Civilinė byla Nr. 3K-3-368-969/2015

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00211-2011-5

    Procesinio sprendimo kategorijos:

42.11.1; 52.3; 116.10.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo ir pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, tretiesiems asmenims laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“, „STRABAG Wasserbau Gmbh“ (ankstesni pavadinimai: „Josef Mobius Aktiengesellschaft“, vėliau – „Josef Mobius Bau-GmbH“) dėl skolos, nuostolių atlyginimo ir netesybų priteisimo, sutarties pripažinimo vienašališkai nutraukta ir netesybų priteisimo; ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl sutarčių nutraukimo, netesybų ir sulaikytų sumų priteisimo ir atsakovės valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl nuostolių priteisimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus ir netesybų priteisimo.

Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ patikslintu ieškiniu prašė teismo:

1. Pripažinti, kad 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2006-521 su visais jos pakeitimais ir papildymais yra vienašališkai nutraukta atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėl atsakovės kaltės.

2. Priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“:

4 794 255,32 Lt (1 388 512,30 Eur) netesybas (baudą) dėl 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties nutraukimo;

1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur) sulaikyto mokėjimo skolą pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį;

892 975,06 Lt (258 623,45 Eur) perduotų ir neapmokėtų statybinių medžiagų skolą pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį;

2 469 048,23 Lt (715 085,78 Eur) tiesioginių nuostolių dėl sustabdytų statybos rangos darbų krantinėse Nr. 90-96 pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį atlyginimą;

583 986,97 Lt (169 134,31 Eur) netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dėl sustabdytų statybos rangos darbų krantinėse Nr. 90-96 pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį atlyginimą;

377 403,10 Lt (109 303,49 Eur) palūkanas dėl netinkamo prievolių pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį vykdymo;

503 634,36 Lt (145 862,59 Eur) atliktų papildomų statybos rangos darbų pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį atlyginimą;

3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur) sulaikyto mokėjimo skolą pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2007-611;

109 975,31 Lt (31 851,05 Eur) palūkanų dėl netinkamo prievolių pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį vykdymo;

45 809,40 Lt (13 267,32 Eur) sulaikyto mokėjimo skolą pagal 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2009-375;

3086,38 Lt (893,88 Eur) palūkanų dėl netinkamo prievolių pagal 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį vykdymo;

62 124,04 Lt (17 992,36 Eur) sulaikyto mokėjimo skolą pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2009-530;

4171,47 Lt (1208,14 Eur) palūkanų dėl netinkamo prievolių pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį vykdymo;

1 248 262,07 Lt (361 521,68 Eur) nuostolių dėl netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo atlyginimo;

8,05 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nurodė, kad atsakovė sustabdė statybos rangos darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį ir jų neatnaujino bei pradėjo naujas viešojo pirkimo procedūras dėl naujų statybos rangos darbų krantinėse Nr. 90-96 atlikimo. Ieškovė prašė teismo pripažinti, kad sutartis vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės. Ieškovė prašo priteisti sutartines 4 794 255,32 Lt (1 388 512,30 Eur) netesybas. Iš atsakovės priteistinos baudos dydis atitinka šalių valią, išreikštą sutarties sudarymo metu. Pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutarties 3.4 punktą atsakovė iš viso sulaikė 3 341 145,44 Lt (967 662,60 Eur) ieškovei mokėtiną sumą. 2009 m. gegužės 8 d. sutartimi dėl sutarties dalies pakeitimo ir papildymo Nr. 4 sutarties 3.4 punktas buvo pakeistas sumažinant sulaikomos mokėjimo sumos procentą nuo 5 proc. į 2 proc. Taigi, išmokėjusi ieškovei sulaikytos sumos skirtumą, atsakovė liko skolinga 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur). Sustabdžius statybos rangos darbus bei atsakovės prašymu atlikus papildomų, 2006 m. gruodžio 4 d. sutartyje nenurodytų darbų, liko ieškovės įsigytų ir nepanaudotų bei dėl pasikeitusių krantinių Nr. 90-96 operatorės LKAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikių nepanaudotų statybinių medžiagų, jos perduotos atsakovei. Tokiu būdu susiklostė šalių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl atsakovė už perduotas medžiagas yra skolinga pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 892 975,06 Lt (258 623,45 Eur). Atsakovė netinkamai vykdė 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį, dėl to susidariusių ieškovės nuostolių esminę sumą sudaro tiesioginiai nuostoliai, susiję su darbuotojų ir mechanizmų prastovomis po darbų sustabdymo. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą apskaičiuotos palūkanos už 730 dienų yra 2 469 048,23 Lt (715 085,78 Eur). Šalys iš viso sudarė statybos rangos sutarčių, kurių vertė – 81 614 997,76 Lt (23 637 336,22 Eur), ieškovės pelną turėjo sudaryti 6 proc. nuo nustatytos darbų vertės. Kadangi atsakovė sustabdė ir vėliau nutraukė statybos darbų vykdymą, tai privalo atlyginti negautas pajamas – 583 986,97 Lt (169 134,31 Eur). Iš atsakovės ieškovei priteistinos 377 403,10 Lt (109 303,49 Eur) metinės palūkanos nuo nesumokėtos 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur) skolos sumos už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl papildomų darbų atlikimo, sutartus darbus ieškovė atliko, tačiau atsakovė liko skolinga 503 634,36 Lt (145 862,59 Eur). Atsakovė sulaikė lėšas už atliktus statybos rangos darbus pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį – 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur), pagal 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį – 45 809,40 Lt (13 267,32 Eur) ir pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį – 62 124,04 Lt (17 992,36 Eur), todėl privalo jas sumokėti, taip pat ir palūkanas už sulaikytas sumas. Atsakovei vienašališkai nutraukus išvardytas statybos rangos sutartis, nepagrįstai vengiant atsiskaityti bei atliekant kitus neteisėtus veiksmus, ieškovė prarado planuotas pajamas, sutriko įmonės pinigų srautai, tapo sudėtinga laiku atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Dėl tokių neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė didelius nuostolius, nes negavusi planuotų pajamų už atliktus darbus pritrūko apyvartinių lėšų laiku mokėti tiekėjams, darbuotojams, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, nevykdomi susitarimai dėl paskolų grąžinimo bei palūkanų mokėjimo hipotekos kreditoriui, o atsakovė apskaičiavo ieškovei delspinigius už uosto rinkliavas bei žemės nuomos mokestį.

Ieškovė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ ieškiniu prašė:

1. Nutraukti 2006 m. gruodžio 6 d. statybos rangos sutartį, pakeistą ir papildytą 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. sausio 23 d., 2009 m. gegužės 8 d., 2010 m. vasario 8 d. pakeitimais ir papildymais dėl atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaltės ir priteisti iš atsakovės 3 065 179,63 Lt (887 737,38 Eur) netesybas (baudą);

2. Nutraukti 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartis dėl atsakovės kaltės ir priteisti iš atsakovės 1 766 150,77 Lt (511 512,61 Eur) netesybas (baudą);

3. Priteisti iš atsakovės 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) sulaikytas lėšas pagal 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartis;

4. Priteisti iš atsakovės 8,06 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ nurodė, kad atsakovė sustabdė darbų pagal pasirašytą 2006 m. gruodžio 6 d. statybos rangos sutartį atlikimą ir jų neatnaujino, pranešė, kad objektas bus perduotas kaip nebaigta statyba, darbai pagal pasirašytas sutartis nevykdomi, todėl sudaryta sutartis turi būti nutraukta dėl atsakovės kaltės. Pripažinus sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės ieškovei priteistinos sutartyje nurodytos netesybos. Kitos nurodytos vėliau sudarytos statybos rangos sutartys nutrauktinos dėl užsakovės (atsakovės) kaltės, nes jis sustabdė darbus, jų neketino tęsti. Esant šioms aplinkybėms ieškovui turi būti priteistos iš atsakovo sutartinės netesybos (bauda), sulaikytos sumos.

Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija priešieškiniu prašė iš ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priteisti 81 664,53 Lt (23 651,68 Eur) nuostolių už netinkamą prievolių pagal 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį vykdymą; 156 392,74 Lt (45 294,47 Eur) nuostolių už netinkamą prievolių pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. rangos sutartį vykdymą; 800 Lt (231,70 Eur) antstolio išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą; 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nurodė, kad ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ su atsakove pasirašė 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2009-375, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti objekto „Pirso statyba prie krantinės Nr. 26“ statybos darbus pagal užsakovės pateiktą užduotį (projektą), numatytų darbų trukmė – 8 mėn. Kadangi ieškovė nustatytu laiku šių darbų nebūtų galėjusi baigti, atsakovė nutraukė šią sutartį. Nutraukus sutartį pasikeitė rangovė, todėl atsakovė patyrė 81 664,53 Lt (23 651,68 Eur) nuostolių dėl pabrangusių statybos rangos darbų. Pagal šalių 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2009-530 ieškovė įsipareigojo atlikti „Pirso statyba prie krantinės Nr. 135-136“ statybos darbus pagal užsakovės pateiktą užduotį (projektą), numatytų darbų trukmė – 8 mėn. Dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų pagal šią sutartį ją 2010 m. kovo 26 d. atsakovė nutraukė, todėl ieškovė turi atlyginti 156 392,74 Lt (45 294,47 Eur) nuostolius.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ ieškinius tenkino iš dalies: pripažino 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį Nr. 34-2006-521 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais nutraukta dėl atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaltės teismo sprendimu; ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisė iš viso 7 800 461,46 Lt (2 259 169,72 Eur), 8,5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3400 Lt (984,71 Eur) žyminio mokesčio; ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteisė iš viso 1 401 910,79 Lt (406 021,43 Eur), 8,06 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme 2012 m. kovo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8100 Lt (2345,92 Eur) žyminio mokesčio; kitas ieškinių dalis atmetė; atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį tenkino iš dalies: atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai priteisė iš ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ iš viso 127 037,45 Lt (36 792,59 Eur), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme 2011 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3004 Lt (870,02 Eur) žyminio mokesčio, 3640 Lt (1054,22 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 800 Lt (231,70 Eur) išlaidų antstoliui; kitą priešieškinio dalį atmetė; iš ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priteisė valstybei 22 880 Lt (6626,51 Eur) atidėtą žyminio mokesčio dalį; iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valstybei priteisė 16 890 Lt (4891,68 Eur) ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atidėto žyminio mokesčio.

Ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ ir „STRABAG Wasserbau Gmbh“, sudariusios jungtinės veiklos sutartį ir įkūrusios konsorciumą, dalyvavo atsakovės vykdomame viešojo pirkimo konkurse ,,Krantinių Nr. 90-100 statyba Klaipėdoje“ ir buvo pripažintos laimėtojomis, su atsakove buvo sudaryta 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis, pakeista ir papildyta 2008 m. sausio 31 d., birželio 30 d., 2009 m. sausio 23 d., 2009 m. gegužės 8 d., 2010 m. vasario 8 d.

