(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CTLF“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CTLF“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus BDT“ dėl žalos atlyginimo.

n u s t a t ė :     

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „CTLF“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ 223 684,11 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 1), ir pastatas–sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 2; o Pastatas 1 ir Pastatas 2 kartu – Pastatai), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovė teritorijoje, esančioje aplink Pastatus, vykdė kitai įmonei priklausančių apleistų pastatų griovimo darbus. Griovimo darbų metu atsakovė 2022 m. vasario mėn. tyčia ar dėl didelio neatsargumo sugadino (faktiškai nugriovė) Pastatus. Atsakovė iš pradžių reiškė ketinimą taikiai išspręsti žalos atlyginimo ieškovei klausimą, tačiau vėliau į ieškovės pranešimus atlyginti žalą nebereagavo.

3.       Ieškovės užsakymu buvo parengtas Pastatų konstrukcijų atstatymo ir kapitalinio remonto projektas (toliau – Projektas). Siekiant atstatyti Pastatus į buvusią iki sugadinimo būklę, reikia atlikti trejopo pobūdžio darbus: 1) sutvarkyti pamatus (toliau – 1 darbų dalis); 2) pagaminti reikalingas gelžbetonio konstrukcijas (toliau – 2 darbų dalis); 3) sumontuoti pagamintas gelžbetonio konstrukcijas (toliau – 3 darbų dalis). Iš potencialių rangovų mažiausią kainą 1 darbų daliai pateikė UAB „Betonuotojas LT“ – 44 981 Eur be pridėtinio vertės mokesčio (toliau – PVM) arba 54 427,01 Eur su PVM, mažiausią kainą 2 darbų daliai pateikė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Aksa“ – 81 080,30 Eur be PVM arba 98 107,16 Eur su PVM, o mažiausią kainą 3 darbų daliai pateikė UAB „Betonuotojas LT“ – 58 801,60 Eur be PVM arba 71 149,94 Eur su PVM. Taigi, Pastatų atstatymui į buvusią iki sugadinimo būklę reikalingi 223 684,11 Eur su PVM.

4.       Pastatai gali būti atstatyti tik iš naujų medžiagų, nes nėra galimybės Pastatus atstatyti iš jų griovimo atliekų, kadangi atliekos neatitinka kokybės reikalavimų. Be to, atsakovė Pastatų griovimo atliekas yra pašalinusi su kitų pastatų griovimo atliekomis. Žalos suma neapima jokių papildomų vidaus ir (ar) išorės apdailos ar kitų statybos darbų, reikalingų, kad Pastatų statyba būtų laikoma baigta.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „CTLF“ iš atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ 128 538,28 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, kitą ieškinio dalį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog atsakovė, per klaidą nugriaudama Pastatus, pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tuo (Pastatų nugriovimu) padarė ieškovei turtinę žalą. Nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl ieškovei padarytos žalos dydžio.

7.       Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Pastatai pastatyti 1988 m., pagal Nekilnojamojo turto registro 2023 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenis Pastatų fizinis nusidėvėjimas – 35 proc., Pastato 1 baigtumas – 57 proc., Pastato 2 baigtumas 75 proc. Remdamasis 2013 m. Pastatų kadastrinių matavimų byloje esančiomis Pastatų nuotraukomis nustatė, kad Pastatai buvo nenaudojami, jų fizinė būklė bloga. Duomenų, kad Pastatų fizinė būklė po 2013 m. būtų pagerinta, nėra.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašomus priteisti 223 684,11 Eur nuostolius grindžia sąmatomis, kuriose nurodytos išlaidos, reikalingos atstatyti Pastatus, išlaikant Pastatų kadastrinių matavimų byloje nurodytus Pastatų gabaritinius matmenis, konstrukcijų dalį bei medžiagiškumą, neįvertinus Pastatų nusidėvėjimo, t. y. suma, kuri reikalinga atstatyti (faktiškai pastatyti) naujus Pastatus.

