Administracinė byla Nr. eI-1637-505/2018

                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00039-2018-7

                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3; 51.5; 55.1.1

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 25 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant pareiškėjo S. J. atstovui advokatui Andriejui Melkovui,

atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Tomui Maksimovui,

nedalyvaujant pareiškėjui S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 20-SP-01 (12.71) „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės neišdavimo Liberijos Respublikos piliečiui S. J.“; 2) įpareigoti atsakovą atnaujinti prašymo nagrinėjimą ir išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę Liberijos Respublikos piliečiui S. J..

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas kartu su E. V. (duomenys neskelbtini) . sudarė civilinę santuoką, kartu su minėta piliete gyvena virš 3 metų. Bendro gyvenimo metu jiems yra gimęs sūnus Lietuvos Respublikos pilietis B. J., gim. (duomenys neskelbtini) . E. V. ir pareiškėjas pastaruosius trejus metus gyveno Europos Sąjungoje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis kreipėsi su teikimu į Kauno apylinkės teismą, prašydama sulaikyti Liberijos Respublikos pilietį S. J. 6 mėnesiams.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. teikimą tenkino ir leido sulaikyti pareiškėją.

Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo panaikinimo.

2017 m. liepos 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą pakeitė, paleido pareiškėją iš sulaikymo.

2017 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas pagal susiformavusią praktiką, atsižvelgiant į esamus šeimos ryšius, kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu leisti pateikti prašymą dėl ES šeimos nario kortelės išdavimo išimties tvarka ir vizos išdavimo, norėdamas sutvarkyti dokumentus neišvykstant iš Lietuvos Respublikos.

Prašyme buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 101 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį. Pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Nors šiuo metu pareiškėjas nėra teisėtai Lietuvoje, tačiau jo išvykimas gali ženkliai pakenkti šeimos, ypač mažamečio vaiko interesams, jis yra pagrindinis asmuo, kuris rūpinasi jo išlaikymu. Sutinkamai su teisės aktų reikalavimais jis gali gauti ES šeimos nario kortelę, todėl galėtų susitvarkyti visus būtinus dokumentus būdamas Lietuvos valstybėje. Prašyme buvo nurodyta, kad prašoma atsižvelgti į nurodomas aplinkybes ir leisti išimties tvarka pateikti prašymą dėl šeimos nario kortelės išdavimo ir iki jos išdavimo išduoti pareiškėjui vizą siekiant įteisinti jo teisėtą buvimą Lietuvoje.

2017 m. spalio 25 d. Migracijos departamento vadovė informavo, kad pareiškėjas, kaip Lietuvos Respublikos pilietės sutuoktinis, galėtų pateikti prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę pagal 2004 m. balandžio 29 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau - Įstatymas) 101 straipsnio 2 dalį ir to paties straipsnio 4 dalies 1 punktą.

2017 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Kauno AVPK, Kauno apskr. VPK) išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę.

Kauno apskr. VPK 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės neišdavimo Liberijos Respublikos piliečiui S. J..

Teigė, jog institucijai buvo puikiai žinoma apie pareiškėjo neteisėtą buvimą, dėl ko ir buvo kreiptasi pagal susiformavusią praktiką į centrinį Migracijos departamentą dėl leidimo pateikti prašymą išimties tvarka neišvykstant iš šalies. Centrinė institucija, išnagrinėjusi aplinkybes, leido teikti tokį prašymą. Institucijos atstovai nuolat tikino, kad atsižvelgiant į pareiškėjo šeimos santykius, jo išvykimas iš šalies nėra būtina, pateiktų dokumentų pilnai užtenka ir jis gausiąs leidimą, t. y. pati institucija suformavo asmeniui teisėtą lūkestį.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 101 straipsnio 3 dalis numato, kad „Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, arba pas jį. 4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis.

