T. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Homo Novus“, D. D., M. N., N. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, A. M., J. K., A. B., P. R., A. R., V. B., K. B., D. A. K., valstybės įstaiga Registrų centras; pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams T. P., I. P. dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą tvorą su mūro pamatu bei sutvarkyti statybvietę, tretieji asmenys N. P., D. D., M. N., Kauno rajono savivaldybės administracija, A. M., J. K., A. B., Nacionalinė žemės tarnyba; pagal atsakovų T. P. ir I. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo; ir pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priešieškinį atsakovams T. P., I. P. dėl įpareigojimo pašalinti ant kelio valstybinėje žemėje savavališkai suklotas betonines trinkeles, nugriauti tvorą ir grąžinti statybvietę į buvusią padėtį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno apygardos prokuratūra ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (4 t. b. l. 1-7) prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-0126 ir 2005-07-18 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo techninio projekto korektūras; 2) pripažinti negaliojančia 2006-03-26 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją; 3) pripažinti negaliojančiu 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją; 4) įpareigoti I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje, ir išardyti atliktą pabetonavimą su betono akmenų trinkelėmis nuo projektuojamo bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje bei kelio sankasą; 5) įpareigoti I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius; 6) įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; 7) įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.
2. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, Kauno apygardos prokuratūra patikslino ieškinio reikalavimus (10 t. b. l. 137-140), teismo prašė: 1) pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-18 suderintas I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto korektūras; 2) pripažinti negaliojančia 2006-03-23 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją; 3) pripažinti negaliojančiu 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas tinkamu naudoti ir panaikinti šio akto pagrindu atliktą teisinę registraciją; 4) įpareigoti I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 28,40 m ilgio tvorą su vartais, esančią šiaurinėje sklypo dalyje ir 4,40 m ilgio medinės tvoros dalį su pamatu vakarinėje sklypo pusėje, matuojant nuo šiaurinio tvoros kampo, pastatytą valstybinėje žemėje ir išardyti 102 kv.m betono trinkelių dangą ir pabetonavimą valstybinėje žemėje bei pašalinti kelio sankasą; 5) įpareigoti atsakovus I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus, per 6 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. ir T. P. sklypo detaliojo sprendinius: 6) įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P. gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; 7) Įpareigoti atsakovus I. P. ir T. P., per 3 mėn. nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą, suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą;
3. Ieškovė nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2004-05-05 pasirašė įsakymą Nr. ĮS-514, kuriuo patvirtino T. P. žemės sklypo detalųjį planą; Kauno apskrities viršininkas 2004-05-13 įsakymu Nr. 02-05-3881 patikslino žemės sklypo kadastro duomenis bei pakeitė T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtį. 2009-11-18 teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros specialistai atliko faktinės padėties patikrinimą vietoje ir konstatavo, kad I. ir T. P. gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 m atstumu už žemės sklypo ribos, t. y. ant numatyto bendro naudojimo kelio, namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Pagal T. P. ir IĮ G. K. dirbtuvių „Arche“ 2005-07-15 sudarytą sutartį turėjo būti atlikta namo projekto korektūra pritaikant jį prie pasikeitusių projektavimo sąlygų, t. y. namas turėjo būti paslinktas į rytinę sklypo pusę. Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas F. J. 2005-07-18 vienasmeniškai suderino namo korektūrą, pagal kurią namo padėtį pakeitė ne tik į rytinę, bet ir į šiaurinę sklypo pusę – namo kolonos, šiurkščiai pažeidžiant sklypo detaliojo plano sprendiniais nustatytą 3,5 m atstumą iki sklypo ribos, atsidūrė valstybinėje žemėje 0,58 m atstumu už atsakovo žemės sklypo ribos, esančiame bendro naudojimo kelyje. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, nes gyvenamojo namo statyba pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, t. y. pakeista nustatyta statinio vieta sklype. Ieškinyje nurodoma, kad P. numatytą bendro naudojimo kelią užtvėrė sklypą juosiančia tvora, išgrindė trinkelėmis ir naudoja kaip savo kiemo dalį, taip panaikindami galimybę kitų sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus.
4. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Statybos inspekcija) pareiškė byloje ieškinį atsakovams T. ir I. P. (1 t. b. l. 163-167) prašė įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P..
5. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė priešieškinį (prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, 2 t., b. l. 128, priedas bylos pabaigoje) jame prašė įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savavališkai supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovai teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti Statybos inspekciją pašalinti ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies savavališkai supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų.
6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikslino pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus (10 t. b. l. 151-153), teismo prašė:

      1. įpareigoti atsakovus T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti:

      1.1. 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvorą su pamatais ir vartais, kurie pastatyti į šiaurę nuo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) tvora su pamatais ir su vartais pažymėta taškais Nr. 2, 3, 4, 5, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089345,89; 6089346,65; 6089349,81 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481747,47; 481752,50; 481774,65) ir sutvarkyti statybvietę;

      1.2. 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvorą su pamatais, kurie pastatyti į vakarus nuo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) tvora su pamatais pradėta žymėti tašku Nr. 2, kurio reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78  ir „y“ ašyje: 481746,23) ir sutvarkyti statybvietę;

      1..3. 28,40 ilgio ir 3,68 pločio atkarpą betono trinkelių dangos, bei po danga esantį dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą, kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje (P. J. 2017-10-30 parengtame sankasos situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481774,64) ir sutvarkyti statybvietę.

      2. Jei atsakovai T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys visų 1 punkte nurodytų veiksmų, leisti Inspekcijai, kodas 288600210, atlikti šiuos veiksmus ir išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

