Civilinė byla Nr. e2A-3023-392/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19256-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Justicija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Novus LT“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Justicija“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Novus LT“ (toliau ir atsakovė) 2 415,16 Eur skolos, 125,18 Eur palūkanų, 11,4 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytą 2023 m. balandžio 6 d. buhalterinių paslaugų sutartį ieškovė teikė atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas. Ieškovė savo sutartines pareigas vykdė tinkamai, nuolat bendravo su atsakovės atstovais, teikė deklaracijas ir ataskaitas pagal atsakovės pateiktą informaciją ir dokumentus. Atsakovė apmokėjo už paslaugas pagal laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d. iki 2024 m. vasario 29 d. išrašytas sąskaitas, tačiau nuo 2024 m. kovo 14 d. atsakovė už suteiktas paslaugas nebeatsiskaitė. Atsakovei nemokant už paslaugas, nuo 2024 m. birželio 17 d. paslaugų teikimas buvo sustabdytas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad šalys 2023 m. balandžio 6 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei buhalterines paslaugas, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tačiau ieškovė buhalterines paslaugas teikė netinkamai: metinės mokesčių deklaracijos buvo teikiamos nesulaukus iš atsakovės visų dokumentų ir nepasitarus su atsakove, dėl klaidingų deklaracijų teikimo atsakovės apskaitoje atsirado nesumokėtų mokesčių (skolų), įmonės direktoriui buvo paskirta bauda, informacija apie atsakovės skolas atsirado viešajame portale rekvizitai.lt. 2024 m. birželio mėn. atlikus ieškovės teiktų buhalterinių paslaugų reviziją buvo nustatyti atsakovės buhalterinių paslaugų teikimo trūkumai: 1) ilgalaikio turto likučiai suvesti neteisingai, 2) netinkamai vedama skolų apskaita, 3) pagal pateiktas deklaracijas mokėtina PVM suma neteisėtai sumažinta 1 219,39 Eur, 4) įmonė dėl beviltiškų skolų netinkamo nurašymo turėjo sumokėti virš 1 000 Eur pelno mokesčio, 5) netinkamai apskaityta suteiktų paslaugų savikaina, 6) 2021 ir 2022 metų mokestiniais laikotarpiais atsakovės gautos pajamos nesiekė 300 000 Eur, atsakovė 2023 metais neturėjo mokėti avansinio pelno mokesčio ir nebuvo prievolės teikti deklaracijų, bet pateikus atsirado prievolė mokėti. Deklaracijos pateiktos pavėluotai, dėl to buvo apskaičiuoti delspinigiai, 7) pagal 2023 m. finansinę atskaitomybę UAB „Novus LT“ pajamos viršijo 300 000 Eur, todėl atsirado prievolė teikti deklaraciją ir sumokėti avansinio pelno mokestį. Nepateikus deklaracijos suskaičiuota 4 668 Eur avansinio pelno mokesčio suma, delspinigiai ir palūkanos, 8) reikalingas patikslinimas pajamų deklaravimo ISAF ir PVM deklaracijose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Justicija“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ 2 415,16 Eur skolą, 125,18 Eur palūkanas, 11,4 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 687 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Justicija“ (paslaugų teikėjas) ir UAB „Novus LT“ (klientas) 2023 m. balandžio 6 d. sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį (toliau – sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei buhalterines paslaugas, apibrėžtas sutartyje, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei sutartyje numatytą kainą už teikiamas paslaugas bei tinkamai vykdyti kitas pareigas pagal sutartį (1.1. punktas).
5. Atsakovei nuo 2024 m. kovo 14 d. nebemokant už suteiktas paslaugas, nuo 2024 m. gegužės 31 d. nesuteikiant ieškovės darbuotojai įgaliojimų VMI , EDS, Sodra, VĮ Registrų centre, ieškovės paslaugų teikimas buvo sustabdytas nuo 2024 m. birželio 17 d., informuojant atsakovę, kad sutartis bus nutraukta nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. (sutarties 7.3.1 punktas) 2024 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku. Atsakovė 2024 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nuo 2024 m. birželio 14 d. nutraukia sutartį.
6. Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad atsakovė pagal sutartį yra nesumokėjusi ieškovei už suteiktas paslaugas pagal 2024 m. kovo 29 d. sąskaitą faktūrą serija VJJ Nr. 182 (854,26 Eur), 2024 m. balandžio 30 d. sąskaitą-faktūrą serija VJJ Nr. 242 (484 Eur), 2024 m. gegužės 31 d. sąskaitą faktūrą serija JJV Nr. 16608 (629,20 Eur) ir 2024 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą serija JJV Nr. 16750 (447,70 Eur), iš viso 2415,16 Eur (toliau ir sąskaitos, ginčo sąskaitos).
7. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės įsiskolinimą grindžia tuo, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas pagal sutartį. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu teigia, kad ji turi būti atleista nuo prievolės sumokėti ieškovei pagal aukščiau nurodytas sąskaitas faktūras, nes paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai (su trūkumais) (portale rekvizitai.lt patalpinta informacija apie atsakovės skolas, įmonės vadovui paskirta bauda, priskaičiuoti delspinigiai).
8. Atsakovė netinkamą ieškovės suteiktų paslaugų faktą įrodinėjo tuo, kad atsakovės vadovui D. A. 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08)483-61048 buvo paskirta 615 Eur bauda Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, kurią priverstinai vykdo antstolė V. M.. Iš 2025 m. vasario 6 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) 23225129396) nustatyta, kad UAB „NovusStroi“ vadovui D. A. 2023 m. spalio 31 d. paskirta 300 Eur bauda už UAB „NovusStroi“ 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registrui, 2024 m. sausio 2 d. nutarimu UAB „NovusStroi“ vadovui D. A. paskirta 615 Eur bauda už UAB „NovusStroi“) 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registrui. Nurodyta, kad bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. (pateiktas pavėluotai 2023 m. birželio 29 d.). Taigi priešingai nei procesiniuose dokumentuose tvirtino atsakovė, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos atsikirtimus dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo tuo pagrindu, kad atsakovės vadovui D. A. yra skirta bauda už netinkamą (nekokybišką) ieškovės pareigų pagal sutartį vykdymą, t. y. už nekokybiškų (su trūkumais) atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą ar nepateikimą Juridinių asmenų registrui (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, kaip nustatyta aukščiau, šiuo atveju bauda buvo paskirta D. A., ne kaip atsakovės vadovui, bet kaip UAB „NovusStroi“, t. y. kitos bendrovės, vadovui už 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registrui.
9. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovė, vykdydama sutartį, parengė ir pateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., dokumentai yra pasirašyti atsakovės vadovo ir priimti. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovės 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentai (2023 m. finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas, patvirtintos finansinės ataskaitos) registre buvo gauti ir užregistruoti 2024 m. gegužės 30 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nesuteikė ieškovės darbuotojui (buhalteriui) įgaliojimų nuo 2024 m. gegužės 31 d. VMI, EDS, Sodra, VĮ Registrų centre. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei būtų kilęs poreikis tikslinti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovė to nebūtų galėjusi padaryti ne dėl savo, bet išskirtinai dėl atsakovės veiksmų. Priešingų, įrodymų į bylą nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovės parengti ir pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pripažinti kaip pateikti su trūkumais, esminėmis klaidomis, ištaisyti ar kita.