Dėl 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties, pakeistos ir papildytos 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. sausio 23 d., 2009 m. gegužės 8 d., 2010 m. vasario 8 d. pripažinimo nutraukta

2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties Nr. 34-2006-521 „Krantinių Nr. 90-100 statyba Klaipėdoje. I statybos etapas – krantinių Nr. 90-96 statyba, II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 90-96“ sąlygos dėl termino, atsiskaitymų buvo keičiamos. 2008 m. rugsėjo 26 d. atsakovė pranešimu laikinai sustabdė darbų pagal sutartį dalies vykdymą. 2008 m. spalio 2 d. atsakovės pranešimu ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ informuota, kad atsižvelgiant į pasikeitusius operatorės LKAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikius statomame objekte yra stabdomi darbai, susiję su geležinkelio keliu su priklausiniais įrengimu. 2010 m. sausio 12 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, kad, pasikeitus planuojamam krovos krantinėse Nr. 90-96 pobūdžiui, krovai krantinėse bus naudojami portaliniai STS tipo konteineriniai kranai, todėl yra koreguojamas techninis projektas, kurio pagrindu buvo vykdomi statybos darbai, o ieškovių konsorciumo ne iki galo pastatytas objektas bus perduodamas kaip nebaigta gamyba. Atsakovė nurodė, kad reikia parengti reikiamus dokumentus nebaigtos statybos komisijai. Šios aplinkybės patvirtina, kad visi sutarti darbai pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį nebuvo atlikti. Šio fakto neginčija atsakovė. Nurodyti atsakovės raštai dėl darbų sustabdymo, nebaigtos statybos perdavimo, naujų pirkimo procedūrų pradėjimo likusiems ir naujiems statybos darbams atlikti krantinėse Nr. 90-96 patvirtina, kad atsakovė nebeketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal 2006 m. gruodžio 4 d. rangos sutartį. Ieškovės dėl atsakovės veiksmų iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. galimybę įvykdyti visus sutartinius įsipareigojimus ir gauti už atliktus darbus užmokestį (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ginčo krantinių operatorės KLAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikių pasikeitimas nesudaro pagrindo pripažinti buvus teisiškai reikšmingą pagrindą atsisakyti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.204 straipsnis). Atsakovė nepagrįstai atsisakė vykdyti įsipareigojimus, ieškovių teisėti lūkesčiai dėl tolesnio sutarties vykdymo buvo be pakankamo teisinio pagrindo pažeisti, šie atsakovės veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, todėl 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimo pagrindu. Sutartis su jos pakeitimais sudaryta raštu, dėl to ji negali būti laikoma nutrūkusia dėl konkliudentinių atsakovės veiksmų savaime, todėl ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimą pripažinti sutartį nutrūkusią iki teismo sprendimo teismas vertino kaip nepagrįstą.

Dėl netesybų priteisimo pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį

2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties 13.4 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nutraukiama dėl vienos iš jų kaltės, kaltoji šalis kitai šaliai sumoka 10 proc. visos sutarties kainos dydžio baudą. Pagal sutartį atlikta darbų už 68 861 233,42 Lt (19 943 591,12 Eur), iš jų ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atliko statybos rangos darbų už 42 006 845,30 Lt (12 166 023,08 Eur), t. y. 61 proc. visų pagal sutartį darbų, likusius darbus atliko ieškovė „STRABAG Wasserbau Gmbh“. Pagal sutartį netesybos skaičiuojamos nuo visos rangos sutarties sumos – 78 594 349,52 Lt (22 762 496,15 Eur). Proporcingai atliktų darbų daliai ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė priteisti 4 794 255,32 Lt (1 388 512,30 Eur) netesybas (baudą), „STRABAG Wasserbau Gmbh“ – 3 065 179,63 Lt (887 737,38 Eur) netesybas (baudą). Ieškovės nepraleido ieškinio senaties termino dėl netesybų priteisimo, nustatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, ir turi teisę į netesybas (baudą). Atsakovė priėmė darbus, už juos sumokėjo ieškovėms sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, t. y. nesumokėjo tik sulaikytos 2 proc. sumos – 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur). Teismo vertinimu, priteisus visą sutartyje nurodytą baudą – 4 794 255,32 Lt (1 388 512,30 Eur) – ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir 3 065 179,63 Lt (887 737,38 Eur) ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai (CK 1.5 straipsnis), todėl teismas sumažino baudą iki 1 598 085,11 Lt (462 837,43 Eur) ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir 1 021 726,54 Lt (295 912,45 Eur) ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“.

Dėl sulaikytos sumos priteisimo pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį

Sutarties 3.4 punktu šalys susitarė, kad rangovei sumokama 95 proc. atliktų darbų vertės. Likę nesumokėti 5 proc. sumokami per vieną mėnesį pašalinus visus defektus ir objektą priėmus eksploatuoti. 2009 m. gegužės 8 d. sutarties pradinės sutarties dalies pakeitimo ir papildymo 3.4 punktu sumažinta sulaikoma mokėjimo suma nuo 5 iki 2 proc. Atsakovė iki šiol liko skolinga 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur), tą ji pripažįsta. Teismui pripažinus 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį nutraukta, atsakovei kyla pareiga išmokėti likusią sulaikytą sumą. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nėra pastabų apie darbų trūkumus. Atsakovė nurodomų darbų trūkumų netaisė, to daryti nereikėjo, nes dėl pasikeitusio projekto toliau darbai nebuvo atliekami. Atsakovė dėl nurodomų darbų trūkumų nepatyrė jokių realių išlaidų, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovėms priteistinos sumos. Teismui nutraukus sutartį, o atsakovei neįrodžius atliktų darbų trūkumų, yra teisinis pagrindas tenkinti BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimą dėl sulaikytos sumos priteisimo. Ieškovės 2010 m. vasario 8 d. susitarimu dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo susitarė, kad jis taikomas visoms būsimoms statybos rangos sutartims ir sutarčių papildymams, susijusiems su objektu „Krantinės Nr. 90-96 statyba Klaipėdoje. I statybos etapas – krantinės Nr. 90-96 statyba. II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 90-96“. Sulaikyta atsakovės suma susidarė iki minėto susitarimo sudarymo, todėl šią sumą (1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur) teismas priteisė ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“.

Dėl palūkanų pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį

Ieškovė prašė priteisti 377 403,10 Lt (109 303,49 Eur) palūkanas dėl netinkamo prievolių pagal sutartį vykdymo, nes atsakovė darbus sustabdė nuo 2008 m. spalio 2 d., todėl nuo šios dienos privalo mokėti palūkanas. Teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti palūkanas gali būti reiškiamas tuomet, kai yra praleidžiamas terminas įvykdyti piniginę prievolę. Kadangi nenustatyta, kada PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus gavo atsakovė, tai teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju atsakovei pareiga mokėti palūkanas kyla tik po šios sutarties nutraukimo. Sutartį nutraukus teismo sprendimu, atsakovei pareiga mokėti palūkanas dar neatsirado, todėl teismas netenkino reikalavimo priteisti palūkanas.

Dėl nuostolių už 2006 m. gruodžio 4 d. sutarties nutraukimą

Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė priteisti 2 469 048,23 Lt (715 085,78 Eur) tiesioginių nuostolių ir 583 986,97 Lt (169 134,31 Eur) netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dėl sustabdytų statybos rangos darbų krantinėse Nr. 90-96 pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį atlyginimą.

Teismas nurodė, kad sutarties 13.4 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nutraukiama dėl vienos iš šalių kaltės, kaltoji šalis kitai šaliai sumoka 10 proc. nuo visos sutarties kainos dydžio baudų. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas priteisti netesybas teismo patenkintas ir iš atsakovės dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo priteista bauda. Kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Teismas sprendė, kad ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pretenzijos atsakovei dėl nuostolių savaime neįrodo nei jų dydžio, nei teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, todėl teismas šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).

Dėl skolos už perduotas medžiagas

Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė priteisti 892 975,06 Lt (258 623,45 Eur) už perduotas medžiagas. Atsakovė nesutiko sumokėti šios sumos, nes šalys nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties.

Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 8 d. akto surašymo metu atsakovė nutarė, kad iš ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nupirks objekto „Krantinių Nr. 90-100 statyba Klaipėdoje. I statybos etapas – krantinių Nr. 90-96 statyba. II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 90-96“ statybai įsigytas ir nepanaudotas medžiagas, kurių dėl projekto koregavimo nėra galimybės panaudoti. Šį aktą pasirašė visos šalys, t. y. ieškovės ir atsakovė. Šalys 2010 m. balandžio 8 d. sudarė demontuotų priekordoninio pokraninio kelio, jungiamojo geležinkelio kelio su priklausiniais liekamųjų medžiagų kiekių suderinimo aktus Nr. A2-24 ir Nr. A2-23. Ieškovė išrašė 892 975,06 Lt (258 623,45 Eur) PVM sąskaitą faktūrą. Šių aplinkybių pagrindu teismas įvertino, kad ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ su atsakove susitarė dėl visų esminių pirkimo–pardavimo sąlygų, t. y. buvo nustatyti perduodamų atsakovei medžiagų kiekiai ir jų kaina, ieškovė tinkamai įvykdė savo, kaip pardavėjo, pareigą perduoti daiktus – medžiagas, atsakovė priėmė šias medžiagas, tačiau neįvykdė pareigos sumokėti sutartą kainą, todėl teismas priteisė ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 892 975,06 Lt (258 623,45 Eur) skolą už statybines medžiagas.

Dėl atlyginimo už papildomus darbus

Ieškovė prašė priteisti 503 634,36 Lt (145 862,59 Eur) už atliktus papildomus statybos rangos darbus.

Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 22 d. objekto papildomų darbų aktu atsakovės sudaryta komisija pasiūlė ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pateikti papildomų darbų darbo projekto parengimo kainą dėl krantinės Nr. 90-96 pritaikymo specializuotai konteinerių krovai, panaudojant STS tipo kranus, taip pat generalinių krovinių krovai, o atsakovei – atlikti atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras papildomiems darbams atlikti ir sumokėti už juos. Ieškovė 2009 m. balandžio 12 d. raštu nurodė, kad rengiamas darbo projektas, ir pateikė atsakovei peržiūrėti darbo projekto parengimo kainą dėl krantinės Nr. 90-96 panaudojimo STS tipo konteineriniam kranui su platesniais pokraniniais keliais, ir prašė patvirtinti finansavimą. Atsakovė 2009 m. gegužės 19 d. raštu nurodė, kad pritars pakoreguoto techninio projekto darbo parengimo kainai, prieš tai šiems papildomiems darbams surašius papildomų darbų aktą ir atlikus atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras. Ieškovė 2009 m. gegužės 26 d. raštu prašė patvirtinti finansavimą. Atsakovė 2009 m. birželio 15 d. raštu nurodė, kad papildomi darbai yra nurodyti dabartiniame pakoreguotame projekte ir bus apmokami nustatyta tvarka atlikus atitinkamas viešųjų pirkimų procedūras. 2009 m. lapkričio mėn. papildomų darbų apimčių objekto „Krantinės Nr. 90-96 statyba Klaipėdoje. I statybos etapas – krantinių Nr. 90-96 statyba, II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 90-96“ suderinimo akto projektas šalių nepasirašytas. Ieškovės išrašyta 503 634,36 Lt (145 862,59 Eur) PVM sąskaita faktūra atsakovės taip pat nepasirašyta.

Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė prašė parengti ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ techninį projektą, o duomenų, kad atsakovė užsakė atlikti ir papildomus darbus, byloje nepateikta. Atsakovė aptartuose raštuose nurodė, kad papildomiems darbams turės būti vykdomos viešųjų pirkimų procedūros. Jų neatlikus, nesudarius sutarties, ieškovė neturėjo pagrindo pradėti vykdyti darbus, o atsakovė neturi teisinio pagrindo už juos sumokėti. Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, atlikdama darbus nesudariusi sutarties, prisiėmė atliekamų darbų riziką, t. y. kad už šiuos darbus nebus atlyginta. Todėl teismas reikalavimą priteisti 503 634,36 Lt (145 862,59 Eur) atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl reikalavimų, susijusių su 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartimi

Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė priteisti 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur) sulaikyto mokėjimo skolą pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį ir 109 975,31 Lt (31 851,05 Eur) palūkanų dėl netinkamo prievolių pagal sutartį vykdymo.

Teismas nustatė, kad pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ įsipareigojo savo rizika atlikti gilinimo darbus pagal pateiktą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo nuo PK–17 iki PK 28 gilinimas (I ir II darbų etapai) techninį projektą ir techninę užduotį“, o atsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktą darbą priimti ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą, nustatyta sutarties objekto kaina – 53 999 633,30 Lt (15 639 374,08 Eur), grunto 1 kub. m pirmajame darbų etape kasimo kaina – 73,46 Lt (21,28 Eur); 1 kub. m antrajame darbų etape kasimo kaina – 63,96 Lt (18,52 Eur). Sutarties 4.8 punktu šalys susitarė, kad galimiems defektams šalinti užsakovė kiekvieną mėnesį sulaiko 10 proc. atliktų darbų vertės sumą. Sulaikyta suma grąžinama per vieną mėnesį nuo objekto pripažinimo tinkamu naudoti akto patvirtinimo. Šalys pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktus, remdamasi jais ieškovė išrašė 53 998 406,62 Lt PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė pagal sutarties nuostatas sulaikė 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur). Atsakovė 2010 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu vienašališkai nutraukė šią sutartį, nusprendusi, kad nustatytu laiku ieškovė nebaigs sutartų darbų. Atsakovė faktiškai ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ darbus priėmė, priėmimo–perdavimo aktuose nenurodė pastabų dėl darbų kokybės ir trūkumų, todėl neturi teisinio pagrindo po sutarties nutraukimo ir toliau sulaikyti 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur). Nuo sutarties nutraukimo 2010 m. rugpjūčio 26 d. atsakovei kilo pareiga mokėti palūkanas pagal CK 6.261 straipsnį. Ieškovei palūkanos iš atsakovės skaičiuojamos vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio nuostatomis ir priteistinos iš atsakovės nuo 2010 m. spalio 24 d. iki ieškinio pareiškimo teisme 2011 m. vasario 28 d. Dėl to teismas sprendė tenkinti ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimą priteisti 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur) ir 109 975,31 Lt (31 851,05 Eur) palūkanas.