7. Statybos inspekcija nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros specialistai, gavę N. P. skundą, atliko patikrinimą ir nustatė, kad T. P., ant valstybinės žemės pastatęs medinę ir tinklo tvorą, užtvėrė bendro naudojimo kelią. Pakartotinio patikrinimo metu užfiksuoti ir kiti savavališkos statybos pažeidimai ant valstybinės žemės. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-11-25 T. P. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46, kuriame konstatavo, kad statytojai savavališkai betoninėmis trinkelėmis išgrindė bendro naudojimo kelią, esantį valstybinėje žemėje, kurio plotas apie 102 kv. m, pastatė valstybinėje žemėje šiaurinėje sklypo pusėje 28,40 m ilgio tvorą su vartais, vakarinėje sklypo pusėje 4.4 m ilgio tvorą su pamatu. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A2.2-413-358/2009 yra nustatyta, kad ginčo tvoros statytojas yra T. P.
8. Atsakovai T. P. ir I. P. su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškiniais nesutiko. Atsiliepime atsakovai (11 t. b. l.  47-56) nurodė, kad ieškovai matavimus atliko nesertifikuota įranga, patikrinimo plane nėra namo koordinačių, namo sienos yra tinkamu atstumu nuo žemės sklypo ribos. Stoginė yra atskiras inžinerinis statinys, nes buvo suprojektuota vėliau, nei namas ir vėliau pastatyta. Stoginė nepatenka į užstatytą žemės sklypo plotą. Namas pastatytas pagal pagal detaliojo plano sprendinius, namas pastatytas 3,5 metro atstumu iki žemės sklypo ribos, projekto korektūros yra suderintos su Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėju F. J. Namas pripažintas tinkamu naudoti, todėl namas pastatytas pagal privalomą statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statiniui keliamus reikalavimus. Stoginės projektavimo ir statybos teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas atskirai, kadangi jos vieta neturi reikšmės Namo teisiniam vertinimui. Ieškovų nurodomoje vietoje kelio nėra, dokumentuose nurodomas kelias nėra pastatytas, todėl tretiesiems asmenims-P. ir kitiems sklypų savininkams neatimta teisė naudotis keliu. Keliant klausimą dėl tvoros nugriovimo, ieškovai nepagrįstai vadovaujasi P. J. nubraižytais situacijų planais. Atsakovai nurodo, kad tvoros dalis šiaurinėje sklypo dalyje yra inventorizuota ir registruota viešajame registre, todėl ji yra atsakovų nuosavybė. Pastatymo metu ji buvo atsakovų žemės sklype ir tik po neteisėtų ieškovų matavimų atsirado valstybinėje žemėje. Atsakovai teigia, kad 4,40 m. ilgio ir 1,30 m aukščiau tvoros dalis vakarinėje sklypo dalyje atlieka saugumo užtikrinimo funkciją, kadangi ten yra status skardis. Atsakovai šią tvoros dalį nedelsiant nugriaus. Atsakovai neturi pareigos išardyti ieškovų nurodomų betoninių kelio trinkelių, kadangi jos bus panaudotos kelio statybai pagal suderintą privažiavimo projektą. Atsakovai mano, kad yra praleistas 1 metų terminas pareikšti pretenzijas gretimų sklypų savininkams dėl statybos neteisėtumo.    
9. Atsakovai Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį (prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, 2 t., b. l. 128, priedas bylos pabaigoje) atsakovei Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymą Nr. V-670. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-11-25 surašė savavališkos statybos aktą. Kauno apskrities viršininkas 2009-12-08 įsakymu Nr. V-670 įpareigojo iki 2009-04-09 išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią (duomenys neskelbtini). T. P. 2008-09-19 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių transporto skyriui buvo pateikęs prašymą savo lėšomis kietąja danga uždengti vietinės reikšmės kelią. Šis prašymas patenkintas. Išklodami trinkelėmis kelią atsakovai siekė sutvarkyti teritoriją, apsaugoti ją nuo purvo ir duobių susidarymo.
10. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime (11 t. b. l41-145) į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-18 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo techninio projekto korektūras, nurodė, kad su šiais reikalavimais nesutinka, kitoje dalyje ieškinį siūlo spręsti teismo nuožiūra.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime (11 t. b. l. 14-16) sutiko su patikslintu Kauno apygardos prokuratūros ieškiniu ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patikslintu ieškiniu dėl tvoros, tvoros pamato nugriovimo, kelio sankasos ir betoninių trinkelių, esančių valstybinės žemės sklype pašalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės Statybos inspekcijos ieškinį ir priešieškinį patenkino visiškai, atsakovų T. P. ir I. P. ieškinį atmetė; pripažino negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo techninio projekto korektūras; pripažino negaliojančia Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. 2006-03-23 pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą; pripažino negaliojančiu 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę; atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leido Statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P.; įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę; atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leido Statybos inspekcijai pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P.; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą; kitą ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13. Teismas nustatė, kad 0,1000 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. P. ir T. P.. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-05-05 įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintas T. P. žemės sklypo detalusis planas. Kauno apskrities viršininko 2004-05-13 įsakymu Nr. 02-05-3881 patikslinti T. P. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys bei pakeista žemės sklypo paskirtis. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos specialistai 2009-11-18 atliko faktinės padėties patikrinimą vietoje ir nustatė, kad pagal UAB „Žemės matavimai“ atliktą žemės sklypo patikrinimo planą atsakovų gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 m atstumu už sklypo ribos, t. y. ant numatyto bendro naudojimo kelio. Iš Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2009-09-30 rašto Nr. S6-2755 teismas nustatė, kad šalia atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Sulyginęs 2004-05-05 žemės sklypo detalųjį planą su 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai“ patikrinimo planu, teismas sprendė, kad atsakovų namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Techninis projektas, pagal kurį atsakovui T. P. išduotas statybos leidimas, nėra išlikęs. Teismas, sulyginęs 2009-11-18 atlikto patikrinimo vietoje faktus bei 2009-04-02 patikrinimo planą su 2005 metų G. K. dirbtuvių „Achre“ techninio projekto koregavimo projektu, nustatė, kad projekto korektūroje atsakovų statomas gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo ribose, o patikrinimo plane šio statinio kolonos yra už atsakovams priklausančio sklypo ribos ir į valstybinę žemę įsikiša 0,58 m. Atsakovo T. P. užsakymu G. K. dirbtuvės „Achre“ įsipareigojo atlikti atsakovų gyvenamojo namo projekto korektūrą, pritaikant esamą projektą pagal pasikeitusias projektavimo sąlygas. Kauno rajono savivaldybės urbanistikos vedėjas F. J. 2005-07-16 suderino namo korektūrą, pagal kurią namo padėtį pakeitė ne tik į rytinę, bet ir į šiaurinę sklypo pusę, todėl namo kolonos liko už leidžiamos užstatyti zonos.
14. Teismas sprendė, kad 2005-01-26 ir 2005-07-16 projekto korektūros, suderintos Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J., neatitinka sklypo detaliojo plano ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 daliai. Teismas nurodė, kad T. P. 2004-12-28 išduotas statybos leidimas 2005-06-06 perregistruotas I. P. vardu neteisėtai, nes 2005-06-06 namas jau buvo statomas pažeidžiant galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Dėl šių priežasčių teismas pripažino negaliojančia ir specialistės A. L. 2006-03-23 pažymą apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia ginčo statinių teisinę registraciją atsakovų vardu, nes, A. L. pažymą pripažinus negaliojančia, Nekilnojamojo turto registro duomenys pakeistini pagal teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad atsakovų gyvenamasis namas pastatytas turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant statinio projektą. Kadangi pastato techninio projekto korektūros neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių, o pirminis projektas nėra išlikęs, teismas įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. parengti ir patvirtinti namo techninį projektą, atitinkantį detaliojo plano sprendinius, arba naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą projektą.
15. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos ir valstybinės priežiūros specialistai 2008-06-16 atsakovui T. P. surašė reikalavimą iki 2008-06-30 savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą nuo bendro naudojimo kelio, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2008-11-13 surašė savavališkos statybos aktą. Teismas nurodė, kad atsakovai, pastatydami tvorą, nesilaikė statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimų, t. y. statinių statybai valstybinėje žemėje neturėjo supaprastinto statinio projekto ir valstybės tarnautojo pritarimo bei žemės sklypo savininko, ant kurio sklypo patenka dalis tvoros, raštiško sutikimo.
16. Teismas nustatė, kad Statybos inspekcijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistų 2009-11-18 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prie I. P. priklausančio žemės sklypo yra suplanuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, jis išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, sukuriant vientisą sklypą, ir naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. Dėl to Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-11-25 atsakovams surašė savavališkos statybos aktą. Kauno apskrities viršininkas 2009-12-08 įsakymu Nr. V-670 pareikalavo, kad atsakovai iki 2009-04-09 išardytų betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią. Teismas atmetė atsakovo T. P. teiginį, kad šis įsakymas neturi teisinės galios, nes nepasirašytas įgalioto asmens, ir nurodė, jog atsakovams įteikta įsakymo kopija yra su originaliu antspaudu, todėl jo nelaikyti dokumentu nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo naikinti šio įsakymo, nes jis yra išvestinis dokumentas iš pagrindinio – 2009-11-25 savavališkos statybos akto. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad jie turėjo leidimą uždengti vietinės reikšmės kelią kietąja danga ir taip sutvarkė aplinką. Teismas pažymėjo, kad numatyto bendro naudojimo kelio dalį pabetonavę ir išgrindę betoninėmis trinkelėmis atsakovai pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnį, STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4.2 ir 12.4.3 punktų reikalavimus, t. y. neturėjo supaprastinto statinio projekto, patikrinto įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, raštiško savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo pritarimo bei žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiško sutikimo. Teismas atmetė atsakovo T. P. argumentus, kad ginčas kilo dėl labai mažo atstumo (0,58 m), ir nurodė, jog statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ nustato, kad mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m iki gretimo sklypo ribos. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu, tačiau atsakovai tokio sutikimo nepateikė.
17. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų I. P. ir T. P. apeliacinį skundą, 2016-10-20 nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo T. P. kasacinį skundą, 2017-05-24 nutartimi Kauno apygardos teismo 2016-10-20 nutartį panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniame skunde atsakovai T. P. ir I. P. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį atmesti, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį bei priešieškinį atmesti, atsakovų T. P. ir I. P. ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog apeliantų namo statyba baigta neteisėtai dėl to, kad namas yra pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Šios aplinkybės nepatvirtina byloje esantys įrodymai, kadangi namo vieta byloje iš viso nebuvo nustatinėjama, o stoginės (kolonų) vieta nustatyta pagal akivaizdžiai ydingą patikrinimo planą, kurio ydingumas byloje buvo patvirtintas (VĮ „Registrų centras“ byloje patvirtino, jog UAB „Žemės matavimai“ atliktame patikrinimo plane yra nurodytos tuo metu neegzistavusios koordinatės). UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 atliktas planas yra neteisėtas, kadangi jame nurodytos I. P. žemės sklypo koordinatės neatitinka to laikotarpio VĮ „Registrų centras“ užregistruotų koordinačių, kurios vėliau buvo neteisėtai pakoreguotos siekiant patvirtinti pažeidimus. Po patikrinimo plano atlikimo, praėjus 5 dienoms, t. y. 2009-04-07 Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. S6-930 pagrindu buvo neteisėtai pakoreguotas jų žemės sklypo ribų koordinatės. Pakoregavimas atliktas taip, jog koordinatės atitiktų patikrinimo plane nurodytas koordinates ir apeliantai atrodytų, lyg pažeidę statybos teisės normas. Žemės sklypo koregavimas įvyko be žemės sklypo savininkės I. P. žinios, nesant tam jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Ji nedalyvavo ir atliekant 2009-04-02 patikrinimą, apie jį net nebuvo informuota. Todėl jos teisės buvo pažeistos.
2. Byloje yra sprendžiamas  klausimas dėl to, ar apeliantų stoginė yra žemės sklypo ribose, ar valstybinėje žemėje, todėl žemės sklypo koordinačių teisingas nustatymas buvo būtinas ir turėjo būti konstatuotas remiantis leistinais įrodymais. Esamu atveju teismo sprendimu teigiama, jog stoginė yra valstybinėje žemėje, nors byloje nėra nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. UAB ‚Žemės matavimai“ atliktame plane nebuvo nustatinėjama namo vieta, jame nėra namo koordinačių, todėl teismas nepagrįstai įvertino atstumus iki žemės sklypo ribų, kadangi patikrinimo metu jie išvis nebuvo nagrinėjami. UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 matavimus atliko nesertifikuota įranga, todėl matavimai laikyti negaliojančiais. Byloje kilęs ginčas dėl labai mažo dydžio  – 0.58 m žemės matavimuose, lyginant visos sklypo ribose, todėl siekiant išsiaiškinti šio dydžio tikslumą buvo būtina įvertinti ir matavimams naudotos įrangos paklaidas, jos teisėtumą. Apeliantams kelia abejonių matavimų kokybė bei jų teisėtumas. Apeliantai laiko, jog ši įranga nėra sertifikuota, todėl nėra aišku, kokios yra jos matavimų paklaidos. Jei ir būtų nustatytas neatitikimas, toks neatitikimas neviršija teisės aktuose numatytos paklaidų  ribos ir toks neatitikimas nelaikomas neteisėta statyba. Vertinat namo vietą sklype ir jo atstumus nuo sklypo ribų reikia atsižvelgti į namo sienų vietą, kuri nuo žemės sklypo ribos atitraukta 4 metrus, o ne atskiro  statinio – stoginės konstrukcinės dalies vietą, nes kolonos, kurių vieta matuota ydingai, yra atskiro inžinierinio statinio  – stoginės, o ne namo dalies. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinamas atstumas nuo namo sienos iki žemės sklypo ribos, kuris esamu atveju yra 4,04 m, o įvertintas tik atstumas iki stoginės kolonų, taigi akivaizdu, jog namas pastatytas pagal detalaus plano sprendinius.
3. Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog techninis projektas, pagal kurį T. P. buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN-299, nėra išlikęs, kadangi byloje apeliantai yra pateikę brėžinį, su Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus žyma apie statybos leidimo išdavimą. Šiame projekte yra įvertintas namo atstumas iki sklypo ribos (4.02 m) ir jis atitinka detaliojo plano sprendinius. Nors vėliau projektas ir buvo koreguojamas, tačiau visais atvejais atstumas iki sklypo ribos buvo išlaikomas tinkamas. Projekto korektūros suderintos su Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėju F. J., atitinka detaliojo plano sprendinius, kadangi jose namas suprojektuotas pagal detaliojo plano sprendinius. Sprendime teismas daro niekuo nepagrįstą išvadą, jog 2005-01-26 ir 2005-07-16 projekto korektūros neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, kadangi jose namo padėtis keičiama ne tik į rytinę pusę, bet ir į šiaurinę pusę – namo kolonos atsiduria ties sklypo riba. Byloje esantys dokumentai nepatvirtina šios teismo išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 205-07-16 projekto korektūroje kolonos išvis nėra pažymėtos. Statybos leidimas I. P. buvo perrašytas teisėtai, kadangi namas niekada nebuvo projektuojamas ar statomas valstybinėje žemėje. Sprendime teismas konstatuoja, jog statybos leidimas I. P. vardu perregistruotas neteisėtai, kadangi teismo nuomone, 2005-06-06 namas buvo statomas iš dalies valstybinėje žemėje. Namas ir stoginė yra atskiri statiniai. Pirmasis yra pastatas, o antrasis  – inžinierinis statinys.  Jų projektavimui bei statymui taikyti skirtingi reikalavimai, todėl stoginės konstrukcijų padėtis visiškai neturi įtakos namo teisiniam vertinimui. Gyvenamojo namo savininkai yra sutuoktiniai, todėl aplinkybė, kieno vardu registruotas žemės sklypas ar galiojantis, pagal teisės aktų reikalavimus išduotas statybos leidimas, neturi teisinės reikšmės. Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, pripažinimą atliko komisija, kuri tikrinimo metu nenustatė jokių pažeidimų, todėl laikytina, kad T. P. ir I. P. pastatas pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo esminius reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus.
