Baudžiamoji byla Nr.1-326-549/2013

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01849-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1.; 2.10.2.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,

sekretoriaujant Vitai Šimkienei,

dalyvaujant prokurorei J. S.,

nukentėjusiajai T. M., 

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis AB „Vakarų laivų gamykla“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012-11-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis, pradėti dirbi, arba registruotis darbo biržoje ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padaryta 180 Lt turtinę žalą;

2. 2012-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir dirbti arba registruotis darbo biržoje;

3. 2012-12-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 3 d. 7 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-11-13 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė- 9 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis, pradėti dirbi, arba registruotis darbo biržoje, ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padaryta 180 Lt turtinę žalą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

M. G. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą: jis, 2012 lapkričio 26 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdoje, apgaule - iš J. M.,  įtikinęs pastarąją duoti palaikyti duotą pakrauti T. M. 199 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E3210“ ir žadėdamas jį grąžinti, kai ši eis namo, jo negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo mobiliojo ryšio telefoną.

Be to, jis 2012 lapkričio 29 d. apie 19 val., būdamas svečiuose pas T. M., (duomenys neskelbtini), pagrobė T. M. priklausantį nedidelės 179 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną “Samsung GT-C3300K”.

Apklaustas kaltinamuoju M. G. parodė, kad 2012-11-26 apie 13 val. Reikjaviko g. 1 namo laiptinėje paėmė iš draugės J. M. telefoną “Samsung”, kurį jai įkrauti davė jos kaimynė T. M.. Telefoną iš savo draugės paėmė pasakydamas jai, kad jam reikalingi pinigai ir ji pati jam telefoną atidavė. Paimtą telefoną, kuris priklausė T. M., užstatė prie turgavietės „Eglė“ esančiame lombarde už 40 Lt. J. M. iki įvykio pažinojo apie 5 m. Paimdamas telefoną iš J. M., žinojo, kad daiktas priklauso nukentėjusiajai. Kai J. M. laiptinėje jam atidavė telefoną, jis dar buvo neįkrautas. Kodėl J. M. geruoju jam atidavė kaimynės telefoną, nežino, parodė, jog jis ją tiesiog įkalbėjo taip pasielgti, kokias būdais tai padarė – nepamena, nes tuo metu buvo neblaivus. Nepamena, ar pirmiau iš Jekaterinos telefoną paėmė ir tik tada jai paaiškino, ką ketina daryti, ar pirmiau paaiškino ir tik paskui paėmė daiktą. Pamena, jog  jai pasakė, kad per savaitę išpirks telefoną iš lombardo ir atiduos, bet to nepadarė. Pats kaimynei (T. M.) apie užstatytą telefoną nieko nesakė. J. davė jam telefoną kaip pažįstamam asmeniui, kuriuo ji pasitikėjo. Žalos nukentėjusiajai neatlygino, telefono negrąžino. Dėl poelgio gailisi.

Taip pat parodė, kad 2012-11-29 vakare su J. M. atėjo į svečius pas T. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas T. M. sėdėjo, rūkė, o vėliau jis paėmė nukentėjusiosios telefoną, kuris buvo kambaryje ant spintelės padėtos knygos. Žinojo, kad ima T. M. telefoną “Samsung”. Parodė, kad tai, kad jis paima nukentėjusiosios telefoną, matė ir Jekaterina, nes ji tuo metu buvo kartu su juo kambaryje. Paėmęs telefoną, kartu su J. iš buto pasišalino. Kitą dieną nuėjo į prie „Eglės“ turgavietės esantį lombardą ir telefoną užstatė už 30 Lt. Tą kartą atvykę pas T. M. kalbėjo apie pirmojo jos telefono dingimą. Sakė, kad telefono nematė ir nežino, kur jis dingo. Antrą nukentėjusiosios telefoną paėmė, nes jam reikėjo pinigų. Civilinio ieškinio neatlygino, bet ketina tai padaryti, nes dabar dirba. Antrojo telefono T. M. pasigedo tą patį vakarą jiems dar tebesant pas ją. Ji pradėjo telefono ieškoti pasišviesdama žibintuvėliu, tačiau nieko nerado. Jį nukentėjusioji taip pat apieškojo, bet telefono neužčiuopė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių kaltu neprisipažino, parodė, jog nei vieno mobiliojo ryšio telefono iš nukentėjusiosios nevogė (b.l. 36-37), antros apklausos metu savo kaltę pripažino (b.l. 42-43).