Dėl reikalavimų, susijusių su 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartimi

Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 45 809,40 Lt (13 267,32 Eur) sulaikyto mokėjimo pagal 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį ir 3086,38 Lt (893,88 Eur) palūkanų dėl netinkamo prievolių pagal šią sutartį vykdymo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 81 664,53 Lt (23 651,68 Eur) nuostolių dėl ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ netinkamai vykdytos tos pačios rangos sutarties.

Teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 7 d. ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ su atsakove sudarė rangos sutartį „Pirso statyba prie krantinės Nr. 26“, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal atsakovės pateiktą užduotį (projektą). Rangos sutarties kaina – 2 048 688,26 Lt (593 341,13 Eur). Šalys nustatė rangos sutarties darbų trukmę – 8 mėn., darbų pradžią – 2009 m. rugsėjo 2 d. Atsakovė 2010 m. kovo 25 d. raštu nutraukė sutartį, nes iki nustatyto termino buvo atlikta 43 proc. darbų. Sutarties nutraukimo ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neginčijo, nereiškė jokių pretenzijų, todėl laikė, kad ji nutraukta teisėtai ir pagrįstai dėl ieškovės kaltės. Atsakovė, vienašališkai nutraukusi su ieškove sutartį, iš ieškovės atliktus statybos rangos darbus priėmė. Byloje nėra duomenų, kad faktiškai ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais. Jų nenustačius atsakovė nepagrįstai nesumokėjo sulaikytų 45 809,40 Lt (13 267,32 Eur). Teismas priteisė nuo šios sumos 3086,38 Lt (893,88 Eur) palūkanas dėl termino grąžinti sumą praleidimo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį. Iš atsakovės 2010 m. kovo 25 d. rašto nustatyta, kad sutartis nutraukta, nes ieškovė nustatytais terminais nebūtų galėjusi atlikti sutartų darbų, t. y. ji atliko 43 proc. sutartų darbų. Kadangi likusiems darbams atlikti buvo sudaromos naujos sutartys su BUAB „Hidrotechnika“, pagal jas dėl pabrangusių medžiagų kainų atsakovė turėjo mokėti 81 664,53 Lt (23 651,68 Eur) didesnę kainą. Dėl to atsakovė pagrįstai reikalauja atlyginti šiuos nuostolius.

Teismas atliko šalių reikalavimų įskaitymą, t. y. ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pagal šią rangos sutartį priteistą 45 809,40 Lt (13 267,32 Eur) sulaikytą sumą ir 3086,38 Lt (893,88 Eur) palūkanas (iš viso 48 895,78 Lt (14 161,20 Eur) įskaitė į atsakovei priklausantį 81 664,53 Lt (23 651,68 Eur) nuostolių atlyginimą ir priteisė iš ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 32 768,75 Lt (9490,49 Eur) atsakovei.

Dėl reikalavimų, susijusių su 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartimi

Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės 62 124,04 Lt (17 992,36 Eur) sulaikyto mokėjimo pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį ir 4171,47 Lt (1208,14 Eur) palūkanų dėl netinkamo prievolių pagal šią sutartį vykdymo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 156 392,74 Lt (45 294,47 Eur) nuostolių, turėtų dėl ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ netinkamai vykdytų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tos pačios rangos sutarties pagrindu.

Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 24 d. ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ su atsakove sudarė rangos sutartį „Palo statyba prie krantinių Nr. 135-136“, ja ieškovė įsipareigojo atlikti darbus pagal atsakovės pateiktą užduotį (projektą). Rangos sutarties kaina – 5 198 043,19 Lt (1 505 457,33 Eur), darbų trukmė – 8 mėn., darbų pradžia – 2009 m. lapkričio 17 d. Atsakovė 2010 m. kovo 26 d. raštu nutraukė statybos rangos sutartį, nes iki nustatyto termino ieškovė nebūtų atlikusi sutartų darbų. Sutarties nutraukimo ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ neginčijo, ji nutraukta dėl ieškovės kaltės. Ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atlikti darbai pagal sutartį buvo su trūkumais. 2010 m. balandžio 15 d. atsakovės sudaryta komisija dėl objekto „Palo statyba prie krantinių Nr. 135-136“ faktinės situacijos užfiksavimo ir atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 1 nustatė defektus ir pasiūlė ieškovei juos ištaisyti. Ieškovei šių trūkumų neištaisius, atsakovė pagal CK 6.65 straipsnio 1 dalies 3 punktą turėjo teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal pateiktus duomenis atsakovė turėjo 156 392,74 Lt (45 294,47 Eur) išlaidų trūkumams pašalinti. Iš 156 392,74 Lt (45 294,47 Eur) sumos turi būti išskaitoma sulaikyta 62 124,04 Lt (17 992,36 Eur) suma, todėl atsakovei teismas priteisė 94 268,70 Lt (27 302,10 Eur). Atmetus ieškovės reikalavimą priteisti 62 124,04 Lt (17 992,36 Eur), atmestas ir reikalavimas priteisti nuo šios sumos 4171,47 Lt (1208,14 Eur) palūkanas.

Dėl nuostolių už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo atlyginimą

Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavo atlyginti 124 262,07 Lt (35 988,78 Eur) nuostolius, patirtus dėl atsakovės prievolių pagal ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir atsakovės sudarytas rangos sutartis nevykdymo. Nuostolius ji kildino iš netinkamai vykdytų 2006 m. gruodžio 4 d., 2007 m. gruodžio 14 d., 2009 m. liepos 7 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutarčių bei įsipareigojimo sumokėti už perduotas medžiagas.

Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė tik dalį rangos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, t. y. tik dėl pagal 2006 m. gruodžio 4 d., 2007 m. gruodžio 14 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. rangos sutartis sulaikytų sumų, siekiančių nuo 2 iki 10 proc. visos sutarties sumos. Likusias mokėtinas sumas pagal minėtas sutartis atsakovė sumokėjo. Kadangi priteistos ne tik sulaikytos sumos, bet ir sutartinės netesybos bei palūkanos, tai teismas nurodė, kad priteisus viršijančias reiškiamą reikalavimą atlyginti nuostolius sumas šis reikalavimas turėtų būti atmestas. Atsakovės sulaikytos sumos negali būti pripažintos turėjusiomis teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį su ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalaujamais atlyginti nuostoliais (CK 6.247 straipsnis). Ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir atsakovė vykdė ir kitomis sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, dėl jų jokių pretenzijų šalys nereiškė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimą priteisti 124 262,07 Lt (35 988,78 Eur) nuostolius teismas atmetė.

Dėl reikalavimų, susijusių su 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartimis

Ieškovė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ prašė pripažinti 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartis nutrauktomis dėl atsakovės kaltės, priteisti sulaikytas sumas bei netesybas. Teismas nustatė, kad ieškovės su atsakove 2010 m. birželio 2 d. sudarė statybos rangos sutartį „Krantinių Nr. 90-100 nauja statyba. I statybos etapas – krantinių Nr. 90-96 nauja statyba“, ja įsipareigojo atlikti likusius statybos darbus pagal užsakovės (atsakovės) pateiktą projektą bei perduoti juos užsakovei, o ši – tinkamos kokybės darbą priimti ir už jį sumokėti. Sutarties objekto kaina – 16 300 000 Lt (4 720 806,30 Eur). Šalys, vykdydamos pasirašytą sutartį, sudarė dar dvi sutartis dėl papildomų darbų: 2010 m. lapkričio 9 d. statybos rangos sutartį (pagal ją ieškovės įsipareigojo savo rizika ir lėšomis atlikti papildomus darbus, susijusius su 2010 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartimi, bei perduoti juos užsakovei (atsakovei), o ši – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti; sutarties objekto kaina – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), darbų trukmė – 6 sav.) ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartį (pagal ją ieškovės įsipareigojo savo rizika ir lėšomis atlikti papildomus darbus (papildomo gręžtinio gelžbetoninio polio Nr. 128a įrengimą), susijusius su 2010 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartimi, bei perduoti juos užsakovei (atsakovei), o ši – atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti; sutarties objekto kaina – 19 500 Lt (5647,59 Eur), darbų trukmė – 3 sav.). Teismas nurodė, kad 2010 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartimi šalys susitarė, kad darbai turi būti baigti per 6 mėn. (sutarties 2.1 punktas). Vėliau šis terminas pratęstas iki 2011 m. gegužės 1 d. 2010 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartis pasibaigė suėjus nustatytam terminui ir nenustatyta atsakovės kaltė dėl šios sutarties pabaigos. Teismas sprendė, kad ieškovė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ neįrodė, jog 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartys pasibaigė dėl atsakovės kaltės (CPK 178 straipsnis). Nenustatęs sutarčių nutraukimo dėl atsakovės kaltės, teismas taip pat atmetė reikalavimą dėl sutartinių netesybų (baudos) priteisimo iš atsakovės ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“. Ieškovės atliko darbų už 5 179 109,97 Lt (1 499 973,92 Eur), atsakovė sumokėjo 4 798 919,72 Lt (1 389 863,21 Eur) ir sulaikė 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur). Tokiu būdu atsakovė liko skolinga 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur). Atsakovė pripažino ir neginčijo šios sumos dydžio. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad darbai priimti, nenustatyta jų trūkumų, todėl pripažinęs 2010 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartį pasibaigusia teismas ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimą dėl 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) priteisimo tenkino.

Apeliacine tvarka bylą pagal ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“, atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos apeliacinius skundus išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą ir nusprendė ieškinius bei priešieškinį tenkinti iš dalies:

Pripažinti, kad 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis 2011 m. rugsėjo 28 d. nutraukta dėl atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaltės.

Ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimą nutraukti 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį teismo sprendimu atmesti.

Priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovei BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) už atliktus statybos rangos darbus, 1 834 000 Lt (531 163,11 Eur) baudą ir 118 033,16 Lt (34 184,76 Eur) palūkanų.

Priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) už atliktus statybos rangos darbus, 8,49 proc. metines palūkanas už priteistą 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) sumą nuo 2012 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 021 726,54 Lt (585 532,47 Eur) baudą.

Kitas ieškinių dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ 156 392,74 Lt (45 294,47 Eur) atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos naudai nuostoliams atlyginti.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovei BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ 1611,60 Lt (466,75 Eur) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 41 926,98 Lt (12 142,89 Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 3731,94 Lt (1080,84 Eur) žyminio mokesčio, 4522 Lt (1309,66 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 800 Lt (231,70 Eur) išlaidų antstoliui.

Priteisti iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ 26 340 Lt (7628,59 Eur) žyminio mokesčio.

Dėl ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimų, kildinamų iš 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutarties, dėl 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur) už faktiškai atliktus darbus, 4 799 255,32 Lt (1 389 960,41 Eur) baudos, 377 403,10 Lt (109 303,49 Eur) palūkanų priteisimo bei nuostolių atlyginimo

Teismas nurodė byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį vykdomus darbus 2008 m. rugsėjo mėn. sustabdė, nes pasikeitus pagrindiniam LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ akcininkui buvo nutarta keisti bendrovės veiklos pobūdį, t. y. ieškovės statomame objekte vykdyti tik konteinerinius krovos darbus. Atsakovė dėl darbų atlikimo pagal pakeistą techninį projektą 2011 m. rugsėjo 28 d. patvirtino pirkimo sąlygas. Tai reiškia, kad atsakovė 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais faktiškai 2011 m. rugsėjo 28 d. nutraukė dėl to, kad, pasikeitus kito ūkio subjekto LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ akcininkui, ši bendrovė nusprendė vykdyti tik konteinerių krovos darbus, tokie statybos darbai, reikalingi tokio pobūdžio krovai vykdyti, nebuvo nustatyti atsakovės viešojo pirkimo dokumentuose ir su ieškove sudarytoje 2006 metų statybos rangos sutartyje.

