Administracinė byla Nr. eI3-1899-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00161-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ atstovui advokatui V. V.,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovei šios įmonės Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus teisininkei L. K.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ atstovui advokatui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacinių technologijų priemones išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I

1.       Pareiškėja UAB „Pabulum“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti VĮ Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. NCSPR-115 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (teritorinio registratoriaus) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. NS-13976 (14.1 E) (toliau – ir Registrų centro sprendimas); 3) Nekilnojamojo turto registre panaikinti įrašą „kolonėlės 4 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėja paaiškina, jog ji 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Registrų centrą, prašydama ištaisyti įrašą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) jį panaikinant, paaiškinti, kokiu pagrindu buvo padarytas įrašas „kolonėlės 4 vnt.“ bei informuoti, ar darant šį įrašą buvo vertinta, ar jis atitinka faktinę situaciją. Pareiškėja paaiškina, kad įrašas apie 4 kolonėles iki 2020 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo įrašytas Registre. Nurodo, kad 1997 m. kovo 14 d., 1999 m. liepos 1 d., 1999 m. liepos 8 d. kadastro duomenų byloje padarytų įrašų apie 4 kolonėles metu pareiškėja buvo šių kolonėlių savininkė. Registrų centro sprendimu šis pareiškėjos skundas buvo atmestas, nurodant, kad statinių kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, klaidingų duomenų nėra. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti Registrų centro sprendimą.

Komisijos sprendime nurodoma, jog 1999 m. liepos 1 d. ir liepos 8 d. buvo sudarytos formos Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kuriose kiemo statiniai buvo padalinti į du turtinius vienetus. 1999 m. liepos 8 d. parengtoje formoje Nr. 1 buvo nurodyta, jog stoginės priklausiniai yra kuro rezervuarai (3 vnt.) su kolonėlėmis (4 vnt.). Pareiškėjai prašant, minėtos kadastro duomenų bylos pagrindu, Registre kiemo statiniai buvo padalinti į du atskirus turtinius vienetus: Kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas) ir kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštele). Pareiškėja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. spalio 1 d. sudarė notarinės formos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė degalinės stoginę su priklausiniais ir kiemo statiniais. Šios sutarties pagrindu į degalinės stoginę ir kiemo statinius Registre 1999 m. spalio 15 d. buvo įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės. Šiuo metu Registre į degalinės stoginę ir kiemo statinius yra įregistruotos UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teisės.

3.       Šiuo atveju nėra ginčo, jog 4 kolonėlės nenurodytos kaip 1999 m. spalio 1 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (objektas). Atsakovas 4 kolonėles UAB „Neste Lietuva“ vardu registravo 1999 m. spalio 1 d. sudarytos notarinės sutarties pagrindu po to, kai UAB „Neste Lietuva“ kreipėsi į kadastro tvarkytoją su 2020 m. liepos 30 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, o kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų byloje prie kuro rezervuarų (3 vnt.) buvo nurodytos ir kolonėlės (4 vnt.), Registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikslino kiemo statinių kadastro duomenis, papildydamas įrašu „kolonėlės 4 vnt.“. Toks patikslinimas yra neteisėtas, kadangi kolonėlės yra registruotos kaip atskiras statinys (nekilnojamojo turto objektas) su unikaliu numeriu. 4 kolonėlių suformavimas kaip atskiro nekilnojamojo daikto neatitinka nei vieno iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, nes UAB „Neste Lietuva“ šį daiktą nei pastatė kaip naują nekilnojamąjį daiktą, nei šios kolonėlės buvo atskirtos iš kitos nekilnojamojo daikto ar pan. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Šiuo atveju kadastro duomenų 1997 m. gegužės 3 d. byla yra sudaryta ir Registrų centrui pateikta pareiškėjos (UAB „Neste Lietuva“ nėra pateikusi jokios kadastrinių matavimų bylos), viešojo administravimo subjekto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą UAB „Neste Lietuva“ vardu taip pat nėra priimta. Priešingai – Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. kovo 26 d. akto pagrindu nekilnojamieji daiktai suformuoti registravimui būtent pareiškėjos, kaip statytojos, vardu. Be to, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. UAB „Neste Lietuva“ jokios kadastro duomenų bylos dėl 4 vnt. kolonėlių nėra parengusi ir (ar) pateikusi kadastro tvarkytojui. Priešingai – pats nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas pripažįsta, jog kadastro duomenis įrašė kadastro duomenų 1997 m. gegužės 3 d. bylos pagrindu, tačiau ši byla buvo sudaryta pareiškėjos vardu ir nei tuo metu, nei vėliau UAB „Neste Lietuva“ nėra įgijusi nuosavybės teise šių nekilnojamųjų daiktų.