4. Sprendime yra nurodoma, jog gyvenamojo namo kolonos stovi ant projektuojamo kelio, kuriuo negali naudotis tretieji asmenys D. D., M. N. ir N. P.. Apeliantai netrukdo naudotis keliu, nes jokio kelio nėra. Kelias iki apeliantų sklypo buvo formuojamas detaliuoju planu. Šiame detaliajame  plane nurodoma, kad „kelias privažiavimas iki sklypo įrengiamas savininko lėšomis“. Detaliojo plano rengimo metu šis privažiavimas numatytas tik iki apeliantų sklypo. Šis kelias buvo įrengtas  apeliantų lėšomis, tačiau vėliau, jau įrengus šį privažiavimą, galimai klastojant kadastrinius planus, buvo pažymėtas kitas kelias, kuris eina pro apeliantų sklypą link kaimyninių  P., D.,  ir N. sklypų (dokumentuose nurodomas  „projektuojamas kelias“). Nesant projektuojamo bendro naudojimo kelio apelianto namo kolonos negali jo užtverti, taip trukdant tretiesiems suinteresuotiems asmenims juo naudotis, taigi sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Teismas nepagrįstai vadovavosi Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, kuriame nurodytas kelias šalia apeliantės I. P. žemės sklypo, kadangi dėl galimo klastojimo įbraižant šį kelią yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.
5. Teismas nusprendė nugriauti visą žemės sklypą juosiančią 51 metrų tvorą visiškai nemotyvuodamas bei nepasisakydamas dėl atskirų tvoros dalių teisėtumo. Visos bylos metu nei Kauno apygardos prokuratūra, nei Statybos inspekcija niekada nenurodė, dėl ko reikėtų griauti visą tvorą, o reikalavo tik pašalinti tą jos dalį, kurti patenka į valstybinę žemę. Šiuo atveju į valstybinę žemę patenka tik 4 metrų tvoros dalis, likusioji tvora yra I. P. sklype ir vakarinėje pusėje ribojasi su kaimynės A. B. žemės sklypu, o pietinėje pusėje yra T. P. ir K. bendrame plane. 14 m ilgio tvora vakarinėje sklypo dalyje yra pastatyta I. P. žemės sklype, todėl negali būti vertinama kaip savavališka statyba. Siekiant apsisaugoti nuo vėlesnių ginčų dėl konfliktinių santykių su kaimynais, buvo papildomai gautas gretimo sklypo savininko sutikimas. Tai yra patvirtinta Kauno apygardos teismo nutartyje, patvirtinusioje taikos sutartį tarp apeliantų ir A. B.. Taigi, 14 m. tvora vakarinėje žemės sklypo dalyje nelaikytina savavališka statyba, reikalaujančia šios dalies tvoros nugriovimo. Apeliantas T. P. nugriovė metalinę tvorą, esančią rytinėje žemės sklypo pusėje, todėl reikalavimas nugriauti šią tvoros dalį yra nepagrįstas. Tvoros dalis šiaurinėje dalyje yra I. P., T. P. bei J. K. priklausančiame žemės sklype, todėl ji nėra laikytina savavališka statyba. Ši tvora yra inventorizuota ir įregistruota viešajame registre kaip apeliantų nuosavybė, todėl teismo sprendime nepagrįstai teigiama, jog ji yra valstybinėje žemėje, kadangi ji yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 4 metrų tvoros dalis, esanti šiaurės vakarų dalyje, jos pastatymo metu buvo privačioje žemėje, tačiau dėl žemės sklypo ribų koregavimo dabar yra valstybinėje žemėje, todėl jos vertinimui būtina įvertinti pagal sklypo ribas buvusias statinio pastatymo metu. 4 metrų tvoros dalis vakarinėje/šiaurinėje sklypo dalyje šiuo metu yra valstybiniame sklype, bet tvoros statymo metu tai buvo riba su B. žeme, todėl vėliau pagal žemėtvarkos raštą 2007-10-30 atlikto korekcijoms negalėjo pastatytos tvoros paversti neteisėta.
6. Apeliantas T. P., pastatydamas medinę tvorą šalia namų valdos, neužtvėrė bendro naudojimo kelio, kadangi kelio toje vietoje nėra. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bendro naudojimo kelio egzistavimą jo nurodomoje vietoje, šalia T. P. medinės tvoros. Statybos inspekcija 2009-11-25 apeliantams T. P. ir I. P. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 dėl savavališkai vykdomų darbų, t. y. išgrindimo betoninėmis trinkelėmis bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininkas 2009-12-08 priėmė įsakymą Nr. V-670, kuriuo iš statytojų I. P. ir T. P. reikalauja  iki 2010-04-09 išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantai neturėjo pareigos iki 2010-04-09 išardyti trinkelių, nes 2009-12-08 įsakymo Nr. V-670 teisėtumas yra ginčijamas teisme. Įsakymas V-670 yra tik teisės akto projektas, nesukuriantis jokių teisių ar pareigų, kadangi jis nebuvo pasirašytas, todėl nepagrįsti teismo argumentai, kad vien panaikinus įsakymą, savavališkos statybos aktas netaps neteisėtu, todėl priešieškinis yra tenkntinas. Pats savaime savavališkos statybos aktas nesukuria teisinių pasekmių apeliantams. Po ginčijamo akto surašymo vieno mėnesio laikotarpyje bet kuriuo metu gali būti atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti veiksmai, o būtent priimtas sprendimas nugriauti arba pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį arba jo dalį. Taigi, pripažinus įsakymą neteisėtu, statybos inspekcija neturėtų teisės reikalauti išardyti trinkeles, kadangi šiam reikalavimui būtų suėjusi senatis.
7. Pagal detaliojo plano sprendinius T. P. buvo įpareigotas įsirengti kelią iki savo sklypo. Tuo tikslu, jis 2008-09-19  Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriui pateikė prašymą savo lėšomis kietąją kelio dangą uždengti vietinės reikšmės kelią (tuo metu žvyro dangos) (duomenys neskelbtini), šalia savo namų valdos sklypo. Šis prašymas buvo patenkintas, ką įrodo Kelių ir transporto skyriau vedėjo patvirtinimas ant prašymo „Neprieštarauju“. Gavęs leidimą, savo lėšomis kelią iki sklypo išklojo trinkelėmis, tačiau tolimesnių kelio darbų neatliko. Sprendimas išardyti trinkeles vertintinas kaip neatitinkantis pačios institucijos leidimų bei nurodymų.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apygardos prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apeliantai nurodo, jog teismas nepagrįstai kaip įrodymu rėmėsi 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai“ atlikto patikrinimo planu, kadangi minėtas patikrinimas buvo atliekamas ne pagal tuo metu Nekilnojamojo turto kadastre registruotas sklypo ribų koordinates. Ieškovė nesutinka su šiuo apeliantų argumentu, nes Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-525/2012 ir priimta 2012-11-30 nutartis (toliau - Nutartis), kuria atmestas I. P. kasacinis skundas ir yra konstatuotos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog teisingos yra detaliajame plane nurodytos sklypo koordinatės, kurios sutampa su koordinatėmis, kuriomis vadovavosi UAB „Žemės matavimai“ 2009- 04-02 atlikdami patikrinimą ir rengdami apeliantų nurodytą planą, todėl nesutinka su apeliantų argumentu, jog šios aplinkybės galėjo turėti ir turėjo esminės reikšmės teismo sprendimui ir jo pagrįstumui.
2. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 3 d. 2 p., 22 ir 24 str., statinio statybos ir pripažinimo tinkamu naudoti metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 str. 32 d., 20 str. 1 d. 1 p. nuostatas, statinio projektas yra rengiamas vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais. Teismas įvertino surinktus įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymus, atsižvelgė į tai, jog ginčo sklypui yra vienintelis galiojantis detalusis planas, patvirtintas 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514, todėl statinio techninis projektas turi atitikti šio teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Nustatęs, jog statinio techninis projektas, pagal kurį T. P. buvo išduotas statybos leidimas nėra išlikęs, o ginčijamomis korektūromis yra keičiama statinio vieta sklype, ir tai, jog statinys faktiškai pastatytas nesilaikant detaliojo plano ir statinio projekto sprendinių, priimdamas ginčijamą sprendimą pagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 2 str. 71 p., 20 str. 3 dalies nuostatomis ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai konstatavo, jog ginčijamos korektūros neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, o sklype pastatytas statinys neatitinka ir teritorijų planavimo dokumento ir statinio techninio projekto sprendinių, todėl statinio techninio projekto korektūros pripažintinos negaliojančiomis, kaip neatitinkančios detaliojo plano sprendinių, o sklype pastatytas statinys yra pastatytas savavališkai. Nustačius, jog faktiškai namo dalies - stoginės kolonos yra už nekilnojamojo turto registre registruoto sklypo ribų, faktas, jog dabartinės sklypo ribos kadastre buvo įregistruotos po 2009-04-02 patikrinimo, ir būtent dėl šių pakeitimų dalis statinio - stoginės kolonos atsidūrė valstybinėje žemėje, teismo išvadai, jog statinio vieta neatitinka detaliojo plano ir statinio projekto sprendinių, neturi jokios įtakos, nes sklypo šiaurinė riba Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2009-04-07 rašto Nr. S6-930 pagrindu į pietus buvo paslinkta 80-90 cm., o užstatymo zona buvo numatyta 3.5 m nuo šiaurinės sklypo ribos.
3. Ieškovė nesutinka su apeliantų argumentu, jog teismas konstatuodamas, jog yra pažeista detaliajame plane numatyta užstatymo riba, atskaitos tašku turėjo laikyti namo sieną o ne stoginės kolonas. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 32 p., 23 str. 1 d. 5 p., Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.5 punktu, detaliuoju planu, nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimas, tame tarpe statinių statybos vieta (žemės sklypo dalis, kurioje numatoma statyti pastatus (statinius). Taigi, net ir tuo atveju, jei stoginė būtų vertinama ne kaip namo dalis, o kaip atskiras inžinierinis statinys, vadovaujantis šiomis teisės normomis, stoginė, kaip statinys gali būti statoma tik detaliajame plane numatytoje statinių statybos vietoje. Todėl teismas visiškai pagrįstai faktine užstatymo riba laikė šiauriausiai esančią statinio (stoginės) ribą - kolonas, todėl teismo išvada, jog ginčo atveju yra pažeisti detaliojo plano sprendiniai, yra pagrįsta ir teisinga.
4. Iš byloje esančios planinės medžiagos (detaliojo planavimo bylos, žemėtvarkos projektų, nekilnojamojo turto kadastro ištraukų ir kt.) matyti, jog iki apeliantų sklypo ir už jo esančių tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų yra numatytas projektuojamas 4 metrų bendro naudojimo kelias. Teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog faktiškai ginčo teritorijoje esantis kelias nesutampa su teritorijų planavimo dokumentuose projektuojamu keliu, projektuojamo kelio dalis, kartu su atsakovų sklypo dalimi apjuosta medine tvora su įbetonuotais metaliniais stulpais. Iš byloje esančio Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-11-13 savavališkos statybos akto Nr. SSA-24/2008 KR, taip pat iš šios institucijos 2009-11-18 patikrinimo vietoje akto matyti, jog apeliantų sklypą juosianti tvora užtveria projektuojamą bendrojo naudojimo kelią, bendrojo naudojimo kelio dalis, turinti eiti šalia apeliantų sklypo, yra išgrįsta trinkelėmis ir naudojama kaip apeliantų sklypo dalis. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog apeliantų sklypo detaliuoju planu minimas privažiavimas buvo numatyta tik iki apeliantų sklypo. Iš pagrindinio detaliojo plano brėžinio matyti, jog projektuojamas 4 metrų pravažiavimas yra pažymėtas lygiagrečiai šiaurinei apeliantų sklypo ribai tolyn rytų kryptimi kur ir yra trečiųjų asmenų sklypai. Būtent ši projektuojamojo kelio atkarpa, einanti lygiagrečiai šiaurinei apeliantų sklypo ribai ir yra išklota trinkelėmis, aptverta tvora ir buvo naudojama kaip apeliantų sklypo dalis. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu, dalis tvoros buvo nuardyta, taip sudarant galimybę pravažiuoti. Be to, jau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-525 konstatuota, jog projektuojamas bendrojo naudojimo kelias, besiribojantis su atsakovų sklypu buvo pažymėtas parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, kurie atsakovams buvo ir yra žinomi, o atsakovai įgyvendindami savo subjektinę nuosavybės teisę siekia peržengti įstatymų nustatytas ribas varžydami kitų asmenų teises ir laisves ateityje naudotis plane pažymėtu projektuojamu keliu prie ginčo žemės sklypo ribos, bet nepatenkančiu į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovai neteisėtai užtvėrė projektuojamą bendrojo naudojimo kelią, išgrindė betoninėmis trinkelėmis ir pagal jų išklojimo perimetrą atliko pabetonavimą, kas yra laikytina savavališka statyba.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija prašo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. I. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1 ha žemės ploto sklypas (Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). 2004 m. sausio mėn. geodezininkas V. M., atlikdamas žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, nubraižė žemės sklypo planą, kuriame kaip gretimybė nurodyta „projektuojamas kelias“. Ant šio plano T. P. pasirašė, kad sutinka su projektuojamu keliu ir visomis paženklintomis žemės sklypo ribomis, kurios aprašytos 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo akte (t. 5, b. l. 158). T. P. 2004-12-28 išduotas statybos leidimas Nr. GN-299 perregistruotas 2005-06-06 I. P. vardu (b. l. 58-59, t. 4). Teismas nustatė, kad palyginus 2004-05-05 žemės sklypo detalųjį planą su 2009-04-02 UAB Žemės matavimai“ patikrinimo aktu (b. l. 13, t.3) nustatyta, kad apeliantų namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje. Techninis projektas, pagal kurį T. P. išduotas statybos leidimas Nr. GN-299, nėra išlikęs. Sulyginus 2009-11-18 atlikto patikrinimo vietoje (b. l. 11, t.3) faktus bei 2009-04-02 patikrinimo planą (b. l. 63, t.1) su 2005 m. G. K. dirbtuvių „Arche“ techninio projekto koregavimo projektu (statinio byla, b. l. 3-10), projekto korektūroje apeliantų statomas gyvenamasis namas suprojektuotas sklypo ribose, o patikrinimo plane ­šio statinio kolonos išsikiša į valstybei priklausančią žemę 0,58 m, t. y. už sklypo ribos.
2. Apeliantai teigia, kad UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 atliktas patikrinimo planas yra neteisėtas, nes jame nurodytos I. P. žemės sklypo koordinatės neatitinka to laikotarpio VĮ „Registrų centras“ užregistruotų koordinačių, kurios vėliau buvo pakoreguotos siekiant patvirtinti pažeidimus. Toks apeliantų argumentas nėra svarus. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2012-04-25 rašte Nr. (3.1.6) S-1573 (b. l. 154-155, t. 5) pripažinta, kad pagal parengto 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai“ duomenis ir palyginus su prie 2007-10-30 rašto Nr. S6-3046 (b.l. 186, 191, t.5) pridėto plano duomenimis, kolonos patenka į žemės sklypo Nr. 5270/0010:213 teritoriją. Bet, jeigu palyginus su 2009-04-07 rašto Nr. S6-930 (b. l. 163, 203, t. 5) duomenimis, kolonos jau nepatenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritoriją. Apeliantai klaidina, nes kaip tik 2009-04-07 raštu Nr. S6-930 buvo pripažintas negaliojančiu 2007-10-30 raštas Nr. S6-3046 ir, pasak trečiojo asmens VĮ „Registrų centro“ atstovės, žemės sklypo koordinatės buvo atstatytos į 2004 m. duomenis, o tai reiškia, jog apeliantų namas pastatytas ne projekte nurodytoje vietoje (b. l. 8, t. 3). T. P. pasirašius ir patvirtinus, jog sutinka su pažymėtomis vietoje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, buvo nustatytos plane pirmą kartą ginčo žemės sklypo koordinatės. Sklypo ribos pažymėtos nenuginčytu 2004-05-13 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 02-05-3881 pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 punktą, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais , kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
3. Apeliantai, siekdami įrodyti teismo sprendimo nepagrįstumą, nurodo, kad teismas nemotyvuotai vertino gyvenamojo namo stoginės, kaip atskiro statinio  – stoginės konstrukcinės dalies vietą. Apeliantai nurodo, kad stoginė nėra namo dalis ir teismas rėmėsi G. K. dirbtuvių „Archė“ parengtu techniniu projektu, kuriame stoginė projektuojama kaip gyvenamojo namo dalis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota, kad rengiant detaliuosius planus nustatomas privalomas teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimas. Detaliajame plane, o tai reiškia sklypo ribose, nustatoma statinių statybos zona (23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliantai savaip interpretuoja pastato ir inžinierinio statinio sampratas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, statinys, tai pastatas arba inžinierinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Kadangi stoginė yra inžinierinis statinys, jis privalo, kaip gyvenamasis namas savo tūriu būti žemės sklypo ribose., t. y. atitikti žemės sklypo detaliojo plano ir žemės reformos projekto sprendinius, nes kitaip, kaip nustatė teismas, prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimams.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jau yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-525/2012 ir priimta 2012-11-30 nutartis, kuria I. P. kasacinis skundas atmestas. Šia nutartimi yra jau konstatuotos tokios aplinkybės: UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 atliktas patikrinimo planas ir jame nurodytos Sklypo koordinatės yra teisingos, atitinkamai - visi atsakovų inicijuoti ar inicijuojami ginčai yra nepagrįsti ir jų nurodomos aplinkybės dėl sklypo koordinačių yra paneigti įsiteisėjusiame (ir kasacine tvarka peržiūrėtame) teismo sprendime, o jų nustatinėti iš naujo nėra jokio teisinio pagrindo; projektuojamas kelias, besiribojantis su atsakovų sklypu buvo pažymėtas parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose, kurie atsakovams buvo ir yra žinomi, o atsakovai įgyvendindami savo subjektinę nuosavybės teisę siekia peržengti įstatymų nustatytas ribas varžydami kitų asmenų teises ir laisves ateityje naudotis plane pažymėtu projektuojamu keliu prie ginčo žemės sklypo ribos, bet nepatenkančiu į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