Atsakovė sutartį nutraukė nei įstatyme, nei sutartyje nenustatytais pagrindais, o ieškovė atliktus darbus atsakovei yra perdavusi. Pagal CK 6.671 straipsnį ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus. Nustatęs, kad atsakovė, nutraukusi 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį, su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą atlyginti už atliktus darbus 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur).

Palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą už pavėluotus mokėjimus skaičiuojamos nuo kitos dienos po sutartyje nustatytos apmokėjimo datos arba nustatyto mokėjimo termino pabaigos. 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartyje nenustatytas terminas, per kurį atsakovas, nutraukęs sutartį, turi ieškovui sumokėti už atliktus darbus, todėl vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio nuostatomis palūkanos pradedamos skaičiuoti praėjus 30 dienų po sutarties nutraukimo, t. y. nuo 2011 m. spalio 28 d. iki visiško atsiskaitymo. Ieškovė prašo palūkanas priteisti iki ieškinio pareiškimo teisme gavimo dienos, t. y. iki 2011 m. vasario 28 d. Dėl to priteisti palūkanas nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė nutraukė sutartį, nesumokėjo už atliktus ir priimtus statybos darbus ir dėl tos priežasties ieškovė galėjo patirti nuostolių, kurių ji šioje byloje ir reikalauja, dėl to sprendė pirmosios instancijos teismo priteistas 1 598 085,11 Lt (462 837,43 Eur) netesybas didinti iki 1 834 000 Lt (531 163,11 Eur). Ieškovė prašo atlyginti 583 986,97 Lt (169 134,31 Eur) netiesioginių nuostolių dėl sutarties nutraukimo, ši nuostolių suma yra įskaitoma į netesybas (CK 6.73 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė tiesioginius 2 469 048,23 Lt (715 085,78 Eur) nuostolius, patirtus atsakovei sustabdžius darbus, apskaičiavo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį kaip įstatymo nustatytas palūkanas už 730 dienų nuo sustabdytos statybos darbų vertės. Teismas su tokiu skaičiavimu nesutiko: Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas reglamentuoja palūkanų mokėjimą, kai vėluojama atsiskaityti, tačiau jis netaikytinas nuostoliams apskaičiuoti.

Dėl ieškovės nurodytų tiesioginių nuostolių, susidariusių dėl mechanizmų ir darbuotojų prastovos, kurios po darbų sustabdymo kiekvieną dieną siekė po 42 000 Lt (12 164,04 Eur), teismas pažymėjo, kad sustabdžius darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį 2008–2009 m. atsakovė su ieškove sudarė kitas sutartis, jas vykdydama ieškovė panaudojo turimus ir neišnaudotus vykdant 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį materialinius ir žmogiškuosius  resursus ir gavo pajamas.

Dėl ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimo priteisti 3 065 179,63 Lt (887 737,38 Eur) baudą

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada sumažinti ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ iš atsakovės 1 021 726,54 Lt (295 912,45 Eur) netesybų (baudos) priteisimą. Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį atsakovė nutraukė 2011 m. rugsėjo 28 d. Ieškovė BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį dėl baudos priteisimo pareiškė 2011 m. gruodžio 16 d., ieškovė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ – 2012 m. kovo 23 d., t. y. nepraleidusios senaties termino.

Dėl ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimų, kildinamų iš 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutarties, priteisti 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur) už atliktus darbus ir 109 975 Lt (31 850,96 Eur) palūkanų

Atsakovė 2010 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį, sudarytą su ieškove, nuo 2010 m. rugsėjo 25 d. nutraukė ir už ieškovės atliktus bei atsakovės priimtus darbus nesumokėjo ieškovei 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur). Ieškovė šią sumą prašė priteisti. Atsakovė nurodė, kad atlikti darbai turėjo trūkumų, ji juos šalino ir dėl to turėjo 2 300 534,46 Lt (666 280,83 Eur) išlaidų, iš jų 1 698 368 Lt (491 881,37 Eur) įskaitė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų pagrindu, apie tai informavo ieškovę 2010 m. rugsėjo 22 d. raštu, o dėl turėtų 602 166,18 Lt (174 399,38 Eur) išlaidų, šalindama darbų trūkumus, 2012 m. gruodžio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas nepraranda teisės remtis darbų trūkumų faktu, nors darbų priėmimo akte nėra žymų apie jų egzistavimą, ir reikalauti rangovo atsakomybės. Iš atsakovės paaiškinimų, pretenzijos turinio matyti, kad pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį buvo atliekami uosto įplaukos kanalo gilinimo darbai, jie atlikti netinkamai (neišgilinta iki reikiamo gylio). Atsakovė 2010 m. rugsėjo 22 d. pranešė ieškovei apie 1 698 368,28 Lt (491 881,44 Eur) priešpriešinių reikalavimų įskaitymą: (1 698 368 Lt (491 881,44 Eur) išlaidas, turėtas šalinant trūkumus, įskaitė į 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur) sumą, nesumokėtą ieškovei už atliktus darbus).

Galiojant Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant užtikrinti ieškinį dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, įskaitymas negalėjo būti atliktas, todėl atsakovės prievolė sumokėti 1 698 368,28 Lt (491 881,44 Eur) už atliktus darbus įskaitymu nepasibaigė. Nutraukus statybos rangos sutartį pagal CK 6.671 straipsnį rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas už faktiškai atliktus darbus apmokėtų. Pagal 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartį ieškovas atliko darbų už 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur), dėl to atsakovė, nutraukusi sutartį, turėjo šią sumą ieškovei sumokėti (CK 6.671 straipsnis).

Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą atsakovė už vėlavimą atsiskaityti turi mokėti palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos praėjus 30 dienų nuo kitos dienos po statybos rangos sutarties nutraukimo t. y. nuo 2010 m. spalio 24 d., ir, kaip to prašo ieškovė, iki 2011 m. vasario 28 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos), mokant už dieną po 8,05 proc. palūkanas nuo pavėluotų sumokėti 3 895 670,42 Lt (1 128 264,10 Eur), iš viso palūkanų yra 109 975,31 Lt (31 851,05 Eur).

Dėl ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimo priteisti 503 634,36 Lt (145 862,59 Eur) už papildomai atliktus darbus

Papildomų darbų, kurie nebuvo nustatyti šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje, atlikimą inicijavo ne ieškovė (rangovė), o atsakovė (užsakovė). Papildomų darbų, nenustatytų 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartyje, reikalingumas atsirado atsakovei keičiant techninį projektą, pritaikant statybos objektą LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ veiklai, tai patvirtina 2009 m. balandžio 4 d. atsakovės raštas ieškovei ,,Dėl krantinių Nr. 90-96 statybos darbų atnaujinimo“. Ieškovė 2009 m. spalio 20 d. raštu pranešė atsakovei, kad vadovaudamasi atsakovės 2009 m. balandžio 3 d., balandžio 14 d. ir birželio 15 d. raštais atliko papildomus darbus dėl krantinės Nr. 90-96 pritaikymo STS tipo konteineriams. Atsakovė 2010 m. sausio 22 d. raštu nurodė, kad klausimai dėl mokėjimo už papildomus darbus bus sprendžiami vėliau. Atsakovė, norėdama, kad būtų atlikti tam tikri darbai, turėjo pareigą atlikti viešųjų pirkimų procedūras. Atsakovės neteisingas sprendimas, kad jau faktiškai atliktus darbus galima įsigyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, neatleidžia jos nuo prievolės už darbus, kuriuos ji užsakė, ieškovei sumokėti (CK 6.444 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimo pagal 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį priteisti 62 124,04 Lt (17 992,36 Eur) už atliktus darbus ir 4171,47 Lt (1208,14 Eur) palūkanų ir atsakovės priešieškinį priteisti iš ieškovės 156 392,74 Lt (45 294,47 Eur) darbų kokybės trūkumų šalinimo išlaidų

2010 m. kovo 26 d. raštu atsakovė 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį nutraukė. Už atliktus darbus atsakovė ieškovei sumokėjo 95 proc. atliktų darbų vertės, likusių 5 proc. atliktų darbų vertės, sudarančių 62 124,04 Lt (17 992,36 Eur), mokėjimą atsakovė sulaikė galimiems trūkumams pašalinti. Šią sumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė (CK 6.671 straipsnis). Pagal Mokėjimo, atliekamo pagal komercinius sandorius, vėlavimo įstatymo 3 straipsnį skaičiuotinos 8,49 proc. palūkanos už vėlavimą sumokėti už atliktus darbus pagal ieškovės reikalavimą ir tai sudaro 4171,47 Lt (1208,14 Eur). Atsakovės sudarytai komisijai nustačius, kad nekokybiškai buvo nudažyti 789 vienetai polių, nuostoliai dėl nekokybiškai atliktų darbų yra 156 392,74 Lt (45 294,47 Eur), juos atsakovei atlyginti turi ieškovė. Nurodytų sumų įskaitymas negalimas, nes teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei ir Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškiniui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimo pagal 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį priteisti 45 809,40 Lt (13 267,32 Eur) už atliktus darbus ir 3086,38 Lt (893,88 Eur) palūkanų bei atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 81 664,53 Lt (23 651,68 Eur) nuostolių, atsiradusių dėl atliktų darbų trūkumų, atlyginimo

Atsakovė reikalavo atlyginti 81 664,53 Lt (23 651,68 Eur) nuostolius, kurie susidarė ieškovei nevykdant 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutarties, nes dėl kai kurių medžiagų pabrangimo atsakovė sumokėjo brangiau, negu būtų mokėjusi ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikta pažyma apie nuostolius ir jų dydį yra nepakankamas įrodymas, kad būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovė patyrė 81 664,53 Lt (23 651,68 Eur) nuostolių. Atsakovė, nutraukusi 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartį, turėjo pareigą ieškovei už atliktus darbus sumokėti 45 809,40 Lt (13 267,32 Eur), todėl ši suma iš atsakovės priteistina (CK 6.658 straipsnio 1 dalis, 6.671 straipsnis). Nuo šios sumos pagal Mokėjimo, atliekamo pagal komercinius sandorius, vėlavimo įstatymą skaičiuotinos palūkanos nuo 2010 m. gegužės 8 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2011 m. vasario 7 d.) sudaro 3086,38 Lt (893,88 Eur), jos iš atsakovės priteisiamos ieškovės naudai.

Dėl ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimo atlyginti 892 975,06 Lt (258 623,45 Eur) už perduotas statybines medžiagas

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė reikalavimą sumažino iki 769 121 Lt (222 752,83 Eur). Šalys nesutaria, ar už statybines medžiagas, kurias ieškovė įsigijo vykdydama 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį, atsakovė ieškovei sumokėjo. 2010 m. vasario 8 d. aktu šalys susitarė, kad atsakovė iš ieškovės nupirks įsigytas statybai, bet dėl statybos objekto projekto koregavimo nepanaudotas medžiagas. Šalys 2010 m. balandžio 8 d. pasirašė medžiagų priėmimo–perdavimo aktą Nr. A2-24 ir kainų suderinimo aktą Nr. A2-23. Šie įrodymai patvirtina, kad susiklostė šalių pirkimo–pardavimo santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Atsakovei atsirastų pareiga sumokėti už statybines medžiagas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis) ieškovei, jeigu statybinės medžiagos būtų perduotos. Tačiau atsakovei nebuvo perduotos pagal 2010 m. balandžio 8 d. šalių pasirašytą aktą medžiagos, už kurias ieškovė prašo sumokėti. Todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl 892 975,06 Lt (258 623,45 Eur) priteisimo atmetė.

