(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės 

dalyvaujant pareiškėjų atstovui R. B., atsakovo atstovui Viktorui Popandopulai, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei L. Z. , trečiajam suinteresuotam asmeniui D. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Spectro Finance“ ir V. K. skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Naujienų centras“, D. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

      Pareiškėjai  UAB „Spectro Finance“ ir V. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Sprendimą (Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021-06-15 sprendimas, kuriuo pareiškėjų 2020-12-29 skundas dėl žurnalisto D. G. bei portalą (duomenys neskelbtini) valdančios ir administruojančios UAB Naujienų centras (juridinio asmens kodas 304438579) veiksmų, publikuojant straipsnį „Ginklai, narkotikai, darknetas ir bitkoinai - kuo čia dėtos Lietuvos fintech bendrovės?“ nebuvo tenkintas ir konstatuota, jog visuomenės informavimo etikos nuostatos ginčo publikacijose pažeistos nebuvo).Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2020-12-04 06:37 val. (duomenys neskelbtini) portale buvo patalpintas straipsnis „Ginklai, narkotikai, darknetas ir bitkoinai - kuo čia dėtos Lietuvos fintech bendrovės“ (toliau - Straipsnis) kuriame buvo pateiktas žurnalisto D. G. tekstas, aprašantis tariamą prekybą narkotikais, ginklais platformoje (duomenys neskelbtini) (toliau - Platforma) bei susiejantis tai su pareiškėjais. Tokie Skleidėjų veiksmai buvo neteisėti, jais buvo pažeista eilė teisės aktų reikalavimų. Tą pačią dieną pareiškėjai Skleidėjams pateikė reikalavimą nutraukti neteisėtus veiksmus ir pašalinti Straipsnį iš (duomenys neskelbtini) portalo. Nepaisant pateikto reikalavimo, Skleidėjams aiškiai suvokiant, kad buvo atlikta eilė teisės aktų pažeidimų, kad Straipsnio tekstas neatitinka tikrovės, jis publikuotas pažeidžiant elementarias etikos normas, Straipsnio nei pašalino, nei tinkamai pakoregavo.

Pažymi, kad prieš Straipsnio publikaciją, Skleidėjai 2020-11-20 12:52 val. (duomenys neskelbtini) portale buvo paskelbę straipsnį „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus2 “ (toliau - 2020-11-20 Straipsnis), kuriame buvo pateiktas žurnalisto D. G. tekstas, taip pat aprašantis tariamą prekybą narkotikais Platformoje bei susiejantis tai su pareiškėjais, kas yra visiškas melas. Tokius Skleidėjų veiksmus Komisija 2021-05-12 sprendimu pripažino neetiškais. .Pareiškėjai 2020-12-29 Komisijai pateikė skundą dėl Skleidėjų veiksmų publikuojant Straipsnį .

Komisija skundą nagrinėjo 2021-06-15 posėdyje ir priėmė Sprendimą, jog skundas yra nepagrįstas ir etikos normos nebuvo pažeistos. Sprendimas buvo fiksuotas tik protokoliniu įrašu, atskiro sprendimo nepriimant, apie tai informaciją pateikiant el. laišku. Šis protokolas laikytinas Sprendimu. Nurodo, kad Komisija Sprendime nepagrįstai priėjo išvados, kad Visuomenės informavimo etikos kodeksas (toliau - Kodeksas) nebuvo pažeistas. Kodekso 3 straipsnis reikalauja skelbti tikslias, teisingas žinias, tačiau Straipsnyje pateikta informacija buvo melaginga ir netiksli.

Nurodo, kad 2021-03-10 specialistas A. S., turintis aukštąjį universitetinį (humanitarinių mokslų daktaro) išsilavinimą ir ilgesnę nei 20 metų patirtį tiriant lietuvių kalbą bei jos ypatumus, įvertinęs Straipsnio turinį ir atsižvelgdamas į advokato R. B. paklausimą, pateikė išvadą dėl teksto supratimo , kuri buvo pateikta ir Komisijai. Šioje išvadoje buvo konstatuota, kad: „nurodomas ryšys tarp kriptovaliutų bendrovių ir darkneto: „bendrovių paslaugomis mielai naudojamasi tamsiajame internete atsiskaitant už nelegalius dalykus “. Abejotina ryšio logika puikiai atskleidžia tokios semantinės analogijos: plėšikai perka peilius ūkiniu prekių parduotuvėse arba plėšikai perka pistoletus iš bankomato paimtais pinigais. Nesunku suvokti, kad nei ūkiniu prekių parduotuvė, nei bankas, kuriam priklauso bankomatas, su minimais plėšikais negali būti siejami kokiais nors bendrininkavimo ryšiais ir tai niekaip nemeta šešėlio ant legalaus verslo. „Suprantama, kad minimoje straipsnio dalyje atskleidžiami „SpectroCoin“ ryšiai su „Bankera“ leidžia jas ir jų veiklas tapatinti. Bendrai vertinant tiek straipsnio antraštę (kurioje minimi ginklai, narkotikai, darknetas ir kartu minimos Lietuvos fintech bendrovės), tiek jo turinį, kuriuo plėtojamas atsakymas į keliamą klausimą (minimos Lietuviškos bendrovės yra tik „SpectroCoin“ ir „Bankera“), tiek straipsnio autorių vedamas paraleles, galima teigti, kad tuo sudaromas įspūdis, jog „SpectroCoin“ ir „Bankera“ yra susijusios su prekyba ginklais, narkotikais bei darknetu. Tokioms sąsajoms pagrįsti straipsnyje nėra pateikta jokiu faktų ar jas pagrindžiančių aplinkybių. “

