Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-25-696/2017

             Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00395-2016-9

             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.11; 2.1.1; 3.27

                (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Jono Prapiesčio ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros (toliau – ir Institucija, Agentūra) vyresnysis specialistas 2016 m. liepos 8 d. surašė A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis (A. Z.) 2016 m. liepos 5 d. 23.14 val., neturėdamas medžioklės plotų vieneto „S.“ naudotojo medžiotojų būrelio „S.“ išduoto medžioklės lapo, medžiojo sėlindamas ir buvo su į dėklą neįdėtu kombinuotu medžiokliniu šautuvu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio „S.“ S. medžioklės plotų vienete esančiuose medžioklės plotuose (duomenys neskelbtini), žvėrių sumedžiojęs neturėjo. Taip A. Z. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – ir Medžioklės) taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258) 58.2.1 ir 74.1 punktų, reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje.

2. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta A. Z. pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį, nutraukta, nesant jo (A. Z.) veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, patenkinus Institucijos apeliacinį skundą, panaikintas Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarimas ir A. Z., vadovaujantis ATPK 85 straipsnio 5 dalimi, paskirta nuobauda – 579 Eur bauda ir atimta teisė medžioti vienerius metus.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. prašymas atnaujinti jo (A. Z.) administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas.

5. Pareiškėjas A. Z., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

5.1. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų – ATPK 17 straipsnio, 85 straipsnio 5 dalies, 257 straipsnio – pažeidimus, kurie lėmė įrodymais nepagrįstas teismo išvadas dėl jo (A. Z.) tyčios kryptingumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ATPK 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas materialiosios teisės normas, kad administracinė atsakomybė už šioje normoje įtvirtintas veikas kyla jas pažeidus ir neatsargia kaltės forma.

5.2. Kartu pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamos veikos metu galiojusiame aptariamame įstatyme (ATPK 85 straipsnis 2014 m. spalio 16 d. redakcija) yra įtvirtinti du alternatyvūs formaliosios sudėties administraciniai nusižengimai, t. y. atsakomybė už jų padarymą kyla nesant pasekmių – nesumedžiojus gyvūno. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai tokia veika padaryta tiesioginės tyčios forma (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11/2012). Be to, medžiojimas draudžiamose teritorijose yra įmanomas tik tiesiogine tyčia ir aptariamo ATPK straipsnyje numatytų veikų esmė, šios normos konstrukcija, taikomų sankcijų griežtumas patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog minimoje normoje įtvirtinta ir neatsargi kaltės forma. Juolab kad teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi visai kitomis aplinkybėmis ir negaliojančios ATPK 85 straipsnio redakcijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Anot pareiškėjo, tai reiškia, kad teismas, pripažinęs, jog pareiškėjas peržengė gretimo medžiotojų būrelio naudojamo medžioklės plotų vieneto ribas su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu neatsargia kaltės forma, priėmė neteisėtą nutarimą.

5.3. Be to, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl jo tyčios kryptingumo ir viso proceso metu nuoseklius jo paaiškinimus vertino tik kaip gynybinę versija. Plačiai aptardamas įvykio aplinkybes, nurodydamas priežastis, dėl kurių jis negalėjo savo šaunamojo ginklo niekur palikti ar įdėti ir laikyti dėkle (tarp jų ir galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 255 straipsnį), pareiškėjas teigė, kad jo veiksmai buvo sąlygoti ne medžioklės tikslų, o siekio išaiškinti galimą šiurkštų Medžioklės taisyklių pažeidimą bei sulaikyti jį padariusi asmenį. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino medžiotojų būrelio „S.“ medžiotojas K. M., pats sumedžiojęs žvėrį, ir šio būrelio nariai T. L., P. P.. Anot pareiškėjo, šių įrodymų visuma patvirtina, kad jis sąžiningai klysdamas dėl besiribojančių medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetų ribų, t. y. būdamas įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu, įžengė į gretimo medžiotojų būrelio „S.“ medžioklės plotų vienetą turėdamas tikslą ir siekdamas išaiškinti galimą neteisėtos medžioklės bei žvėries sumedžiojimo faktą ir sulaikyti tokį asmenį, šiurkščiai pažeidusį Medžioklės taisykles.