Pabrėžė, kad institucija savo veiksmais akivaizdžiai pažeidė žmogaus teises, o konkrečiai - žmogaus teisę į privataus gyvenimo apsaugą, asmens teisę į santuoką. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės šeimos ryšiai yra oficialiai įforminti. Jie yra įsipareigoję vienas kitam teisiškai, finansiškai, kartu augina vaiką.

Mano, kad atsakovo sprendimas yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl turi būti panaikintas. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą bei įgaliotas institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užsieniečiu Lietuvos Respublikoje yra laikomas asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnyje yra nustatytos užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje. Atvykdami ir apsigyvendami Lietuvos Respublikoje, užsieniečiai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kt.), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas jų buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos, ir kurie įrodo, kad jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Prašymas išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę Kauno apskr. VPK MS iš Liberijos Respublikos piliečio S. J. priimtas ir užregistruotas 2017 m. lapkričio 17 d. Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, priimantis prašymą ir prie jo pridedamus dokumentus, pagal Tvarkos aprašo 23 punktą privalo sutikrinti, ar kartu su prašymu ES piliečio šeimos narys, kuris nėra ES pilietis, pateikia visus Tvarkos aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus. Jeigu pateikiami ne visi reikiami dokumentai, prašymą ir kartu pateiktus dokumentus grąžina, nurodydamas dokumentų grąžinimo priežastis.

Nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas). Šio ikiteisminio tyrimo metu buvo matyta, kad šalyje neteisėtai esantis Liberijos Respublikos pilietis S. J., atvykdamas į Lietuvos Respubliką, pasinaudojo svetima Nyderlandų Karalystės piliečio B. J., asmens kortele.

Nustačius šiuos duomenis, 2017 m. birželio 2 d. informacija apie neteisėtai šalyje esantį pareiškėją buvo perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės skyriui (toliau - VSAT).

Tą pačią dieną VSAT pareigūnai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl pareiškėjo, neteisėtai esančio šalyje, sulaikymo pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 114 straipsnio 2 dalį.

Nesutikdamas su 2017 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo panaikinimo.

2017 m. liepos 19 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino ir pakeitė sprendimą sulaikyti užsienietį apgyvendinant jį VSAT Užsieniečių registracijos centre į alternatyvią sulaikymui priemonę - periodiškai registruotis atitinkamoje teritorinėje policijos įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

2017 m. lapkričio 17 d. S. J., pateikdamas Kauno apskr. VPK MS prašymą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario kortelės, pateikė Liberijos Respublikos piliečio pasą L194591 (toliau - pasas), išduotą 2015 m. birželio 21 d. 2017 m. birželio 2 d. VSAT pareigūnų vykdytos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad turimą pasą jam išdavė „ambasada Briuselyje“. Tikėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu Briuselyje buvo pradėtos migracinės procedūros (pvz., užsieniečio išsiuntimo), kadangi vertinant pareiškėjo nelegalaus migranto statusą, atsižvelgiant į ES galiojančius teisės aktus, jam negalėjo būt išduotas pasas, neišsprendus jo neteisėto buvimo šalyje klausimo.

Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, ir pagal kompetenciją atlikus patikrinimus policijos informacinių sistemų duomenų bazėse, buvo nustatyta, kad pareiškėjo buvimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą (yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina) ir 8 punktą (yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą (gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, kai jį būtina turėti) užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.

Migracijos departamento pateikta informacija pareiškėjo atstovui yra bendro pobūdžio informacija, kuri atspindi tik Lietuvos Respublikos pilietės E. J. atitiktį Įstatymo 101 straipsnio 2 daliai.

Pagal Tvarkos aprašo 1 punktą, prašymą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės ir prie jo pridedamus dokumentus ES piliečio šeimos narys, kuris nėra ES pilietis, pateikia teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos tarnybai, skyriui, poskyriui, grupei, kuri, išnagrinėjusi pateiktą prašymą ir dokumentus priima sprendimą. Nei Įstatyme, nei Tvarkos apraše nenumatyta galimybė įteisinti neteisėtai esančio užsieniečio buvimą šalyje. Tokių prašymų teikimas Migracijos departamentui formuoja ydingą praktiką.

