Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-503-212-2007].doc
Bylos nr.: 2A-503-212/2007
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                   Civilinė byla Nr. 2A–503–212/2007

Rita Dambrauskaitė                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                          42.4; 42.5; 121.15; 121.21                                                                                                                                   

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

 

            Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,

sekretoriaujant Ritai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovui A. A.,

 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui K. T. dėl sumokėto avanso ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt sumokėto avanso, 20 000 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. lapkričio 7 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti žemės sklypo dalį su gyvenamojo namo dalimi ir priklausiniais, esančią (duomenys neskelbtini), už  20 0000 Lt. Atsakovas patvirtino, kad jam priklausanti gyvenamojo namo dalis su priklausiniais niekam neįkeista, niekam neperleista, skolinių įsipareigojimų nėra. Jis sumokėjo atsakovui 20 000 Lt avansą, o atsakovas įsipareigojo per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos paimti pažymas iš Valstybės įmonės Registrų centro ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau sutartis nebuvo sudaryta. Mano, kad pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, tuo labiau, kad atsakovas 2007-01-29 dalį namo pardavė kitam namo bendrasavininkiui. Tokiu būdu, atsakovas turi grąžinti 20 000 Lt avansinį mokėjimą ir mokėti 20 000 Lt netesybų, su kuo jis sutiko pasirašydamas preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 25 000 Lt avansinio mokėjimo ir netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 750 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų bei 19,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, kad 2006 m. lapkričio 7 d. buvo sudaryta sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui žemės sklypo dalį su gyvenamojo namo dalimi ir priklausiniais, esančią (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, gyvenamojo namo dalis su priklausiniais parduodama už 200 000 Lt. Pardavėjas, atsisakęs parduoti nekilnojamąjį turtą, sumoka pirkėjui 40 000 Lt. Sutartys šalis įpareigojo sudaryti pagrindinę sutartį per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo ir paėmimo iš Valstybės įmonės Registrų centro pažymų sandoriui. Nustatė, kad pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. 2007 m. sausio 29 d. atsakovas pardavė 3/100 dalis gyvenamojo namo 1 A l/p, unikalus numeris 2793-9004-6017, esančio (duomenys neskelbtini), V. T..

Nurodė, kad viena iš esminių preliminarios sutarties sąlygų yra ta, kad pagal preliminariąją sutartį nėra atliekami jokie piniginiai atsiskaitymai, mokėjimai. Teismas, įvertinęs preliminariojoje sutartyje numatytus terminus (sutartis sudaroma per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo ir paėmimo iš Valstybės įmonės Registrų centro pažymų sandoriui), padarė išvadą, kad šalys susitarė pagrindinę sutartį sudaryti per 15 dienų nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Pagal byloje esančius duomenis ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad ieškovas A. A. ketino įsigyti atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį bei gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl kokių nors priežasčių jis nebūtų galėjęs sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties. Apie tai, kad atsakovui sudarant pirkimo – pardavimo sutartį bus reikalingas kitos dalies gyvenamojo namo dalies savininko sutikimas, teismo leidimas, atsakovui, kaip rūpestingam ir savo turtu besirūpinančiam asmeniui, turėjo būti žinoma sudarant preliminariąją sutartį. Teismas pažymėjo, jog atsakovas yra pateikęs prašymą gyvenamojo namo bendrasavininkiui P. T., kuriame atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto kaina nurodyta 210 000 Lt, kas rodo, kad keldamas kainą bei nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų atsakovas K. T. elgėsi nesąžiningai. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, reikalingos nuostoliams atlyginti pagal CK 6.165 str. 4 d., todėl ieškovo ieškinį dalyje dėl avansinio mokėjimo grąžinimo tenkino.