5.4. Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo veiksmus, siekdamas išaiškinti galimą administracinį teisės pažeidimą, sulaikyti jį padariusį asmenį ir nepagrįstai jam (A. Z.) netaikė ATPK 17 straipsnio nuostatų. Pareiškėjo nuomone, visi administracinėje byloje surinkti įrodymai ir jų visuma patvirtina, kad jis, sąžiningai klysdamas dėl besiribojančių medžioklės plotų vienetų ribų, įžengė į medžiotojų būrelio „S.“ medžioklės plotų vienetą būtent siekdamas nustatyti galimą administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir jį sulaikyti, t. y. siekė teisėto, visuotinai naudingo ir vertingo tikslo. Juolab kad šia veika – įžengdamas su neužtaisytu ginklu į kito medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą – jis absoliučiai jokios žalos niekam nepadarė. Dėl to pareiškime teigiama, kad tokiais veiksmais dėl sąžiningos klaidos buvo padaryta veika, tik formaliai atitinkanti objektyviuosius ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, tačiau buvo išvengta didesnės žalos atsiradimo tikimybės. Dėl to pareiškėjas teigia, kad teismas, net ir pripažinęs jo veikoje esant visus ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nepagrįstai atsisakė taikyti jo atsakomybę šalinančią teisės normą – ATPK 17 straipsnį.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vedėja Irena Latakaitė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo šio prašymo netenkinti, atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimą.

6.1. Institucijos pareigūnė teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog pareiškėjas, neturėdamas (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto „S.“ naudotojo medžiotojų būrelio „S.“ išduoto medžioklės lapo, medžiojo sėlindamas ir įvykio metu buvo su į dėklą neįdėtu kombinuotu medžiokliniu šautuvu medžiotojų būrelio „S.“ S. medžioklės plotų vienete esančiuose medžioklės plotuose (duomenys neskelbtini), taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje.

6.2. Atsiliepime nurodoma, kad medžiotojų būrelių „S.“ ir „G.“ ribos eina per (duomenys neskelbtini); „S.“ būrelio riba eina apie 150 m mišku nuo minėtų rajonų ribos; be to (duomenys neskelbtini) pusėje yra brandus eglynas, o (duomenys neskelbtini) – prieš dvejus metus plynai iškirsta biržė. Agentūros vedėjos nuomone, šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ties minėtų rajonų ir būrelių susikirtimo riba gamtinis karkasas yra aiškus ir riba tarp plynos biržės ir brandaus eglyno aukščio atžvilgiu net ir vasaros laiku yra aiškiai matoma ir išskiriama. Dėl to atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo teiginiai dėl šios ribos nežinojimo, apie medžiojimą svetimuose medžioklės plotuose ir neva rastą kilpą yra nepagrįsti. Juolab kad, jei medžiotojas randa draudžiamą medžioklės įrankį, šiuo atveju – kilpą, jis privalo pranešti apie tokį draudžiamą radinį bendruoju pagalbos telefono 112 ir iškviesti į įvykio vietą aplinkos apsaugos inspektorius, kurių kompetencija yra priimti sprendimą dėl tolimesnio tyrimo eigos. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atvykusiems aplinkos apsaugos inspektoriams nesugebėjo pateikti nei kilpos, nei nurodyti vietos, kurioje jis neva rado tokį įrankį.

6.3. Nagrinėjamoje byloje esanti medžioklės schema, pasirašyta paties pareiškėjo, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.29 punktą. Byloje nustatyta ir tai, kad įvykio metu medžiotojų būrelio „S.“ medžiotojas K. M. teisėtai medžiojo savo būrelio plote ir apie 170 m nuo „G.“ būrelio ribos sumedžiojo šerną. Atsiliepime pažymima, kad tokioje situacijoje, atsižvelgiant į saugų elgesį medžioklės metu, medžioklės vadovas K. M., teisėtai medžiodamas ir žinodamas, kad medžioja vienas pats, buvo išsigandęs, kai po paleisto šūvio į šerną, iš priekio atėjo neteisėtai medžiojantis pareiškėjas. Dėl to, kad pareiškėjas brakonieriavo svetimuose medžioklės plotuose, ir kilo konfliktas. Pareigūnės nuomone, šios faktinės aplinkybės paneigia pareiškime išdėstytus teiginius, kad pareiškėjas bandė išsiaiškinti galimą šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, rizikavo savo gyvybe, mėgino identifikuoti pažeidėją ir neva veikė būdamas būtinojo reikalingumo būklės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent pareiškėjas, neturėdamas teisės medžioti „S.“ medžioklės plotų vienete, buvo su neįdėtu į dėklą medžiokliniu ginklu ir sėlino svetimuose medžioklės plotuose draudžiamu būdu praėjus daugiau kaip 1 val. 30 min. po saulės nusileidimo. Be to, būtent pareiškėjas, būdamas svetimuose medžioklės plotuose su neįdėtu į dėklą medžiokliniu ginklu, nesaugiai ir neapdairiai vaikščiodamas tamsiomis pamiškėmis, sukėlė labai didelę riziką ir pavojų tiek sau, tiek ir teisėtai medžiojusiems „S.“ būrelio medžiotojams.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 85 straipsnio 5 dalies taikymo

8. Veikos padarymo metu galiojusioje ATPK 85 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta administracinė atsakomybė asmeniui, turinčiam teisę medžioti (medžiotojo), buvusiam medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Pareiškėjas ginčija nubaudimą dėl  ATPK 85 straipsnio 5 dalies pažeidimo, teigdamas, kad jo veikoje nėra tyčinės kaltės ir yra aplinkybių, šalinančių jo administracinę atsakomybę.

