Civilinė byla Nr. e2A-994-538/2022

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05979-2021-4

   Procesinio sprendimo kategorijos:

  2.4.2.13; 3.1.10.4; 3.1.3.7; 3.3.1.18.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams V. G., V. G., D. G., uždarajai akcinei bendrovei „V & G“, uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio idėjos“, valstybės įmonei ,,Registrų centras”, uždarajai akcinei bendrovei ,,KM centras”, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl 2003 m. sausio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento akto „Dėl pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti“ Nr. (duomenys neskelbtini); 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini); 2004 m. kovo 19 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio rezoliucijos „Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia.“; 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo; pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m gruodžio 16 d. trišalės skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“, akcinės bendrovės „SEB bankas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „V & G“, dalies dėl pastato - kavinės-baro (2Ml/p) ir priestatų (3ml/p bei 4ml/p) nuosavybės teisės perleidimo panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys byloje – akcinė bendrovė „SEB bankas“, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, A. B., I. Ž., V. Ch. A. D. ir A. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslino, prašydama: panaikinti 2003 m. sausio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktą „Dėl pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti“ Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2004 m. kovo 19 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio rezoliuciją „Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia“ įformintą suderinimą, leidžiantį pagal pateiktą planą įrengti laikiną (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo uždengimą stikliniu stogu; panaikinti 2007 m. kovo 15 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotą „Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gruodžio 16 d. trišalės skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senamiesčio idėjos“, akcinės bendrovės (toliau – AB) „SEB bankas“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V & G“, dalį dėl pastato – kavinės – baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2Ml/p, (duomenys neskelbtini), priestatų 3ml/p ir 4ml/p nuosavybės teisės perleidimo; taikyti restituciją tokia tvarka: UAB „V & G“ grąžina UAB „Senamiesčio idėjos“ 510 320,00 Eur sumokėtą kainos dalį už statinius 3ml/p ir 4ml/p; atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ (statinio savininkė) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalina savavališkos statybos padarinius nugriaudama statinį 3 ml/p, Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) identifikuotą kaip kavinės – baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priestatas ir sutvarkyti statybvietę šių, lygiomis dalimis, kaltų asmenų lėšomis: V. G. (savavališkų statybos darbų vykdytojas ir asmuo, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje)), UAB „V & G“ (savavališkų statybos darbų vykdytojas – rangovas, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje), jei bendrovė nevykdytų savo įsipareigojimų solidariais skolininkais pripažinti V. G. ir D. G.; - valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ (technikė I. Ž. dėl netinkamai atliktų matininko pareigų); - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), kaip Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – KVAD) teisių perėmėjo, prisidėjusio prie priestato 3ml/p savavališkos statybos įteisinimo; - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI), kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisių perėmėjos (toliau - VAVA), prisidėjusios prie priestatų - 3ml/p savavališkos statybos įteisinimo; atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ (statinio savininkė) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalina savavališkos statybos padarinius nugriaunant statinį 4 ml/p, NTR identifikuotą kaip kavinės – baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priestatas ir sutvarkyti statybvietę šių lygiomis dalimis kaltų asmenų lėšomis: UAB „V & G“ (savavališkų statybos darbų vykdytojas - rangovas, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje), jei bendrovė neįvykdytų savo įsipareigojimų, solidariais skolininkais pripažinti (duomenys neskelbtini); - uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KM centras“ (matininkė V. Ch. dėl matininko pareigų pažeidimo); - Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VTPSI (kaip VAVA VTPSI teisių perėmėjos, prisidėjusios prie priestato 4ml/p savavališkos statybos įteisinimo); atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti VTPSI, patikslinto ieškinio reikalavimų 5 ir 6 punktuose išvardintų atsakovų lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. atsakovei UAB „Senamiesčio idėjos“ pašalinus savavališkos statybos padarinius (nugriovimo būdu), nustatyti vieną mėnesio terminą iš naujo atlikti maitinimo paskirties pastato - kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2Ml/p, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