Dėl 1 248 262,07 Lt (361 521,68 Eur) atlyginimo nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės prievolių pagal sudarytas su ieškove BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ statybos rangos sutartis nevykdymo

Ieškovė nurodė, kad atsakovei už atliktus darbus, įsigytas statybines medžiagas laiku neatsiskaičius susidarė nuostoliai: 113 173,78 Lt (32 777,39 Eur) delspinigiai ir baudos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 786 532,85 Lt (227 795,65 Eur) baudos ir delspinigiai Valstybinei mokesčių inspekcijai, 253 021,40 Lt (73 280,06 Eur) delspinigiai bankui ir 95 514,04 Lt (27 662,78 Eur) delspinigiai už nesumokėtą žemės nuomos mokestį ir rinkliavas. Pagal nutrauktą 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį atsakovė ieškovei turi sumokėti 1 834 000 Lt (531 163,11 Eur) baudą. Taigi priteistos netesybos pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį padengia visus 1 248 262,20 Lt (361 521,72 Eur) nuostolius, dėl to jų atlyginimas nepriteistinas.

Dėl ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimo nutraukti 2010 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartį ir su jos vykdymu susijusias 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartis, 1 766 150,77 Lt (511 512,61 Eur) baudos, 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) už atliktus darbus bei 8,06 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško atlyginimo

Ieškovė nurodo, kad pagal šias sutartis liko nesumokėta už atliktus darbus 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) (sulaikyta suma pagal sutarties sąlygas ir atsakovės 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštą). Ieškovei vykdant 2010 m. birželio 2 d. sutartį atsakovė vėl pakeitė (pirmą kartą techninis projektas buvo keistas vykdant 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį) statybos objekto techninį projektą. Iš atsakovės 2011 m. balandžio 18 d. pasitarimo protokolo turinio matyti, kad buvo svarstomas klausimas dėl 2010 m. birželio 2 d. statybos rangos sutarties termino pratęsimo pagal atsakovės siūlomą 2011 m. liepos 1 d. terminą. Protokole konstatuota, kad ieškovė nesugebės atlikti darbų per atsakovės siūlomą terminą, todėl šalys susitarė sutartį nutraukti. Atsakovė 2010 m. birželio 2 d. statybos rangos sutartį ir su ja susijusias sutartis faktiškai galutinai nutraukė, kai 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarė pirkimą dėl likusių darbų vykdyti vadovaudamasi pakeistu techniniu projektu.

Šalys susitarė, kad jeigu statybos rangos sutartys nutraukiamos dėl vienos iš šalių kaltės, kaltoji šalis kitai šaliai sumoka 10 proc. baudą nuo visos (sutarties) kainos, įskaitant ir PVM. 2010 m. birželio 2 d., lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. sutarčių kaina 19 019 500 Lt (5 508 427,90 Eur) ir nuo šios sumos bendra netesybų (baudos) suma yra 1 901 950 Lt (550 842,79 Eur). Ieškovė prašo priteisti 1 766 150,77 Lt (511 512,61 Eur). Šią netesybų sumą ieškovė apskaičiavo atsižvelgdama į aplinkybę, kad darbų dalį (7,14 proc.) atliko jungtinės veiklos partnerė BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad statybos darbų dalis buvo atlikta už 5 179 103,97 Lt (1 499 972,12 Eur) ir atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė, išskyrus sulaikytus 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur), priteistinas netesybas sumažino iki 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur) (CK 6.258 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovė, nutraukusi statybos rangos sutartis, už atliktus darbus ieškovei privalėjo sumokėti 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) sutarties kainos dalimi esančią sulaikytą sumą (CK 6.671 straipsnis). Atsakovė nurodė atliktų darbų trūkumų šalinimo kainą, t. y. netinkamų eksploatuoti plokščių ir demontavimo darbų kainą – 121 456,24 Lt (35 176,16 Eur). Ši suma neįskaitytina į 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) atsižvelgiant į bankroto proceso ypatumus (2013 m. birželio 7 d. ieškovei iškelta bankroto byla). Kartu su nurodytais 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) atsakovė turi sumokėti ir pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2, 4 straipsnius skaičiuotinas 8,49 proc. palūkanas dėl vėlavimo sumokėti už atliktus darbus už 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) nuo 2012 m. kovo 27 d. (nuo bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. papildomu sprendimu priteista iš atsakovės ieškovei BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ 8,06 proc. procesinių metinių palūkanų už Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu priteistus 6 341 238,22 Lt (1 836 549,51 Eur) nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki visiško Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo įvykdymo ir ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ 8,06 proc. procesinių metinių palūkanų už priteistus 2 021 726,54 Lt (585 532,47 Eur) nuo 2012 m. kovo 27 d. iki visiško Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo įvykdymo; atmestas ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas priteisti procesines palūkanas už Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu priteistus 1 421 788,72 Lt (411 778,47 Eur); ištaisyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimo klaida: vietoj nurodytų 8,49 proc. palūkanų nuo priteistų 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ įrašyta 8,06 proc. metinių palūkanų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmestas ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ pareiškimas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendime ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą bei priimti papildomą sprendimą dėl 8,06 proc. palūkanų priteisimo už 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat netenkintas šios ieškovės prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoj priteistų už atliktus statybos darbus 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) įrašyti 5 900 993,48 Lt (1 709 045,82 Eur).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį ir atmesti kaip nepagrįstą BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ reikalavimą dėl 4 794 255,32 Lt (1 388 512,30 Eur) netesybų (baudos) ir „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimą dėl 3 065 179,63 Lt (887 737,38 Eur) netesybų (baudos) pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais priteisimo; atmesti kaip nepagrįstą „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimą dėl 1 766 150,77 Lt (511 512,61 Eur) netesybų (baudų) pagal 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartis priteisimo; likusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

              Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai teisiniai argumentai:

              Šalių tarpusavio susitarimai dėl konkrečių statybos darbų atlikimo kito. Atsakovė kaip užsakovė inicijavo naujų darbų užsakymą. Ieškovės, kaip rangovės, su tokiu pakeitimu sutiko ir atliko darbus. Ieškovės atliko papildomus darbus, bet nepagrįstai reikalavo priteisti netesybas už anksčiau nustatytus darbus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai kaltu atsakovės elgesiu vertino tai, kad ji atsižvelgė į pasikeitusius LKAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikius statomame objekte ir, atitinkamai, keitė užsakomus statybos rangos darbus. CK 6.248 straipsnio 3 dalies prasme asmuo laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovei pavestas rūpinimasis uosto infrastruktūra bei jos plėtojimas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 11 punktas) turi atitikti bendrus visos valstybės interesus. Šiais siekiais ir buvo vadovaujamasi įvertinant LKAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikius ir pagal juos plėtojant uosto infrastruktūrą. Teismai nepagrįstai racionalų, rūpestingą ir atsakingą atsakovės elgesį pripažino kaltu. Pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį atlikta darbų už 68 861 233,42 Lt (19 943 591,12 Eur), t. y. sutartis buvo įvykdyta 88 proc., liko neatliktų darbų už 9 733 116 Lt (2 818 905,20 Eur). Papildomų užsakymų vertė (2008–2009 m. laikotarpiu pateikta iš viso už 28 267 379,50 Lt (8 186 798,80 Eur) visiškai kompensavo tą naudą, kurią rangovės būtų gavusios, jei būtų toliau vykdžiusios ankstesnę rangos sutartį. Teismai nevertino, kuo teisiniu požiūriu laikytina tokia šalis siejančių sutartinių santykių modifikacija, kai visos šalys aiškiais ir neabejotinais savo veiksmais bei įvairiais papildomais susitarimais atsisako vykdyti konkrečias prievoles ir sudaro jas pakeičiančius naujus susitarimus, besiskiriančius nuo ankstesnės sutarties savo dalyku. Teismai privalėjo teisiškai kvalifikuoti minėtą faktinių santykių modifikaciją ir vertinti, ar tai nėra pradinės prievolės pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį novacija dviem naujomis prievolėmis, t. y. atlikti naujus statybos rangos darbus ir nupirkti nepanaudotas medžiagas, kai pradinė prievolė pasibaigė. To nevertinę teismai priėmė neteisingus sprendimus priteisti iš atsakovės ieškovėms netesybas pagal sutartį, kuri buvo šalių pakeista naujais susitarimais. Susiklostę faktiniai šalių santykiai, kurie savo esme laikytini novacija (CK 6.141 straipsnio 1 dalis), teismų buvo nepagrįstai pripažinti sutarties nutraukimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje novacija pripažintinas ne tik prievolės šalių susitarimas dėl vienos rūšies prievolės pakeitimo kitos rūšies prievole, bet ir kiti atvejai, kai viena prievolė pasibaigia dėl to, jog ji pakeičiama kita prievole. Pvz., kreditorius vieną prievolę pakeisti kita prievole gali ne tik susitardamas būtent su skolininku, bet ir kitokiu būdu. Vienas iš tokių būdų yra ankstesnio skolininko atleidimas nuo prievolės vykdymo ir sudarymas naujos sutarties su kitu skolininku. Tokiu būdu ne tik pakeičiama viena prievolė kita, bet ir pasikeičia prievolės šalys, nes ankstesnio skolininko sutikimas tokiam pakeitimui nereikalingas, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. AB „Jonavos montuotojas“, bylos Nr. 3K-3-483/2001). Ieškovės, sutikdamos atlikti naujus statybos darbus, privalėjo suprasti, kad anksčiau sutarti darbai nebebus atliekami, t. y. jie yra pakeičiami naujais darbais. Rangovas, sudarydamas susitarimą su užsakovu, pagal kurį pastarasis jau pagal pirkimo–pardavimo sutartį įsipareigoja nupirkti nepanaudotas medžiagas, privalo suprasti, kad ankstesnė prievolė dėl statybos darbų atlikimo nebebus vykdoma, nes ji yra pakeičiama nauja prievole. Tai, kad 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį novacijos pagrindu pakeitė nauja prievolė atlikti kitus statybos darbus, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo nustatyti faktai, kad šalių tarpusavio santykiai nenutrūko ir ieškovė, vykdydama kitas su atsakove sudarytas sutartis, kurių vertė buvo ne mažesnė už likusių neatliktų darbų vertę pagal 2008 m. gruodžio 4 d. sutartį, turėjo galimybes panaudoti turimus materialinius ir žmogiškuosius resursus ir gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad užsakovei inicijavus papildomus darbus, kai rangovė priima darbus ir juos vykdo, konkliudentinių veiksmų pagrindu susiformuoja šalių rangos teisiniai santykiai, tačiau teismas nepaaiškino, kaip vietoj 2006 m. gruodžio 4 d. sutarties, kol ji dar nebuvo nutraukta, atsirado nauji rangos teisiniai santykiai. Tokia sutartinių teisinių santykių modifikacija laikytina novacija. Novaciją pripažino ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, atlikusi papildomus darbus. Sustabdžius statybos rangos darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį, liko ieškovės įsigytų ir nepanaudotų statybinių medžiagų, jos buvo perduotos atsakovei. 2010 m. vasario 8 d. aktu nutarta, kad atsakovė iš BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ nupirks nepanaudotas statybines medžiagas. Ieškovė ir teismas pripažino, kad taip susiklostė šalių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Šis aktas aiškiai patvirtina įvykusią novaciją, kai vietoj buvusių prievolių pagal rangos sutartį susiklostė ir nauji rangos ir pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

              Iš atsakovės ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ naudai nepagrįstai priteista ir 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur) netesybų, nes sutartys buvo nebevykdomos ne dėl pasikeitusių poreikių, bet dėl ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ negalėjimo laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė statybos darbų sutartyse nurodytu laiku nebaigė, todėl prisiėmė riziką dėl vėlesnių sutarties pakeitimu sukeltų teisinių padarinių.