9. Medžioklės tvarką reglamentuojančios Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, draudžia būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape, arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės (Taisyklių 58.2.1 punktas). Ši nuostata pakartota ATPK 85 straipsnio 5 dalyje.

10. A. Z. apklausiamas teisme nurodė, kad tamsoje eidamas per mišką nepastebėjo niekaip nepažymėtos prieš daugelį metų žemėlapiuose nubrėžtos ribos, kuri ir dieną sunkiai matoma, tad jo veiksmuose nėra tyčinės kaltės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad  konflikto vietoje ties rajonų ir būrelių medžioklės plotų susikirtimo ribomis gamtinis karkasas yra aiškus, riba tarp plynos biržės ir brandaus eglyno yra aiškiai matoma ir išskiriama. Juo labiau kad konfliktas vyko vasarą, t. y. liepos 5 d., kai net ir vėlyvu metu, šiuo atveju apie 22–23 val., dar nėra visiškai sutemę, todėl A. Z. argumentas dėl ribų nepastebėjimo pripažintas nepagrįstu.

11. Be to, apeliacinės instancijos teismas detaliai analizavo ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviuosius požymius ir, remdamasis ATPK 10 ir 11 straipsnio nuostatomis, pagrįstai priėjo prie išvados, kad administracinė atsakomybė galima tiek veiką padarius tyčia, tiek ir neatsargiai. Dėl kaltės formos už konkretų administracinį teisės pažeidimą teismai sprendžia vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teisėjų kolegija sutinka su įstatymo aiškinimu, kurį padarė apygardos teismas savo nutarime, t. y. kad veika užtraukia administracinę atsakomybę esant tyčinei ir neatsargiai kaltės formoms. Taigi, nepriklausomai nuo kaltės formos A. Z. laikomas padaręs ATPK 85 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

12. Tačiau pareiškėjas iškelia dar vieną argumentą – jis neva siekė sulaikyti brakonierių ir veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Kolegija laiko, kad dėl šio motyvo apeliacinės instancijos teismas pakankamai detaliai pasisakė teismo nutarime. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl šios dalies. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. Z. savo įtarimų dėl brakonierių buvimo pagrįsti nesugebėjo, nei medžiotojų būrelio „S.“ medžiotojams, nei atvykusiems Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros pareigūnams nepateikė savo medžioklės plotuose neva rastos šernams pastatytos brakonierių kilpos. Taigi A. Z. teiginiai, jog į medžiotojų būrelio „S.“ medžioklės plotus įžengė ne turėdamas tikslą medžioti, o siekdamas identifikuoti brakonieriavimu įtariamą pažeidėją, nepasitvirtino, todėl tai teismas pagrįstai laikė jo gynybine versija.

Dėl veikos kvalifikavimo, įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui.

13. Kaip jau minėta, veikos padarymo metu galiojusioje ATPK 85 straipsnio 5 dalies įstatymo redakcijoje buvo numatyta administracinė atsakomybė asmeniui, turinčiam teisę medžioti (medžiotojo), buvusiam medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Už šį administracinį teisės pažeidimą buvo numatyta bauda nuo 579 iki 1448 Eur su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų. Naujo ANK 290 straipsnio 4 dalis nustato, kad turinčio teisę medžioti asmens (medžiotojo) buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį asmenį (medžiotoją) ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas, užtraukia baudą nuo 600 iki 1450 Eur. Be to, pagal minėto straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi naujo ANK kodekso nuostatos už tuos pačius pažeidimus numato šiek tiek griežtesnę sankciją. ATPK 8 straipsnis, galiojęs veikos padarymo metu, numatė, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Naujo ANK 3 straipsnio 1–3 dalys nustato, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. 2015 m. birželio 25 d. „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos“ įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustatė, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Kadangi naujo Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 4 dalies nuostatos yra griežtesnės, negu veikos padarymo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalies nuostatos, paliekama veikos kvalifikacija pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį ir pagal šio straipsnio sankciją paskirta administracinė nuobauda.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Z. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                            Jonas Prapiestis

                                                                                                                                            Vytautas Piesliakas