Kauno apskr. VPK MS priimtų ir nagrinėtų pareiškėjo prašymą ir dokumentus dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo šeimos susijungimo pagrindu tuo atveju, jei pareiškėjas pateiktų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą.

Skundžiamas sprendimas nutraukti pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 20-SP-12-01(12.71) „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės neišdavimo Liberijos Respublikos piliečiui S. J.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Liberijos Respublikos pilietis S. J., gim. (duomenys neskelbtini) , Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė prašymą ir dokumentus dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo. Kartu su prašymu užsienietis pateikė Liberijos Respublikos pasą Nr. L 194591, išduotą 2016 m. birželio 21 d., ir galiojantį iki 2021 m. birželio 20 d., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) . santuokos sudarymo įrašą Nr.2004, sutuoktinės E. J. asmens tapatybės kortelę, ir dokumentus, patvirtinančius, kad ji pasinaudojo laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, bei dokumentą, patvirtinantį sumokėtą teisės aktų nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už dokumentų išduoti leidimą laikinai gyventi tvarkymą.

Nagrinėjant prašymą ir atlikus patikrinimą, nustatyta, kad Liberijos Respublikos pilietis S. J., gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės tarnybinis 2017 m. birželio 2 d. pranešimas Nr. (21/20-197-81), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės teikimas Nr. 21/20)-12-2224) ir buvo apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimas). Užsieniečiui S. J. 2017 m. birželio 2 d. surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnį, paskirta nuobauda - įspėjimas.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu neteisėtai esantis Liberijos Respublikos pilietis S. J. Lietuvos Respublikoje sulaikytas apgyvendinant jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre iki 2017 m. gruodžio 2 d.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi Liberijos piliečiui S. J. sulaikymas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre pakeistas į alternatyvią suėmimui priemonę - kiekvieną ketvirtadienį nuo 9 val. iki 12 val. atvykti registruotis į artimiausią policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą. Alternatyvi sulaikymo priemonė šiam užsieniečiui skiriama iki bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2017 m. gruodžio 2 d.

Sprendime nurodyta, kad nagrinėjant prašymą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, nenustatyti S. J. teisėto atvykimo į Šengeno erdvę ir Lietuvos Respubliką duomenys, užsieniečio pase nėra sienos kirtimo spaudų, vizų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Šengeno erdvėje.

Vadovaujantis 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimo per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. IV-290 patvirtinto Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo Europos sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams tvarkos aprašo 13 punktu, 13.1 papunkčiu „Šeimos narys ar kitas asmuo, nurodytas Įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje, kartu su prašymu pateikia: galiojantį kelionės dokumentą (duomenims sutikrinti su prašyme nurodytais asmens duomenimis) ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, jei jam netaikomas bevizis režimas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 20-SP-12-01(12.71) „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės neišdavimo Liberijos Respublikos piliečiui S. J.“, nusprendė nutraukti prašymo nagrinėjimą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo S. J..

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti administracinį aktą ir šio akto nepagrįstumą motyvuoja tuo, kad S. J. turi pakankamai lėšų pragyvenimui ir akivaizdu, nors šiuo metu S. J. nėra teisėtai Lietuvoje, tačiau jo išvykimas gali ženkliai pakenkti šeimos, ypač mažamečio vaiko interesams, jis yra pagrindinis asmuo, kuris rūpinasi jo išlaikymu. Sutinkamai su teisės aktų reikalavimais jis gali gauti Europos Sąjungos šeimos nario kortelę, todėl galėtų susitvarkyti visus būtinus dokumentus būdamas Lietuvos valstybėje.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką, kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja bei nustato Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nagrinėjamas pareiškėjo prašymas išduoti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, yra Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 09 01 iki 2018 01 01) 101 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį. Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip sutuoktiniui (Įstatymo 101 str. 4 d. 1 p.).

Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu jeigu jis yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina, o pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punktą užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu jeigu jis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką.

Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1V-290 (toliau – ir Aprašas) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 11 24), reglamentuoja Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės (toliau – kortelė) išdavimą, keitimą ir panaikinimą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio (toliau – ES pilietis) arba Lietuvos Respublikos piliečio, pasinaudojusio laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise (toliau – LR pilietis), šeimos nariui, kuris nėra ES pilietis (toliau – šeimos narys), arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise (toliau – kitas asmuo), prašymo išduoti arba pakeisti kortelę (toliau – prašymas) pateikimą, priėmimą ir nagrinėjimą, sprendimo dėl kortelės išdavimo arba pakeitimo priėmimą, dokumentų kortelei išrašyti pateikimą ir priėmimą, prašymo išrašyti kortelę pildymą, išrašytų kortelių gavimą iš Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras), kortelės įteikimą, prašymų išrašyti kortelę saugojimą, teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kortelės panaikinimą, kortelės negaliojimą, negaliojančių kortelių sunaikinimą.

Aprašo 13 punktas nustato, kad šeimos narys ar kitas asmuo, nurodytas Įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje, kartu su prašymu pateikia: 13.1. galiojantį kelionės dokumentą (duomenims sutikrinti su prašyme nurodytais asmens duomenimis) ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą, jei jam netaikomas bevizis režimas; ir 13.11. jeigu kartu su prašymu išduoti kortelę pateikiamas ir prašymas išrašyti kortelę – dvi tapačias (iš to paties negatyvo) šeimos nario ar kito asmens amžių atitinkančias nuotraukas (kitoje pusėje aiškiai užrašoma šeimos nario ar kito asmens vardas (-ai) ir pavardė), atitinkančias Nuotraukų asmens dokumentams reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 569 „Dėl Nuotraukų asmens dokumentams reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Nuotraukų asmens dokumentams reikalavimai) (jeigu šeimos narys ar kitas asmuo iki 1 metų amžiaus nedalyvauja pateikiant prašymą išrašyti jam kortelę arba jeigu nėra techninės galimybės nuskaityti šeimos nario ar kito asmens atvaizdą biometrinių duomenų registravimo įranga, arba jeigu šeimos narys ar kitas asmuo pageidauja, kad jo veido atvaizdas būtų nuskaitytas iš nuotraukos); 13.3. dokumentą, patvirtinantį, kad LR pilietis, su kuriuo ar pas kurį atvyksta gyventi šeimos narys ar kitas asmuo, pasinaudojo laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise; ir 13.4. santuoką su LR piliečiu patvirtinantį dokumentą arba jų registruotos partnerystės sutartį; arba 13.5. dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra LR piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginis palikuonis, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, ir išlaikymą patvirtinančius dokumentus; arba 13.6. dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra LR piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomas giminaitis pagal tiesiąją aukštutinę liniją, ir išlaikymą patvirtinančius dokumentus; arba 13.7. dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra LR piliečio, su kuriuo pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, sugyventinis (pvz., bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį, jų vaiko (-ų) gimimo liudijimą (-us); arba 13.8. dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra išlaikomas LR piliečio; arba 13.9. dokumentus, patvirtinančius, kad jis tvarko bendrą namų ūkį su LR piliečiu (pvz., bendrą būsto nuomos ar paskolos būstui įsigyti sutartį); arba 13.10. dokumentus, patvirtinančius, kad jam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė LR piliečio priežiūra (pvz., gydymo įstaigos pažymą); 13.11. jeigu valstybės rinkliavą už dokumentų išduoti kortelę tvarkymą ir (ar) už kortelės išdavimą (kai kartu su prašymu išduoti kortelę pateikiamas ir prašymas išrašyti kortelę) už šeimos narį ar kitą asmenį sumokėjo kitas asmuo – mokamojo pavedimo išplėstinę formą, kurioje nurodyta užsieniečio, už kurį atliekamas mokėjimas, vardas, pavardė ir asmens kodas ar gimimo data, su banko žyma.

