Baudžiamoji  byla Nr. PK-29-853/2016

Teisminio proceso Nr. 1-29-3-00026-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.5.1.1.; 1.2.4.8.1.; 2.3.2.1.3.5.1.

(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 24 d.     

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželika Butkuvienei

sekretoriaujant  Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant nukentėjusiajam-privačiam kaltintojui S. M., jo atstovei advokatei K. A., kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui R. L.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir

n u s t a t ė :

J. P. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas, kad jis 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), J. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mediniu pagaliu (kuolu) ne mažiau nei 5-6 kartus sudavė S. M. į įvairias kūno vietas, t. y. veido sritį, kairę alkūnę, kitas kūno vietas, t. y. kairės rankos petį, nugarą, sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas veido ir kairės alkūnės sumušimą, 2-jų viršutinių kandžių lūžį, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamojo J. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ir privatus kaltintojas S. M. prašė iš kaltinamojo priteisti 14481,00 Eur neturtinei ir 2683,33 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs smūgius S. M., nes gynėsi ir parodė, kad tą dieną tvėrė tvorą pagal kelią, kur buvo J. M. ir Z. J. žemės, gyvuliams ginti. Tuo metu pamatė S. M., kuris atbėgo ir sudavė jam per šoną ir per galvą, todėl jis besigindamas nuo S. M. sudavė smūgius S. M., tačiau kur pataikė nežino ir iš įvykio vietos pabėgo. Tuo metu kartu su juo tvorą tvėrė ir S. J., kuris pamatęs, kad ateina S. M. pabėgo. S. M. atėjęs klausė, ką jis daro. Jis S. M. atsakė, kad tveria tvorą. S. M. papriekaištavo, jog tai jo žemė ir liepė netverti tvoros ir varė iš žemės. S. M. su mediniu kuolu jam trenkė per šoną ir per galvą. Tada jis turėtu mietu gynėsi ir sudavė S. M. į šonus, gal per rankas, kokius 1-3 smūgius. Tada jis nuo S. M. bėgo, o S. M. jį vijosi ir daužė jį su mietu per šonus ir rankas, kur tik kliuvo. Nurodė, jog jis S. M. buvo sužalotas, nes jam buvo lūžęs šonkaulis, rankos mėlynos, galva sudaužyta, todėl tiksliai visko ir neprisimena, be to praėjo daug laiko nuo įvykio. Patvirtino teismui, jog po S. M. sumušimo, jam yra liekamieji reiškiniai, jį ištinka priepuoliai. Pavirtino, jog S. M. sudavė tik besigindamas.

Nukentėjusysis S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. apie 12 val., mamos žemėje pamatė du darbus dirbančius asmenis, kurie tvėrė tvorą. Einant link tų žmonių vienas iš jų, t. y. S. J., pasišalino. Jis J. P. pasiteiravo, ką šis veikia, tačiau J. P. atsakė, jog tai ne jo reikalas. J. P. pasiėmęs nuo žemės kuolą trenkė jam su kuolu į veido sritį bei daužė į įvairias kūno vietas, kol sulūžo kuolas. Po to, J. P. pasišalino iš įvykio vietos. Jam skaudėjo sumuštas vietas, todėl atsipeikėjęs jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavę viską užfiksavo. Tą patį vakarą kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas dantų išmušimas. Vėliau ekspertas nustatė sužalojimus. Patvirtino, jog šiuo metu dantų nėra susitvarkęs, nes neturi lėšų, todėl turtinės žalos už dantų tvarkymą nėra patyręs. Neturtinę žalą įvertina tuo, jog dėl J. P. veiksmų patyrė skausmą, baimę, pažeminimą, todėl ir prašo priteisti 14481,00 Eur neturtinę žalą. Patvirtino teismui, jog dantys buvo išmušti šio įvykio metu. Patvirtino, jog jokių smūgių J. P. jis nesudavė.