Dalyje dėl 20 000 Lt netesybų, teismas netesybų dalį sumažino iki 5 000 Lt, motyvuodamas tuo, kad netesybos atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais. Be to, nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtent tokio dydžio netesybos yra pagrįstos ieškovo patirtiems nuostoliams atlyginti.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apylinkės teismo sprendimo dalį ir priteisti likusią 15 000 Lt netesybų dalį. Nurodo, kad skundžiamo sprendimo dalis, kurioje vietoj 20 000 Lt netesybų priteista 5 000 Lt, visiškai nemotyvuota, nenurodyti CK straipsniai, todėl ji neteisėta ir nepagrįsta. Teismas priėmė sprendimą, prieštaraujantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai (2002-05-20 nutartis c.b. „Valstybės turto fondas“ v UAB „Bartašiškės“ Nr. 3K-3-757/2002, 2002-05-13 nutartis c.b. L.A.D ir GNSB „Krantas-2“ Nr. 3K-3-721/2002 ir kt.), numatančiai, kokiais atvejais ir kada mažintinos netesybos. Šiuo atveju teismas, nustatęs aplinkybes ir faktus, kuriuos nustačius netesybos iš viso negali būti mažinamos, klausimą išsprendė priešingai ir tuo pažeidė tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Mano, kad 20 000 Lt netesybos ar bauda yra visiškai pagrįstos, taikomos daugelyje įvairaus pobūdžio sutartyse. Kadangi teismas klausimo, ar netesybos per didelės, ar ne, iš esmės nesprendė, tai iš sprendimo neaišku, kokiu pagrindu 10 procentų dydžio netesybas laikė aiškiai per didelėmis. Teismo teiginys, kad netesybos atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją ir kad ieškovas turi įrodyti netesybų dydžio ir patirtų nuostolių dydžio santykį, prieštarauja CK 6.71 str. ir CPK 178 str. Jis (ieškovas) nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl šioje byloje netesybos jokių turėtų nuostolių kompensacinio pobūdžio funkcijų neatlieka. Netesybos padeda kompensuoti ne nuostolius, o interesą, todėl jam nereikia įrodyti savo patirtų nuostolių dydžio. Šiuo atveju netesybos gali būti laikomos iš anksto nustatytais būsimais ieškovo nuostoliais. Nurodo, kad teismo išvada, jog viena iš esminių preliminariosios sutarties sąlygų yra ta, kad pagal preliminariąją sutartį nėra atliekami jokie piniginiai atsiskaitymai, mokėjimai, prieštarauja įstatymo imperatyvioms normoms. Priešingai, CK 6.165 str. nedraudžia atlikti visą ar dalinį atsiskaitymą iki pagrindinės sutarties sudarymo momento.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

 

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje nustatyta, kad šalys 2006-11-07 pasirašė sutartį, kuri iš esmės yra preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui namo ir žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini). Ieškovas sutarties patvirtinimui sumokėjo atsakovui 20 000 Lt (b. l. 8). Šalys susitarė kokiomis sąlygomis, terminais ir už kokią kainą atsakovas parduoda ieškovui gyvenamojo namo ir žemės dalis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo dėl atsakovo nesąžiningumo ir reikalavimą dėl avansinio mokėjimo priteisimo patenkino visiškai, o reikalavimą dėl netesybų sumažino, priteisdamas ieškovui 5 000 Lt netesybų. Ieškovas šią sprendimo dalį ginčija motyvuodamas tuo, kad teismas nenurodė įstatymo, kurio pagrindu sumažino netesybas. Mano, kad teismas, sumažindamas netesybas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos.

 Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties nutraukimo ar neįvykdymo atveju mokamų netesybų priteisimas reiškia civilinės atsakomybės taikymą, todėl turi būti vykdomas pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas.

Sudarydamos 2006 m. lapkričio 7 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, šalys jos vykdymo užtikrinimui numatė atitinkamo dydžio baudą (netesybas), t. y. sankciją už sutarties neįvykdymą. Preliminariojoje sutartyje, kaip ir bet kurioje kitoje, šalys gali nustatyti netesybas už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt netesybų, kaip numatyta sutartyje. Įstatymas nenumato baudinių netesybų, todėl ieškovo prašoma priteisti netesybų suma turi būti įskaitoma į jo patirtus nuostolius ir jų neviršyti. Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai, šiuo atveju ieškovui, piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies,  atsakovo, sąskaita. Ieškovas prašydamas priteisti sutartyje nurodytą 20 000 Lt netesybų sumą nepagrindė savo reikalavimo, nenurodė konkrečiai patirtų nuostolių, negautų pajamų, išaugusių nekilnojamojo turto kainų ar panašiai. Negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) dydį turi įrodyti ieškovas, jos turi būti realios. Kaip matyti iš preliminariosios sutarties šalys, sulygdamos dėl netesybų dydžio, nustatytų netesybų nesusiejo su galimais nuostoliais, ar nekilnojamojo turto kainų pokyčiais.

Netesybų mažinimo pagrindai  yra įtvirtinti CK 6.73, 6.258 straipsniuose. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį sumažintų netesybų dydis negali būti mažesnis negu nuostoliai, nes netesybos turi būti įskaitomos į nuostolius. Teismas, priteisdamas netesybas, savo nuožiūra sprendžia klausimą dėl netesybų sumažinimo, jei netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą ir pan. Ieškovo reikalaujama 20 000 Lt netesybų suma yra aiškiai per didelė, atsižvelgiant į šalių būsimo įsipareigojimo vertę (sudaryti 200 000 Lt vertės pirkimo-pardavimo sutartį), ir dėl to ieškovo reikalaujama netesybų suma remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi pagrįstai sumažinta iki 5 000 Lt. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešasis interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį įtvirtinta suformuotoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399 ir kt.).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Teisėjai                                                                 Ramunė Čeknienė

 

                                                                             Zina Mickevičiūtė

 

                                                                             Laimutė Sankauskaitė