9.       Teismas nurodė, kad paskirtas ekspertas E. L. 2024 m. birželio 11 d. ekspertizės akto išvadoje nurodė, jog negali nustatyti Pastatų atkuriamosios vertės iki Pastatų būklės, buvusios iki sugadinimo 2022 m. vasario mėn., nes Pastatų jau nėra. Ekspertas E. L. ekspertizės metu nustatė išlaidas, reikalingas atstatyti Pastatus pagal naujos statybos įkainius, buvusius 2021 m. spalio mėn., kurios yra 214 230,48 Eur. Tai suma, reikalinga atstatyti (faktiškai pastatyti) naujus Pastatus. Teismas nurodė, kad atstačius Pastatus iš naujų medžiagų, atstatyti Pastatai bus vertingesni už buvusius iki jų sugadinimo. Ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovės sąskaita, taip bus pažeistas teisingas žalos atlyginimo principas. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovės patirtais nuostoliais laikyti nei ieškinyje nurodytos 223 684,11 Eur sumos, nei eksperto E. L. ekspertizės akte nurodytos 214 230,48 Eur sumos.

10.       Teismas nurodė, kad paskirta ekspertė D. A. ekspertizės akte nustatė, jog Pastatų atkuriamoji rinkos vertė, remiantis išlaidų (kaštų) metodu, 2022 m. vasario mėn. buvo 78 700 Eur. 

11.       Teismas nesutiko su atsakove, kad ekspertė D. A. neturi kompetencijos atlikti Pastatų sukūrimo (atstatymo) išlaidų vertinimą. Nurodė, kad paminėta ekspertė yra įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jai suteikta verslo vertintojo kvalifikacija, nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija, kilnojamojo turo vertintojo kvalifikacija. Ekspertė D. A., turėdama nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją, yra kompetentinga, atlikdama turto vertinimą, nustatyti vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudas.

12.       Teismas nurodė, kad ekspertės D. A. ekspertizės akte nustatyta Pastatų statybos vertė nėra individualizuota, todėl yra pagrindas taikyti eksperto E. L. nustatytą individualizuotą Pastatų atstatymo kainą – 214 230,48 Eur.

13.       Teismas sutiko su ieškove, kad ekspertė D. A. be pagrindo Pastatų atkuriamąją vertę nustatė įvertinusi ir Pastatų ekonominį nusidėvėjimą. Ekonominis nusidėvėjimas nėra susijęs nei su neteisėtais atsakovės veiksmais, nei su Pastatų atkūrimu į iki sugadinimo buvusią būklę, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo, nustatant Pastatų atkuriamąją vertę, įvertinti ir Pastatų ekonominį nusidėvėjimą.

14.       Įvertinęs aptartus duomenis, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 128 538,28 Eur nuostolių, t. y. pastatų atkuriamąją vertę (atkūrimo kaštus), įvertinęs 40 proc. Pastatų fizinį nuvertėjimą.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Ieškovė UAB „CTLF“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio dalis dėl 85 692,20 Eur buvo atmesta, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – papildomai priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus BDT“ 85 692,20 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.       Sprendžiant dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio, turi būti įvertintas neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvęs pastatų nusidėvėjimas, kuris, remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, sudaro 40 proc., o tai pinigine išraiškos forma sudaro 85 692,20 Eur, skaičiuojant nuo 214 230,48 Eur sumos. Sumos sumažinimas 40 proc. yra neteisingas ir nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, nes ieškovė už tokią pinigų sumą buvusių pastatų tikrai atkurti negali. Ieškovės pažeistos teisės tokiu atveju nėra apginamos. Pagal tokį teismo sprendimą, ieškovė pati turėtų padengti 40 proc. savo realiai patirtos žalos, nors jokios jos kaltės dėl kilusių neigiamų pasekmių nėra.