Nukentėjusioji T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki įvykio su M. G. ir J. M. santykiai buvo labai geri.  Kai jai buvo sumušta koja, sunkiai vaikščiojo, todėl kaimynė J. M. ir jos draugas M. G. jai padėdavo. Jaunuoliai pas ją ateidavo kartu. Kadangi jos bute už skolas atjungta elektra, paprašė J. savo namuose pakrauti telefoną ‘Samsung 3210”, 199 Lt vertės. Šį telefoną buvo gavusi pasirašydama su operatoriumi 36 mėn. sutartį, įsipareigojant kas mėnesį mokėti po 18 Lt už pokalbius bei telefoną. Minėtą telefoną J. pakrauti įdavė 2012-11-26, o po 1-2 d., jai su M. pas ją atėjus, paklausė, kur yra pakrauti įduotas telefonas. Jie abu apsimetė nustebusiais ir pradėjo tvirtinti, kad jokio telefono jiems nedavė. J. su M. 2012-11-29 vakare atėjo pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kartu sėdėjo. Vėliau ji nuėjo į kitą patalpą, o J. išvedė šunį. Eidama pro šalį norėjo telefone pažiūrėti kiek valandų ir pastebėjo, kad telefonas Samsung, 179 Lt vertės, dingęs. Šis telefonas buvo padėtas ant spintelėje gulėjusios knygos. M. G. tuo metu buvo bute, J. M. buvo išėjusi pavedžioti šuns, o jos sugyventinis miegojo. Kai pastebėjo, kad dingo telefonas, grįžo ir J., ji išvertė savo kišenes, o M. ji pati paviršutiniškai apieškojo. Kadangi bute nebuvo šviesos, M. pasakė, kad telefoną suras rytoj, kai bus šviesu. Pasakė, kad jie gali ateiti rytoj ir tą telefoną tiesiog palikti, tačiau ryte jie neatėjo ir apskritai pradėjo slapstytis. Reiškia 902 Lt dydžio civilinį ieškinį. 200 Lt moralinės žalos atlyginimui ir 702 Lt  turtinės žalos atlyginimui. Turtinę žalą sudaro ne tik prarastų telefonų vertė, bet ir 36 mėn. įsipareigojimas telekomunikacijų bendrovei kiekvieną mėnesį mokėti po 18 Lt už telefoną ir už pokalbius. Antrąjį telefoną pirko grynais. Moralinę žalą sudaro tai, kad iki šiol neturi telefono, neturi galimybės bendrauti su išoriniu pasauliu, nežino laiko, iki šiol moka už naudojimosi telefonu paslaugas, nors jo neturi, be to, telefonas jai buvo vienintelė susiekimo priemonė.

Liudytoja J. M. parodė, kad iki įvykių M. G. pažinojo apie 5 metus. T. M. pažįsta apie vienerius metus. Dėl pirmojo epizodo parodė, kad įvykio  dieną jos kaimynė T. M. davė jai savo telefoną “Samsung”, kad jį įkrautų, nes pas ją namuose nebuvo elektros. Paėmusi telefoną norėjo jį neštis namo, tačiau (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje sutiko M. G.. Jis paprašė telefoną duoti jam, kad nepamestų, nes ji neturėjo, kur jo įsidėti. Telefoną jam davė. Kai jau norėjo eiti namo, paprašė M., kad jis atiduotų telefoną, bet kaltinamasis atsisakė tai padaryti sakydamas, jog neblaivi nukentėjusioji neatsimins, kad savo telefoną kažkam davė ir telefoną jis išsinešė su savimi. Nenorėjo, kad M. pasiimtų telefoną, paprašė jį grąžinti, bet kaltinamajam atsisakius tai daryti nieko daugiau nebesakė, nes jo bijojo.