2. Dėl namo vietos ir statybų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju sklypui ir namo statybai buvo parengtas detalusis planas. Detaliajame plane nurodžius vieną iš sprendinių atstumą nuo statinių statybos zonos iki sklypo ribos minimalų 3,5 m atstumą bet kokie statybos projektai turėjo būti rengiami ir statiniai turėjo būti statomi išlaikant 3,5 m atstumą iki sklypo ribos. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 punktas numato, kad namo bei kitų statinių (vadinasi tiek pastatų tiek ir statinių (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis)) išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose <...> sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktas taip pat numato, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant <...> pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Taigi, nepriklausomai nuo to, kaip vertintumėme apeliaciniame skunde nurodomą statinį - stoginę: ar kaip namo dalį, ar kaip atskirą statinį (nesudėtingą ar neypatingą), jis bet kuriuo atveju turi ir turėjo būti statomas vadovaujantis Detaliuoju planu bei išlaikant minimalius normatyvinius atstumus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punktas numato, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui (net jei stoginę ir laikytume nesudėtingu statiniu) privalomi statant valstybinėje žemėje. Esant konstatuotai aplinkybei, kad namo kolonos į valstybinę žemę išsikiša 0,58 m, darytina išvada, kad tokia statyba prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Apeliacinio skundo argumentas, kad atliktiems matavimams turėtų ir galėtų būti taikoma 0,60 m matavimų paklaida yra taip pat nepagrįstas, kadangi statinys net ir tokiu atveju lieka pastatytas neišlaikant pirmiau minėto 3 metrų norminio atstumo iki sklypo ribos, kita vertus, kodėl turėtų būti taikomas būtent 0,60 m paklaidos dydis, apeliaciniame skunde nėra argumentuota. Papildomai pažymėtina dar ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 47 dalį urbanizuotos teritorijos tai yra statiniais užstatytos miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijos. Kodėl kompaktiškai užstatytas (duomenys neskelbtini) kaimas turėtų būti laikomas neurbanizuota teritorija, argumentų apeliaciniame skunde pateikta nėra.
3. Dėl reikalavimo nugriauti 51 m ilgio tvorą. KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pagal 2008-08-06 gautą N. P. skundą atliko patikrinimą ir nustatė, kad T. P. ant valstybinės žemės, adresu (duomenys neskelbtini), užtvėrė bendro naudojimo kelią, pastatydamas medinę ir tinklo (su įbetonuotais metaliniais stulpais) tvorą šalia sklypo. KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai kartu su Inspekcijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistais 2009-11-18 pakartotinai nuvykę į vietą, remiantis Kauno rajono kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, patvirtintu 2003-11-25 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-05-7692, atliko patikrinimą ir nustatė, kad prie žemės (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančios I. P. statinių savininkams esant I. P. ir jos sutuoktiniui T. P. yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, tačiau iš plano duomenų matyti, kad faktiškas privažiavimo kelias nesutampa su numatytu minėtame projekte planu, šis kelias kartu su atsakovų sklypo dalimi apjuostas medine tvora (su įbetonuotais metaliniais stulpais), kuri aptveria bendro naudojimo kelią. Minėto patikrinimo metu buvo užfiksuoti ir kiti savavališkos statybos pažeidimai ant valstybinės žemės, aplink ją, valstybine žeme pasinaudojant, kaip nuosava ir sukuriant vientisą, išbaigtą sklypą, jo estetinę išvaizdą.
4. KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2008-11-13 ir 2010-02-23 atlikę patikrinimus vietoje surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-24/2008 KR, Nr. SSA-100-100223-00041. Su 2008-11- 13 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-24/2008 KR T. P. supažindintas pasirašytinai. 2010-02-23 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-100223-00041 išsiųstas registruotu paštu, 2010-03-02 įteiktas asmeniškai. 2008-06-16 KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas statytojui T. P. surašė reikalavimą iki 2008-06-30 savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą nuo bendro naudojimo kelio. Su minėtu dokumentu T. P. supažindintas pasirašytinai. Reikalavimas įvykdytas nebuvo. 2008-11-13 savavališkos statybos akte, Nr. SSA-24/2008 KR nustatyta, kad T. P. savavališkai medine ir metalo tinklo tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią. 2010-02-23 savavališkos statybos akte, Nr. SSA-100-100223- 00041, nustatyta, kad I. P. ir T. P. savavališkai pastatė apie 51 metro ilgio ir 1,30 metro aukščio (be mūro pamato, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys tvoros dalis) medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Sklypas yra šlaite, todėl jį juosianti tvora su stulpais įbetonuota į mūro pamatą, kuris yra skirtingo aukščio. Apie 37 metro ilgio medinių lentų tvoros dalis su vartais, kuriais užtvertas bendro naudojimo kelias, buvo nustatyta, kad pastatyta valstybinėje žemėje, ją apjuosiant, šalia sklypo šiaurinėje pusėje. Likusi 14 metro ilgio medinių lentų ir metalinio tinklo tvora pastatyta ant I. P. nuosavybės teise priklausančio Sklypo ribos.
5. Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės 12 punkte buvo reglamentuota, kad tvora - laikoma inžinieriniu statiniu, kuri negali būti laikoma pastatu, ir jos tinkama statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Minėtas inžinerinis statinys pagal didžiausio aukščio reikalavimus, iki 1,8 metro priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, 1,8 metro ir daugiau iki 2,00 metro priskiriami II grupės nesudėtingam statiniui. To paties statybos techninio reglamento 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte yra nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį (kaip yra ginčo atveju), tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį - atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Kadangi, ginčo atveju tvora, nuo aukščiausiojo žemės paviršiaus yra 1,3 metro aukščio, kaip inžinerinis statinys turi būti priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pažymėtina, kad minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Statytojai valstybinėje žemėje pastatę 37 metro ilgio tvoros dalį, 1,4 metro aukščio (vien tik medinių lentų konstrukcijos dalis, be mūro pamato, j kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi) nesilaikė minėto reglamento reikalavimų. Lietuvos Respublikos statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos, bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma, tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą. Statytojai 14 metrų ilgio tvoros dalį vakarinėje sklypo dalyje pastatė ant sklypo ribos be rašytinio gretimo sklypo savininko sutikimo, todėl pažeidė minėtame statybos techniniame reglamente nurodytus papildomus reikalavimus inžineriniam statiniui.
6. Inspekcijos nuomone, visi kiti šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atlikti atsakovų veiksmai, dėl sklypo dalies įsigijimo, prieš eilę metų priimtos nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo pateikimas, vertintini tik kaip vengimas šalinti savavališkos statybos padarinius ir jie nepaneigia tos aplinkybės, kad tvoros statybai nebuvo gauti žemės sklypų, kuriuose tvora ir buvo pastatyta savininkų (ar besiribojančių sklypų savininkų sutikimai) sutikimai, atitinkantys tokiam sandoriui keliamus formos ir turinio reikalavimus, kaip tai numatyta galiojančiame Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punkte (statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka), 33 ir 34 punktų nuostatas (kai naujo nesudėtingo statinio statybos <...> atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): žemės sklypo bendraturčių - kai žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem (keliems) bendraturčiams; <...>besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); <...> atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede; žemės sklypo savininko ar valdytojo - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype. <...> šiame skyriuje nurodyti rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o, jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, - visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Rašytinių sutikimų forma nereglamentuojama. Rašytiniai susitarimai pasirašomi Civilinio kodekso VI knygos II dalyje nustatyta tvarka. To paties reglamento 11 priedas numato, kad rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvaru ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą). Kita vertus Inspekcijai nebuvo pateikti objektyvūs faktines aplinkybes patvirtinantys duomenys ir prašymas panaikinti surašytus reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kurių pagrindu Inspekcija galėtų konstatuoti, kad pareikšti reikalavimai yra įvykdyti ir juos galima panaikinti, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 39 punktas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.
7. Dėl pravažiavimo. KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai kartu su Inspekcijos Kontrolės skyriaus, Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus, Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus specialistais 2009-11-18 nuvykę į vietą, remiantis Kauno rajono kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, patvirtintu 2003-11-25 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02-05-7692, atliko patikrinimą ir nustatė, kad prie Sklypo yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, tačiau iš plano duomenų matyti, kad faktiškas privažiavimo kelias nesutampa su numatytu minėtame projekte keliu, šis kelias kartu su atsakovų sklypo dalimi apjuostas medine tvora (su įbetonuotais metaliniais stulpais), kuri aptveria numatytą bendro naudojimo kelią, kelias išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, sukuriant vientisą, išbaigtą sklypą, jo estetinę išvaizdą ir naudojamas, kaip gyvenamojo namo kiemas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Žin., 2001, Nr. 101-3597 redakcija galiojo iki 2009-12-31) buvo reglamentuota, kad apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus, nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus. Analogiškas reikalavimas nurodytas statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ V dalies 16.1 punkte, kuriame teigiama, kad pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą tą pačią dieną nufotografuoja savavališką statybą ir dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą. Vadovaujantis prieš tai minėtais norminiais dokumentais, KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai 2009-11-25 atliko patikrinimą vietoje ir surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46. 2009-05-29 surašytame savavališkos statybos akte Nr. SA- 46 nustatyta, kad T. P., I. P. savavališkai ūkio būdu vykdo statybos darbus (t. y. ant numatyto bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), supylė paruošiamąjį sluoksnį, kelią išgrindė betoninėmis trinkelėmis). Minėtas kelias naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. 2009-11-25 savavališkos statybos aktas Nr. SA-46 ieškovams įteiktas pasirašytinai 2009-12-03.2009-12-08 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-670 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“, kuriuo statytojus įpareigojo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2009-12-27 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-699 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymo Nr. V-670 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ pakeitimo“, kuriuo pataisyta pirmajame įsakyme netiksliai nurodyta data ir patikslinta į 2010-04-09. Statytojai minėto reikalavimo iki nurodytu termino neįvykdė.
8. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje buvo nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 17.4 punkte reglamentuota, kad takų dangos yra laikomos inžineriniais statiniais, kurie negali būti laikomi pastatais ir jų tinkamos statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Ginčo inžinerinis statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau minėto reglamento 1 ir 2 lentelei pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtuose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus bei žemės sklypo valdytojo sutikimas. Statytojai atlikdami savavališkus statybos darbus, užfiksuotus 2009-11-25 savavališkos statybos akte Nr. SA-46, minėtų dokumentų neturėjo, todėl laikoma, jog statybos darbai buvo atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų normų ir pažeidžiant įstatymų reikalavimus.
9. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 21 punkte buvo nurodytos statytojo prievolės atliekant nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą. Minėto reglamento 21.2 punktas numatė, kad statytojas privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype. Statytojai valstybinėje žemėje prie Sklypo neturėdami valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, supaprastinto projekto su įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimais bei valstybinės žemės valdytojo sutikimo, savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio, esančio valstybinėje žemėje, šalia Sklypo supylė paruošiamąjį sluoksnį, kelią išgrindė betoninėmis trinkelėmis. Minėtas kelias naudojamas kaip gyvenamojo namo kiemas. Statytojai savavališkai išgrįsdami takų dangą, nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 ir 12 straipsnių reikalavimų bei statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ reikalavimų. Pastatytas statinys ir pagal šio metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį atitinka savavališkos statybos sąvoką, kadangi jie ir lieka pastatyti be statybą leidžiančio dokumento. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: 1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju - leidimas statyti naują statinį; 2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju - leidimas rekonstruoti statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju - leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą; 4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais - rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas); 5) tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai; 6) norint tęsti sustabdytą statybą - leidimas tęsti sustabdytą statybą. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punktas numato, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Neypatingo statinio statybai yra reikalingas statybos leidimas, o nesudėtingo statinio statybos atveju, kaip tai reglamentuoja Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 punktas yra reikalingi rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui statant valstybinėje žemėje. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo patvirtinimas ant prašymo, kad jis „neprieštarauja“ nėra ir niekuomet nebuvo statybą leidžiančiu dokumentu Statybos įstatymo 23 straipsnio prasme.
10. Nepagrįstas atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamas įsakymas yra tik teisės akto projektas ir jokių teisių ar pareigų nesukėlė, kadangi jis nebuvo pasirašytas. Ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas buvo pasirašytas, užregistruotas ir išsiųstas atsakovams nepažeidžiant Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių reikalavimų ir 13, 15, 16 ir 17 punktų nuostatų, t. y. įstaigoje parengtas dokumentas buvo užregistruotas po to, kai jis buvo pasirašytas, pasirašytas buvo vienas dokumento egzempliorius, pasirašytas dokumentas buvo užregistruotas ir jam suteiktas registracijos numeris, o jo kopija (nuorašas) patvirtintas antspaudu ir išsiųstas adresatui.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. T. P. iš J. J. nusipirko ginčo žemės sklypą suformuotą atlikus preliminarius matavimus. Pagal T. P. 203-10-14 prašymą buvo atlikti kadastriniai matavimai, tikslu patikslinti žemės sklypo ribas ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo planas. T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydamas  žemės sklypo plane. Žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004-05-14 buvo įregistruotas VĮ Registrų centyro kadastro žemėlapyje. Atliktas ir žemės sklypo paskirties keitimo detalusis planas, kurio organizatoriumi buvo T. P.. Su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. sutiko pasirašydamas. Tai reiškia, jog T. ir I. P. buvo žinomos nustatytos žemės sklypo ribos. Kauno apskrities  viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-30 raštu Nr. S6-3046 kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją dėl šio ir kitų šešių (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje esančių žemės sklypų ribų pakeitimo. Kartu su raštu pateiktame plane koordinačių lentelėje nurodytos kitos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu tai buvo padaryta. Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl buvo pakartotinai 2007 m. derinamas ir galimai keičiamas pareiškėjų žemės sklypo planas.