15.2.       Nebuvo atsižvelgta į tai, kad teismo eksperto E. L. ekspertizės akte apskaičiuotą 214 230,48 Eur sumą apima tik pačių pagrindinių statinių konstrukcijų (pamatų, kolonų, sijų, perdangų, sienų mūro) atstatymas, nėra įtrauktas nei projektinės dokumentacijos parengimas (o tai yra būtina, vykdant bet kokius statybos darbus), nei atsakovės paliktų statybinių šiukšlių iš žemės sklypo išvežimas bei pridavimas, nei statybinės teritorijos statybai aptvėrimas, nei kadastriniai matavimai, reikalingi atlikti po statybų pabaigos, nei kokios nors kitos sąnaudos, neišvengiamai atsirandančios kiekvienos statybos atveju. Todėl manyti, kad pilnos 214 230,48 Eur sumos ieškovei priteisimas lemtų jos nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita, nėra pagrindo.

15.3.       Ieškovė buvo atlikusi rangovo, galinčio ir sutinkančio atlikti pagrindinių konstrukcijų atstatymo darbus, paiešką ir pati mažiausia galima šių darbų atlikimo rinkos kaina (darbus atliekant ne vienam rangovui, o keliems skirtingiems) buvo 223 684,11 Eur, t. y. 9 tūkst. Eur daugiau, nei UAB „Sistela“ duomenų pagrindu buvo apskaičiuota teismo eksperto E. L..

15.4.       Nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas eksperto E. L. ekspertizės akte apskaičiuotą 214 230,48 Eur sumą dėl pastatų fizinio nusidėvėjimo nusprendė sumažinti būtent 40 proc., o ne 35 proc., kurie kaip pastatų fizinio nusidėvėjimo procentas iki 2024 m. pradžios buvo nurodyti pastatų Nekilnojamojo turto registrų išraše.

16.       Atsakovė UAB „Vilnius BDT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.       Teismas nepagrįstai vadovavosi 2024 m. birželio 11 d. ekspertizės aktu. Ekspertas E. L. apskaičiavo naujų Pastatų atkuriamąją vertę, o ne vertę iki jų sunaikinimo ir visiškai nevertino Pastatų ypatumų, specifinių savybių. Atkuriamosios Pastatų vertės skaičiavimas yra netinkamas ieškovės patirtų nuostolių dydžiui nustatyti.

16.2.       Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ekspertas E. L. pripažino, kad negali nustatyti Pastatų atkuriamosios vertės iki Pastatų būklės, buvusios iki sugadinimo 2022 m. vasario mėn., nes Pastatų jau nėra, todėl buvo nustatytos išlaidos, reikalingos atstatyti Pastatus pagal naujos statybos įkainius, buvusius 2021 m. spalio mėn. Tai reiškia, kad ekspertas apskaičiavo kiek kainuotų pastatyti naujus Pastatus pagal Pastatų sugadinimo metu egzistavusias rinkos kainas. Ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje dėl medžiagų kiekio ir kainų nėra jokių duomenų, kad medžiagos būtų apskaičiuotos įvertinus jų nusidėvėjimą, eksploatacines, naudingumo savybes ir kt. Nėra aišku, kokiais techniniais reglamentais vadovaujantis parengta lokalinė sąmata. Pritaikius registrų centro išraše nurodytą nusidėvėjimo procentą nėra galima objektyviai nustatyti tikrosios Pastatų atkūrimo vertės jų sugadinimo momentu.

16.3.       Atkuriamosios Pastatų vertės skaičiavimas yra netinkamas ieškovės patirtų nuostolių dydžiui nustatyti. Pastatai yra visiškai nugriauti, todėl bet kokie Pastatų atstatymo kaštų skaičiavimai bus laikomi naujo statinio statyba. Nors teismas pritaikė nusidėvėjimo procentą 2024 m. birželio 11 d. ekspertizės akte pateiktam nuostolių dydžiui, tačiau tai neatspindi tikrųjų nuostolių, nes nusidėvėjimo procentas yra pritaikytas Pastatams su naujomis medžiagomis, konstruktyvu, statybų technologijomis.