Pareiškėja taip pat pažymi, jog Registrų centras kolonėles įregistravo UAB „Neste Lietuva“ vardu atsižvelgiant į kadastro duomenų 1997 m. gegužės 3 d. byloje esančio plano pagrindu, kuriame ant degalinės stoginės esančiose salelėse mėlynai pažymėtus degalinės stoginės stulpus klaidingai įvertino kaip pažymėtas kolonėles. Tačiau taip pažymėtos ne kolonėlės, o degalinės stogą laikančių keturių stulpų vietos.

4.       Atsakovo teiginys, jog kolonėlės yra kuro rezervuarų sudėtinė dalis, prieštarauja pats sau, kadangi, viena vertus, Registrų centras tvirtina, jog kolonėlės yra sudėtinė kuro rezervuarų dalis, tačiau šias kolonėles įregistruoja kaip atskirą nekilnojamojo turto daiktą (objektą), su unikaliu numeriu. Aptariamas atsakovo teiginys prieštarauja ir teisės aktų nuostatoms. Be to, pats trečiasis suinteresuotas asmuo pripažįsta, jog degalų kolonėlė yra įrenginys, kuro rezervuarų dalis. Skunde pažymima, jog UAB „Neste Lietuva“ perėmus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą turtą, teises ir pareigas, aptariamos 4 kolonėlės liko neperimtos.

5.       4 kolonėlių įrašymas Registre negali būti priskirtas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje numatytiems netikslių ar klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymui, kadangi minėto straipsnio nuostatos suteikia teisę teritoriniam registratoriui netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti arba neišsamius papildyti, tačiau nesuteikia teisės duomenų taisymo nuostatų taikyti naujo nekilnojamojo turto objekto įrašymui į Registrą. Būtent pareiškėja yra kolonėlių statytoja ir savininkė ir ji nėra perleidusi šio objekto tretiesiems asmenims. Be to, pareiškėja yra valstybinės žemės sklypo, kuriame šios 4 kolonėlės registruotos, nuomininkė, todėl ji yra atsakinga už bet kokių statinių statybą ir (ar) jų registravimą sklype.

II

1.       Atsakovas Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.       Atsakovas nesutinka, kad nėra ginčo dėl to, jog 4 kolonėlės nėra nurodytos kaip 1999 m. spalio 1 d. sutarties dalykas (objektas). Tai, jog pareiškėja minėta sutartimi perleido kiemo statinius, kuriuos sudarė ir rezervuarai, patvirtina, kad pareiškėja perleido ir rezervuarų sudėtinę dalį – kolonėles, nes kadastro duomenų byla buvo suformuota taip, kad kolonėlės įėjo į rezervuarų sudėtį, atitinkamai jos buvo įregistruotos kartu su rezervuarais, kurie Registre buvo įregistruoti kaip kiemo statinių sudėtinė dalis. Kaip matyti iš kadastro duomenų bylos, į kitų kiemo statinių (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė) (nuosavybės teise priklausančių pareiškėjai), sudėtį nei rezervuarai, nei kolonėlės neįėjo. 

3.       Pareiškėja teigia, kad „Atsakovo atliktas Kiemo statinių kadastro duomenų patikslinimas, papildant įrašu „kolonėlės 4 vnt.“ yra prieštaringas tiek paties atsakovo nustatytiems registro duomenims, tiek imperatyviems teisės aktams, turint omenyje tai, jog kolonėlės yra registruotos kaip atskiras statinys (nekilnojamojo turto objektas) su unikaliu numeriu“, tačiau nepateikia jokių tokį teiginį galinčių pagrįsti objektyvių duomenų (faktų). Kaip pareiškėjai jau nurodyta Registrų centro sprendime, joks nekilnojamasis daiktas (tame tarpe ir kolonėlės), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), Registre nėra įregistruotas. Pareiškėjos nurodytos kolonėlės (4 vnt.) Registre įregistruotos prie Kiemo statinių. Todėl pareiškėjos teiginys, kad Registre kolonėlės įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, neatitinka Registre esančių duomenų ir yra nepagrįstas. Pareiškėja prašo panaikinti Registre įrašą apie kolonėles, tačiau, kadangi toks nekilnojamasis daiktas Registre neįregistruotas, šis reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, dėl šios priežasties minėto reikalavimo patenkinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti tenkinamas.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėja pateikia 2020 m. rugpjūčio 10 d. Registro duomenų bazės išrašą, kuriame prie kiemo statinių 2.5 punkte buvo įrašas, kad „Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į daiktus, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, kuris Registre 2020 m. gruodžio 14 d. buvo panaikintas kaip klaidingas, nes nekilnojamieji daiktai su tokiais unikaliais numeriais Registre nebuvo įregistruoti.

