
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
kolegijos
teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,
sekretoriaujant
Ritai Norkūnienei,
dalyvaujant
ieškovui A. A.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę
bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį
atsakovui K. T. dėl sumokėto avanso ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė:
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt sumokėto avanso, 20 000 Lt
netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 7 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji
sutartis. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti žemės sklypo dalį
su gyvenamojo namo dalimi ir priklausiniais, esančią (duomenys neskelbtini),
už 20 0000 Lt. Atsakovas patvirtino, kad jam priklausanti gyvenamojo namo
dalis su priklausiniais niekam neįkeista, niekam neperleista, skolinių
įsipareigojimų nėra. Jis sumokėjo atsakovui 20 000 Lt avansą, o atsakovas
įsipareigojo per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos paimti pažymas iš
Valstybės įmonės Registrų centro ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.
Tačiau sutartis nebuvo sudaryta. Mano, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo
sudaryta dėl atsakovo kaltės, tuo labiau, kad atsakovas 2007-01-29 dalį namo pardavė kitam namo bendrasavininkiui. Tokiu būdu, atsakovas turi grąžinti 20 000
Lt avansinį mokėjimą ir mokėti 20 000 Lt netesybų, su kuo jis sutiko
pasirašydamas preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 25 000 Lt
avansinio mokėjimo ir netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo
priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 750 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt advokato
atstovavimo išlaidų bei 19,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2006 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui
žemės sklypo dalį su gyvenamojo namo dalimi ir priklausiniais, esančią (duomenys
neskelbtini). Žemės sklypas, gyvenamojo namo dalis su priklausiniais parduodama
už 200 000 Lt. Pardavėjas, atsisakęs parduoti nekilnojamąjį turtą, sumoka
pirkėjui 40 000 Lt. Sutartys šalis įpareigojo sudaryti pagrindinę sutartį per
15 dienų nuo sutarties pasirašymo ir paėmimo iš Valstybės įmonės Registrų
centro pažymų sandoriui. Nustatė, kad pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. 2007 m. sausio 29 d. atsakovas pardavė 3/100 dalis gyvenamojo namo 1 A l/p, unikalus numeris 2793-9004-6017, esančio (duomenys neskelbtini), V. T..
Nurodė, kad viena iš esminių preliminarios sutarties sąlygų yra ta, kad
pagal preliminariąją sutartį nėra atliekami jokie piniginiai atsiskaitymai,
mokėjimai. Teismas, įvertinęs preliminariojoje sutartyje numatytus terminus (sutartis
sudaroma per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo ir paėmimo iš Valstybės įmonės
Registrų centro pažymų sandoriui), padarė išvadą, kad šalys susitarė pagrindinę
sutartį sudaryti per 15 dienų nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pagal
byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovas A. A. ketino įsigyti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį
bei gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų
apie tai, kad dėl kokių nors priežasčių jis nebūtų galėjęs sudaryti pirkimo –
pardavimo sutarties. Apie tai, kad atsakovui sudarant pirkimo – pardavimo
sutartį bus reikalingas kitos dalies gyvenamojo namo dalies savininko
sutikimas, teismo leidimas, atsakovui, kaip rūpestingam ir savo turtu
besirūpinančiam asmeniui, turėjo būti žinoma sudarant preliminariąją sutartį.
Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra pateikęs prašymą gyvenamojo namo
bendrasavininkiui P. T., kuriame atsakovui priklausančio
nekilnojamojo turto kaina nurodyta 210 000 Lt, kas rodo, kad keldamas kainą bei
nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų atsakovas K. T. elgėsi
nesąžiningai. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos
civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, reikalingos nuostoliams atlyginti pagal
CK 6.165 str. 4 d., todėl ieškovo ieškinį dalyje dėl avansinio mokėjimo
grąžinimo tenkino.
Dalyje dėl 20 000 Lt netesybų, teismas netesybų dalį sumažino iki 5 000
Lt, motyvuodamas tuo, kad netesybos atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, ir
vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Be to,
nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tokio dydžio netesybos
yra pagrįstos ieškovo patirtiems nuostoliams atlyginti.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimo
dalį ir priteisti likusią 15 000 Lt netesybų dalį. Nurodo, kad skundžiamo
sprendimo dalis, kurioje vietoj 20 000 Lt netesybų priteista 5 000 Lt, visiškai
nemotyvuota, nenurodyti CK straipsniai, todėl ji neteisėta ir nepagrįsta.
