Civilinė byla Nr. e2A-498-755/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00469-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.14

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investicijų grupė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lauktuvės Jums“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4-400/2021 dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos investicijų grupė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lauktuvės Jums“ ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio autobusų parkas“, trečiajam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Baltijos investicijų grupė“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lauktuvės Jums“ prašė teismo panaikinti 2017-06-19 susitarimą Nr.23SŽN-174-(14.23.55), kuriuo pakeista 2004-05-31 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N27/04-0066.

2.       Nurodė, kad ieškovės yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - ginčo žemės sklypas) nuomininkės. 2017-08-07 ieškovės sužinojo, kad dalis ginčo žemės sklypo buvo išnuomota atsakovei UAB „Lidl Lietuva“, sudarant 2017-06-19 susitarimą Nr. 23SŽN-174-(14.23.55) (toliau - susitarimas), kuriuo pakeista 2004-05-31 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N27/04-0066 (toliau- žemės nuomos sutartis), kuriuo pagrindu UAB „Lidl Lietuva“ ne aukciono tvarka buvo išnuomota 3,6022 ha ginčo sklypo dalis. Susitarime nurodyta, kad jis yra sudarytas atsižvelgiant į 2015-12-22 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. MK-11023 (toliau – pirkimo - pardavimo sutartis) ir 2017-02-01 priėmimo - perdavimo aktą Nr. MK-886 (toliau - aktas), pagal kuriuos UAB „Lidl Lietuva“ įgijo nuosavybės teises į skirtingus ginčo žemės sklype esančius nekilnojamojo turto objektus: negyvenamą patalpą- garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- buitinį- administracinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą inžinierinį statinį- kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą inžinierinį statinį- kiemo aptvėrimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą- garažą, unikalus (duomenys neskelbtini); negyvenamą patalpą- garažo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamą patalpą- garažo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovių teigimu UAB „Lidl Lietuva“ ne aukciono tvarka išsinuomota žemės sklypo dalis yra daug didesnė, nei yra būtina UAB „Lidl Lietuva“ turimam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, o tokia situacija pažeidžia kitų ginčo žemės sklypo nuomininkų (įskaitant ieškoves) teises, kadangi jos taip pat norėtų ne aukciono tvarka išsinuomoti minimą ginčo sklypo dalį, tačiau jiems ne aukciono tvarka išnuomota žemės sklypo dalis yra ženkliai mažesnė.

4.       UAB „Lidl Lietuva“ statinių eksploatacijai išnuomotą ginčo žemės sklypą ir statinius naudoja (siekia naudoti) ne pagal paskirtį, įskaitant, bet neapsiribojant esamų statinių griovimui bei naujų statymui. UAB „Lidl Lietuva“, norėdama griauti esamus statinius ir (ar) statyti naujus, ginčo žemės sklypą galėjo išsinuomoti tik aukciono tvarka. Be aukciono žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik statinių, kurių naudojimui pagal paskirtį žemės sklypas yra būtinas, eksploatacijai.

5.       Ieškovių nuomone, žemės nuomos susitarimas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas (nutrauktas), o žemės sklypo dalis, kuri nėra būtina UAB „Lidl Lietuva“ įsigytam nekilnojamajam turtui eksploatuoti pagal paskirtį, turi būti nuomojama aukciono tvarka pagal galiojančius Lietuvos Respublikos aktų reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021-05-10 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovių po 2 858,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ naudai  bei po 46,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo 7,1622 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini),esančio J. B. g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savininkė yra Lietuvos Respublika, sklypą valstybinės žemės patikėjimo pagrindu valdo Nacionalinė žemės tarnyba, žemės sklypas dalimis pagal galiojančias sutartis nuomojamas UAB „Lauktuvės Jums“ (iki 2083-08-11), UAB „Baltijos investicijų grupė“ (iki 2083-08-29), UAB „Panevėžio autobusų parkas“ (iki 2084-05-31) ir UAB „Lidl Lietuva“ (iki 2084-05-31).

8.       Ginčo teritorijoje galioja Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2002-07-02 sprendimu Nr. 198v „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų tvirtinimo ir adresų suteikimo“ 2 punktu patvirtintas J. B. g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų detalusis planas, kurio sprendiniai taikomi visam žemės sklypui, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. 1-10-23 „Dėl žemės sklypo (J. B. g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio nustatymo“, atsižvelgiant į Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“, patvirtintas žemės sklypo J. B. g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Žemės sklypo nustatyta paskirtis – kitos paskirties; naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija (indeksas K), inžinerinės infrastruktūros teritorija (indeksas I); naudojimo pobūdžiai – prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos (indeksas K1), degalinių ir autoservisų statinių statybos (K3), susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (indeksas I1). Žemės sklypo J. B. g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje nurodomi servitutai, statinių paskirtys (komercinės paskirties objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų ).