              Kitu kasaciniu skundu ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir ieškovės prašymą tenkinti: ištaisyti rašymo apsirikimą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje – vietoj nurodytų iš atsakovės ieškovei BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ priteistų 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) įrašyti 5 900 993,48 Lt (1 709 045,82 Eur); priimti papildomą sprendimą – ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudai priteisti iš atsakovės 8,06 proc. procesines palūkanas už priteistus 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur)  nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Kasatorė nurodo, kad sulyginus apeliacinės instancijos teismo priteistus 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) su teismo nutarties motyvuojamąja dalimi, paaiškėjo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes bendrą priteistą sumą nurodė esant 90 000 Lt (26 065,80 Eur) mažesnę (toks skirtumas susidaro teismo sprendime vietoj 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur) įrašius 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur), taigi priteista suma ieškovės naudai už statybos rangos darbus iš viso turi sudaryti 5 900 993,78 Lt (1 709 045,92 Eur), o ne 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur). Byloje nustatyta, kad atsakovė pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį buvo sulaikiusi 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur)  ir teismai sprendė sulaikytą sumą priteisti ieškovei. Visas ieškovės reikalavimas buvo patenkintas, jokia dalimi nemažintas, t. y. akivaizdu, kad įvyko rašybos klaida. Dėl 8,06 proc. procesinių palūkanų už priteistus 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur) Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 31 d. papildomu sprendimu jų nepriteisė nuo 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur), nurodęs, kad nėra pareikštas reikalavimas priteisti palūkanas iki visiško atsiskaitymo už atliktus darbus. Kasatorė teigia, kad šis procesinių palūkanų klausimas neišspręstas, nors ji tokį reikalavimą kėlė ieškinyje.

              Pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kasacinio skundo ieškovė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ sutinka su kasaciniu skundu ir jį prašo tenkinti.

              Atsiliepimu į atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kasacinį skundą ieškovė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

              Kasatorė nurodo, kad jai neatsižvelgiant į uoste veikiančių bendrovių, t. y. LKAB „Klaipėdos Smeltė“, poreikius, pastaroji negalės maksimaliai efektyviai įgyvendinti savo tikslų, taip nukentės ir viešasis interesas, nes uostas taps nepatrauklus tiek uoste veikiančioms bendrovėms, tiek jų klientams. Kasatorė, paisydama LKAB „Klaipėdos Smeltė“ interesų, sustabdė statybos darbus, šiame statybos objekte du kartus keitė techninį projektai, keitė atliekamų darbų pobūdį, darbams atlikti po sutarčių su ieškovėmis du kartus organizavo naujus viešųjų pirkimų konkursus. Nesant ieškovių kaltės tokie atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys atidaus ir rūpestingo asmens, bonus pater familias standarto, bendradarbiaujančio su kita sutarties šalimi, siekiančio nesukelti kitai sutarties šaliai nuostolių. Rangos sutartys, dėl kurių nutraukimo vyksta ginčas, sudarytos viešojo pirkimo būdu. Ieškovės sudarė rangos sutartis pagal atsakovės parengtus sutarčių projektus, t. y. prisijungimo būdu, o atsakovė įtvirtino sąlygą dėl 10 proc. baudos nutraukiant sutartį. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad atsakovė darbus objekte organizavo kelis kartus skelbdama konkursą, naudojosi ieškovių milijoninėmis sulaikytomis sumomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad už tinkamą Viešųjų pirkimų įstatymo vykdymą atsakinga perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš Viešųjų pirkimų įstatymo, jai turi tekti neigiami padariniai; jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų; tai suponuoja perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Užsienio reikalų ministerija, bylos Nr. 3K-3-713/2013). Pirmosios instancijos teismas sprendime pagristai atkreipė dėmesį, kad ginčo krantinių operatorės KLAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikių pasikeitimas nesudaro pagrindo pripažinti buvus teisiškai reikšmingą pagrindą atsisakyti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.204 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 2006 m. gruodžio 4 d. sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės. Darbai pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį sustojo ir toliau nevyko ne dėl „STRABAG Wasserbau GmbH“ negalėjimo laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, o dėl to, kad atsakovė pakeitė techninį projektą. Atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo nurodžiusi argumentų dėl novacijos. CK 6.141 straipsnio 2 dalis nustato, kad novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai išreikšta. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl prievolės pasibaigimo novacija turi būti prievolės šalių susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Avižienių projektai“ v. asociacija „Ekologinės statybos“, bylos Nr. 3K-3-145/2011). Byloje nėra šalių susitarimų dėl novacijos, dėl to sudarytos vėlesnės rangos sutartys nėra įvykusi novacija. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 8 dalį sutarčių keisti negalima. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Taigi konkliudentiniais veiksmais negali būti pakeista sutartis, kurios pakeitimo sąlygos ir pagrindai imperatyviai reglamentuoti įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Iksados“ gamybinis ir techninis centras v. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-75/2013). Dėl papildomų darbų atlikimo perkančioji organizacija ir tiekėjas (vykdantis darbus pagal pagrindinę viešojo pirkimo sutartį) sudaro atskirą, t. y. naują, viešojo darbų pirkimo sutartį, o ne keičia pradinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Panevėžio miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-320/2011). Toks teisinis  reguliavimas ir teismų praktika paneigia kasatorės argumentus, kad šalys konkliudentiniais veiksmais išreiškė savo pritarimą novacijai.

              Atsiliepimu į atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kasacinį skundą ieškovė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

              Atsakovės kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl jos kaltės nebuvimo nutraukiant sutartį, tačiau jos kaltė konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalyje, kuri neskundžiama atsakovės kasaciniu skundu. Lietuvos apeliacinis teismas priteisė netesybas, jų priteisimą ginčija atsakovė, bet išlieka jų priteisimo pagrindas – atsakovės kaltė nutraukiant sutartį, ir šis pagrindas kaip atskira Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalis neskundžiamas atsakovės kasaciniu skundu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė darbus pagal sutartį sustabdė, ir galiausiai savo veiksmais nutraukė sutartį ne dėl ieškovių kaltės, o dėl to, kad pasikeitė operatorės LKAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikiai statomame objekte (t. y. jog sutartyje nustatyti darbai tapo nebereikalingi). Toks atsakovės neapdairumas ir nerūpestingumas nulėmė tai, kad buvo pažeisti ieškovių teisėti lūkesčiai baigti vykdyti sutartį ir gauti atlygį už atliekamus statybos darbus, ir atsakovės kaltė negali būti paneigiama trečiojo privataus asmens interesu gynimu. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ poreikių pasikeitimas nepaneigia atsakovės atsakomybės ieškovėms dėl ginčo sutarties nevykdymo. Dėl novacijos argumentų kasaciniame skunde – šiais argumentais atsakovė nesirėmė anksčiau, o CPK 347 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde atsakovė įrodinėja santykių modifikavimą novacijos pagrindu aplinkybėmis, kurias neigė visos bylos nagrinėjimo metu, – dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus papildomus darbus pagal sutartį ir dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už nusipirktas statybos metu nepanaudotas statybines medžiagas. Kasaciniame skunde atsakovė šiomis aplinkybėmis, kurias nagrinėjant bylą neigė ir su kuriomis nesutiko, jau remiasi kaip įrodymu, siekdama pagrįsti kasaciniame skunde nurodomas naujas aplinkybes dėl esą tarp šalių susiklosčiusios novacijos, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymams, kad prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita. Dėl prievolės pasibaigimo novacija turi būti prievolės šalių susitarimas, ji turi būti aiškiai išreikšta. Pagal CK 6.142 straipsnį novacija nelaikomas prievolės įvykdymo termino pratęsimas ar sutrumpinimas, dokumento apie prievolės buvimą išdavimas ar šio dokumento pakeitimas, taip pat kitoks papildomas prievolės modifikavimas. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad prievolės šalys (ieškovė ir atsakovė) aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita, nebuvo tokio šalių susitarimo dėl prievolės pabaigos pagal sutartį, ir byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių įvykusią novaciją, juolab kad atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu neigė savo pareigą atsiskaityti už ieškovės papildomai pagal sutartį atliktus rangos darbus bei likusias statybos metu nepanaudotas statybines medžiagas, t. y. neigė aplinkybes, kuriomis ji kasaciniame skunde jau remiasi įrodinėdama novaciją. Novacijos nepatvirtina ir tai, kad ieškovės ir atsakovės 2008–2009 m. sudarytos kitos statybos rangos sutartys buvo visiškai nesusijusios su 2006 m. gruodžio 4 d. sutartimi ir jos objektu, šios sutartys buvo sudarytos dėl kitų objektų statybos. Papildomų darbų atlikimas nėra vertinama kaip rangos teisinių santykių novacija. Jeigu atsakovė būtų vertinusi, kad 2006 m. gruodžio 4 d. sutartis dar 2009–2010 m. pasibaigė dėl įvykusios novacijos, tokiu atveju ji būtų išmokėjusi ieškovei pagal sutartį sulaikytus 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur), taip pat būtų įvykdžiusi savo, kaip pirkėjo, pareigą – sumokėjusi už nusipirktas statybines medžiagas. Šalių santykiai dėl paminėtų medžiagų pirkimo–pardavimo buvo būtent atsakovės netinkamo sutarties vykdymo padarinys, sąžiningai jos šaliai (ieškovei) siekiant išvengti neigiamų padarinių, o ne sutarties pasibaigimas novacijos pagrindu.

              Atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsiliepimu į ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kasacinį skundą prašoma jį atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei už atliktus rangos darbus 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur), ši neskundė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistos sumos dydžio. Dėl papildomo sprendimo priteisti 8,06 proc. procesines palūkanas nuo 1 393 755,56 Lt (403 659,50 Eur) ieškovė praleido CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas papildomą sprendimą, negali keisti jau priimto sprendimo turinio, t. y. papildomo sprendimo institutas negali būti taikomas teismo padarytoms teisės aiškinimo ir taikymo klaidoms taisyti; tai gali būti padaryta tik skundžiant atitinkamą teismo sprendimą apeliacine, kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-341/2010). BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, nesutikdama su priteistais 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur), šį nesutikimą turėjo pareikšti teikdama apeliacinį skundą, tačiau to nepadarė.

                                      Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Šios nuostatos teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama kasatorių VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kasacinius skundus, nes nenustatyta pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas.

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės ieškovių BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „STRABAG Wasserbau Gmbh“ naudai priteistos netesybos (bauda) pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais

Kasaciniu skundu atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, be kita ko, prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudai priteista 1 834 000 Lt (531 163,11 Eur) bauda, o ieškovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ naudai – 1 021 726,54 Lt (295 912,45 Eur) bauda pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį su visais jos pakeitimais ir papildymais. Atsakovės teigimu, teismas įžvelgė jos kaltę ten, kur jos nebuvo, ir nenustatė novacijos, nors šalių tarpusavio santykiai rodė ją esant. Šį kasacinio teismo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu.