Teismas priėmė sprendimą, prieštaraujantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotai praktikai (2002-05-20 nutartis c.b. „Valstybės turto fondas“ v UAB „Bartašiškės“ Nr. 3K-3-757/2002, 2002-05-13 nutartis c.b. L.A.D ir GNSB „Krantas-2“ Nr. 3K-3-721/2002 ir kt.), numatančiai, kokiais atvejais ir kada
mažintinos netesybos. Šiuo atveju teismas, nustatęs aplinkybes ir faktus,
kuriuos nustačius netesybos iš viso negali būti mažinamos, klausimą išsprendė
priešingai ir tuo pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Mano,
kad 20 000 Lt netesybos ar bauda yra visiškai pagrįstos, taikomos daugelyje
įvairaus pobūdžio sutartyse. Kadangi teismas klausimo, ar netesybos per didelės,
ar ne, iš esmės nesprendė, tai iš sprendimo neaišku, kokiu pagrindu 10 procentų
dydžio netesybas laikė aiškiai per didelėmis. Teismo teiginys, kad netesybos
atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją ir kad ieškovas turi įrodyti netesybų
dydžio ir patirtų nuostolių dydžio santykį, prieštarauja CK 6.71 str. ir CPK
178 str. Jis (ieškovas) nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl šioje byloje
netesybos jokių turėtų nuostolių kompensacinio pobūdžio funkcijų neatlieka.
Netesybos padeda kompensuoti ne nuostolius, o interesą, todėl jam nereikia
įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atveju netesybos gali būti laikomos
iš anksto nustatytais būsimais ieškovo nuostoliais. Nurodo, kad teismo išvada,
jog viena iš esminių preliminariosios sutarties sąlygų yra ta, kad pagal
preliminariąją sutartį nėra atliekami jokie piniginiai atsiskaitymai,
mokėjimai, prieštarauja įstatymo imperatyvioms normoms. Priešingai, CK 6.165
str. nedraudžia atlikti visą ar dalinį atsiskaitymą iki pagrindinės sutarties
sudarymo momento.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas
nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1
p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo
pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant
apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Byloje nustatyta, kad šalys 2006-11-07 pasirašė sutartį, kuri iš esmės
yra preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal šią sutartį atsakovas
įsipareigojo parduoti ieškovui namo ir žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini).
Ieškovas sutarties patvirtinimui sumokėjo atsakovui 20 000 Lt (b. l. 8). Šalys
susitarė kokiomis sąlygomis, terminais ir už kokią kainą atsakovas parduoda
ieškovui gyvenamojo namo ir žemės dalis. Pirmosios instancijos teismas
konstatavo, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo dėl atsakovo
nesąžiningumo ir reikalavimą dėl avansinio mokėjimo priteisimo patenkino
visiškai, o reikalavimą dėl netesybų sumažino, priteisdamas ieškovui 5 000 Lt
netesybų. Ieškovas šią sprendimo dalį ginčija motyvuodamas tuo, kad teismas
nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sumažino netesybas. Mano, kad teismas,
sumažindamas netesybas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos
praktikos.
Pagal CK 6.71
straipsnio 1 dalį netesybos tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų
suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta
arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties nutraukimo ar
neįvykdymo atveju mokamų netesybų priteisimas reiškia civilinės atsakomybės
taikymą, todėl turi būti vykdomas pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias
normas.
Sudarydamos 2006 m. lapkričio 7 d. preliminarią pirkimo–pardavimo
sutartį, šalys jos vykdymo užtikrinimui numatė atitinkamo dydžio baudą
(netesybas), t. y. sankciją už sutarties neįvykdymą. Preliminariojoje
sutartyje, kaip ir bet kurioje kitoje, šalys gali nustatyti netesybas už
sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
CK 6.165
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis
nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo
atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovas
pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt netesybų, kaip
numatyta sutartyje. Įstatymas nenumato baudinių netesybų, todėl ieškovo prašoma
priteisti netesybų suma turi būti įskaitoma į jo patirtus nuostolius ir jų
neviršyti. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti
nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai
šaliai, šiuo atveju ieškovui, piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti
kitos šalies, atsakovo, sąskaita. Ieškovas prašydamas priteisti sutartyje
nurodytą 20 000 Lt netesybų sumą nepagrindė savo reikalavimo, nenurodė
konkrečiai patirtų nuostolių, negautų pajamų, išaugusių nekilnojamojo turto
kainų ar panašiai. Negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį turi įrodyti
ieškovas, jos turi būti realios. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties
šalys, sulygdamos dėl netesybų dydžio, nustatytų netesybų nesusiejo su galimais
nuostoliais, ar nekilnojamojo turto kainų pokyčiais.
Netesybų
mažinimo pagrindai yra įtvirtinti CK 6.73, 6.258 straipsniuose. Pagal CK 6.73
straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį sumažintų netesybų dydis negali būti
mažesnis negu nuostoliai, nes netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius. Teismas,
priteisdamas netesybas, savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl netesybų
sumažinimo, jei netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės,
atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės
sumą ir pan. Ieškovo reikalaujama 20 000 Lt netesybų suma yra aiškiai
per didelė, atsižvelgiant į šalių būsimo įsipareigojimo vertę (sudaryti 200 000
Lt vertės pirkimo-pardavimo sutartį), ir dėl to ieškovo reikalaujama netesybų
suma remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi pagrįstai sumažinta iki 5 000 Lt.
Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas,
neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio
netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio.
Teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį įtvirtinta suformuotoje teismų
praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399 ir kt.).
Kolegija
konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas
ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai
Ramunė Čeknienė
Zina Mickevičiūtė
Laimutė Sankauskaitė