4.       Pareiškėja teigia, kad atsakovo motyvai, kuriais vadovaujantis daroma išvada, jog kolonėlės yra sudėtinė kuro rezervuarų dalis, yra nepagrįsti ir neturintys teisinio pagrindo. Tačiau teisės aktai nesuteikia teisės kadastro tvarkytojui spręsti klausimus, susijusius su nekilnojamojo daikto formavimo teisingumu ir teisėtumu, t. y. ne kadastro tvarkytojas sprendžia, ar kolonėlės galėjo būti formuojamos kaip rezervuarų sudėtinė dalis, ar negalėjo (t. y. ar turėjo būti suformuotos atskirai nuo rezervuarų). Už nekilnojamųjų daiktų formavimo teisingumą ir teisėtumą teisės aktų nustatyta tvarka atsako matininkas, suformavęs kadastro duomenų bylą. Kadastro tvarkytojas duomenis į Kadastrą įrašo jam pateiktų dokumentų (kadastro duomenų bylos) pagrindu. Kadastro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Kadastre ir Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kadangi nagrinėjamu atveju kadastro duomenų byloje kolonėlės buvo suformuotos kaip rezervuarų sudėtinė dalis ir pagal tokią kadastro duomenų bylą kolonėlės atskirai nuo rezervuarų negalėjo būti ir nebuvo registruojamos, kadastro tvarkytojas pagrįstai kiemo statinių savininko prašymu papildė duomenis apie Kiemo statinius įrašu „kolonėlės 4 vnt.“. Argumentai, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos suteikia teisę Registro tvarkytojui netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti arba neišsamius papildyti, tačiau nesuteikia teisės duomenų taisymo nuostatų taikyti naujo (prieš tai Registre nebuvusio) nekilnojamojo turto objekto įrašymui į Registrą, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju Registre nebuvo įregistruotas naujas nekilnojamasis daiktas, bet buvo papildyti Registre jau įrašyti duomenys apie kiemo statinius, nes jie buvo neišsamūs ir neatitiko dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

5.       Pareiškėja teigia, jog ji buvo kadastro duomenų bylos užsakove ir jai, kaip statytojai, buvo išduotas 1997 m. kovo 26 d. aktas, o kadastro tvarkytojas sprendime nurodo, kad būtent šie dokumentai buvo pagrindas atlikti įrašus Registre dėl 4 vnt. kolonėlių. Anot pareiškėjos, vien šiuo faktiniu ir teisiniu pagrindu yra pažeidžiamos pareiškėjos nuosavybės teisės ir teisėti interesai. Atsakovas pažymi, jog Registrų centro sprendime nurodyta, jog pareiškėjos minimų dokumentų pagrindu Registre buvo įregistruoti kiemo statiniai. Šiuos statinius pareiškėja 1999 m. spalio 1 d. Sutartimi perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl į juos neturi nuosavybės teisių. Atsakovas taip pat pažymi, jo, šiuo metu Registre į kiemo statinius yra įregistruotos UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teisės, todėl kiemo statinių duomenų taisymas gali pažeisti šio asmens (o ne pareiškėjos) teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja apie tai, jog kolonėlės buvo suformuotos prie kiemo statinių kaip rezervuarų sudėtinė dalis, žinojo nuo 1999 metų, kai gavo kadastro duomenų bylas ir 1999 m. rugsėjo 17 d. pažymą pardavimui, tačiau nei kadastro duomenų bylos, kurioje buvo suformuoti kiemo statiniai, nei šios bylos pagrindu Registre įrašytų kiemo statinių kadastro duomenų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, bet kiemo statinius perleido kitai bendrovei. Pareiškėjai prašant jai buvo išduota 2000 m. sausio 13 d. pažyma apie jai priklausantį turtą, skirta Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti, iš kurios pareiškėja taip pat matė, į kokius nekilnojamuosius daiktus yra įregistruotos jos nuosavybės teisės.

6.       Skunde nurodoma, jog pareiškėja yra valstybinio žemės sklypo, kuriame registruotos 4 kolonėlės, nuomininkė, o UAB „Neste Lietuva“ nei 1997 m., nei įrašų atlikimo metu neturėjo ir iki dabar neturi teisių į minėtą Žemės sklypą nei nuomos, nei subnuomos ar kitos teisės aktais numatytos sutarties pagrindu. Tačiau iš notarinės 1999 m. spalio 1 d. sutarties matyti, kad pareiškėja, parduodama kiemo statinius, įsipareigojo atlikti visus nuo jos priklausančius veiksmus, kad pirkėjas galėtų sudaryti Žemės sklypo dalies subnuomos sutartį. Iš Registro įraše esančių istorinių duomenų matyti, kad Registre nuo 1999 m. lapkričio 8 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie 1999 m. lapkričio 8 d. sudarytą subnuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) ha Žemės sklypo, subnuomininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2010 m. lapkričio 12 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą minėtą subnuomos sutartį, Registre nurodant, kad subnuomininkas yra UAB „Neste Lietuva“. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nėra teisinis pagrindas panaikinti įrašą apie kiemo statinių dalį (kolonėles (4 vnt.)), tokiu būdu Registre išregistruojant UAB „Neste Lietuva“ nuosavybės teises į minėtą kiemo statinių dalį.