2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 punkte (redakcija, galiojusi iki 2008-12-06) buvo nustatyta, kad tam tikrais atvejais, pvz., kai yra neleistinų ribų nesutapimų, pasikeičia  žemės sklypo konfigūracija  ir kt., žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje negalėjo būti žymimos, o kadastro tvarkytojas turėjo parengti išvadą, nurodydamas tikrinto žemės sklypo ploto netikslumus, ir pateikti ją žemėtvarkos skyriui, kuris turėjo priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, turėjo būti surašomas žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktas ir jo pagrindu parengiamas naujas žemės sklypo planas. Netikslumus turėjo ištaisyti žemės sklypo planą parengęs juridinis asmuo. Vadovaujantis šia nuostata, žemėtvarkos skyrius turėjo teisę pagal kadastro tvarkytojo išvadą priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates. Nacionalinėje žemės tarnybos Kauno rajono skyriuje nėra išlikę aiškinamosios medžiagos, iš kurios būtų galima nustatyti, kokios konkrečios nurodyto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates buvo prašoma keisti Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-10-30 raštu S6-3046. Be to, neišlikusi nei kadastro tvarkytojo išvada, nei žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo aktai, kurių pagrindu turėjo būti rengiamas naujas žemės sklypo planas.
3. Atsižvelgdamas į nurodytus pažeidimus bei galiojantį detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo T. P., Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2009-04-07 raštu Nr. S6-930 kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytoją, prašydamas 2007-10-30 raštą Nr. S6-3046 dėl žemės sklypų ribų pakeitimo laikyti negaliojančiu ir palikti kadastro žemėlapyje įregistruotus sklypus pagal pateiktus planus. Prie šio rašto buvo pateiktas pareiškėjų sklypo planas, 2004-05-14 įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje su ribomis.
4. Apeliantai teigia, kad UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 patikrinimo planas yra neteisėtas, kadangi jame nurodytos I. P. žemės sklypo koordinatės neatitinka to laikotarpio VĮ „Registrų centras“ užregistruotų koordinačių, kurios vėliau buvo neteisėtai pakoreguotos. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Žemės matavimai“ 2009-04-02 patikrinimo planas atliktas galiojant 2004 m. sklypo detaliuoju planu nustatytoms apeliantų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), riboms.
23. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo N. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas teisingai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo visas byloje esančias faktines aplinkybes, įrodymus, teisingai juos įvertino bei tinkamai pritaikė reikiamas materialines ir procesines normas ginčui spręsti. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo daug aplinkybių, susijusių su jų žemės sklypo, jų manymu, neteisėtai pakeistomis ribomis ir, jų manymu, (duomenys neskelbtini) kaimo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto klastojimu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas aplinkybes galutine ir neskundžiama nutartimi jau išsprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2012-11-30 nutartimi (toliau tekste - nutartis) atmetė kasatorės I. P. kasacinį skundą ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartį. Šioje byloje I. P. ir jos sutuoktinis T. P. ginčijo savo žemės sklypo ribų teisėtumą ir siekė praplėsti savo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas užgrobtos ir savavališkai užstatytos valstybinės žemės sąskaita. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad kasatorės (I. P.) teisės į nuosavybę nebuvo apribotos ar suvaržytos.
2. Dėl apeliantų teiginio, kad UAB „Žemės matavimai" 2009-04-02 atliktas patikrinimo planas yra neteisėtas. Patikrinimo planas atliktas vadovaujantis 2009-04-02 galiojusiu ir šiuo metu tebegaliojančiu P. žemės sklypo detaliuoju planu su jame nurodytomis sklypo ribų koordinatėmis. Plano rengimo iniciatorius buvo T. P. Plano teisme šiuo metu niekas neginčija.
3. Dėl apeliantų teiginio, kad vertinant namo vietą sklype ir jo atstumus nuo sklypo ribų reikia atsižvelgti į namo sienų vietą, kuri nuo Žemės sklypo ribos atitraukta 4 metrus, o ne atskiro statinio - stoginės konstrukcinės dalies vietą, nes kolonos (kurių vieta matuota ydingai) yra atskiro inžinerinio statinio — stoginės, o ne namo dalis: tiek šioje byloje, tiek kitose su P. savavališkomis statybomis susijusiose civilinėse ir baudžiamosiose bylose pačių apeliantų pateiktuose namo projekto kopijose namo dalis, kurią apeliantai vadina „stogine“ yra namo neatsiejama dalis, su pamatais. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiame 2012-05-08 KRS atsakyme advokatui A. R. Nr. USD-263 konstatuojama: „Gyvenamo namo ir jo priklausinių labiausiai išsikišusios dalys (pvz.: stogas, laiptai ir kt.) nuo gatvių raudonųjų linijų turi būti statomi ne arčiau kaip 3 m“.
4. Dėl apeliantų teiginio, kad 14 m ilgio tvora vakarinėje sklypo dalyje yra pastatyta I. P. žemės sklype, todėl negali būti vertinama kaip savavališka statyba: trečiasis asmuo S. B. teisme paliudijo, kad nei jis, nei jo motina A. B. leidimo nei žodžiu, nei raštu statyti tvorą ties savo sklypo riba P. nedavė.
5. Dėl apeliantų teiginio, kad tvoros dalis šiaurinėje dalyje yra I. P., T. P. bei J. K. priklausančiame žemės sklype, todėl ji nėra laikytina savavališka statyba. Pagal NŽT 2012 m. vasario mėn. atliktą patikrinimą ši tvoros dalis stovi valstybinėje žemėje, o dėl galimai neteisėtų sklypų ribų keitimų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
6. Dėl apeliantų argumentų, kad jų namas komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti: 2012-12-18 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi atmetė nuteistojo J. V. kasacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą 2012-04-25 Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-133-2012 ir 2011-11-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-600-651-2011, kurioje nuteisti savo parašais padėję įteisinti I. ir T. P. savavališkas statybas bei valstybinės žemės užgrobimą valstybės tarnautojai J. V. ir T. G.. 2012-04-25 Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-204-133-2012 konstatuojama, kad „Iš nuosprendyje aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog dėl J. V. veiksmų buvo pažeisti valstybiniai (statinio laikomosios kolonos pastatytos ant valstybinės žemės) ir fizinių asmenų (nėra pravažiavimo link kitų savininkų sklypų) interesai, todėl pagrįstai konstatuota, jog didelę žalą patyrė tiek valstybė, tiek fiziniai asmenys - nukentėjusieji D. D., N. P., M. N., kurie nebeturi galimybės privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismo išvada, kad J. V. netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą tarp jo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra akivaizdus priežastinis ryšys, yra visiškai pagrįsta“.
7. Faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad atsakovai I. P. ir T. P. nuo pat savo žemės sklypo įsigijimo 2003 m. iki dabar žinojo, suprato ir sutiko su savo žemės sklypo ribomis, kad šalia jų žemės sklypo būtų projektuojamas kelias, kad jų žemės sklypas nesiriboja su J. K. žemės sklypu ir kad projektuojamas kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuotą I. ir T. P. žemės sklypą, savo gyvenamąjį namą statydami daugiau nei keturi metrai už sklypo detaliuoju planu, nustatytos užstatymo zonos, namo kolonas ir pamatus po jomis pastatydami ant valstybinėje žemėje esančio bendro naudojimo kelio, šį kelią aptverdami ant betoninių pamatų pastatytomis tvoromis, savavališkai supildami kelio sankasą, savavališkai išklodami kelią betono trinkelėmis, naudodami aptvertą kelią kaip savo sodybos teritoriją, nevykdydami pakartotinų teisėtų pareigūnų reikalavimų atlaisvinti užgrobtą valstybinę žemę ir pašalinti savavališkų statybų padarinius, siekdami asmeninės naudos, planingai ir sąmoningai nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai užvaldė didelės vertės svetimą turtą - valstybinę žemę ir bendro naudojimo kėlią ir taip padarė ir tebedaro didelę tęstinę žalą tiek trečiojo asmens, tiek valstybės teisėms ir teisėtiems lūkesčiams bei interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė  (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus sprendžia dėl teisingo bylos išsprendimo.
25. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 0,10 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. P. ir T. P. (t. 1, b. l. 13-15, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašas). 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 (t. 3, b. l. 216, Detaliojo plano byla, priedas prie 3 t., b. l. 216, b. l. 1A) „Dėl sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo detaliojo plano“ buvo patvirtintas T. P. žemės sklypo detalusis planas (priedas prie t. 3, b. l. 216, Detaliojo plano byla, šioje byloje esantis detaliojo plano originalas). 2004-05-13 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-3881 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo ir pagrindinės žemes naudojimo paskirties pakeitimo (Kauno r.)“ patikslinti T. P. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, bei pakeista T. P. priklausančio žemės sklypo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį-naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija (prijungta prie 3 t. b. l. 216, Kadastro ir registro dokumentų byla, šios bylos l. 50-53). Žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymo data 2004-02-13 (1 t. b. l. 13). Atsakovui T. P. 2004-12-28 buvo išduotas statybos leidimas Nr. GN-299 (t. 3, b. l. 176) statyti gyvenamąjį namą 0,10 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio detaliojo plano (priedas prie 3 t. b. l. 216, detaliojo plano byla, detaliojo plano originalas, b. l. 8) matyti, kad gyvenamasis namas turėjo būti statomas 3,5 metro atstumu nuo šiaurinės atsakovams suformuoto ir įregistruoto nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ribos ir 3,5 metro atstumu nuo vakarinės žemės sklypo ribos. Atsakovams priklausančio žemės sklypo šiaurinė dalis ribojosi su 4 metrų pločio projektuojamu keliu valstybinėje žemėje (t. 3, b. l. 216, Detaliojo plano byla, šioje byloje esantis detaliojo plano originalas, 1 t. b. l. 45). Statomas gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2008-02-12 komisijos aktu (t. 3, b. l. 14). Vadovaujantis 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, 2008-02-22 buvo atlikta teisinė statinio–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registracija nekilnojamojo turto registre (3 t. b. l. 216, prijungta Kadastro ir registro dokumentų byla, b. l. 130, 131).
26. Nustatyta, kad 2009-11-18 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos specialistai atliko faktinės padėties patikrinimą P. priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 11) pagal 2009-04-02 parengtą žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo planą (t. 3, b. l. 13). Aplinkybių patikrinimo vietoje metu specialistai nustatė, kad pagal atliktą žemės sklypo patikrinimo planą, atsakovų gyvenamojo namo metalinės kolonos stovi 0,58 m atstumu už detaliuoju planu patvirtinto žemės sklypo ribos, t. y. ant numatyto bendro naudojimo kelio valstybinėje žemėje (t. 3, b. l. 11, 13). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2008-11-18 ir 2009-11-18 surašė patikrinimo aktus, 2008-11-13 savavališkos statybos aktą, kuriuo konstatavo, kad statytojas T. P. medine ir metaline tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią (duomenys neskelbtini) prie sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išgrindė projektuojamą 4 metrų pločio bendro naudojimo kelią valstybinėje  žemėje betoninėmis trinkelėmis (1 t. b. l. 100-102, 182-188, 3 t b. l. 11). Valstybinės Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009-11-25 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 (2 t. b. l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b. l. 6-8), bei 2010-02-23 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100223-00041 (1 t. b. l. 186-188), kuriuose konstatavo Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatų pažeidimus. Atsakovai savavališkos statybos faktą nustačiusios Institucijos priimtais aktais buvo įpareigoti pašalinti nustatytus pažeidimus, tačiau to per nustatytą terminą nepadarė. 
27. Ieškovai Kauno apygardos prokuratūra ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (4 t. b. l. 1-7), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškiniu (1 t. b. l. 163-167) ir priešieškiniu (prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, 2 t., b. l. 128, priedas bylos pabaigoje) prašė įpareigoti atsakovus T. P. ir I. P. pašalinti nustatytus savavališkos statybos padarinius, o atsakovai P. Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį (prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, 2 t., b. l. 128, priedas bylos pabaigoje) atsakovei Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymą Nr. V-670. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-10-19 sprendimu (7 t. b. l. 25-44) ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės Statybos inspekcijos ieškinį ir priešieškinį patenkino visiškai, atsakovų T. P. ir I. P. ieškinį atmetė; pripažino negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderintas I. P. ir T. P. gyvenamojo namo techninio projekto korektūras; pripažino negaliojančia Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. 2006-03-23 pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P. ir T. P. gyvenamąjį namą; pripažino negaliojančiu 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę; atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leido Statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą 51 metro ilgio medinę ir metalinio tinklo tvorą kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys sudedamąja tvoros dalimi, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P.; įpareigojo atsakovus T. P. ir I. P. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę; atsakovams T. P. ir I. P. neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leido Statybos inspekcijai pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje, supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles, ir grąžinti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę, išieškoti patirtas išlaidas iš atsakovų T. P. ir I. P.; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-05-05 įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 3 mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. per 6 mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą; kitą ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinio dalį atmetė.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio, reglamentuojančio statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, 3 dalyje įtvirtinta, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą teismas išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. 2010 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XI-992 buvo pakeistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo normos, reglamentuojančios savavališkų ir neteisėtų statybų padarinių šalinimą, kartu įtvirtinant, kad šios normos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki jų įsigaliojimo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 24 straipsnis). Taigi dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių sprendžiama pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą. 
29. Dėl to teisėjų kolegija, pasisakydama dėl statybos teisėtumo, remsis teisės aktų redakcija, galiojusia gyvenamojo namo statybos metu (2004-205 metais), o dėl padarinių šalinimo – teismo sprendimo priėmimo  metu galiojančia teisės aktų redakcija.
30. Esminis šalių ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl aplinkybių, ar yra nustatyta tiksli atsakovų žemės sklypo vieta, padėtis ir ribos, atsakovams priklausančių statinių išdėstymas žemės sklype. Tik nustačius ginčo žemės sklypo lokalizaciją, jo ribas, žemės sklype esančių statinių vietą ir padėtį žemės sklypo atžvilgiu,  galima daryti išvadas dėl  nukrypimų nuo statinio projekto fakto, statybos proceso pažeidimo masto ir pagrindo taikyti savavališkos statybos šalinimo procedūras.

           Dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų

31. Teisėjų kolegija, nustatė, kad I. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2004-11-19 dovanojimo sutarties pagrindu iš atsakovo T. P., kuris šį sklypą 2003-10-01 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš J. J. (3 t. b. l. 216, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3-5, 62-64). Iš pirkimo pardavimo sutarties 1 punkto matyti, kad, pirkdamas šį sklypą, T. P. žinojo, jog žemės sklypas yra suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus ir yra įregistruotas kadastre. Minėtos pirkimo pardavimo sutarties 4.2 punkte įrašyta, kad pirkėjas T. P. žino, jog sutarties sudarymo metu yra neatlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, kad juos atlikus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį nustatyto leistino matavimo tikslumo, skirtumas žemės sklypo savininkui nekompensuojamas. Sutartyje užfiksuota, kad pirkėjas sutiko priimti žemės sklypą be geodezinių matavimų, o kilus būtinybei, juos atlikti savo sąskaita (3 t. b. l. 216, priedas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 42-44).  2003-10-14 T. P. parašė prašymą Kauno rajono žemėtvarkos skyriui leisti atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus siekiant ,,patikslinti ribas ir pakeisti žemės paskirtį“. 2004 metų sausio mėnesį geodezininkas V. M., atlikdamas žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, nubraižė T. P. žemės sklypo planą, kuriame sklypo šiaurėje taškuose 2–3 kaip gretimybė nurodyta ,,projektuojamas kelias“. Ant šio plano kaip žemės savininkas pasirašė T. P., patvirtindamas, kad sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte ir  su nustatytu sklypo plotu (3 t. b. l. 216, priedas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 52). Šiame plane buvo pažymėtos ginčo žemės sklypo koordinatės: taško ,,1“ – X6089308.78 ir Y481750.66; taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 bei taško ,,4“ – X6089313.21 ir Y481782.40 (3 t. b. l. 216,  Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 52, antra pusė).
32. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (t. 3, b. l. 216, Detaliojo plano byla, šioje byloje esantis detaliojo plano originalas, b. l. 8), jame buvo nurodytos tos pačios žemės sklypo koordinatės kaip ir pirminiame 2003-12-02 žemės sklypo paženklinimo akte: taško ,,1“ – X6089308.78 ir Y481750.66; taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 bei taško ,,4“ – X6089313.21 ir Y481782.40. Šios žemės sklypo koordinatės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (kadastro duomenų nustatymo data 2004-02-13, 1 t. b. l. 13). Iš trečiojo asmens V. P. 2018-01-19 Kauno apygardos teismui pateikto 2018-01-01 Nekilnojamojo turto registro išrašo (11 t. b. l. 68, 74) matyti, kad ginčo žemės sklypo kadastriniai duomenys iki šiol nėra pakeisti, išraše nurodoma, jog registre įregistruoti 2004-02-13 nustatyti žemės sklypo kadastriniai duomenys.  
33. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė I. P. ir trečiasis asmuo byloje N. P. įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į įvairių instancijų teismus, prašydami pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kurie yra patvirtinti 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nustatyta, kad atsakovė I. P. 2010-04-30 kreipėsi su ieškiniu į Kauno rajono apylinkės teismą (2 t. b. l. 44), kuriame suformulavo reikalavimą patikslinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas. Ieškinio faktiniu pagrindu I. P. nurodė tas aplinkybes, kad kelias prie jai priklausančio žemės sklypo šiaurinės pusės niekada nebuvo numatytas, suprojektuotas, matininkai savavališkai ir be jokio teisėto pagrindo tarp ieškovės ir J. K. sklypų numatė ir išmatavo 4 metrų pločio atkarpą keliui įrengti. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės ieškinys Kauno rajono apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimu buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2012-02-28 nutartimi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-72-527/2012) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartimi (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-525/2012) Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas). Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog trečiasis asmuo byloje N. P. 2014 metais kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos administracinį teismą (8 t. b. l. 32), prašydamas pakeisti  žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, kurie yra patvirtinti 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514. Kauno apygardos administracinio teismo 2014-12-03 sprendimu  (Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-3281-554/2014) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-08 sprendimu (LVAT byla Nr. A-156-602/2016) N. P. ieškinys buvo atmestas (8 t. b. l. 132), paliktas galioti 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas.
34. Teisėjų kolegija iš viešos teismų sistemos Liteko duomenų bazės nustatė, kad atsakovė I. P. 2013 metais kreipėsi Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriame suformulavo reikalavimą patvirtinti 4 metrų pločio ir 28,50 metrų ilgio (114 kv. m ploto) žemės sklypo, šiaurinėje dalyje besiribojančio su I. P. nuosavybės teise turimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdymo faktą. Teisėjų kolegija vertina, kad nurodomoje byloje I. P. siekė užvaldyti valstybinėje žemėje projektuojamo kelio atkarpą, kurią, kaip paaiškėjo nagrinėjamoje byloje, atsakovai užsitvėrė tvora, vartais, išgrindė betoninėmis trinkelėmis ir iki šiol naudoja kaip savo namo kiemą. Kauno apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimu ieškovės pareiškimas buvo atmestas (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2486-475/2013). Kauno apygardos teismo 2013-10-02 teisėjų kolegijos nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimas buvo paliktas nepakeistas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1946-259/2013).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 32-35 pastraipose nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ginčo žemės sklype nuo 2004 metų galiojo ir dabar galioja 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtintas  žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detalusis planas (t. 3, b. l. 216, Detaliojo plano byla, šioje byloje esantis detaliojo plano originalas, b. l. 8), kuriame nurodytos šios žemės sklypo koordinatės: taško ,,1“ – X6089308.78 ir Y481750.66; taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 bei taško ,,4“ – X6089313.21 ir Y481782.40. Šios žemės sklypo koordinatės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (kadastro duomenų nustatymo data 2004-02-13, 1 t. b. l. 13, 3 t b. l. 216, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 52, 2018-01-01 Nekilnojamojo turto registro išrašas, 11 t. b. l. 74). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, jame nustatyti duomenys gali būti keičiami tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 32-36 pastraipose nustatytas faktines aplinkybes, atmeta apeliantų skundo teiginius, jog byloje nebuvo nustatytos tikslios atsakovų žemės sklypo ribos. Nepasitvirtino ir tie apeliantų teiginiai, kad 2009-11-18 d. atlikto patikrinimo metu (3 t. b. l. 11) be pagrindo buvo konstatuota, jog gyvenamojo namo priestato kolonos yra pastatytos už atsakovų žemės sklypo ribos ir yra užėmę dalį projektuojamo kelio valstybinėje žemėje. Iš  2009-04-02 sudaryto plano duomenų (1 t. b. l. 63, 184, 3 t. b. l. 13) matyti, kad atsakovai gyvenamojo namo konstrukcijomis yra užėmę dalį valstybinės žemės, valstybinėje žemėje yra pastatę dalį tvoros, vartus, įrengę betoninių trinkelių dangą, nustatyta, kad atsakovų gyvenamojo namo kolonos yra pastatytos 0,58 metro atstumu už šiaurinės sklypo ribos, kurios koordinatės: taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 (3 t. b. l. 13). Šių nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovai byloje pagrįstai atsakovams surašė 2009-11-25 savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 (2 t. b. l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b. l. 6-8), bei 2010-02-23 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100223-00041 (1 t. b. l. 186-188), kuriuose konstatavo Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatų pažeidimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovams pagrįstai buvos surašytas 2008-11-13 savavališkos statybos aktas, kuriame nustatyta, kad statytojas T. P. medine ir metaline tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią (duomenys neskelbtini) prie sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išgrindė projektuojamą 4 metrų pločio bendro naudojimo kelią valstybinėje  žemėje betoninėmis trinkelėmis (1 t. b. l. 100-102, 182-188, 3 t b. l. 11).
37. Tas aplinkybes, kad atsakovai gyvenamojo namo konstrukcijomis ir, įrengta betoninių trinkelių danga  yra užėmę dalį valstybinės žemės sklypo, jog valstybinės žemės sklype yra savavališkai įrengę tvorą, betoninį tvoros pamatą, vartus ir tokiu būdu yra užtvėrę privažiavimą prie trečiųjų asmenų byloje – D. D. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), N. P. - sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų, įrodo ne tik šios nutarties 32, 33, 37 pastraipose nurodomos aplinkybės, tačiau ir ieškovų, atsakovo bei trečiųjų asmenų byloje pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo T. P. pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t. b. l. 56-63), iš kurio turinio matyti, jog toje vietoje, kur turėtų būti pagal detalųjį planą kelias, jo nėra, projektuojamo kelio dalis yra išklota betoninėmis trinkelėmis, užtverta tvora. Iš trečiojo asmens N. P. pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (8 t. b. l. 177-187) turinio ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, jog nėra jokios galimybės privažiuoti prie N. P. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadangi kelias pasibaigia atsakovams priklausančiame sklype, jis užtvertas atsakovų įrengta tvora su vartais. Šiame protokole užfiksuota, kad pro atidarytus vartus bandęs pravažiuoti automobilis, negali toliau važiuoti, nes trukdo gyvenamojo namo kolonos, kurios įrengtos pravažiavime. Trečiojo asmens byloje N. P. pateikti planai su nuotraukomis ( 10 t. b. l. 112-125, 11 t. b. l. 78-80) įrodo, kad projektuojamas kelias valstybinėje žemėje prie atsakovų šiaurinės žemės sklypo ribos yra atsakovų užtvertas vartais, valstybinėje žemėje yra pastatyta dalis atsakovų tvoros vakarinėje sklypo dalyje ir dalis tvoros šiaurinėje valstybinio žemės sklypo dalyje, gyvenamojo namo kolonos yra pastatytos valstybinėje žemėje. Atsakovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė nustatytų aplinkybių, kad yra užėmę dalį valstybinio žemės sklypo tvora, betoninėmis trinkelėmis, pastatę gyvenamojo namo konstrukcijas valstybiniame žemės sklype (priestato kolonos). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog atsakovai pažeidė Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, atėmė galimybę kitų žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus.