10. Atsakovė netinkamą ieškovės buhalterinių paslaugų teikimą taip pat grindžia buhalterės R. S., kuri iki 2023 m. gruodžio 15 d. dirbo buhaltere pas ieškovę, 2024 m. birželio mėn. „UAB „Novus LT“ apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“ pateiktomis pastabomis ir pastebėjimais. Šiame dokumente pateiktos pastabos: dėl ilgalaikio turto (ilgalaikio turto likučiai suvesti neteisingai, nėra užregistruota ilgalaikio turto įsigijimo data bei nusidėvėjimo skaičiavimo pradžia, ilgalaikio turto pradinė vertė, įvesta tik likutinė vertė, kas neužtikrina teisingo ilgalaikio turto atvaizdavimo apskaitoje tęstinumo, užpajamuotas kavos aparatas, kurio nusidėvėjimas numatytas 1 metai, kt.); dėl atsiskaitymų su pirkėjais apskaitos (įmonės skolos su pirkėjais finansinio laikotarpio pabaigoje apskaitoje nurašytos kaip beviltiškos; netinkamai vedama skolų apskaita neleido tiksliai nustatyti, kiek skolų buvo laikotarpio pabaigoje – netiksliai apskaityta kortele gauti apmokėjimai, nesudengti banko pavedimai, gauti apmokėjimai per pašto skyrius; sąskaitos vedamos pagal pavardes, bet sudengimai padaryti suminiu būdu, neskirstant konkretiems pirkėjams sudengiamų sumų, nurašytos skolos buvo apmokėtos kortele, kadangi kortelės mokėjimai galimai nebuvo detalizuoti, jei tai tikrai buvo beviltiškos skolos ir tikrai žinoma, kad nebus galimybės atsiimti skolos, turėjo būti išrašomos kreditinės sąskaitos arba anuliuojamos jau išrašytos, jas sugadinant ir kt.); dėl suteiktų paslaugų savikainos (ne visos sąskaitos buvo teisingai apskaitomos apskaitos registruose, todėl sunku pagal pateiktus balansus ir pelno nuostolio ataskaitą numatyti, kokia buvo suteiktų paslaugų savikaina bei kokios bendrosios administravimo išlaidos); dėl avansinio pelno mokesčio (2021 m. ir 2022 m. mokestiniais laikotarpiais gautos pajamos nesiekė 300 000 Eur, 2023 m. neturėjo mokėti avansinio pelno mokesčio ir nebuvo prievolės teikti deklaracijų, deklaracijos pateiktos pavėluotai, dėl to buvo priskaičiuoti delspinigiai); dėl PVM deklaracijų (reikalinga patikslinti iSAF Gaunamų sąskaitų registrą, kt.).
11. Nors atsakovė savo nesutikimą mokėti už suteiktas ieškovės paslaugas pagal sutartį grindžia pirmiau nurodytais buvusios ieškovės (šiuo metu dirba kitoje įmonėje ir teikia paslaugas atsakovei) buhalterės R. S. pastebėjimais dėl ieškovės suteiktų paslaugų, tačiau tai yra tik vienas iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kuris civilinę bylą nagrinėjančio teismo vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovės pateiktus 2024 m. birželio mėn. „UAB „Novus LT“ apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“ teiginius 2024 m. birželio 27 d. rašte atsakovei paaiškino, kad tame dokumente nėra detalizuoti jokie laikotarpiai, konkretūs nurašymai, nepateikti skaičiavimai, deklaratyviai surašytos beviltiškų skolų nurašymo taisyklės; paaiškinama, kad atsakovė nuolat vėlavo teikti apskaitai būtinus dokumentus, dėl PVM mokesčio nuolat kilo klausimai, 2024 m. kovo 25 d. ieškovo buhalterė kelintą kartą dėl elektroniniais laiškais pirminė dėl PVM sumokėjimo, kad laukia kreditinių sąskaitų, nes tuomet sumažėtų mokėtinas PVM; 2024 m. balandžio 15 d. ieškovo buhalterė rašė atsakovei prašydama atsiųsti pirkimų ir pardavimų dokumentus, nors dokumentai turėjo būti pristatyti iki mėnesio 10 dienos; skolų nurašymas nuolat buvo derinamas su atsakovės atstove Viktorija, siunčiami skolininkų sąrašai, kuriuose atsakovo atstovė ranka žymėjo nurašytinas skolas, kreditines sąskaitas ir pan., todėl skolų nurašymai buvo tiesiogiai nurodomi pačios atsakovės; buhalterei pareikalavus nurašymus patvirtinančių dokumentų ir jų negavus, buvo nurašytos tik tos skolos, kurioms buvo pakankamas teisinis pagrindas; kad ieškovo atstovė 2024 m. balandžio 26 d. siuntė prašymą dėl dokumentų, reikalingų finansinei atskaitomybei, pateikimo, 2024 m. gegužės 13 d. ieškovės laišku atsakovei pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų projektai, o 2024 m. gegužės 23 d. pateikti suderinti finansinės atskaitomybės dokumentų projektai, kad reikalavimas paruošti finansinės atskaitomybės dokumentus nepateikus pirminių apskaitos dokumentų