„Jei kalbama apie reputacinius dalykus - be abejo, tokie ryšiai meta šešėlį ant visų susijusių 3 bendrovių. Vadinasi, pirmojo klausimo atsakymas vienodai tinka tiek „SpectroCoin“, tiek „Bankerai“, t.y. neigiamas įspūdis, paremtas vienos bendrovės vardo minėjimu baudžiamosiose bylose, perkeliamas ir ant kitos bendrovės. Tačiau jei kalbama apie straipsnyje pateikiamą konkrečią informaciją - jokie faktai, leidžiantys tvirtinti, kad fintech bendrovė „Bankera“ kaip nors susijusi su „ginklais, narkotikais, darknetu ir bitkoinais “ nėra paminėti. Tačiau vertinant straipsnio antraštę, kurioje minimi ginklai, narkotikai, darknetas ir duodama užuomina į Lietuvos bendroves, o straipsnio turinyje minint tik bendroves „SpectroCoin“ ir „Bankera“, sudaromas įspūdis, kad „Bankera“ irgi gali būti susijusi su ginklais, narkotikais ir darknetu. Tokioms išvadoms pagristi, straipsnyje nėra pateikta jokių faktų ar jas pagrindžiančių aplinkybių.“ „Straipsnio tekste minimi įmonių pavadinimai: „SpectroCoin“, „Spectro Finance“ ir „Bankera“. Su jokiomis kitomis įmonėmis straipsnis negali būti siejamas. “ „Be jokios abejonės, tiek straipsnio antraštė, tiek viso teksto idėjos yra susietos tik su šiomis bendrovėmis. Ir tai paremiama tik vienos įmonės minėjimu baudžiamosiose bylose. Su kitomis dviem įmonėmis („Spectro Finance“ ir „Bankera“) susiejimas netiesioginis - per įmonių ryšius, bet ne per kokius nors faktus.“ „Todėl korektiškiau teigti - straipsnis atsako/neatsako į antraštėje keliamą klausimą. Atsako taip: pirma, Lietuvos fintech bendrovės dėtos tuo, kad dalyvauja nusikalstamame versle; antra, tos Lietuvos fintech bendrovės yra viena bendrovė „SpectroCoin “, trečia, SpectroCoin“ yra susijusi su „Spectro Finance“ ir „Bankera“. „Straipsnio turinys nėra visiškai adekvatus atsakymas į keliamą klausimą: pirma, apie dvieju minimu bendrovių nusikalstamas veikas faktu nepateikta; antra, vienos bendrovės minėjimas byloje dar nėra nusikalstamos veikos faktas; trečia, iš įtarimų vienai įmonei tokiu klausimu ir jo atsakymu metamas šešėlis visai verslo šakai (fintech). Taigi, tarp klausimo (antraštės) ir atsakymo (straipsnio teksto) esama nedermės, todėl galima teigti, kad antraštės tekstas neatitinka straipsnio turinio. ” „Sakinys „...lietuviai „SpectroCoin“ įsigyja bitkoinų, kuriais vėliau atsiskaito už narkotines medžiagas ir kitas prekes... “ leidžia suprasti, kad bitkoinai perkami ir už narkotines medžiagas atsiskaitoma toje pačioje „SpectroCoin“ platformoje”. „Todėl suprantama, kad tuo pačiu pagrindu apie minimus Karalevičių, Dobiliauską, Mockevičių (susijusius su „ Spectro Finance “ ir „ Bankera “) irgi kuriamas neigiamas įspūdis.“ Taigi savo srities specialistas patvirtino, kad Straipsnyje informacija nebuvo pateikiama tiksliai ir teisingai.

Be to, Komisija jau buvo pripažinusi, kad analogiškos informacijos publikavimas 2020-11-20 Straipsnyje buvo Kodekso 3 pažeidimas , todėl nėra suprantama, kodėl pakartotinis tokios informacijos publikavimas nebebuvo pažeidimu. Skleidėjai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių savo publikuotų teiginių pagrįstumą. Etikos kodekso 3 straipsnis reikalauja ne tik skleisti teisingas žinias, bet ir išklausyti suinteresuotus asmenis, pateikti alternatyvias nuomones, taip užtikrinant jų įvairovę. Nors Straipsnio antraštė skelbia, jog informacija bus apie Lietuvos bendroves, tačiau jame buvo pateikiama šališka nuomonė tik apie pareiškėjus . Kodekso 31 straipsnis reikalaujantis laikytis nekaltumo prezumpcijos skleidžiant informaciją, tačiau Straipsnyje informacija buvo pateikiama tokiu būdu, kad skaitytojai susidarytų įspūdį, kad pareiškėjai yra nusikalstamo pasaulio dalis, prekiauja narkotikais, kitais nelegaliais dalykais. Pareiškėjai tokia veikla neužsiima ir nėra pripažinti atlikę kokias nors nusikalstamas veikas, joks asmuo negali būti laikomas kaltu, kol tai neįrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (LR Konstitucijos 31 str. 1 d.). Kodekso 32 straipsnis numato, kad negalima skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, o Straipsnyje pareiškėjai yra iš esmės kaltinami prisidedantys prie nusikalstamų veikų atlikimo.