16.4.       Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas negalėjo priteisti būsimų Pastatų atstatymo išlaidų, nes nėra įrodymų, kad ieškovė tokias išlaidas ateityje patirs.

16.5.       Teismas turėjo priteisti žalą pagal Pastatų rinkos vertę jų nugriovimo metu, vadovaudamasis ekspertės D. A. ekspertizės aktu. D. A. ekspertizės aktas yra tikslus ir objektyvus, nes buvo įvertintos specifinės Pastatų savybės. Teismas klaidingai interpretavo Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 70 punktą, todėl nepagrįstai atmetė ekspertės D. A. išvadą. D. A. ekspertizės akte nusidėvėjimo apskaičiavimui buvo pasirinktas vienas iš Metodikos 70.2 papunktyje nustatytų modelių – gyvavimo amžiaus skaičiavimo modelis, kuris ir buvo taikytas. Be to, Metodikoje yra leidžiamas ekonominio nusidėvėjimo skaičiavimas.

16.6.       Teismas ne tik nemotyvavo savo sprendimo remtis 2024 m. birželio 11 d. ekspertizės aktu, bet ir prieštaravo pats sau, nes skundžiamo sprendimo 20 punkte nurodė, jog eksperto išvados trūkumas yra Pastatų ypatumų (nusidėvėjimo) neįvertinimas, bet tuo pačiu nurodė, kad E. L. nustatė individualizuotą Pastatų atstatymo kainą. Nėra suprantama kokiais argumentais vadovaudamasis teismas pasirėmė 2024 m. birželio 11 d. ekspertizės aktu ir priėmė skundžiamą sprendimą.

17.       Ieškovė UAB „CTLF“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.       Atsakovė neatsižvelgia į tai, kad teismo eksperto E. L. ekspertizės akte apskaičiuota 214 230,48 Eur suma apima ne pastatų, o tik jų pagrindinių konstrukcijų (pamatų, kolonų, sijų, perdangų, sienų mūro) atstatymą. Tiek atsakovės, tiek teismo eksperto E. L. nurodyta aplinkybė, kad pastatų jau nebėra, yra atsakovės neteisėtų veiksmų nulemtas rezultatas. Atlikti atstatymo darbų statybinėmis atliekomis tiek atsakovės išvežtomis į sąvartynus, tiek paliktomis ieškovės žemės sklype, yra neįmanoma. Vadinasi, statinių atstatymas yra galimas išimtinai tik naujomis statybinėmis medžiagomis bei pagal šiuo metu rinkoje esančius atitinkamų statybos darbų įkainius. Nugriaudama pastatus atsakovė pati sukūrė tokią situaciją, kad nebėra galimybės apskaičiuoti pastatų nusidėvėjimo.

17.2.       Nesutinka su skundo argumentu, kad teismas priteisė būsimas Pastatų atstatymo išlaidas. Teismas priteisė žalą, kurios dydį nustatė remdamasis ekspertizės akte nustatyta sunaikinto turto atkuriamąja verte, papildomai išskaičiuodamas iš jos nusidėvėjimą.

17.3.       Apeliantės nurodoma CK 6.249 straipsnio norma ginčui neaktuali.

17.4.       Ekspertė D. A. rinkos vertę nustatinėjo išlaidų (kaštų) metodu, tačiau ekspertizės akto turinys liudija, jog jokios išlaidos ar kaštai, reikalingi atkurti konkretiems ginčo pastatams, realiai nebuvo skaičiuojami. Tai nebuvo daroma, kadangi ši ekspertė neturėjo kompetencijos ir kvalifikacijos atlikti tokio pobūdžio skaičiavimus. D. A. ekspertizės akto turinys yra neaiškus.

18.       Atsakovė UAB „Vilnius BDT“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.       Ieškovė pati patvirtino, kad atlyginti Pastatų atstatymo būsimas išlaidas yra neįmanoma. Siekiant grąžinti apeliantę į iki pažeidimo buvusią padėtį, turi būti atlyginama Pastatų rinkos vertė jų nugriovimo momentu.