prieštarauja teisės aktams. Dėl atsakovės teiginio „neteisingai patikslinto mokesčio už 2023 m., ko pasėkoje atsirado mokesčių nedamoka ir paskaičiuoti delspinigiai“ nurodė, kad ieškovė buhalterinę apskaitą vedė nuo 2023 m. balandžio 6 d., todėl dėl praeitų laikotarpių netikslumų nėra atsakinga; kad avansinio pelno mokesčio deklaracijos formuojamos pagal praėjusių finansinių metų gautą pelną; VMI automatiškai suformuoja šias deklaracijas, kurias buhalteris pateikia; kad bet koks deklaracijų tikslinimas buvo daromas dėl ne laiku pateiktų pirminių apskaitos dokumentų. Dėl atsakovės teigimu neva padarytų klaidų, nurašant skolas, neteisingai deklaruoto pelno mokesčio, nepateiktos avansinio pelno mokesčio deklaracijos už 2024 metus, paaiškino, kad atsakovės atstovės nurodymu buvo nurašytos skolos, kurių likučiai gauti iš ankstesnės buhalterijos (2023-03-31 gauti likučiai, pradėjus teikti buhalterines paslaugas atsakovei); kad atsakovės atstovė 2024 m. kovo 6 d. laiškuose pridėjo skolininkų sąrašus ir parašė, kad iki 300 Eur su PVM skolas reikia nurašyti; kad atsakovės atstovei buvo paaiškinta, kaip yra nurašomos skolos ir prašyta pateikti dokumentus.
12. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. S. paaiškino, kad surašė minėtus 2024 m. birželio mėn. „UAB „Novus LT“ apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“ (sprendimo 30 punktas) atsakovės atstovei „paprašius pažiūrėti 2023 m. balansą, ar teisingai deklaruota, ar teisingai suvesta“, ji surašė savo pastebėjimus iš dokumentų, kuriuos turėjo ieškovė, atsakovės pirminiai apskaitos dokumentai jai nebuvo pateikti, tik atsakovės atstovė jai paaiškino kai ką; kad dėl ilgalaikio turto pateiktos pastabos, daugiau susijusios su kitos įmonės, iš kurios atsakovė perėjo pas ieškovę su suvestinėmis atliktais darbais, o ne su ieškovės teiktomis paslaugomis; paaiškino, kad atsakovės buhalterijoje sunkumas tas, kad yra įvairūs atsakovės atsiskaitymai (kortele, įnešimai į paštą, kuomet negalima identifikuoti paslaugos pirkėjo, o dėl tos priežasties susidarė netikslumai sudengiant skolas ir nurašant į beviltiškas skolas).
13. Bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad 2024 m. birželio mėn. „UAB „Novus LT“ apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“ nėra ir negali būti vertinami kaip audito išvada. Iš pateiktų pastebėjimų minėtame dokumente negalima daryti išvados, kad ieškovė suteikė atsakovei nekokybiškas paslaugas. Iš pateiktų pastebėjimų minėtame dokumente negalima daryti išvados, kad ieškovė suteikė atsakovei nekokybiškas paslaugas. To teismo posėdyje nepatvirtino ir liudytoja. Tą, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad ieškovės parengti ir viešajam registrui pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo patikslinti atsakovės pagal liudytojos pateiktus pastebėjimus. Tokių duomenų į bylą nepateikta. Ieškovė taip pat pagrįstai teigia, kad iš atsakovės pateiktų pastebėjimų nėra aišku, nei už kokį laikotarpį buvo atliktas vertinimas, nei kokie konkretūs dokumentai buvo vertinami atliekant analizę ir teikiant pastebėjimus. Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja patvirtino, kad vertino tuos pačius dokumentus kaip ir ieškovė, nes yra dirbusi su ta pačia sistema, o pirminiai atsakovės apskaitos dokumentai jai nebuvo pateikti, tačiau daryti vienareikšmę išvadą, kad minėtame atsakovės pateiktame dokumente buvo analizuojami tie patys duomenys ir vertinamos tos pačios aplinkybės kaip ir ieškovės pateiktuose dokumentuose, negalima. Kaip minėta aukščiau, liudytoja paaiškino, kad tam tikra informacija liudytojai atliekant analizę ir teikiant pastabas jai buvo betarpiškai suteikta atsakovės atstovės, o atsakovės buhalterijoje sudėtingumą sudaro esantys įvairūs atsakovės atsiskaitymai.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių bendradarbiavimas vyko susirašinėjant elektroniniais laiškais. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina ieškovės teiginius, kad atsakovė netinkamai (ne laiku, ne visa apimtimi) vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus teikti ieškovei reikalingus dokumentus iki einamojo mėnesio 10 dienos (kitus dokumentus už praeitą mėnesį) (sutarties 3.3, 6.2.1, 6.2.2 punktai) (pvz., 2024 m. sausio 24 d. ieškovės buhalterių laiškai atsakovei („pateikiau kol kas PVM deklaraciją be trūkstamų sąskaitų, plius patikslinau visus 2023 m. <...