Civilinė byla Nr. e2T-84-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00074-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.6.4.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, suinteresuotas asmuo – G. O..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs prašymą,

n u s t a t ė:

1. Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismas 2011 m. vasario 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3F 1279/10, nusprendė patvirtinti pareiškėjos A. O. ir suinteresuoto asmens G. O. susitarimą, pagal kurį:
1. G. O. įsipareigojo nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. kas mėnesį teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. O., gimusiam 2001 m. rugpjūčio 29 d., kurio dydis 40 proc. nuo galiojančio minimalaus atlygio pagal Diusedorfo lentelę konkrečiai amžiaus grupei, bei nepilnamečiui sūnui A. O., gimusiam 2010 m. sausio 4 d., kurio dydis taip pat sudaro 40 proc. nuo galiojančio minimalaus atlygio pagal Diusedorfo lentelę konkrečiai amžiaus grupei, iš viso mokėti 195 Eur sumą iki 2011 m. balandžio 30 d. imtinai.
2. G. O. įsipareigojo nuo 2011 m. gegužės 1 d. padidinti nepilnamečiams vaikams mokamą išlaikymą iki 100 proc. nuo galiojančio minimalaus atlygio pagal Diuseldorfo lentelę konkrečiai amžiaus grupei.
3. Šalys sutarė, kad išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį iki 2011 m. vasario 28 d. bus sumokėtas Aukščiausiajam administraciniam teismui, o nuo 2011 m. kovo 21 d. nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas bus mokamas A. O..
2. Pareiškėja A. O. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
3. Prašyme pareiškėja nurodė, kad nepilnamečių vaikų tėvas G. O. geranoriškai nevykdo Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismo sprendimo, neteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo, todėl būtina šį teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje, kur yra G. O. nuolatinė gyvenamoji vieta. Nors Vokietijos Federacinė Respublika yra Europos Sąjungos valstybė, tačiau prašomas pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimas priimtas iki Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 įsigaliojimo, todėl šio teismo sprendimo vykdymui Lietuvos Respublikoje būtina taikyti pripažinimo vykdytinu Lietuvos Respublikoje procedūrą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis šios civilinės bylos nagrinėjimui, 2017 m. spalio 3 d. pareiškėjos prašyme nurodytu adresu (Pašyšių k., Juknaičių sen., Šilutės r. sav.) registruota pašto siunta išsiuntė suinteresuotam asmeniui G. O. pareiškėjos prašymą su priedais, pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, siūlymą pateikti motyvuotą rašytinį atsiliepimą į prašymą bei įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (b. l. 57). Teismo procesiniai dokumentai, išsiųsti suinteresuotam asmeniui pareiškėjos prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteikti (b. l. 58). 2017 m. spalio 13 d. teismo procesiniai dokumentai registruota pašto siunta pakartotinai buvo išsiųsti suinteresuotam asmeniui G. O. jo darbo vietos adresu (IĮ A. G. autotransporto įmonė, Jūrininkų per. 27, Klaipėda) bei pastarajam įteikti 2017 m. spalio 16 d.
5. Suinteresuotas asmuo G. O. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą bei įrodymų, patvirtinančių prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimo (ne)pripažinimo pagrindus, todėl Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas sprendžiamas remiantis pareiškėjos pateiktais duomenimis ir dokumentais.