 Kodekso 6 straipsnis numato, kad žurnalistai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Straipsnyje informacija apie bylas yra iškreipiama ir pateikiama kaip dezinformacija. Niekuo nesusijusios bylos su Straipsnyje pateikta informacija naudojamos siekiant sustiprinti Straipsniu kuriamą neigiamą įspūdį. Minimas bylų skaičius 16, tačiau kokio tipo tai bylos neužsimenama. Netiesiogiai teigiama, neva tai tiek atvejų buvo rasta, kuomet Platformoje buvo perkamos narkotinės medžiagos, kas yra absoliutus melas. Šaltiniai, kuriuose nėra nieko bendra su Straipsnio turiniu, naudojami kaip Straipsnyje pateiktų melagingų faktų pagrindimo priemonė. Kodekso 8 straipsnis numato, kad Skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, nuotraukos ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, tačiau nagrinėjamu atveju antraštė neatitiko Straipsnio turinio bei klaidino skaitytojus.

 Kodekso 20 straipsnis numato Skleidėjų pareigą suteikti galimybę kritikuojamam asmeniui pasisakyti. Skleidėjai net nesikreipė į pareiškėjus ir nesuteikė jiems galimybės pasisakyti dėl Straipsnyje pateikiamos informacijos. Straipsnis buvo naujas, jame buvo pateikta nauja informacija, dėl ko Skleidėjai privalėjo kreiptis į pareiškėjus, tačiau to nepadarė. Toks veiksmams laikytinas grubiu Kodekso 20 pažeidimu, kas įtvirtinta ir teismų praktikoje. Nurodo, kad buvo atlikti akivaizdūs net šeši Kodekso pažeidimai, tačiau Komisija jų tinkamai neįvertino dėl ko priėjo klaidingos išvados. Komisija tik paviršutiniškai išnagrinėjo visas faktines aplinkybes bei padarytų pažeidimų atveju svarbius įrodymus, ar jų net negarinėjo, kaip antai specialisto A. S. išvadą.

Komisija 2021-05-¬12 sprendimu Skleidėjų veiksmus pripažino neetiškais, kuomet analogiško tipo tekstas buvo publikuotas 2020-11-20 Straipsnyje. „Kita vertus, viešasis interesas nušviesti su kriptovaliutomis susijusias problemas neabejotinai yra ir žurnalistas turėjo teisę daryti tam tikrus apibendrinimus. “ Pati Komisija pastebėjo, kad analogiška informacija jau buvo publikuota 2020-11-20 Straipsnyje, dėl ko pakartotinis tokios pat informacijos publikavimas negali būti pateisinamas viešuoju interesu. Jokių apibendrinimų Straipsnio autorius nepateikė, o tik neigiamame kontekste aprašė pareiškėjų veiklą. Straipsnio autoriaus argumentas, kad kitų įmonių praktikos pateikimas užimtų per daug vietos vertintinas kritiškai, kaip siekis pateisinti atliktą etikos pažeidimą. Be to, nesant jokios informacijos apie kitas įmonės, ką skelbia Straipsnio antraštė, jokie apibendrinimai apskritai negalimi.

Pareiškėjai Komisijai pažymėjo, kad teismų praktikoje suvedus kitų analogiškas ar panašias paslaugas teikiančias paslaugų teikėjų pavadinimus ar jų prekės ženklus, randama dar daugiau bylų (pvz., Paysera - 177 baudžiamosios bylos, Revolut - 92 baudžiamosios bylos, Monese - 18 bylų, Foxbox - 12 bylų, Mistertango - 15 bylų, Bitmarket - 6 bylos, Localbitcoins - 7 bylos). Tačiau Straipsnyje tendencingai buvo minimi tik pareiškėjai. Ši informacija Straipsnyje niekaip nebuvo paminėta, dėl ko ir jokių apibendrinimų Straipsnyje nebuvo. Komisija nurodo, kad „Išsakomos nuomonės, jog šios publikacijos antraštė yra neutrali. “ Tokia išvada prieita nesant jokių tai pagrindžiančių argumentų, nepateikiant jokių nuomonių ar konkrečių argumentų. Tuo tarpu tiek pareiškėjo, tiek specialisto A. S. nuomone, antraštė neturi nieko bendro su Straipsnyje pateikta informacija apie pareiškėjus, kuri pateikti tiesiog tikslingai siekiant sukurti neigiamą nuomonę apie juos.

Pažymi, kad Kodekso 20 straipsnio galimas pažeidimas apskritai buvo nenagrinėtas, nors į pareiškėjus prieš publikuojant Straipsnį apskritai nebuvo kreiptasi, kas yra akivaizdus etikos pažeidimas. Kodekso 3 straipsnio pažeidimą patvirtina ir specialisto A. S. pateiktos išvados dėl Straipsnyje pateikiamos informacijos ir jos pateikimo būdo. Straipsnyje panaudota retorika akivaizdžiai sudaromas įspūdis, kad pareiškėjai užsiima ar yra susiję su nusikaltimais, narkotikų ar kitų draudžiamų medžiagų platinimu, tokiu būdu pareiškėjai yra kaltinami nusikaltimais, kurių nepadarė, tai yra grubus Kodekso 31-32 straipsnių pažeidimas.

Be to, Straipsnyje buvo sistemingai iškraipyta minimuose sprendimuose rasta informacija, kas yra grubus Kodekso 6 straipsnio pažeidimas. Daugumoje sprendimų pareiškėjo UAB „Spectro Finance“ pavadinimas apskritai minimas tik tarp tam tikrų faktinių aplinkybių ar minimas bylose, kurios niekaip nesusijusios su Straipsniu. Nurodo, kad Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, ji be kita ko turi vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Priimdama sprendimus, Komisija turi būti nešališka, privalo objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Atitinkamai teismas, tikrindamas ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vertina, ar konkretus individualus administracinis aktas yra pagrįstas įrodymais, ar jį priimant nebuvo pažeistos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015 m. kovo 23 d. sprendimu patvirtinto Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamento (toliau - ir Reglamentas) nustatytos procedūros.