III

1.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ (toliau – ir Neste Lietuva) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo bylą nutraukti, teismui nusprendus, kad ginčas nagrinėtinas teisme, pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja ginčija sprendimus, kuriais buvo atsisakyta tenkinti jo prašymus pakeisti Neste Lietuva priklausančio nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registro įrašą. Kiemo statiniai, kuriuos sudaro kuro rezervuarai 3 vnt., kolonėlės 4 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas (toliau – ir Kiemo statiniai) priklauso tik Neste Lietuva ir juos Neste Lietuva eksploatuoja vykdydama degalinės veiklą. Šie Kiemo statiniai niekaip nesusiję su pareiškėjos statiniais ar jos valstybiniame žemės sklype vykdoma kita veikla, nieko bendra neturinčia su Neste Lietuva veikla. Tad reikalaujamų registro įrašų panaikinimas ar atsisakymas juos panaikinti savaime pareiškėjai nesukels jokių pasekmių. Pareiškėja, nepriklausomai nuo šio įrašo buvimo ar nebuvimo, kaip ir iki šiol turi teisę ir visas galimybes eksploatuoti jai priklausančius statinius žemės sklype ir kiek tai būtina naudotis žemės sklypo dalimi. Atitinkamai ir skundžiami sprendimai pareiškėjai nenustato jokių teisių ir pareigų bei nesukuria jokių pasekmių.

Pareiškėja siekia panaikinti aprašomojo pobūdžio Registro duomenis, o būtent – Neste Lietuva Kiemo statinių aprašymą (pastabą), kurioje detalizuota, kokie statiniai sudaro Kiemo statinius. Tai tik patvirtina, kad skundžiami sprendimai nesukelia pareiškėjai jokių pasekmių, nes Kiemo statinių aprašymas bet kokiu atveju būtų Kiemo statinių 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų byloje, nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje, Kiemo statinių įregistravimo registre dokumentuose, t. y. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. kovo 26 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas).

3.        Pareiškėja savo suinteresuotumą mėgina pagrįsti tuo, neva ji yra 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų bylos, kurios duomenimis atsakovas vadovavosi koreguodamas Kiemo statinių aprašymą, rengėja ir savininkė. Taip pat tuo, kad Aktas buvo išduotas jai, kaip statytojai. Pareiškėja nedetalizuoja, kaip konkrečiai tai lemia jos suinteresuotumą ir kokias pasekmes sukelia. Šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjant šį ginčą. Kadastro duomenų byla seka paskui nekilnojamąjį daiktą, kuriam ji buvo parengta. Tad Neste Lietuva, tapusi Kiemo statinių savininku, įgijo teisę, remiantis šioje byloje pateiktais duomenimis, reikalauti tikslinti savo turto registro įrašus. Kita vertus, nepaneigus kadastrinių duomenų byloje esančių dokumentų teisingumo, nėra pagrindo kvestionuoti jų pagrindu atliktų registro įrašų. Pareiškėja Kiemo statinius, kurie, įskaitant kolonėles, ir buvo registre registruoti Akto pagrindu, perleido, tad Aktas taip pat seka paskui statinius, o ne paskui statytoją. Tad tiek byla, tiek aktas tik patvirtina registro įrašų, įskaitant apie kuro kolonėles, teisingumą ir paneigia skundo teiginius.

4.        Pareiškėjos teiginiai, neva Neste Lietuva nėra įgijusi nuosavybės teise 4 vnt. kolonėlių, yra nepagrįsti ir neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl aprašomojo pobūdžio registro duomenų įrašo panaikinimo, o ne dėl Neste Lietuva nuosavybės teisių į Kiemo statinius. Neste Lietuva yra teisėtas žemės sklype registruotų statinių savininkas. Pati pareiškėja kuro kolonėles perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį reorganizavus visą jo turtą, teises ir pareigas perėmė Neste Lietuva. Pareiškėja visą degalinės įrangą, įskaitant kolonėles, perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – Neste Lietuva) (duomenys neskelbtini) degalinės įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi. Šiai įrangai perleisti notarinės sutarties forma neprivaloma, kadangi kolonėlės nėra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Vėliau, kiemo statiniai, kurių sudėtine dalimi laikoma minėta įranga bei kolonėlės, buvo perleisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ notarine 1999 m. spalio 1 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartimi. Aplinkybė, kad Kiemo statinių aprašymas registre 1999 m. buvo nurodytas netikslus, t. y. neįrašant kolonėlių, nepaneigia fakto, kad tos kolonėlės buvo ir yra rezervuarų sudėtinė dalis. Taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad Neste Lietuva neįgijo nuosavybės teisių į šias kolonėles.

