Administracinė byla Nr. ATP-228-116/2014

                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00311-2014-8                                                                                         

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                            39.2.; 45.4.7; 79.1.  

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Šiaulių AVPK KPB) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Ž. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

              Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimu Ž. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje, nubaustas 4000 Lt bauda. Transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta grąžinti savininkui A. G..

              Ž. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 9 d., apie 0.01 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,56 promilių girtumas), ir kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą.

              Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK KPB prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: Ž. M. skirti ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatytą administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu.

              Šiaulių AVPK KPB nuomone, iš teismo nutartyje išdėstytų motyvų galima daryti išvadą, kad automobilis nebuvo paimtas prieš savininko A. G. valią bei, kad A. G., būdamas automobilio savininkas, privalėjo užtikrinti, kad kitas asmuo nepasinaudotų transporto priemone darant teisės pažeidimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose  Nr. N62-3881/2011, Nr.N261-4604/2011).

              Apelianto teigimu, teismas, priimdamas nutarimą, turėjo paskirti administracinę nuobaudą vadovaudamasis ATPK 1302 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124 straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, - baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu“.

              Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog „ATPK 1302 straipsnio sankcijoje papildoma nuobauda yra aprašyta kaip privaloma. Be to, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 1302 straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 1302 straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra“ (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2012).

              Šiaulių AVPK KPB vertinimu, teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK normas ir tai darė tyčiniais veiksmais. Darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.

              Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

              Šiaulių AVPK KPB nuomone, teismas, skirdamas piniginę baudą, neatsižvelgė į tai, kad Ž. M. nėra sumokėjęs 2011 m. lapkričio 11 d. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo paskirtos 5000 Lt baudos (sumokėta 100 Lt) bei 2012 m. gruodžio 3 d. pagal ATPK 129 straipsnį Raseinių rajono apylinkės teismo paskirtos 4000 Lt baudos (sumokėta 250 Lt).

              Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

              Pažymima, jog ATPK 1302 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 1242 straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi, asmenims, padariusiems ATPK 1302 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas – yra privaloma, o ne alternatyvi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4264/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 1302 straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. M. padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį 5000 Lt bauda, 2012 m. gruodžio 3 d. nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, buvo nubaustas 4000 Lt bauda, šių baudų nėra sumokėjęs (14—17 b. l.), taigi, akivaizdu, kad Ž. M. nebe pirmą kartą vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, be to, kaip teisingai pažymėta Šiaulių AVPK KPB skunde, paskirtų baudų jis nėra sumokėjęs. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad Ž. M. paskirta administracinė nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus Ž. M. griežtesnę nuobaudą – administracinį areštą. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyta viena Ž. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pastarajam skirtina minimali ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi nuobauda – areštas  20 parų.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. G. (12 b. l.). Apklausiamas teismo posėdyje pastarasis nurodė, kad automobilį jis davė savo sūnui, o vėliau sužinojo, kad automobilį vairavo neblaivus sūnaus draugas. Taigi, šiuo atveju nenustatyta, kad automobilis būtų buvęs paimtas prieš savininko valią, priešingai, nustatyta, kad A. G. automobilį laisva valia davė naudotis savo sūnui, o pastarasis – neblaiviam Ž. M., t. y. A. G. nesiėmė jokių priemonių tam, kad užtikrinti, jog automobiliu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti. Todėl, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, šiuo atveju negalima išvada, kad automobilio savininkas nebuvo atsakingas už savo nuosavybės panaudojimą. Dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir automobilio nekonfiskuoti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, nes skundžiamas nutarimas yra ydingas tik dėl netinkamai paskirtos administracinės nuobaudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsnio 2 dalimi, 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimą pakeisti:

Ž. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje, paskirti administracinį areštą 20 (dvidešimčiai) parų su automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                         Vaclovas Iždonas