2.       Nurodė, kad vykdydama Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau - Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje įtvirtintą prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą, turėdama pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, su ieškiniu kreipėsi į teismą, nes saugomos kultūros vertybės teritorijoje (objekte) vykdytų neteisėtos (savavališkos) statybos padarinių pašalinimo klausimas susijęs su viešojo intereso apsauga (Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis, 1999 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl 1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo), nes ginant kultūros vertybes, siekiama pašalinti pažeidimus, padarytus kultūros paveldo apsaugos srityje dėl ko (užstačius kultūros objekto vidinį kiemą ir uždengus Statinių komplekso (u. k. (duomenys neskelbtini)) vidaus kiemą, NTR-e įteisinant patalpomis) buvo pažeistas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentu (toliau – VSAR) nustatytas užstatymo rodiklis (leistinas 40-60 proc. padidintas iki 100 proc.) ir iš esmės pakeistas šio objekto reikšmingumą lemiantis architektūrinis vertingųjų savybių pobūdis bei Statinių komplekso vertingoji savybė - planinė tūrinė - erdvinė struktūra ir tokiais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala statinių kompleksui ir Vilniaus senamiesčiui, nes panaikinta galimybė visuomenei laisvai lankytis kieme ir pažinti statinių bei tvoros architektūrą. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo ieškinį tenkinti. Ieškovė dėl atliktų statybos darbų (rekonstrukcijų) teisėtumo nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį, (nuo 1997-06-26 iki 2000-08-30 redakcija) 18 straipsnio 1 ir 2 dalis (nuo 1997-06-26 iki 2000-08-30 redakcija), 2 straipsnį - ginčo dalykas atitinka Statybos įstatyme nurodytą statinio sąvoką. Kadangi priestato 3ml/p statyba Projekte nebuvo numatyta, naujų statinių statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, tai tokia statyba yra savavališka (Statybos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis (1997-06-26 - 2000-08-30 galiojusi redakcija), 2 straipsnio 2 bei 13 dalys (2001-11-08 - 2009-09-01 galiojusi redakcija), 2 straipsnio 18 dalis bei 23 straipsnio 1 dalis (2001-11-08 - 2003-12-17 galiojusi redakcijos). Stiklinio stogo konstrukcijos dydis sudarė 312,59 kv. m plotą, todėl tokio statinio negalima laikyti nesudėtingu (Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 – 6.1 ir 6.2 papunkčiai). Tikrinant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo ir statinių šių vertybių teritorijose bei apsaugos zonose statybos (rekonstrukcijos, remonto, griovimo) projektus Nuolatinėje statybos komisijoje (toliau – Komisija), buvo būtinas už nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą atsakingos įgaliotos institucijos (teritorinio padalinio) atstovo dalyvavimas (Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (nuo 2002-12-19 iki 2004-04-07 galiojusi redakcija) 7 ir 9.5 papunktis; STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (2002-07-01 - 2004-04-08 galiojusi redakcija) 14 ir 40 punktai). Atliekant statinio rekonstravimo darbus, nepriklausomai nuo planuojamo statinio (laikino ar nuolatinio) statybos, buvo privalomas naują statybą leidžiantis dokumentas (1997 m. vasario 20 d. Statybos ir urbanistikos ministro įsakymo Nr. 20 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 patvirtinimo“ 1.5 ir 1.8 punktai; 2002-04-30 LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 patvirtinimo“ Nr. 218 40 p.). Šiuo atveju, priestatų statybai tokie dokumentai nebuvo išduoti, o pagal Inspekcijos išvadą, naujų metalinių konstrukcijų atrėmimas į tvorų viršutinę dalį, taip formuojant naują stiklinį stogą ir naują priestatą (patalpą) tarp (duomenys neskelbtini), esančių statinių, yra savavališki statybos darbai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Ieškovė pažymi, kad KVAD 2004 m. kovo 19 d. rezoliucijos (toliau - KVAD 2004-03-19 Rezoliucija arba Rezoliucija) forma atliktas suderinimas dėl vidinio kiemo Pilies g. 10, Vilniuje laikino uždengimo stikliniu stogu, nesudarė pagrindo vertinti, kad buvo suteikta teisė būti statytoju, nes Rezoliucija neatitiko teisės aktų reikalavimų, taikytinų naujų statinių statybai nekilnojamoje kultūros paveldo vietovėje. Ieškovė teigia, kad pagal Vilniaus miesto valdybos 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtintą sklypo (duomenys neskelbtini)  nedidelių veiklos mastų detalųjį planą (TPD Nr. (duomenys neskelbtini)), 1 034 kv.m. ploto žemės sklypui buvo nustatytas žemės naudojimo būdas - komercinės paskirties teritorija (skirta svečių namams įrengti ir eksploatuoti), o pastatams taikomas restauravimo, konservavimo, pritaikymo režimas: esamų pastatų restauravimas, konservavimas (suirusioms dalims naudojant ir renovaciją), mansardinių aukštų įrengimas bei rūsio išplėtimas; pritaikant objektą svečių namams. Sklypo užstatymas esamas (apie 45 %; nedidinamas) iki 60 %, aukštingumas esamas (nedidinamas) - 2-3 aukštai (iki pagrindinio karnizo). Kiemo tvarkymas granito trinkelių danga, želdinimas kilnojamais medeliais ir krūmais, ateityje siekti sklypo želdinimo iki 3-5%. Automobilių parkavimui kieme numatytos 6-7 vietos. Detaliojo plano sprendiniams nenumačius naujos statybos galimybių, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme priestatų statyba nebuvo ir nėra galima. Be to, įvertinus NTR duomenis, žemės sklypo užstatymas sudaro 91 %, kas iš esmės pažeidžia galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Tiek atskirai priestato 4ml/p, tiek ir kartu su priestatu 3ml/p, plotas sudarė daugiau nei 10 procentų pagrindinio pastato dalies, todėl šie statiniai negalėjo būti laikomi priestatais ir kadastrinių matavimų metu turėjo būti identifikuojami kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Nesant statybą leidžiančio dokumento, šie statiniai negalėjo būti pripažinti tinkamais naudoti, nes tai savavališka statyba, nes viršytas laikinų statinių statyba žemės sklype leidžiamas maksimalus 60 procentų užstatymo rodiklis. Todėl, KVAD Rezoliucijos forma neteisėtai suderintas vidinio kiemo (duomenys neskelbtini), laikinas uždengimą stikliniu stogu ir toks suderinimas negalėjo būti laikomas statybą leidžiančiu dokumentu, todėl šis suderinimas turi būti panaikintas teismo tvarka. Ieškovė tvirtina, kad ginčijamo 2007 m. kovo 15 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau - 2007-03-15 Aktas arba 2007 m. Aktas) nepasirašė už kultūros paveldo apsaugą atsakingas asmuo (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys; 24 straipsnis (2001-11-08 - 2003-12-17 galiojusi redakcija); Statybos techninio reglamento (toliau – Reglamentas arba STR) STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“) 9.1, 10.2 ir 17.5 papunkčiai (2002-07-01 - 2013-12-28 bei 2006-09-20 - 2007-06-30 galiojusios redakcijos); STR 1.01.01:2005 IV skyriaus 5 ir 11 punktai; Reglamento 21 punktas (2002-07-01 - 2013-12-28 ir 2006-09-20 - 2007-06-30 galiojusios redakcijos), 15 punktas (2002-07-01 -2013-12-28 ir 2006-09-20 - 2007-06-30 redakcijos), Bendrųjų nuostatų 2 punktas, 9.1 punktas bei 2 ir 9.6 punktai (redakcija nuo 2006-09-20.). Prieš Komisijai nusprendžiant dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti turėjo būti įvertinami projektiniai dokumentai, statybą leidžiantys dokumentai ir kita informacija, kas šiuo atveju, nei 2003 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau - 2003-01-21 Aktas arba 2003 m. Aktas) priėmimo metu, nei 2007-03-15 Akto Nr. (duomenys neskelbtini)  priėmimo metu nebuvo padaryta (leidimai neišduoti). Komisija netinkamai vykdė savo pareigas, neįsitikino, kad statiniai pastatyti pagal suderintus projektus ir jų pagrindu išduotus statybą leidžiančius dokumentus. Net ir esant 2002 m. liepos 16 d. ir 2007 m. kovo 12 d. atliktiems ginčo priestatų kadastriniams matavimams, tiek VĮ „Registrų centras“ technikės I. Ž., tiek ir UAB „KM centras“ matininkės V. Ch. atliktų kadastrinių matavimų metu nesilaikyta 2002 m. gruodžio 30 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)  patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 4, 5,14 107 punktų reikalavimų. Anot ieškovės, abu priestatai - 3ml/p ir 4ml/p (kiemas uždengtas stikliniu stogu) statinių kadastrinius matavimų metu negalėjo būti identifikuoti kaip priestatai, nes viršijo maksimalų priestato dydį - 10 procentų pagrindinio pastato, o priestato 4ml/p kadastriniai matavimai negalėjo būti atliekami, nes laikini statiniai NTR-e neregistruojami (2002-04-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 63.1 ir 63.3 punktai). Projektiniai dokumentai ir statybą leidžiantys dokumentai vidiniame kieme statyti priestatus 3ml/p ir 4ml/p, nebuvo išduoti, o KVAD laikino statinio sprendinių suderinimas neatitiko statybai Vilniaus senamiesčio teritorijoje keliamų reikalavimų ir negalėjo būti laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Todėl atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, įteisinta surašant neteisėtus pripažinimo tinkamu naudoti aktus - 2003-01-21 Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2007-03-15 Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šie administraciniai aktai turi būti panaikinti, kaip priimti pažeidžiant pagrindines procedūras bei imperatyvius teisės aktų reikalavimus (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės teigimu, 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus „Pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau 2020-03-04 Pažyma), įteisintas maitinimo pastato/kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padalijimas į dvi atskiras patalpas: 67,05 kv. m ploto rūsio patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastogę/vidinio kiemo uždengto stiklu/pastato pirmojo aukšto patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. kovo 17-24 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu dar sykį performavus, NTR-e neteisėtai įregistruota vidinio kiemo uždengto stikliniu stogu 4ml/p ir šalia esančio priestato 3ml/p patalpos. Kadangi iš ne teisės negali atsirasti teisė (teisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu) 2020-03-04 Pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti panaikinta kaip neteisėta. Ieškovė laikosi pozicijos, kad procesinio vieno mėnesio termino skundui dėl administracinio akto panaikinimo nepraleido, nes prokuroras, kaip viešąjį interesą ginantis subjektas, nėra buvusių materialinių teisinių santykių dalyvis. Todėl, nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, kadangi kitos institucijos nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Šiuo atveju taikomas objektyvusis kriterijus, nustatant, kad prokuroras nedelsė veikti ir duomenis rinko per protingą terminą. Ieškovė nesutiko su atsakovų teiginiais, kad nuo prašomų panaikinti administracinių aktų priėmimo yra praėjęs nepateisinamai ilgas tarpas, nes byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti teisingumo vykdymą inter alia (be kita ko) ir viešo intereso užtikrinimą esant pažeistai subjektinių teisių apsaugai. Todėl, net ir konstatavus ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimą, tai nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. KPD specialistų išvados buvo gautos 2021 m. sausio 3 d., o VTPSI išvados buvo gautos 2021-vasario 9 ir 26 d., ieškinys teismui pateiktas – 2021 m. vasario 26 d., t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino nuo Išvadų gavimo. Teismui nustačius, kad kreipiantis į teismą buvo praleistas vieno mėnesio procesinis terminas dėl administracinių aktų panaikinimo ar ieškinio senaties terminas, prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes neturint specialiųjų žinių ir nedisponuojant visa atsakovų turėta informacija, nebuvo galima per įstatymų nustatytą laiką surašyti civilinio proceso kodekso reikalavimus atitinkančio dokumento. Ieškovė dėl reikalavimo turto perleidimo sandorio dalį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo taikymo, laikosi pozicijos, kad pripažinus statinius su ginčo priestatais tinkamais naudoti, 2007 m. rugpjūčio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „V & G“pardavus AB „SEB bankas“ pastatą-viešbutį su parduotuve ir kavine-baru (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - kavinę-barą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sudarius naują lizingo sutartį, 2019 m. gruodžio 16 d. trišale skolos perkėlimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – 2019-12-16 Trišalė sutartis) UAB „Senamiesčio idėjos“, kaip naujas klientas, iš pradinio kliento UAB „V&G“ perėmė teisę į 1 281 262,37 Eur skolinį įsipareigojimą AB „SEB bankas“ ir sumokėjusi 1 805 925,63 Eur pradiniam klientui UAB „V&G“, atsakovės UAB „Senamiesčio idėjos“ prisiimti finansiniai įsipareigojimai lizingo davėjui yra visiškai įvykdyti ir turtas nuosavybėn perimtas 2019 m. gruodžio 19 d. priėmimo- perdavimo aktu. Pagal Trišalę sutartį, ginčo patalpų 3ml/p ir 4ml/p kainos dalis sudaro 510 320,00 Eur. Nurodytos sutarties dalis, kuria buvo perleisti minėti priestatai, yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento, nes ja perleisti savavališkai pastatyti statiniai, todėl sutartis naikintina ir taikytina restituciją, atkuriant iki pažeidimo (savavališkos statybos fakto) buvusią padėtį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis (2007-05-19 iki 2009-09-01 galiojusi redakcija); CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktas, CK 4.103 straipsnio 1 dalis; CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.145-6.146 straipsniai. Anot ieškovės, nors formaliai ginčo turto savininku buvo AB „SEB bankas“, tačiau nuosavybė buvo susijusi su lizingo sutarčių vykdymu. Taigi, ji buvo tik formali turto savininkė ir, tik iki bus įvykdyti lizingo sutartimi prisiimti skoliniai įsipareigojimai. Pagal Trišalę sutartį, UAB „Senamiesčio idėjos“ yra visiškai atsiskaičiusi su AB „SEB bankas“, todėl taikytina modifikuota restitucija tarp UAB„V&G“ ir UAB „Senamiesčio idėjos“, įpareigojant UAB „V&G“ grąžinti UAB „Senamiesčio idėjos“ 510 320,00 Eur (kainos dalį, sumokėtą už statinius 3ml/p ir 4ml/p). Atsakovei UAB „V&G“ neturint galimybės grąžinti teismo sprendimu priteistos sumos, yra pagrindas to reikalauti solidariai iš UAB „V&G“ ir jos vadovų, kuriais skirtingu laikotarpiu buvo D. G. (nuo 2000-03-07 iki 2006-09-06 bei nuo 2012-02-13 iki 2017-03-09) ir V. G. (nuo 2006-09-06 iki 2012-02-13 bei nuo 2017-03-09). Atsižvelgiant į sandoriu perleisto daikto specifiškumą (savavališkas statinys) taikytina modifikuota restitucija, taigi UAB „V&G“ turėtų grąžinti UAB „Senamiesčio idėjos“ 510 320,00 Eur, o UAB „Senamiesčio idėjos“ turėtų pašalinti savavališkos statybos padarinius kaltų asmenų lėšomis (CK 4.103 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė teigia, kad byloje nustatytini dėl neteisėtų statybų kalti asmenys ir jų atsakomybės apimtis, nes prie savavališkos statybos įteisinimo yra prisidėję matininkai, VAVA (teisių perėmėja yra VTPSI) (dėl statinių 3ml/p ir 4ml/p) bei KPD (dėl statinio 3ml/p) (CK 6.271 straipsnis). Pagal CK 4.103 straipsnį ir 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 14 straipsnio 9 dalies 2 punktą, atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ turi nugriauti statinį 3 ml/p, tai padarant lygiomis dalimis su V. G., UAB „V&G“, V. G. ir D. G., VĮ „Registrų centras“ (technikė I. Ž.), KPD (kaip KVAD teisių perėmėjas), VTPSI (kaip VAVA teisių perėmėja). Taip pat atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ turi nugriauti statinį 4 ml/p lygiomis dalimis su V. G., UAB „V&G“, V. G. ir D. G., UAB „KM centras“ (matininkė V. Ch.); VTPSI (kaip VAVA teisių perėmėja) ir tai padaryti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei to nepadarius, savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę turėtų Inspekcija, aukščiau nurodytų atsakovų lėšomis, o panaikinus 2003-01-21 Aktą bei 2007-03-15 Aktą ir pašalinus savavališkos statybos padarinius, UAB „Senamiesčio idėjos“ per vieną mėnesį turi iš naujo atlikti maitinimo paskirties pastato 2Ml/p - kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 31 988,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“, į. k. 305316368, naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Priteisė iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 14 816,47 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens akcinės bendrovės „SEB bankas“, į. k. 112021238, naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Priteisė iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „V & G“, į. k. 120817733, naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Priteisė iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Priteisė iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. G. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Priteisė iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1.       Pažymėtina, kad iškilus klausimui, ar tam tikras interesas yra viešasis interesas, turi būti įmanoma pagrįsti, jog nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Visoms kompetentingoms valstybinėms institucijoms (KPD (KVAD), VTPSI (VAVA), Savivaldybei ir prokuratūrai), tam tikrais laikotarpiais, buvo žinomi įvairaus pobūdžio faktai, susiję su Senamiestyje atliekamais atitinkamais statybos/tvarkybos/restauravimo ir pan. darbais, o ypač pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), net nuo 2003 m. (galimai ir anksčiau), tačiau, nepaisant to, esant net abejonių dėl (ne)teisėtumo (ne)buvimo asmenų, susijusių su G. pavarde, ieškinys dėl viešojo intereso gynimo yra pateiktas tik 2021 m., ir tik todėl, kad, anot prokurorės, BPK tvarka yra suėję visi galimai nusikalstamų veikų senaties terminai. Teismo vertinimu, tokia situacija byloje sudaro pagrįstų abejonių dėl viešojo intereso buvimo, todėl teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju nėra viešojo intereso.