Dėl atsakovams priklausančio pastatyto gyvenamojo namo vietos žemės sklype, namo priestato su kolonomis vertinimo

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 punktu, teritorijų planavimo dokumentai (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais) yra vieni iš privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų. Viena teritorijų planavimo dokumentų rūšių – detalieji planai. Detaliaisiais planais nustatomas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis, leistinas pastatų aukštis, statomų pastatų išdėstymas žemės sklype, žemės sklypo užstatymo tankumas, sklypo užstatymo intensyvumas, statinių statybos zona, statybos riba ar linija ir kt. (Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Nurodomas teisinis reglamentavimas reiškia, kad tais atvejais, kai Teritorijų planavimo įstatymas nustato detaliojo plano būtinumą, statinio projektas turi atitikti detaliojo plano sprendinius,  statinio projekto koregavimas, neatitinkantis detaliojo plano sprendinių, neleistinas, o juo labiau negalima statyba, nesilaikant patvirtinto projekto ir detaliojo plano (Statybos įstatymo 29 straipsnis).
39. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovui T. P. išduodant leidimą gyvenamojo namo statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime (statinio projekto bylos aprašas b. l. 2, priedas 3 t. b. l. 216), buvo įtvirtintas detaliajame plane reikalavimas statyti gyvenamąjį  ne arčiau kaip 3,5 metro atstumu nuo šiaurinės žemės sklypo ribos, kurios koordinatės taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 (t. 3, b. l. 216, Detaliojo plano byla, šioje byloje esantis detaliojo plano originalas, b. l. 8, 3 t. b. l. 216, priedas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 52, antra pusė). Teisėjų kolegija, sulyginusi 2004-05-05 žemės sklypo detalųjį planą (priedas prie t. 3, b. l. 216, Detaliojo plano byloje esantis detaliojo plano originalas, b. l. 8) su 2009-04-02 UAB „Žemės matavimai" patikrinimo planu (1 t. b. l. 63, 184, t. 3, b. l. 13), nustatė, kad atsakovų gyvenamasis namas pastatytas ne leidime ir detaliajame plane nurodytoje vietoje, o kitoje žemės sklypo vietoje, kadangi gyvenamojo namo konstrukcijų atraminės kolonos yra valstybinės žemės sklype. Iš bylos medžiagos visumos matyti, kad gyvenamojo namo konstrukcijos yra ne mažiau kaip 0,58 metro atstumu už šiaurinės atsakovų sklypo ribos, kurios koordinatės: taško ,,2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško ,,3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 (1 t. b. l. 63, 184, 3 t. b. l. 11, 13). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų nurodomomis aplinkybėmis, kad dėl galimos matavimo paklaidos 2009 metais gyvenamojo namo kolonos gali būti nutolę nuo žemės sklypo ribos kiek mažesniu atstumu ar gali būti prie pat atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos, tačiau tai nepaneigia nustatytos aplinkybės, jog gyvenamasis namas yra pastatytas nesilaikant detaliojo plano ir projekto reikalavimo statyti gyvenamąjį namą 3,5 metro atstumu nuo šiaurinės žemės sklypo ribos.
40. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantų teiginius, kad namo stoginė su kolonomis yra atskiras statinys, kad šis statinys nėra gyvenamojo namo dalis, bei kad šiam statiniui negalioja įtvirtintas reikalavimas pastatyti jį ne arčiau kaip 3,5 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos. Teisėjų kolegija nustatė, kad gyvenamojo namo stoginė buvo suprojektuota pradiniame gyvenamojo namo statybos etape (Statinio projekto bylos aprašas, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 79, 80, 82, 106, 107, priedas prie 3 t. b. l. 216). Ši stoginė neabejotinai yra gyvenamojo namo dalis, kadangi ji yra bendra su viso gyvenamojo namo konstrukcija, stoginės viršutinė dalis yra pirmojo gyvenamojo namo aukšto perdangos ir cokolinio gyvenamojo aukšto grindų tąsa. Stoginė su atramomis tarnauja gyvenamojo namo terasai aplink gyvenamąjį namą tarp pirmojo namo aukšto ir cokolinio aukšto įrengti ir naudotis. Stoginės laikančios konstrukcijos neatskiriamai susiję su gyvenamojo namo konstrukcijomis, stoginės pakraščiuose įrengtos laikančiosios kolonos tarnauja stoginės palaikymui. Todėl byloje nustačius, kad stoginė yra gyvenamojo namo neatsiejama dalis, teisėjų kolegija vertina, jog gyvenamasis namas su stogine aplink jį pastatytas nesilaikant žemės sklypo detaliojo plano sprendinių ir statinio projekto, nes nesilaikyta nustatytų atstumų nuo žemės sklypo ribos. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras pagrįstai reikalavo byloje pašalinti savavališkos statybos pasekmes, o Kauno rajono apylinkės teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu tenkino šį reikalavimą. 

       Dėl gyvenamojo namo ir priestato statybos pripažinimo savavališka statyba ir jos padarinių šalinimo

41. Byloje yra nustatyta, kad atsakovai vykdė gyvenamojo namo statybą pažeisdami esminius statinio projekto sprendinius, t. y. pakeitus nustatytą privalomą statinio vietą žemės sklype. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies nuostatomis, STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" 7.4.1. punkto normomis, toks statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai. Teisėjų kolegija vertina, kad pagrįstai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2009-11-25 atsakovams surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 (2 t. b. l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b. l. 6-8), bei 2010-02-23 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100223-00041 (1 t. b. l. 186-188), kuriuose konstatavo Statybos reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatų pažeidimus.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu statyba kvalifikuojama kaip savavališka, tai jos padarinių šalinimas vykdomas taikant Civilinio kodekso 4.103 straipsnį kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą. Statybos įstatymo 32 straipsnis nustato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai, be kitų – ir savavališkos statybos įteisinimas, parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, jei tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).
43. Byloje nustatyta, kad atsakovų gyvenamasis namas pastatytas turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant detaliojo plano sprendinius ir statinio projektą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytu vertinimu, jog statinys gali būti reikiamai pertvarkytas, pašalinant pastatytas namo konstrukcijas nuo valstybinės žemės, atitraukiant jas nustatytu detaliuoju planu 3,5 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos. Šioje nutartyje teisėjų kolegija yra nustačiusi, kad atsakovų gyvenamojo namo kolonos į valstybinę žemę įsikiša 0,58 m, jos stovi ant projektuojamo kelio valstybinės žemės sklype, dėl to keliu negali naudotis tretieji asmenys – D. D., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, M. N., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, N. P., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kurie neturi kitos faktinės galimybės patekti į savo sklypus. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimu įpareigojo atsakovus I. P. ir T. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P. ir T. P. sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą; per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą; per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą (Statybos įstatymo 29 straipsnis).
44. Byloje nustatyta, kad, siekiant įteisinti pažeidžiant įstatymo reikalavimus pastatytą gyvenamąjį namą, 2005-01-26 ir 2005-07-16 Kauno rajono savivaldybės urbanistikos vedėjas F. J. suderino atsakovų gyvenamojo namo korektūras (3 t. b. l. 190, 3 t. b. l. 216, Statinio projekto byla, b. l. 16, 6 t. b. l. 46), pagal kurias namo padėtis keičiama ne tik į rytinę, bet ir į šiaurinę sklypo pusę - namo kolonos, pažeidžiant sklypo detaliojo plano sprendiniais nustatytą leidžiamos užstatyti zonos 3,5 m atstumą iki sklypo ribos, atsiduria ties sklypo riba - valstybinėje žemėje esančiu bendro naudojimo keliu. Šios atsakovų statinio projekto korektūros, suderintos Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo F. J., neatitinka sklypo detaliojo plano sprendinių ir žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių, todėl prieštaravo statybos metu galiojančioms Statybos įstatymo nuostatoms, kuriose numatyta, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais. Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausioji specialistė A. L. tikslu įteisinti pažeidžiant įstatymo reikalavimus pastatytą gyvenamąjį namą ir atlikti nebaigtos statybos statinio teisinę registraciją, 2006-03-23 surašė pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti gyvenamąjį namą 1A2/p (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 71, 3 t. b. l. 216).
45. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.09.06.2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. Dl-243 (Žin., 2007, Nr. 53-2055) 7.4.1 punktą - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka statyba. Pažeidžiant minėto įstatymo normas, nepaisant akivaizdaus nukrypimo nuo techninio projekto korektūros, 2008-02-12, remiantis I. P. pateikta 2005-07-16 F. J. projekto korektūra ir 2004-12-28 leidimu Nr. GN-299, gyvenamasis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti (t. 3, b. l. 14). Kadangi atsakovų gyvenamasis namas pripažintas savavališka statyba, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai teismo sprendimu pripažino aukščiau nurodytas projekto korektūras negaliojančiomis ir to pagrindu pripažino negaliojančiu 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti.

          Dėl savavališkai pastatytos tvoros dalies su vartais ir tvoros dalies su pamatu nugriovimo

46. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos ir valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai atliko patikrinimą ir nustatė, kad atsakovas T. P. ant valstybinės žemės, užtverdamas bendro naudojimo kelią, pastatė tvorą su stulpais ir vartais valstybinės žemės sklype. 2008-06-16 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos ir valstybinės priežiūros specialistai atsakovui surašė reikalavimą iki 2008-06-30 savo lėšomis pašalinti savavališkai užtvertą tvorą nuo bendro naudojimo kelio (t. 1, b. l. 7-12, 100-102). Kauno   apskrities   viršininko   administracijos   Teritorijų   planavimo   ir   statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai 2008-11-13 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-24/2008 KR, kuriame nurodyta, kad T. P. savavališkai medine ir metalo tinklo tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią (t. 1, b. l. 10) ir 2010-02-23 (1 t. b. l. 186) savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100223-00041, kuriame nurodyta, kad atsakovai savavališkai pastatė apie 51 metro ilgio ir 1,30 metro aukščio (be mūro pamato, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai, esantys tvoros dalis) medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka atsakovai neprieštaravo, kad dalis jų pastatytos tvoros yra valstybinės žemės sklype, tačiau teigė, kad tvorą įrengė eismo saugumui užtikrinti, kadangi toje vietoje yra status skardis.
47. Bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka Kauno apygardos teisme atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sutikslino pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus (10 t. b. l. 151-153) ir pateikė įrodymus, kad valstybinėje žemėje atsakovai įrengė 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvorą su pamatais ir vartais, kurie pastatyti į šiaurę nuo jų žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) tvora su pamatais ir su vartais pažymėta taškais Nr. 2, 3, 4, 5, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089345,89; 6089346,65; 6089349,81 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481747,47; 481752,50; 481774,65). Taip pat atsakovė pateikė įrodymus, jog atsakovai  įrengė 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvorą su pamatais, kurie pastatyti į vakarus nuo jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos,  valstybinėje žemėje (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) tvora su pamatais pradėta žymėti tašku Nr. 2, kurio reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78  ir „y“ ašyje: 481746,23).
48. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo statinių statybos metu galiojusio Statybos įstatymo  2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 12 punkte reglamentuota, kad tvora - laikoma inžinieriniu statiniu, kuri negali būti laikoma pastatu, ir jos tinkama statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Minėtas inžinerinis statinys pagal didžiausio aukščio reikalavimus, iki 1,8 metro priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, 1,8 metro ir daugiau iki 2,00 metro priskiriamas II grupės nesudėtingam statiniui. To paties statybos techninio reglamento 1 priedo 2 lentelėje 12 punkte yra nurodyti apribojimai ar papildomi reikalavimai inžineriniam statiniui - tvorai, pagal kuriuos statant tvoras tarp sklypų, kurių paviršius turi skersinį (tvoros atžvilgiu) nuolydį (kaip yra ginčo atveju), tvoros aukštis (įskaičiuojant į jį cokolį - atraminės sienutės viršutinę dalį) skaičiuojamas (matuojamas) nuo aukštesniojo žemės paviršiaus. Ginčo atveju tvora, nuo aukščiausiojo žemės paviršiaus yra 1,3 metro aukščio, todėl kaip inžinerinis statinys priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pažymėtina, kad minėto reglamento 1 ir 2 lentelės pateiktose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsakovai valstybinėje žemėje pastatę 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvorą su pamatais ir vartais bei 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvorą su pamatais, nesilaikė minėto reglamento reikalavimų, kadangi nėra parengę supaprastinto tvoros statinio projekto, nėra gavę raštiško valstybės tarnautojo pritarimo ir žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiško sutikimo statyti valstybiniame žemės sklype tvorą (11 t. b. l. 19, 24).
49. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškovų ieškinį šioje dalyje tenkinti ir įpareigojo atsakovus per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą su vartais kartu su mūro pamatu, į kurį yra įbetonuoti metaliniai stulpai ir sutvarkyti statybvietę. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo sutikslinti ieškinio reikalavimai ir nustatyta, kad savavališkai valstybinės žemės sklype yra įrengta ne visa ieškovų ieškinyje nurodomos tvoros su vartais ir pamatu dalis, o 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvoros su pamatais ir vartais už šiaurinės atsakovų žemės sklypo dalies ir 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvora su pamatais, kuri pastatyta į vakarus nuo jiems priklausančio žemės sklypo ribos, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šioje dalyje pakeistina, ją išdėstant pagal sutikslinto ieškovų ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo metu  yra žiemos sezonas, teismo nustatytą 1 (vieno) mėnesio terminą nugriauti tvorą pratęsia iki 3 (trijų mėnesių).

Dėl savavališkai įrengtos valstybinėje žemėje betono trinkelių dangos, bei po šia danga   esančios kelio sankasos pašalinimo.