Prašymas tenkintinas

6. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Be to, prašymas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.
7. Išlaikymo prievolių, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, nagrinėjimo procedūrą reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr. 4/2009) nuostatos. Prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 4/2009 minėtus klausimus reglamentavo 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001).
8. Reglamento Nr. 4/2009 44 antraštinėje dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamentas Nr. 44/2001, pakeičiant to reglamento nuostatas, taikytinas išlaikymo prievolėms. Atsižvelgdamos į Reglamento Nr. 4/2009 pereinamojo laikotarpio nuostatas, valstybės narės nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos išlaikymo prievolių srityje turėtų taikyti ne Reglamento Nr. 44/2001 nuostatas, o Reglamento Nr. 4/2009 nuostatas dėl jurisdikcijos, teismų sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo bei teisinės pagalbos (preambulės 44 punktas). Pagal Reglamento Nr. 4/2009 76 straipsnio 1 pastraipą šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Reglamentas Nr. 4/2009 šiame leidinyje buvo paskelbtas 2009 m. sausio 10 d.
9. Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtas Protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (toliau – 2007 m. Hagos protokolas).
10. Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas (visos ES valstybės narės, išskyrus Daniją bei Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę).
11. Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnis taikomas teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas (Danija bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė).
12. Tuo tarpu Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 3 skirsnis taikomas visiems teismo sprendimams (Reglamento Nr. 4/2009 16 straipsnis).
13. Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnio, reglamentuojančio teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, esmė – exequatur procedūros panaikinimas: teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje vyksta be jokios specialios procedūros ir nesuteikiant jokios galimybės ginčyti jo pripažinimą, o jo vykdymas kitoje valstybėje narėje vyksta, nereikalaujant jo paskelbti vykdytinu. Tuo tarpu pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnį, reglamentuojantį teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. Hagos protokolas, pripažinimą, vykdytinumą ir vykdymą, išlieka teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūra bei galimybė kreiptis į teismą dėl jo pripažinimo ar nepripažinimo.
14. Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio, įtvirtinančio pereinamojo laikotarpio nuostatas, 1 dalyje nustatyta bendroji reglamento taikymo laike taisyklė, nustatanti lex retro non agit (įstatymas atgal neveikia) principą. Aptariama norma nustato, kad šis reglamentas taikomas tik po jo taikymo pradžios dienos iškeltoms byloms, patvirtintiems ar sudarytiems teisminiams susitarimams ir parengtiems autentiškiems dokumentams, laikantis šio straipsnio 2 ir 3 dalių..
15. Šio reglamento taikymo pradžios momentas įtvirtintas reglamento 76 straipsnio 2 pastraipoje, pagal kurį jis taikomas nuo 2011 m. birželio 18 d., jei tą dieną Bendrijoje jau bus pradėtas taikyti 2007 m. Hagos protokolas. 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos Sprendimo, kuriuo Europos Bendrija sudarė 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (Nr. 2009/941/EB), 4 straipsnyje nustatyta, kad 2007 m. Hagos protokolo taisyklės laikinai taikomos, nepažeidžiant šio sprendimo 4 straipsnio, nuo 2011 m. birželio 18 d., kai pradedamas taikyti Reglamentas (EB) Nr. 4/2009, jei 2007 m. Hagos protokolas neįsigalios iki to laiko. Taigi, darytina išvada, jog Reglamentas Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolas yra glaudžiai susiję, kadangi minėto reglamento taikymo pradžia, pagal jo 76 straipsnį yra susieta su 2007 m. Hagos protokolo taikymo Europos Bendrijoje pradžia.
16. Reglamentas Nr. 4/2009 reglamentuoja tarptautinės jurisdikcijos klausimus išlaikymo prievolių srityje, o 2007 m. Hagos protokolas – taikytinos teisės klausimus. Abiem šiais teisės aktais sinchronizuojamas aptariamos srities teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje, taigi tais atvejais, kai atitinkamos valstybės narės teismas nustato jurisdikciją pagal Reglamento Nr. 4/2009 nuostatas, o taikytiną teisę pagal 2007 m. Hagos protokolo nuostatas, tokiame teismo procese priimti sprendimai kitose valstybėse narėse pripažįstami ir leidžiami vykdyti supaprastinta tvarka – pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnį.
17. Tai reiškia, jog be exequatur procedūros pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 1 skirsnį vykdomi tik Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai, priimti bylose, iškeltose po Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios dienos.
18. Reglamento Nr. 4/2009 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos minėtos bendros taisyklės lex retro non agit išimtys:
1. Pagal 75 straipsnio 2 dalies a) punktą Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taikomi anksčiau, nei šio reglamento taikymo pradžios diena, valstybėse narėse priimtiems teismo sprendimams, dėl kurių prašymas pripažinti ir paskelbti juos vykdytinais buvo pateiktas po tos dienos.
2. Pagal 75 straipsnio 2 dalies b) punktą Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsniai taip pat taikomi teismo sprendimams, priimtiems po šio reglamento taikymo pradžios dienos, procesuose, pradėtuose iki tos dienos, tiek, kiek tokie teismo sprendimai patenka į Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo sritį pripažinimo ir vykdymo tikslais.
