Civilinė byla Nr. 2S-748-259/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19474-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.16.;3.1.7.6.;3.2.8.3.;3.3.2.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno Kalniečių poliklinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme 2016 m. spalio 6 d. priimtas ieškovo K. P. ieškinys atsakovei VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikai, kuriame ieškovas prašė priteisti iš atsakovės kompensaciją, sudarančią 278,03 Eur, nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., tai yra nuo darbingumo lygio nustatymo dienos iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. mokamą kas mėnesį; 769,01 Eur turtinei ir 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, taip pat priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1028,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
3. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad 2013 m. vasario 18 d. ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 4 910 Lt dydžio nuostolius (negautas pajamas) už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. vasario 17 d. ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. nusprendė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui K. P. iš atsakovės VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir  295,57 Lt nuostolių atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.
4. Teismas nurodė, kad jei dėl sveikatos sužalojimo patirta žala priteisiama konkrečia vienkartine pinigų suma, laikoma, kad nukentėjusio asmens patirta žala yra išsamiai įvertinta bei visiškai atlyginta, todėl, net ir pablogėjus nukentėjusio asmens sveikatos būklei, jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl papildomų išlaidų atlyginimo (CK 6.283 straipsnio 3 dalis).
5. Teismas konstatavo, jog Kauno apygardos teismui 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovui priteisus turtinę žalą konkrečia vienkartine pinigų suma bei neturtinę žalą, 2016 m. rugsėjo 29 d. teismui pateiktas ieškinys laikytinas tapačiu 2013 m. vasario 18 d. teismui pateiktam ieškiniui. Todėl teismas sprendė, kad ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko jau išspręstas, dėl ko iškelta civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.
6. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priteisė iš ieškovo 1028,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atsakovei. Teismo nuomone, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso. Ieškovas, teikdamas tapatų ieškinį, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Todėl teismas sprendė, kad nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teismas, atsakovė pagrįstai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovas K. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi nutraukė bylą, nesant tam teisinio pagrindo. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-153-413/2014 priteisė ieškovui iš atsakovės 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimu, 295,57 Lt nuostolių atlyginimą, tačiau nebuvo pasisakyta dėl periodinės kompensacijos dėl prarastų ieškovo pajamų. Iki sveikatos sužalojimo asmuo gali turėti įvairaus pobūdžio pajamų, kurių, sužalojus sveikatą, jis gali visiškai ar iš dalies netekti. Įstatymas neriboja negautų pajamų, kaip žalos atlyginimo, priteisimo tam tikra pajamų rūšimi, todėl, taikant CK 6.283 straipsnio 2 dalį, iš kaltojo dėl sveikatos sužalojimo asmens esant ir kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms gali būti priteisiamos nukentėjusiojo negautos pajamos, kurias asmuo gaudavo tiek iš darbo, tiek iš kitokio pobūdžio teisinių santykių.
2. Teismas nepagrįstai ieškovo 2016 m. rugsėjo 19 d. ieškinį laikė tapačiu 2013 m. vasario 18 d. teismui pateiktam ieškiniui. Šiuo atveju 2013-2014 metais nagrinėjant civilinę bylą ginčas vyko tarp tų pačių šalių, bet ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Teisės aktuose nėra draudimo asmeniui pirmiausia reikšti reikalavimą priteisti vienos rūšies negautas pajamas, o vėliau reikalauti priteisti kitos rūšies negautas pajamas, išskyrus, jeigu iš asmens procesinio elgesio aiškiai matyti, kad ankstesnis pareikštas ieškinys apėmė visą jo patirtą ir prašomą priteisti žalą. Teisme išsprendus žalos, kurią sudaro vienos rūšies negautos pajamos, atlyginimo klausimą, nepriklausomai nuo to, ar žalos atlyginimas priteisiamas periodine kompensacija, ar vienkartine pinigų suma, nukentėjusiam asmeniui nėra apribojama galimybė teisme reikalauti priteisti kitos rūšies negautas pajamas, jei ginčas dėl jų priteisimo neišspręstas.