3.2.       Byloje susidariusios situacijos kontekste, ieškovei nekeliant reikalavimų dėl statybą leidžiančio dokumento bei Detaliojo plano panaikinimo, bylos nagrinėjimo eigoje pažymint tik atitinkamų administracinių aktų (2004-03-19 Rezoliucija, 2003-01-21 ir 2007-03-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai, 2020-03-04 Pažyma) priėmimo proceso galimus pažeidimus, nėra pagrindo išvadai, kad yra pažeistas viešasis interesas. Taigi, jau vien šiuo aspektu ieškinio reikalavimai jau yra nepagrįsti.

3.3.       Ieškiniu, kuris buvo tikslintas, pateiktu 2021 m., skundžiami 2003, 2004 ir 2007 m. priimti administraciniai aktai, t. y. 14-18 metų iki ieškinio pateikimo. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, ieškinio reikalavimai dėl nurodytų administracinių aktų panaikinimo ir su jais susijusių veiksmų pripažinimo neteisėtais yra nepagrįsti ir todėl atmetami. Kaip minėta, šis terminas negali būti atnaujintas, nes ji yra naikinamasis. Tokią teismo išvadą sustiprina ir byloje nustatytos kitos aplinkybės, kad ieškovei, kaip institucijai, vykdančiai baudžiamąjį persekiojimą ir žinančiai, jog dėl su Senamiestyje esančiais pastatais, susijusių atitinkamų darbų bei dėl jų priimamų sprendimų (ne)teisėtumu nuolat kyla klausimų bei abejonių (tą patvirtina ir į į bylą pateikti duomenys apie tam tikrais laikotarpiais žiniasklaidoje įvairias publikacijas), nebuvo keliamas klausimas dėl pastatų naudojimo bei priimtų sprendimų teisėtumo. Nagrinėjamu atveju, konstatuojant, kad ieškovė yra praleidusi imperatyvų terminą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl administracinių aktų teisėtumo ir toks praleistas minėtas apskundimo terminas neatnaujinamas, nes tai prieštarautų ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ir suformuotai teismų praktikai bei pažeistų teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad jau vien šiuo ir pagrindiniu aspektu ieškinys yra atmetamas kaip nepagrįstas.

3.4.       Kadangi priestatas 3m1/p buvo pastatytas pagal 2000 m. Projektą ir 2002 m. gegužės 30 d. Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2007 m. kovo 15 d. Aktu Nr. (duomenys neskelbtini)  pripažinta, kad būtent pagal 2000 m. Projektą stikliniu stogu perdengta kiemo erdvės dalis, kaip sudėtinė pastato 2M1/p dalis yra tinkama naudoti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad priestatas 3m1/p pastatytas savavališkai. Juolab, kad nuo 1999 m. priestatas 3I1/m buvo pertvarkytas 2002 metais, o korpuso atstatymui 2003 m. Aktu stikliniu stogu perdengta kiemo erdvės dalis buvo pripažinta tinkama naudoti, todėl nėra pagrindo naikinti 2003 m. sausio 21 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini).

3.5.       Kadangi negali būti skundžiamas tarpinis dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes tokie dokumentai atlieka pagalbinį/tarpinį/ aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje (kuri yra tęstinė) ir jais neįforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, ieškinio reikalavimas dėl 2004 m. kovo 19 d. Rezoliucijos panaikinimo iš esmės yra nepagrįstas.

3.6.       NKPĮ 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, įsigaliojusios tik 2005 m. balandžio 20 d., t.y. po dengto kiemo stogo įrengimo darbų atlikimo (stiklinis stogas įrengtas 2003 m.), negali būti pažeistos, o kiemas yra uždaras, t.y. atskirtas nuo viešo naudojimo erdvių, esant Senamiestyje analogiškai dengto kiemams, kas rodo, jog tokios konstrukcijos leistinos, teismas laiko, kad iš esmės neįrodyti 1997 m. VSAR reikalavimų pažeidimai. Juolab, kad specialiąją kompetenciją turintys Paveldo specialistai, nenustatė pastatų komplekso vertingųjų savybių pažeidimų.

3.7.       Vertinimo tarybai nurodžius, jog vertingosios savybės - plano, tūrinė-erdvinė struktūros būklė yra gera, jokie sužalojimai nenustatyti (nors vidinis kiemas buvo uždengtas stikliniu stogu, taigi, atsižvelgiant į kompetetingos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte padarytas išvadas dėl paveldo objektų vertingųjų savybių (NKPAĮ 8 straipsnis), jų būklę, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įrengiant priestatus būtų padaryta žala kultūros paveldui.

3.8.       Atkreipiant dėmesį ir į tai, jog nuo 2003 m., kai buvo atlikti stogo įrengimo darbai, iki beveik 2021 m., kompetentingoms institucijoms - tiek KVAD, tiek KPD, tiek VTPSI atlikus net keletą Pastatų patikrinimų ir nenustačius neatitikimų dėl dengto kiemo stogo ir kiemo korpuso įrengimo teisėtumo, teismas neturi pagrindo pripažinti negaliojančiais KVAD 2004 m. kovo 19 d. Vilniaus padalinio rezoliuciją, 2003 m. sausio 21 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2007-03-15 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o tuo pačiu ir 2020 m. kovo 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotą „Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ Nr. (duomenys neskelbtini). Juolab, kad priešingu atveju būtų ne tik pažeistas proporcingumo principas, išbalansuotas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, susidarytų nepagrįstų nuostolių patyrimo galimybė ir, susiformuotų akivaizdžios prielaidos naujiems ginčams, taigi ir papildomoms išlaidoms.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės 2022-05-24 teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir panaikinti 2004-03-19 Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio rezoliucija „Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia." įformintą suderinimą, leidžiantį pagal pateiktą planą įrengti laikiną (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo uždengimą stikliniu stogu; panaikinti 2003-01-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktą „Dėl pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti" Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2007-03-15 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti 2020-03-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotą „Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį" Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019-12-16 trišalės skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Senamiesčio idėjos", AB „SEB bankas" ir UAB-vės „V & G", dalį dėl pastato - kavinės - baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2Ml/p, (duomenys neskelbtini), priestatų 3ml/p bei 4ml/p nuosavybės teisės perleidimo; taikyti restituciją tokia tvarka: UAB-vė „V & G" grąžina UAB-vei „Senamiesčio idėjos" 510 320 Eur sumokėtą kainos dalį už statinius 3ml/p ir 4ml/p; atsakovas - statinio savininkas UAB „Senamiesčio idėjos" per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalina savavališkos statybos padarinius nugriaudama statinį 3 ml/p, Nekilnojamojo turto registre identifikuotą kaip kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  priestatas ir sutvarkydama statybvietę šių lygiomis dalimis kaltų asmenų lėšomis: (duomenys neskelbtini)  (savavališkų statybos darbų vykdytojas ir asmuo, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje); UAB „V & G" (savavališkų statybos darbų vykdytojas - rangovas, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje), jei bendrovė nevykdytų savo įsipareigojimų solidariais skolininkais pripažinti(duomenys neskelbtini); VĮ „Registrų centras" (technikė I. Ž.) - dėl netinkamai atliktų matininko pareigų; Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kaip Kultūros vertybių apsaugos departamento teisių perėmėjos, prisidėjusios prie priestato 3ml/p savavališkos statybos įteisinimo; Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisių perėmėjos, kuri prisidėjo prie priestatų 3ml/p savavališkos statybos įteisinimo; atsakovas - statinio savininkas UAB „Senamiesčio idėjos" per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigotinas pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant statinį 4 ml/p, Nekilnojamojo turto registre identifikuotą kaip kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  priestatas ir sutvarkydama statybvietę šių lygiomis dalimis kaltų asmenų lėšomis: UAB „V & G" (savavališkų statybos darbų vykdytojas - rangovas, dalyvavęs pripažinimo tinkamu naudoti procedūroje), jei bendrovė nevykdytų savo įsipareigojimų solidariais skolininkais pripažinti (duomenys neskelbtini); UAB „KM centras" (matininkė V. Ch., g. (duomenys neskelbtini)) (dėl matininko pareigų pažeidimo); Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisių perėmėjos, kuri prisidėjo prie priestatų 4ml/p savavališkos statybos įteisinimo. Jeigu atsakovai per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdys, įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos patikslinto ieškinio 7 ir 8 reikalavimų punktuose išvardintų atsakovų lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Įpareigoti UAB „Senamiesčio idėjos“, pašalinus savavališkos statybos padarinius, per vieną mėnesį nuo savavališkos statybos padarinių pašalinimo statinių nugriovimo būdu iš naujo atlikti maitinimo paskirties pastato -kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2Ml/p, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.       Dėl viešojo intereso nurodė, kad priešingai nei teigia teismas, aplinkybės, kad ginčo objektai yra Vilniaus senamiestyje, kad tokioje teritorijoje esančių statinių naudojimui teisės aktais yra nustatytas ypatingas teisinis režimas, kaip tik ir sudaro sąlygas spręsti, kad statybos darbai, kurie yra vykdomi Vilniaus senamiestyje ir atliekami nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų arba savavališkai atlikti statybos darbai ir su tuo susijęs ieškovo reikalavimas pašalinti savavališkos statybos teisinius padarinius, yra viešojo intereso turinį sudarančios aplinkybės. Tokio viešojo intereso teisinio santykio aiškinimo yra laikomasi ir teismų praktikoje, kuri buvo nurodyta bylą nagrinėjančiam Teismui, tačiau prokuroro pateiktos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos Teismas nevertino ir dėl jos nepasisakė. Ginčo, kad pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo vietovę - Vilniaus senamiestį, kad statinių kompleksas yra kultūros vertybė, byloje nebuvo, todėl kaip ir žemiau pateiktame teismų praktikos pavyzdyje, Teismui buvo pakankamai duomenų išvadai, apie viešojo intereso buvimą ginčo teisiniame santykyje, padaryti. Teisės aktų reikalavimai, vykdant statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), buvo grubiai pažeisti, todėl šios aplinkybės vertintos, kaip sudarančios viešojo intereso turinį ir įpareigojančios prokurorą taikyti atitinkamas viešojo intereso gynimo priemones. Prokuroras teisminio nagrinėjimo metu pabrėžė, kad ne statybą leidžiantis dokumentas, o statinių statybos procesas ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūra pažeidė teisinius imperatyvus, kuriuos įteisinę administraciniai aktai, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau - ABTĮ) 91 str. įtvirtintais pagrindais, privalo būti panaikinti. Byloje egzistuoja viešasis interesas, susijęs su kultūros paveldo vertybių apsauga, todėl jis turi būti ginamas, panaikinant administracinius aktus ir pašalinant savavališkos statybos teisinius padarinius.