Pagal Aprašo 24 punktą Įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, atlikęs Aprašo 23 punkte nurodytus veiksmus, šeimos nariui ar kitam asmeniui išduoda pažymą, patvirtinančią prašymo priėmimą (Aprašo 3 priedas).

Pagal Aprašo 28punktą prašymą nagrinėja įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, o atitinkamą sprendimą priima migracijos tarnybos viršininkas ar kitas įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Prašymas išduoti ar pakeisti kortelę turi būti išnagrinėtas per Įstatymo 100 straipsnyje nustatytą terminą.

Pagal Aprašo 29 punktą įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą ir dokumentus kortelei išduoti ar pakeisti: 29.1. sutikrina prašyme nurodytus asmens duomenis su duomenimis, nurodytais pateiktuose dokumentuose; 29.2. įvertina, ar pakanka dokumentų, įrodančių, kad šeimos narys ar kitas asmuo atitinka Įstatymo 101 straipsnio 2 ar 3 dalyje, 1011 straipsnio 1 dalies 2, 4 ar 5 punkte arba 1054 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą.

Pagal Aprašo 30 punktą pateikto prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu šeimos narys ar kitas asmuo arba ES pilietis, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, ar LR pilietis, su kuriuo ar pas kurį atvyksta šeimos narys ar kitas asmuo: 30.1. pateikė prašymą nutraukti prašymo nagrinėjimą; 30.2. prašymo nagrinėjimo metu mirė; 30.3. nesumokėjo valstybės rinkliavos už dokumentų išduoti arba pakeisti kortelę tvarkymą.

Pagal Aprašo 31 punktą išnagrinėjęs prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas: 31.1. kai teikia migracijos tarnybos viršininkui ar kitam įgaliotam migracijos tarnybos valstybės tarnautojui siūlymą išduoti arba pakeisti kortelę – prašymo 10 eilutės atitinkamame langelyje pažymi, ar išduoti kortelę, ar ją pakeisti, nurodo Įstatymo straipsnį, šio straipsnio dalį ir punktą, kurio pagrindu priimamas šis sprendimas, ir įrašo datą, iki kurios išduodama arba keičiama kortelė; 31.2. kai teikia migracijos tarnybos viršininkui ar kitam įgaliotam migracijos tarnybos valstybės tarnautojui siūlymą atsisakyti išduoti arba pakeisti kortelę šeimos nariui, kuris neatitinka Įstatymo 101 straipsnio 2, 3 dalyje, 1011 straipsnio 1 dalies 2, 4 ar 5 punkte arba 1054 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, ar kitam asmeniui, kuris neatitinka Įstatymo 101 straipsnio 2, 3 dalyje arba 1054 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, – parengia sprendimo atsisakyti išduoti arba pakeisti kortelę projektą, jame nurodo faktines aplinkybes, nustatytas nagrinėjant prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, tokio sprendimo priėmimo motyvus ir šio sprendimo apskundimo tvarką; 31.3. kai siūlo nutraukti prašymo nagrinėjimą – prašymo 10 eilutės atitinkamame langelyje pažymi apie prašymo nagrinėjimo nutraukimą, nurodo Aprašo 30.1, 30.2 ar 30.3 punktą, kuriame numatytu pagrindu priimamas sprendimas nutraukti prašymo nagrinėjimą.

