Civilinė byla Nr. e2A-1678-912/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45713-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Ribokaitės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. S. (B. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „SUSIEKIMO PASLAUGOS“ ieškinį atsakovui B. S. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovo B. S. priešieškinį ieškovei SĮ „SUSIEKIMO PASLAUGOS“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-63022; 2) pripažinti, kad atsakovas atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtai.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad bylos šalys 2016 m. rugsėjo 12 d. sudarė darbo sutartį. Atsakovas dirbo ieškovės darbovietėje viešojo transporto kontrolieriumi. Atsakovas darbo metu, 2017 m. rugpjūčio 18 d. (pamaina prasidėjo 5.00 val.), 5.10 val. patikrintas alkotesteriu. Užfiksuotas 0,37 promilių neblaivumas (0,32 promilės, įvertinus paklaidą). Nušalinimo nuo darbo akte atsakovas sutiko su alkotesterio rodmenimis. Jam paprašius, brigados kolegos, vykę dirbti į darbo vietą, stotelę „Spaudos rūmai“, pakeliui 5.55 val. atvežė atsakovą į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Atsakovas, kaip buvęs policijos pareigūnas žinodamas alkoholio skaidymosi organizme ypatumus, padelsęs 20 min., atvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Atsakovas praleido Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 29 punkte įtvirtintą privalomą kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą terminą – 6.20 val. pradėta jo apžiūra ir paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje 0,19 promilės. Šio akto atsakovas nepateikė ieškovei. Vilniaus priklausomybės ligų centras atsisakė pateikti jį ieškovei dėl asmens duomenų apsaugos. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. pasiaiškinime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. (savo darbo dienos išvakarėse) suvartojo 2 l alaus. Nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. atsakovui suteiktas nedarbingumas, 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymu su juo sudaryta darbo sutartis nutraukta DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Praėjus tam tikram laikui po įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Dėl to pakartotinės patikros rezultatas nepaneigia fakto, kad atsakovas darbe pasirodė neblaivus. Atsakovui keliami padidinto atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, bet jis, prieš vykdamas į darbą, neįsitikimo savo blaivumu ir toks jo elgesys laikytinas neatidžiu ir neapdairiu. Be to, gauta keleivių skundų dėl atsakovo neblaivumo ir nemandagaus bendravimo su keleiviais.

3.       Atsiliepime į ieškinį (priešieškinyje) atsakovas prašė: 1) ieškovės įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinti neteisėtu, nes Vilniaus priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. atsakovui girtumas nenustatytas (0,19 promilės); 2) grąžinti atsakovą į SĮ „SUSISEKIMO PASLAUGOS“ Viešojo transporto departamento Viešojo transporto kontrolės skyriaus kontrolieriaus pareigas; 3) priteisti iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (vidutinis darbo užmokestis 47,36 Eur), ieškovės 405 Eur nepriemoką pagal ieškovės nuostatas ir 10 000 Eur neturtinės žalos. 

4.       Atsakovas nurodė, kad Darbo ginčų komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išskyrus dalį, kurioje neturtinė žala sumažinta iki 500 Eur. Ieškovė nedelsiant nesurašė nušalinimo nuo darbo akto – nušalino tik žodžiu, nedelsiant nesurašė siuntimo dėl neblaivumo nustatymo, o pristatė į medicinos įstaigą. Ieškovė tarnybinį patikrinimą atliko nevisapusiškai, neobjektyviai ir šališkai: raštu nenurodė ekspertizės akto pristatymo termino, o tik telefonu ir teksto žinute nurodė jį pristatyti 2017 m. rugsėjo 6 d. 7 val., to atsakovas negalėjo padaryti dėl ligos; nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų ekspertizės akto kopiją iš Vilniaus priklausomybės ligų centro; dėl atsakovo ligos 2017 m. rugsėjo 6 d. nedelsiant nesustabdė tarnybinio patikrinimo; dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. įvykio neapklausė liudytojais kitų kontrolierių; pažeidė atsakovo teisę susipažinti su išvada ir turėti advokatą.

5.       Ieškovė nesutiko su priešieškiniu ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 25 d. ieškinį patenkino, atmetė priešieškinį. Teismas panaikino Darbo ginčų komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-6302, pripažino, kad atsakovas iš darbo atleistas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą teisėtai. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, jei jo iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose etilo alkoholio koncentracija darbo metu viršija 0,2 promilės. Teismas nustatė, kad ieškovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. alkotesteriu nustatė atsakovui 0,37 promilių girtumą (įvertinus leistiną paklaidą – 0,32 promilių).

8.       Alkotesteriui, kuriuo fiksuotas neblaivumas 2017 m. rugpjūčio 18 d., išduotas galiojantis patikros sertifikatas. Ieškovės 2017 m. rugpjūčio 18 d. surašytame atsakovo nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo akte užfiksuoti 0,37 promilių alkotesterio rodmenys. Siuntimas dėl neblaivumo patikrinimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atsakovui neįteiktas. Atsakovas su aktu susipažino, patvirtino, kad sutinka su šiuo dokumentu.