Liudytoja G. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną paskambino jos tėtis S. M. ir pasakė, jog jį sumušė J. P.. Tėtis paprašė atvažiuoti ir pabūti jo namuose. Ji atvažiavusi pamatė, jog tėtis parėjo kruvinu veidu. Matė, kad tėčiui skauda. Tėtis pasakė, kad jam yra išmušti dantys. Tada tėtis išvažiavo į Mažeikius pas gydytojus. Tada ji paskambino mamai pasakyti, jog tėtis yra sumuštas, tačiau mama jau žinojo apie tai, nes jai skambino S., kuris ir pranešė apie konfliktą. Kai grįžo, tėtis pasakė, jog yra išmušti du dantys. Nurodė, jog buvo sužalota ir lūpa bei daugiau niekas nebuvo sužalota. Tada ji išvažiavo į savo namus. Patvirtino teismui, jog iki įvykio tėtis neturėjo vieno priekinio danties, o po įvykio, kai tėtis parodė, tai matė, jog nėra dviejų dantų. Patvirtino, jog po įvykio tėtis valgė, buvo darbingas, nebuvo depresuotas, nebuvo pažemintas.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną buvo išvykusi pas tetą. Jai paskambinusi mama pasakė, jog J. P. primušė tėtį. Po dviejų dienų grįžusi matė, kad tėčiui yra patinę skruosto dešinėje pusėje. Tėčiui buvo išmušti du dantys. Patvirtino, jog iki įvykio tėtis neturėjo vieno danties, o po įvykio neturi trijų dantų. Nurodė, jog tėtis daugiau niekuo nesiskundė ir ji jokių kitų sužalojimų ant veido nematė. Tėtis sakė, jog jį daužė su pagaliu. Jai buvo susidaręs įspūdis, kad tėčiui skauda, tačiau tai jam nesudarė jokių nepatogumų valgant, tėtis buvo darbingas ir jokių tėčio elgesio pokyčių nepastebėjo. Patvirtino, jog turi priešiškumą J. P. atžvilgiu, nes jis tėčiui padarė blogai.

Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji buvo pas seserį, kai S. J. paskambino jos broliui T. P., kuris jau yra miręs, ir pasakė, jog J. P. sumušė S. M.. Po kurio laiko jai paskambino dukra G. M., ir pranešė, kad sumušė tėvą. Ji dukrai pasakė, kad viską žino. Ji į namus grįžo po dviejų dienų. Pamatė, kad S. M. buvo sutinusios lūpos, ant rankos kraujosruvos bei išmušti du dantys. Prieš tai S. M. neturėjo tik vieno danties. Patvirtino, jog S. M. valgė sunkiai ir valgė lengvesnį maistą. S. M. po įvykio buvo sutrikęs. Pats S. M. jai parodė sužalojimus, ir ji iš tiesų matė ant rankos mėlynes bei sutinusias lūpas. Nors po įvykio S. M. ir dirbo, tačiau sunkiai.

Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. S. M., jos sūnus, važiuodamas į polikliniką užsuko pas ją ir ji matė, kaip jos sūnui buvo sutinusios ir kruvinos lūpos ir sužalota kairė ranka per alkūnę, kuri buvo nubrozdinta, mėlyna ir sutinusi. S. M. jai sakė, jo jam išmušė du dantis. Sūnus jai pasakė, jog jį sumušė J. P. su kuolu. Sūnus buvo sumuštas, nes nuėjo pasiteirauti, ką J. P. daro ir tada J. P. pagriebęs nuo žemės kuolą smogė S. M.. Patvirtino, jog iki įvykio sūnus neturėjo vieno danties, o po įvykio trijų dantų. Patvirtino, jog S. M. po įvykio skundėsi, kad negali pamiegoti, skauda galvą ir dantis. Jam buvo sunku valgyti kietą maistą. Nurodė, jog sūnus po įvykio blogai miegojo apie dvi savaites, tai žino, nes bendraudavo su sūnumi telefonu. Patvirtino, jog sūnus neturėjo pinigų susitvarkyti dantims.

Liudytoja Z. J. teisiamojo posėdžio  metu prarodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo ir sutinka duoti parodymus, tačiau turi nusistatymą prie nukentėjusįjį S. M., nes pastarasis yra buvęs sumušęs ją, jos brolį ir sutuoktinį. Tą dieną ji su vyru liepė S. J. ir broliui J. P. servitutiniame kelyje užtverti kelią, kad galėtų pervaryti gyvulius. Grįžusi rado brolį sumuštą. Tada brolį išvežė į greitąją pagalbą. Ligoninėje broliui nustatė sužalojimus ir išrašė vaistus. Kitą dieną vyko su broliu pas ekspertus, kur buvo užfiksuoti broliui padaryti sužalojimai. Sužalojimus brolis gydėsi namuose, o ji brolį prižiūrėjo. Po tokių sužalojimų broliui pablogėjo sveikata ir jį ištinka priepuoliai. Jai papasakojo, jog tveriant tvorą atbėgo S. M., kuris paėmęs pagalį mušė brolį. Brolis gynėsi nuo S. M.. Vėliau brolis bėgo nuo S. M., tačiau S. M. jį besivydamas mušė. Patvirtino teismui, jog J. P. jai sakė, kad gynėsi nuo S. M..