Parodė, kad 2012-11-29 vakare kartu su M. G. atėjo pas nukentėjusiąją T. M. ir buvo jos bute tryse: ji, M. G. ir T. M.. Vėliau T. M. paprašė jos pavedžioti šunį ir jai būnant lauke, kaip vėliau sužinojo, M. G. paėmė kaimynės kitą telefoną. Parodė, kad tą kartą  su T. M. apie pirmąjį telefoną nekalbėjo, ji jų apie tai neklausė. Antrąjį kartą jai išvedus šunį, bute liko Tatjana ir M.. Apie tai, kad M. paėmė antrąjį nukentėjusiosios telefoną, sužinojo tada, kai su juo išėjo iš T. M. buto, nes M. jai pats apie tai pasakė. Telefono nukentėjusioji pasigedo jims dar būnant jos bute. Ji savo telefono ieškojo, bet nerado. M. G. sakė, kad nieko neėmė. Ji telefono nematė, nežinojo, kur jis yra padėtas. Abu telefonus kaltinamasis nunešė į lombardą prie „Eglės“  turgavietės. Nė vieno telefono negrąžino, žalos neatlygino.

Iš 2012-12-10 protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji T. M. pranešė policijai apie pavogtus du mobiliuosius telefonus „Samsung“ (b.l. 1).

Iš 2012-01-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateiktas 2012-11-26 lombardo susitarimas Nr. 0009337, kuriuo M. G. priduoda mobilųjį telefoną „Samsung E3210“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini),  už 70 Lt, ir 2012-11-30 lombardo susitarimas Nr. 0009346, kuriuo M. G. priduoda mobilųjį telefoną „Samsung C3300“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini),  už 40 Lt (b.l. 28-30).

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis M. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės pripažįsta, jo kaltė taip pat įrodyta aptarytais nukentėjusiosios T. M., liudytojos J. M. parodymais, lombardo susitarimais, iš kurių matyti, kad T. M. priklausančius, iš jos pagrobtus mobiliojo ryšio telefonus „Samsung E3210“ ir „Samsung C3300“ atitinkamai už 70 Lt it 40 Lt lombarde UAB „Televisuma“ pardavė kaltinamasis. Pažymėtina, kad M. G. parodė, kad jam reikėjo pinigų, todėl ir pardavė mobiliuosius telefonus, o lombarde gautus pinigus išleido savo reikmėms.

Dėl pirmojo epizodo - mobiliojo ryšio telefono „Samsung GT-E3210“, M. G. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Pažymėtina, kad vienas iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių yra atvira vagystė. Baudžiamosios teisės teorijoje atvira vagyste traktuojamas svetimo turto pagrobimas kaltininkui veikiant viešai, esant ar matant savininkui, ar kitiems asmenims, suvokiantiems teisėto turto pagrobimo faktą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, telefoną „Samsung GT-E3210“ M. G. įgijo iš J. M., ją apgavęs, įtikinęs, kad telefoną palaikys pas save, o jai einant namo, grąžins, t.y. tokiu būdu įkalbėjo ją atiduoti jam telefoną, tačiau vėliau telefono jai negrąžino. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nurodė, jog tuo metu jam buvo reikalingi pinigai, todėl akivaizdu, jog įkalbėdamas J. M. duoti jam palaikyti telefoną, turėjo tikslą jo negrąžinti, t.y. panaudojo apgaulę J. M. atžvilgiu įgydamas iš jos svetimą, T. M. priklausantį turtą. Apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti yra nusikalstamos veikos - sukčiavimo esmė. Veika sukčiavimo sudėtyje apibrėžiama keturiais alternatyviais veiksmais: savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, savo ar kitų naudai įgijo turtinę teisę, savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės, savo ar kitų naudai turtinę prievolę panaikino. Savo ir kitų naudai svetimo turto įgijimas - tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, taip pat nematerialinių daiktų perėmimas savo ar kitų asmenų žinion, kai kaltininkas ar naudą gavę tretieji asmenys dėl suklaidinto nukentėjusiojo ir jam nenaudingo disponavimo savo turtu faktiškai gauna daikto valdymą, nuosavybę, naudojimą ar net tik turėjimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suvokė, kad panaudodamas apgaulę savo naudai įgyja nedidelės vertės svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E3210“, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.

Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog M. G. nusikalstami veiksmai apgaule iš J. M. įgyjant 199 Lt. vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-E3210“, priklausantį T. M., atitinka nusikalstamos veikos – sukčiavimo - sudėtį, todėl jo veika kvalifikuotina pagal  Lietuvos Respublikos BK 182 str. 3 d., (apgaule įgyto turto vertė (199 Lt) neviršija 3 MGL dydžio sumos, todėl laikytina nedidelės vertės turtu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d.).

Antrąjį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-C3300K“, kaip nustatyta iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, M. G., pagrobė būdamas vienas kambaryje, nukentėjusiosios bute Reikjaviko g. 1-22, Klaipėdoje. Nors kaltinamuoju apklaustas M. G. parodė, kad kartu su juo kambaryje tuo metu, kai jis paėmė telefoną, buvo ir J. M., tokius jo parodymus paneigia liudytojos J. M. ir nukentėjusiosios parodymai, ir jais netikėti nėra pagrindo, kadangi abi patvirtino, jog tuo metu J. M. lauke vedžiojo T. M. šunį. Tokiais liudytojos ir nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes jie buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu kaltinamasis savo parodymus keitė, iš pradžių neprisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, vėliau pakeitė parodymus.  Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, jog M. G. nusikalstami veiksmai pagrobiant mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-C3300K“ neturi kvalifikuojančio atviros vagystės požymio, minėta telefoną jis pavogė būdamas vienas , slapta. todėl jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. sudėtį, kadangi pagrobto turto vertė (179 Lt) neviršija 3 MGL dydžio sumos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos BK 190 str. 1 d.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis  prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai  gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. 

Skiriant bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis M. G. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamiesiems nusižengimams (Lietuvos Respublikos BK 12 str.) laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, dirba, tačiau yra linkęs nusikalsti, nepaklusti įstatymams, žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, neatlygino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant už nusikalstamas veikas,  numatytas  LR BK 182 str. 3 d., 178 str. 4 d. – laisvės apribojimo bausmes.

Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Byloje pareikštas T. M. 902 Lt civilinis ieškinys, kurį sudaro 702 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Savo civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl to, kad pastarasis pagrobė du mobiliuosius telefonus, kuriuos ji buvo įsigijusi išsimokėtinai, dalį sumos jau buvo atlyginusi, likusi dalis – 324 Lt, kas mėnesį mokant po 18 Lt, dar yra neatlyginta. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad netekusi telefono, neteko ir bendravimo priemonės, dėl ko patyrė moralinius nepatogumus, juos vertina 200 Lt. Kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškiniu, be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas objektyvias aplinkybes, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d., 6.250 str., teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios 902 Lt civilinis ieškinys yra protingo dydžio, todėl laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant jį iš kaltinamojo M. G..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais

n u s p r e n d ė:

M. G. (M. G.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio  3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį,  ir paskirti jam bausmes :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės terminą būti namuose laikotarpyje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per šešis (6) mėnesius atlyginti padarytą  T. M. turtinę , t.y. 702 litų žalą,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimą šešiems (6)mėnesiams, įpareigojant per nustatytą terminą būti namuose laikotarpyje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per šešis (6) mėnesius atlyginti T. M. padarytą turtinę , t.y. 702 litų  žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę  - laisvės apribojimą dešimčiai (10) mėnesių, įpareigojant per nustatytą terminą būti namuose laikotarpyje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti T. M. padarytą turtinę , t.y. 702 litų  žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės pridėti dalį 2012-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ir 2012-12-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų ir neatliktų bausmių ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant per nustatytą terminą būti namuose laikotarpyje nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje, bei per šešis (6) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai T. M. padarytą turtinę , t.y. 702 litų  žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš M. G. nukentėjusiajai T. M. 702 Lt (septynis šimtus du litus) turtinei žalai ir 200 Lt (du šimtus litų ) neturtinei žalai atlyginti.

              Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                    Ingrida Krušienė