9.       Teismas pažymėjo, kad nebuvo pagrindo siųsti atsakovą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti, nes darbdavys turėjo galimybę patikrinti darbuotojo blaivumą alkotesteriu. Atsakovas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atvyko savo iniciatyva. Tai, kad, atsakovui pageidaujant, jo kolegos, vykdami į darbo vietą tarnybiniu transportu, jį pavežė iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nereiškia, kad darbdavys inicijavo pakartotinę ieškovo blaivumo patikrą. 

10.       Atsakovas atsakingas už tai, kad nesikreipė dėl pakartotinio patikrinimo per vieną valandą. Atsakovas iš kolegų automobilio išlipo 5.55 val. Atstumą iki asmens sveikatos priežiūros įstaigos pėsčiomis jis galėjo įveikti per 1 minutę, bet į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atvyko tik po 20 minučių, t. y. 6.15 val. Atsakovas sąmoningai delsė, nes žinojo apie alkoholio skaidymosi organizme ypatumus.

11.       Teismas padarė išvadą, kad tai, jog 6.20 val. fiksuotas 0,19 promilių neblaivumas, nereiškia, kad toks pat neblaivumas buvo taip pat ir anksčiau, t. y. 5.10 val. Priešingai, teismas įvertino laiko tarpą tarp dviejų patikrinimų, žmogaus organizmo ypatumus skaidant alkoholį, ir sprendė, kad 5.10 val. atsakovo iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose etilo alkoholio koncentracija darbo metu neabejotinai viršijo 0,2 promiles. Pagal Taisyklių 2.1 punktą, tai, kad neblaivus darbuotojas pasirodo darbe, yra pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą.

12.       Teismas sprendė, kad pagrindo pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti darbuotoją į darbą ir išieškoti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką Darbo ginčų komisija neturėjo ir tą padarė neteisėtai ir nepagrįstai.

13.       Teismas konstatavo, kad Darbo ginčų komisija nepagrįstai ir neteisėtai nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 405 Eur priedą už 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovė, vadovaudamasi įmonės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-68 patvirtintų Priemokų viešojo transporto departamento Viešojo transporto skyriaus kontrolieriams mokėjimo nuostatų 28.2, 34, 35 punktais, įvertinusi atsakovo 2017 m. rugpjūčio 18 d. padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (pasirodymą darbe neblaiviam), sumažino jam priemoką už 2017 m. rugpjūčio mėn.

14.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei kilti. Atsakovas neįrodė neturtinės žalos, t. y., kad jis patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Byla išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai, neištirtos ir neįvertintos visos bylos faktinės aplinkybės.

15.2.                      Teismas neapklausė liudytoju SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi-vairuotoju dirbančio D. V., kuris 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu Darbo ginčų komisijai nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 6.00 val. tarnybiniu automobiliu atvežė atsakovą į Vilniaus priklausomybės ligų centą pasitikrinti girtumo ir paliko gydytojo kabinete. Šį pranešimą Darbo ginčų komisijai pateikė ieškovės atstovas M. L..

15.3.                      Teismas neapklausė liudytoju A. L. M., dirbančio Vilniaus priklausomybės ligų centre ir atlikusio medicininę apžiūrą, kuris patvirtintų, kad į gydytojo kabinetą atsakovą pristatė D. V..

15.4.                      Teismas neskyrė deontologinės ekspertizės tam, kad būtų patikrintas Vilniaus priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti išvados pagrįstumas.

16.       Atsiliepime ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Teismas tinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovo pakartotinio blaivumo patikrinimo metu nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nebuvo toks, koks nustatytas pirminio tikrinimo metu 5.10 val., nes, laikui bėgant, alkoholio kiekis mažėja organizme dėl natūralių procesų, asmuo gali imtis priemonių dirbtinai sumažinti alkoholio kiekį. Teismas tinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą.

16.2.                      Teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands). Svarbu, kad iš sprendimo turinio būtu aiškiai matyti, jog bylos šalys išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland, 30 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

16.3.                      Atsakovas nepateikė prašymo apklausti liudytojus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nėra šalių ginčo, kurias galėtų paliudyti nurodyti asmenys. Atsakovo atvykimo prie Vilniaus priklausomybės ligų centro, kuriame pakartotinai patikrintas atsakovo blaivumas, tikslus laikas užfiksuotas ieškovo į bylą pateiktame GPS transporto parko kontrolės ir valdymo sistemos išraše. Byloje nėra ginčo dėl A. L. M. surašytos išvados turinio. Byloje nustatyta, kad atsakovas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą atvyko 6.15 val., apžiūra pradėta ir kraujas paimtas 6.20 val.