5.        Pareiškėja klaidina teismą teigdama, kad ji yra teisėta vienintelė žemės sklypo naudotoja. Kita vertus, pareiškėja nepagrindė, kokias konkrečias jos teises pažeidžia Kiemo statinių aprašymo pakoregavimas. Pareiškėja iki šiol yra registruota vieninteliu Žemės sklypo nuomininku dėl to, kad ji vengia vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) nurodymą pakeisti nuomos sutartį. Nurodyme pažymėta, jog pareiškėjai visas žemės sklypas negali būti išnuomotas, kadangi dalis statinių, kuriems eksploatuoti buvo skirtas šis žemės sklypas, yra perleisti tretiesiems asmenims, t. y. Neste Lietuva.

6.        Kolonėlės ir kiti Neste Lietuva statiniai iš esmės nepažeidžia jokių pareiškėjos teisių, o pradėdama šį bei kitus teisminius procesus pareiškėja siekia vieno tikslo, t. y. atlaisvinti žemės sklypą nuo Neste Lietuva statinių, po to perleisti valstybinės žemės nuomos teisę kitai įmonei, kuri sklype vykdytų savo veiklą. Pareiškėja, piktnaudžiaudama teise į teisminę gynybą, galimai siekia vykdyti prekybą valstybinės žemės nuomos teise, o ne ginti savo pažeistas teises. Pareiškėjai žemės sklypas yra suteiktas konkrečiam tikslui, t. y. eksploatuoti jai priklausančius statinius, esančius šalia Neste Lietuva statinių. Įrašas apie kolonėles Nekilnojamojo turto registre neturi įtakos pareiškėjos galimybėms naudoti Žemės sklypą šiuo tikslu.

7.        Skundu reikalaujama ne tik panaikinti skundžiamus sprendimus, tačiau taip pat ir panaikinti Nekilnojamojo turto registro įrašą, nors tai nėra priskirta teismo kompetencijai. Skundo reikalavimo negalima įvykdyti taip pat dėl ko, kad toks Nekilnojamojo turto registro įrašas, kokį pareiškėja prašo panaikinti, neegzistuoja. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog kolonėlės nėra ir niekada nebuvo registruotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, šioms kolonėlėms nėra suteiktas atskiras unikalus numeris. Kuro kolonėlės visada buvo ir yra Neste Lietuva kuro rezervuarų dalimi, o atsakovo atliktas Registro duomenų patikslinimas to nepakeitė. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju kolonėlės nėra registruotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, skundo teiginiai dėl tariamo 4 kolonėlių suformavimo pažeidžiant nustatytus nekilnojamųjų daiktų suformavimo būdus yra nereikšmingi. Pareiškėja nepateikia jokių argumentų, paneigiančių atsakovo padarytą išvadą, kad kolonėlės yra sudėtinė kuro rezervuarų dalis.

Atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo pašalinti Neste Lietuva Kiemo statinių įrašą apie kolonėles, kadangi toks prašymas neatitiko Nekilnojamojo turto įstatymo 33 straipsnyje ir 15 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.

IV

1.       Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Pabulum“ atstovas advokatas V. V. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais.

2.       Teismo posėdyje atsakovo VĮ Registrų centro atstovė šios įmonės Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus teisininkė L. K. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.       Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“ atstovas advokatas D. V. prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti. 

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

V

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1.       Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą Registrų centrą su prašymu ištaisyti 2020 m. rugpjūčio 10 d. įrašą Registre „kolonėlės 4 vnt.“ jį panaikinant bei paaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu Registre buvo padarytas minėtas įrašas bei informuoti, ar darant aptariamą įrašą buvo įvertinta, ar jis atitinka faktinę situaciją.

2.       Registrų centras 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendime atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsakovas nustatė, jog nekilnojamasis daiktas – Kiemo statiniai suformuotas ir Registre įregistruotas 1997 m. gegužės 3 d. parengtos kadastro duomenų bylos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos 1997 m. kovo 26 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; 1997 m. kovo 3 d. parengtoje kadastro duomenų byloje 4 kolonėlių statybinė, dabartinė, dabartinė su rinkos pataisos koeficientu vertės atskirai nenustatytos, o kuro rezervuarų atitinkamos vertės apskaičiuotos įvertinant minėtų 4 kolonėlių vertę. Tai patvirtina, kad šios kolonėlės yra kuro rezervuarų sudėtinė dalis. Kiemo statinių kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, klaidingų įrašų nėra. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, jog Registre į Kiemo statinius nuosavybės teisės registruotos Neste Lietuva, atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Nesutikdama su Registrų centro (teritorinio registratoriaus) sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Registrų centro 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Registro įrašą „kolonėlės 4 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“.

3.       2020 m. gruodžio 18 d. priimtas Komisijos sprendimas, kuriame buvo paliktas galioti Registrų centro (teritorinio registratoriaus) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas.