Pareiškėjų nuomone, Sprendimas nebuvo ne tik nepagrįstas, bet ir nebuvo tinkamai motyvuotas, dėl ko buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 str. 5 d., numatanti, kad priimant Sprendimą Komisija turėjo vadovautis išsamumo principu. Iš Sprendime pateiktų motyvų ir argumentų nėra aišku, kodėl pareiškėjų skunde pateiktos aplinkybės buvo nepagrįstos, kuo remiantis buvo prieita Sprendime nurodytos išvados. Aplinkybė, kuomet Sprendime nenurodoma Komisijos narių diskusijų esmė ir konkretūs Komisijos narių argumentai, lemia VAĮ pažeidimą, nes toks Sprendimas nelaikomas tinkamai motyvuotu.

Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija su pareiškėjų skundu nesutinka ir mano, jog šis skundas neturėjo būti teismo priimtas nagrinėti arba administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Atsiliepime į skundą atsakovė nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai skundžia Komisijos sprendimą atsisakyti pripažinti, jog viešosios informacijos rengėjas pažeidė profesinės etikos reikalavimus. Asociacijos nuomone, šis sprendimas, nepriklausomai nuo pareiškėjų santykių su UAB „Naujienų centras“ ir ginčo publikacijos autoriumi D. G., niekaip nepažeidžia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų, todėl pareiškėjų skundas turėtų būti atmestas vien šiuo pagrindu.

Aptariant pareiškėjų teisę skųsti Komisijos sprendimus Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 46 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys, o 7 dalyje įtvirtinta, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali dėl jų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau vis tiek privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, teisė kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo numatyta tik viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, o tokio statuso neturintiems pareiškėjams Įstatymas galimybės kreiptis į Vilniaus apygardos administracini teismą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nenumato. Pažymi, kad analogišką išvadą anksčiau nagrinėtose bylose yra padaręs tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek ir LVAT, 2016 m. birželio 23 d. priėmęs nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-438/2016. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas T.S. skundas dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, kurios funkcijas nuo 2015 m. perėmė Komisija, 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo (protokolas Nr. 20). LVAT nutartyje pasisakė dėl teisinio reguliavimo, galiojusio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., tačiau taip pat pažymėjo, jog iš esmės tokios pat nuostatos yra išdėstytos ir šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje.

LVAT konstatavo, jog Komisijos funkcijos savo esme negali būti prilyginamos valstybinės institucijos, ginančios galbūt pažeistas asmens teises (pvz., Žurnalistų etikos inspektorius, Įstatymo 49 - 50 str.) ir skiriančios sankcijas už nustatytus teisės pažeidimus, funkcijoms. Komisija - viešosios informacijos rengėjų ir leidėjų vidinė institucija, skirta kontroliuoti profesinės etikos laikymąsi, inter alia nagrinėjanti galimus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus bei priskirianti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, tačiau ne sprendžianti dėl konkrečių asmenų teisių ir interesų pažeidimų. Todėl šia prasme Komisijos sprendimas negali būti vertinamas kaip skirtas pareiškėjams. LVAT taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra įtvirtinti keli alternatyvūs asmens, manančio, kad visuomenės informavimo priemonėse buvo pažeistos jo teisės, gynimo mechanizmai. Tarp jų - galimybė kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ar tiesiogiai į bendrosios kompetencijos teismą LR civilinio kodekso 2.24 straipsnyje nustatyta tvarka. Apibendrinęs nurodytus motyvus, LVAT konstatavo, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nesant tam teisinio pagrindo, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai savo ruožtu yra teisiškai nebereikšmingi, ir administracinę bylą nutraukė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujienų centras“ su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą nurodo, kad nurodo, kad kriptovaliutų panaudojimas nusikalstamų veikų darymui, tinkamos reguliacinės aplinkos sukūrimas yra aktuali, pasaulinio masto problema. Dėl šios priežasties trečiasis suinteresuotas asmuo publikavo keletą D. G. parengtų publikacijų šia tema. 2020 m. lapkričio 20 d. paskelbta publikacija pavadinimu „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą pamėgo paaugliai: perka narkotikus“ (toliau - ir Publikacija 1); 2020 m. gruodžio 4 d. paskelbta publikacija pavadinimu ,,Ginklai, narkotikai, darknetas ir bitkoinai — kuo čia dėtos Lietuvos fintech bendrovės?“ (toliau - ir Publikacija 2) . 2020 m. gruodžio 21 d. paskelbta publikacija pavadinimu “Bankera“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule“ (toliau - ir Publikacija 3, visos kartu toliau vadinamos - ir Publikacijos).

Pareiškėjai dėl šių Publikacijų pateikė eilę skundų Visuomenės informavimo etikos komisijai (toliau - VIEK) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau atitinkamai -Tarnyba), bei penkis ieškinius, kurių keturi buvo sujungti į vieną bylą ir šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja 2 bylas dėl Publikacijų.

2021 m. gegužės 12 d. VIEK priėmė sprendimą „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-09/21 dėl portale alfa.lt 2020 m. lapkričio 20 d. skelbtos publikacijos „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“. Šis VIEK sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, administracinės bylos Nr. eI2-3860-809/2021.

2021-06-15 posėdyje VIEK nagrinėjo Pareiškėjų skundą dėl Publikacijos 2 ir priėmė sprendimą, jog skundas yra nepagrįstas ir etikos normos nebuvo pažeistos. Sprendimas buvo fiksuotas protokoliniu įrašu, kuris ir skundžiamas šiuo Skundu.

2021-08-03 posėdyje VIEK išnagrinėjo V. K. ir UAB „Spectro Finance skundą dėl D. G. publikacijos „Bankera“ investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule? ((duomenys neskelbtini), 2020-12-21) ir nusprendė, jog visuomenės informavimo etikos nuostatos D. G. publikacijoje „Bankera investuotojų akimis: ar sėkmingiausias lietuviškas startuolis nevirsta šimtamilijonine apgaule? ((duomenys neskelbtini), 2020-12-21) pažeistos nebuvo.

VIEK pagrįstai nusprendė, jog Visuomenės informavimo etikos kodeksas nebuvo pažeistas. Pareiškėjai teigia, kad Publikacija 2 neatitinka Kodekso 3 straipsnio, reikalaujančio skelbti tikslias, teisingas žinias, kadangi straipsnyje pateikta informacija buvo melaginga ir netiksli, tačiau skunde nenurodo jokios melagingos informacijos, o informacijos netikslumą iš esmės įrodinėja savo užsakyta lietuvių kalbos specialisto A. S. išvada (toliau - Išvada).

UAB ‚Naujienų centras“ nuomone, A. S. išvada yra nepagrįsta ir nėra pagrindo ja remtis. Nurodo, kad išvada buvo parengta pareiškėjų prašymu ir jų apmokėta. Klausimai buvo suformuluoti pareiškėjų ir tik tokie, į kuriuos galima gauti jiems palankius atsakymus ir nei atsakovė, nei tretieji suinteresuoti asmenys negalėjo užduoti klausimų specialistui. Abejonių dėl specialisto objektyvumo kelia ir jo reputacija, nes A. S. jau anksčiau yra viešai teigęs, jog sutinka už atlygį rašyti rašto darbus, nesidomėdamas, kam šie yra skirti, teisindamas tokį savo elgesį. Pats išvadą surašęs specialistas nurodė, jog nesigilino į visą straipsnį ir analizavo jo atskiras dalis „kadangi tekstas nemažas ir vientisas, o klausimai konkretūs, viso jo nuosekli analizė nebūtina. Šiuo atveju analizės strategiją lemia keliami klausimai, pagal kuriuos ir bus analizuojama“. Akivaizdu, kad analizuojat tik atskiras Publikacijos 2 dalis pagal pateiktus klausimus, nežiūrint Publikacijos 2 visumos negali būti padaromos objektyvios ir nešališkos išvados. Publikacija 2 buvo skirta ne lietuvių kalbos specialistams, kurie nagrinėtų žodžių ir sakinių ryšius, semantines analogijas ir pan., o skaitytojams, kurie vertina visą straipsnį kaip visumą, o ne jo atskiras dalis moksliniu požiūriu, atitinkamai turi būti vertinama kaip Publikaciją 2 suvokė paprasti skaitytojai. Išvadoje pripažįstama, jog „jei kalbama apie straipsnyje pateikiamą konkrečią informaciją - jokie faktai, leidžiantys tvirtinti, kad fintech bendrovė „Bankera“ kaip nors susijusi su „ginklais, narkotikais, darknetu ir bitkoinais“ nėra paminėti“ kas patvirtina, kad Publikacijoje 2 nėra pateikiama jokios melagingos ar netikslios informacijos ir nėra teigiama, jog pareiškėjai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjai nenurodydami motyvų ,kodėl dėl Publikacijos 1 buvo priimtas nepalankus VIEK sprendimas ir nepagrįstai sutapatindama Publikaciją 1 ir Publikacija 2, nepagrįstai teigia, jog VIEK jau buvo pripažinusi, kad analogiškos informacijos publikavimas 2020 m. lapkričio 20 d. straipsnyje buvo Kodekso pažeidimas, todėl ir Publikacija 2 turėjo būti vertinama kaip Kodekso pažeidimas.

 VIEK 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS- 09/21 dėl portale 2020 m. lapkričio 20 d. skelbtos publikacijos „Lietuvišką kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“ yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eI2-3860-809/2021). Šis sprendimas buvo priimtas dėl Publikacijos 1 ir Publikacija 2, dėl kurios buvo priimtas šioje byloje skundžiamas Sprendimas, VIEK nebuvo nagrinėta, publikacijos nėra identiškos, todėl jų sutapatinti ir teigti, kad dėl jų turėjo būti priimti analogiški sprendimai nėra jokio pagrindo. Pagrindinis VIEK motyvas, dėl ko buvo priimtas nepalankus sprendimas Publikacijos atžvilgiu buvo tai, kad VIEK vertinimu, Publikacijos 1 teiginiai apie ypatingą narkotines medžiagas perkančių paauglių, t.y. daugiau nei vieno paauglio susidomėjimą būtent „SpectroCoin“ platforma laikytini netiksliais ir neetiškais ir tuo buvo pažeisti Kodekso 3 straipsnio reikalavimai, kadangi tiek pačioje Publikacijoje, tiek ir Komisijai buvo pateiktas tik vienas penkerių metų senumo pavyzdys, patvirtinantis galimą narkotines medžiagas internete pirkusio paauglio susidomėjimą šia platforma, be to, minėtas paauglys kriptovaliutų keitykloje „SpectroCoin“ jokių neteisėtų veikų nepadarė. Taigi nepalankus VIEK sprendimas buvo priimtas, neįsigilinus į situacija ir manant, kad tebuvo tik vienas teismo sprendimas, kuriame paminėti nepilnamečiai, tačiau Publikacijos 1 tai pateikta kaip daugiskaita - nepilnamečiai. Ši aplinkybė niekaip nesusijusi su skundžiamu Sprendimu ir Publikacija 2, nes joje nebuvo kalbama apie nepilnamečius asmenis, todėl ir remtis VIEK 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu nebuvo kokio pagrindo. Pareiškėjai teigia, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija skleidžiant informaciją, tačiau nenurodo kur Publikacijoje 2 būtų teigiama, kad jie atliko neteisėtus veiksmus. Publikacijoje nėra nei vieno teiginio ar užuominos į tai, kad prie nusikalstamų veikų darymo prisideda, atsakingais už nusikalstamas veikas turėtų būti laikoma valiutų keitykla ar jos steigėjai, ką patvirtina ir pareiškėjų pasitelktas specialistas savo Išvadoje. Straipsnyje aiškiai aprašoma naudojama schema „Iliustratyviai, nors ir ganėtinai lakoniškai juodųjų interneto turgaviečių ir kriptovaliutų draugystės istoriją praėjusį balandį aprašė anglakalbių finansų ir verslo naujienų portalas Thebalance.com. Tokios draugystės esmė išties gan paprasta: nei narkotikus, ginklus ar kitus nelegalius dalykėlius perkantis asmuo, nei jų pardavėjas nenori būti atskleisti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl negali naudotis tradicinėmis valiutomis ir tradicinėmis bankinėmis paslaugomis. Jei iš savo sąskaitos atlikinėsite keistus pavedimus neaiškioms įmonėms ar asmenims, jais greitai gali susidomėti jūsų bankas, o vėliau - ir teisėsauga. Galiausiai teks aiškintis, kur ir kam pervedėte pinigus. Panašūs galvos skausmai kamuoja ir juoduosius pardavėjus - jei pas kvailą pirkėją teisėsauga ras ginklų, narkotikų ar kitų draudžiamų dalykų, patikrinus jo banko sąskaitas galima greitai suvesti galus, kam šis pirkėjas pervedinėjo pinigus ir galiausiai, kas stovi už šių sąskaitų. Būtent čia į pagalbą juodųjų darkneto turgaviečių prekeiviams ir pirkėjams atėjo kriptovaliutos, ypač populiarusis bitkoinas. Pastaroji kriptovaliuta pasirodė naudinga tuo, kad bent teoriškai garantuoja anonimiškumą - iškeitus eurus į bitkoinus, jūsų valiuta dingsta iš bankų ir teisėsaugos institucijų radarų, pastarosios jau negalės patikrinti, kur leidžiate savo bitkoinus. O juodųjų turgaviečių pardavėjai, gavę jūsų bitkoinus, irgi jausis ramūs - kadangi ši kriptovaliuta garantuoja tam tikrą anonimiškumą, labai sunku patikrinti, ar pardavėjas, kas jis bebūtų, į tradicinę valiutą iškeitė bitkoinus, gautus iš prekybos narkotikais, ar tiesiog sėkmingai investavo.“ „Beveik visose bylose kartojasi vienas ir tas pats scenarijus - lietuviai „SpectroCoin“ įsigyja bitkoinų, kuriais vėliau atsiskaito už narkotines medžiagas ir kitas prekes. Pastarosios, pasiekusios Lietuvą, įkliūna muitinėje, o pirkėjai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn.“ Publikacijoje 2 niekur nėra teigiama, kad narkotikai ar kitos neteisėtos prekės būtų perkamos iš pareiškėjų. Pareiškėjai teigdami, kad Publikacijoje 2 buvo sistemingai iškraipyta minimuose teismų sprendimuose rasta informacija apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais ir kas iš tiesų buvo iškraipyta net nenurodo.

Publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę apie problemas, su kuriomis susiduria kriptovaliutų rinkoje veikiančios bendrovės. Straipsnyje pateikiami pavyzdžiai apie kriptovaliutų panaudojimą nusikalstamų veikų darymui, pagrindžiama, kad tinkamos reguliacinės aplinkos sukūrimas yra aktuali, pasaulinio masto problema. Publikacijoje taip pat pateikiamas Lietuvos banko, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų komentarai. Informacija apie UAB „Spectro Finance“ valdomą valiutos keityklą „SpectroCoin“, nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos pasinaudojant šia platforma, Straipsnyje yra pateikiama tik siekiant iliustruoti ir pagrįsti teiginį, kad Lietuvoje veikiančių bendrovių, dirbančių su kriptovaliutomis, paslaugomis naudojamasi tamsiajame internete atsiskaitant už nelegalius dalykus. Straipsnyje nėra teigiama ir nesiekiama sudaryti įspūdžio, kad „SpectroCoin“ yra vienintelė lietuviškos kilmės platforma, kuria naudojamasi siekiant įsigyti nelegalių pirkinių. Kaip paaiškino žurnalistas VIEK posėdžio metu, straipsnyje aptarti visų kriptovaliutų rinkoje Lietuvoje veikiančių bendrovių nebuvo galimybės, dėl jų gausos. „SpectroCoin“ keitykla kaip pavyzdys buvo pasirinkta tiek dėl baudžiamųjų bylų, kuriose minima ši valiutos keitykla, kiekio, tiek dėl to, kad tai yra vienas didžiausių ir sėkmingiausių kriptovaliutų rinkos žaidėjų Lietuvoje (o tai neabejotinai lemia ir didesnį visuomenės suinteresuotumą šio verslo subjekto veikla). Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistas Kodekso 20 str., nes jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl straipsnyje pateiktos informacijos. Nurodo, kad buvo rengiama serija straipsnių apie kriptovaliutas ir su jomis susijusius pavojus. Publikacijoje 1 buvo pateiktas išsamus UAB „Spectro Finance“ atstovo komentaras. Publikacijoje 2 buvo pateikti Lietuvos banko, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų komentarai, tam, kad šis klausimas būtų atskleistas kuo išsamiau. Publikacijoje 2 buvo pateikta iš esmės tapati informacija apie pareiškėjus, dėl jos jau buvo gautas pareiškėjų komentaras, nuo Publikacijos 1 ir jų komentaro gavimo buvo praėję labai nedaug laiko, todėl Publikacijoje 2 buvo pateiktas anksčiau gautas UAB „Spectro Finance“ atstovo komentaras ir dėl papildomo komentaro pateikimo nebuvo kreiptasi, kadangi jokia nauja informacija, susijusi su pareiškėjais, Publikacijoje 2 nebuvo pateikiama. Kadangi Publikacijoje 2 buvo pateiktas pareiškėjų komentaras, pagrįstai buvo nuspręsta, jog Kodekso 20 str. pažeistas nebuvo. Nesutinka su pareiškėjų teigimu, kad VIEK tik paviršutiniškai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir nepasisakė dėl visų pateiktų argumentų. Atkreipia dėmesys, jog posėdyje dalyvavo ir buvo išklausyti pareiškėjų atstovas, žurnalistas rengęs Publikacijas, iš posėdžio protokolo išrašo matyti, kad vyko diskusija, kas leidžia teigti, jog situacija buvo detaliai aptarta ir išnagrinėta, tačiau ji nebuvo ir neturėjo būti visa stenografuota, kaip ir šalių pasisakymų buvo nurodyta tik esmė. Mano, kad Sprendimas atitinka jam keliamus reikalavimus ir pagrindo jo naikinti nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti. Atsakovės atstovas prašė teismo šią administracinę bylą nutraukti arba skundo netenkinti. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Naujienų centras“ atstovė prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą  bei priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. G. prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad  VIEK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, posėdyje buvo išklausyti tiek pareiškėjų atstovas, tiek ir žurnalistas, visuomenės informavimo etikos nuostatos ginčo publikacijose pažeistos nebuvo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, patvirtintas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016-02-29 susirinkime (toliau – ir Kodeksas), kuris teisės aktų registre paskelbtas 2020-05-18 (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020-05-19.

Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi Kodekso nuostatomis. Įstatymo 43 straipsnio 1 dalis numato, kad etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato, be kita ko, Kodeksas.

Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, visuomenės informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Komisija šiuo nagrinėjamu atveju yra kolegialus visuomenės informavimo etikos asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Į Komisijos kompetenciją patenka asmenų skundų dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų nagrinėjimas (Įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Ginčijamu 2020-06-15 sprendimu Komisija pripažino, kad D. G. publikacijoje „Ginklai, narkotikai, darknetas ir bitkoinai – kuo čia dėtos Lietuvos fintech bendrovės?“ ((duomenys neskelbtini), 2020-12-04)  visuomenės informavimo etikos nuostatos ginčo publikacijose pažeistos nebuvo.

Pareiškėjai nurodo, kad Komisija Sprendime nepagrįstai priėjo išvados, kad Kodeksas nebuvo pažeistas, jų nuomone, Straipsnyje pateikta informacija buvo melaginga ir netiksli. Komisija jau buvo pripažinusi, kad analogiškos informacijos publikavimas 2020-11-20 Straipsnyje pažeidė Kodekso 3 str. nuostatas. Skleidėjai nepateikė jokių duomenų. Patvirtinančių savo publikuotų teiginių pagrįstumą, buvo pateikta šališka nuomonė tik apie pareiškėjus. Pareiškėjai nurodo, kad buvo pažeistos Kodekso 31 str. (reikalavimas laikytis nekaltumo prezumpcijos skleidžiant informaciją) bei 32 str. (negalima skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų)  nuostatos. Pažeista Kodekso 6 str. nuostata, nes žurnalistai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Nurodo, kad antraštė neatitiko Straipsnio turinio bei klaidino skaitytojus (pažeistos Kodekso 8 str. nuostatos). Nurodo, kad Skleidėjai nesikreipė į pareiškėjus , nesuteikė jiems galimybės pasisakyti dėl Straipsnyje pateikiamos informacijos (Kodekso 20 str. nuostatų nesilaikymas). Nurodo, kad Sprendimas ne tik nepagrįstas, bet ir tinkamai nemotyvuotas, dėl ko pažeista VAĮ 3 str.5d.

Byloje nustatyta, kad portale alfa.lt 2020-12-04 skelbta publikacija „Ginklai, narkotikai, darknetas ir bitkoinai – kuo čia dėtos Lietuvos fintech bendrovės?“ (publikacijos autorius D. G.). Pareiškėjai pateikė VIEK skundą dėl minėtos publikacijos. Komisija 2021-06-15 posėdyje nagrinėjo pareiškėjų skundą dėl minėtos Publikacijos ir bendru sutarimu nusprendė, kad visuomenės informavimo etikos nuostatos ginčo publikacijose pažeistos nebuvo. Sprendimas buvo fiksuotas protokoliniu įrašu, kurį pareiškėjai skundžia teismui. Pareiškėjai iš esmės skundą grindžia savo užsakyta lietuvių kalbos specialisto A. S. išvada, kurią teismas vertina kaip vieną iš įrodymų.

Kaip seka iš minėtos išvados, joje nurodyta, kad ją surašęs specialistas nesigilino į visą straipsnį ir analizavo jo atskiras dalis „kadangi tekstas nemažas ir vientisas, o klausimai konkretūs, viso jo nuosekli analizė nebūtina. Šiuo atveju analizės strategiją lemia keliami klausimai, pagal kuriuos ir bus analizuojama“. Laikytina, kad neįvertinus Publikacijos visumos, padarytos išvados negali būti vertinamos kaip visapusiškos ir objektyvios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Publikaciją jos skaitytojai vertino kaip visumą, o ne atskiras dalis moksliniu požiūriu.

Pareiškėjai nurodo, kad dėl kitos atsakovo portale paskelbtos Publikacijos („Lietuviškų kriptovaliutų keityklą netikėtai pamėgo paaugliai: itin patogu pirkti narkotikus“ Komisija 2021-05-12 sprendimu „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ pripažino atsakovą padarius Kodekso pažeidimus, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis Sprendimas yra apskųstas teismui, be to Publikacijos nėra identiškos, dėl kiekvienos iš jų priimti atitinkami Sprendimai , atsižvelgiant į tai , teismas nevertina 2020-11-20 Publikacijos bei 2021-05-13 K. S. . Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, skleidžiant informaciją , kadangi ginčo Publikacijoje nėra teiginių apie tai, kad prie nusikalstamų veikų darymo prisideda ar už nusikalstamas veikas atsakingi turėtų būti valiutų keitykla ar jos steigėjai. Publikacijoje nenurodyta, kad narkotikai ar kitos neteisėtos prekės būtų perkamos iš Pareiškėjų. Pareiškėjai abstrakčiai nurodo, kad Publikacijoje sistemingai iškraipyta joje nurodytų teismo sprendimuose rasta informacija , tačiau šie pareiškėjų teiginiai yra nekonkretūs, nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Publikacijoje pateikiami Lietuvos banko, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentų atstovų komentarai, straipsnyje pateikiami pavyzdžiai apie kriptovaliutų panaudojimą nusikaltimų darymui, akcentuojama ši pasaulinio masto problema. Informacija apie UAB „Spectro Finance“ valdomą valiutos keityklą „SpectroCoin“ , nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos pasinaudojant šia platforma, Publikacijoje pateikti, siekiant iliustruoti ir pagrįsti teiginį, kad Lietuvoje veikiančių bendrovių, dirbančių su kriptovaliutomis, paslaugomis naudojamasi tamsiajame (dark) internete atsiskaitant už nelegalius pirkinius.“SpectroCoin“ keitykla Publikacijoje kaip pavyzdys buvo pasirinkat tiek dėl baudžiamųjų bylų, kuriose ji minima, tiek dėl iliustratyvaus pavyzdžio, nes tai pati didžiausia kriptovaliutų keitykla Lietuvoje, turinti gerą ir plačiai žinomą reputaciją. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad buvo pažeistos Kodekso 20 str. nuostatos, nes pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl straipsnyje pateiktos informacijos . Kaip seka iš Publikacijos, joje nurodyta, kad pateiktas anksčiau gautas (paskelbtas 1 Publikacijoje ) UAB „Spectro Finance“ („SpectroCoin“ ) atstovo P. S. komentaras ir dėl papildomo komentaro į pareiškėjus atsakovas ir autorius D. G. nesikreipė, nes jokia nauja informacija, susijusi su pareiškėjais Publikacijoje2 nubuvo teikiama. Komisijos posėdyje dalyvavo pareiškėjas V. K., jo ir UAB „Spectro Finance“ atstovas advokatas R. B., UAB „Spectro Finance“ direktorė I. P. ir publikacijos autorius D. G.. Tiek pareiškėjų atstovai, tiek Publikacijos autorius buvo išklausyti, Protokole buvo nurodyta jų pasisakymų esmė, vyko Komisijos diskusija ir buvo bendru sutarimu nuspręsta, kad visuomenės informavimo etikos nuostatos ginčo Publikacijoje pažeistos nebuvo. Išraše iš VIEK 2021-06-15 posėdžio protokolo nurodyta posėdžio data, jo pradžia ir pabaiga, Komisijos nariai (jų skaičius)  bei pirmininkė; darbotvarkės klausimai (tame tarpe 3p. nurodytas pareiškėjų  skundas dėl Ginčo Publikacijos). Laikytina, kad Komisijos darbo reglamento 32p. nuostatos pažeistos nebuvo.

Apibendrindamas visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos  2021-06-15 Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjų nurodytais ar kitais motyvais,  teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai  ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujienų centras“ prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, pareiškėjai neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jų prašymai netenkinami.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujienų centras“, kuris prašo priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų (786,5Eur už atsiliepimo parengimą, 60,5 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą bei 363Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme) .

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 Teismo sprendimu pareiškėjų skundą atmetus, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Naujienų centras“ teisės, taigi jis, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Naujienų centras“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos 1210 Eur (atsiliepimo rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui bei atstovavimas teisme) neviršija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių, nustatytų Rekomendacijose, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas ir šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų solidariai priteistina 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų UAB „Spectro Finance“ ir V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Naujienų centras“ naudai iš pareiškėjų UAB „Spectro Finance“ ir V. K. solidariai priteisti   1210 Eur  bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                                                           Ina Kirkutienė

                                                                           Jolanta Vėgelienė