4.2.       Dėl ieškinio senaties ir procesinių terminų kreiptis į teismą su reikalavimais, panaikinti administracinius aktus nepraleidimo ir pagrindų jiems atnaujinti nurodė, kad remiantis šiais teismų išaiškinimais dėl lO metų pareiškimo (ieškinio) padavimo termino, ginčyti administracinius aktus atnaujinimo, aiškinimo bei taikymo, atsižvelgtina į tai, kad Vilniaus senamiestis yra žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas, kurio istorinės bei kultūrinės atminties išsaugojimui yra nustatytas ypatingas teisinis režimas, todėl teismai tokiais atvejais prioritetą turėtų teikti ne teisinių santykių stabilumo išsaugojimui, o viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimui, siekiant išsaugoti tokių teritorijų istorinę, kultūrinę bei kitokias vertes. Pirmosios instancijos teismas sprendime nekonstatavo nepagrįsto prokuroro delsimo renkant duomenis ir teikiant procesinį dokumentą teismui, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Teismas turėjo skundo dėl administracinių aktų panaikinimo padavimo terminą atnaujinti. Prokurorui įstatymu nėra priskirta kompetencija tikrinti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją, be to, priešingai nei teigiama Teismo sprendime, aplinkybė, kad prokuroras buvo susipažinęs su spaudoje paviešinta informacija, kurią pateikė atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos" ir, neva į ją nereagavo, yra neįrodyta byloje esančiais duomenimis ir dokumentais.

4.3.       Dėl 2003 m. sausio 21 d. priestato 3ml/p pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo nurodė, kad ieškovas neturi pagrindo kvestionuoti 2002-05-30 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo leista atstatyti priestatą 3ml/p, kadangi jokių teisės aktų pažeidimo išduodant šį statybą leidžiantį dokumentą tyrimo metu nebuvo identifikuota. Iš VĮ „Registrų centras" pateikto brėžinio matyti, kad atsakovo VĮ „Registrų centras" nurodoma priestato 3ml/p mūrinė siena yra pastato 2ml/p siena, kuri negalėjo būti priskiriama kitam statiniui, nes ji nėra 3ml/p priestato laikančioji konstrukcija. Be to, stiklinė priestato konstrukcija - kiemo uždengimas stogu - nebuvo 2002 m. gegužės 30 d. SLD Nr. (duomenys neskelbtini) leistos atstatyti vežiminės dalis. Todėl kadastrinių matavimų metu identifikuotas priestatas (vežiminė ir kiemo uždengimas stikline konstrukcija) ir jų pagrindu surašytas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, faktiškai komisijai nepatikrinus 2002-05-30 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)  sąlygų, t. y. neįvertinus statybos darbų (kultūros vertybės atkūrimo) apimties, vertintinas kaip savavališka statyba, t. y. statyba, nesilaikant statybą leidžiančio dokumento sąlygų. Kadangi nagrinėjamoje byloje statinių pripažinimo tinkamais naudoti Komisijos vertintame 1998 m. projekte naujo statinio statyba nebuvo numatyta, todėl Komisija, neturėjo teisinio pagrindo padaryti išvados, jog priestatas 3ml/p yra pastatytas pagal projektą ir statybos leidimą, nes tokių duomenų ir dokumentų jų vertinimo metu (komisijos darbo metu) neturėjo ir dėl jų nesprendė. Nesant Komisijos išvados, įtvirtintos pripažinimo tinkamu naudoti akte, kad priestato statyba atitiko 2000 metų projekto ir 2002-05-30 išduoto statybos leidimo sąlygas, Komisija negalėjo konstatuoti statybos užbaigimo ir leisti eksploatuoti šio statinio. pripažinimo tinkamu naudoti komisija netinkamai vykdė esmines statinių pripažinimo tinkamais naudoti sąlygas, neįsitikino, kad statiniai pastatyti pagal suderintus projektus ir jų pagrindu išduotus statybą leidžiančius dokumentus, todėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos išvada yra nepagrįsta ir toks aktas privalo būti panaikintas. Teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl 2007 m. ir 2009 m. atlikto priestato 3ml/p pertvarkymo (duomenys nurodyti 2007 m. kadastrinių matavimų byloje ir 2009 m. kadastrinių matavimų byloje).

4.4.       Dėl priestatų 3mllp ir 4mllp savavališkų statybos darbų vykdymo ir 2007-03-15 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini)  teisėtumo vertinimo nurodė, kad teismas nevertino ieškovo aptarto teisinio reguliavimo ir nurodytų byloje esančių rašytinių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, todėl ne tik netinkamai aiškino ir taikė statybos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, bet ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas visiškai ignoravo civilinėje byloje esančiais dokumentais nustatytą aplinkybę, kad priestatų 3ml/p ir 4ml/p statybai (rekonstrukcijai), adresu (duomenys neskelbtini), po 2002- 05-30 nebuvo išduotas joks statybą leidžiantis dokumentas, o 2007-03-15 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas, siekiant įteisinti savavališkos statybos rezultatą. nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais ir šalių paaiškinimais, priešingai nei konstatuota Teismo sprendime, nustatyta, kad priestato 4ml/p statyba ir 2007 bei 2009 metais atlikti priestato 3ml/p rekonstrukcijos darbai, apie kuriuos Teismas sprendime apskritai nepasisakė, buvo atlikti nesant išduoto statybą leidžiančio dokumento, todėl vertintini kaip savavališki ir toks statinys negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas nors ir pripažino, jog statybos leidimo nurodytų priestatų statybai (rekonstrukcijai) nebuvo išduota, tačiau 2007-03-15 pripažinimo tinkamu naudoti akto nepanaikino. Pažymėtina, jog po 2007 metų vežiminės priestatas po 2007 metų vėl perstatomas (rekonstruojamas) nesant statybą leidžiančio dokumento ir jo matmenys 2009-05-06 kadastrinių matavimų metu identifikuojami naujai ir sudaro 20,29 kv. m plotą, tačiau teismas sprendime šių aplinkybių teisinio vertinimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos nariai atliktus darbus vertina tik jiems asmeniškai priskirtos kompetencijos ribose, darytina išvada, kad Komisijos pirmininkas, neužtikrinęs KPD specialisto dalyvavimo, pats prisiėmė atsakomybę už atliktų statytos darbų vertinimą paveldosaugos teisės aktų reikalavimų aspektu, kas lemia, jog žemiau tekste analizuojamos savavališkos statybos teisinės pasekmės privalo būti šalinamos inter alia VTPSI lėšomis. 2007-03-15 pripažinimo tinkamu naudoti akto turinys iš esmės prieštaravo teisės aktų nuostatoms, dėl ko toks aktas naikintinas, nes pažeidė esmines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, o pati pripažinimo tinkamu naudoti procedūra buvo atlikta nesilaikant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, susijusių su privalomu pateikiamų dokumentų sąrašu ir pagrindinėmis Komisijos vykdytinomis vertinimo procedūromis.

4.5.       Dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo nurodė, kad 2019-12-16 trišalė skolos perkėlimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)  dalis, kuria buvo perleisti pastato - kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  priestatai 3ml/p ir 4ml/p laikytina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, nes ja buvo perleisti savavališkai pastatyti/perstatyti statiniai ir taikytina restitucija, atkuriant iki pažeidimo (savavališkos statybos fakto) buvusią padėtį. Be to, kaip neteisėtai įgyto turto teisinė pasekmė turi būti taikomas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-03-04 pažymos apie naujai suformuotus kadastro objektus panaikinimas, kadangi siekiant grąžinti padėtį į buvusią iki teisės pažeidimo, yra būtina panaikinti visas su statinių pertvarkymu-perstatymu susijusias pasekmes.

4.6.       Dėl savavališkos statybos pašalinimo teisinių padarinių taikymo bei valstybės institucijų pareigos prisidėti prie savavališkos statybos padarinių pašalinimo nuostolių kompensavimo nurodė, kad vien dabartinio pastato savininko UAB „Senamiesčio idėjos" įpareigojimas jų lėšomis nugriauti neteisėtai pastatytus priestatus būtų neteisinga ir neproporcinga, neteisėtų savavališkos statybos padarinių pašalinimo priemonė, todėl atsižvelgiant į teismų praktikos formuojamas taisykles, šioje byloje turi būti sprendžiami ir kaltų dėl neteisėtų statybų asmenų nustatymo bei jų atsakomybės klausimai. Kadangi nagrinėjamoje byloje buvę statinių savininkai ir statytojai p. G. patys sąmoningai veikė pažeisdami statybos teisinius santykius reglamentuojančius reikalavimus, todėl apribojimo jų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, nėra. pastato savininkas V. G. (sūnus), taip pat rangos darbus atlikę pastato naudotojai (duomenys neskelbtini)  akcininkas V. G. ir direktorė D. G. apie savavališkos statybos faktą žinojo, patys šiuos darbus vykdė, t. y. patys veikė neteisėtai, todėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pasekmės turi tekti ir šiems subjektams, nes UAB „V&G", veikdama per savo vadovus (akcininkus) nesilaikė Statybos įstatyme įtvirtintų statytojo pareigų, statinius pastatė savavališkai. Surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini), veikdami bendrovės vardu, organizuodami statybos darbų vykdymą, neturėdami statybą leidžiančio dokumento, veikė tyčia ir suprato savo teisei priešingo veikimo teisiniu padarinius, t. y. kad dėl tokių veiksmų gali kilti neigiamos teisinės pasekmės, todėl neturint objektyvių galimybių bendrovei kompensuoti savavališkos statybos padarinių pašalinimo kaštų, (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, jog prie savavališkos statybos įteisinimo, t. y. galutinės statybos proceso procedūros, kurios metu sprendžiama ar statinys pastatytas pagal projektą ir statybos leidimą, yra prisidėję ir matininkai (VĮ „Registrų centras" ir UAB „KM centras"). nesant išduotų statybą leidžiančių dokumentų, UAB „KM centras" matininkas neturėjo objektyvių galimybių tinkamai identifikuoti šiuos statinių kadastro duomenis, todėl nagrinėjamu atveju pripažinus, jog matininkai, vykdydami savo funkcijas, netinkamai laikėsi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, pareiga prisidėti prie savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir su tuo susijusi civilinė atsakomybė, nustatyta CK 6.246 str., taikytina ir Jiems. Nė vienas iš nurodytų atsakovų nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl jų veiksmai tiesiogiai susiję su žalos kultūros paveldo vietovei ( objektui) atsiradimu, kuriuos KPD identifikavo savo pateiktose išvadose.

4.7.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nevertino Civiliniame kodekse įtvirtinto bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo principo. Taip pat nepagrįstai sprendė, jog tai, kad Ieškovas nepasisakė teisme dėl bylinėjimosi išlaidų lėmė sprendimą priteisti visas proceso dalyvių prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1.       Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio ir jos turinys atskleidžiamas analizuojant faktines konkrečios bylos aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Įstatymų leidėjas suteikęs prokurorui teisę pačiam spręsti, ar konkrečiu atveju yra pažeistas viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar nėra pažeistas, todėl prokurorui, nustačiusiam valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena jų yra CPK 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą. Todėl prokuroras turi įrodyti, kad konkrečiu atveju yra viešasis interesas, juolab, kad, kaip nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovė nekelia reikalavimų dėl statybą leidžiančio dokumento bei Detaliojo plano panaikinimo, bylos nagrinėjimo eigoje pažymint tik atitinkamų administracinių aktų (2004-03-19 Rezoliucija, 2003-01-21 ir 2007-03-15 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai, 2020-03-04 Pažyma) priėmimo proceso galimus pažeidimus.