18.2.       Ieškovės pozicija dėl būsimų papildomų Pastatų atstatymo išlaidų atlyginimo nėra pagrįsta. Ieškiniu nebuvo reiškiamas reikalavimas atlyginti išlaidas už projektinės dokumentacijos parengimą, statybinės teritorijos aptvėrimą ar kadastrinių matavimų atlikimą ir pan. Visos paminėtos būsimos išlaidos gali atsirasti tik tada, jeigu ieškovė vykdys Pastatų atstatymo darbus.

18.3.       Nepagrįsta ieškovės pozicija dėl fizinio nusidėvėjimo 35 proc. taikymo ir kad ekspertės D. A. vertinimo akte buvo pateikta neindividualizuota fizinio nusidėvėjimo procento vertė. D. A. Pastatų vertinimas buvo individualizuotas, tikslus ir objektyvus, o tai, kad jos išvada yra tiksliausia, patvirtino ir pats teismas. Pastatai buvo neprižiūrimi, sunykę ir apleisti, todėl tokios būklės jų nusidėvėjimas galėtų būti netgi didesnis negu 40 proc.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „CTLF“ nuosavybės teise priklausė du pastatai–sandėliai, esantys (duomenys neskelbtini).

21.       Atsakovė UAB „Vilniaus BDT“ pagal 2021 m. rugsėjo mėn. parengtą „Specialiosios, paslaugų, garažų, maitinimo, gamybos, sandėliavimo, kitos, inžinerinių statinių paskirties statinių (duomenys neskelbtini), griovimo aprašą“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. spalio 12 d. išduotą leidimą vykdyti pastatų ir statinių griovimo darbus, vykdė leidime nurodytų kitai įmonei priklausančių apleistų pastatų griovimo darbus. Vykdydama šiuos darbus, atsakovė sugadino (faktiškai nugriovė) šalia griaunamų pastatų buvusius ieškovei priklausančius Pastatus.

22.       Nustatyta, kad Pastatai buvo pastatyti 1988 m. Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro 2023 m. gruodžio 6 d. išrašo duomenis, Pastatų fizinis nusidėvėjimas – 35 proc., pagal Nekilnojamojo turto registro 2004 m. sausio 15 d. išrašo duomenis, Pastatų fizinis nusidėvėjimas – 40 proc. Pastatų 2013 m. kadastrinių matavimų byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad Pastatai buvo nenaudojami, jų fizinė būklė bloga. Duomenų, kad Pastatų fizinė būklė po 2013 m. būtų pagerinta, byloje nėra.

23.       Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl ieškovei padarytos žalos, nugriovus jai priklausančius Pastatus, atlygintino dydžio.

24.       Ieškovės UAB „CTLF“ (apeliantės) teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs jos ieškinį, nepagrįstai eksperto E. L. nustatytą 214 230,48 Eur nuostolių dydį sumažino tuo metu buvusiu Pastatų nusidėvėjimu 40 proc., įrodinėdama, kad toks nuostolių sumažinimas yra neteisingas ir nesąžiningas, nes už priteistą sumą ieškovė negali Pastatų atkurti, todėl prašo jos ieškinį patenkinti visiškai, papildomai priteisiant 85 692,20 Eur. Atsakovė UAB „Vilnius BDT“, pateikusi apeliacinį skundą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei nuostolių atlyginimą, nepagrįstai vadovavosi eksperto E. L. išvada, nes joje apskaičiuota naujų Pastatų atkuriamoji vertė. Atsakovė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti Pastatų rinkos vertę jų nugriovimo metu, o ne remtis atkuriamosios vertės skaičiavimais, be to, negalėjo išvis priteisti būsimų Pastatų atstatymo išlaidų, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovė tokias išlaidas ateityje patirs.