3.1.       Komisija nustatė, kad 1997 m. kovo 26 d. Akto ir 1997 m. kovo 14 d. kadastro duomenų bylos pagrindu nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje pirmą kartą 1997 m. balandžio 16 d. buvo įregistruoti Kiemo statiniai, pavadinti „Įvairūs degalinės statiniai“ kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kuriuos, kaip matyti iš 1997 m. kovo 14 d. parengtos formos Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“ sudarė: kuro rezervuarai (3 vnt.) su benzino kolonėlėmis (4 vnt.), atraminė siena, kiemo danga, stoginės danga, rezervuaro danga, pakrovimo liukas, vartai su varteliais. Į šiuos statinius, pavadinimu „Įvairūs degalinės statiniai“ buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės 1997 m. kovo 26 d. Akto pagrindu.

Vykdant 1999 m. birželio 24 d. prašymą, 1999 m. liepos 1 d. ir 1999 m. liepos 8 d. buvo sudarytos formos Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kuriose Kiemo statiniai buvo padalinti į du turtinius vienetus. 1999 m. liepos 8 d. parengtoje formoje Nr. 1 buvo nurodyta, kad stoginės (duomenys neskelbtini) priklausiniai yra kuro rezervuarai (3 vnt.) su kolonėlėmis (4 vnt.). Pareiškėjai prašant, minėtos kadastro duomenų pagrindu, Registre Kiemo statiniai buvo padalinti į du atskirus turtinius vienetus: Kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo išduota 1999 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) turto pardavimui. Pareiškėja 1999 m. rugsėjo 17 d. pažymos pagrindu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. spalio 1 d. sudarė notarinės formos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė degalinės stoginę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Degalinės stoginė) su priklausiniais ir Kiemo statiniais. Šios 1999 m. spalio 1 d. sutarties pagrindu į Degalinės stoginę ir Kiemo statinius Registre 1999 m. spalio 15 d. buvo įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės. Šiuo metu Registre į Degalinės stoginę ir Kiemo statinius yra įregistruotos Neste Lietuva nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo ir (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Neste Lietuva kreipėsi į Kadastro tvarkytoją su 2020 m. liepos 20 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, ar Kiemo statinių duomenys gali būti papildyti, įrašant duomenis apie kuro kolonėles, nes pagal 1997 m. atliktų kadastrinių matavimų duomenis degalų kolonėlės nebuvo įrašytos Registre. Kadastro tvarkytojas nustatęs, kad 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų byloje prie kuro rezervuarų (3 vnt.) buvo nurodytos ir kolonėlės (4 vnt.), Registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikslino Kiemo statinių kadastro duomenis, papildydamas įrašu ,,kolonėlės 4 vnt.“.

3.2.       Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Kadastrą įrašymo pagrindas yra kadastro duomenų byla. Kadastro duomenų byloje esančiose 1996 m. rugpjūčio 27 d., 1997 m. kovo 14 d., 1999 m. gegužės 14 d., 1999 m. liepos 1 d., 1999 m. liepos 8 d. parengtose formose Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“ kolonėlės (4 vnt.) nebuvo atskirai aprašytos, bet jos buvo nurodytos kaip rezervuarų (3 vnt.) sudėtinė dalis. Todėl, kaip teisingai nurodė Kadastro tvarkytojas, jos nebuvo atskirai vertinamos, o buvo vertinamos kartu su rezervuarais, kaip sudėtinė rezervuarų dalis. Šios Kadastro tvarkytojo sprendime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kadastro duomenų byloje kolonėlės buvo suformuotos kaip rezervuarų sudėtinė dalis ir negalėjo būti registruojamos atskiru nekilnojamuoju daiktu (atskirai nuo rezervuarų). Kadangi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Kadastrą įrašomi kadastro duomenų bylos pagrindu, o kadastro duomenų byloje (kurios pagrindu į Kadastrą buvo įrašyti duomenys) nurodyta, kad kolonėlės yra rezervuarų sudėtinė dalis, Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrįstai Registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. papildė Kiemo statinių kadastro duomenis, aprašyme prie rezervuarų nurodydamas „kolonėlės 4 vnt.“.

3.3.       Pareiškėjos teigimu, Registre kolonėlės įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja prašė šį įrašą panaikinti. Tačiau Registre nekilnojamasis daiktas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas. Pareiškėjos nurodytos kolonėlės Registre įregistruotos prie Kiemo statinių (nurodytos aprašyme), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, matininkui prašant, jam buvo pateikti reikalingi duomenys (duomenų paketas, tame tarpe ir unikalūs numeriai) darbams atlikti. Tačiau Registre Kiemo statiniai nebuvo padalinti ir nauji nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti. Todėl prie Kiemo statinių buvęs įrašas „Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) padalintas į daiktus, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ Kadastro tvarkytojo Registre 2020 m. gruodžio 14 d. buvo panaikintas kaip klaidingas.