5.2.       Esant akivaizdžiam ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui, nes byloje skundžiami administraciniai aktai nuo kurių priėmimo yra praėję 14-18 metų, kas atitinka „daugiau kaip dešimt metų“ ir, kaip minėta, nekonstatuotas atitinkamos nusikalstamos veikos buvimo faktas, vadovaujantis tiek 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII- 1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399, 7 straipsnio 1 dalies nuostata, tiek ir suformuota plačios apimties teismų praktika, teismas byloje pagrįstai vertino, ar ieškovas pareikštu ieškiniu nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutrumpinto vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, bei naikinamojo 10 metų terminų ir ar pareikštas prašymas dėl termino atnaujinimo yra pagrįstas.

5.3.       Įvertinus byloje esančius įrodymus, laikytina, kad priestatas 3m1/p nėra savavališkai pastatytas – byloje pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad nuo 1999 m. priestatas 3I1/m buvo pertvarkytas, jo dalis prijungta prie pastato kavinė-baras, o kita dalis pažymėta kaip 3m1/p ir statyba nurodyta pagal pertvarkymo metus 2002, o 2002-05-30 buvo gautas KPD tvarkybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) korpuso atstatymui. Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad teikiamame apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokio pagrįsto teisinio pagrindo 2003-01-21 pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimui. Aplinkybė, kad nebuvo išduoto leidimo (-ų) naujo statinio statybai, nepaneigia nurodytų aplinkybių ir aiškinimo, kad ginčo priestatas buvo sukurtas pertvarkant aukščiau nurodytas patalpas. Visi komisijos nariai savo parašais pritarė statybos užbaigimui ir tuo, kad statinys atitinka statybos projektą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo reiškiamą reikalavimą dėl 2003-01-21 pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo.

5.4.       Įvertinus tai, kad byloje ieškovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad buvo nesilaikyta nustatytos statinių pripažinimo tinkamais tvarkos, o tik nurodo, kad akto nepasirašė KPD atstovas ir nevertina aplinkybių, dėl kurių galiojęs reglamentavimas numatė galimybę pasirašyti ne visos sudėties komisijai, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nurodęs kad tai formalus pažeidimas, nesudaręs pagrindo pripažinimo tinkamu naudoti akto naikinimui tinkamai išsprendė ginčą, tik akto nepasirašymas (kaip procedūrinis pažeidimas) negalėtų būti laikomas pakankamu, kad buvo pripažintas tinkamu naudoti neteisėtai pastatytas statinys.

5.5.       Byloje yra 2004-03-19 KPD derinimas, kuris suteikė teisę pagal pateiktą projektą įrengti laikiną (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo uždengimą stikliniu stogu, kuriame numatyta, kad “<…> laikino stogo su įstiklinimu išryškina posesijos vidinio kiemo ribas <…>, bei <…> laikinas stogo uždengimas geriau apsaugos nuo drėgmės paminklinę substanciją”, tačiau pažymėtina, kad 2007 pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti nei statinio projekto pavadinimas, nei statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu išduodamas aktas, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiu pagrindu ir kokie buvo atlikti statybos darbai, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad byloje pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo pripažinimo akto panaikinimui.

5.6.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra keliami reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, todėl negali būti taikoma 33 straipsnio nuostata, reglamentuojanti žalos atlyginimą, patikslintame ieškinyje keliami reikalavai, kurie įvardijami, kaip savavališkos statybos padarinių pašalinimas – todėl nagrinėjamu atveju, pagal suformuotą teismų praktiką bei Priežiūros įstatymo 14 straipsnį, tokie padariniai turėtų būti šalinami statytojo lėšomis, tačiau ne Inspekcijos. Nepagrįsta ir neteisinga reikalauti už statytojo galimai neteisėtus veiksmus atsakomybę taikyti kitiems subjektams, jei būtų nustatyta, kad jokių statybą leidžiančių dokumentų statybai nebuvo išduota, kadangi darbus statytojas tokiu atveju būtų atlikęs savo nuožiūra, be jokių neteisėtų pritarimų, todėl pats ir turi prisiimti jų atlikimo pasekmes. Net ir teismui nusprendus, kad savavališkos statybos padariniai turėtų būti šalinami kaltų asmenų lėšomis, pažymime, kad Inspekcija negali būti laikoma kaltu asmeniu, kurios lėšomis šalinami padariniai, kadangi atsakomybės reguliavimas yra labai aiškiai nustatytas teisės aktuose.

5.7.       Inspekcija, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja neatitinka nei vienos sąlygos būtinos atsakomybės atsiradimui. Pažymėtina, kad patikslintu ieškiniu į bylą atsakovu įtraukiama Lietuvos Respublika atstovaujama Inspekcijos ir Kultūros paveldo departamento, kurių civilinė atsakomybė grindžiama valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų, vykdant ginčo priestatų pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą, pagrindu, tačiau nenurodoma, nei kokių pareigūnų, nei kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, taip pat nenurodomos būtinos sąlygos atsakomybei kilti.

5.8.       Valstybei, atstovaujamai Inspekcijos, negali kilti viešoji atsakomybė, nesant pridedamų įrodymų ir motyvų dėl konkrečių neteisėtų darbuotojų veiksmų. Ieškinio motyvas, kuriame nurodoma, jog pripažinimo tinkamu naudoti aktai išduoti pažeidžiant teisės normų reikalavimus yra abstraktaus pobūdžio, todėl pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nesant neteisėtus veiksmus įrodančių duomenų, priežastinio ryšio nustatymo klausimas apskritai netenka prasmės, tačiau Inspekcija nurodo argumentus, kurie pagrindžia ir tą aplinkybę, jog ieškovas tinkamai neįrodė priežastinio ryšio tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir tariamos žalos atsiradimo.

5.9.       Pagal teismo sprendimą, savavališkos statybos padarinių pašalinimas šioje dalyje – nugriauti pristatytą (-us) priestatą (-us), teisės aktai nesuteikia teisės Inspekcijai pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinių, todėl Inspekcija, negalėtų objektyviai įvykdyti teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo Inspekcijai reiškiamų reikalavimų atžvilgiu.

2.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai (duomenys neskelbtini)  prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

6.1.       Atsakovai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotu faktu, kad šioje byloje nėra jokio viešojo intereso, ką nepagrįstai bando įrodinėti ieškovas. Vien tai, kad ginčas dėl statybos darbų ir jų užbaigimo aktų teisėtumo yra susiję su statybomis ir rekonstrukcija, atliktomis į UNESCO paveldo sąrašą įrašytame Vilniaus senamiestyje, per se nėra pagrindas konstatuoti esant viešajam interesui, kaip teigia ieškovas savo apeliaciniame skunde. Lygiai taip pat visiškai nepagrįstas ir apelianto argumentavimas dėl viešojo intereso buvimo, siejamas su statybos santykių pažeidimu.

6.2.       Ieškovo pozicijos, išdėstytos apeliaciniame skunde nepagrįstumą, patvirtina ir tai, kad viso proceso metu ieškovas keisdavo savo poziciją dėl viešo intereso turinio ir iš esmės negalėjo nurodyti, kuo konkrečiai pasireiškė tariamo viešojo intereso pažeidimas. Vėl gi, atkreiptinas dėmesys, kad savo poziciją dėl viešojo intereso pažeidimo ieškovas inter alia grindė ir tuo, kad neva buvo pažeistas Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostata (VSAR), kuri įsigaliojo nuo 2004 m., o byloje neginčytinai nustatyta, kad stiklinė stogo konstrukcija įrengta 2003 m. Tokia ieškovo pozicija akivaizdžiai prieštarauja kertiniam principui – teisė atgal negalioja.

6.3.       Pažymėtina ir tai, kad tuo metu (2003 m.) Senamiesčio kiemų perdengimas stikline konstrukcija buvo įprasta ir tuo metu teisiniam reguliavimui neprieštaraujančia praktika. Ši aplinkybė yra įrodyta tiek trečiojo asmens A. B. duotais paaiškinimais, tiek ir atsakovų UAB „Senamiesčio idėjos“ ir KPD į bylą pateikta rašytine medžiaga.

6.4.       Atsakovų įsitikinimu, apeliaciniame skunde nurodomi ieškovo argumentai dėl LR ABTĮ 30 str. 1 d. nustatyto naikinamojo 10 metų termino netaikymo yra visiškai nepagrįsti. Nurodytas terminas yra naikinamasis. Termino skaičiavimo pradžia yra administracinio akto priėmimas. Aplinkybė, kada subjektas, ginčijantis administracinį aktą, sužinojo, turėjo ar galėjo sužinoti apie tokį aktą, absoliučiai jokios reikšmės neturi.

6.5.       Pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad byloje neegzistuoja viešasis interesas, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nurodomus jo pažeidimus, taip pat konstatavus, kad ieškovas praleido 10 metų naikinamąjį terminą ginčyti administracinius aktus, bet kokie ieškovo argumentai dėl ginčijamų pripažinimo tinkamais naudoti aktų neteisėtumo, tariamai neteisėtos statybos padarinių šalinimo yra teisiškai nereikšmingi, todėl jie iš esmės nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakytina.

6.6.       Visiškai nepagrįsta ir nesuprantama ieškovo apeliacinio skundo argumentacija dėl atsakovams (duomenys neskelbtini)  priteistų bylinėjimosi išlaidų.

3.       Atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo atmesti Ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-24 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš priteisti atsakovės UAB „Senamiesčio idėjos“ naudai iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokatų pagalbai apmokėti. Atsiliepimo argumentai:

7.1.       Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti viešojo intereso pažeidimo faktą. Nagrinėjamu atveju byloje visa apimtimi galioja rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, todėl įrodinėjimo našta skirstytina pagal bendrąją taisyklę, teigiančią, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, ieškovas savo teiginių dėl tariamo viešojo intereso pažeidimo nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliaciniu skundu šie trūkumai nėra ištaisyti. Todėl teismas neturi galimybės konstatuoti tokio pažeidimo faktą.

7.2.       Akivaizdu, kad ieškovo nurodytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatų pažeidimas neegzistuoja. Juolab, kad ir pats ieškovas kitų Vilniaus senamiestyje įrengtų dengtų kiemų stogų atžvilgiu, esant analogiškoms aplinkybėms viešojo intereso gynimo priemonių nesiėmė (1 priedas).

7.3.       Stiklinių stogo konstrukcijų įrengimas bei patalpų kiemuose suformavimas KPD nėra laikomas VSAR nuostatų pažeidimu. Savininkės įsitikinimu dengto kiemo situacija turėtų būti vertinama analogiškai. Tokią savininkės poziciją patvirtino ir buvęs KVAD Vilniaus skyriaus vedėjas A. B. 2022-01-25 posėdžio metu nurodęs, kad tokio dengto kiemo stogo konstrukcijos įrengimas tuo metu buvo leidžiamas. Atsižvelgiant į visa tai, akivaizdu, kad ieškovo nurodytas VSAR reikalavimų pažeidimas nėra atliktas.