25.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be to, be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

27.       Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti atsakovės UAB „Vilnius BDT“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti Pastatų atstatymo išlaidų, nes nėra įrodymų, jog ieškovė tokias išlaidas ateityje realiai patirs.

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

29.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė reikalaujamus priteisti 223 684,11 Eur nuostolius grindė sąmatomis, kuriose nurodytos išlaidos, reikalingos atstatyti naujus Pastatus, neįvertinus jų nusidėvėjimo, bei siekdamas nustatyti Pastatų vertę, buvusią iki jų sugadinimo (nugriovimo), buvo paskyręs dvi ekspertizes. Ekspertas E. L. 2024 m. birželio 11 d. ekspertizės akto išvadoje nurodė, kad negali nustatyti Pastatų atkuriamosios vertės iki Pastatų būklės, buvusios iki sugadinimo 2022 m. vasario mėn., nes Pastatų jau nėra, todėl nustatė išlaidas, reikalingas atstatyti Pastatus pagal naujos statybos įkainius, buvusius 2021 m. spalio mėn., kurios yra 214 230,48 Eur. Ekspertė D. A. 2024 m. liepos 3 d. ekspertizės akte nurodė, kad Pastatų rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2022 m. vasario mėn. galėjo būti apie 78 700 Eur.

30.       Įvertinęs paminėtas ekspertų išvadas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ekspertės D. A. ekspertizės akte nustatyta Pastatų statybos vertė nėra individualizuota, be to, nustatant Pastatų atkuriamąją vertę, buvo įvertintas ne tik fizinis, bet ir ekonominis nusidėvėjimas, kuris nėra susijęs nei su neteisėtais atsakovės veiksmais, nei su Pastatų atkūrimu į iki sugadinimo buvusią būklę, todėl nusprendė vadovautis eksperto E. L. nustatyta individualizuota Pastatų atstatymo kaina – 214 230,48 Eur ir, įvertinęs Pastatų fizinį nuvertėjimą, siekiantį 40 proc., priteisė ieškovei 128 538,28 Eur nuostolių.

31.       Nors, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ekspertės D. A. išvada, kuri yra tiksli ir objektyvi, o ne eksperto E. L. išvada, nes joje buvo apskaičiuota visiškai naujų Pastatų atkuriamoji vertė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad į paminėtą aplinkybę, spręsdamas dėl ieškovei priteistinų nuostolių dydžio, atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad ekspertas E. L. nustatė išlaidas, reikalingas atstatyti naujus Pastatus pagal 2021 m. spalio mėn. įkainius, todėl nėra pagrindo ieškovės patirtais nuostoliais laikyti ekspertizės akte nurodytos 214 230,48 Eur sumos. Įvertinęs Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodytą Pastatų fizinį nusidėvėjimą, pirmosios instancijos teismas eksperto E. L. išvadoje nurodytą Pastatų atkuriamąją vertę sumažino 40 proc. ir gautą sumą laikė ieškovės nuostoliais. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi E. L. ekspertizės aktu, tačiau apskaičiuodamas ieškovės patirtų nuostolių dydį, priteisė ne naujų Pastatų atkuriamąją vertę, nurodytą paminėtame eksperto E. L. 2024 m. birželio 11 d. akte, o, kaip minėta, įvertinęs jų fizinį nusidėvėjimą ir nusidėvėjimo procentine išraiška sumažinęs priteisiamą sumą.

32.       Nepagrįstas ieškovės skundo argumentas, kad jos patirtų nuostolių (Pastatų atkuriamosios vertės) dydžio sumažinimas tuo metu buvusiu 40 proc. nusidėvėjimu yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes už priteistą sumą atstatyti Pastatų nėra galimybės. Kaip jau buvo paminėta prieš tai aptartoje kasacinio teismo praktikoje, atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas, kai žala padaroma turto sugadinimu (sugriovimu), turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, atkūrimo kaštai (patirti nuostoliai) apima išlaidas, reikalingas ne naujo, o tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Jeigu pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikš turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001).