9.       UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ginčo žemės sklypo dalį nuomos teise valdo vadovaujantis 2004-05-31 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N24/04-0066 (toliau - sutartis) pagrindu. Vėliau minėta sutartis buvo keičiama (2008-07-03, 2016-07-14 Nr. 23SŽN-189-(14.23.55) ir 2017-06-19 Nr. 23SŽN-(14.23.55.) susitarimų pakeisti sutartį pagrindu. UAB „Autobusų parko“ nuomos teise valdomas žemės sklypas suformuotas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtintu žemės sklypo ( J. B. g. (duomenys neskelbtini), Panevėžys) detaliuoju planu. UAB „Autobusų parkas“ (toliau - nuomininkas 1) minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu išsinuomojo 7,0810 ha ploto žemės sklypo dalį, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančą J. B. g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas). Išnuomojamos žemės pagrindinė tikslinė paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis- kitos paskirties žemė, naudojimo būdas- infrastruktūros teritorija, žemės naudojimo pobūdis- teritorija susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti (sutarties 3 punktas). Išnuomojamoje žemėje esančių žemės savininkų ar kitiems asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų, įrenginių ir kitų statinių naudojimo sąlygos, naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sąlygos, taip pat pastatų, įrenginių ir kitų statinių tolesnė paskirtis- kam jie bus naudojami pasibaigus žemės nuomos terminui: naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik pagal nustatytą tvarka suderinus projektus, išskyrus atvejus, kai pastatus, įrengimus ir kitus statinius galima statyti be leidimo ir projekto ir, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Pasibaigus nuomos terminui, žemės nuomos sutarties atnaujinimo, kompensacijos už pastatus, įrenginius ir kitus statinius klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 4 punktas). Kiti žemės naudojimo apribojimai ir sąlygos: vykdyti ūkinę veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ir naudotojų interesų, laikytis sanitarinių - higieninių ir ekologinių reikalavimų ,tvarkyti teritoriją pagal Panevėžio miesto tvarkymo ir švaros, Panevėžio miesto atliekų tvarkymo taisykles. Projektavimo ir statybos darbus vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymu, teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą ir statybą, detaliuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės valdybos 2002-07-02 sprendimo Nr. 198v 2 punktu, netrukdyti atlikti sklype ir šalia esančių požeminių komunikacijų remonto, rekonstrukcijos, tiesimo darbus ir juos vykdyti vadovaujantis suderintais projektais (sutarties 7 punktas).

10.        2015-12-22 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Autobusų parkas“  pardavė keturis pastatus, kiemo inžinierinį statinį - kiemo aikštelę, inžinierinį statinį - kiemo aptvėrimą UAB „Lidl Lietuva“. Po 2015-12-22 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teisės į nekilnojamus daiktus perėmė 2017-02-01 sudarius priėmimo- perdavimo aktą Nr. MK-886. Dalis statinių buvo padalinta į atskirus turtinius vienetus po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Pagal Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjui UAB „Lidl Lietuva“ kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

11.       2017-06-19 NŽT Panevėžio skyrius (toliau - nuomotojas), UAB „Panevėžio autobusų parkas“ (toliau- nuomininkas1) ir UAB „Lidl Lietuva“ (toliau- nuomininkas 2) pasirašė susitarimą Nr. 23SŽN-174-(14.23.55) „Dėl 2004-05-31 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 27/04-0066 (2008-07-03 susitarimas, 2016-07-14 susitarimas Nr. 23SŽN-189-(14.23.55) pakeitimo, kuriame susitarė pakeisti 2004-05-31 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/04-0066 (2008-07-03 susitarimas, 2016-07-14 susitarimas Nr. 23SŽN-189-(14.23.55), nustatant, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas1 išnuomoja, 7,1622 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), J. B. g. (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas 3,4762 ha, prie sutarties pridėtame plane pažymėtą indeksu „3“. Nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas2 išnuomoja, 7,1622 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. k. v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), J. B. g. (duomenys neskelbtini), dalį, kurios plotas -3,6022 ha, prie sutarties pridėtame plane pažymėtą indeksu „1“, „2“ (susitarimo 1 punktas).

12.       Likusios ginčo žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksais „4“ ir „5“, ribos ir dydis liko nepakeisti ir toliau minėta žemės sklypo dalimi naudojasi ieškovės pagal anksčiau sudarytas ginčo žemės sklypo dalies nuomos sutartis.

13.       Šiuo metu, vykdant 2020-03-06 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti, minėto žemės sklypo teritorija (1,0295 ha) patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl yra keičiamas 2011-10-27 sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtintas minėtos teritorijos detalus planas, kurio pagrindu buvo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis.

14.       Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nuosavybės teise valdo Žemės sklype esančius statinius: pastatą – valdymo bloką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – aptvėrimą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – suspaustų gamtinių dujų kompresorinę su technologine įranga (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – degalinės technologinę įrangą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo aptvėrimą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

15.       UAB „Lidl Lietuva“ įsigijo nuosavybės teise ir valdo Žemės sklype esančius statinius: pastatą – buitinį-administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – garažo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą – garažo patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo aptvėrimą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtus statinius UAB „Lidl Lietuva“ 2015-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-11203 ir 2017-02-01 priėmimo-perdavimo aktu Nr. MK-886 įsigijo iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“.