Pirma, pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą. Novacijos institutas (CK 6.141–6.144 straipsniai) yra išimtis iš CK 6.59 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad prievolė turi būti vykdoma ir negali būti pakeista, todėl pagal CK 6.141 straipsnio 2 dalį novacija nėra preziumuojama. Tai reiškia, kad novaciją galima konstatuoti tik esant įrodymų, jog prievolės šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškė savo valią pakeisti vieną prievolę kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; ir kt.). Esant ginčui dėl įvykusios novacijos, šalis, kuri remiasi novacija, turi įrodyti, kad novacija įvyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. Ž. v. V. A., bylos Nr. 3K-3-279/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl tikrojo sutarties turinio kasacine tvarka gali būti peržiūrėtos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neįrodinėjo aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą kvalifikuoti šalių santykius kaip susitarimą dėl novacijos. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad užsakovo užsakytus darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį pakeitė 2008-2011 m. laikotarpiu atlikti pakeičiantys darbai, ir kad ieškovės, būdamos verslininkėmis ir statybos darbų profesionalėmis, jau 2009 m. lapkričio mėn. privalėjo suprasti, kad 2006 m. gruodžio 4 d. sutartis nebebus vykdoma, nes jos atliko visiškai kitus statybos darbus, dėl kurių ankstesnių darbų atlikimas tapo beprasmis, tačiau tokių faktinių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o teismai neturėjo pagrindo jų nustatinėti savo iniciatyva. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2008-2009 m. laikotarpiu atsakovė pateikė papildomų užsakymų už iš viso 28 267 379,50 Lt (8 186 798,97 Eur), tačiau ši teismo nustatyta faktinė aplinkybė, priešingai nei ją aiškina kasatorė, savaime nerodo, kad papildomais užsakymais buvo užsakyti darbai, pakeičiantys darbus, numatytus 2006 m. gruodžio 4 d. sutartyje, o jei pakeičiantys – kokia apimtimi. Be to, priešingai nei teigia kasatorė, aplinkybė dėl papildomų darbų užsakymo savaime nerodo, kad 2009 m. lapkričio mėn. ieškovės privalėjo suprasti, kad 2006 m. gruodžio 4 d. sutartyje numatytų darbų atlikimas tapo beprasmis. Ar papildomai užsakyti darbai eliminavo 2006 m. gruodžio 4 d. sutartyje numatytų darbų atlikimo galimybę, o jei taip - nuo kada tai įvyko, yra fakto klausimai, kurie, jei šalis (šiuo atveju – atsakovė) jais remiasi kaip savo atsikirtimų į pareikštą ieškinį pagrindu, įrodinėtini nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės, tačiau ne kasaciniame teisme. Jų kasacinis teismas nenustatinėja. Minėta, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Antra, atsakovės argumentus dėl novacijos paneigia kasaciniu skundu neprašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2006-521 (pakeista ir papildyta 2008 m. sausio 31 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. sausio 23 d., 2009 m. gegužės 8 d., 2010 m. vasario 8 d.) 2011 m. rugsėjo 28 d. nutraukta dėl atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaltės. Remdamasis šia aplinkybe ir minėtos sutarties 13.4 punktu, pagal kurį jei sutartis nutraukiama dėl vienos iš šalių kaltės, kaltoji šalis kitai šaliai sumoka 10 procentų nuo visos sutarties kainos dydžio baudą, apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovių BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimus dėl baudos priteisimo, priteisdamas iš atsakovės atitinkamai 1 834 000 Lt (531 163,11 Eur) ir 1 021 726,54 Lt (295 912,45 Eur) baudos pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti tą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista bauda ieškovių naudai pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį. Tačiau likusioje dalyje apeliacinės instancijos teismo sprendimą atsakovė prašo palikti nepakeistą. Nors kasaciniame skunde, prašydama panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista bauda, atsakovė, be kita ko, nurodo argumentus, kodėl, jos manymu, ji nelaikytina kalta dėl 2006 m. gruodžio 4 d. sutarties nutraukimo, tačiau formuluodama prašymą kasaciniam teismui (CPK 347 straipsnio 1 dalies 4 punktas) neprašo panaikinti tos apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria pripažinta, kad 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis su visais jos pakeitimais ir papildymais 2011 m. rugsėjo 28 d. nutraukta dėl jos kaltės. Taigi, ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra įsiteisėjusi ir kasaciniu skundu neskundžiama. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo reikalavimai turi būti suformuluoti aiškiai ir negali būti numanomi. Kasacinis teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesas (CPK 353 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis su visais jos pakeitimais ir papildymais 2011 m. rugsėjo 28 d. nutraukta dėl atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaltės, nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas kasaciniame teisme. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis su visais jos pakeitimais ir papildymais 2011 m. rugsėjo 28 d. nutraukta dėl atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaltės bei atsižvelgiant į sutarties 13.4 punktą, nėra teisinio pagrindo tenkinti kasacinio skundo reikalavimo dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „STRABAG Wasserbau Gmbh“ naudai priteista atitinkamai 1 834 000 Lt (531 163,11 Eur) ir 1 021 726,54 Lt (295 912,45 Eur) baudos.

Dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės „STRABAG Wasserbau Gmbh“ naudai priteistos netesybos (bauda) pagal 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. sutartis

Kasaciniu skundu atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taip pat prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš jos „STRABAG Wasserbau Gmbh“ naudai priteista 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur) bauda pagal 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. sutartis. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutartys nutrauktos dėl jos kaltės, nes jei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ savo įsipareigojimus pagal minėtas sutartis būtų įvykdžiusi laiku, t. y. iki 2011 m. gegužės 1 d., apskritai nebūtų kilęs klausimas dėl vėlesnių įvykių (atsakovės 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo skelbti pirkimą dėl likusių darbų pagal pakeistą projektą) teisinės reikšmės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltė yra fakto klausimas, kuris nagrinėjamoje byloje yra nustatytas apeliacinės instancijos teismo (priešingai nei sprendžiant dėl 2006 m. gruodžio 4 d. sutarties nutraukimo – ne teismo sprendimo rezoliucinėje, o motyvuojamojoje dalyje), kasacinio teismo teisėjų kolegija atsakovės kasacinio skundo argumentus dėl jos kaltės nebuvimo patikrina išimtinai civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aspektu.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-371/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. birželio 2 d.  sudaryta statybos rangos sutartis ,,Dėl krantinių 90-100, nauja statyba. I statybos etapas krantinių Nr. 90-96 nauja statyba“, sutarties vertė – 16 300 000 Lt (4 720 806,30 Eur). Pagal sutartį rangovas turėjo atlikti darbus pagal užsakovo pateiktą projektą. Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo. Vėliau šis terminas šalių pratęstas iki 2011 m. gegužės 1 d. Vykdant šią sutartį sudarytos dar dvi sutartys dėl papildomų darbų. 2010 m. lapkričio 9 d. sudaryta sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus pagal rangovo parengtą, su užsakovu ir techninę priežiūrą atliekančiu asmeniu suderintą darbo projektą. Sutarties vertė – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur). Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 6 savaitės nuo sutarties pasirašymo. 2011 m. sausio 27 d. sudaryta sutartis, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti papildomus darbus pagal rangovo parengtą, su užsakovu ir techninę priežiūrą atliekančiu asmeniu suderintą darbo projektą. Sutarties vertė – 19 500 Lt (5647,59 Eur). Sutartyje nustatytas darbų atlikimo terminas – 3 savaitės nuo sutarties pasirašymo. Pagal visas minėtas sutartis rangovas turėjo atlikti darbų iš viso už 19 019 500 Lt (5 508 427,90 Eur), atlikta darbų už 5 179 109,97 Lt (1 499 973,93 Eur) (iš jų 4 798 919,72 Lt (1 389 863,22 Eur) atsakovė sumokėjo savanoriškai, likusi skolos dalis už atliktus darbus iš atsakovės buvo priteista nagrinėjamoje byloje). Apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodoma, kad atsakovės kalti veiksmai pasireiškė tuo, kad pagal LKAB ,,Klaipėdos Smeltė“ užsakymą atsakovė pakeitė statybos objekto, kurį statė ieškovė, techninį projektą, pagal kurį turėjo būti atliekami nenumatyti darbai pagal ieškovės vykdomas statybos rangos sutartis. Dėl darbų atlikimo pagal pakeistą techninį projektą atsakovė priėmė sprendimą vykdyti naują pirkimą, o tai reiškia, kad buvo sudaryta nauja statybos rangos sutartis dėl to paties objekto, tačiau pagal naujas pirkimo dokumentuose numatytas sąlygas, t. y. pagal naują techninį projektą, į kurį įtraukti ir likę neatlikti darbai pagal sutartis su ieškovu. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė šiais įrodymais: 2011 m. sausio 4 d. UAB „Projektų ekspertizė“ aktu (T. 13, b. l. 4); 2011 m. balandžio 8 d. pasitarimo protokolu (T. 13, b. l. 7); 2011 m. balandžio 19 d. atsakovės raštu „STRABAG Wasserbau Gmbh“ (T. 13, b. l. 3); 2011 m. balandžio 22 d. „STRABAG Wasserbau Gmbh“ raštu atsakovei (T. 3., b. l. 9-10); 2011 m. gegužės 2 d. atsakovės pasitarimo protokolu (T. 3, b. l. 15); 2011 m. rugsėjo 18 d. atsakovės pasiūlymu „STRABAG Wasserbau Gmbh“ teikti pasiūlymą neskelbiamoms deryboms (T. 3, b. l. 18); 2011 m. spalio 23 d. atsakovės pasiūlymu „STRABAG Wasserbau Gmbh“ teikti pasiūlymą neskelbiamoms deryboms (T. 3, b. l. 23); 2011 m. lapkričio 9 d. atsakovės raštu „STRABAG Wasserbau Gmbh“ (T. 3, b. l. 28-31); 2011 m. gruodžio 14 d. atsakovės raštu „STRABAG Wasserbau Gmbh“ (T. 3, b. l. 34); 2011 m. gruodžio mėn. Viešųjų pirkimų tarnybos raštu (T. 3, b. l. 42).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodyti įrodymai, apeliacinės instancijos teismui nenustačius kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad sutartiniai santykiai buvo nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pakeitė statybos objekto, kurį statė ieškovė, techninį projektą, pagal kurį turėjo būti atliekami nenumatyti darbai, tačiau sprendime nenustatyta, kada konkrečiai projektas buvo pakeistas. Apeliacinės instancijos teismas tik nustatė, kad pagal galutinai pakeistą projektą atsakovė priėmė sprendimą vykdyti naują pirkimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, bylos duomenimis, viešojo pirkimo procedūros pradėtos vykdyti 2011 m. rugsėjo 28 d., neatmestina galimybė, kad projekto keitimo procedūros galutinai buvo baigtos jau pasibaigus „STRABAG Wasserbau Gmbh“ prievolių pagal sutartis vykdymo terminui (2011 m. gegužės 1 d.). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad laikotarpyje nuo sutarčių sudarymo iki 2011 m. gegužės 1 d. vyko projekto keitimo procedūros, savaime nereiškia:

1. kad sudarius ir vykdant 2010 m. birželio 2 d. sutartį atsakovė, kaip numatyta sutartyje, nepateikė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ projekto, pagal kurį ši galėjo atlikti darbus (atvirkščiai – šią aplinkybę paneigia teismų nustatytas faktas, kad atlikta darbų už 5 179 109,97 Lt (1 499 973,93 Eur));
2. kad 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. sutartyse numatytų papildomų darbų, kurie turėjo būti atliekami pagal rangovo parengtą, su užsakovu ir techninę priežiūrą atliekančiu asmeniu suderintą darbo projektą, „STRABAG Wasserbau Gmbh“ neatliko dėl to, kad darbo projektas nebuvo suderintas su užsakovu ir (ar) techninę priežiūrą atliekančiu asmeniu;
3. kad pirminis projektas, pagal kurį turėjo būti atliekami darbai pagal 2010 m. birželio 2 d. sutartį, buvo pakeistas sutarties vykdymo laikotarpiu, t. y. iki 2011 m. gegužės 1 d.;
4. kad sutarčių vykdymo metu vykusios projekto keitimo procedūros kliudė „STRABAG Wasserbau Gmbh“ vykdyti darbus pagal sutartį. Juolab, kad, skirtingai nei 2006 m. gruodžio 4 d. sutarties atveju, teismai nenustatė, kad laikotarpiu nuo sutarčių sudarymo iki galutinio darbų atlikimo termino (2011 m. gegužės 1 d.) atsakovė būtų reikalavusi sustabdyti darbus, kitaip uždraudusi ar kliudžiusi „STRABAG Wasserbau Gmbh“ juos įvykdyti iki nustatyto termino. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad į naują (pakeistą) projektą buvo įtraukti ir likę neatlikti darbai pagal sutartis su ieškovu, kas rodo, kad šie darbai atsakovei buvo reikalingi, ir jei jie būtų buvę atlikti laiku, į naują (pakeistą) projektą jų nebūtų poreikio įtraukti.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokių konkrečiai darbų, numatytų 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d.  sutartyse, neatliko „STRABAG Wasserbau Gmbh“, kada buvo pakeistas projektas(-ai) ir kokią įtaką sutarčių vykdymo metu vykstančios projekto keitimo procedūros turėjo „STRABAG Wasserbau Gmbh“ galimybei tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartis iki nustatytų terminų. Teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių pagal pirminį pateiktą projektą (vykdant 2010 m. birželio 2 d. sutartį) ir (ar) pagal pirminį rangovo parengtą, su užsakovu ir techninę priežiūrą atliekančiu asmeniu suderintą darbo projektą (vykdant 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. sutartis) „STRABAG Wasserbau Gmbh“ laiku neužbaigė darbų (minėta, kad projekto keitimo procedūros, nesant užsakovo nurodymų dėl darbų stabdymo ar kitų veiksmų, kliudančių vykdyti sutartinius įsipareigojimas, savaime nesuponuoja rangovo negalėjimo vykdyti darbų). Kadangi šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje, joms esant nenustatytoms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės kaltės padaryta tinkamai pritaikius įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Minėta, kad kasacinis teismas apskųstus teismų procesinius sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu, o faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalį). Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus, ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių rašymo apsirikimų sprendime ištaisymą (CPK 276 straipsnis) ir papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis), aiškinimo ir taikymo

Vertindama BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kasacinio skundo argumentus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmesti BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ pareiškimas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime bei prašymas priimti papildomą sprendimą dėl 8,06 proc. palūkanų priteisimo už 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, teisėjų kolegija primena nagrinėjamos bylos procesines aplinkybes, reikšmingas minėtiems klausimams išspręsti.