33.       Minėta, kad ieškovei priklausę Pastatai buvo pastatyti 1988 m., Pastatai nebuvo naudojami, jų fizinė būklė buvo bloga. Priešingų įrodymų, kad Pastatų būklė buvo pagerinta, ieškovė nepateikė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atstačius Pastatus iš naujų medžiagų, neįvertinant pastatų fizinio nusidėvėjimo, ir priteisus iš atsakovės visas Pastatų atstatymo išlaidas, atstatyti nauji Pastatai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, būtų vertingesni už buvusius iki jų sugadinimo (nugriovimo), o tai reiškia, kad ieškovė gautų didesnės vertės Pastatus, t. y. nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Tokiu atveju teisingo žalos atlyginimo principas būtų pažeistas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei nuostolius (atkuriamosios vertės kaštus), įvertinęs sugriautų Pastatų fizinį nusidėvėjimą.

34.       Nepagrįstas ieškovės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas eksperto E. L. akte nurodytą 214 230,48 Eur sumą 40 proc. Pastatų fiziniu nusidėvėjimu, turėjo įvertinti tai, kad paminėtame ekspertizės akte nebuvo apskaičiuoti kiti papildomi nuostoliai, tokie kaip paliktų statybinių šiukšlių išvežimas, statybvietės aptvėrimas, projektinės dokumentacijos parengimas, kadastrinių matavimų atlikimas ir kitos su statybomis susijusios sąnaudos, kurias patirs ieškovė. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakove, kad ieškiniu nebuvo reiškiamas reikalavimas atlyginti paminėtas ieškovės nurodytas papildomas išlaidas, nebuvo nurodyta ir įrodymais pagrįsta tokių išlaidų suma, nebuvo įrodinėjama, kad ieškovė ketintų ar būtų pradėjusi Pastatų atstatymo darbus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo svarstyti nurodytų papildomų išlaidų, susijusių su statyboms vykdyti būtinos dokumentacijos ir statybvietės parengimu, priteisimo klausimo.

35.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ne Pastatų atkuriamąją vertę, o jų rinkos vertę, buvusią nugriovimo metu, vadovaudamasis ekspertės D. A. ekspertizės aktu.

36.       Kaip jau buvo minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, patirtų turtinių netekimų dydis nustatytinas pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) 2 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiama kaip apskaičiuota pinigų suma, kurios reikėtų tokių pačių fizinių ir eksploatacinių savybių turto vertinimo objektui atkurti, atgaminti arba atstatyti (įrengti). Turto rinkos vertė, remiantis TVVPĮ 2 straipsnio 10 dalimi – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, Pastatų rinkos vertės nustatymas galėtų būti aktualus turto perleidimo atveju. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ieškovės patirtų nuostolių, neteisėtai sugriovus jai priklausiusius Pastatus, atlyginimo klausimas, todėl, priešingai nei teigia atsakovė, patirtų nuostolių dydžiui apskaičiuoti pagrįstai buvo taikytas ne turto rinkos, o atkuriamosios vertės metodas, kaip tiksliausiai ir teisingiausiai patirtus turtinius netekimus dėl turto sunaikinimo (nugriovimo) atspindintis metodas.

37.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo atliktas ieškovės turto atstatymo išlaidų (nuostolių) apskaičiavimas, priteisiant ieškovei eksperto E. L. nustatytą individualizuotą Pastatų atkuriamąją vertę, atėmus iš jos Pastatų 40 proc. nuvertėjimą, yra teisingas, pagrįstas ir atitinka teismų praktikoje patirtų turtinių netekimų dydžiui, kai žala padaroma turto sunaikinimu, apskaičiuoti taikomą metodą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Apeliančių tiek ieškovės UAB „CTLF“, tiek atsakovės UAB „Vilnius BDT“ apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Laima Ribokaitė

                                                                                Žilvinas Terebeiza