16.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 45 punktą žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

17.       Teismas atkreipė dėmesį, kad 2004-05-31 valstybinės žemės nuomos sutarties N. N27/04-0066 4 p. (2008-07-03 susitarimas, 2016-07-14 susitarimas Nr. 23SŽN-189-(14.23.55), 2017-06-19 susitarimas, Nr. 23SŽN-174-(14.23.55)), kuriais remiantis UAB „Lidl Lietuva“ ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“ išnuomotos ginčo žemės sklypo dalys, numatyta galimybė nuomininkams išnuomotoje žemėje statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.

18.       UAB „Lidl Lietuva“ pagal 2017-09-28 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą rekonstravo įsigytą pastatą - buitinį administracinį į prekybos paskirties pastatą, kurio užstatytas plotas 2453,00 kv. m. Taip pat pagal 2017-09-29 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą nugriauti statinius, nugriovė ginčo žemės sklype esančius pastatus: pastatą - garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)K ir pastatą - ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)K1, pagal 2017 m. parengtą Garažo ir ūkinio pastato J. B. g. (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), griovimo projektą. NŽT Panevėžio skyrius į bylą pateikė medžiagą pagal ieškovių 2017-08-23 prašymą „atlikti patikrinimą dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio J. B. g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimo ir nuomos sutarčių teisėtumo bei imtis priemonių dėl neteisėtų sprendimų (susitarimų) panaikinimo“ bei atliko žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir parengė Žemės naudojimo patikrinimo 2017-10-11 aktą Nr. 23ŽN-298. Patikrinime dalyvavo visų Žemės sklypo nuomininkų atstovai. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo nuomininkai prie jiems nuosavybės teise priklausančių (ar statomų) statinių žemės sklypą naudoja (numato naudoti) pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (kita) ir naudojimo būdus (komercinės paskirties objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos). Žemės sklypas naudojamas pagal 2016-02-08 Žemės sklypo plane nurodytas (išskirtas) pastatams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, sklypas prižiūrimas ir tvarkomas taip, kad jis būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. UAB „Lidl Lietuva“ yra išdavusi sutikimą UAB „Panevėžio autobusų parkas“ laikinai naudotis UAB „Lidl Lietuva“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais iki kol UAB „Lidl Lietuva“ pradės vykdyti žemės sklype statinių griovimo ir naujų statinių statybos darbus.

19.       Bylos duomenimis UAB „Lidl Lietuva“ visą laiką naudojo, naudoja ir ateityje ketina naudoti pagal ginčo valstybinės žemės sklypo dalį savo statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį ( NŽT Panevėžio skyriaus 2017-10-11 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 23ŽN-298).

20.       Kai savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), pagal šio punkto nuostatas žemės sklypo plane išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis (išskirta atskira šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga dalis ir bendro naudojimo ploto dalis, jeigu tokia dalis šiam statiniui išskirta) parduodama ar nuomojama statinio ar įrenginio bendraturčiams, kiekvieno bendraturčio dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 7 punktą. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (Taisyklių 2014-02-05 redakcija) .

21.       Teismas sprendė, kad ieškovės netinkamai vertina Taisyklių 8 punkto nuostatą, klaidingai traktuodamos, kad turėtų būti parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Nurodė, kad Taisyklių 8 punkto nuostata taikoma tuo atveju, kai kiekvieno teritorijų planavimo dokumentu suformuotame žemės sklype esančio statinio savininkui ar bendraturčiui nuomojama nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui eksploatuoti, kas neatitinka ginčo situacijos. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, 7,0810 ha žemės sklypas J. B. g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, dalis minėto sklypo kurios plotas 3,6022 ha, išnuomotas atsakovei UAB „Lidl Lietuva“.Ginčo dalies žemės sklype yra įregistruoti statiniai: pastatas-parduotuvė 1E1b, pastatas - garažas K2A, negyvenamoji patalpa - garažas 17G1b ir kiti inžinieriniai statiniai-aikštelės, šaligatvis, kiemo atvėrimas priklauso vienam savininkui- atsakovei UAB „Lidl Lietuva“, todėl atskiros dalys kiekvieno pastato (statinio) eksploatacijai neturi būti išskiriamos ir ginčo atveju minėta Taisyklių 8 punkto nuostata netaikytina. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 8 punkto nuostata yra sąlyginė, t. y. ji taikoma tik tuomet, kai valstybiniame žemės sklype yra keli skirtingi statinių savininkai, ir ši nuostata netaikoma, kuomet visi valstybiniame žemės sklype(jo dalyje) esantys statiniai ar įrenginiai priklauso vienam ir tam pačiam savininkui. Atsižvelgdamas į tai, kad visas(dalis) ginčo žemės sklypas yra reikalingas UAB „Lidl Lietuva“ priklausantiems statiniams  ir įrenginiams eksploatuoti ir visi jame įregistruoti statiniai ir įrenginiai priklauso vienam asmeniui, teismas sprendė, jog žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga ginčo žemės sklypo dalis, neturėjo būti rengiamas.