>‘ „visos sąskaitos už 2023 m. turėjo būti pateiktos iki 2024 m. sausio 10 d. kaip nurodyta buhalterinių paslaugų sutartyje“ ir kt.) ir atsakovės laiškai ieškovei („kaip galėjot tikslinti už visus metus? Jei nepersiuntėm jums visų kreditinių?“ „Jus nieko nesakėt, kad sf/deklracijas reikia už visus metus pateikti iki sausio 10 dienos“ ir kt.). Taip pat iš šalių tarpusavio elektroninio susirašinėjimo 2024 m. kovo 21 d. matyti, kad ieškovė informavo atsakovę dėl nurašymo į beviltiškas skolas ir PVM atstatymo, rekomendavo išrašyti skoloms, kurioms nerado mokėjimo ir kreditinės, kreditines sąskaitas 2023 m. gruodžio 31 d., nes jei kreditinių nebus, atstatyti PVM nebus galima, paaiškino, kodėl reikalingos kreditinės sąskaitos pagal pridedamą sąrašą (atstatyti PVM dar 2 849 Eur); 2024 m. balandžio 26 d. elektroniniame laiške ieškovės atstovė nurodo, kad laukia iš atsakovės trūkstamų pirkimo sąskaitų faktūrų tam, kad galėtų užbaigti rengti balansą; kad jeigu daugiau sąskaitų atsakovė nesiųs ar neturi, parašytų ieškovei, nes tos sumos negali „kabėti“; kad finansinės atskaitomybės parengimas priklauso nuo atsakovės, ieškovei liko klausimas dėl tiekėjų; iš šalių elektroninio susirašinėjimo 2024 m. gegužės 23 d. matyti, kad ieškovės atstovė detaliai atsakė į atsakovės atstovės klausimus dėl sumų, nurašytų į neleidžiamus atsiskaitymus (su likučiais atėjusios sumos, sumokėti pinigai, kuriems atsakovė neturi dokumentų, neatitikimai, susidarę perdavus likučius 2023-03-01, reprezentacijai ir kt.), dėl mokėjimų už Jungtinės Karalystės vizas, dėl pirkėjų skolų. Iš byloje esančio šalių tarpusavio susirašinėjimo elektroniniais laiškais akivaizdu, kad ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, bendradarbiavo su atsakove tiek prašydama ir primindama pareigą teikti papildomus, trūkstamus dokumentus, tiek teikdama rekomendacijas atsakovei finansiniais klausimais, tiek atsakydama į atsakovei kylančius konkrečius klausimus. Teismo vertinimu, ieškovė dėjo pastangas tinkamai vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis). Argumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė pagal atsakovės ieškovei pateiktus konkrečius dokumentus sutartyje nustatytais terminais būtų netinkamai (su trūkumais) suteikusi konkrečią paslaugą, atsakovė nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Atsakovė savo atsikirtimus taip pat grindė tuo, kad ieškovės netinkamai suteiktas paslaugas patvirtinta portale rekvizitai.lt patalpinta informacija apie atsakovės skolą Sodrai. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, ieškovė patikrino šią atsakovės nurodytą informaciją ir informavo atsakovę, kad Sodroje yra susikaupusi atsakovės permoka, o skolos nėra (2024 m. balandžio 2 d. elektroninis laiškas). Taip pat ieškovė patikrino Sodros nurodomus delspinigius ir 2024 m. balandžio 2 d. elektroniniame laiške išsamiai informavo atsakovę kaip ir dėl kokių priežasčių laikotarpiu 2023 m. sausio-rugpjūčio mėn. Sodra suskaičiavo 1,34 Eur delspinigius (pvz., kada turėjo būti atliktas mokėjimas ir kada jis faktiškai buvo atliktas) bei informavo, kad Sodrai atnaujinus rekvizitus skolos neliks, o ieškovė neturi galimybės daryti įtakos rekvizitai.lt skelbiamai informacijai bei pateikė šią aplinkybę pagrindžiančius įrodymus. Tai yra kaip matyti iš susirašinėjimo ieškovė ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti su rekvizitai.lt dėl šiame tinklalapyje skelbiamos atsakovės skolos Sodrai (2024 m. balandžio 2 d. susiekė su rekvizitai.lt), o 2024 m. balandžio 3 d. surašė tarnybinį pranešimą atsakovės direktoriui dėl minėtos skolos Sodrai. Dėl to nepagrįstais laikytini atsakovės atsikirtimai, kad išimtinai dėl ieškovės nekokybiškai suteiktų paslaugų buvo atsiradusi skola Sodrai. Priešingai, ieškovė dėjo visapusiškas pastangas išsiaiškinti dėl rekvizitai.lt esamos atsakovės skolos Sodrai tiek su rekvizitai.lt, tiek su Sodra, tiek išsamiai informuodama atsakovės vadovą apie šią situaciją.