7.4.       Priešingai nei nurodo ieškovas, šias aplinkybes teismas sprendimu išsamiai įvertino ir priėmė teisingą sprendimą. Juolab, kad viešojo intereso pažeidimo pasireiškimo klausimai buvo ne kartą keliami bylos nagrinėjimo metu ir ieškovui buvo puikiai žinomi. Nepaisant to, ieškovas pats pasirinko šių aspektų netikslinti ir neatskleisti, motyvuodamas tuo, kad nėra šios srities specialistas. Taigi, šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendimu detaliau situacijos neanalizavo, kuomet pats ieškovas nedėjo jokių pastangų šiuos aspektus detaliai atskleisti, yra vertinti, kaip piktnaudžiavimas bei įrodinėjimo pareigos permetimas sprendimą priimančiai institucijai.

7.5.       Administracinių aktų apskundimo terminai yra praleisti, taip ieškovui pažeidžiant ABTĮ 29 str. imperatyvą išplėtotą LAT praktikoje. praleisto administracinių aktų apskundimo termino atnaujinamas prieštarautų ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ir šio imperatyvo aiškinimui LVAT praktikoje. Ieškovas akivaizdžiai pažeidė įstatymų nustatytus terminus kreiptis į teismą, nes siekia ginčyti 2003 metų ir 2007 metų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus, nuo kurių priėmimo praėjo atitinkamai 18 ir 14 metų. Tokio senumo administracinių teisės aktų ginčijimas akivaizdžiai pažeidžia teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą, juolab, kad ginčo objektai jau buvo perleisti sąžiningam įgijėjui – Savininkei. net ir konstatavus, kad ieškovas nepraleido administracinių aktų apskundimo termino, yra suėjęs naikinamasis apskundimo terminas, kurio aiškinimas išplėtotas LVAT ir LAT praktikoje, taikant Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudenciją, todėl apeliacinis skundas turi būti atmetamas, nes nuo ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos yra praėjęs ilgas terminas.

7.6.       Byloje nėra pateikta įrodymų, kad kiemo korpusas būtų perstatytas. Ieškovas savo poziciją grindžia, kad neva keitėsi kiemo korpuso kadastrinių matavimų duomenys ir juose buvo identifikuojamas vis kitas kiemo korpuso plotas. Šios aplinkybės buvo paneigtos VĮ Registrų centro atstovo paaiškinimais, kad priklausomai nuo atitinkamų patalpų prisikyrimo vienam ar kitam pastatų komplekso statiniui, keitėsi ir kiemo korpuso kadastriniai duomenys, tačiau pats kiemo korpusas išliko toks pats. Byloje ieškiniu nėra kvestionuojamas kiemo korpuso statybos darbų, neva atliktų po 2003 metų, teisėtumas. Ieškovas įvardydamas tariamus kiemo korpuso perstatymus 2007 ir 2009 metais, siekia pagrįsti poreikį naikinti 2003 metų SUA. Pažymėtina, kad tarp šių teiginių ir 2003 metų SUA teisėtumo vertinimo nėra priežastinio ryšio, nes ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas anksčiau negu neva buvo atlikti perstatymo darbai.

7.7.       Bylos ginčo atveju nėra abejonės, kad dengto kiemo stogo įrengimo metu ar derinant jų projektinius sprendinius kompetentingose institucijose, ieškovo nurodomi NKPAĮ reikalavimai dar negaliojo. Atsižvelgiant į tai, priešinga ieškovo pozicija yra atmestina kaip nepagrįsta. Byloje nėra įrodytas faktas, kad dengto kiemo stogo įrengimui iki 2007 metų SUA sudarymo dienos nebuvo išduotas tokius darbus leidžiantis dokumentas. 2007 metų SUA buvo pasirašytas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad buvo nesilaikyta nustatytos statinių pripažinimo tinkamais tvarkos. Ieškovas nurodo, kad 2007 metų SUA nepasirašė KVAD atstovas, nors nevertina aplinkybių, dėl kurių galiojęs reglamentavimas numatė galimybę pasirašyti ne visos sudėties komisijai. Nesant priešingų įrodymų, negalima teigti, kad tokia tvarka buvo pažeista. 2007 metų SUA buvo pasirašytas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Byloje įrodymų, kurie šias aplinkybes vienareikšmiškai paneigtų, nėra surinkta. KPD atstovai 2022-04-05 posėdžio metu patvirtino, kad pilnos apimties dokumentacijos dėl visų projektų neturi. VTPSI savo dokumentuose patvirtino, kad atitinkama dokumentacija nebuvo rasta, tačiau nebuvo konstatuota, kad tokie leidimai nebuvo išduoti. Analogiškai ir VĮ Registrų centro atstovai patvirtino nuosavybės teisių į sukurtus objektus registravimui projektinė dokumentacija ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalo būti pateikti, t.y. teisių santykių susiklostymo faktas buvo patvirtintas išduotu 2007 metų SUA. Šių aplinkybių ieškovas byloje pateiktais įrodymais nepaneigė. Todėl teismas neturi teisės konstatuoti jų nebuvimo fakto. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad vien formalus atitinkamų dokumentų įvardijimas ar neįvardijimas 2007 metų SUA formoje nereiškia, kad aktas pats savaime yra neteisėtas ar nurodyti dokumentai neegzistavo. Todėl ieškovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

7.8.       Ieškovas ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimais prašo teismo suteikti teisę sunaikinti nekilnojamojo turto objektus, kuriuos Savininkė įsigijo 2019-12-16 bei taikyti restituciją. Taigi, ieškiniu ir apeliaciniu skundu yra siekiama apriboti Savininkės nuosavybės teises maksimalia įmanoma apimtimi – išreikalaujant nuosavybės teises priklausantį turtą ir jį nugriaunant. Savininkė yra įsitikinusi, kad tokių reikalavimų tenkinimui nėra įstatyminių ir teismų praktikoje nurodytų pagrindų. Įsigydama šį turtą, Savininkė vadovavosi valstybės institucijų priimtais administraciniais sprendimais bei išviešinta viešųjų registrų informacija. Taigi, Savininkė yra sąžininga šio turto įgijėja. Byloje ieškovas patvirtino, kad Savininkės sąžiningumas nėra ginčijamas. Nepaisant to, kad dar 2008 metais viešoje spaudoje buvo garsiai kalbama apie galimai neteisėtą saugomo objekto rekonstrukciją, o patį faktą patvirtino net ir KPD atstovai – jokių aktyvių veiksmų nebuvo imtasi. Jei ieškovo apeliacinis skundas bus tenkintas, tuo pačiu privalo būti konstatuota, kad KPD neužtikrino tinkamos kultūros vertybės apsaugos, taip iš esmės pažeisdama nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

7.9.       Ieškovo argumentai dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų yra atmestini kaip nepagrįsti.

4.       Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

8.1.       Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Procesine prasme tai leidžia daryti išvadą, kad šiuos dokumentus sudarę asmenys nėra materialinio teisinio santykio dalyviai civiliniame ginče dėl asmens teisių nustatymo ar apimties. Civiliniame procese atsakovu pagal ieškinį turi būti asmuo, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (CPK 41, 43 straipsnis). Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo jiems reikšti reikalavimus dėl jų kadastrinių matavimų metu sudarytų planų ar aktų panaikinimo. Šių asmenų sudaryti dokumentai teisių ir pareigų asmeniui nenustato, o pagal reiškiamus reikalavimus dėl administraciniais aktais nustatytų teisių ir pareigų turi atsakyti ne jie, o šiuos aktus priėmusios institucijos. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo kadastrinius matavimus atlikusių ir atitinkamus dokumentus sudariusių asmenų patraukti kaip atsakovų.

8.2.       Civiliniame ginče dėl administraciniu aktu nustatytų civilinių teisių ir pareigų, remiantis kadastrinių matavimų dokumentais, gali būti svarstomi kadastrinių matavimų metu padaryti faktiniai ar kitokie netikslumai, tačiau yra vertinama dėl jų pagrindo ir įtakos priimant administracinį aktą, o ne nagrinėjamas ginčas tarp kadastrinius matavimus užsakiusiojo ir kadastrinius matavimus atlikusio asmens dėl atliktų darbų netinkamumo. Dėl faktų žinojimo, duomenų surinkimo ar turėjimo šis asmuo netampa suinteresuotu asmeniu, o tik yra asmuo, turintis informacijos apie bylos aplinkybes. Prireikus šie asmenys civiliniame procese gali būti apklausiami kaip liudytojai (CPK 189 straipsnio l dalis) arba jų turimi faktiniai duomenys gaunami kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

5.       Atsakovė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (Kultūros vertybių apsaugos departamento teisių perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti 2022-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; netenkinti apeliacinio skundo reikalavimo Nr. l „Panaikinti 2004-03-19 Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus padalinio rezoliucija „Laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia." įformintą suderinimą, leidžiantį pagal pateiktą planą įrengti laikiną (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo uždengimą stikliniu stogu“; netenkinti apeliacinio skundo reikalavimo Nr. 2 „Panaikinti 2003-01-21 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento aktą „Dėl pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti" Nr. (101)11.4-62“; tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą Nr. 3 „Panaikinti 2007-03-15 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini)“; tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą Nr. 4 „Panaikinti 2020-03-04 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus išduotą „Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį" Nr. (duomenys neskelbtini)“; dėl apeliacinio skundo reikalavimų Nr. 5-6 patenkinimo spręsti teismo nuožiūra; netenkinti apeliacinio skundo reikalavimo Nr. 7 įpareigoti atsakovą - statinio savininką UAB „Senamiesčio idėjos" per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriaunant statinį 3 ml/p, Nekilnojamojo turto registre identifikuotą kaip kavinės -baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  priestatą ir sutvarkyti statybvietę Departamento lėšomis; tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą Nr. 8 įpareigoti atsakovą - statinio savininką UAB „Senamiesčio idėjos" per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant statinį 4Ml/p, Nekilnojamojo turto registre identifikuotą kaip kavinės baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  priestatas ir sutvarkyti statybvietę apeliaciniame skunde nurodytų kaltų asmenų lėšomis ; dėl apeliacinio skundo reikalavimų Nr. 9-10 tenkinimo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimo argumentai:

9.1.       Departamentas palaiko apeliacinio skundo skyriuje „Dėl viešojo intereso ginčo teisiniame santykyje buvimo ir prokuroro pareigos jį ginti įgyvendinimo" išdėstytus argumentus.