16.4.                      Byloje yra pakankamai objektyvių duomenų ir dokumentų, įrodančių, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 18 d. pasirodė darbe neblaivus, tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos išvados ir jos turinio. Duomenys ir dokumentai aiškūs, suprantami. Dėl to nebuvo pagrindo skirti ekspertizės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

18.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

19.       CPK 185 straipsnyje įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos įrodymų vertinimo principas, pagal kurį išvadas dėl bylos aplinkybių teismas turi daryti objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, kylančius prieštaravimus, joks įrodymas, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme, teismui neturi prioritetinės, iš anksto nustatytos galios. CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

20.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visas reikšmingas aplinkybes, nes nekvietė ir neapklausė liudytojo D. V.. Apeliantas nurodė, kad nurodytas asmuo 2017 m. rugpjūčio 12 d., apie 6.00 val. nevežė apeliantą Vilniaus priklausomybės ligų centrą ir paliko gydytojo kabinete. Tokius duomenis nurodė D. V. 2017 m. lapkričio 3 d. paaiškinime, pateiktame Darbo ginčų komisijai (darbo ginčo byla, b. l. 118). Nurodytas asmuo taip pat informavo, kad negali daugiau nieko paaiškinti.

21.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog patikrinus apelianto blaivumą alkotesteriu, jo prašymu, bendradarbiai tarnybiniu transportu nuvežė apeliantą į Vilniaus priklausomybės ligų centrą pakartotinai pasitikrinti blaivumą. Iš tarnybinio transporto buvimo vietą fiksuojančios kompiuterinės programos „Ecofleet“ (GPS transporto parko kontrolės ir valdymo sistemos išrašo) matyti, kad transporto priemonė prie Vilniaus priklausomybės ligų centro atvyko 5.55 val. (Gerosios Vilties g. 1) (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodytu rašytiniu įrodymu ir padarė išvadą, kad apeliantas per 1 valandą nuo jo blaivumo patikros alkotesteriu (nuo 5.10 val.) neatvyko į gydymo įstaigą ir pakartotinai nepasitikrino blaivumo Taisyklių 29 punktas). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad transporto priemonę vairavęs D. V. teisme galėjo paliudyti, jog apeliantas į gydymo įstaigą pristatytas apie 6.00 val. neturi įtakos pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl to, kad apeliantas į gydymo įstaigą atvyko praleidęs Taisyklių 29 punkte nustatytą terminą, nes tikslus apelianto atvykimo prie gydymo įstaigos laikas užfiksuotas rašytiniu įrodymu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nei priešieškinyje, nei teismo posėdžiuose apeliantas neteikė prašymo kviesti apklausti liudytoją D. V.. Taigi apeliacinio skundo argumentas dėl liudytojo D. V. nepakvietimo liudyti teisme atmestinas kaip nepagrįstas.

22.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytoju Vilniaus priklausomybės ligų centre dirbančio gydytojo A. L. M., atlikusio apelianto medicininę apžiūrą. Apeliantas nurodė, kad šis liudytojas galėjo paliudyti, jog atsakovas į gydytojo kabinetą atvyko su kitu asmeniu (t. y. D. V.). Pažymėtina, kad apelianto nurodyta aplinkybė, t. y. kad jį į gydytojo kabinetą atlydėjo kitas asmuo, nagrinėjamoje byloje nereikšminga, nes ji nepaneigia raštiniame įrodyme užfiksuoto atsakovo atvykimo prie gydymo įstaigos laiko ir aplinkybių. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kuriuo keliamas atsakovo apžiūrą atlikusio gydytojo apklausos klausimas, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

23.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė deontologinės ekspertizės tam, kad būtų patikrinta Vilniaus priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti išvada. Pažymėtina, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro 2017 m. rugpjūčio 18 d. medicininės apžiūros neblaivumo ir girtumo laipsniui nustatyti akte (toliau – 2017 m. rugpjūčio 18 d. aktas) padaryta išvada, jog apeliantas vartojo alkoholio, bet girtumas nenustatytas (0,19 prom.) (b. l. 47, 48). Aptariamame akte užfiksuotus duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad nurodytame akte 0,19 prom. Alkoholio kiekis užfiksuotas 6.20 val. Teismas įvertino laiko tarpą nuo pirmo iki pakartotinio atsakovo blaivumo patikrinimo (nuo 5.10 val. iki 6.20 val.), vidutinį alkoholio oksidacijos suaugusio žmogaus kraujyje greitį ir padarė išvadą, kad 6.20 val. atsakovo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija įrodo, kad 5.10 val. atsakovo iškvėptame ore alkoholio koncentracija neabejotinai viršijo 0,2 prom. kiekį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakako įrodymų nurodytai pirmosios instancijos teismo išvadai padaryti, todėl, įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, nebuvo poreikio medicininių dokumentų ekspertizei skirti (CPK 212 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodyta konkrečių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo (nes neturėjo specialių medicinos žinių) išsiaiškinti vertindamas 2017 m. rugpjūčio 18 d. aktą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pagal Taisyklių 2.1 punktą, apeliantas 2017 d. rugpjūčio 18 d. darbe pasirodė neblaivus, pagrįsta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Dėl to apeliacinio skundo argumentas dėl deontologinės ekspertizės nepaskyrimo yra nepagrįstas.

24.       Dėl visų išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo B. S. apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą nepakeistą.

Kopija tikra

teisėjas

Tomas Venckus

2018 m. gegužės 17 d.