22.       Dėl ieškovių argumento, kad išnuomojant žemės sklypo dalį UAB „Lidl Lietuva“ jai priklausančių statinių užstatytas plotas buvo 13 808,53 kv. m, išnuomota statinių eksploatacijai – 36 022 kv. m, o tuo tarpu ieškovėms priklausančių statinių užstatytas plotas – 597,14 kv. m, o eksploatacijai išnuomota 419 k. m., t. y. 3,7 karto mažiau lyginant su UAB „Lidl Lietuva“ statiniams eksploatuoti skiriamu žemės sklypo plotu, teismas vertino , kad jis yra tik ieškovių prielaida. Ieškovės į bylą nepateikė įrodymų koks plotas reikalingas UAB „Lidl Lietuva“ sklype esančių pastatų ir statinių eksploatavimui pagal tiesioginę šių pastatų paskirtį. Pažymėjo, kad statiniams įrenginiams prižiūrėti turi būti įskaičiuotas ne tik statiniais ar įrenginiais užimtas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių, bet ir plotas reikalingas jiems prižiūrėti ( prieiti, privažiuoti ir pan.). Teismo vertinimu, ieškinyje išdėstyti teiginiai apie statinių užstatytus plotus ginčo žemės sklype nepagrindė ieškinio faktinio pagrindo ir nesudarė pagrindo jį tenkinti.

23.       Teismo vertinimu, žemės sklypui, suformuotam pagal 2002 m. detalųjį planą, statiniams eksploatuoti buvo nustatytas ir egzistavo konkretus visuomenės poreikis. 2011 m. detaliuoju planu žemės sklypo parametrai nebuvo keisti. Neįrodyta, jog pagal aktualių detaliųjų planų sprendinius yra išreikštas konkretus visuomenės poreikis ir visuomenės poreikiai gali būti tenkinami kitaip nei išnuomojant šį objektą ne aukciono būdu.

24.       Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vykdant 2020-03-06 Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimą suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisėms atkurti, minėto žemės sklypo teritorija (1,0295 ha) patenka į 7,1622 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl yra keičiamas 2011-10-27 sprendimu Nr. 1-10-23 patvirtintas minėtos teritorijos detalus planas, kurio pagrindu buvo nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis. Kas leidžia manyti, kad gali keistis ir nuomojamų sklypų ribos, bus svarstoma, ar sklypo ribos atitinka sklypo formavimo racionalų panaudojimą pagal jo paskirtį, ar nėra galimybės suformuoti žemės sklypo ribas, kad jos atitiktų palankesnes sklypo naudojimo sąlygas, derinant ribas su kitų asmenų interesais, taip pat ir su visuomenės poreikiais (Administracinė byla Nr.A-4206-492/2020).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25.       Ieškovės UAB „Baltijos investicijų grupė ir UAB „Lauktuvės Jums“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                      teismas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Lidl Lietuva“ išsinuomojo teisėto dydžio žemės sklypo dalis, nes UAB „Lidl Lietuva“ ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotos tik tokio dydžio žemės sklypo dalys, kurios buvo (yra) būtinos ir realiai reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. UAB „Lidl Lietuva“, išsinuomojusi žemės sklypą, nenaudojo nupirktų statinių pagal jų paskirtį, dalį jų nugriovė, o vieną iš jų perstatė. Tokios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeistos imperatyvios, valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos;

25.2.                      susitarime nenurodyta ir objektyviai neegzistuoja paaiškinimas, kuris galėtų pagrįsti 3,6022 ha žemės sklypo dalies reikalingumą UAB „Lidl Lietuva“ savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. UAB „Lidl Lietuva“ be jokio paaiškinimo buvo išnuomota viena itin didelė 3,6022 ha žemės sklypo dalis. Neįmanoma identifikuoti ir suprasti, kokiems konkretiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti ir kokios konkrečios žemės sklypo dalys yra reikalingos bei kokios dalys buvo išnuomotos. Šie argumentai priešingai nei sprendime nurodė teismas patvirtina, kad susitarimas sudarytas neteisėtai – pažeidžiant imperatyvų reguliavimą, todėl toks susitarimas yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.80 str. 1 d.);

25.3.                      UAB „Lidl Lietuva“ išnuomoto žemės sklypo dydžio racionalumą ir pagrįstumą privalėjo įrodyti UAB „Lidl Lietuva“ ir (ar) NŽT, bet ne ieškovai. Teismas, padarydamas priešingą išvadą, neproporcingai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje. 