16. Kaip nustatyta aukščiau, ieškovė, vykdydama sutartį, pateikė Juridinių asmenų registrui atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., dokumentai yra pasirašyti atsakovės vadovo ir priimti. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovės 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentai (2023 m. finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas, patvirtintos finansinės ataskaitos) registre buvo gauti ir užregistruoti 2024 m. gegužės 30 d. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nesuteikė ieškovės darbuotojui (buhalteriui) įgaliojimų nuo 2024 m. gegužės 31 d. VMI, EDS, Sodra, VĮ Registrų centre. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei būtų kilęs poreikis tikslinti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus, ieškovė to nebūtų galėjusi padaryti ne dėl savo, bet išskirtinai dėl atsakovės veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja taip pat paaiškino, jog pagal jos pastebėjimuose nurodytas pastabas atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai gali būti koreguojami (tikslinami). Be to, minėta, byloje nėra duomenų, kad ieškovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pripažinti kaip pateikti su trūkumais, esminėmis klaidomis, ištaisyti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Atsakovė (apeliantė) UAB „Novus LT“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, be pagrindo atmėtė atsakovės pateiktus įrodymus, suabsoliutino ieškovės pateiktus įrodymus ir paaiškinimus.
17.2. Atsakovė į bylą pateikė buhalterės R. S. 2024 m. birželio mėn. surašytą dokumentą „UAB „Novus LT“ apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“, kuriame pateiktos pastabos ir pastebėjimai dėl atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei nustatyti įvairius atsakovės buhalterinių paslaugų teikimo trūkumai.
17.3. Teismas nepagrįstai atmėtė atsakovės į bylą pateiktą buhalterės R. S. 2024 m. birželio mėn. surašytą dokumentą ir sprendime nurodė, kad atsakovė neįrodinėjo, kad asmens, parengusio šias išvadas, kvalifikacija yra aukštesnė nei paslaugas suteikusių ieškovės darbuotojų kvalifikacija, kad R. S. 2024 m. birželio mėn. surašytas dokumentas nėra audito išvada. Įstatymas nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad juridinio asmens buhalterinės apskaitos trūkumai gali būti nustatyti tik audito išvada. Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas aplamai suabejojo R. S. kvalifikacija, nes į byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistu abejoti R. S. kvalifikacija.
17.4. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė neginčija aplinkybės, jog ieškovė teikė buhalterines paslaugas ginčo sąskaitose nurodytu laikotarpiu, neginčija ieškovės suteiktų paslaugų fakto, jų pobūdžio, apimties ir įkainių pagal nurodytas sąskaitas faktūras, tačiau šie faktai savaime neįrodo, kad ieškovės paslaugos buvo kokybiškos. Atsakovė neginčija, kad sąskaitose faktūrose nurodytų operacijų skaičius buvo faktiškai atliktas, bet operacijų skaičius ir finansinės atskaitomybės pateikimas neįrodo, kad buhalterinės paslaugos atliktos kokybiškai.