3. Skundžiama nutartimi atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka protingumo, sąžiningumo principų, numatytų LR CPK. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, kuris nėra tapatus 2013 metais teiktam ieškiniui, nesiekė piktnaudžiauti procesine padėtimi. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, t. y. jis negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, jam yra teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinė byla pagal ieškovo pakartotinai dėl žalos atlyginimo pareikštą ieškinį nutrauktina. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovas kėlė teisinį ginčą, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimu. Šiuo atveju ieškinyje nenurodoma, kad ieškovas neteko kažkokių kitų konkrečių pajamų, kurių priteisimo klausimas nebuvo nagrinėtas minėtu sprendimu. Todėl nėra pagrindo teigti, jog naujo ieškinio dalykas yra kitoks, nei jau išnagrinėtoje byloje, kurioje priimtas sprendimas.
2. Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovui priteisė vienkartinę išmoką (žalos atlyginimą) už 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykio darbo metu patirtus nežymius sveikatos sužalojimus, todėl, remiantis CK 6.283 straipsnio 3 dalimi, ieškovui pakartotinai negali būti išmokama jokia tariamai patirta žala, net jei ir ieškovas įrodytų, kad jo sveikatos pablogėjimas yra priežastiniame ryšyje su įvykiu.
3. Teismas, gavęs pakartotinį ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, turėjo jį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kadangi ieškinys jau buvo priimtas ir civilinė byla iškelta, teismas pagrįstai ją nutraukė (CPK 293 str. 3 p.).

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas (ieškovas) Kauno apygardos teismui 2017 m. sausio 26 d. (teisme gauti 2017 m. sausio 31 d., reg. Nr. E1-4315) pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo, kartu su juo pateikdamas 2012-06-05 darbo sutarties, nelaimingo atsitikimo darbe 2012-10-01 akto Nr. 890 S(3.3), neįgaliojo pažymėjimo kopijas, taip pat teismo nutarčių, ieškinių, prašymų, skundų kopijas (t. 2, b. l. 172-254). Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, jog apeliantas neargumentuoja, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, be to, iš atskirojo skundo turinio nenustatytos priežastys, sąlygojusios negalėjimą tokių įrodymų gavimu pasirūpinti sprendžiant aktualų ieškovui klausimą pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, apelianto prie prašymo pateiktos tik įvairių dokumentų kopijos, kurios nėra įstatymo numatyta tvarka patvirtintos dokumentą išdavusių asmenų, be to, prie prašymo pridėtų apelianto įvardintų kaip prašymų (ieškinių), skundų kopijos yra adresuoti Kauno apylinkės teismui, o dalis jų yra ir besikartojantys su jau esamais apeliacinės instancijos teismui pateiktoje civilinės bylos medžiagoje, todėl nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos naujus įrodymus ir jų nevertina (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo esmės

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, jog 2016 m. rugsėjo 29 d. teismui pateiktas ieškinys laikytinas tapačiu ieškovo 2013 m. vasario 18 d. teismui pateiktam ieškiniui, kurį Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu iš dalies patenkino ir priteisė ieškovui turtinę žalą konkrečia vienkartine pinigų suma bei neturtinę žalą.
12. Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 str. 4 d.). CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2009; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Minėtose nutartyse kasacinis teismas pabrėžė ir tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu bei atsižvelgęs į teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo, iš esmės pritaria apelianto pozicijai, kad nagrinėjamoje byloje 2016 m. rugsėjo 29 d. teismui pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu 2013 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismui pateiktam ieškiniui (civilinės bylos Nr. 2-605-894/2013), kadangi skiriasi šių ieškinių pagrindas ir dalykas.
15. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimu  užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2A-153-412/2014 (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-605-894/2013) ieškovas K. P. 2013 m. vasario 18 d. pareikštu ieškiniu, ir jį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Kauno Kalniečių poliklinika 4910 Lt dydžio nuostolius (negautas pajamas) laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2013 m. vasario 17 d. ir 15000 Lt neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad 2012 m. birželio 5 d. tarp šalių sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu ieškovas įsidarbino pas atsakovę ūkio skyriuje, remontininku. 2012 m. rugpjūčio 31 d. darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas, dirbdamas maždaug 3 metrų aukštyje, nukrito nuo pastolių ir susižalojo, kurį laiką buvo nedarbingas. Atsakovei pradėjus tyrimą dėl šio nelaimingo atsitikimo, 2012 m. spalio 1 d. buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 24 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies - priteisė ieškovui iš atsakovės 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 295 Lt nuostolių atlyginimo. Šiuo sprendimu ieškovui priteistos turtinės žalos dydį sudarė jo negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu už dešimt darbo dienų (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki  2012 m. rugsėjo 14 d.), teisėjų kolegijai atsižvelgiant, be kita ko, į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovo darbingumo lygis nenukentėjo, t. y. nustatytą 100 proc. darbingumą. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas K. P. 2016 m. rugsėjo 26 d. ieškiniu, kuris teisme buvo priimtas 2016 m. spalio 6 d. rezoliucija, prašo teismo priteisti iš atsakovės kompensaciją, sudarančią 278,03 Eur, nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., tai yra nuo darbingumo lygio nustatymo dienos iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. mokamą kas mėnesį; 769,01 Eur turtinei ir 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Įvertinęs pareikštus reikalavimus, ginčo šalis ir ieškinio pagrindą, apeliacinės instancijos sprendžia, kad abiejose bylose ieškiniai nėra tapatūs. Nors abiejose bylose ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.283 straipsnio nuostatas, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad dėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe jo sveikata nuolat blogėjo, dėl to paties įvykio 2016 m. rugpjūčio 4 d. jam nustatytas dalinai netektas darbingumas (darbingumo lygis 80 proc.) ir jis dėl to patyrė papildomą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas savo tariamai patirtą turtinę žalą vertina kaip negautas pajamas dėl sumažėjusio darbingumo, todėl prašo priteisti po 278,03 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtent nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., tai yra nuo darbingumo lygio nustatymo dienos iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kaip minėta, vertinant ieškinių tapatumą reikšminga yra nustatyti ne teisinio, o faktinio ieškinio pagrindo, t. y. faktinių aplinkybių pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškovo reikalavimai, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovo teisių gynimo būdą, nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių ginčijimas. Ieškovo netekto darbingumo lygio nustatymas yra nauja aplinkybė, kuri galėtų būti naujo teisminio proceso dalyku.

8. Pažymėtina, jog negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurių asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Nors teismų praktikoje pirmiausia orientuojamasi į realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat vertinama ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarasta ar sumažėjusi galimybė gauti atitinkamas pajamas ateityje, net jei iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis nedirbo ir negavo jokių pajamų. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Todėl pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje K. P. pareikštas ieškinys nėra tapatus anksčiau išnagrinėtam ieškiniui dėl žalos atlyginimo, nes Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendime pasisakydamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, vertino šios žalos nustatymo kriterijus, bei priteisė ieškovui nors ir vienkartinę negautų pajamų kompensaciją, tačiau tik jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki  2012 m. rugsėjo 14 d. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas priteisti su darbo santykiais susijusias negautas pajamas grindžiamas vėliau atsiradusiomis naujomis aplinkybėmis, t. y. po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo pablogėjusia sveikatos būkle bei nustatytu atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpiu. Be to, nagrinėjamoje byloje pareikštas ir papildomas reikalavimas dėl 769,01 Eur gydymo išlaidų priteisimo, kuris nebuvo reiškiamas ir nagrinėjamas ankščiau išnagrinėtoje byloje. Taigi, pripažintina, jog ankstesnis ieškovo pareikštas ieškinys neapėmė visą jo patirtą ir prašomą priteisti žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Pažymėtina, jog ieškovo teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, paaiškėjus, jog po teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusiojo sveikata pablogėjo, pripažino ir Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. sprendimu.

9. Remiantis nutartyje nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatas, dėl ko nutraukdamas bylą nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę į teisminę gynybą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina tolimesniam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).
10. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                                            Arvydas Žibas