3.4.       Pareiškėjai prašant pirmą kartą kadastro duomenų byla, kurioje kolonėlės buvo suformuotos kaip rezervuarų sudėtinė dalis, buvo parengta 1996 m. rugpjūčio 27 d. Tačiau pareiškėja nei šios, nei vėliau parengtų kadastro duomenų bylų neginčijo. Priešingai, pareiškėja 1999 m. birželio 24 d. kreipėsi, kad kadastro duomenų byloje būtų nurodyti Degalinės stoginės priklausiniai, kurių tarpe yra ir rezervuarai su kolonėlėmis, bei šios bylos pagrindu prašė įrašyti duomenis į Registrą ir išduoti pažymą šio turto pardavimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėja 1996 m. žinojo (turėjo žinoti), kad kadastro duomenų byloje kolonėlės nurodytos kaip rezervuarų sudėtinė dalis, o 1999 m., gavusi pagal jos prašymą patikslintą kadastro duomenų bylą ir 1999 m. rugsėjo 17 d. pažymą pardavimui, žinojo (turėjo žinoti), kad Registre įregistruotus Kiemo statinius sudaro ir rezervuarai su kolonėlėmis. Tačiau pareiškėja nei 1999 m. parengtos kadastro duomenų bylos, nei jos pagrindu į Registrą 1999 m. rugsėjo 17 d. įrašytų kadastro duomenų apie Kiemo statinius įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, o tai reiškia, kad su jais sutiko. Kaip teisingai nurodė Kadastro tvarkytojas skundžiamame sprendime, suinteresuoto asmens prašymu gali būti taisomos techninės klaidos ir tik tuo atveju, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks duomenų ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Komisijos vertinimu, nagrinėjamu atveju techninės klaidos nėra ir duomenų taisymas pažeistų Kiemo statinių savininko Neste Lietuva teisėtus interesus, todėl negalimas.

VI

1.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti Registrų centro (teritorinio registratoriaus) sprendimas (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 2 ir 3punktus).

2.       Pareiškėja šioje administracinėje byloje siekia panaikinti aprašomojo pobūdžio Registro duomenis, o būtent – UAB „Neste Lietuva“ Kiemo statinių aprašymą (pastabą), kurioje detalizuota, kokie statiniai sudaro Kiemo statinius. Pareiškėja teigia, kad 4 kolonėlės nenurodytos kaip 1999 m. spalio 1 d. notarinės pirkimo-pardavimo sutarties dalykas (objektas), todėl įrašas Registre „kolonėlės 4 vnt.“ turėtų būti panaikintas, nes pareiškėja 4 kolonėlių nepardavė minėtąja pirkimo-pardavimo sutartimi.

Teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį (žr. šio teismo sprendimo V skyriaus 2, 3 punktus), daro išvadą, kad juose nustatytos faktinės aplinkybės yra įvertintos tinkamai ir pagrįstai. 1997 m. kovo 26 d. Akto ir 1997 m. kovo 14 d. kadastro duomenų bylos pagrindu nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje pirmą kartą 1997 m. balandžio 16 d. buvo įregistruoti Kiemo statiniai, pavadinti „Įvairūs degalinės statiniai“ kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kuriuos, kaip matyti iš 1997 m. kovo 14 d. parengtos formos Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“ sudarė: kuro rezervuarai (3 vnt.) su benzino kolonėlėmis (4 vnt.), atraminė siena, kiemo danga, stoginės danga, rezervuaro danga, pakrovimo liukas, vartai su varteliais. Į šiuos statinius, pavadinimu „Įvairūs degalinės statiniai“ buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės 1997 m. kovo 26 d. Akto pagrindu. Vykdant 1999 m. birželio 24 d. prašymą, 1999 m. liepos 1 d. ir 1999 m. liepos 8 d. buvo sudarytos formos Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“, kuriose Kiemo statiniai buvo padalinti į du turtinius vienetus. 1999 m. liepos 8 d. parengtoje formoje Nr. 1 buvo nurodyta, kad stoginės (duomenys neskelbtini) priklausiniai yra kuro rezervuarai (3 vnt.) su kolonėlėmis (4 vnt.). Pareiškėjai prašant, minėtos kadastro duomenų pagrindu, Registre Kiemo statiniai buvo padalinti į du atskirus turtinius vienetus: Kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo išduota 1999 m. rugsėjo 17 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) turto pardavimui. Pareiškėja 1999 m. rugsėjo 17 d. pažymos pagrindu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1999 m. spalio 1 d. sudarė notarinės formos sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė degalinės stoginę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir Kiemo statiniais. Šios 1999 m. spalio 1 d. sutarties pagrindu į Degalinės stoginę ir Kiemo statinius Registre 1999 m. spalio 15 d. buvo įregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės. Šiuo metu Registre į Degalinės stoginę ir Kiemo statinius yra įregistruotos Neste Lietuva nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo ir (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Neste Lietuva kreipėsi į Kadastro tvarkytoją su 2020 m. liepos 20 d. prašymu dėl informacijos pateikimo, ar Kiemo statinių duomenys gali būti papildyti, įrašant duomenis apie kuro kolonėles, nes pagal 1997 m. atliktų kadastrinių matavimų duomenis degalų kolonėlės nebuvo įrašytos Registre. Kadastro tvarkytojas nustatęs, kad 1997 m. gegužės 3 d. kadastro duomenų byloje prie kuro rezervuarų (3 vnt.) buvo nurodytos ir kolonėlės (4 vnt.), Registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. patikslino Kiemo statinių kadastro duomenis, papildydamas įrašu ,,kolonėlės 4 vnt.“.