17.5. Ieškovė savo prievoles pagal 2023-04-06 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį vykdė netinkamai: atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė su trūkumais, dėl ko atsakovė turėjo nuostolių, todėl atsakovė CK 6.64 str. 2 d. pagrindu turi būti atleista nuo prievolės mokėti už nesuteiktas/netinkamai suteiktas paslaugas.
18. Ieškovė UAB „Justicija“ atsiliepimu su skundu nesutiko. Esminiai atsiliepimo argumentai:
18.1. Apeliantė nagrinėjamoje byloje nesutiko su Ieškovės reikalavimu priteisti skolą už suteiktas paslaugas, remdamasi aplinkybe dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo. Todėl būtent Apeliantei ir teko našta šią aplinkybę įrodyti.
18.2. Apeliantė nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai atmėtė Apeliantės į bylą pateiktą dokumentą, kurį parengė R. S. – „UAB NOVUS LT Apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“. Nesutikdama su Apeliantės pozicija Ieškovė pažymi tai, kad Pirmosios instancijos teismas ne atmetė Apeliantės pateiktą dokumentą „UAB NOVUS LT Apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“, bet vadovaujantis CPK 185 straipsnio nuostatomis įvertino minėtą dokumentą kartu su kitais įrodymais.
18.3. Apeliantė neginčija to, kad teismo posėdyje liudytoja apklausta R. S. paaiškino, jog Apeliantės pirminiai apskaitos dokumentai jai nebuvo pateikti rengiant dokumentą „UAB NOVUS LT Apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“. Taigi Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo tai, kad iš Apeliantės pateiktame dokumente nurodytų pastebėjimų nėra aišku, nei už kokį laikotarpį buvo atliktas vertinimas, nei kokie konkretūs dokumentai buvo vertinami atliekant analizę ir teikiant pastebėjimus. Kitaip tariant, šis dokumentas neįrodo netinkamų paslaugų teikimo fakto.
18.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad: „Bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad 2024 m. birželio mėn. „UAB „Novus LT“ apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“ nėra ir negali būti vertinami kaip audito išvada.“ Nors Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įstatymas nenustato imperatyvaus reikalavimo, jog juridinio asmens buhalterinės apskaitos trūkumai gali būti nustatyti tik audito išvada, tačiau šis argumentas neturi jokios teisinės reikšmės vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas Apeliantės atsikirtimus į Ieškinį atmetė ne dėl to, kad į bylą nebuvo pateikta audito išvada, o dėl to, jog Apeliantė neįrodė to, kad Ieškovė suteikė nekokybiškas paslaugas.
18.5. Apeliantė neteigia ir nenurodo, kad Pirmosios instancijos teismas neįvertino tam tikrų Apeliantės pateiktų įrodymų. Apeliantė tiesiog nesutinka su Pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tačiau tik nesutikimas su įrodymų vertinimu nesudaro pagrindo konstatuoti egzistuojant teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus.
18.6. Ieškovė įrodė, kad Apeliantė valstybės įmonei Registrų centras pateikė būtent Ieškovės parengtus 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentus už ataskaitinį laikotarpį nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad Ieškovės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pripažinti kaip pateikti su trūkumais, esminėmis klaidomis, ištaisyti. Nors Apeliantė Apeliaciniame skunde nurodo, kad neva nekokybiškų paslaugų atlikimo faktas yra nustatytas iš kitų dokumentų (apskaitos registrų ir kt.), o ne iš finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau tokių įrodymų byloje paprasčiausiai nėra.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
20. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmėtė atsakovės į bylą pateiktą buhalterės R. S. 2024 m. birželio mėn. surašytą dokumentą ir sprendime nurodė, kad atsakovė neįrodinėjo, kad asmens, parengusio šias išvadas, kvalifikacija yra aukštesnė nei paslaugas suteikusių ieškovės darbuotojų kvalifikacija.
21. Šis apeliantės išdėstytas teiginys nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas ne atmetė apeliantės pateiktą dokumentą „UAB NOVUS LT Apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“, bet vadovaujantis CPK 185 straipsnio nuostatomis įvertino minėtą dokumentą kartu su kitais įrodymais ir sprendė, kad jo turinys nepagrindžia netinkamo paslaugų suteikimo. Teismo nurodymas apie tai, jog atsakovė neįrodinėjo, kad asmens, parengusio šias išvadas, kvalifikacija yra aukštesnė nei paslaugas suteikusių ieškovės darbuotojų kvalifikacija nėra esminis, ar šalinantis iš bylos atsakovo pateiktą analizę kaip įrodymą, nes šis įrodymas buvo priimtas ir vertinamas.