25.4.                      priešingai nei  teismo sprendime nurodė teismas, žemės sklype esantis, UAB „Lidl Lietuva“ priklausantis nekilnojamasis turtas, yra (buvo) naudojamas ne pagal jo funkcinę paskirtį.UAB „Lidl Lietuva“ išnuomota žemės sklypo dalis yra naudojama ne pagal paskirtį – didžioji jos dalis yra be pastatų, apleista ir nenaudojama. Įvardintos aplinkybės tik patvirtina, jog susitarimas teismo turėjo būti panaikintas, nes žemės sklype esantys ir UAB „Lidl Lietuva“ priklausantys statiniai yra (buvo) naudojami ne pagal paskirtį, t. y. egzistuoja imperatyvių teisės normų pažeidimas;

25.5.                      UAB „Lidl Lietuva“ atveju, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto ploto ir išnuomotos žemės sklypo dalies santykis yra daugiau kaip tris kartus didesnis nei kitų žemės sklypo nuomininkų atveju. Objektyviai neegzistuoja paaiškinimas, kodėl UAB „Lidl Lietuva“ žemės sklype esančio nekilnojamojo turto 1 kv. m. eksploatuoti reikia beveik keturis kartus didesnio žemės sklypo ploto nei ieškovėms;

25.6.                      UAB „Lidl Lietuva“, UAB „Panevėžio autobusų parkas“ bei NŽT tarpusavio susitarimu neteisėtai nusistatė kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyvios teisės normos. Sudarius susitarimą, UAB „Lidl Lietuva“ buvo išnuomota žemės sklypo dalis, kuri pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus turėjo (galėjo) būti nuomojama tik aukciono tvarka. Minėti subjektai nesąžiningai bei nepagrįstai sudarė susitarimą, kuriuo yra pažeidžiamos kitų žemės sklype esančio nekilnojamojo turto savininkų teisės (įskaitant ir ieškoves) lygiomis galimybėmis nuomotis valstybinę žemę, negalima įteisinti tokio susitarimo bei jų tarpusavyje nusistatytų teisių ir pareigų.

26.       Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais, skundą vertina kaip nepagrįstą, prašo vadovautis procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija.

27.       Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti savo nuožiūra, nurodė, kad  administracija civilinėje byloje nebuvo proceso dalyviu ir ji neturi teisinio suinteresuotumo šia byla:

27.1.                      teismas, išskyręs civilines bylas, nepatikslino Savivaldybės administracijos procesinės padėties, todėl nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu administracija civilinėje byloje ir toliau laikoma atsakove, kai teismo sprendimas tiesiogiai įtakoja tik NŽT Panevėžio skyriaus, UAB „Panevėžio autobusų parkas“, UAB „Lidl Lietuva“ teises ir pareigas;

27.2.                      įvertinus tai, kad Savivaldybės administracijai įstatymas nesuteikia teisės vertinti NŽT Panevėžio skyriaus sudarytų sutarčių ir (ar) susitarimų dėl valstybinės žemės nuomos bei tai, kad administracija jokių sprendimų ginčijamo susitarimo, kuriuo buvo pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis atžvilgiu, nepriėmė, nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ir argumentų.

28.       UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą: 

28.1.                      nurodė, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2015-12-22 pardavus dalį nuosavybės teise valdyto turto, įmonė perleido ir nuomos teisę į dalį valstybės žemės nuomojamo sklypo. Pirkėjo ir pardavėjo žemės sklypo dalis nustatyta pagal UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengtą žemės sklypo planą. NŽT 2015-12-16 išdavė sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę;

28.2.                      teismas tinkamai aiškino CK 6.394 straipsnio nuostatas, kad perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo.

29.       UAB „Lidl Lietuva“ (toliau ir Lidl)  atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo taikyti CPK 5 straipsnio nuostatas ir pripažinti, kad ieškovės neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti susitarimą kreipiantis į teismą, kas sudaro savarankišką pagrindą nutraukti bylą; skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; iš ieškovių priteisti UAB „Lidl Lietuva“ naudai šios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:

29.1.                      Lidl teisėtai ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais įsigydama iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“ statinius, kartu perėmė ir nuomos teisę į žemės sklypo dalį, reikalingą statinių eksploatacijai. Lidl buvo perleista nuomos teisė į konkrečiai nustatytas ir apibrėžtas žemės sklypo dalis, pažymėtas Plane indeksais „1“, „2“;

29.2.                      susitarimo, kuriame keičiamas jau išnuomotos žemės sklypo dalies nuomininkas, sudarymas nelaikomas naujos atskiros nuomos sutarties sudarymu, pagal Susitarimą tęsiasi 2004 m. Nuomos sutartyje nustatyti (aptarti) konkrečios žemės sklypo (7,0787 ha) dalies nuomos santykiai. Ieškovai Panevėžio apskrities viršininko 2004-05-27 įsakymo Nr. Ž-1933 ir Nuomos sutarties neginčija;