Sutiktina su registratoriais, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų į Kadastrą įrašymo pagrindas yra kadastro duomenų byla. Kadastro duomenų byloje esančiose 1996 m. rugpjūčio 27 d., 1997 m. kovo 14 d., 1999 m. gegužės 14 d., 1999 m. liepos 1 d., 1999 m. liepos 8 d. parengtose formose Nr. 1 „Namų valdos techninės apskaitos kortelė“ kolonėlės (4 vnt.) nebuvo atskirai aprašytos, bet jos buvo nurodytos kaip rezervuarų (3 vnt.) sudėtinė dalis. Todėl, kaip teisingai nurodė Kadastro tvarkytojas, jos nebuvo atskirai vertinamos, o buvo vertinamos kartu su rezervuarais, kaip sudėtinė rezervuarų dalis. Šios Kadastro tvarkytojo sprendime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kadastro duomenų byloje kolonėlės buvo suformuotos kaip rezervuarų sudėtinė dalis ir negalėjo būti registruojamos atskiru nekilnojamuoju daiktu (atskirai nuo rezervuarų). Kadangi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Kadastrą įrašomi kadastro duomenų bylos pagrindu, o kadastro duomenų byloje (kurios pagrindu į Kadastrą buvo įrašyti duomenys) nurodyta, kad kolonėlės yra rezervuarų sudėtinė dalis, Kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrįstai Registre 2020 m. rugpjūčio 3 d. papildė Kiemo statinių kadastro duomenis, aprašyme prie rezervuarų nurodydamas „kolonėlės 4 vnt.“. Pabrėžtina, kad pareiškėjos nurodytos kolonėlės Registre įregistruotos prie Kiemo statinių (nurodytos aprašyme), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėja kadastro duomenų neginčijo, todėl Registre yra tinkamai padarytas įrašas apie 4 kolonėles.

3.       Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. NCSPR-115 bei Registrų centro Turto registrų tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (teritorinio registratoriaus) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. NS-13976 (14.1 E). Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą Nekilnojamojo turto registre panaikinti įrašą „kolonėlės 4 vnt., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini).

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Neste Lietuva“ taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju pareiškėjos skundas buvo atmestas, o „Neste Lietuva“ palaikė atsakovo poziciją, taigi, atsižvelgiant į proceso dalyvių poziciją šioje byloje, laikytina, kad trečiojo suinteresuoto asmens teisės teismo procesiniu sprendimu buvo apgintos, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas.

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

„Neste Lietuva“ prašo atlyginti 2 359,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (726 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundą išankstinėje ginčų nagrinėjimo institucijoje parengimą ir 1 633,50 Eur už atsiliepimo į pareiškėjos skundo parengimą teisme). Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2021 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurioje už teisines paslaugas prašoma sumokėti 2 722,50 Eur. Mokėjimo realumą patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).

Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Trečiasis suinteresuotas asmuo šiuo atveju atsiliepimą pateikė 2021 m. vasario 5 d., todėl šiuo atveju aktualus 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris tuo metu buvo 1 454,8 Eur. Atitinkamai už nurodytą paslaugą gali būti maksimaliai atlygintina 3 637 Eur suma (1 454,8 Eur x 2,5). Visa trečiojo suinteresuoto asmens prašoma suma (2 359,50 Eur) neviršija sumos vien už atsiliepimo parengimą, todėl galėtų būti priteistina. Tačiau svarbu pabrėžti, jog šiuo atveju nagrinėjama situacija buvo įvertinta tiek Registrų centro, tiek Komisijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, t. y. aplinkybės, iš esmės, buvo nustatytos ir aiškios. Atitinkamai trečiojo suinteresuoto asmens prašoma suma mažintina. Teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, tai, kad ginčas nebuvo sudėtingas tiek faktiniu požiūriu, tiek teisiniu požiūriu, taip pat į tai, jog situacija jau buvo nagrinėta ikiteisminio tyrimo tvarka (be to, pats trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, jog bendros kompetencijos teismai jau yra nagrinėję susiklosčiusią situaciją (dėl nuosavybės)), į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui „Neste Lietuva“ šiuo atveju priteistina 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, 

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ priteisti 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                 Jovita Einikienė

     Violeta Petkevičienė

      Ernestas Spruogis