22. Apeliantė nurodo, kad įstatymas, priešingai nei pastebėjo teismas, nenustato imperatyvaus reikalavimo, kad juridinio asmens buhalterinės apskaitos trūkumai gali būti nustatyti tik audito išvada. Su tokiu apeliantės teiginiu sutiktina, tačiau pirmosios instancijos teismo netiesioginis pastebėjimas, kad audito išvada turėtų didesnę įrodomąją galią, nei atsakovės pateikta UAB NOVUS LT Apskaitos vedimo analizė yra logiškas ir pagrįstas.
23. Apeliantė nurodo, kad Ieškovė savo prievoles pagal 2023-04-06 buhalterinių paslaugų teikimo sutartį vykdė netinkamai: atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė su trūkumais, dėl ko atsakovė turėjo nuostolių, todėl atsakovė CK 6.64 str. 2 d. pagrindu turi būti atleista nuo prievolės mokėti už nesuteiktas/netinkamai suteiktas paslaugas.
24. Tokia atsakovės pozicija yra nemotyvuota ir deklaratyvi. Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo 37 p. nurodė ir detalizavo aplinkybes, kad atsakovė bendradarbiaudama su ieškove netinkamai (ne laiku, ne visa apimtimi) vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus teikti ieškovei reikalingus dokumentus, o ieškovė vykdė sutartinius įsipareigojimus, bendradarbiavo su atsakove tiek prašydama ir primindama pareigą teikti papildomus, trūkstamus dokumentus, tiek teikdama rekomendacijas atsakovei finansiniais klausimais, tiek atsakydama į atsakovei kylančius konkrečius klausimus. Šios teismo detaliai nurodytos faktinės aplinkybės apeliaciniu skundu net neneigiamos.
25. Beje ir teismo posėdyje liudytoja apklausta, „UAB „Novus LT“ apskaitos vedimo analizė ir pastebėjimai“ surašiusi R. S. paaiškino, kad atsakovės atstovei „paprašius pažiūrėti 2023 m. balansą, ar teisingai deklaruota, ar teisingai suvesta“, ji surašė savo pastebėjimus iš dokumentų, kuriuos turėjo ieškovė, atsakovės pirminiai apskaitos dokumentai jai nebuvo pateikti, tik atsakovės atstovė jai paaiškino kai ką; kad dėl ilgalaikio turto pateiktos pastabos, daugiau susijusios su kitos įmonės, o ne su ieškovės teiktomis paslaugomis; paaiškino, kad atsakovės buhalterijoje sunkumas tas, kad yra įvairūs atsakovės atsiskaitymai (kortele, įnešimai į paštą, kuomet negalima identifikuoti paslaugos pirkėjo, o dėl tos priežasties susidarė netikslumai sudengiant skolas ir nurašant į beviltiškas skolas).
26. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas itin detaliai ištyrė ir įvertino byloje nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, analizavo ir vertino ieškovo ir atsakovo argumentus ir paaiškinimus, trečiųjų šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir sprendžia, jog savo išvadas dėl ieškovo ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne taip, kaip to pageidauja apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą.
27. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodyti, kad buvo suteiktos netinkamos kokybės paslaugos, turi paslaugų gavėjas, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 str.). Apeliantė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti skolą už suteiktas paslaugas, remdamasi aplinkybe dėl netinkamos kokybės paslaugų suteikimo. Todėl būtent apeliantei ir teko našta šią aplinkybę įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje civilinėje byloje ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė netinkamos kokybės paslaugų suteikimo fakto.
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
31. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 600 Eur. Dar 600 Eur dydžio mokėjimą sutarė atidėti. Sumokėta 600 Eur suma priteistina ir laikytina pakankama už nedidelės apimties ir nesudėtingo atsiliepimo surašymą. Pagal kasacinio teismo praktiką, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Justicija“ (juridinio asmens kodas 300030352) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novus LT“ (juridinio asmens kodas 304166937) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjas Virginijus Kairevičius