29.3.                      tiek UAB „Lidl Lietuva“, tiek NŽT į bylą pateikė planą, kuris ir yra pagrindinis įrodymas patvirtinantis, kad būtent toks žemės sklypo plotas ir yra būtinas Lidl priklausančių statinių eksploatacijai. Vadovaujantis šiuo planu buvo sudarytas ginčijamas susitarimas. Ieškovės kitų įrodymų nepateikė;

29.4.                      susitarimo sudarymo metu visi UAB „Lidl Lietuva“  priklausantys statiniai ir žemės sklypas buvo naudojami pagal paskirtį. Taip pat ir toliau žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį ir jame vykdoma tik tokia veikla, kuri yra leidžiama Nuomos sutartimi, Susitarimu ir teisės aktais;

29.5.                      UAB „Lidl Lietuva“ ir UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimuose yra įtvirtinta sąlyga, leidžianti nuomininkui nuomojamoje žemės sklypo dalyje statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui;

29.6.                      Žemės

29.7.                      susitarimas jokių ieškovių teisių nepažeidžia, ieškovės, ginčydamos susitarimą ir argumentuodamos, kad jis prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, galimai gina viešą interesą, tačiau jos neturi teisės ginti viešąjį interesą ir šiuo pagrindu kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

31.       Sprendžiant dėl skundo argumentų pagrįstumo vertinimo, kolegija reikšmingu ir analizuotinu vertina atsakovės UAB „Lidl Lietuva“ teiginį, jog ieškovės neturi reikalavimo teisės, nes neįrodė savo suinteresuotumo šioje byloje, todėl teismas apskritai neturėjo priimti ieškinio, o šiai aplinkybei paaiškėjus vėliau, turėjo bylą nutraukti, nes šio teiginio pagrįstumo atveju neliktų teisiškai reikšmingo pagrindo kitų skundo argumentų detaliai analizei.

Dėl teisinio suinteresuotumo

32.       Lietuvos Respublikos CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas,t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato , nemodifikuoja asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2020-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktas).

33.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, t.y. asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2(duomenys neskelbtini)-611/2019 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019-12-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019 33–35 punktai).

34.       Nagrinėjamu atveju ieškovės savo materialųjį teisinį suinteresuotumą aiškina taip, jog UAB „Lidl Lietuva“ ne aukciono tvarka išnuomojus valstybinės žemės sklypo dalį didesnę, nei yra būtina UAB „Lidl Lietuva“ turimam nekilnojamajam turtui eksploatuoti pagal jo paskirtį , pažeidžiamos kitų ginčo žemės sklypo nuomininkų (įskaitant ieškoves) teisės, kadangi jos taip pat norėtų ne aukciono tvarka išsinuomoti ginčo sklypo dalį, tačiau jiems ne aukciono tvarka išnuomota žemės sklypo dalis yra ženkliai mažesnė. Papildomai nurodo, jog UAB „Lidl Lietuva“ statinių eksploatacijai išnuomotą ginčo žemės sklypą ir statinius naudoja ar siekia naudoti ne pagal paskirtį, įskaitant, bet neapsiribojant esamų statinių griovimui bei naujų statymui. UAB „Lidl Lietuva“, norėdama griauti esamus statinius ir (ar) statyti naujus, ginčo žemės sklypą galėjo išsinuomoti tik aukciono tvarka. Tuo tarpu be aukciono žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik statinių, kurių naudojimui pagal paskirtį žemės sklypas yra būtinas, eksploatacijai. Kaip šios teiginiai, jeigu būtų įrodyti, dar papildomai pažeidžia ieškovių teises nedetalizuojama.

35.       Materialinį teisinį suinteresuotumą bei savo pažeistą teisę ieškovės turėjo teisę ir pareigą pagal CPK 12, 177 straipsnių reikalavimus įrodyti civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, ieškovės niekaip teisiškai nemotyvavo, kodėl ir kaip galėtų (turėtų) būti pakeisti joms priklausančio pastato naudojimui reikalingo ir paskirto eksploatuoti žemės sklypo dydis, jeigu pasikeitė tik kai kurių  kitų sklype esančių statinių savininkas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalingo pastato naudojimui eksploatuoti žemės sklypo dydis priklauso nuo statinio savybių ( paskirties ir pan.), jo pokyčių, o ne nuo to kokio ploto žemės sklypas reikalingas ir paskirtas kitų savininkų pastatams eksploatuoti. Ieškovių siekis, noras ne aukciono tvarka  nuomotis didesnį valstybinės žemės sklypą nei iki šiol paskirtas sklypas todėl , kad pasikeitė statinių savininkas, yra jų pageidavimas, noras, įsitikinimas, kad sklypų dydžiai turėtų būti peržiūrėti, bet šie siekimai nėra ginami teismine tvarka. Argumentacija į tai, jog ieškovėms priklausančio statinio užstatyto ploto santykis su naudojimuisi skirto žemės sklypo dalimi yra kitoks nei yra UAB „Lidl Lietuva“ atveju, savaime irgi nereiškia jų teisių pažeidimo, apeliantės nenurodo, koks yra pagrindas jų įsitikinimui, jog šios proporcijos turi būti vienodos, kad turi būti peržiūrėtos nustatytosios.