Ieškiniu BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“, be kita ko, prašė priteisti už atliktus statybos darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur). Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu, be kita ko, pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį už atliktus statybos darbus ieškovei priteisė 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur). Ieškovė apeliaciniu skundu  pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistos sumos dydžio už atliktus statybos darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį neskundė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad  pagal pirmiau nurodytą reikalavimą iš atsakovės yra priteisiama 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur) suma. Ši suma yra įskaityta į teismo sprendimo rezoliucine dalimi priteistą bendrą 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) sumą už atliktus statybos darbus.

2014 m. rugsėjo 8 d. prašymu BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ apeliacinės instancijos teismo paprašė priimti papildomą sprendimą: už visą priteistą 7 763 026,94 Lt (2 248 328 Eur) sumą (šią sumą sudarė 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) už atliktus statybos darbus, 1 834 000 Lt (531 163,11 Eur) bauda ir 118 033,16 Lt (34 184,76 Eur) palūkanų) iš atsakovės priteisti 8,05 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. papildomu sprendimu, be kita ko, iš atsakovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ naudai priteista 8,06 proc. procesinių metinių palūkanų už Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu priteistus 6 341 238,22 Lt (1 836 549,51 Eur) nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki visiško Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo įvykdymo; atmestas ieškovės BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas priteisti procesines palūkanas už Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu priteistą 1 421 788,72 Lt (411 778,47 Eur) sumą, kurią sudarė 1 303 577,56 Lt (377 593,71 Eur) suma, priteista kaip įsiskolinimas už atliktus darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį ir 118 033,16 Lt (34 184,76 Eur) mokėjimo palūkanos, priteistos Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu. Ši apeliacinio teismo nutartis kasacine tvarka nebuvo skundžiama.

BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ 2014 m. lapkričio 10 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą, kuriuo prašė: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendime ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą – įrašyti sprendimo rezoliucinėje dalyje vietoje 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) priteistos sumos už atliktus statybos darbus 5 900 993,48 Lt (1 709 045,84 Eur) sumą (laikant, kad už atliktus statybos darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį priteisiama suma sudaro ne 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur), o 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur); priimti papildomą sprendimą - priteisti 8,06 proc. procesines palūkanas nuo 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos už atliktus statybos darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimas dėl procesinių 8,06 proc. palūkanų priteisimo nuo 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos už atliktus darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nebuvo išspręstas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmestas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Teismo argumentas – ieškovė neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame galimai padaryta klaida vėliau buvo „perkelta“ ir į apeliacinės instancijos teismo sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio apeliantui (VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai), be kita ko, apeliaciniu skundu skundusiai 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur) sumos priteisimą, sprendimo; atmestas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas priimti papildomą sprendimą dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos. Teismo argumentas – praleistas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

2015 m. kovo 13 d. paduotu kasaciniu skundu BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį ir 2014 m. lapkričio 10 d. prašymą tenkinti: ištaisyti 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį (vietoje 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) sumos, priteistos už darbus, įrašyti 5 900 993,48 Lt (1 709 045,84 Eur); priimti papildomą sprendimą – priteisti 8,06 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos.

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Anykščių vynas” v. L. M., bylos Nr. 3K-3-645/2000, 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB Turto banko pareiškimą, bylos 3K-3-134/2010). Kartu pažymėtina tai, kad CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė taip pat ir savo iniciatyva taisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, reiškia, kad teismas ištaiso tokio pobūdžio klaidas ir nesant dėl to pareikšto šalies prašymo ar skundo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks klaidų ištaisymas teismo iniciatyva, kai nėra dėl to šalies prašymo ar skundo, nelaikytinas teismo kompetencijos ribų peržengimu ar blogesnio sprendimo apeliantui priėmimu, kai klaidų ištaisymą atlieka apeliacinės instancijos teismas nesant dėl to pateikto apelianto prašymo.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą (inter alia, jo motyvuojamąją dalį), konstatuoja, kad teismas jokia dalimi nemažino BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pareikšto reikalavimo priteisti 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) už atliktus darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartį ir sprendė priteisti visą sulaikyto mokėjimo skolą pagal pareikštą pradinį reikalavimą, tačiau šio sprendimo motyvuose ir rezoliucinėje dalyje įrašyta ne ieškovės reikalauta 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur), o 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur) suma. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šiai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai ir jos nekeitė, dėl to teisėjų kolegija pripažįsta šią neatitiktį rašymo apsirikimu, reiškiančiu, kad, pirmosios instancijos teismui patenkinus visą ieškovės reikalavimą dėl 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur), ir dėl šio ieškovės reikalavimo patenkinimo pritarus apeliacinės instancijos teismui, turėjo būti priteista būtent 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur), o ne 1 303 755,56 Lt (377 593,71 Eur) (atitinkamai visa priteistina suma – 5 900 993,48 Lt (1 709 045,84 Eur), o ne 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur)). Todėl 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) sumos nurodymas apeliacinės instancijos teismo sprendime vietoje 5 900 993,48 Lt (1 709 045,84 Eur) sumos, priteisiamos BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudai iš atsakovės, pripažintinas rašymo apsirikimu. CPK nėra specialių normų, reglamentuojančių situacijas, kai pirmosios instancijos teismas sprendime padaro aiškią aritmetinę klaidą ar rašymo apsirikimą, tačiau jų savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu neištaiso (inter alia, tais atvejais, kai patys byloje dalyvaujantys asmenys tos klaidos ištaisyti neprašo), o apeliacinės instancijos teismas pakeičia tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje padaryta aiški aritmetinė klaida ar rašymo atsirikimas, tačiau neištaisydamas šios klaidos ar apsirikimo, juos „perkelia“ į savo sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad tokiais atvejais aritmetinių klaidų ar rašymo apsirikimų taisymas pirmosios instancijos teismo nutartimi negalimas, nes taip būtų taisomas teismo sprendimas ar jo dalis, dėl kurio yra priimtas kitas – t. y. apeliacinės instancijos teismo sprendimas. Todėl tokio pobūdžio klaidos ar rašymo apsirikimai laikytini apeliacinės instancijos teismo aritmetinėmis klaidomis ir rašymo apsirikimais, kurie taisytini CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismo – paties teismo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstu laiko apeliacinės instancijos teismo argumentą, kad tokiu atveju gali būti pažeistas CPK 313 straipsnis, draudžiantis apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ kasacinio skundo reikalavimas tenkintinas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis, kuria atmestas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, naikintina, –  Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendime ištaisant rašymo apsirikimą, BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ naudai iš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteistos 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) sumos vietoje įrašant 5 900 993,48 Lt (1 709 045,84 Eur) priteistiną sumą.

Nors kasaciniu skundu BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundžia Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį, kuria atmestas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2014 m. lapkričio 10 d. prašymas priimti papildomą sprendimą dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos, teisėjų kolegija pažymi, kad analogiškas (tapatus) BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas buvo nagrinėtas dar 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo papildomu sprendimu, iš dalies tenkinus BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ 2014 m. rugsėjo 8 d. prašymą priimti papildomą sprendimą už visą priteistą 7 763 026,94 Lt (2 248 328 Eur) sumą iš atsakovės priteisti 8,05 proc. procesines palūkanas. Minėta, kad šiuo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovei BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ priteista 8,06 proc. procesinių metinių palūkanų už Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu priteistus 6 341 238,22 Lt (1 836 549,51 Eur) nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau atmestas BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas priteisti procesines palūkanas už Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu priteistus 1 421 788,72 Lt (411 778,47 Eur), o šią 1 421 788,72 Lt (411 778,47 Eur) sumą sudarė 1 303 577,56 Lt (377 593,71 Eur) (suma, kuri priteista kaip įsiskolinimas už atliktus darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. sutartį) ir 118 033,16 Lt (34 184,76 Eur) (mokėjimo palūkanos, priteistos Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu). Pasisakydamas dėl palūkanų priteisimo už 1 303 577,56 Lt (377 593,71 Eur) sumą Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, kad šis klausimas jau spręstas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendime, o papildomu sprendimu negali būti keičiamas priimto sprendimo turinys. Atmesdamas prašymą dėl palūkanų priteisimo nuo 118 033,16 Lt (34 184,76 Eur) sumos, teismas nurodė, kad palūkanos nuo palūkanų nepriteisiamos. Šio sprendimo BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ kasaciniu skundu neskundė, tačiau 2014 m. lapkričio 10 d. prašyme dėl papildomo sprendimo pakartotinai prašė priteisti 8,06 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi šį prašymą pakartotinai atmetė tuo pagrindu, kad praleistas CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytas 20 dienų terminas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo priėmimo dienos iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakartotinio prašymo padavimas 2014 m. lapkričio 10 d. nenutraukė termino kasaciniam skundui dėl 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo papildomo sprendimo, kuriuo, be kita ko, išspręstas klausimas dėl 8,06 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos, paduoti. Šis terminas pasibaigė 2015 m. sausio 31 d., kasacinis skundas nebuvo paduotas, todėl ši Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti jos pagrįstumo. Remiantis CPK 293 straipsnio 3 punktu teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio Kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Kadangi klausimas dėl papildomo sprendimo priteisti 8,06 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos buvo išspręstas 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo papildomu sprendimu, kuris kasacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika” prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, o ne nutraukė bylą šioje dalyje. Remiantis CPK 359 straipsnio 5 dalimi, teismo sprendimas, nutartis kasacine tvarka panaikinami ir byla nutraukiama arba pareiškimas paliekamas nenagrinėtas šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose, išskyrus 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktus, nurodytais pagrindais. Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas priimti papildomą sprendimą dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumos, ir šią bylos dalį nutraukti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patyrė 8,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. birželio 7 d. pažyma).

Perdavus bylą dėl jos dalies nurodytais klausimais nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktais ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovei BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ priteista 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) už atliktus statybos rangos darbus, 1 834 000 Lt (531 163,11 Eur) bauda ir 118 033,16 Lt (34 184,76 Eur) palūkanų, palikti nepakeistą, šioje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą: vietoje ieškovei BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priteistos 5 810 993,78 Lt (1 682 980,12 Eur) sumos už atliktus statybos rangos darbus įrašyti 5 900 993,48 Lt (1 709 045,84 Eur (vieno milijono septynių šimtų devynių tūkstančių keturiasdešimt penkių eurų 84 ct)) sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovei „STRABAG Wasserbau Gmbh“ priteista 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) už atliktus statybos rangos darbus, 8,49 proc. palūkanos už priteistą 380 184,25 Lt (110 108,96 Eur) sumą nuo 2012 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 021 726,54 Lt (585 532,48 Eur) bauda, panaikinti dėl tos dalies, kuria teismui iš dalies tenkinus „STRABAG Wasserbau Gmbh“ reikalavimą dėl 1 766 150,77 Lt (511 512,62 Eur) netesybų (baudos) pagal 2010 m. birželio 2 d., 2010 m. lapkričio 9 d. ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartis, priteisimo, iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos „STRABAG Wasserbau Gmbh“ naudai priteista 1 000 000 Lt (289 620,01 Eur) bauda, ir bylos dalį dėl šio reikalavimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. panaikinti. Nutarties dalį, kuria atmestas BUAB ,,Klaipėdos hidrotechnika“ prašymas priimti papildomą sprendimą dėl 8,06 proc. palūkanų priteisimo už 1 393 755,56 Lt (403 659,51 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Andžej Maciejevski

                                                                                                                              Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys