Administracinė byla Nr. N62-629/2011
Procesinio
sprendimo kategorija 46
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo
Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo N. A. (N. A.)
apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario
11 d. nutarties N. A. administracinio teisės pažeidimo
byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Klaipėdos apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamentas (toliau – ir Institucija) 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu N. A. patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis,
neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir
įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo, stato mūrinę tvorą, kurios
aukštis 1,8 metro, stulpelių aukštis – 2 metrai, šiaurinėje žemės sklypo
(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje iš gatvės pusės, adresu (duomenys
neskelbtini), Klaipėda. Pažeidimas nustatytas 2009 m. spalio 14 d. Šiuo metu
statybos darbai sustabdyti. Tokiais savo veiksmais N. A. pažeidė
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei
Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini)
statiniai“ 12.4 punkto reikalavimus. N. A. veika kvalifikuota
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –
ir ATPK) 1592 straipsnio 1 dalį ir paskira 7 500 litų bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas
asmuo N. A. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos
administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą
nutraukti. Nurodo, kad nustatant pažeidimą nebuvo atsižvelgta į jo turimus
statybos dokumentus, statybos datą, laiką bei išsamiai neištyrė esamų
aplinkybių. Paaiškina, kad tvora buvo pastatyta 1997 m. rugsėjo 25 d. leidimo
vykdyti statybos darbus Nr. 25/97 pagrindu 1999 metais, kuomet negaliojo
institucijos nurodyti teisės aktai. Taip pat nurodo, kad nesutinka su
paskirtosios baudos dydžiu, nes rūpinasi sergančiais tėvais.
Klaipėdos apygardos administracinis
teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
Remdamasis rašytine bylos medžiaga, teismas nustatė, kad N.
A. 2009 m. spalio 14 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.
72-(14.10), kuriame nustatyta, kad N. A. vykdo
savavališkus statybos darbus – mūrine tvora tveria šiaurinę sklypo dalį iš
gatvės pusės. Minėtame savavališkos statybos akte taip pat nurodoma, kad
statomas statinys – mūrinė tvora – yra naujos statybos, jos aukštis – 1,8 m,
stulpelių aukštis – 2 m, ir yra priskirtinas II grupės nesudėtingų statinių
kategorijai, kuriam reikalingas supaprastintas statinio projektas su įgaliotų
valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais (STR 1:01.07:2002 „Nesudėtingi
statiniai (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelė, 12.4.2 punktas).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus, kad jo tvora buvo
pastatyta 1999 metais, kuomet nebuvo taikomi minėtų teisės aktų nuostatos, teismas
atmetė, kaip nepagrįstą įrodymais, be to, paneigtą byloje surinktais duomenimis
(Klaipėdos miesto valdybos 1997 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 337,
liudytojomis apklaustų pareigūnių fiksavusių pažeidimą V. M.,
D. B. paaiškinimais, 2009 m. rugsėjo 1 d. nuotraukomis, liudytojos L. Ž. parodymais). Teismas nurodė,
kad neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, kita bylos medžiaga. Taip
pat teismas įvertino, jog N. A. ankščiau nebaustas,
rūpinasi ligotais tėvais, todėl, atsižvelgęs į pažeidimo mastą, padarė išvadą,
kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam sankcijoje numatytą minimalią
baudą – 5000 litų.
Apeliaciniu skundu N.
A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir
administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, jog tvora
pastatyta nepažeidžiant jokių teisės normų, tą patvirtina geodezinė
gelžbetoninės tvoros nuotrauka. Tiek nuotrauka, tiek liudytojo K.
V. parodymai patvirtina, jog tvora aukščiausioje vietoje nesiekia 170 cm.
Šių įrodymų pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė, taip
pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86
straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatą bei pažeidė įrodinėjimo taisykles,
numatytas ATPK 257 straipsnyje.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
N. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad statė mūrinę tvorą, kurios aukštis – 1,8 metro, stulpelių aukštis – 2,0 metro, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo. Apeliantas nurodo, jog jo statoma tvora neviršija 1,70 metro, tačiau tokie jo teiginiai paneigiami byloje surinkta medžiaga (Savavališkos statybos aktas, b. l. 9-10, nuotraukos, b. l. 12-14). Pažymėtina, kad pareiškėjo pateikta korporacijos „Matininkai“ kontrolinė geodezinė gelžbetoninės tvoros nuotrauka (b. l. 79) taip pat patvirtina, jog tvoros aukštis svyruoja ir vietomis viršija 1,80 metro (iki 1,97 m). Tad toks statinys pagrįstai pripažįstamas II grupės nesudėtingu statiniu. Įvertinus tai, kad šis statinys yra mieste, tiek pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra numatytas privalomas supaprastintas statinio projektas ir raštiškas įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas (pažeidimo padarymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 p., šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 p.). todėl darytina išvada, kad N. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai, jog jo tvora pastatyta dar įsigaliojant teisės aktams, numatantiems privalomų dokumentų būtinybę. Byloje esančios 2009 m. rugsėjo 1 d. nuotraukos (b. l. 80-81) ir savavališkos statybos akto surašymo metu darytos nuotraukos (b. l. 12-14) patvirtina, kad tvora buvo statoma naujai.
Kita vertus, ATPK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo metu galiojusi ATPK 1592 straipsnio 1 dalis numatė, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo 5000 iki 10 000 litų. Šiuo metu atsakomybę už tokį pažeidimą numato ATPK 159 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad naujo nesudėtingo statinio savavališka statyba – užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. Šiuo metu galiojančioje ATPK normoje, numatančioje atsakomybę už pažeidimą, nuobauda yra švelnesnė už anksčiau galiojusią, tad ji turi būti taikoma ir anksčiau padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (ATPK 31, 32 str.), vadovaujantis ATPK 302 ir 20 straipsnių nuostatomis jam skirtinas nuobaudos vidurkis, t. y. 750 litų bauda.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
N.
A. (N. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį N.
A. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir N.
A. skirtą 5000 (penki tūkstančiai) litų baudą sumažinti iki 750 (septyni
šimtai penkiasdešimt) litų.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas
Piličiauskas
Virgilijus
Valančius