19. Taigi sprendžiant klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo, net tuo atveju, kai prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo kilmės valstybė yra prisijungusi prie 2007 m. Hagos protokolo, tačiau sprendimas priimtas iki Reglamento Nr. 4/2009 ir 2007 m. Hagos protokolo taikymo pradžios (2011 m. birželio 18 d.), šio teismo sprendimo pripažinimui turi būti taikomas toks pat teisinis režimas, koks yra taikomas Europos Sąjungos valstybių narių, kurioms 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas, teismų sprendimų dėl išlaikymo pripažinimui – tokie teismų sprendimai pripažįstami pagal Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriaus 2 skirsnyje nustatytas exequatur taisykles (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2T-48/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-563-916/2016)
20. Remdamasis šia išvada, teismas sprendžia, jog Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo pripažinimui ir leidimui vykdyti Lietuvos Respublikoje turi būti taikomos Reglamento 4/2009 IV skyriaus 2 ir 3 skirsnių nuostatos.
21. Pagal Reglamento Nr. 4/2009 28 straipsnio 1 dalį, prie prašymo dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje priimto teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pridedami šie dokumentai: a) teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jos autentiškumui nustatyti; b) teismo sprendimo išrašas, išduotas kilmės teismo, naudojant II priede pateiktą formą, nedarant poveikio 29 straipsnio taikymui; c) kai būtina, b punkte nurodytos formos turinio transliteracija arba vertimas raštu į vykdymo valstybės narės valstybinę kalbą arba, jei ta valstybė narė turi kelias valstybines kalbas, į tos vietos, kurioje pateiktas prašymas, teismo procese vartojamą valstybinę kalbą arba vieną iš vartojamų valstybinių kalbų, laikantis tos valstybės narės teisės, arba į kitą kalbą, kurią vykdymo valstybė narė nurodė kaip priimtiną.
22. Pareiškėja kartu su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą pateikė prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimo patvirtintą kopiją ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 3-7, 8-13), Reglamento Nr. 4/2009 II priedo užpildytą formą, duomenis apie suinteresuoto asmens G. O. gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (b. l. 13).
23. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus, konstatuoja, kad formaliai pareiškėja pateikė visus procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Reglamento Nr. 4/2009 inicijavimui reikalingus dokumentus.
24. Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas nepripažįstamas: a) jei toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai. Atitikimo viešajai tvarkai tikrinimas, negali būti taikomas taisyklėms dėl jurisdikcijos; b) kai jis priimtas atsakovui nedalyvavus teismo procese, jei atsakovui bylos iškėlimo dokumentas arba lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas tinkamu laiku ir tokiu būdu, kad jis galėtų pasiruošti gynybai, išskyrus atvejus, kai jis neužginčijo teismo sprendimo tada, kai buvo įmanoma tai padaryti; c) jei jis nesuderinamas su valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti, priimtu teismo sprendimu dėl tų pačių šalių ginčo; d) jei jis yra nesuderinamas su ankstesniu teismo sprendimu, priimtu kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, dėl tuo pačiu ieškinio pagrindu tų pačių šalių iškeltos bylos, jeigu ankstesnis teismo sprendimas atitinka būtinas pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti.
25. Kaip minėta, pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimą, kuriuo patvirtintas jos ir suinteresuoto asmens G. O. susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. O., gimusiam 2001 m. rugpjūčio 29 d., ir A. O., gimusiam 2010 m. sausio 4 d., teikimo. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto užsienio valstybės teismo sprendimo, suinteresuotas asmuo G. O. buvo tinkamai informuotas apie prieš jį užsienio valstybėje vykstantį teismo procesą, aktyviai pats ir dalyvaujant jo atstovui dalyvavo teisminiame procese, buvo tinkamai informuotas apie prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje sprendimo priėmimą.
26. Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas.
27. Teismas, pasisakydamas dėl prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimo (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje nacionalinė viešoji tvarka aiškintina tarptautinės viešosios tvarkos kontekste. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, jog viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).
28. Teismo vertinimu, prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo sprendimas atitinka pagrindinį viešosios tvarkos tikslą – tiesiogiai susijęs su nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintas priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaikų poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei jų plėtrai ir užkirsti kelią vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimams. Taigi, minėto užsienio teismo sprendimo pripažinimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai.
29. Teismui nenustačius Reglamento Nr. 4/2009 24 straipsnio įtvirtintų užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, pareiškėjos prašymas tenkinamas – Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3F 1279/10, pripažįstamas bei vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 24 straipsniu,

n u t a r i a:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos Federacinės Respublikos A. E. teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3F 1279/10, kuriuo patvirtintas pareiškėjos A. O. ir suinteresuoto asmens G. O. susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams R. O., gimusiam 2001 m. rugpjūčio 29 d., ir A. O., gimusiam 2010 m. sausio 4 d., teikimo.

              Teisėjas                                                                                                                Artūras Driukas