Pagal Aprašo 32 punktą Migracijos tarnybos viršininkas ar kitas įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, gavęs Aprašo 31 punkte nurodytą siūlymą, priima vieną iš šių sprendimų: 32.1. išduoti arba pakeisti kortelę – prašymo 10 eilutėje nurodo sprendimo priėmimo datą, savo pareigas, vardą (-us), pavardę ir pasirašo, tam skirtoje vietoje deda antspaudą su Lietuvos valstybės herbu; 32.2. atsisakyti išduoti arba pakeisti kortelę – pasirašo sprendimą, nurodo jo priėmimo datą ir patvirtina antspaudu su Lietuvos valstybės herbu; 32.3. nutraukti prašymo nagrinėjimą – prašymo 10 eilutėje nurodo sprendimo priėmimo datą, savo pareigas, vardą (-us), pavardę ir pasirašo, tam skirtoje vietoje deda antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

Pagal Aprašo 35 punktą priėmus sprendimą nutraukti prašymo nagrinėjimą, įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo registruotu paštu išsiunčia pranešimą apie šį sprendimą šeimos nariui ar kitam asmeniui (išskyrus atvejį, kai šeimos narys ar kitas asmuo mirė). Pranešime nurodoma minėto sprendimo priėmimo data ir prašymo nagrinėjimo nutraukimo priežastis.

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, prašomo panaikinti individualaus administracinio akto turinį, ir vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis prašymo išduoti kortelę pateikimą, priėmimą ir nagrinėjimą, sprendimo dėl kortelės išdavimo priėmimą, daro išvadą, kad vykdant Aprašo 32.3 papunkčio, 35 punkto reikalavimus priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 20-SP-01 (12.71) „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės neišdavimo Liberijos Respublikos piliečiui S. J.“, nutraukti prašymo nagrinėjimą dėl Sąjungos piliečio nario leidimo laikinai gyventi šalyje korteles išdavimo S. J., jam nepateikus galiojančio kelionės dokumento (duomenims sutikrinti su prašyme nurodytais asmens duomenimis) ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, jei jam netaikomas bevizis režimas (Aprašo 13 p. ir 13.1 p. p.), jų nepateikimas pagal Aprašo nuostatas negalėjo būti pagrindu nutraukti prašymo nagrinėjimą, nes pagal Aprašo 30 punktą pateikto prašymo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu šio prašymo nagrinėjimo laikotarpiu šeimos narys ar kitas asmuo arba ES pilietis, turintis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, ar LR pilietis, su kuriuo ar pas kurį atvyksta šeimos narys ar kitas asmuo: 30.1. pateikė prašymą nutraukti prašymo nagrinėjimą; 30.2. prašymo nagrinėjimo metu mirė; 30.3. nesumokėjo valstybės rinkliavos už dokumentų išduoti arba pakeisti kortelę tvarkymą. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas priimtas be teisinio pagrindo, nes pagal Aprašo minėtas nuostatas galimybė priimti sprendimą nutraukti prašymo nagrinėjimą dėl Sąjungos piliečio nario leidimo laikinai gyventi šalyje korteles išdavimo nepateikus Aprašo 13 p. ir 13.1 p. p. nustatytų pateikti dokumentų, nėra numatyta. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.). Pagal teisėtumo principą reikalaujama ne tik kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, bet ir kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teisėtumo principas taip pat reiškia, kad neteisėti administraciniai aktai pagal bendrąją taisyklę turėtų būti panaikinami. 

Kadangi skundžiamas atsakovo priimtas administracinis aktas nebuvo pagrįstas įstatymo normomis, šis sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio reikalavimų (įstatymo viršenybės principo), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 20-SP-01 (12.71) „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės neišdavimo Liberijos Respublikos piliečiui S. J.“ naikintinas, nes ginčijamas sprendimas yra neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. J. 2017 m. lapkričio 17 d. prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę ir priimti dėl jo sprendimą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 20-SP-01 (12.71) „Dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės neišdavimo Liberijos Respublikos piliečiui S. J.“.

Įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo S. J. 2017 m. lapkričio 17 d. prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę ir priimti dėl jo sprendimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai                                                                                               Rimantas Giedraitis

                                                                                       Daina Kukalienė

                                                                                       Janina Vitunskienė