Liudytojas S. J. teisiamojo posėdžio  metu parodė, kad su dėde J. P. tvėrė kelią kai atėjo S. M., kuris juos užsipuolė, kodėl tveria tvorą jo žemėje. S. M. su pagaliu užsipuolė dėdę J. P.. S. M. su mediniu kuolu dėjo J. P. per šonus, kiek kartų nežino, nes nematė. Jis išsigandęs pasišalino, peršoko per kanalą ir per toje vietoje augančius krūmus ne viską matė. Pats nuėjo link Purvėnų. Kas vyko po to nežiūrėjo ir nepamena. Matė, kaip S. M. pirmas pradėjo pulti. S. M. ištraukė iš žemės kuolą ir puolė link J. P.. Tada jis iš karto ir pabėgo iš tos vietos ir nematė, kaip buvo suduotas smūgis. Tačiau per krūmus matė, kaip S. M. smūgiavo J. P. per šonus. Tikslių įvykio aplinkybių nebepamena, nes viskas buvo seniai. Patvirtino, jog išsigando S. M., kuris buvo piktas ir šūkavo dėl tvoros, todėl ir pabėgo. Patvirtino, jog po įvykio niekam neskambino, nes telefono sąskaitoje neturėjo pinigų. Grįžo namo, kur vėliau parėjo ir J. P., kuris buvo sumuštas. Vėliau J. P. jam sakė, kad jį sumušė S. M..

Liudytoja G. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo atvažiavusi pas Z. J.. J. P. su S. J. išvažiavo tverti kelio. Tuo metu Z. J. išvažiavo į Mažeikius. Ji matė, kaip S. M. ėjo laukais, link J. P. ir S. J.. Po kurio laiko vos parėjo J. P. ir pasiskundė, jog jį sumušė S. M.. Matė J. P. sužalojimus ant šonų. Grįžusi Z. J. J. P. išvežė į greitąją. J. P. jai sakė, kad S. M. jį sumušė su kuolu bei pakėlęs rūbus parodė sužalojimus. Patvirtino, jog bijo S. M., nes jis buvo ir ją sumušęs.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 129/13(13) matyti, jog  S. M. nustatytas: veido ir kairės alkūnės sumušimas, 2-jų viršutinių kandžių lūžiai. Sužalojimai padaryti 2-jų kontaktų su kietu buku daiktu metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2013-08-26. 2-jų dantų netekimas sukelia 5% bendro darbingumo netekimą. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (11 b. l.).

Iš įdėtinio lapo į ambulatorinę kortelę matyti, kad S. M. 2013-08-26 buvo apžiūrėtas ir nustatyta 2 d. vietoje kraujuoja, išmuštas 2 d. (9 b. l.).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, jog 2013-08-26 S. M. padarytas veido sumušimas, išmušti 21, 22 d., likusios šaknys netinkamos protezavimui. Reikalinga: 21, 22 d. 2 implantai + 2 atramos + 2 laikini + 2 nuolatiniai vainikėliai. Preliminari suma: 2 implantai + protezavimas N 9200 Lt (10 b. l.).

Iš prie bylos prijungtos medžiagos esančio informacinio pranešimo ROIK 0113000462117 matyti, kad 2013-08-26 11.53 val. S. M. informavo policiją, jog (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynas (2 Nr. 86-73-AP-1912 medžiagos bylos lapas (toliau vadinama – m. b. l.)).

Iš 2013 m. rugpjūčio 26 d. protokolo-pareiškimo matyti, jog S. M. pranešė, kad 2013-08-26 apie 12 val. jį (duomenys neskelbtini), po kilusio konflikto sumušė kaimynas J. P., kuris kuolo galu išmušė dantį (3 m. b. l.).

