Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-919/2021

                                                                                Proceso Nr. 1-01-1-49953-2018-4

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19.

 (S)

Kauno

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Kaunas

Kauno

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuspręsta netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

1.       R. S. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2.       Bausmės pradžia – 2018 m. gruodžio 10 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 8 d.

3.       Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro V. N. skundą, pakeitė Komisija 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą ir nusprendė netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos

4.       Skundu nuteistasis R. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat prašo vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis numatyti įpareigojimus bei jų vykdymo terminą.

4.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija teisingai įvertino jį charakterizuojančius duomenis ir priėmė teisingą sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija įvertino tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos įstaigoje drausmine tvarka nėra baustas, skatintas 4 kartus, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, pagal OASys metodiką nustatytas balas – 45. Skunde nuteistasis pažymi, kad dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, siekia prasmingo užimtumo, nėra susijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą. Nuteistojo nuomone, Kauno apylinkės teismas netinkamai įvertino riziką mažinančius veiksnius - socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas.

4.2.                      Nuteistasis pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Atkreiptina, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra, įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą palengvinti nuteistųjų socialinę adaptaciją sudarant galimybę likusią bausmės dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenės, bet prižiūrimiems. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų neišlaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į įkalinimo įstaigą. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryšys, išlaikoma ir stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja jo ekonominiai reiškiniai, tuo tarpu ir valstybės, nuteistasis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą mažėja nusikalstamo recidyvo rizika. Nuteistasis pažymi, jog būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Skunde nurodoma, kad nors bausmė ir visuomenės apsauga yra svarbūs laisvės atėmimo elementai, nuo pat pradžių atėmus iš nuteistojo bet kokią viltį reabilituotis ir grįžti į visuomenę jis iš esmės nužmoginamas. Visos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti po tam tikro laiko peržiūrėtos prasmingumo požiūriu, atsižvelgiant į bausmės termino pradžioje nustatytus individualius bausmės planavimo tikslus, ir ši peržiūra turėtų būti atliekama reguliariai. Tai ne tik suteiktų nuteistajam vilties, bet ir siektiną tikslą, skatinantį gerai elgtis. Pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ir ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas.

5.       Kauno

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas. 

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8.       Įvertinus R. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, 3 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, pataisos įstaigoje dirba, iš dalies dengia civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

9.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu nuteistajam R. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką 45 balai. Nuo nuteistojo paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo 1 balu, iš ko seka, kad R. S. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami net trys kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

10.       Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Šiuo atveju matyti, kad R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, tarp jų už sunkių nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Praeityje jis buvo teistas tris kartus, vieną kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Kaip teigia pats nuteistasis, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis sąlygų nepažeidė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad R. S. negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, o tai itin aktualu sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Atsižvelgiant į nuteistojo teistumų skaičių, į aptartas aplinkybes, neabejotina, jog tokie nuteistojo veiksmai sietini su jau susiformavusiu nuteistojo polinkiu nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų gyvenimo taisyklių.

11.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

12.       Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tačiau aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

13.       Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti prokuroro skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta taikyti R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, pakeisdamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                  Darius Kantaravičius

                 Nerijus Meilutis

                 Aurelijus Rauckis