9.2.        Realizavus 2000 m. projektą ir pagal 2002-05-30 statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)  pastačius priestatą 3ml/p, 1999 m. detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodytas esamas 56,8 % ir detaliajame plane leidžiamas 60 % užstatymo tankis viršyti nebuvo ir faktinis užstatymo tankis net sumažėjo. Taip pat nebuvo viršytas ir detaliajame plane nurodomas aukštingumas, nes priestatas 3ml/p tebuvo vieno aukšto. Atsižvelgiant į tai, priestato 3ml/p statyba nurodytų detaliojo plano sprendinių nepažeidžia. Galimai ne 2003-01-21 priėmimo naudoti aktu, o 2007-03-15 pripažinimo tinkamu naudoti aktu pagal 2000 m. projektą stikliniu stogu perdengta kiemo erdvės dalis 5-10 buvo pripažinta tinkama naudoti, kaip sudedamoji kito pastato 2Ml/p dalis, vadovaujantis matininkės V. Ch. parengta 2007-03-12 kadastrinių matavimų byla. Remiantis byloje esančiais duomenimis galima teigti, kad priestatas 3ml/p buvo pastatytas pagal 2000 m. projektą ir statybą leidžiantį dokumentą (2002-05-30 leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal 2000 m. projektą stikliniu stogu perdengta kiemo erdvės dalis, kaip sudėtinė pastato 2Ml/p dalis, galimai buvo pripažinta tinkama naudoti 2007-03-15 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Lieka neaišku, kada buvo pripažintas tinkamu naudoti pats apie 20 m2 priestatas 3ml/p, sudarytas iš 0,32 kv. m patalpos (koridoriaus) 5-11 ir 9,82 kv. m patalpos (tambūro) 5-12, (kadastrinių matavimų planas, pagrindinio ieškinio 7 priedo 132 lapas). Į bylą nepateiktas statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, kuriame būtų tiesiogiai konkrečiai įrašyta, kad pripažįstamas tinkamu naudoti priestatas 3ml/p, pastatytas pagal AB „Paminklų restauravimo institutas" 2000 m. parengtą Kiemo korpuso (duomenys neskelbtini)  atstatymo ir pritaikymo vasaros kavinei techninį projektą ir 2002-05-30 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas, kad atsakovas - statinio savininkas UAB „Senamiesčio idėjos" per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalintų savavališkos statybos padarinius, nugriaudama visą statinį 3ml/p, Nekilnojamojo turto registre identifikuotą kaip kavinė-baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkytų statybvietę Departamento lėšomis.

9.3.       Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl 2007 m. ir 2009 m. atlikto priestato 3ml/p pertvarkymo/rekonstrukcijos. Kadangi kultūros paveldo objekte atliekamiems statybos darbams yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o jis nebuvo išduotas, todėl atlikti 2007-2009 m. priestato 3ml/p pertvarkymo/rekonstrukcijos darbai galimai buvo neteisėti, o tuo atveju statyba teismo turėjo būti pripažinta savavališka.

9.4.       Ieškovas tiek pagrindiniame, tiek patikslintame ieškinyje pripažįsta, jog 2003-03-19 derinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvusio Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo A. B. ranka įrašyta rezoliucija „laikiniems sprendiniams pritariama. Darbai atlikti, todėl papildomai rengti paminklotvarkos sąlygų nereikia." teisinių pasekmių nesukėlė, nes tai nebuvo statybą ar tvarkybą leidžiantis dokumentas. Tai buvo tik tarpinis dokumentas dėl laikinųjų sprendinių, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus gauti visi reikalingi leidimai. Ši rezoliucija atliko pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir ja nebuvo įformintas baigiamas (galutinis) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimas tuo klausimu.

9.5.       Rezoliucijos panaikinimas teisinių pasekmių nesukeltų, nes net ir ieškinio tenkinimo atveju statytojo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų (ar galiojant rezoliucijai, ar ją panaikinus statyba būtų laikoma savavališka), o pats teismo procesas dėl rezoliucijos panaikinimo būtų iš esmės beprasmis, todėl viešasis interesas apgintas nebūtų. Todėl manome, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarpiniai dokumentai, konkrečiu atveju tai 2004-03-19 rezoliucija, neprilygsta statybą ar tvarkybą leidžiančiam dokumentui ir nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškinio reikalavimą dėl 2004-03-19 rezoliucijos panaikinimo pripažino nepagrįstu.

9.6.       Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Departamento specialistas nedalyvavo, kai 2007-03-15 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai stikliniu stogu perdengtas kiemas buvo pripažintas tinkamu naudoti, kaip priestatas 4Ml/p, komisijos sudėtis buvo neteisėta. Todėl ir šiuo aspektu neteisėtas jos priimtas sprendimas - 2007-03-15 aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

9.7.       Skundžiamame sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog įrengiant priestatą 4Ml/p būtų padaryta žala kultūros paveldui, nes nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. birželio 6 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau - aktas) nurodyta, jog komplekso vertingoji savybė yra: ,,teritorijos planavimo sprendiniai - planas, tūrinė¬erdvinė struktūra, kurią sudaro prie (duomenys neskelbtini)  stovintis namas ir kiemo P pusėje stovinti tvora", priestatas 4ml/p - pažymėtas kultūros paveldo objekto teritorijos plane (pridėtas prie akto), kad vertingosios savybės - plano, tūrinė-erdvinė struktūros būklė yra gera, jokie sužalojimai nenustatyti.

9.8.       Vadovaujantis Pildymo aprašo 35.2 papunkčiu, paryškintu šriftu pažymėti tik žodžiai „planas, tūrinė-erdvinė struktūra, kurią sudaro prie (duomenys neskelbtini)  stovintis namas ir kiemo P pusėje stovinti tvora", kurie nurodo statinių komplekso (duomenys neskelbtini)  vertingąją savybę, o skliausteliuose paprastu šriftu parašyti žodžiai ,,(2003 m. vidinis kiemas uždengtas stikliniu stogu;" aprašo nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos nustatytą naujadarą (stiklinį stogą), todėl šis naujadaras dėl paminėjimo akte netapo saugotina vertingąja savybe (kurios privalo būti įvardintos paryškintu šriftu) ir nesudaro pagrindo išvadai, kad jokie pažeidimai nenustatyti. Akte fiksuojama jo sudarymo metu esanti faktinė būklė, tame tarpe ir naujadarai, tačiau dėl jų paminėjimo jie netampa vertingosiomis savybėmis.

6.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti atsižvelgiant į ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei aktualią Lietuvos teismų suformuotą praktiką. Atsiliepimo argumentai:

10.1.       Atsižvelgdama į tai, kad ieškovo prašymas dėl Pažymos naikinimo buvo reiškiamas kaip išvestinis reikalavimas ir ieškinyje motyvuojamas tik tuo, jog pažyma turėtų būti naikinama „kaip atliktų neteisėtų statybos įteisinimo darbų teisinės pasekmės”, Administracija šioje byloje dėl ieškovo ieškinio reikalavimų tenkinimo prašė spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis ginčo situacijai aktualiomis teisės aktų nuostatomis

10.2.       Administracija sutinka su pirmos instancijos teismo priimtu skundžiamu sprendimu tuo aspektu, jog atmetus ieškinio reikalavimus dėl 2004 m. kovo 19 d. rezoliucijos, 2003 m. sausio 21 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 2007-03-15 Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (duomenys neskelbtini)  panaikinimo, atitinkamai negalėjo būti tenkinamas ir reikalavimas dėl Pažymos panaikinimo.

10.3.       Kadangi apeliaciniame skunde papildomų argumentų, susijusių su konkrečiai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu šioje byloje reikšto reikalavimo dėl Pažymos panaikinimo vertinimu, nėra pateikta, Administracija prašo dėl apelianto pateikto apeliacinio skundo tenkinimo spręsti atsižvelgiant į ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus bei aktualią Lietuvos teismų suformuotą praktiką.

7.       Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

11.1.       Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, nes ieškovo teiginiai apie viešojo intereso pažeidimą tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde yra deklaratyvūs. Pažymi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 2 p. pažeidimas neįrodytas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 2 p. pažeidimas neįrodytas, VSAR pažeidimas neįrodytas, Vilniaus senamiesčio, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, vertingųjų savybių pažeidimas neįrodytas, Teiginiai apie statinių komplekso (namo ir tvoros) vertingųjų savybių - plano, tūrinės-erdvinės struktūros pažeidimą neatitinka tikrovės. Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad apie priestatų statybą institucijoms buvo žinoma nuo 2003 m.

11.2.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 str. l d. įtvirtintą naikinamąjį terminą. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo netaikyti ABTĮ 30 str. l d. nustatyto naikinamojo 10 metų termino, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo.

11.3.       Šioje byloje skundžiamų administracinių aktų atžvilgiu yra taikytinas naikinamasis terminas, nėra pagrindo remtis tokio termino taikymo išimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė.

11.4.       Konstatavus, kad byloje neegzistuoja viešojo intereso pažeidimas, o taip pat, kad yra praleistas naikinamasis terminas ginčyti priestatų pripažinimo tinkamais naudoti aktus, Ieškovo argumentai dėl tariamo priestatų statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti aktų neteisėtumo bei padarinių šalinimo yra nereikšmingi.

11.5.       Pirmosios instancijos teismui atmetus reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, reikalavimai dėl sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo buvo atmesti kaip išvestiniai. Visgi ieškovas apeliaciniame skunde pasisako dėl sandorio negaliojimo ir restitucijos taikymo. SEB banko nuomone, dėl anksčiau nurodytų priežasčių pagrįstai atmetus ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, argumentai sandorio panaikinimo ir restitucijos taikymo klausimų nagrinėjimas neturi prasmės.

11.6.       Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad SEB banką dalyje posėdžių atstovavo du teisininkai. Visuose teismo posėdžiuose SEB banką atstovavo tik vienas atstovas - advokatas D. J.. Galbūt ieškovą klaidino ta aplinkybė, kad SEB banko procesiniuose dokumentuose būdavo nurodomi du atstovai, tačiau tai nepaneigia objektyvaus fakto, kad posėdžiuose SEB banką atstovavo tik vienas teisininkas. Todėl nėra jokio pagrindo mažinti SEB bankui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ir procesiniai dokumentai buvo rengiami vieno atstovo, jokios teisinės paslaugos, suteiktos šioje byloje atstovaujant SEB banką, nebuvo dubliuojamos dviejų ar daugiau teisininkų. nagrinėjama byla buvo itin sudėtinga tiek dėl savo medžiagos apimties, tiek dėl byloje keliamų teisinių klausimų gausos ir sudėtingumo. Byla buvo nagrinėjama net keliuose posėdžiuose, todėl SEB banko patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis laikytinas visiškai pagrįstu ir protingu. SEB bankas savo prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė pakankamus duomenis ir pateikė įrodymus tam, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas galėtų būti įvertintas. Todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl SEB banko prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. SEB bankas savo prašymuose nurodė konkrečias paslaugas, už kurių teikimą buvo išrašytos atitinkamos sąskaitos. Kartu su prašymais SEB bankas pateikė pačias sąskaitas ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

8.       Byloje kilo ginčas dėl prokuratūros teisės ginti viešąjį interesą apskundžiant administracinius aktus ir prašant juos panaikinti, dėl termino (ne)praleidimo, dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, žalos atlyginimo.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

9.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra viešojo intereso, apeliantas argumentuoja, kad priešingai nei teigia teismas, aplinkybės, kad ginčo objektai yra Vilniaus senamiestyje ir kad tokioje teritorijoje esančių statinių naudojimui teisės aktais yra nustatytas ypatingas teisinis režimas, kaip tik ir sudaro sąlygas spręsti, kad statybos darbai, kurie yra vykdomi Vilniaus senamiestyje ir atliekami nesilaikant galiojančių teisės aktų reikalavimų arba savavališkai atlikti statybos darbai ir su tuo susijęs ieškovo reikalavimas pašalinti savavališkos statybos teisinius padarinius, yra viešojo intereso turinį sudarančios aplinkybės. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka.