2013 m. rugpjūčio 26 d. liudytojo apklausos protokolu, kur S. M. parodė, kad 2013-08-26 apie 12 val. apžiūrinėjo jam priklausančius laukus (duomenys neskelbtini), pamatė, kad kaimynas J. P. tveria tvorą jo žemėje. Priėjo prie J. P. ir pasakė, kas jis neturi teisė čia tverti tvoros. J. P. pradėjo jį kolioti necenzūriniais žodžiais ir paėmęs nuo žemės kuolo galą trenkė jam į veidą, taip išdauždamas priekinį viršutinį dantį. Po smūgio J. P. jam dar kelis kartus trenkė į galvos sritį (4 m. b. l.).

Iš 2013 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog prie įvykio vietos yra melioracijos griovys apaugęs krūmais, įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta (6-7 m. b. l.).

Iš 2013 m. rugpjūčio 26 d. J. P. duoto paaiškinimo matyti, jog jis įvykio dieną policijos pareigūnams paaiškino, kad 2013-08-26 apie 11 val. jis buvo savo laukuose kartu su R., kur abu tvėrė tvorą į nuosavą žemės sklypą. Apie 12 val. prie jų atėjo kaimynas S., kuris pradėjo šaukti, kad tveria tvorą ne savo žemėje. Jis jam atsakė, kad čia turi būti kelias ir toliau dirbo. Tada S. M. paėmė nuo žemės kuolo galą ir puolė link jo. Jis pradėjo bėgti, tačiau S. M. jam 3 kartus trenkė į nugarą. Nurodė, jog S. M. nemušė, kai šis jį užsipuolė (8 m. b. l.).

2013 m. rugpjūčio 29 d. liudytojo apklausos protokolu, kur S. J. parodė, kad šių metų rugpjūčio 26 d. apie 11.00 val. jis kartu su savo dėde J. P. ėjo prie kanalo (duomenys neskelbtini), daryti kelią laukuose iki ganyklos. Ten būnant pamatė laukais ateinantį kaimyną S. M., kuris priėjęs iš žemės išsitraukė medinį kuolą ir pasiteiravo, ką veikia jo žemėje. Po žodžių S. M. pradėjo daužyti pagaliu jo dėdę, apie keturis sykius. J. P. bandė atimti, bet nepavyko. Jis ėjo link namų, kad jo neužpultų, nes kartą S. M. jį vijosi, bet nepavijo. J. P. paėmė nuo žemės lazdą, bet ar trenkė S. M. jis nebematė. Nurodė, jog yra pasipiktinęs tokiais neteisėtais S. M. veiksmais (11 m. b. l.).

Iš byloje esančio 2014-12-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog S. M. pripažintas kaltu 2013-08-26  apie 12 val. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su J. P., sudavė pasiimtu nuo žemės mediniu pagaliu J. P. ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, t. y. į dešinį šoną, į nugarą, bei trenkė vieną kartą rankos kumščiu į dešinę akį, po to vydamasis J. P., sudavė jam tuo pačiu mediniu pagaliu ne mažiau 3-4 smūgių į nugaros sritį, taip padarydamas J. P. veido ir krūtinės ląstos sumušimus, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, ties stuburu  ir po dešiniu šonkaulių lanku, kraujosruvą dešinės akies viršutiniame voke, dešinės pusės X-to šonkaulio lūžimą, kas nukentėjusiajam J. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (54-57 b. l.).

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, paties J. P. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, daro išvadą, jog J. P. kuolu sudavė ne mažiau nei 1-3 kartus ne tyčia siekdamas padaryti nukentėjusiajam S. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingų veiksmų. Taigi, nors kaltinamojo veika formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, bet ji padaryta esant būtinajai ginčiai, o aplinkybių, kad savo veiksmais susidariusioje situacijoje J. P. būtų peržengęs būtinosios ginties ribas, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog baudžiamoji byla J. P. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nes egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktas, BK 28 straipsnio 2 dalis).

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010, 2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-313/2012).