36.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 5 straipsnio 1 dalį, pažymėta, jog teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-361/2006;2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012;2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-229-378/2018,38 punktas; 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 29 punktas).

37.       Apeliančių ieškinys, atsižvelgiant į ieškinyje nurodomus galimus imperatyvių teisės normų pažeidimus, formuluojamas ir reiškiamas kaip ginant ir viešąjį interesą. Kolegijos vertinimu, nėra procesinių prielaidų spręsti, jog tokius įgaliojimus ieškovės turi. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Šioje normoje įtvirtintas asmenų, galinčių ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, nustatyta kokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų galimai pažeistas teises bei interesus. Ieškovės nenurodė pagrindo pagal kurį turi teisę ginti viešąjį interesą ir iš bylos duomenų negalima spręsti, jog jos tokį interesą turėtų. Taigi, nėra prielaidų spręsti ,jog ieškovės turi materialųjį teisinį interesą ginti pažeidžiamas jų teises ar veikti viešojo intereso gynimo naudai, tad sprendžiama, kad ieškovėms neįrodžius, jog jos turi teisinį interesą teikti ieškinį ieškinys galėjo būti atmestas atmestinas vien šiuo pagrindu.

38.       Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 straipsnis ), nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio  2 dalis), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio ir faktinio pagrindų (CPK 176 , 263, 320, 327 straipsniai).Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad šalių procesiniuose dokumentuose – skunde, atsiliepimuose į jį pasisakoma dėl kitų teismo išvadų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija trumpai pasisakys dėl su tuo susijusių šalių argumentų (CPK 320 straipsnis).

Dėl susitarimu UAB“Lidl Lietuva“ išnuomoto Žemės sklypo ploto

39.       Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

40.       Taisyklių

41.       Remiantis Taisyklių 8 punktu, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, įtvirtinta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas).

43.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama bendra tvarka, t. y. nuomos sutarties šalių susitarimu, o jo nepasiekus – vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnis), laikantis valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimų. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas keliems nuomininkams, NŽT, gavusi vieno iš jų prašymą pakeisti jam tenkančios žemės sklypo dalies plotą ar koordinates, turi patikrinti prašymo pagrįstumą ir nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, tenkančias visiems sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal pirmiau nurodytą Taisyklių 8 punktą. NŽT sprendimas, kuriame naujai išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, sudaro prielaidas modifikuoti žemės sklypo nuomos santykius. Žemės sklypo nuomininkai, nesutikdami su tokiu valstybinę žemę nuomojančios institucijos sprendimu, gali jį skųsti teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovės ginčija atsakovių susitarimą, bet pačios nėra pateikusios NŽT motyvuoto prašymo modifikuoti sutartį dėl jų jau naudojamo valstybinės žemės sklypo dydžio.

44.       Kasacinio teismo vertinama, jog valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu teisinio reglamentavimo paskirtis yra užtikrinti pastatų ir statinių savininkams tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją bei sudaryti sąlygas nuomos sutartyje nustatytiems tikslams pasiekti( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018).

45.       Asmens teisė nuomotis valstybinę žemę be aukciono yra tiesiogiai susijusi su asmens nuosavybės teise į statinį (jo dalį), kurio eksploatacijai konkretus žemės sklypas suformuotas, turėjimu. Taigi, pagrindu įgyti teisę nuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), yra nuosavybės teisės į statinio, kurio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, įgijimas. Taisyklių 45 punkte numatyta, kad Žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Šio punkto antrojoje pastraipoje nurodyta, kad Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas.

46.       Šiuo atveju buvo parengtas UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengtas Žemės sklypo Planas. Plane nurodyta Žemės sklypo dalis, reikalinga Lidl perleidžiamų statinių eksploatacijai, sklypo dalis, reikalinga UAB „Panevėžio autobusų parkas“ priklausančių statinių eksploatacijai. Taigi, plane Žemės sklypo dalis pagal Nuomos sutartį išnuomota UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ buvo išskirstyta taip, kad būtų aiškiai identifikuota dalis (plotas ir ribos), reikalinga UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“ likusiems (neperleidžiamiems) statiniams eksploatuoti, ir dalis, reikalinga perleidžiamiems statiniams eksploatuoti. Plane pažymėta ir anksčiau išskirta Ieškovėms išnuomota atskira Žemės sklypo dalis, skirta joms priklausančių patalpų eksploatacijai. Reikšminga, jog ši dalis nebuvo keičiama ir išliko tokia pati, kaip anksčiau Ieškovių naudota ir nuomotasi sklypo dalis nustatyta 2003 metais.

47.       Ieškovės pateikia apskaičiavimus dėl jų ir atsakovų valdomo Žemės sklypo ir patalpų ploto santykio. Kolegija sutinka su Lidl pozicija, jog tokie apskaičiavimai nepagrįsti Susitarimo sudarymo metu galiojusiais teisės aktais. Taisyklių 8 ir 33 punktai, kuriuose įtvirtinti valstybinės žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio eksploatacijai, išskyrimo ir pažymėjimo kriterijai, nesieja žemės sklypo dalies dydžio ir ribų nustatymo nei su statinio užstatytu plotu, nei su statinio bendru plotu. P. T. 8 punktą yra numatyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tai reiškia, kad Žemės sklypo dalis statinio eksploatacijai turi būti tokio ploto ir ribų, kad būtų užtikrinamas tinkamas statinio su jį aptarnaujančiais priklausiniais (statiniais) eksploatavimas pagal tiesioginę paskirtį ir nei statinio užstatytas plotas, nei statinio bendras plotas neturi lemiamos reikšmės nustatant statiniui eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalies dydį.

        Dėl būtinumo naudojamos žemes sklypo dydį nustatyti kiekvienam savarankiškam statiniui

48.       Taisyklių

49.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kai atskiri statiniai priklauso vienam asmeniui žemės sklypo dalies kiekvienam iš šių statinių atskiro sklypo formavimas nėra būtinas.

50.       Pastebima, jog Žemės sklypo Plane dalys ,,1“, ,,2“ ir ,,3“, kuriose buvo (tebėra) eksploatuojama keletas atskirų statinių, tačiau kiekvienam statiniui eksploatuoti atskira žemės sklypo dalis (žemės plotas) nebuvo išskiriama, buvo visos nuomojamos UAB ,,Panevėžio autobusų parkas“,

        Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

51.       Ieškovės akcentuoja, kad Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes aplinkybes dėl išskirtos statinių eksploatavimui sklypo dalies dydžio pagrįstumo turėjo įrodinėti ne jos, o atsakovai, kurie nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokio ploto Žemės sklypo dalies išnuomojimą Lidl.

52.       Su tokia išvada nesutinkama. Atsakovai į bylą pateikė Planą, kuris yra įrodymas patvirtinantis, kad būtent toks Žemės sklypo plotas yra būtinas Lidl priklausančių statinių eksploatacijai (Taisyklių 8 punkto 2 dalis, 33 punktas). V. P. buvo sudarytas Susitarimas. Ieškovai teigdami, jog toks planas yra (buvo) nepakankamas sklypo dalies dydžiui pagrįsti nustatyti turėjo pateikti šiuos jų teiginius pagrindžiančius įrodymus  pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (CPK13,178 straipsniai).

             Dėl žemės sklype esančių pastatų naudojimo pagal paskirtį

53.       Ieškovės apeliaciniame skunde apeliuoja į tai, kad Lidl nenaudojo jiems priklausančių statinių pagal paskirtį, todėl Susitarimas apskritai negalėjo būti sudarytas.

54.       Toks teiginys laikomas nepagrįstu. Susitarimo sudarymo metu 2017 metais visi Lidl priklausantys statiniai ir Žemės sklypas buvo naudojami pagal jų paskirtį. Žemės sklype vykdoma tokia veikla, kuri yra leidžiama Nuomos sutartimi, Susitarimu.Tas konstatuota NŽT Panevėžio skyriaus 2017-10-11 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 23ŽN-298. Tai, kad jau po Susitarimo sudarymo dalis statinių buvo perstatyti nereiškia, kad Žemės sklypas imtas naudoti ne pagal paskirtį ar tokiais veiksmais buvo pažeistos Nuomos sutarties sąlygos.

55.       Žemės

56.       Kasacinis teismas pateikė išaiškinimus, kad tuo atveju, kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nuomininkui leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, esamų statinių, kurių eksploatacijai valstybinės žemės sklypas buvo suformuotas ir išnuomotas, griovimas / perstatymas ir naujų statinių statyba arba rekonstrukcija pagal nuomos sutarties sąlygas ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atlikus būtinas Statybos įstatyme nurodytas procedūras, pripažįstamas tinkamu valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, naudojimu pagal paskirtį bei sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-07-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-916/2018).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

58.       Apeliacinis skundas atmetamas. UAB “Lidl Lietuva“ pateikė įrodymus, jog ji patyrė 3 025 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Jų dydis neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio, paslaugos suteiktos, todėl jos priteisiamos iš ieškovių lygiomis dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

            apeliacinį skundą atmesti,Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-05-10 sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš UAB „Baltijos investicijų grupė, juridinio asmens kodas 144717392, ir UAB „Lauktuvės Jums“, juridinio asmens kodas 147797155, po 1 512,50 Eur ( tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 centų) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų UAB „Lidl Lietuva“, juridinio asmens kodas 111791015, naudai.

Teisėjai                                 Eigirdas Činka

Vygintas Mažuika

Dalia Pranckienė