10.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje pažymėta, kad viešuoju interesu yra laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei; kad pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005-07-08 nutarime taip pat konstatavo, kad kultūros paminklų bei vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021, be kita ko, pažymėjo, kad neteisėtai deklaruojant statybą, neturint statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę vykdyti statybas, bei nepateikiant kitų privalomų pateikti dokumentų yra pažeidžiamos ne tik statybą reglamentuojančios teisės normos, bet ir viešasis interesas.

11.       Kaip byloje nustatyta, pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurių šioje byloje yra kilęs ginčas, patenka į kultūros paveldo vietovę - Vilniaus senamiestį. Vilniaus senamiestis, kaip unikali kultūriniu bei architektūros požiūriu vieta, yra įtraukta į UNESCO saugomo paveldo sąrašą, šiai teritorijai yra taikomas ypatingas teisinis režimas, įtvirtintas teisės aktuose, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra viešojo intereso.

12.       Byloje taip pat keliamas klausimas, ar kreipiantis į teismą, nebuvo pažeisti imperatyvūs ieškinio senaties ir administracinių aktų apskundimo terminai, nes skundžiami administraciniai aktai, priimti atitinkamai 2003 m., 2004 m. bei 2007 m.

13.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinių aktų ginčijimui taikomi ne ieškinio senaties terminai, o ABTĮ nuostatos, o ypač tai, kad skundo, pareiškimo padavimo, konkrečiu atveju ieškinio, termino negalima atnaujinti, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Teismo vertinimu, neegzistuoja išimtis, leidžianti šį terminą atnaujinti, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

14.       Apeliantė teigia, kad byloje ieškovo pateikti argumentai bei nustatytos bylos aplinkybės leido teismui spręsti, jog egzistuoja atitinkamos aplinkybės, leidžiančios 10 metų naikinamąjį terminą administraciniams aktams apskųsti, atnaujinti. Apelianto argumentai atmestini.

15.       Pažymėtina, kad, nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai ABTĮ redakcijai, visi administracinių bylų procesai, kurie buvo pradėti po šio įstatymo įsigaliojimo, vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka, taikant ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dešimties metų administracinių aktų apskundimo teisme terminą, nepriklausomai nuo to, kad šis terminas jau yra pasibaigęs dar iki naujos minėto įstatymo redakcijos įsigaliojimo, t. y. tuo metu, kai įstatymų leidėjas dar nebuvo dešimties metų termino priskyręs prie naikinamųjų terminų (žr. 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimą ir įgyvendinimą apibrėžiančias 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio nuostatas) (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-551-261/2017; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-1062/2020 ir kt.)

16.       ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

18.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1029-1062/2017). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

19.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakant dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pažymima, kad įstatymų leidėjas šioje teisės normoje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suteikė pirmenybę teisinių santykių stabilumui, nebeleisdamas apskųsti teismui teisės akto ar veiksmo, nuo kurių priėmimo ar atlikimo praėjo daugiau nei dešimt metų. Vienintelė įstatymų leidėjo įtvirtinta išimtis – nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymas. Iki tol galioję teisės aktai nenustatė konkretaus procesinio termino, kuriam pasibaigus asmuo nebegalėtų ginčyti teisės akto ar veiksmo, ir paliko tokius klausimus spręsti bylą nagrinėjančio teismo nuožiūra. Tačiau teismai, spręsdami skundo padavimo terminų atnaujinimo klausimus, ir iki tol atsižvelgdavo į skundu (prašymu) ginamų vertybių ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-808-552/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-520/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas minėtą teisės aiškinimą dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, sprendė, kad tam tikrose bylose (konkrečiu atveju buvo ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė) gali būti pripažįstama, jog administracinis sprendimas turėtų būti naikinamas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).

20.       ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus negali būti atnaujinamas administracinio sprendimo apskundimo teismui terminas – dešimt metų nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo. Asmeniui su skundu kreipiantis į administracinį teismą dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikomas kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Akcentuotina, kad minėto naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

21.       Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad gali būti nustatomos šio naikinamojo termino taikymo išimtys, tačiau ieškovai nenurodė, o ir nagrinėjamoje byloje nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo ar dėl kitų išskirtinių aplinkybių būtų neteisinga taikyti proceso teisės normose (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje) nustatytą naikinamąjį terminą, tai yra, nagrinėjamu atveju nenustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, taip pat ginčijami klausimai nesusiję su valstybės turtu.

22.       Kaip byloje nustatyta, ieškovo ieškiniu skundžiami 2003, 2004 ir 2007 m. priimti administraciniai aktai, t. y. priimti prieš 14-18 metų iki ieškinio pateikimo, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra praleidusi imperatyvų terminą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl administracinių aktų teisėtumo ir toks praleistas minėtas apskundimo terminas neatnaujinamas, nes tai prieštarautų ABTĮ 30 straipsnyje įtvirtintam imperatyvui ir suformuotai teismų praktikai bei pažeistų teisinių santykių stabilumo pusiausvyrą, ir pagrįstai vadovaudamasis nurodytais pagrindais ieškovo ieškinį atmetė.

23.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei praleidus naikinamąjį terminą skundžiamų administracinių aktų teisėtumas nebegali būti nagrinėjamas ir administraciniai aktai nebegali būti panaikinami, nėra pagrindo nagrinėti ir tenkinti ir kitų ieškinio reikalavimų, todėl pasisakyti tik dėl kitų ieškovo reikalavimų nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

24.       Apeliantė argumentuoja, kad atsakovui UAB „Senamiesčio idėjos“ atstovavo trys teisininkai, dalyje posėdžių trečiajam suinteresuotam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB „SEB bankui“ atstovavo du teisininkai. Tai lėmė ir ženkliai didesnių išlaidų susidarymą, nors tam pagrįsto būtinumo nebuvo. Teismas neįvertino, kad nurodytiems asmenims atstovaujančios advokatų kontoros deklaruoja atstovaujančios asmenims specifinėje teisinėje teritorijų planavimo ir statybų srityje, kurioje jie turi didelę teisinę patirtį, todėl pasirengimas bylai nesudaro išimtinių pastangų susipažinti su teisine baze ar naujausia teismų praktika. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą Nr. IR-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. lR- 85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo" (toliau - Rekomendacijos) yra įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl užmokesčio dydžio, t. y. nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Teismas priteisdamas užmokestį neatsižvelgė, jog vienas iš ieškinio reikalavimų dėl restitucijos taikymo buvo susijęs su atsakovo UAB „Senamiesčio idėjos“, kuriam priteistos bylinėjimosi išlaidos, interesų gynimu. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad pagal Rekomendacijų 4 punktą, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Teismas nesivadovavo Rekomendacijų 7 punkto nuostata, kad priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Sprendžiant dėl užmokesčio atsakovams (duomenys neskelbtini)  priteisimo, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsiliepimų turinys buvo identiškas, atsakovams atstovavo vienas ir tas pats teisininkas, kad argumentus teikė apibendrintai, todėl darytina išvada, kad išlaidos teismo buvo nepagrįstai individualizuotos pagal kiekvieną konkretų asmenų. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka iš dalies.

25.       Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė (duomenys neskelbtini)  patyrė 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. rugsėjo 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas (duomenys neskelbtini)  500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. rugsėjo 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 21 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas (duomenys neskelbtini)  500,00 Eur bylinėjimos išlaidų (2021 m. rugsėjo 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)  pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė (duomenys neskelbtini)  500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2021 m. rugsėjo 14 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors , kaip teigia ieškovas, atsakovus atstovavo tas pats teisininkas, tačiau pažymėtina, kad nurodytos už teisines paslaugas sumos yra žymiai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti mokėtini advokatams dydžiai už pateiktus procesinius dokumentus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovams (duomenys neskelbtini)  sumažinti nėra pagrindo.

26.       Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 14 816,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ bylos nagrinėjimo metu patyrė iš viso 37 036,72 bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laikė 31 988,60 Eur dydžio išlaidas.

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo mažinti atsakovui UAB „Senamiesčio idėjos“ ir AB „SEB bankui“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio motyvuojant tuo, kad byloje juos atstovavo patyrę atstovai. Nagrinėjama byla buvo sudėtinga, didelės apimties, buvo nagrinėjama daug klausimų, dėl kurių atsakovai/tretieji asmenys turėjo pasisakyti, procesinių dokumentų apimtis didelės, byla nagrinėta keliuose posėdžiuose, taigi akivaizdu, kad tokių procesinių dokumentų surašymas reikalauja daug laiko sąnaudų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tiek UAB „Senamiesčio idėjos“, tiek  AB „SEB bankui“ byloje atstovavo keli atstovai (atstovavimas suprantamas ne tik kaip dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet kaip ir procesinių dokumentų ruošimas), vertintina, kad kelių atstovų dalyvavimas šioje byloje pernelyg padidino bylinėjimosi kaštus, todėl yra pagrindas UAB „Senamiesčio idėjos“ ir AB „SEB bankui“ priteistas bylinėjimosi išlaidas mažinti 50 proc. Dėl nurodytų aplinkybių teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, priteistų bylinėjimosi išlaidų suma UAB „Senamiesčio idėjos“ mažintina nuo 31 988,60 Eur iki 15 994,30 Eur, AB „SEB bankui“ priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 14 816,47 Eur iki 7 408,24 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

28.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30.       Nustatyta, kad atsakovė UAB „Senamiesčio idėjos“ patyrė 3 271,84 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas V. G. 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, AB „SEB bankas“ patyrė 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

31.       Atsižvelgiant į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nagrinėjamu atveju maksimali priteistina teisinės pagalbos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą suma 2 314,65 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui V. G. priteistina 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, UAB „Senamiesčio idėjos“ priteistina 2 314,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų, AB „SEB bankas“ priteistina 2 314,65 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.

         Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

         Sumažinti UAB „Senamiesčio idėjos“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 31 988,60 Eur iki 15 994,30 Eur.

         Sumažinti AB „SEB bankui“ priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 14 816,47 Eur iki 7 408,24 Eur.

         Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

         Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

         Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320, 2 314,65 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio idėjos“, į. k. 305316368, naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

         Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, į. k. 288603320,  2 314,65 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens akcinės bendrovės „SEB bankas“, į. k. 112021238, naudai, šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.

Teisėjai                                        Irma Čuchraj

                                        Erika Misiūnienė

Almantas Padvelskis