50. Nustatyta, jog pagal patvirtintą atsakovų žemės sklypo detalųjį planą prie šiaurinės jiems priklausančio žemės sklypo ribos yra numatytas projektuojamas kelias (3 t. b. l. 216, priedas Detaliojo plano byla, b. l. 8, 1 t. b. l. 45). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai 2009-11-18 surašė patikrinimo vietoje aktą (1 t. b. l. 182), kuriame nustatė, kad prie atsakovams priklausančio žemės sklypo yra numatytas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias. Akte konstatuota, jog projektuojamas kelias yra atsakovų išgrįstas betoninėmis trinkelėmis, naudojamas, kaip atsakovų gyvenamojo namo kiemas (t. 1, b. l. 182, 183). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) 2009-11-25 atsakovams surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 dėl savavališkai vykdomų darbų valstybinės žemės sklype, t. y. dėl to, jog atsakovai išgrindė betoninėmis trinkelėmis bendro naudojimo kelio dalį, esančią valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b. l. 6-7). Kauno apskrities viršininkas 2009-12-08 įsakymu Nr. V-670 (t. 2, b. l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b. l. 8) iš atsakovų pareikalavo iki 2009-04-09 išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelio dalį. Įsakymo tekste padaryta klaida (dėl reikalavimo įvykdymo termino) buvo ištaisyta Kauno apskrities viršininko 2009-12-24 įsakymu Nr. V-699, nurodant išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią iki 2010-04-09 (t. 2, b. l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b. l. 10). Suėjus reikalavimo įvykdymo terminui, Inspekcijos atstovas nuvyko į vietą ir atliko patikrinimą, kurio metu surašė 2010-04-12 faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad atsakovų žemės sklype išklotos betoninės plyteles ir pagal jų išklojimo perimetrą atliktas pabetonavimas, konstatuota, jog Kauno apskrities viršininko reikalavimas statytojams išardyti betonines trinkeles, patenkančias į valstybinę žemę, yra neįvykdytas (t. 2, b. l. 23-25).
51. Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pareiškė byloje reikalavimą atsakovams pašalinti betono akmenų trinkelėmis išgrįstą 102 kv. m kelio dalį, pašalinti supiltą toje vietoje kelio sankasą (4 t. b. l. 1-7), (prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, 2 t., b. l. 128, priedas bylos pabaigoje).
52. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras (10 t. b. l. 137-140) ir atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sutikslino pareikšto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus (10 t. b. l. 151-153), nurodė, kad atsakovai išgrindė valstybinėje žemėje 102 kv. m projektuojamo kelio dalį, t. y. išgrindė valstybinėje žemėje 28,40 ilgio ir 3,68 pločio atkarpą betono trinkelėmis, bei po šia danga įrengė dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą, minėta danga ir kelio sankasos peraukštėjimas įrengti į šiaurę ir į vakarus nuo jų žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos. Prašė įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti įrengtą grindinį ir sankasą t. y. 102 kv. m. ir 28,40 ilgio, bei  3,68 pločio atkarpą betono trinkelių dangos, bei po danga esantį dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą, (P. J. 2017-10-30 parengtame sankasos situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481774,64) ir sutvarkyti statybvietę.
53. Atsakovas T. P. nesutiko su pareikštais reikalavimais dėl kelio dangos išardymo ir sankasos pašalinimo, pateikė įrodymus, kad jis yra gavęs Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo rezoliuciją „Neprieštarauju“, t. y. leidimą įrengti kelią ir išgrįsti jį betoninėmis trinkelėmis. (t. 2, b. l. 128, prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, b.l. 9). Atsakovų vertinimu, jų veiksmai išgrindžiant kelią valstybinėje žemėje laikytini teritorijos, esančios šalia namų valdos, sutvarkymu, o ne savavališka statyba.
54. Teisėjų kolegija pažymi, jog statybos metu galiojusio Statybos įstatymo  2 straipsnio 9 dalyje pateikta inžinerinių statinių sąvoka, kurioje nurodoma, kad tai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. To paties įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vienas jų yra statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639). Šio norminio dokumento 1 priedo 2 lentelės 17.4 punkte reglamentuota, kad takų dangos yra laikomos inžineriniais statiniais, kurie negali būti laikomi pastatais ir jų tinkamos statybos bei eksploatacijos tvarka reglamentuota minėtame statybos techniniame reglamente bei kituose normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Ginčo inžinerinis statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau minėto reglamento 1 ir 2 lentelės pateiktuose bendrose pastabose nurodyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. Minėtose pastabose nurodoma, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas. Atsižvelgiant į tai, ir remiantis minėto reglamento 12.4.2 ir 12.4.3 punktais, statinių statybai valstybinėje žemėje yra reikalingas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas valstybės tarnautojo pritarimas, žemės sklypo valdytojo sutikimas.
55. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovai atlikdami projektuojamo kelio išgrindimo betoninėmis trinkelėmis ir sankasos supylimo darbus, užfiksuotus 2009-11-25 savavališkos statybos akte Nr. SA-46, neturėjo žemės savininko (valstybės) įgaliotos institucijos sutikimo , t. y. statybos darbus atliko nesilaikydami imperatyvių teisės aktų normų ir pažeisdami įstatymų reikalavimus. Byloje teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovai valstybinėje žemėje prie žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdami žemės sklypo valdymo teisę patvirtinančių dokumentų ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, šalia jiems priklausančio žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), supylė paruošiamąjį sluoksnį, atliko pabetonavimą, kelio dalį valstybinėje žemėje išgrindė betoninėmis trinkelėmis. Minėta kelio dalis naudojama kaip atsakovų gyvenamojo namo kiemas. Atsakovai savavališkai išgrindę takų dangą, nesilaikė Statybos įstatymo  3 straipsnio nuostatų, kuriose nurodyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys ir ši teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, turėdamas žemės sklypo savininko sutikimą. Byloje atsakovų pateiktas jų iniciatyva parengtas kelio projektas ir savivaldybės darbuotojo projekte atlikta rezoliucija „neprieštarauju“, nesuteikė teisės atsakovams išgrįsti valstybinės žemės sklypo dalies, jame įrengti ieškovų nurodomą sankasą ir toliau naudotis valstybinės žemės sklypu kaip gyvenamojo namo kiemo tąsa, šią valstybinės žemės sklypą papildomai užtveriant tvora ir vartais. 
56. Vadovaudamasi nurodomais motyvais, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai įpareigojo  atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai ant numatyto bendro naudojimo kelio dalies, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), supiltą paruošiamąjį sluoksnį, pabetonavimą, betonines trinkeles ir atstatyti į pradinę buvusią prieš tai padėtį, sutvarkyti statybvietę. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo sutikslinti ieškinio reikalavimai ir nustatyta, kad savavališkai atsakovai išgrindė betoninėmis trinkelėmis 102 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, t. y 28,40 ilgio ir 3,68 pločio atkarpą, bei po danga įrengė dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą, kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje (P. J. 2017-10-30 parengtame sankasos situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481774,64), pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis šioje dalyje pakeistina, ją išdėstant pagal sutikslinto ieškovų ieškinio reikalavimus.

         Dėl atsakovų pareikšto ieškinio

57. Nustatyta, jog T. P. ir I. P. Kauno rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį (prijungta civilinė byla Nr. 2-1090-720/2010, 2 t., b. l. 128, priedas bylos pabaigoje) Kauno apskrities viršininko administracijai, kuriame suformulavo reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymą Nr. V-670. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-11-25 surašė savavališkos statybos aktą. Kauno apskrities viršininkas 2009-12-08 m. gruodžio 8 įsakymu Nr. V-670 įpareigojo iki 2009-04-09 išardyti betoninėmis trinkelėmis išgrįstą kelią (duomenys neskelbtini) kaime. T. P. 2008-09-19 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių transporto skyriui buvo pateikęs prašymą savo lėšomis kietąja danga uždengti vietinės reikšmės kelią. Šis prašymas buvo patenkintas. Išklodami trinkelėmis kelią atsakovai siekė sutvarkyti teritoriją, apsaugoti ją nuo purvo ir duobių susidarymo. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-10-19 sprendimu atsakovų pareikštus reikalavimus atmetė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje ginčo dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde atsakovai nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, kurie leistų spręsti dėl Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymo Nr. V-670, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-25 savavališkos statybos akto nepagrįstumo ir šiuos nurodomų institucijų aktus pripažinti negaliojančiais.

         Dėl bylinėjimosi išlaidų 

58. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012-10-19 sprendimu priteisė iš atsakovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei po 18,82 Eur žyminio mokesčio ir po 52,07  Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (7 t. b. l. 43, 11 pastraipa). Kauno apygardos teismas 2016-10-20 nutartimi paliko galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą ir priteisė valstybei iš atsakovų po 24,63 Eur turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (9 t. b. l. 48, 5 pastraipa). Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovai geranoriškai valstybei sumokėjo Kauno apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2016-10-20 nutartimi priteistas sumas, iš viso 191, 08 Eur sumą (9 t. b. l. 53, 54). Todėl iš Kauno rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimo rezoliucinės dalies pašalinama ta dalis, kurioje yra priteista iš atsakovų T. P., I. P. valstybei po 18,82 Eur žyminio mokesčio ir po 52,07  Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
59. Nustatyta, kad valstybė bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ir pakartotinai apeliacinės instancijos teisme turėjo 187,66 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (11 t. t. b. l. 2). Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš apeliantų. Kadangi apeliantai valstybei jau sumokėję dalį turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (9 t. b. l. 53, 54) – t. y po 24,63 Eur (viso 49,26) išlaidų, šia suma mažintinos valstybei priteistinos  išlaidos, turėtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (187,66 Eur-49,26 Eur–138,40 Eur). Valstybei priteisiama iš apeliantų lygiomis dalimis likusi 138,40 Eur turėtų išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suma ir 129,22 Eur valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (10 t. b. l. 19, 11 t. b. l. 2), t. y. po 133,81 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyt taip:

Ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkintini visiškai.

Atsakovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančiomis Kauno rajono savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjo F. J. 2005-01-26 ir 2005-07-16 suderintas I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo  namo,   esančio  (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), techninio projekto korektūras.

Pripažinti negaliojančia Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno rajono vyriausiosios specialistės A. L. 2006-03-23 pažymą Nr. NS-83 apie nebaigtą statyti I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti negaliojančiu 2008-02-12 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti.

Įpareigoti atsakovus I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti: savavališkai pastatytą 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvorą su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į šiaurę nuo jų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribos, (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) tvora su pamatais ir su vartais pažymėta taškais Nr. 2, 3, 4, 5, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089345,89; 6089346,65; 6089349,81 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481747,47; 481752,50; 481774,65);   nugriauti 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvorą su pamatais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo jiems priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribos, (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) tvora su pamatais pradėta žymėti tašku Nr. 2, kurio reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78  ir „y“ ašyje: 481746,23), sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą 1,30 m aukščio ir 28,40 m ilgio tvorą su pamatais ir vartais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į šiaurę nuo jų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribos, (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) tvora su pamatais ir su vartais pažymėta taškais Nr. 2, 3, 4, 5, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089345,89; 6089346,65; 6089349,81 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481747,47; 481752,50; 481774,65);   nugriauti 1,30 m aukščio ir 4,40 m ilgio tvorą su pamatais, kurie pastatyti valstybinėje žemėje į vakarus nuo jiems priklausančio žemės sklypo( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribos, (P. J. 2017-10-30 parengtame tvorų situacijos plane (5270/0010:13) tvora su pamatais pradėta žymėti tašku Nr. 2, kurio reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78  ir „y“ ašyje: 481746,23), sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovus T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti išgrįstą betoninėmis trinkelėmis 102 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, t. y 28,40 ilgio ir 3,68 pločio atkarpą, bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą, kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (P. J. 2017-10-30 parengtame sankasos situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481774,64), sutvarkyti statybvietę.

Atsakovams T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti išgrįstą betoninėmis trinkelėmis 102 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, t. y. 28,40 ilgio ir 3,68 pločio atkarpą, bei po danga įrengtą dirbtinį 0,68 m aukščio sankasos peraukštėjimą, kurie pastatyti į šiaurę ir į vakarus nuo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribos (P. J. 2017-10-30 parengtame sankasos situacijos plane ((duomenys neskelbtini)) griautinų statinių išmatavimus, pradedant skaičiuoti (matuoti) ir griauti nuo taškų Nr. 2, 3, kurių reikšmė valstybinėje koordinačių sistemoje „x“ ašyje yra 6089345,78; 6089349,90 ir „y“ ašyje: 481746,23;  481774,64), sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovus I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkus, per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti namo techninį projektą pagal 2004-05-05 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ĮS-514 patvirtinto I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sklypo detaliojo plano sprendinius arba pagal naujai parengtą teritorijų planavimo dokumentą.

Įpareigoti atsakovus I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo naujai parengto namo techninio projekto suderinimo dienos gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengtą ir patvirtintą pastato techninį projektą.

Įpareigoti atsakovus I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pertvarkyti statinį pagal naujai parengtą suderintą ir patvirtintą namo techninį projektą.

Likusioje dalyje ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos, kodas 188756386, valstybei 37,65 Eur žyminio mokesčio ir 23,11 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita: Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovų T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 133,81 Eur išlaidų, valstybės turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Diana Labokaitė

Mindaugas Šimonis

Arvydas Žibas