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp S. M. ir J. P. kilo konfliktas, kad nukentėjusiojo veiksmai (puolimas su kuolu) konflikto metu patvirtina, kad J. P. turėjo pagrindą gintis nuo S. M. veiksmų. Iš byloje pateiktų įrodymų, nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojų parodymų darytina išvada jog 2013-08-26 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), laukuose prie kanalo kaltinamasis J. P. kartu su S. J., tvėrė kelią gyvuliams pervaryti į Z. J. priklausantį žemės sklypą, kuomet per laukus atėjo S. M., kuris buvo nusiteikęs piktai, nes kaip patvirtino liudytojas S. J. pradėjo šaukti: „ką veikia jo žemėje?“. Kaltinamasis J. P. patvirtino, jog iš pradžių S. M. tik klausinėjo ką veikia, o vėliau pagrobė kuolą, kuriuo pradėjo jį daužyti. S. J., kuris tiesiogiai buvo įvykio vietoje patvirtino, jog matė, kaip S. M. su kuolu rankose puolė link J. P., ar buvo suduoti smūgiai tuo metu nematė, tačiau vėliau matė, kaip S. M. sudavė smūgį J. P. (86 b. l.). Kad atėjęs į įvykio vietą S. M. pirmas užsipuolė ir pradėjo mušti J. P. su kuolu patvirtina ir iš karto po įvykio apklausti tiek J. P., kuris policijos pareigūnams 2013-08-26 paaiškino, kad atėjęs S. M. pradėjo šaukti bei sudavė tris smūgius su pagaliu į nugaros sritį (8 m. b. l.), tiek S. J., kuris patvirtino, jog po žodžių S. M. pradėjo daužyti pagaliu J. P. (11 m. b. l.). J. P. neneigė sudavęs S. M., tačiau neigė sudavęs pirmas, o patvirtino teismui, jog tai padarė besigindamas nuo S. M., kuris atėjęs pirmas pradėjo jį daužyti su kuolu. Atkreiptinas dėmesys, jog S. M. fiziškai yra akivaizdžiai stipresnis už J. P.. J. P. yra dvidešimčia metų vyresnis nei S. M.. Beje, tai, jog S. M. įvykio metu buvo pranašesnis už J. P. byloja tas faktas, jog J. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S. M. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu S. M. būdamas fiziškai pranašesnis prieš J. P. ir dėl savo psichinės būsenos agresyvesnis, jį sužalojo sunkiau, negu pats J. P. S. M..  J. P. besigindamas nuo fiziškai pranašesnio S. M. jam padarė tik nežymų sveikatos sutrikdymą - veido ir kairės alkūnės sumušimą, 2-jų viršutinių kandžių lūžį (11 b. l.). Kaip patvirtino pats J. P. jis besigindamas sudavė, tačiau net negali pasakyti į kurias tiksliai vietas, be to vengdamas smūgių J. P. bėgo iš įvykio vietos, o tuo tarpu S. M. jį besivydamas daužė su kuolu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010). Nors BK nuostatos būtinosios ginties situacijos pradžią sieja ne tik su jau prasidėjusiu užpuolimu ir nereikalauja asmens laukti, kol jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas, byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis aktyviais fiziniais veiksmais kėsinosi į J. P. sveikatą, šis kėsinimasis jau buvo prasidėjęs. Taigi, tokie nustatyti nukentėjusiojo veiksmai, kai jis išprovokavo konfliktą su J. P. ir pastarojo atžvilgiu naudojo minėtus smurtinius veiksmus, veikė puolamai, įvykusioje situacijoje negali būti pateisinami ir yra pripažįstami neadekvačiais, pavojingais ir provokuojančiais veiksmais. J. P. suvokdamas, kad gresia realus ir akivaizdus pavojus jo sveikatai, turėjo teisę priešintis tokiems neadekvatiems ir pavojingiems S. M. veiksmams. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas ir anksčiau aprašytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o kadangi viskas įvyko greitai, spontaniškai, tai J. P. turėjo ir teisę gintis – duoti atkirtį besikėsinančiajam, todėl sužalojimai kuolu nukentėjusiajam buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai.

Iš aptartų įrodymų teismas konstatuoja, jog kaltinamasis J. P. gindamasis pats nuo S. M. pradėto pavojingo elgesio, veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl baudžiamoji byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis).

S. M. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis J. P. patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (80 b. l.), kadangi baudžiamoji byla kaltinamojo J. P. atžvilgiu nutraukta, šios J. P. patirtos išlaidos priteistinos iš privataus kaltintojo-nukentėjusiojo S. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsniu, Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

J. P. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukti, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei - būtinajai ginčiai.

S. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš privataus kaltintojo-nukentėjusiojo S. M. J. P. 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Andželika Butkuvienė