Civilinė byla Nr. 2S-1906-601/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23397-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8;

(S)

3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Atsakovės T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės T. K. priešieškinį ieškovui D. Z. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas D. Z. teikė teismui prašymą, prašydamas peržiūrėti iš atsakovės priteisto laikino išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 150 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad sūnui D. Z. priteista laikino išlaikymo suma sudaro 100 Eur, toks išlaikymo dydis yra neadekvatus vaiko poreikiams. Sūnus jau yra mokyklinio amžiaus, todėl ženkliai padidėjo išlaidos jo mokymuisi, maitinimui, būreliams. Mokyklinio amžiaus vaikui reikalingi ir specialūs baldai, sporto priemonės, taip pat reikalinga apranga būreliams, ekskursijoms. Kainuoja vaiko lankymasis pas ortopedus, gydymo įstaigose, nes dalis tyrimų ir vaistų yra mokami.  Ieškovo žiniomis, atsakovės pajamos sudaro apie 500 Eur, todėl mano, jog ji turi galimybę teikti sūnui didesnį išlaikymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymus tenkino iš dalies                       (b. l. 14-17): 

• Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, padidinant iš atsakovės priteistą laikiną išlaikymą ir nuo šios nutarties priėmimo dienos iš atsakovės T. K., priteisė sūnui D. Z. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
• Ieškovą D. Z. paskyrė nepilnamečio D. Z. padidinto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
• Nutartį pavedė vykdyti skubiai.
• Nutarties vykdymą pavedė ieškovo pasirinktam antstoliui.
• Ieškovo D. Z. prašymą dėl baudos atsakovei T. K. už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo atmetė. 

Teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 13 d. nutartimi tenkinus ieškovo prašymą taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovės T. K. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. Z.,  po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2015 m. spalio 19 d. iki sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo priimta nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo, nepilnamečiui D. Z. buvo 5 metai. Šiuo metu D. Z. yra priešmokyklinio amžiaus, (duomenys neskelbtini) jam sueis 7 metai. Kadangi šalių sūnus rengiasi mokyklai,  sutiko su ieškovo prašyme nurodytomis aplinkybėmis, kad jo poreikiai yra pasikeitę – jie yra išaugę. Atsižvelgiant į tai, kad priešmokyklinis amžius yra  specifinis nepilnamečio vaiko amžiaus etapas, reikalaujantis nemažų išlaidų, teismas vertino, kad iš atsakovės priteisto laikino  išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir turėtų būti padindintas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nedidinti priteisto vaikui išlaikymo (b. l. 20-21).

atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad dėl užsitęsusio bylinėjimosi atsakovė gyvena Lietuvoje iš savo santaupų, neturi darbo, pajamų, jai materialiai padeda tėvai. Šiuo metu jau sunku teikti sūnui net 100 Eur/mėn išlaikymą. Priteistas sūnui išlaikymas neturi būti padidintas. Vaiko teisės ir interesai apsaugoti 2015 m. spalio 13 d. nutartimi priteistu laikinu išlaikymu. Galutinis išlaikymo vaikui dydis bus priteistas teismo sprendimu. Didesnio išlaikymo vaikui šiuo metu atsakovė teikti neturi galimybės.

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, nagrinėjant bylą iš esmės, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei pagal atsakovės T. K. priešieškinį ieškovui D. Z. dėl laikino tėvo valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui D. Z. po 100 Eur nuo 2015-10-09 (prašymo padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3008-752/2015 priėmimo.

Ieškovas teikė teismui prašymą, prašydamas padidinti vaikui priteisto laikino išlaikymo dydį iki 150 Eur. Nurodė, kad laikinas 100 Eur išlaikymas priteistas 2015 m. spalio mėn. Atsakovė sau leidžia skraidyti po Europą, samdosi 2 advokatus, vaikas yra mokyklinio amžiaus. Vaiko išlaidos mokslams, maitinimui, būreliams ir kt. yra padidėjusios.

Iš atsakovės, atstovaujamos advokatės D. V., atskirojo skundo matyti, kad ji iš esmės mano, kad nėra pagrindo didinti priteisto laikino išlaikymo dydžio nuo 100 Eur iki 150 Eur dėl jos sunkios finansinės padėties. Taigi atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo priežastimi iš esmės nurodė savo sunkią turtinę padėtį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik atsakovės turtinės padėties kriterijus nėra esminis vertinant laikino išlaikymo vaikui priteisimą. Nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo instituto taikymo paskirtis – užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant ne tik į tėvų turtinę padėtį, bet ir į vaiko poreikius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant (padidinant) nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą po 150 Eur. Pažymėtina, kad nuo tada, kai vaikui buvo priteistas laikinas išlaikymas 100 Eur sumai (2015 m. spalio mėn.), praėjo beveik 2 metai, vaikas šiuo metu yra mokyklinio amžiaus (7 m.), nuo 2015 m. spalio mėnesio pakito šalies ekonominė situacija, kas leidžia daryti išvadą, kad teismui buvo pagrindas spręsti dėl laikino išlaikymo dydžio padidinimo.

Atsakovė atskirajame skunde, nesutikdama su priteisto laikino išlaikymo suma, iš esmės nurodo aplinkybes dėl sunkios savo turtinės padėties, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės iš esmės yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Iš bylos duomenų suprastina, kad atsakovė nuolatos gyveno (-a) Rusijoje. Bylos nagrinėjimo eigoje ji apsistoja Vilniuje, samdosi advokatę, kad atstovautų jos interesams ir kt., kas nepagrindžia jos itin sunkios turtinės padėties. Pažymėtina, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė Rusijos Federacijoje neturi jokio turto, negauna jokių pajamų, nedirba ir kt. Be to, net ir nustačius, kad atsakovė niekur nedirba, tai negali pateisinti ir atleisti jos nuo pareigos išlaikyti savo vaiką. Kaip minėta, nuo tada, kada buvo priteistas laikinas 100 Eur išlaikymas vaikui praėjo beveik 2 metai, per šį laikotarpį vaiko poreikiai neabejotinai pakito. Kaip pažymėjo ieškovas, vaikas gydėsi dėl pilnapadystės ir šleivakojystės, jam reikalingi specialūs batai, buvo atlikta operacija ir kt., kas leidžia daryti išvadą, kad 200 Eur laikino išlaikymo suma (po 100 Eur iš kiekvieno tėvo), – įvertinus užsitęsusį bylos nagrinėjimą, vaiko amžių, jo poreikių apimtį ir šalies ekonominės situacijos pokyčius, – nepakankama vaiko poreikių užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismui buvo pagrįstas pagrindas laikino išlaikymo sumą padidinti iki 150 Eur.

Preliminariai įvertinus 7 metų amžiaus vaiko poreikius (iš esmės nevertinant vaiko poreikių dydžio ir nesprendžiant ginčo), šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš atsakovės priteista vaikui 150 Eur dydžio suma yra protingo dydžio ir yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko D. Z. minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs šalių ginčą iš esmės, turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno  apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                           Evaldas Burzdikas